Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės bei nukentėjusiosios A. D. ir jos atstovo advokato Broniaus Varsackio apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, 144 straipsnyje, ir nuteistas:

- pagal BK 281 straipsnio 5 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 144 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir K. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. G. paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 metų gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės dalimi, jas sudedant, ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, K. G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (keturis) metus uždrausta naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos atitinkamai likusį laiką.

K. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajai A. D. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista 41,58 Eur turtinės žalos ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. G. pagal BK 243 straipsnį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. G. (toliau – ir K. G.) pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 14 d., apie 22.00 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio P.-S. 12,700 kilometre, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad, neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, blogą matomumą nakties metu, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, partrenkė dešinėje kelio pusėje važiuojamosios dalies pakraštyje ėjusį pėsčiąjį A. V., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu A. V. buvo padaryti krūtinkaulio, abiejų pusių I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžiai, skeveldrinio dešinio žastikaulio, dešinio šlaunikaulio, dešinio blauzdikaulio lūžiai, atvirų skeveldrinių dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, kaklo II, VI slankstelių lūžiai, dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, širdies ir kepenų plyšimai, kraujo išsiliejimas krūtinplėvių ir pilvo ertmėse; kraujo išsiliejimo po smegenėlių voratinkliniu dangalu ir smegenų skilveliuose; odos nubrozdinimai kaktos, dešinio dilbio, kairės blauzdos srityse; muštinė žaizdelė ir odos nubrozdinimas nosyje; poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir plėštine žaizda dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje; poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos srityse, po ko, dėl širdies, kepenų plyšimų ir daugybinių skeleto kaulų lūžių, jis mirė.

2. Taip pat, K. G. pagal BK 144 straipsnį nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 14 d., apie 22.00 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio P.-S. 12,700 kilometre, (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir pagal (duomenys neskelbtini) 4, 219.5 punktų reikalavimus turėdamas pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje ir imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajam A. V., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo būtina neatidėliotina medicinos pagalba, grėsė pavojus gyvybei, jam nesuteikė pagalbos, nors turėjo galimybę ją suteikti, tačiau iš įvykio vietos pasišalino.

3. Be to, K. G. pagal BK 243 straipsnį buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, būdamas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, bei būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2020 m. birželio 12 d. planu Nr. 1DN-4104, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2020 m. spalio 14 d., apie 22.00 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. Nukentėjusiosios, prokurorės bei nuteistojo apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. G. kaltumo padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje, 144 straipsnyje numatytus nusikaltimus nekvestionuojamos. Tačiau tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiosios A. D. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusioji A. D. ir jos atstovas prašo padidinti jai priteistą neturtinės žalos dydį, tuo tarpu nuteistasis ir jo gynėjas priešingai – prašo nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti visa apimtimi. Nukentėjusiosios A. D. ir jos atstovo advokato B. Varsackio apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kitos K. G. paskirtos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės. Be to, prokurorė apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. G. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei K. G. paskirti griežtesnę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Atitinkamai nuteistojo skunde prašoma sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl K. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį

12. Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus. Antai, kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-417-932/2020). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-254-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, 1A-81-843/2020). Be to, be minėto veikos sistemingumo požymio svarbu įvertinti ir veikos piktybiškumo požymį, tuo pačiu pasisakant, kad vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. G. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. G. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 29 d. K. G. neneigia, kad 2020 m. spalio 14 d. jis pažeidė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas ir vairavo transporto priemonę. Atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl pakartotinio transporto priemonės vairavimo, taip pat, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, K. G. buvo įspėtas, kad pagal BK 243 straipsnį, jei K. G. būtų pripažintas kaltu, teismas gali inkriminuoti naujas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad K. G. vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. spalio 15 d., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis vairavo jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijai išaiškinus galimybę nuteistajam pakeisti jam inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes, nuteistasis nurodė, kad 2020 m. spalio 15 d. jis pats transporto priemonės nevairavo, mašiną parvairuoti jam padėjo mama. Jokių duomenų, paneigiančių šias nuteistojo nurodytas aplinkybes, baudžiamojoje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. G. nurodė, kad 2020 m. spalio 15 d., apie 9 val., automobilį VW Passat parsivarė į namus (2 t., b. l. 171-172). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas nuteistasis taip pat nurodė, kad parsivarė automobilį ir pastatė namuose. Tokiu būdu, aplinkybės, kokiu būdu K. G. 2020 m. spalio 15 d. parsivarė automobilį ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme plačiau tiriamos nebuvo, todėl pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nustatytas vienkartinis baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimo atvejis.

