Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-347-689/2017 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00245-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.1.5.3.

2017 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aurelijaus Gutausko (pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 26 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.

Iš J. V. priteista nukentėjusiajam V. K. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendis:

į J. V. paskirtą bausmę – baudą įskaičiuota sumokėta bauda (289 Eur), paskirta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-152-269/2015, bei į paskirtą baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vieneriems metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – laikotarpį įskaitytas atliktos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas aštuoniems mėnesiams – laikotarpis, paskirtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-152-269/2015.

Pasiūlyta prokurorui inicijuoti procesą dėl J. V. nubaudimo administracine tvarka fakto panaikinimo.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. V. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.:

2014 m. vasario 23 d., apie 2.41 val., Vilniaus r., Pagirių sen., Didžiųjų Lygainių k., vairuodamas automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 14, 134 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo neblaivus (1,29 promilės alkoholio), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir, atsiradus kliūčiai bei iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo automobilio visiškai sustabdyti bei partrenkė pėsčiąjį V. K., šiam dėl muštinės žaizdos dešiniajame kelyje ir nubrozdinimo dešinėje blauzdoje bei poodinių kraujosruvų abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

2.1. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai dėl jo nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kai už tais pačiais požymiais pasižyminčią veiką jis jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam), yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.

2.2. Anot kasatoriaus, teismai nepaisė BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką principo (non bis in idem) ir nepagrįstai nenutraukė baudžiamosios bylos, taip pažeisdami kasatoriaus, kaip kaltinamojo, teises. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimu J. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį (vairavimas esant neblaiviam) ir nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, o po to dar buvo nuteistas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį (šios veikos objektyviosios pusės privalomas požymis taip pat yra apsvaigimas nuo alkoholio), paskiriant jam 1129,80 Eur baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Tiek administracinio teisės pažeidimo, tiek baudžiamojoje byloje teismo nagrinėtos aplinkybės ir veikų požymiai dalyje dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam visiškai sutampa, ir abiem atvejais jis buvo pripažintas kaltu, padaręs atitinkamai tiek administracinį teisės pažeidimą, tiek nusikaltimą, – tai, kasatoriaus nuomone, laikytina nubaudimu antrą kartą už tą pačią veiką.

2.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo, nes administracinė nuobauda J. V. buvo paskirta dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, be to, jis buvo kaltinamas dėl kelių eismo taisyklių punktų (4, 9, 14, 134) reikalavimų pažeidimo, sukėlusio vieno asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą, o administracine tvarka jis buvo nubaustas tik už vieną KET pažeidimą (14 punkto). Šis teismas taip pat nurodė, kad J. V. pripažinus kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir atitinkamo kaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo atveju paskirta administracinė nuobauda galėtų būti panaikinta ATPK 23² skirsnyje arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pritarė anksčiau nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams, paminėdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Falkner prieš Austriją, peticijos Nr. 6072/02, ir joje pateiktą išaiškinimą, kad tas faktas, jog asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. Tačiau, kasatoriaus nuomone, sutampant tam tikriems veikos požymiams, teismai negali ignoruoti reikšmingų bylos aplinkybių, baudžiamojo proceso principų ir kiekvienu atveju turi vertinti, yra ar nėra dvigubo nubaudimo situacija. Be to, minėtoje Falkner prieš Austriją byloje asmens dvigubo patraukimo administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn klausimas buvo išspręstas administracinę nuobaudą paskyrusio subjekto iniciatyva, t. y. aukštesnės instancijos teismui pripažinus, kad administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai, ji buvo panaikinta, o sumokėta bauda pareiškėjai buvo atlyginta. O nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai nesiėmė jų dispozicijoje esančių priemonių dvigubam nubaudimui administracine ir baudžiamąja tvarka išvengti, sudarė sąlygas nuteistojo teisių pažeidimui ir gynybos apsunkinimui bei perkėlė jam pareigą rūpintis akivaizdžių teismo klaidų ištaisymu. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad jo prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjimas būtų atskiras procesas, neišvengiamai turintis su tuo susijusių išlaidų, o nepatenkinus jo prašymo, non bis in idem principas vis tiek būtų likęs pažeistas. Dėl to šiuo atveju nuosprendyje ir nutartyje paminėta EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip, kaip ją taikė teismai, netaikytina. Be to, dvigubo nubaudimo situacijos susidarymo grėsmė atsirado pradėjus baudžiamąją bylą, o priėmus apkaltinamąjį nuosprendį buvo pažeistas non bis in idem principas ir J. V. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 2 dalį buvo neteisėtas.

