Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendžio, kuriuo D. K.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį (2018-02-02 epizodas) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių;

pagal BK 243 straipsnį (2018-06-28 epizodas) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendį privalėdamas vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, t. y. nuo 2018-01-24 d. iki 2021-01-24, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2018-02-02, apie 14.48 val., Vilniaus r., magistralinio kelio Vilnius-Minskas 14 kilometre, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais D. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

2. D. K. buvo kaltinamas tuo, jog pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendį privalėdamas vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, t. y. nuo 2018-01-24 iki 2021-01-24, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2018-06-28, apie 17.30 val., Vilniuje, Minsko plente, tikslesnė ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais D. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendžiu D. K. pagal BK 243 straipsnį (dėl 2018-02-02 ir 2018-06-28 nusikalstamų veikų) išteisintas, jam nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. K. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį (1 veika) ir skirti jam 40 MGL (2 000 Eur) baudą. D. K. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį (2 veika) ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) baudą. Bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 4 dalį ir jam skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

4.1. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios turėjo iš esmės paveikti jo išvadas, todėl, vertindamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, sudėties požymių atitiktį išteisintojo veiksmuose bei analizuodamas šių veikų pavojingumą, padarė nepagrįstas išvadas, jog D. K. inkriminuojamų veikų pavojingumas nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo lygio.

4.2. Prokurorės teigimu, apylinkės teismo cituojamoje kasacinėje nutartyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-63/2012) pateikiamas aiškinimas ir tos bylos faktinės aplinkybės, asmens veiksmų vertinimas sistemingumo ir piktybiškumo kriterijų požiūriu, nėra tapatus nagrinėjamai situacijai. Priešingai, mano, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nukrypo, kad ir ne nuo gausios, tačiau teisingos praktikos, jog asmens veiksmų sistemingumas ir piktybiškumas rodo pakankamą pavojingumą, reikalingą baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 243 straipsnį. Šioje byloje, prokurorės nuomone, išteisintojo veiksmai gana tiksliai atitiko teismų praktikoje suformuotus šios veikos pavojingumo kriterijus, kurie ir buvo kuriami turint omenyje tokiu būdu ir mastu pasireiškiančius kaltininkų veiksmus. Priešingu atveju, prokurorės nuomone, būtų paneigta bet kokia šios normos gyvavimo prasmė. Teismų sprendimai, kurie laikytini teisingais savo turiniu, negali teikti prioriteto pažodiniam sąvokų aiškinimui ar sureikšminti formalių procedūrų, tokių kaip įspėjimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmių, būtinumą, neatsižvelgiant į jų laikymosi galimumą konkrečiu atveju.

4.3. Pažymi, jog, apylinkės teismo teigimu, nei vienas, nei du vairavimo, neturint tokios teisės, kartai nėra laikomi sistemingais. Prokurorės manymu, toks formalus šios sąvokos suvokimas ir pritaikymas, būtent šios veikos požiūriu, yra nepateisinamas. Veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pobūdis įrodo, jog sistemingumas šiuo atveju negali būti siejamas tik su kiekybiniais rodikliais. Šiuo atveju būtent sąmoningas veiksmų kartojimas įrodo, kad asmens veiksmai turi būti vertinami pagal baudžiamąjį įstatymą. Apylinkės teismas taip pat nurodo, jog baudas už šiuos pažeidimus išteisintasis jau sumokėjęs, tačiau, prokurorės nuomone, akivaizdu, kad administracinės atsakomybės taikymas D. K. pirmuoju atveju nepasiekė savo tikslų ir šis dar kartą sėdo už vairo, o tai rodo jo nenorą taisytis ir vykdyti nustatytus įpareigojimus. Tokiu būdu vertinant analogiškų teisei priešingai veiksmų sąmoningą kartojimą, negali likti jokios abejonės, kad D. K. ne tik suvokė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžio jam uždrausta naudotis teise vairuoti, bet ir sistemingai bei piktybiškai nesilaikė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Šiais savo veiksmais jis aiškiai išreiškė cinišką požiūrį į jam teismo taikytas priemones bei jomis siekiamus tikslus. Be to, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad jau vykstant baudžiamajam procesui dėl galimai padarytos analogiškos nusikalstamos veikos bei pačiam D. K., dar esant įtariamuoju, pateikus kasacinės instancijos teismo sprendimą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo sustabdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, tuo pačiu aiškiai suvokiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją dėl draudimo vairuoti transporto priemones palikimo galioti, jis, ignoruodamas visų instancijų teismų sprendimus, vėl vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti. Be kita ko, D. K. teismų procesų metu aktyviai naudojosi savo teise į gynybą, turėjo gynėją, skundė teismų sprendimus. Prokurorės nuomone, akivaizdu, jog tokiomis aplinkybėmis asmuo negalėjo nesuvokti teismų sprendimų turinio bei pasekmių.

