Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla E. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, buvo nutraukta, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3.1. Prokurorė nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi principu non bis in idem. Šis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn. Skunde pažymima, jog E. V. 2018 m. gruodžio 31 d. nutarta skirti administracinę nuobaudą už vairavimą, kai atimta teisė vairuoti (ANK 424 straipsnio 3 dalis), o ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį 2019 m. balandžio 23 d. pradėtas ne dėl to, kad E. V. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, o dėl to, kad jis vengė atlikti teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad E. V. 2018 m. lapkričio 30 d. padaryta veika nelaikytina piktybine ir sistemiška.

3.2. Galiausiai prokurorė skunde pabrėžia, jog nesutinka su Lietuvos Respublikos teismų šios kategorijos baudžiamosiose bylose formuojama praktika traukti baudžiamojon atsakomybėn visuomenei pavojingą veiką padariusį asmenį tik tada, jei jis bus sulaikytas daugiau nei du kartus vairuojantis transporto priemonę po to, kai ši teisė buvo iš jo atimta. Pažymima, kad įstatymų leidėjas BK 243 straipsnio dispozicijoje nėra nurodęs nei nusikalstamos veikos piktybiškumo, nei sistemingumo kaip būtinųjų nusikalstamos veikos požymių. Jei susiformavusi teismų praktika nebus keičiama, asmens ir visuomenės saugumui nuolat kylantis pavojus nemažės, žalos padarymo tikimybė tik didės, o įstatymus pažeisti linkę asmenys jausis nebaudžiami.

4. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019, kadangi šiose nutartyse esančios teisės aiškinimo taisyklės dėl BK 243 straipsnio taikymo buvo suformuluotos esant iš esmės analogiškoms faktinėms aplinkybėms kaip ir nagrinėjamu atveju. E. V. padarytas pažeidimas, aukštesniojo teismo vertinimu, išties nesiekė nusikalstamoms veikoms būdingo pavojingumo lygio, nes jis nebuvo piktybiškas ar sistemingas, todėl nėra pagrindo sutikti su prokurorės skunde nurodytais argumentais dėl būtinybės nukrypti nuo teismų formuojamos praktikos šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Šiuo atveju E. V. 2018 m. gruodžio 31 d. paskirta 450 Eur bauda pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį laikytina proporcinga sankcija, atitinkančia jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą.

5. Atsakant į prokurorės argumentą dėl principo non bis in idem, pažymėtina, jog šis principas reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008; EŽTT sprendimas S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, §82). Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015).

6. Nagrinėjamu atveju prokurorės skunde nurodomi juridiniai faktai – administracinės nuobaudos paskyrimas ir ikiteisminio tyrimo pradėjimas – yra susiję su valstybės institucijų procesiniais sprendimais, kuriais buvo siekiama teisiškai įvertinti E. V. vairavimą esant atimtai teisei vairuoti. Tuo tarpu norint nustatyti, ar asmuo nėra traukiamas ir baudžiamojon, ir administracinėn atsakomybėn dėl tos pačios veikos padarymo, reikia vertinti ne valstybės institucijų, bet paties asmens, kurio teisinės atsakomybės klausimas yra sprendžiamas, veiksmus. Šiuo atveju akivaizdu, kad baudžiamasis procesas pagal BK 243 straipsnį buvo pradėtas dėl to paties 2018 m. lapkričio 30 d. padaryto E. V. teisės pažeidimo, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šio E. V. pažeidimo padarymo aplinkybes (tai, jog pažeidimas nepasižymi piktybiškumu, sistemingumu ir t.t.), patraukimo administracinėn atsakomybėn faktą bei vadovaudamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, pagrįstai nutarė baudžiamąją bylą nutraukti.

7. Įvertinus viską, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.