2.4. Nors nuosprendyje ir nutartyje, remdamiesi tarptautinių ir nacionalinių teismų praktika, teismai daro išvadą, kad neteisėto dvigubo nubaudimo teisinė situacija byloje neegzistuoja, tačiau draudimą antrą kartą bausti už tą pačią veiką įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis. Kasatorius pažymi, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, jog administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių, pavyzdžiui, buvimas apsvaigus nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją). Akivaizdu, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalies ir BK 281 straipsnio 2 dalies esminis požymis – buvimas apsvaigus nuo alkoholio – sutampa, taigi kasatoriaus patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir pripažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, reiškia baudimą antrą kartą. Kasatorius pažymi, kad jis buvo patrauktas dviejų rūšių atsakomybėn, iš kurių kiekvieną apibrėžia ir reguliuoja atskiros teisės šakos – administracinė teisė ir baudžiamoji teisė, todėl akivaizdu, kad tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė jam taikytos kaip skirtingų rūšių atsakomybės už tą patį teisės pažeidimą.

2.5. Kasatorius cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2001 m. gegužės 7 d. išaiškinimus bei nurodo, kad Konstitucijoje įtvirtintas non bis in idem principas, inter alia (be kita ko), reiškia tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, tuo metu, kai jis jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, teismas visiškai ignoravo šią aplinkybę ir nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią galimam non bis in idem principo pažeidimui, ir tęsė baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei, išnagrinėjęs bylą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė.

2.6. Nuteistojo manymu, šioje byloje teismų pozicija argumentuojant, kad baudžiamasis procesas jam buvo vykdomas pagrįstai ir teisėtai, yra nenuosekli ir neaiški. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo teigiama, kad J. V. abiejų rūšių atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai ir teisėtai, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje pripažinta dvigubo nubaudimo situacija ir nurodyta, kad dėl to yra poreikis įskaityti dalį jam paskirtos nuobaudos, nes to nepadarius jis už tą patį pažeidimą faktiškai bus nubaustas du kartus. Kasatorius pažymi, kad dvigubas baudimas, t. y. non bis in idem principo pažeidimas, visuomet yra neteisėtas, nes baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, o ši nuostata su atitinkamais pakeitimais, remiantis teismų praktika, turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai asmuo administracine tvarka jau buvo nubaustas už tapačias veikas. Kadangi J. V. jau buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam administracine tvarka, baudžiamasis procesas iš viso nebuvo galimas, bent jau dalyje dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam. Tai, kad teismas tęsė baudžiamąjį procesą, o apeliacinės instancijos teismas priėmė prieštaringą išvadą dėl dvigubo nubaudimo situacijos buvimo ar nebuvimo (patraukimo baudžiamojon atsakomybėn teisėtumo), įrodo nuosprendžių neteisėtumą ir nepagrįstumą.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į J. V. kasacinį skundą prašo jį tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendį be pakeitimų.