4.4. Teigia, jog išteisinamajame nuosprendyje taip pat nepagrįstai sureikšminta ta aplinkybė, jog D. K. probacijos tarnybos pareigūnų nebuvo įspėtas dėl jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmių. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad ši pareiga objektyviai negalėjo būti įgyvendinta, nes Vilniaus probacijos skyrius siuntė D. K. šaukimus. Prokurorės manymu, atsižvelgiant į probacijos tarnybos veiklos paskirtį, atitinkamą specialistų kvalifikaciją bei patirtį, taip pat į D. K. padarytų veikų pobūdį ir siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti paskirtų apribojimų, galima daryti išvadą, jog išteisintasis vengė kontakto su Institucija. Nurodo, jog pagal savo esmę Institucijos įspėjimas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atveju turi kiek kitokią reikšmę, nei vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti nėra numatyta nei tam tikra tarpinė grandis, nei tam tikras asmens įspėjimas. Todėl, esant tokiam teisiniam reguliavimui, prokurorės manymu, įstatymų leidėjas ir numatė galimybę taikyti BK 243 straipsnio nuostatas asmeniui, kuris vengia vykdyti baudžiamojo poveikio priemones. Pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonė, dėl kurios nesilaikymo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš kitų poveikio priemonių išsiskiria ir savo specifiškumu: ji paskiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, naudojantis šia teise. Taigi vien jau šios teisės ribojimo įgyvendinimas - dokumento, suteikiančio teisę vairuoti, atėmimas - asmeniui, ne vienerius metus besinaudojančiam šia teise, yra pakankamas pagrindas suvokimui, jog vairuoti jis negali. Be to, šį įsitikinimą sustiprina byloje nustatyti duomenys, kad apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-626/2018 2018-01-24, 10.00 val. buvo skelbiama dalyvaujant advokatui. Nurodyta, kad nutartis suprasta. Iš pridėto 2018-01-25 Vilniaus apygardos teismo lydraščio matyti, kad šią dieną D. K. išsiųsta teismo nutarties kopija, pažymėta, kad advokatui E.Dereškevičiui nutartis įteikta teisme. Taigi D. K., aktyviai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis minėtame baudžiamajame procese, žinojo apie tokį sprendimą, jo įsiteisėjimą ir įsiteisėjusio sprendimo nevykdymo pasekmes. Todėl vien tik ta aplinkybė, jog probacijos tarnyba dėl jos atstovų nurodytų objektyvių priežasčių nesupažindino D. K. su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad išteisintasis tokių pasekmių nesuprato. Be to, iš 2018-05-04 apklausos protokolo matyti, kad išteisintasis pridėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartį Nr. 2-P-340/2018, kurioje nurodyta, kad nuteistojo D. K. kasacinį skundą nutarta priimti ir sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžio dalies vykdymą tik dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

4.5. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos, tai yra šiuo atveju kelių policijos pareigūnams tinkamai neįvertinus jos galimo atitikimo nusikalstamai veikai, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-347-689/2017). Be to, pripažinus asmenį kaltu pagal BK atitinkamą straipsnį, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo. Taigi, atsižvelgiant į neatsitiktinį D. K. vertinamų veiksmų pobūdį ir jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, darytina išvada apie jo didelį neatsakingumą, nekritišką savo elgesio vertinimą, cinišką požiūrį į nustatytas taisykles ir įstatymus. Prokurorės manymu, tai kad D. K. neketina paisyti ir laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, rodo ir tai, kad ją pažeidė du kartus. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant D. K. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, nagrinėjamu atveju, ne tik baudžiamąja, bet ir administracine atsakomybe siekiami tikslai nebuvo pasiekti, juolab, kad taikytos poveikio priemonės (baudų paskyrimas ir jų sumokėjimas) asmens elgesiui nedavė jokių teigiamų rezultatų, nes išteisintasis po pirmojo vairavimo atvejo ir taikytų administracinės atsakomybės priemonių vėl padarė tapatų pažeidimą. Mano, jog, nagrinėjamu atveju, administracinė atsakomybė buvo taikyta nepagrįstai, nes D. K. veiksmai aiškiai atitiko aptariamą baudžiamojo įstatymo normą.

