Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Institucijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Pareiškėja buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta galutinė nuobauda – 575 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad 2023 m. balandžio 5 d. 11.26 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. vairuodama automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) laikant jį kairėje rankoje, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14, 20 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėja skundžiamo Institucijos nutarimo dalies, kuria ji nubausta už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, neginčija. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjos kaltę dėl jai inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo bei už jį paskirtos baudos, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl D. S. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jos kaltės bei veiksmų kvalifikavimo.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo vykdoma nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (ir tuo laikotarpiu kada Institucijos priimtu nutarimu D. S. nubausta pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį). Nustatyta, kad nutarimas dėl ANK 432 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo D. S. buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris pačios Pareiškėjos buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose bei registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Teismo nuomone, šiuo atveju svarbu įvertinti, ar Pareiškėja D. S. žinojo (turėjo žinoti), kad teisė vairuoti transporto priemones jai buvo atimta, t. y. ar apie šią jos atžvilgiu pritaikytą administracinio poveikio priemonę buvo tinkamai informuota.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 573 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad procesinių dokumentų siuntimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims yra pripažįstamas tinkamu ir tuo atveju, kai dokumentai siunčiami elektroniniu paštu ir tai neprieštarauja ANK 573 straipsnio nuostatoms.

Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kai asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas viešuose registruose, juo galima siųsti dokumentus. Iš duomenų, užfiksuotų policijos informacinėje sistemoje matyti, kad D. S. priklausantis elektroninio pašto adresas gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus, yra (duomenys neskelbtini). Kad tokiu elektroninio pašto adresu ankščiau naudodavosi, neneigia ir pati Pareiškėja. Taigi, šiuo atveju D. S., teikdama savo duomenis atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms ir (ar) susikurdama elektroninio pristatymo dėžutę, prisiėmė riziką, todėl minėtuose registruose esančiu elektroninio pašto adresu siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais.

Teismas pažymi ir tai, kad esant aptartam teisiniam reguliavimui, korespondenciją siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje pripažįstant, jog ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-182-908/2022, AN2-74-908/2023). Nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-243-988/2020, AN2-66-885/2021, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023).

Esant išdėstytam teisiniam reguliavimui bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.

Nors Pareiškėja savo skunde, taip pat jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjos veiksmuose nėra vieno iš privalomojo nusižengimo sudėties elemento – kaltės, teismas tokius teiginius vertina kaip nepagrįstus ir atkreipia dėmesį, kad būtinasis administracinio nusižengimo sudėties elementas – kaltė, turi dvi formas. ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ne tik dėl veikimo/neveikimo tyčia, bet ir dėl neatsargumo padaryto teisės pažeidimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. S. nebuvo atidi ir rūpestinga, todėl laiku nesusipažino su nutarimu administracinio nusižengimo byloje, ir nežinojo apie jos atžvilgiu pritaikytą administracinio poveikio priemonę, kas leidžia daryti išvadą, jog Institucijos priimtame nutarime konstatuotą pažeidimą, t. y. transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti jai yra atimta, Pareiškėja padarė veikdama neatsargiai (neatsargia kaltės forma). Esant paminėtoms aplinkybėms, D. S. veiksmuose nustačius privalomas sąlygas administracinei atsakomybei kilti – kaltę ir neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo nutraukti administracinę teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

Skunde be kita ko formuluojamas ir alternatyvus prašymas – jei Pareiškėjos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nebūtų nutraukta, tokiu atveju prašoma pritaikyti Pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti 100 eurų baudą, taip pat neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba skirti trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 1 mėnesį. Teismas, ištyręs visus įrodymus, posėdžio metu išklausęs Pareiškėjos paaiškinimų, mano esant pagrindui iš dalies tenkinti aukščiau nurodytą prašymą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos nutarimo, juo Pareiškėjai už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta bauda, kuri lygi vidurkiui, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam laikotarpiui.

Šuo atveju, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir paskirtos baudos dydžio Pareiškėjai sumažinimo, teismas sprendžia, kad nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti Pareiškėjai paskirtą baudą iki 100 Eur. Skunde ir teismo posėdžio metu Pareiškėja nurodė, kad jos pajamos nėra didelės, ji nuomojasi butą, turi kreditą ir kt. Tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti Pareiškėjai paskirtą baudą iki 100 Eur. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjai už ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarymą buvo paskirta bauda, kurios dydis lygus vidurkiui. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje padaryto administracinio nusižengimo Pareiškėjos veiksmuose sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jis buvo surašytas Pareiškėjai nedalyvaujant, taip pat ji nedalyvavo ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, todėl negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl padarytų administracinių nusižengimų. Pareiškėja skunde nurodė bei teisme teigė, kad dėl įvykusio įvykio, kuomet vairavo neturėdama teisės, nuoširdžiai apgailestauja, jei būtų žinojusi, kad jai atimta teisė vairuoti, nebūtų sėdusi prie vairo ir važiavusi. Pagrindo netikėti tokiomis Pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, jos reiškiamu gailesčiu, teismas nenustatė. Šios aplinkybės, teismo manymu, sudaro pagrindą pripažinti Pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – Pareiškėjos prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir jos nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo bei sumažinti už šį nusižengimą jai paskirtą baudą iki minimalaus dydžio, atitinkamai sumažinant ir galutinę subendrintą Pareiškėjai paskirtą baudą.

Nors teismas nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą, tačiau šiuo atveju mano, kad yra pagrindas svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės. Svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą ir administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją, o būtent padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, pavojingumą ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. S. vairavo transporto priemonę, neturėdama specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta ir apie tai nežinodama. Taigi akivaizdu, jog jos padėtis nėra ir negali būti tokia pati, kaip asmenų, kuriems neginčytinai buvo žinoma apie tokios teisės neturėjimą – jos neįgijus arba kai tokia teisė jiems buvo atimta, apie tai pranešant bei įteikiant tai patvirtinančius dokumentus asmeniškai. D. S. veikė neatsargia kaltės forma, kas taipogi išskiria padarytą administracinį nusižengimą ir leidžia teigti, kas jis pasireiškia mažesniu pavojingu, negu įprastas rūšinis šios kategorijos nusižengimų padarymas. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taipogi į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į Pareiškėjos asmenybę (dirba, turi ir viena augina vieną nepilnametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis šioje konkrečioje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga poveikio priemonė. Tačiau ir visiškas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas nagrinėjamu atveju, be kita ko turint omenyje duomenis apie Pareiškėjos administracinį baustumą, sistemingą administracinių nusižengimų darymą, pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų Pareiškėjos nuo administracinių nusižengimų darymo ir galėtų sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi D. S. liktų tinkamai nenubausta (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas pažymi, kad nors asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti D. S. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai skiriant trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą – nei sankcijoje numatyta minimali.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Institucijos nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos ir administracinės poveikio priemonės skyrimo keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos D. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir sušvelninti D. S. už šį nusižengimą paskirtą bei galutinę baudą iki 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų).

D. S. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams terminą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.