3.1. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo skunde pateikiami argumentai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje ir baudžiamojoje byloje teismų nagrinėtos aplinkybės bei veikų požymių dalis dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam visiškai sutampa ir dėl to baudžiamoji byla nutrauktina, atmestini. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (KET 4, 9, 14, 134 punktų reikalavimus), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. K. sveikata. Prokuroro manymu, šio teismo padarytos išvados, kad nuteistojo padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalį, yra visiškai teisingos. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimu J. V. pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Administracinė nuobauda J. V. paskirta, kai ikiteisminis tyrimas dėl V. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dar nebuvo pradėtas. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pagal V. K. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas atbulas nepasirinko saugaus greičio, neįvertino atstumo ir automobilio galine dalimi nežymiai apgadino tvorą, priklausančią nukentėjusiajam S. M., ir V. V. priklausantį automobilį, taip pažeidė KET 9, 14, 106 ir 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Taigi ši administracinio teisės pažeidimo byla dėl V. K. sužalojimo aplinkybių nagrinėta nebuvo, tačiau nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjo dar ir V. K., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl 2015 m. balandžio 24 d. prokuroro nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

3.2. Prokuroras pažymi, kad J. V. inkriminuotos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nėra tapačios. Baudžiamoji atsakomybė nustatyta ne už vairavimą transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, o už tokio vairavimo metu padarytus KET pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas kitas žmogus. ATPK 126 straipsnio 1 dalis neapima J. V. KET pažeidimo padarymo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, t. y. kitam asmeniui padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl to turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 2 straipsnis, BK 1 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių kasacinio skundo teiginiai, kad pradėjus J. V. baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, šiam jau esant nubaustam už administracinį teisės pažeidimą (pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį), buvo pažeistas non bis in idem principas, laikytini nepagrįstais.

3.3. Be to, kasatoriaus skunde pateikti argumentai dėl BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimo buvo aptarti tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir motyvuotai atmesti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai dėl veikos, už kurią asmuo nubaustas administracine tvarka, yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, Nr. 2K-226/2014). Tokiais atvejais, pripažinus asmenį kaltu, anksčiau paskirta administracinė nuobauda turi būti panaikinta, jos teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas ATPK 23² skirsnyje (ANK 38 skirsnyje) nustatyta tvarka tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl atitinkamos nusikalstamos veikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. N18-1663/07).

3.4. Atsiliepime prokuroras pažymi, kad visgi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. priimtoje nutartyje netinkamai pritaikė BK normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje yra prieštaringų išvadų, iš kurių neaišku, ar patraukus nuteistąjį J. V. baudžiamojon atsakomybėn ir paskyrus BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją bei 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę buvo pažeistas dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimo principas, ar ne. Dėl šių priežasčių teismo nutartis neatitinka BPK 332 straipsnio 3, 5 ir 7 dalyse išdėstytų reikalavimų.

3.5. Be to, prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą į šioje baudžiamojoje byloje paskirtą bausmę įskaityti minėtoje administracinėje byloje paskirtą nuobaudą. Toks apeliacinės instancijos teismo atliktas J. V. paskirtos administracinės nuobaudos įskaitymo būdas prieštarauja BK 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 2 straipsnio 5 punkto nuostatoms ir laikytinas netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 369 straipsnio 2 dalis). BK nenumatyta galimybių taikyti administracinio teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų ir kitų nuobaudų įskaitymą baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo paskirtos analogiškos rūšies bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje išdėstytais motyvais dėl J. V. paskirtos administracinės nuobaudos įskaitymo į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę negali būti pateisinamas netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta ir todėl naikintina.

3.6. Kasatorius šališkumą sieja vien dėl jam nepalankių ar iš dalies nepalankių sprendimų priėmimo ir iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti jo skunde dėl dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimo, t. y. netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Jokių kitų motyvų, kuriuose būtų įvardintos aplinkybės, rodančios teismo ar teisėjų šališkumą tiek objektyviąja prasme, tiek subjektyviąja prasme, kasatorius skunde nenurodo.

4. Nuteistojo J. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl non bis in idem principo taikymo

5. Kasatoriaus skundo esminis argumentas yra tai, kad jis už tą pati KET pažeidimą nubaustas du kartus, t. y. paskirtos administracinė nuobauda ir bausmė. Kasatoriaus nuomone, teismai, antrą kartą nuteisdami jį už tą pačią veiką, pažeidė Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnį, BK 2 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnį.