14. Tokiu būdu, nustačius vienkartinį baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimo atvejį, turi būti nustatyta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Šiame kontekste atmetant prokurorės skundą svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, veikos piktybiškumas siejamas su siekiu parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonę K. G. pažeidė vieną kartą, savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad transporto priemonę vairavo, nes norėjo nuvykti pas draugą. Jokių duomenų, kad K. G. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, byloje nenustatyta. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas patvirtina, jog K. G. savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko prisiimti dėl savo veiksmų kilusias pasekmes, o tai tik patvirtina aplinkybę, jog asmens veiksmai nebuvo piktybiški. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu K. G. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, savo kaltės neneigė, iš dalies atlygino padarytą žalą, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl veikos sistemingumo ir asmens veiksmų piktybiškumo, atmetami kaip nepagrįsti.

16. Nors prokurorės apeliaciniame skunde ypatingas dėmesys skiriamas ir skundžiamu nuosprendžiu K. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui bei pobūdžiui, tačiau ir ši aplinkybė nėra pakankama spręsti K. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį klausimą. Už šių veikų padarymą skundžiamu nuosprendžiu K. G. buvo paskirtos atitinkama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl sieti šias aplinkybes su nustatytu vienkartiniu transporto priemonės vairavimu ir vertinti šį vienkartinį veiksmą kartu su padaryta nusikalstama veika kaip piktybišką, nėra pagrindo. K. G. nurodyti veiksmų motyvai, teismo nustatytos jų padarymo aplinkybės, neabejotinai nepateisina jo padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau K. G. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

17. Taigi, nors byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai nepateisina K. G. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau akivaizdu, kad vieną kartą jo padarytas šio draudimo pažeidimas negali būti laikomas sistemingu ir piktavališku, rodančiu K. G. elgesio kryptingumą. Dėl to teisėjų kolegija pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. G. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

Dėl K. G. paskirtos bausmės

18. K. G. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 5 dalyje ir 144 straipsnyje, padarymo. Pirmoji nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), o antroji – nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įstatymų leidėjas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas iki aštuonerių metų. Atitinkamai BK 144 straipsnis alternatyviai numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmę iki dviejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

19. Be aptartų bausmės skyrimo pagrindų, svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga yra ir tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė iš esmės tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, buvo įvertinta tiek K. G. padarytų nusikalstamų veikų, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Apylinkės teismas iš dalies teisingai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Neliko neįvertinti ir nuteistojo ankstesni teistumai, apylinkės teismas pažymėjo, kad šis teistumas K. G. nėra pirmasis, taip pat jis yra baustas ir administracine tvarka. Būtent šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui parinkti nuteistajam griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytas didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas.

22. Bylos medžiaga liudija, kad pirmąjį kartą K. G. buvo nuteistas 2015 m. laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Atlikęs šią bausmę, nuteistasis sugebėjo laikytis įstatymų imperatyvų beveik penkerius metus, antrą kartą jis teistas tik 2020 m. Šį kartą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam K. G. buvo paskirta baudos bausmė, kas iš tiesų neveikė prevenciškai, o, priešingai, skatino pakartotinį nusikalstamumą. Praėjus vos keliems mėnesiams po 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendžio nuteistasis K. G. nusikalto pakartotinai, padarydamas skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu K. G. buvo nuteistas dar kartą pagal BK 138 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė. Aptarti duomenys liudija, kad nuteistasis pastaruoju metu vis dažniau pažeidžia nustatytas elgesio taisykles, vis dėlto, teigti, kad tik ilgas įkalinimo terminas padėtų jam permąstyti savo vertybes, pagrindo nėra, nes anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo pakankamas poveikis, siekiant asmenį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo gana ilgą laiką.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesni nuteistojo teistumai negali būti itin sureikšminami, jie vertinami visų kaltininką charakterizuojančių duomenų kontekste. Nuteistasis K. G. pastoviai dirba, yra sukūręs šeimą, augina mažamečius vaikus. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį turtinės žalos. Pažymėtina, kad po paskutinio 2021 m. gegužės 21 d. jo atžvilgiu priimto nuosprendžio K. G. daugiau nenusikalto, nebuvo baustas administracine tvarka. Teigti, jog bausmės tikslai bus pasiekti K. G. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskyrus 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežtesnę bausmę nei sankcijos vidurkis, pagrindo nėra, todėl ir bausmės griežtinimas šiuo atveju nėra tikslingas. Tuo labiau, kad kaip šie papildomi 1 metai 6 mėnesiai padėtų labiau užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą asmeniui, nuteistam už neatsargaus nusikaltimo padarymą, prokurorė nenurodo, t. y. apeliaciniame skunde apsiribojama tik teoriniais samprotavimais apie teisingumo ir proporcingumo principą, kas nesudaro pagrindo nuosprendžio keitimui dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau pagal savo rūšį ar dydį yra aiškiai (akivaizdžiai) per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais, ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.

26. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to, K. G. buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam K. G. atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tinkamai vadovavosi tiek BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tiek BK 75 straipsnyje numatytomis bausmės vykdymo atidėjimo nuostatomis ir taikydamas jas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

28. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. G. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2020 m. spalio 15 d. kaip įtariamasis, patvirtino byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad 2020 m. spalio 14 d. vairavo jam priklausantį automobilį. Važiuodamas iš dešinės pusės pastebėjo šešėlį ir pajautė smūgį į dešinę pusę. K. G. nurodė, kad jį ištiko šokas, nesustojo pažiūrėti, nes buvo tamsu ir buvo išsigandęs. Kitą dieną išgirdo, kad tame kelyje buvo mirtinai partrenktas žmogus, pagalvojo, kad gal tai jis padarė. Paskambino advokatui ir su juo atvažiavo į policijos komisariatą. Jei paaiškės, kad tai jis padarė, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir pilnai pripažins savo kaltę (2 t., b. l. 171-172). 2021 m. birželio 17 d. įtariamojo apklausos metu K. G. taip pat nurodė, kad dėl pateiktų įtarimų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, 144 straipsnį, 243 straipsnį pripažįsta pilnai. Labai gailisi, atgailauja, pažada atlyginti patirtus nuostolius. K. G. taip pat nurodė, kad šis įvykis yra jam skaudi pamoka, jis pasidarė savo išvadas (2 t., b. l. 194). Apklaustas pirmosios instancijos teisme, K. G. iš esmės nurodė tokias pačias nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Sakydamas paskutinį žodį, K. G. dar kartą nurodė, kad labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką (4 t., b. l. 76). Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kas taip pat suponuoja išvadą, kad K. G. savo kaltę pripažino pilnai ir teismui baudžiamosios bylos aplinkybės buvo aiškios. Pagal galiojančią teismų praktiką, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-505/2016, Nr. 2K-211-1073/2019). Nuteistojo parodymų visuma ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, leidžia daryti išvadą, kad K. G. nuo pat proceso pradžios pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kad jam vairuojant transporto priemonę įvykį eismo įvykis, kurio metu žuvo A. V., iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tai yra pripažino esmines jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, ir tai pagrįstai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo K. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo neatsargumas (BK 59 straipsnio 2 dalis).

31. Šiame kontekste pažymėtina, kad K. G. buvo nuteistas už tai, kad pertrenkė dešinėje kelio pusėje važiuojamosios dalies pakraštyje ėjusį pėsčiąjį. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis ėjo pasišviesdamas žibintuvėliu, taip pat, dėvėjo kepurė su šviesą atspindinčia emblema. Aplinkybės, jog K. G. galimai pažeidė KET taisykles apskritai tiriamos nebuvo. Taigi, iš aptarto ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymais nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo veiksmams įtakos turėjo neatsargus nukentėjusiojo elgesys. Teigti, kad būtent nuteistojo neblaivumas iš dalies nulėmė eismo įvykio kilimą, byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, ši aplinkybė nėra nustatyta ir išvis nebuvo išsamiau tirta. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 straipsnio 2 dalį, todėl iš nuosprendžio šalintina nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo neatsargus nukentėjusiojo elgesys.

32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad įvykio metu nuteistasis K. G. pakankamai šiurkščiai pažeidė KET, kadangi neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, partrenkė šalikelėje ėjusį pėsčiąjį, dėl ko pastarasis mirė. Kaip jau aptarta anksčiau, nuteistasis anksčiau buvo teistas, taip pat, naują nusikalstamą veiką padarė ir po analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, galima sutikti su apeliantais, kad K. G. nebuvo drausmingas vairuotojas ir kelyje elgėsi nerūpestingai. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik tam tikras, dažniausiai neigiamai kaltininką apibūdinančias, aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad K. G. elgesys yra nusikalstamas, pavojingas, kad jis savo neatsakingais veiksmais sukėlė skaudžias pasekmes, tačiau byloje svarbios ir kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam vis tik gali būti pasiekti jam realiai ir neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

34. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino nuteistojo K. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, kaltės formą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Dėl paskirtų bausmių subendrinimo

35. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo K. G. skiriamą bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, taip pat, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti K. G. paskirtos bausmės vykdymą atidedant, tačiau bendrindamas tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek atskirais nuosprendžiais K. G. paskirtas bausmes, nesilaikė bausmių bendrinimo taisyklių ir paskyrė K. G. neteisingai subendrintą bausmę.

