Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. kovo 25 d. nutarimas, E. V. paskiriant vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. kovo 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą; netenkinus minėto prašymo, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei 6 (šešių) mėnesių terminui ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas trumpesniam nei 12 (dvylikos) mėnesių terminui.

5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų. Skundžiamoje nutartyje tik formaliai išdėstė E. V. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jų turinio netirdamas, tokiu būdu neįvertino teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visumos. Remiantis teismų praktika, sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones – trukmės klausimą, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, bet ir jo asmenybę. Šiuo atveju itin didelę reikšmę turi asmenį, kaip vairuotoją apibūdinantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT- 38-895/2019).

8. Apeliaciniame skunde pateikiama ir teismų praktika, kurioje be kita ko pažymima, kad kiekvienu atveju, neigiamos pasekmės, atsirasiančios dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis yra vienintelis 4 asmenų išlaikytojas. Jo pagrindinė veikla yra susijusi su renginių organizavimu, tačiau ja negali užsiimti nuo 2020 m. kovo mėn., kuomet buvo paskelbtas šalyje karantinas. Vykstant į renginius reikia pasiimti ir kelias aprangas, muzikos instrumentus, audio ir garso aparatūrą, todėl viešuoju transportu negalėtų nusivežti, dauguma renginių vyksta sodybose, kuriose negalima atvykti viešuoju transportu, o taksi paslaugos labai brangiai kainuoja. Nuo 2021 m. birželio 30 d. panaikinus ribojimus, jis galėtų visa apimti dirbti. Kitas jo darbas susijęs su automobilių ir motociklų techninė priežiūra, remontu, paruošimu techninei apžiūrai bei jos atlikimu. Atsižvelgiant į tai, neturėdamas teisės vairuoti jis negali tinkamai dirbti, kadangi priima automobilį iš kliento, nustato gedimą, vairuodamas kliento automobilį tokiose situacijose, kai klientas pats negali apibūdinti ir nurodyti esamo gedimo, atlikus remonto darbus yra privaloma pravažiuoti kliento automobiliu ir patikrinti atliktų darbų kokybę, tai pat būtina atsivežti ir remontui reikalingų medžiagų ir detalių. Poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones apeliantas grindžia ir tuo, jog turi du mažamečius vaikus, kurie dažnai serga, reikia vežti į gydymo įstaigą Vilniuje. Be to, rūpinasi senyvo amžiaus, rimtų sveikatos problemų turinčia mama L. V., jai nustatytas vidutinis specialių poreikių lygis. Paskirta administracinio poveikio priemonė labai apsunkina galimybes tinkamai ir savalaikiai pasirūpinti mažamečių vaikų, mamos, savo sveikata, laiku sureaguoti į negalavimus ir blogą savijautą.

9. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčija, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą terminą, o jeigu minėtas prašymas netenkinamas, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą trumpesniam nei 6 (šešių) mėnesių terminui ir paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam nei 1 (vienerių) metų terminui.

12. ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

14. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

15. Šiuo atveju E. V. teismo buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad E. V. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apygardos teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja neigiamai. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ilgu E. V. vairavimo stažu. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą šiuo konkrečiu atveju E. V. atsakomybės nešvelnina.

16. Byloje nustatyta, kad E. V. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei viso kelių eismo saugumui. E. V. buvo nustatytas viršijantis leistiną normą neblaivumo laipsnis (1,20 promilės), per pastaruosius penkerius metus jis administracine tvarka baustas keturis kartus (paliko stovėti automobilį automobilio ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje; vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta techninė apžiūra, vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, įvertinus šias aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog E. V. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

17. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, jam bus apsunkintas susisiekimas, nes jis su šeima gyvena užmiestyje, negalės tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, o darbas yra jo ir jo šeimos pagrindinis pajamų šaltinis. Jis šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas, augina du mažamečius vaikus, kuriems turi užtikrinti sveikatos apsaugos ir kitas būtinas sąlygas, taip pat jis padeda savo mamai, nuveždamas ją į sveikatos priežiūros įstaigas. Visgi, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. V. būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas išlaikomų ir prižiūrimų asmenų ir būdamas už juos atsakingas, ką E. V. akcentuoja ir savo apeliaciniame skunde, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje vien tik jo šeimos ar finansiniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimui. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones iš esmės yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbine veikla, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.

18. Akivaizdu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir E. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad E. V., būdamas socialiai atsakingas, gerai charakterizuojamas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėje veikloje, t. y. vykstant į renginius, kartu gabenantis reikiamą aparatūrą, turėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, kadangi tai yra jo paties neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas.

