Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones bei automobilio BMW 530D vertę atitinkančios sumos – 7150 Eur konfiskavimas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje (2 veikos), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. buvo kaltinamas tuo, jog vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį privalėdamas vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, t. y. nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d., tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2018 m. vasario 2 d., apie 14.48 val., Vilniaus r., magistralinio kelio Vilnius-Minskas 14 kilometre vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais D. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

D. K. buvo kaltinamas tuo, jog pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį privalėdamas vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, t. y. nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d., tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2018 m. birželio 28 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Minsko plente, tikslesnė ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, vairavo automobilį BMW 750d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais D. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad teismo sprendimas buvo skųstas ir jis galvojo, kad kol vyksta apskundimas, sprendimas nėra įsiteisėjęs. Galvojo, kad gali vairuoti transporto priemones. Neprisimena, kada įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Neprisimena, ar buvo nuvykęs į apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimą. Skundė toliau Lietuvos Aukščiausiam Teismui, kada tai buvo, nepasakys, turbūt 2018 metais. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno trumpą laiką, dabar gyvena S. Stanevičiaus gatvėje, čia jau gyvena 1-2 metus. Iš probacijos laiškų negavo iki šiol ir nebuvo nuvykęs į probaciją, nes jo niekas nekvietė. Nuosprendžio vykdymas buvo sustabdytas, tai jam pranešė advokatas. Kada tai buvo, nepasakys, datų neprisimena. Galvojo, kad jam neuždrausta vairuoti. Šiai dienai supranta, kad uždrausta vairuoti. Baudos už administracinius nusižengimus sumokėtos, jų neginčijo. Po Lietuvos Aukščiausio Teismo sprendimo suprato, kad nebegali vairuoti. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, po to gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vilniaus apygardos teismo nutarties nematė, greičiausiai jos nematė, neprisimena.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi Nr. 2-P-340/2018 nuteistojo D. K. kasacinis skundas priimtas, sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalies vykdymas dėl automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertę atitinkančios pinigų sumos – 7150 Eur konfiskavimo iš D. K. iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. (b. l. 70). Šios nutarties kopiją D. K. pateikė prie bylos 2018 m. gegužės 4 d. įtariamojo apklausos metu (1 t., b. l. 76-77).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Nei kaltinamasis, nei jo gynėjas tokiam prokurorės prašymui neprieštaravo, papildomai laiko pasiruošti gynybai neprašė, todėl baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal naujai D. K. pateiktą kaltinimą.

Vadovaujantis BK 243 straipsnio nuostatomis, tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas bauda arba areštu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad esant įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiui, kuriuo D. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis – vairuoti transporto priemones 3 metus, jis 2018 m. vasario 2 d. apie 14.48 val. bei 2018 m. birželio 28 d., apie 17.30 val., vairavo automobilį.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-136-332/2017, 1A-29-316/2018).

Visų pirma, pažymėtina, jog byloje duomenų, jog D. K. būtų įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, nepateikta. D. K. į probuojamųjų asmenų registrą įtrauktas 2018 m. vasario 12 d., taigi po pirmojo jo vairavimo atvejo. Kaip matyti iš 2018 m. kovo 13 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano, D. K. nebuvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis ir dėl to nebuvo įspėtas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog Vilniaus probacijos skyrius siuntė nuteistajam D. K. šaukimus, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, jog šaukimai nuteistajam buvo įteikti, byloje nepateikta (1 t., b. l. 24, 26). Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis D. K. nebuvo įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo galimų pasekmių. Be to, kaip teisiamajame posėdyje paaiškino pats kaltinamasis, jis manė, kad vairuoti gali, nes dar vyko bylinėjimasis, jis skundė teismų procesinius sprendimus, ką patvirtina ir bylos duomenys.

Antra, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nebuvo užfiksuotas daugkartinis tokio pobūdžio kaltinamojo padarytas pažeidimas, t. y. nenustatytas veikos sistemingumas. Pažymėtina, kad nei vienas, nei du vairavimo kartai nėra laikomi sistemingumu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. paaiškino, kad galvojo, jog jam neuždrausta vairuoti, skundė teismų procesinius sprendimus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymas buvo sustabdytas, tai jam pranešė advokatas. Nors kaltinamojo nurodytos aplinkybės objektyviai nepateisina D. K. padarytų baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimų, tačiau visgi teismas, spręsdamas dėl veikos pavojingumo, pagrįstai vertina ir tai, pripažindamas, kad D. K. padaryti teisės pažeidimai nebuvo piktavališki. Teismas pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą daro išvadą, kad D. K. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas dėl vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad D. K. nubaustas tiek už 2018 m. vasario 2 d., tiek už 2018 m. birželio 28 d. vairavimą neturint tam teisės administracine tvarka, paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs (2018 m. balandžio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (1 t., b. l. 135) nutarimas, 2018 m. liepos 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (2 t., b. l. 15)). Minėti nutarimai D. K.atžvilgiu yra įsigalioję ir iš esmės reiškia, kad dėl tų pačių D. K.veiksmų administracinių nusižengimų bylose priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Atkreipiamas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos išaiškinimus, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Pažymėtina ir tai, kad administraciniai teisės pažeidimai ar administraciniai nusižengimai tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami „baudžiamaisiais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju ankstesnis baudimas už administracinius nusižengimus atitinka įstatymo reikalavimus ir netraktuotinas kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimu.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog šioje byloje neįrodyta, kad kaltinamasis D. K. savo sąmoningais tyčiniais veiksmais, suvokdamas gresiančias pasekmes, sistemingai ar piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numato įstatymai bei formuojama teismų praktika, todėl konstatuotina, kad jo veikoje nėra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyviosios pusės požymių. Dėl to kaltinamasis D. K. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2018 m. vasario 2 d. epizodas) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2018 m. birželio 28 d. epizodas) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.