- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 1S-36-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55872-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta - A. S.
teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-19 nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 243 straipsnyje, nutraukta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018-12-18 gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S. kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. būdamas nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo 2018-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y nuo 2018-07-02, jis 2018-09-26 17.24 val. Vilniuje, Žirmūnų ir Šilo gatvių sankryžoje, vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, taip pažeisdamas teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-19 nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, nutraukė, konstatavęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3. Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras A.Markauskas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-19 nutartį panaikinti, nes ji yra nepagrįsta.
3.1. Prokuroro manymu, priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, A. S. veiksmai, vairuojant transporto priemones neturint tam teisės, nėra vienkartinio pobūdžio atsitiktinumas, o veikiau nuoseklus ir kryptingas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ignoravimas. Pažymi, kad A. S. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Dėl analogiškų savo veiksmų - transporto priemonių vairavimo neturint tam teisės, jis yra baustas ir administracine tvarka: 2017-11-19 jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, taip pat 2018-05-20 vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, dėl ko buvo pradėta baudžiamoji byla ir A. S. 2018-06-07 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam ir baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. 2018-09-26 vėl nustatytas faktas, kuomet A. S. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės ir tokiu būdu nesilaikydamas jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokios nustatytos aplinkybės paneigia teismo 2018-12-19 nutartyje padarytas išvadas dėl A. S. veiksmų nepiktybiškumo ir nesistemingumo. Prokuroro nuomone, kiekvienu atveju bylos aplinkybės turi būti įvertinamos individualiai, dėl ko šiuo atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta į A. S. pakartotinius veiksmus, kuriais jis, nors pažeisdamas skirtingas elgesio normas, tačiau ignoruoja tą pačią visuomenėje priimtą ir įstatymų saugomą elgesio normą, draudžiančią vairuoti transporto priemones neturint tam teises. Prokuroro vertinimu, A. S. veiksmai 2018-09-26 vairuojant automobilį neturint tam teisės ir vengiant jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, priešingai nei sprendė teismas, yra kryptinga ir nuosekli jo elgesio tąsa, dėl ko yra neabejotinai pavojingi.
3.2. Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju nekvestionuojama, kad ankstesni A. S. pažeidimai, kuomet jis buvo sulaikytas kaip asmuo, vairavęs transporto priemonę, nors niekada neturėjo šios teisės, nėra tos aplinkybės, kad jo atžvilgiu būtų taikytos BK 243 straipsnio nuostatos, tačiau šios asmenį charakterizuojančios aplinkybės yra neabejotinai svarbios. Pažymi, kad sisteminis BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos bei teismų praktikos aiškinimas ir praktinis taikymas leidžia formuotis nebaudžiamumo jausmui, kuomet asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymas yra nebaudžiamas. Prokuroro nuomone, BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių aiškinimas, kaip reikalaujantis asmens neteisėtų veiksmų tęstinumo, o būtent kelis kartus pažeisti asmeniui paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, sąlygoja formalų teisingumo vykdymą. Todėl mano, kad 2018-09-26 nustatytas A. S. jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, nesilaikymas turi būti vertinamas kaip jo tęstinis transporto priemonių vairavimas, neturint tam teisės, ir pripažįstamas pavojinga veika, atitinkančia BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo - baudžiamojo poveikio priemonės vengimo, sudėtį.
3.3. Pažymi, jog dėl 2018-09-26 eismo įvykio, kuomet 17.24 val. Vilniuje. Žirmūnų ir Šilo gatvių sankryžoje A. S., vairuodamas privalomo civilinės atsakomybės draudimo neturintį automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, atsitrenkė į kitą automobilį ir taip apgadino abu automobilius, jam taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 423 straipsnio 1 dalį. Mano, kad dvigubo nebaudimo principo kontekste dėl šių pažeidimų A. S. taikyta administracinė atsakomybe netrukdo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vengimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. nurodė, jog jis faktines aplinkybes pripažįsta – nurodytą dieną jis vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, dėl byloje vykstančio teisinio ginčo nuomonės neturi.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro A.Markausko skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
6. Kaip jau minėta, A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Nustačius, kad A. S. draudimo vairuoti transporto priemones nesilaikė - 2018-09-26 17.24 val. Vilniuje, Žirmūnų ir Šilo gatvių sankryžoje vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti - A. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį.
7. Iš prokuroro apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis iš esmės nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl A. S. veiksmų sistemingumo ir piktybiškumo pobūdžio, akcentuodamas tai, jog kaltinamasis praeityje jau buvo administracine tvarka baustas už vairavimą neturint teises (2017-11-19, 2018-05-20), o 2018-06-07 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir vėl 2018-09-26 vairavo transporto priemonę, pažeisdamas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, jog aptartos aplinkybės leidžia A. S. charakterizuoti, kaip linkusį ignoruoti visuotinai priimtinas elgesio taisykles asmenį, tačiau iki baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis vengia atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
8. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Prokuroras nei su skundu apygardos teismui, nei posėdžio metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad po 2018-06-07 baudžiamojo įsakymo priėmimo A. S. kelis ar keletą kartų būtų pažeidęs paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Skundo nagrinėjimo posėdžio metu A. S. pripažino, kad jis 2018-09-26 vairavo transporto priemonę, tačiau nurodė, jog daugiau jis taip nesielgia ir vykdo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonių nevairuoja. Taigi, jo veiksmai nelaikytini sistemišku baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu ir jo pažeidimas vertintinas kaip vienkartinis. Sprendžiant dėl kaltinamojo veiksmų, vykdant baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, daugiau pažeidimams nesikartojant, kaltinamojo veiksmus šiuo metu laikyti sistemiškais ir piktybiškais, vengiant vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. S. veiksmai nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties.
9. Kita vertus, svarbu pažymėti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).
10. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. už tai, kad, pažeisdamas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. neturėdamas tam teisės vairavo transporto priemonę, sukeldamas eismo įvykį, jau yra nubaustas administracine tvarka - iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad jis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyriausiojo specialisto 2018-09-28 nutarimu Nr. 10-ANR_N-25874-2018 nubaustas 400 Eur bauda pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018-09-26 17.24 val., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje prieš sankryžą sustojusį automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Jo vairuojamas automobilis neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, neatlikta techninė apžiūra (b. l. 33-35). Nepaisant to, jog A. S. įsiteisėjusiu Institucijos nutarimu, be kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jau buvo nubaustas ir už vairavimą neturint teisės, 2018-11-23 jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55872-18 pagal BK 243 straipsnį.
11. Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-19 nutartį dėl prokuroro skundo argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-19 nutartį.
Nutartis neskundžiama.