19. Šiuo aspektu pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir aukščiau minėta ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai, kaip jau buvo minėta, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

20. Visuma aptartų aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šiuo atveju nėra.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasunkino E. V. padėtį palyginus su ta, kuri buvo Institucijos 2021 m. kovo 25 d. nutarimu, nes įvykdęs 6 mėnesių absoliutų draudimą vairuoti transporto priemones, po to jis jau galėtų vairuoti transporto priemones, tik su 12 (dvylika) mėnesių trunkančiu apribojimu – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliaciniame skunde formuojant patį prašymą apygardos teismui apeliantas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą skirti vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, specialiąją teisę vairuoti transporto priemones atimti trumpesniam terminui nei paskirta skundžiama 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi. Tuo tarpu, neįžvelgus pagrindų tenkinti pirmąjį prašymą, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei 6 (šešių) mėnesių terminui ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas trumpesniam nei 12 (dvylikos) mėnesių terminui.

22. Susipažinus su byloje esančiu pirmosios instancijos teismui teiktu skundu matyti, kad E. V. minėtu skundu prašė pakeisti skundžiamą nutarimą ir pakeisti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. skirti vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jos terminą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nustatant mažesnį už įstatymo numatytą minimalų, ir tik nesant tokios galimybės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti teisės vairuoti atėmimo terminą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai kuo trumpesniam terminui. E. V. skunde apylinkės teismui nurodė, jog draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai prašo skirti tik tuo atveju, jeigu teismas neįžvelgtų pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą trumpesniam nei imperatyviai numatytas 12 (dvylikos) mėnesių terminas.

23. Apylinkės teismo teisėja, nagrinėdama E. V. skundą ir siekdama tiksliai išsiaiškinti skundo pareiškėjo formuluojamus prašymus, teismo posėdžio metu prašė sukonkretinti E. V. skundo prašymus. E. V. teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos užduodamus klausimus paprašė skirti vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai panaikinti ir paprastą teisių vairuoti transporto priemones atėmimą dar švelninti.

24. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjant nubaustojo skundo bylą, turi būti laikomasi non reformatio in peius principo, nubaustojo padėtis negali būti bloginama, kai procesas tęsiamas paties nubaustojo iniciatyva pagal jo skundą.

25. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už minėto straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

26. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad prašymą dėl ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos alternatyvos (ANK 31¹ straipsnio) taikymo E. V. pateikė iki bylos nagrinėjimo Institucijoje. Šiuo pagrindu Institucija 2021 m. kovo 25 d. nutarimu E. V. paskyrė administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skundo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip minėta E. V. konkretino teismui skundo prašymus ir atsakydamas į teisėjos klausimus prašė skirti vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai panaikinti ir paprastą teisių vairuoti transporto priemones atėmimą dar švelninti. Atsižvelgiant į išdėstytą, apygardos teismas sprendžia, kad skundo pareiškėjas teismui konkretindamas skundo prašymus, pats teismą ir suklaidino, todėl nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas savo iniciatyva pablogino E. V. padėtį išeinant iš skundo ribų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nesant galimybės vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, teisės vairuoti atėmimo (be draudimo vairuoti) žemutinė riba yra mažesnė nei suma taikomų draudimo vairuoti ir teisės vairuoti atėmimo žemutinių ribų suma, todėl nesant galimybės įsirengti, vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ką nagrinėjant skundą apylinkės teisme nurodė E. V., negalima vienareikšmiai vertinti, kad tokiu atveju E. V. padėtis būtų blogesnė.

27. Apeliantas skundu apygardos teismui pirmiausia prašo skirti vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę atimti trumpesniam terminui nei paskirta skundžiama 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi ir tik tuo atveju, jei tokių pagrindų teismas nenustatytų, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei 6 (šešių) mėnesių terminui ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas trumpesniam nei 12 (dvylikos) mėnesių terminui. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių kaip minėta leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šiuo atveju nėra.

28. Visgi atsižvelgiant į tai, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateikto skundo, apylinkės teismui pateikto skundo turinio galima daryti išvadą, kad E. V. Institucijos 2021 m. kovo 25 d. priimtu nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinio poveikio priemones vertino kaip švelnesnes, o apylinkės teismo nutartimi paskirtą administracinio poveikio priemonę vertina kaip bloginančią jo teisinę padėtį, neatmestina ir tai, kad E. V. netiksliai atsakydamas į klausimus teismui dėl pateikto skundo reikalavimų dėl teisinio neišprusimo netiksliai ir nepilnai suformavo prašymus dėl skundo, tačiau jie buvo išdėstyti teismui teiktame skunde, šioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartis keičiama, paskiriant E. V. administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį:

Panaikinti nutarties dalį, kuria E. V. paskirta administracinio poveikio priemonė-teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, paliekant galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 25 d. nutarimu E. V. paskirtas administracinio poveikio priemones – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių ir specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. kovo 7 d.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.