36. Pritartina prokurorės apeliacinio skundo motyvams, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas K. G. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir 144 straipsnį paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino jas apimdamas ir tokiu būdu baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai.

37. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas K. G. paskirtas bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sudėčiai, sprendė, kad bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose. Taip pat, kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

38. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, nuteistojo K. G. padarytos nusikalstamos veikos neatitinka idealios nusikalstamų veikų sutapties požymių. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį K. G. nuteistasis už tai, kad 2020 m. spalio 14 d., apie 22 val., sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Pagal BK 144 straipsnį nuteistas už tai, kad apie 22 val. sukėlęs eismo įvykį ir turėdamas pareigą apie jį pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje bei imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajam, kuriam buvo būtina neatidėliotina medicinos pagalba, grėsė pavojus gyvybei, jam nesuteikė pagalbos, nors turėjo galimybę ją suteikti, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Akivaizdu, jog nuteistasis K. G., neturėdamas vieningo sumanymo, skirtingais veiksmais realizavo dviejų nusikalstamų veikų sudėtis, numatytas skirtinguose BK straipsniuose: pirmu veiksmu buvo sukeltas eismo įvykis, kurio pasekmė buvo kito žmogaus mirtis. Tik po šio eismo įvykio, nuteistasis K. G. pasišalino iš įvykio vietos ir paliko be pagalbos nukentėjusįjį, kai grėsė pavojus jo gyvybei, t. y. atskiru veiksmu įgyvendino nusikalstamos veikos sudėtį, numatytą BK 144 straipsnyje.

39. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, taip pat, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius arba, kai už vieną nusikalstamą veiką paskiriama dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šiuo atveju konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamos veikos nėra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, taip pat nuteistajam nėra skirta dvidešimties metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., apysunkis ir nesunkus nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu. BK 10 straipsnis nustato dvejas nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. K. G. padaryta BK 144 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra nesunkus nusikaltimas, o BK 281 straipsnio 5 dalyje – neatsargus nusikaltimas, taigi abi veikos yra priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams. Pagal BK 11 straipsnio 2 dalį nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 straipsnio 3 - 6 dalys). Tuo tarpu neatsargūs nusikaltimai į kategorijas neskirstomi. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas neatsargus nusikaltimas pagal sankcijos dydį prilygsta tyčiniam sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 5 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2009), tačiau kadangi BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, jis negali būti sunkiu nusikaltimu, kadangi sunkiu nusikaltimu gali būti tik tyčinis nusikaltimas. Taigi, savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2009). Padarius išvadą, jog nuteistojo K. G. nusikalstamos veikos negali būti laikomos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, taip pat, kad padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą ar priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtos bausmės iš dalies pridedant pagal BK 144 straipsnį paskirtos bausmės dalį. Parenkant bausmės dalį teisėjų kolegija atsižvelgia į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, kad prie K. G. paskirtos griežčiausios bausmės pridedama pusę pagal BK 144 straipsnį paskirtos bausmės (6 mėnesiai).

40. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atskirais nuosprendžiais K. G. paskirtų bausmių subendrinimo taip pat prieštaringos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta bausmė pagal BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalį buvo subendrinta su 2020 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Visgi, nuteistasis buvo nubaustas ne 2020 m. gegužės 21 d., o 2021 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl šis rašymo apsirikimas taisytinas. Be to, teismas, nepagrįstai atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino pagal BK 64 straipsnio taisykles. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

41. Tuo tarpu BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).

42. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad naują nusikalstamą veiką, už kurią K. G. nuteistas 2021 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu, jis padarė 2021 m. kovo 20 d., t. y. iki skundžiamo nuosprendžio šioje byloje priėmimo. Tai reiškia, kad jam turi būti taikomos bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos BK 63 straipsnio 9 dalyje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – termino sutrumpinimo

43. K. G. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 4 metų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu nėra objektyvaus pagrindo.

44. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skiriamos tais atvejais, kai asmuo naudodamasis specialia teise, padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

45. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą paskirti nuteistajam uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog K. G. nusikalstamą veiką padarė, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai šia teise jam buvo uždrausta naudotis, sukėlė eismo įvykį, kurio pasekmės itin skaudžios – mirė žmogus. Taip pat, apylinkės teismas nurodė, jog K. G. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių visumos pagrindu, taip pat įvertinęs ir tai, kad K. G. iš įvykio vietos pasišalino, apylinkės teismas sprendė, kad K. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams.

46. Iš tokių skundžiamame nuosprendyje nurodytų argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą K. G. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones motyvavo ne šioje byloje jam inkriminuotų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų, lėmusių BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytų padarinių atsiradimą, šiurkštumu. Iš esmės tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į neigiamai K. G., kaip vairuotoją, charakterizuojančius duomenis, taip pat, į analizuojamu atveju kilusius sunkius padarinius ir jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminas laikytinas proporcingu ir teisingu. Kaip jau minėta, nuteistasis anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat, teistas už vairavimą esant neblaiviam, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, priėmė sprendimą važiuoti pas draugą, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kas rodo didelį jo nerūpestingumą ir polinkį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, termino nustatymas trumpesniam nei 4 metų terminui, įvertinus tai, kad ankstesniu nuosprendžiu 2 metų laikotarpiui paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė jo nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo.

47. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones būtinumo atliekant darbines funkcijas, taip pat, kasdienėje veikloje. Pats nuteistasis nurodė, kad jis dirba statybininku, tad jo užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Tuo tarpu neabejotina, kad uždraudimas naudotis specialiąja teise jam sukuria tam tikrus nepatogumus, tačiau tai yra paties nuteistojo netinkamų veiksmų rezultatas. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti ar/bei dėl šeimyninių priežasčių, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

48. Tiek nuteistojo ir jo gynėjo, tiek nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose ginčijama nukentėjusiajai A. D. priteistos neturtinės žalos dydis. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai A. D., atsižvelgiant į juos siejantį giminystės ryšį, jos patirtus išgyvenimus, sprendė, kad A. D. priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro 3 000 Eur.

49. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. D. motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir teisingai įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai įvertino tokios žalos atlyginimo kriterijus, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į žuvusiojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, ryšį, atskleidė nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, sukeltas pasekmes bei, nustatydamas priteistino neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

50. Šioje byloje neginčijama, kad K. G., nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausius teisinius gėrius – atėmė žmogaus gyvybę, kurių įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiosios dėl netekties patirto dvasinio skausmo, kančių bei kitų kriterijų, į kuriuos privalu atsižvelgti nustatant teisingą, protingą ir sąžiningą neturtinės žalos dydį. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai.

51. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios A. D. patirtos neturtinės žalos, susijusios su giminaičio A. V. netekimu, dydžio, teisėjų kolegijos, kaip ir pirmosios instancijos teismo, vertinimu, nekvestionuotinas jos patirti dvasiniai išgyvenimai dėl artimojo netekties. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji ir žuvusysis bendraudavo kartą į kelis mėnesius. Visgi, neabejotina, kad nukentėjusioji patyrė stresinę situaciją, neigiamus dvasinius išgyvenimus, organizavo žuvusiojo laidotuves, vyko atpažinti žuvusįjį, žuvusįjį laikė savo broliu, nes jų mamos buvo sesės, jis gyveno A. D. priklausančiame name. Kita vertus, pastebėtina, kad A. D. ir žuvusysis kartu negyveno, vedė atskirą ūkį, A. D. sukūrusi savo šeimą. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 (7240,50 Eur), Nr. 2K-346-511/2016 (25000 Eur), Nr. 2K-29/2009 (14481 Eur), Nr. 2K-377/2009 (5792 Eur). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal kriterijus, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagal kilusias pasekmes, nuteistojo kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktiką panašiose bylose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, motyvuotai ir teisingai sumažino nukentėjusiajai A. D. prašomą priteisti neturtinę žalą, susijusią su jos giminaičio netektimi, ir jai nustatė 3 000 Eur sumą šiai žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Nuteistojo K. G. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės ir nukentėjusiosios A. D. ir jos atstovo advokato Broniaus Varsackio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti:

Iš Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti K. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nukentėjusiojo neatsargumas (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. paskirti 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi, ir K. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimą. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytą bausmę iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.