Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau ir – Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutarties, kuria tenkintas G. V. skundas dėl Institucijos Veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2021 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 28-ANR_N-572-2021 (toliau ir – Nutarimas) panaikinimo, ir administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 481 straipsnio 1 dalį G. V. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. G. V. Institucijos 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2020 m. birželio 10 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, Elektrėnuose, Draugystės g. 13 esančios kavinės „Karpynė“ lauko kavinėje, įžeidžiamai kibo prie A. Č., garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, G. V. paskirta 85 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, 2020 m. gruodžio 1 d. G. V. gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas šaukimas į 2020 m. gruodžio 15 d. numatytą administracinio nusižengimo protokolo surašymą (b. l. 7-10). Kaip matyti iš detalios siuntos informacijos, šaukimas G. V. įteiktas 2020 m. gruodžio 9 d. (b. l. 7-8). Tačiau G. V. po pirmojo išsiųsto šaukimo į administracinio nusižengimo protokolo surašymą neatvyko. 2021 m. vasario 23 d. Institucija G. V. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) antrą kartą išsiuntė šaukimą, kuris buvo pristatytas 2021 m. vasario 23 d., 11.20 val. (b. l. 84). Visgi, G. V. 2021 m. vasario 26 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymui neatvyko.

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) nenaudoja nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio, tačiau pagal administracinio nusižengimo bylos medžiagos duomenų visumą spręstina, kad tokie argumentai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) G. V. buvo deklaravęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, todėl Institucija, vadovaudamasi ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai šaukimą išsiuntė minėtu elektroninio pašto adresu. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. akcentuoja, kad minėtu elektroninio pašto adresu išsiuntus laišką, iš karto grįžta pranešimas, kad toks adresatas nerastas, tačiau, kaip jau buvo minėta, šaukimas G. V. buvo pristatytas. Be to, nors G. V. yra pateikęs elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųsto laiško duomenis, kad toks elektroninio pašto adresas neegzistuoja, tačiau elektroninis laiškas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) anksčiau minėtu elektroninio pašto adresu buvo siųstas 2021 m. gegužės 9 d. (b. l. 48-49), o Institucija šaukimą siuntė 2021 m. vasario 23 d., dėl šios priežasties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikiami duomenys nepaneigia byloje esančių duomenų visumos pagrindu padarytos išvados, kad šaukimas pagrįstai buvo siųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

19. Svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Nors pabrėžtina, kad elektroninių ryšių priemonių naudojimas negali būti savitikslis, vienpusiškas ir skirtas tik institucijų darbo palengvinimui, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog Institucija užtikrino tik formalų šaukimų G. V. išsiuntimą, nes pirmąjį kartą siuntė gyvenamosios vietos adresu.

20. Be kita ko, pabrėžtina, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, kaip G. V. elektroninio pašto adresas iki 2021 m. birželio 9 d. galiojo (duomenys neskelbtini), kuris buvo pakeistas 2021 m. birželio 9 d. ir nuo šios dienos galioja elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 83). Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms (pareigūnams), turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas. Pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, jis apie tai turi informuoti valstybės institucijas (pareigūnus). To nepadaręs, asmuo prisiima riziką už savo veiksmus. Nagrinėjamu atveju 2021 m. gegužės 9 d. duomenimis G. V., išsiuntęs elektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtini), gavo atsakymą, kad pranešimas nebuvo pristatytas, nes domenas (duomenys neskelbtini) nebuvo rastas, tačiau elektroninio pašto adresas Mokesčių mokėtojų registre buvo pakeistas tik 2021 m. birželio 9 d. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepasirūpino, kad valstybės informacinėse sistemose jo pateiktas elektroninio pašto adresas būtų veikiantis ir teisingas, taigi, nebuvo pakankamai rūpestingas.

21. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad G. V. 2020 m. liepos 13 d. paaiškinime ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. pranešime dėl nušalinimo administracinio nusižengimo byloje iš tikrųjų nurodė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-14, 32, 41). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose dokumentuose G. V. nepateikė prašymo procesinius dokumentus gauti būtent šiuo elektroninio pašto adresu. Toks prašymas išreikštas tik 2021 m. gegužės 4 d. prašyme leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos ROIK:20117920494 medžiaga (b. l. 49), be to, kaip jau buvo minėta, G. V. savo elektroninio pašto adresą pakeitė tik 2021 m. birželio 9 d. (b. l. 83).

22. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. tinkamai buvo šaukiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tačiau neatvyko, todėl, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Institucija pagrįstai surašė protokolą šiam asmeniui nedalyvaujant.

23. Nagrinėjamu atveju G. V. Institucijos nutarimu pripažintas kaltu padaręs ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.).

24. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, bei veikos padarymo vietos specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Taigi norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nėra privaloma nustatyti ar dėl jo neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį.

25. Institucija savo nutarimu pripažino, kad G. V. lauko kavinėje „Karpynė“ įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiuoju pripažinto A. Č., garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta jokių įrodymų dėl G. V. padaryto administracinio nusižengimo, be to, pirmos instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenurodyta, kaip konkrečiai pasireiškė G. V. įžeidžiamas kibimas prie A. Č., bei nenurodyta, kokiais konkrečiai necenzūriniais žodžiais jis keikėsi.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje įrodymų tyrimą, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo G. V. kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų, kuriuos apygardos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, tarp jų nukentėjusiojo A. Č., liudytojų D. J. bei M. B.-U. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

27. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu pripažinta, kad G. V. neteisėtu elgesiu padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, nes įžeidžiamai kibo prie A. Č. ir garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Administracinio nusižengimo byloje neginčytinai nustatyta, kad analizuojamas įvykis vyko lauko kavinėje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Vadinasi, nagrinėjamu atveju lauko kavinė neabejotinai atitinka viešosios vietos sąvoką.

28. Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. V. teigimu, įvykio metu jis tik norėjo sudrausminti A. Č., jog nevartotų alkoholio su psichotropiniais vaistais, bei paklausti dėl jam priklausančio pagrobto ir paslėpto turto. Šią G. V. versiją paneigia nukentėjusiojo A. Č. bei liudytojų D. J. ir M. B.-U. parodymai, kad G. V. buvo agresyvus, viešoje vietoje inicijavo konfliktą su A. Č., įžeidžiamai kibo prie pastarojo, jį fotografavo mobiliojo ryšio telefonu, garsiai rėkė necenzūrinius žodžius ir grasino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų asmenų parodymai sutampa esminėse detalėse ir patvirtina vieni kitus. Nukentėjusysis A. Č. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2020 m. birželio 10 d., apie 20 val., su draugu D. J. užėjo į kavinę „Karpynė“. Atsisėdęs prie staliuko lauke išgirdo garsiai šaukiantį asmenį – tai buvo jo sesers buvęs sutuoktinis G. V., su kuriuo yra turėjęs pykčių. Pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo jį telefonu fotografuoti ar filmuoti. Jam (A. Č.) paklausus: „ką čia darai, ko čia filmuoji ar fotografuoji?“, G. V. puolė muštis, o jis (A. Č.) užėmė gynybinę poziciją. Atsistojo ir D. J., galimai norėjo jį (A. Č.) ginti, bet nespėjo nieko padaryti. Pribėgusi kavinės darbuotoja G. V. liepė išeiti arba ji iškvies policiją. G. V. išeidamas jam (A. Č.) pasakė: „aš su tavimi, „pydere“, susidorosiu“ (b. l. 185-187). Tai, kad nukentėjusįjį kavinėje užsipuolęs G. V. pastarojo atžvilgiu elgėsi agresyviai, rėkavo bei keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, vartodamas necenzūrinius žodžius grasino susidoroti, patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklaustas kartu su nukentėjusiuoju įvykio metu buvęs jo bičiulis liudytojas D. J. (b. l. 189-192). Esmines šių proceso dalyvių nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja M. B.-U., kuri abi konflikto puses pažinojo tik iš matymo, kaip lauko kavinės, kurioje ji dirbo padavėja, lankytojus ir suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Liudytoja M. B.-U. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino jos darbo metu kavinėje buvus konfliktą, kuriame dalyvavo A. Č. ir G. V.. Liudytoja parodė, kad ji garsiai pasakė, kad, jeigu nesiliaus konfliktas, ji iškvies policiją. Anot liudytojos ji G. V. išprašė iš kavinės, nes būtent G. V. buvo agresyviausias: rėkavo, ėjo link kitų asmenų, todėl ji atsistojo tarp jų (b. l. 187-189). Teismo posėdyje buvo balsu perskaityti M. B.-U. medžiagoje Nr. M-1-01-35294-20 atlikto A. Č. pareiškimo duomenų patikslinimo metu užfiksuoti paaiškinimai, kad buvęs kavinėje vyriškis (past. – G. V.) sukėlė konfliktą, užsipuldamas į kavinę neseniai atėjusį asmenį, prisėdusį prie staliuko, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sugniaužė kumščius ir puolė tą neseniai prisėdusį vyrą, o ji stovėdama per vidurį ranka stūmė tą puolantį vyrą, sakydama: „nurimk ir pasišalink iš kavinės“. Pastarasis nereagavo, ji matė, kaip jis telefonu fotografavo ar filmavo, buvo labai agresyvus. Ji žino, kad jis buvo išgėręs kelis bokalus alaus. Puolamas vyras tik klausė jo, kas yra. Liudytoja kelis kartus nurodė puolančiajam vyriškiui nurimti, pagrasino iškviesti policiją, tada šis apsisuko ir išėjo (b. l. 33-35). Liudytoja M. B.-U. pažymėjo, kad prie paminėtų parodymų nenori nieko pridurti, nes dabar jau praėjo du metai, o tuo metu, kai davė parodymus pareigūnui, įvykis buvo „šviežias“ – nebuvo praėjusi nė savaitė. Pastarieji liudytojos parodymai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiojo ir liudytojo D. J. parodymų pagrįstumo, nes, kaip minėta, apklausiami apygardos teisme jie tvirtino, kad G. V. elgėsi agresyviai, garsiai šaukė ir keikėsi, į A. Č. nukreiptais necenzūriniais žodžiais („aš su tavimi, „pydere“, susidorosiu“) sakė su juo susidorosiąs. Be kita ko, byloje surinktais duomenimis įrodyta ir tai, kad įvykio metu G. V. turėjo telefoną, kuriuo fotografavo nukentėjusįjį A. Č.. Aplinkybę, kad G. V. įvykio metu telefonu A. Č. fotografavo ar filmavo nuosekliai nurodė tiek nukentėjusysis A. Č., tiek liudytojas D. J.. Tai, kad G. V. įvykio metu rankose turėjo telefoną patvirtino ir M. B.-U. (b. l. 34). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kvestionuoti šių aplinkybių ir dėl to, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. savo paaiškinimuose nurodė, jog fotografavo A. Č. ir D. J., pateikdamas šių asmenų nuotrauką iš įvykio vietos (b. l. 15-17, 64). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro įrodomųjų duomenų grandinę, kuri pagrindžia objektyviąją administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, pusę.

29. Iš aptartų įrodymais teismo pripažintų duomenų darytina išvada, kad G. V. suvokė, jog konfliktą su buvusios sutuoktinės broliu inicijavo viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius, kibo prie A. Č., jį mobiliojo ryšio telefonu fotografavo (pats pateikė nuotrauką). Nagrinėjamu atveju siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei noras taip veikti šioje byloje nustatytas pagal objektyvią G. V. veiksmų išraišką. Savo elgesiu viešoje vietoje, kurioje be jo ir nukentėjusiojo buvo pašalinių asmenų, t. y. necenzūriniais žodžiais ir kabinėjimusi prie nukentėjusiojo, jis neabejotinai siekė ANK 481 straipsnyje numatyto tikslo, nes G. V. viešoje vietoje atlikti veiksmai peržengė normalaus moralės ir teisės normomis apibrėžto bendravimo ribas, buvo nepriimtini.