5. Teismo posėdžio metu išteisintasis D. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė - apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Prokuroro apeliaciniame skunde yra keliami D. K. inkriminuotos veikos kvalifikavimo, baudžiamojo įstatymo taikymo, non bis in idem principo pažeidimo klausimai, prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį D. K. atžvilgiu dėl abiejų jam inkriminuojamų veikų.

7. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, taip pat nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį D. K. atžvilgiu dėl abiejų inkriminuojamų veikų turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai D. K. pagal BK 243 straipsnį (2018-02-02 epizodas ir 2018-06-28 epizodas) išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendis naikintinas, o D. K. byla nutrauktina BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

8. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rūšių atribojimas, todėl kolegija pirmiausia pasisakys dėl apeliaciniame skunde keliamo non bis in idem principo taikymo pagrindų.

Dėl non bis in idem principo taikymo pagrindų ir BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatų

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006-11-27, 2007-10-24 nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas; tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais; kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1997-11-13 sprendimas).

10. Taigi, bet kurio įsiteisėjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmėmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėms ir teisėtiems interesams. Būtent valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimą, įtvirtinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės. Tiek įstatymų leidėjas, teisės aktuose įtvirtindamas šias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-69/2014).

11. Pagal byloje D. K. inkriminuojamą BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

12. Šioje byloje D. K., buvo kaltinamas ir 2019 02 11 teismo nuosprendžiu yra išteisintas dėl dvejų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, o būtent, dėl to, jog jis pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendį privalėdamas vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, t. y. nuo 2018-01-24 iki 2021-01-24, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra:

-2018-02-02, apie 14.48 val., Vilniaus r., magistralinio kelio Vilnius-Minskas 14 kilometre, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

-2018-06-28, apie 17.30 val., Vilniuje, Minsko plente, tikslesnė ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

13. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, administracinio nusižengimo protokolų, nutarimų administracinio nusižengimo byloje (b. l. 127-136, 1 t.) matyti, jog D. K. dėl to, kad jis 2018-02-02 14.48 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti bei viršijo leistiną greitį 2018-04-18 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį 450 Eur dydžio bauda.

14. Taip pat D. K. 2018-07-05 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, jog jis 2018-06-28 17.30 val. vairavo transporto priemonę, kai teisė yra atimta.

15. D. K. jam paskirtas baudas sumokėjo atitinkamai 2018-04-18 ir 2018-07-09. Taigi jis Institucijos pareigūnų už minėtų nusižengimų padarymą paskirtas nuobaudas – baudas įvykdė.

16. 2018-04-12 Vilniaus apygardos prokuratūroje Vilniaus apylinkės prokuratūroje D. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį, dėl 2018-02-02 14.48 val. vairavimo transporto priemonės. Dėl šios veikos 2018-05-04, 2018-09-03, o 2018-11-07 dėl abiejų (2018-02-02 ir 2018-06-28) veikų D. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (b. l. 74, 100, 181, 1 t.). Kaltinamas aktas surašytas 2018-11-28 ir byla perduota teismui. 2019-02-11 teismo nuosprendžiu D. K. pagal BK 243 straipsnį (dėl 2018-02-02 ir 2018-06-28 nusikalstamų veikų) išteisintas, jam nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių

17. Taigi baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir vykdomas iš esmės už tapačias veikas, kaip ir pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-36-697/2019 yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje.

19. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger prieš Austriją, sprendimas Nr. 15963/90, Franz Fisher prieš Austriją, sprendimas Nr. 37950/97; S. Z. prieš Rusiją, Nr. 14939/03; Ruotsalainen prieš Suomiją, Nr. 13079/03). Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių.

20. Prokurorės apeliacinio skundo motyvas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos, tai yra šiuo atveju kelių policijos pareigūnams tinkamai neįvertinus jos galimo atitikimo nusikalstamai veikai, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, Nr. 2K-347-689/2017); be to, pripažinus asmenį kaltu pagal BK atitinkamą straipsnį, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo“ neatitinka šios bylos konteksto ir šioje byloje, kolegijos nuomone, nėra priimtinas.