30. Administracinių nusižengimų teisė nėra formali: ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį, tačiau neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad kavinės darbuotojos M. B.-U. teigimu, įvykio metu be konflikte dalyvavusių asmenų ir darbuotojos lauko kavinėje buvo ir pašalinių asmenų (b. l. 34). Nagrinėjamu atveju G. V. atlikti veiksmai, įvertinus jų pobūdį ir intensyvumą, atlikimo vietos specifiką pripažintini kaip turintys visuomenei pavojingą pobūdį. Administracinio nusižengimo bylos duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad savo akivaizdžiai įžūliu elgesiu G. V. pademonstravo nepagarbą žmogui ir visuomenei, jo elgesys bei emocinė išraiška nekelia abejonių, jog buvo siekta pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti aplinkinių asmenų rimtį, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

31. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. ir jo atstovė ypatingai akcentuoja A. Č. ir įvykio metu su juo buvusio draugo D. J. suinteresuotumą nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus nukentėjusįjį ir liudytojus, tiesiogiai ištyrus bylos duomenis, spręstina, kad G. V. kaltę pagrindžia ir liudytojos M. B.-U. parodymai. Liudytoja įvykio metu dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė mačiusi, kaip G. V. ėjo prie kitų kavinėje buvusių asmenų, t. y. A. Č. ir D. J., buvo agresyviai nusiteikęs, rėkavo. Dėl tokio G. V. elgesio liudytoja pagrasino iškviesti policiją, jeigu nesibaigs konfliktas, ir išprašė jį iš kavinės (b. l. 187-189). Sutiktina, kad liudytoja, apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsiminė ne visas įvykio detales, tačiau ši aplinkybė, apygardos teismo vertinimu, suprantama ir objektyviai pateisinama – liudytojos darbo pobūdžiu ir tuo, kad ji buvo apklausiama, praėjus beveik dviem metams po aptariamo įvykio. Pažymėtina, kad pakankamai išsamiai įvykio aplinkybes liudytoja išdėstė apklausiama atliekant A. Č. pareiškimo duomenų patikslinimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-35294-20 (b. l. 33-35). Kaip jau minėta, šie liudytojos M. B.-U. parodymai buvo balsu perskaityti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 188). Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės neduoda pagrindo liudytojos parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad liudytoja M. B.-U. būtų suinteresuota apkalbėti G. V., duoti melagingus parodymus ir taip jį apkaltinti padarius administracinį nusižengimą. Juo labiau kad, tiek nukentėjusysis A. Č., tiek ir liudytojai D. J. bei M. B.-U. vienareikšmiškai nurodė, jog nėra artimai pažįstami ir vieni kitus žino tik iš matymo. Gi liudytojos M. B.-U. žodžiai dėl būtinybės jai atvykti į teismą ir susirūpinimas dėl apmokėjimo už kelionės išlaidas buvo prieš teismo posėdį išsakyti ne konkretiems adresatams (nukentėjusiajam ar liudytojui D. J.), o viešai.

32. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo G. V. atstovė nepagrįstai teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju policijos atstovai neteisėtai paskyrė nuobaudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi konstatuota tai, kad bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai padarė proceso pažeidimų, nes šioje administracinio nusižengimo byloje tiesiogiai nebuvo ištirti duomenys, pagrindžiantys ar paneigiantys G. V. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatavo, jog administracinė nuobauda Institucijos nutarimu G. V. buvo paskirta nepagrįstai, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo administracinio nusižengimo bylos iš esmės ir pasisakė tik dėl procesinių pažeidimų, be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą negali būti vertinamas kaip nurodymas apeliacinės instancijos teismui priimti konkretų sprendimą byloje.

33. Pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas priėmė bylos aplinkybėms prieštaraujantį sprendimą, ir spręsdamas G. V. skirtinos nuobaudos klausimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam G. V. Institucija, atsižvelgusi į G. V. asmenybę ir jo nusižengimą apibūdinančias nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nutarimu paskyrė nuobaudą, kurios dydis atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį. Tokio dydžio administracinė nuobauda laikytina teisinga, tinkamai individualizuota ir paskirta nepažeidžiant ANK nuostatų.

34. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutartis naikintina ir paliktinas galioti nepakeistas Institucijos 2021 m. balandžio 22 d. priimtas nutarimas, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam skirta 85 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2021 m. balandžio 22 d. nutarimą, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 85 Eur dydžio bauda.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.