21. Būtent kasacinėje jurisprudencijoje pažymėta, kad negalima laikyti, jog vėlesnis veikos kriminalizavimas gali būti traktuojamas kaip paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs tik tai, kad toks baudžiamojo proceso legitimizavimo būdas įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikai kvalifikuoti reikšmingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai eismo įvykio dalyvis administracine tvarka nubaustas už vairavimą esant neblaiviam per klaidą nenustačius, kad būtent dėl šio asmens kaltės žuvo žmonės. Ši pozicija iš esmės pakartota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-696/2015, 2K-167-788/2015, 2K-435-677/2016, 2K-109-788/2016, 2K-7-29-942/2016.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-36-697/2019, kasacinės instancijos teismas analizuodamas non bis in idem principo taikymo klausimus yra pasakęs, jog Konstitucinis Teismas 2017-03-15 nutarimo Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte yra išaiškinęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, Nr. 2K-226/2014).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucija D. K. tiek 2018-04-18, 2018-07-05 nutarimais baudas paskyrė ne dėl klaidos, o pagal savo kompetenciją, numatytą Administracinių nusižengimų kodekse. Ankstesnis baudimas už administracinių nusižengimų padarymą atitiko įstatymo reikalavimus ir negalėjo būti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimo. Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad vėlesnis D. K. veiksmų kriminalizavimas gali būti traktuojamas kaip paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga veiksmų kvalifikavimui. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra padaryta tokia esminė veikos vertinimo/kvalifikavimo klaida į kokią nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, todėl situacijos taisymas asmenį pripažinus kaltu baudžiamojo persekiojimo tvarka, naikinant Administracinio nusižengimo kodekso pagrindu paskirtas sankcijas, kaip tai siūlo prokurorė apeliaciniame skunde, tiek Konstitucinio Teismo, tiek ir EŽTT praktikos kontekste – negalima.

24. Pripažintina, jog D. K. tiek pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tiek ir pagal BK 243 straipsnį pateiktus kaltinimus yra persekiojamas iš esmės dėl tų pačių veiksmų: 2018-02-02, apie 14.48 val. ir 2018-06-28, apie 17.30 val. automobilio vairavimo, kai tokia teisė jam yra atimta.

25. Šioje konkrečioje situacijoje konstatuotina, jog tiek ANK 424 straipsnio 3 dalį, tiek ir kaltinimuose pagal BK 243 straipsnį asmuo nubaustas/baustinas, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Taigi, nepaisant to, kad abu straipsniai įtvirtinti skirtinguose kodeksuose ir už juos nustatyta skirtingų rūšių atsakomybė, jie abu draudžia tą patį elgesį – vairavimą neturint tam teisės. Tai, kolegijos nuomone, laikytina teisiškai reikšminga aplinkybe, įrodančia veikų tapatumą. Tokia principinė pozicija įtvirtinta kasacinėje praktikoje pabrėžiant, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui, tai pabrėžiama ir EŽTT praktikoje. Byloje aptariamojoje situacijoje tiek baudžiant administracine tvarka, tiek ir baudžiamąją, sutampa laikas, vieta, veikos padarymo aplinkybės, todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas dėl D. K. kaltės pagal BK 243 straipsnį (2018-02-02 ir 2018-06-28 epizodai), pastarajam įsiteisėjusiais Institucijos nutarimais (b. l. 127-130, 1 t.) už vairavimą transporto priemonę neturint tam teisės (t. y. iš esmės už analogiškas faktines aplinkybes, susijusias laiku ir ta pačia vieta) jau esant nubaustam administracine tvarka, pažeidė non bis in idem principą.

26. Kolegija remdamasis teismų praktikoje formuojama pozicija, konstatuoja, jog aukščiau išdėstyto non bis in idem principo pažeidimo, šioje situacijoje negalima panaikinti net ir panaikinus pagal ANK paskirtą nuobaudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-06-12 nutartimi atmetė kasatoriaus argumentą, kad, pripažinus išteisintąją kalta, anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos būtų panaikintos ir taip būtų išvengta non bis in idem principo pažeidimo. Byloje, nagrinėtu atveju, ankstesnis baudimas už administracinės teisės pažeidimus atitiko įstatymo reikalavimus ir negalėjo būti traktuojamas kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-335/2012). Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apylinkės teismas privalėjo D. K. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal BK 243 straipsnį dėl 2018-02-02 epizodo ir pagal BK 243 straipsnį dėl 2018-06-28 epizodo nutraukti BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais, nes baudžiamasis persekiojimas už tuos pačius įvykius ir dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų dėl kurių D. K. jau buvo nubaustas administracine tvarka, yra negalimas. Remiantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla pagal BK 243 straipsnį nutrauktina (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

27. Naikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendį ir bylą D. K. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį (dėl 2018-02-02 ir dėl 2018-06-28 epizodų) nutraukiant, kiti skundo argumentai (dėl veikos kvalifikavimo, D. K. žinojimo apie jo atžvilgiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir kt.) neanalizuojami ir plačiau neaptariami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendį ir bylą D. K. atžvilgiu:

pagal BK 243 straipsnį (2018-02-02 epizodas) nutraukti (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas);

pagal BK 243 straipsnį (2018-06-28 epizodas) nutraukti (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).