5.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. policijos komisariato pareigūnas 2014 m. liepos 3 d. surašė J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. vasario 23 d., apie 2.41 val., Vilniaus r., Pagirių sen., Didžiųjų Lygainių k., būdamas pradedantysis transporto priemonių vairuotojas, neturėdamas dvejų metų transporto priemonių vairavimo stažo bei apsvaigęs nuo alkoholio (1,29 prom.), t. y. esant lengvam girtumo laipsniui, vairuodamas savo motinai V. V. priklausantį automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbulas nepasirinko saugaus greičio, neįvertino atstumo iki prie kelio esančios S. M. tvoros bei šio automobilio galine dalimi ją kliudė, nežymiai apgadino automobilį ir tvorą, taip pažeidė KET 9, 14, 106, 133 punktų reikalavimus, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

5.2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimu J. V. už šį pažeidimą pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams (ši nuobauda Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi sumažinta iki aštuonių mėnesių). Nutarime pažymėta, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. V. važiuodamas partrenkė V. K., šiam pagal specialisto paaiškinimą buvo nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose ir dešinio kelio žaizda; sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes objektyvių medicininių duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistų išvados dėl V. K. padarytų kūno sužalojimų taip pat dar nėra. Ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00280-14 dėl V. K. sužalojimo nebuvo pradėtas. Teismas padarė išvadą, kad J. V. veiksmai, tikėtina, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, požymius, dėl to nutarė šiam nutarimui įsiteisėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A 2.6.-152-269/2015 išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajam skyriui spręsti klausimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, požymius.

5.3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro R. K. 2015 m. balandžio 24 d. nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas J. V. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, vairuodamas automobilį pirmiau minėtomis aplinkybėmis, būdamas pradedantysis transporto priemonių vairuotojas, neturėdamas dvejų metų transporto priemonių vairavimo stažo bei apsvaigęs nuo alkoholio (1,29 prom.), t. y. esant lengvam girtumo laipsniui, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, būdamas neatidus, neįsitikinęs, kad važiuoti saugu, neperspėjęs esančių už automobilio kitų asmenų, partrenkė už automobilio stovintį V. K., dėl muštinės žaizdos kelyje jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (kuris buvo konstatuotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3469/14(01)) bei, neįvertinęs atstumo iki S. M. tvoros, apgadino automobilį ir tvorą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pripažino, kad J. V., vairuodamas automobilį neblaivus, pažeidė KET 4, 9, 14, 134 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir nuteisė jį pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

5.4. Iš šių duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tą patį eismo įvykį, už kurį jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, jam neinkriminavus nukentėjusiajam V. K. padaryto sveikatos sutrikdymo. Viena vertus, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio tikslą uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai, bei EŽTT praktikos išaiškinimus, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių, pvz., apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97), darytina išvada, kad J. V. už tą patį pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam – buvo nubaustas du kartus: ir pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ir pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

5.5. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis EŽTT sprendimais, formuoja vieningą praktiką, kad nubaudimo administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuota nusikalstama veika pagal atitinkamą BK straipsnį, faktas nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu dėl priimtinumo byloje Falkner prieš Austriją, peticijos Nr. 6072/02, EŽTT atmetė skundą dėl non bis in idem principo pažeidimo kaip aiškiai nepagrįstą. Tokį sprendimą nulėmė tai, kad po Gradinger prieš Austriją bylos Austrijos Respublikos kelių eismo akte buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią už administracinį teisės pažeidimą nėra persekiojama, jeigu jis grindžiamas faktais, kvalifikuotinais kaip vien tik bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai priklausanti veika (nuostata, iš esmės analogiška ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai taisyklei, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės). Pakeitus Austrijos Respublikos įstatymus, neatsargus sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas, padarytas vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, nebegali užtraukti administracinio nubaudimo už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir gali būti nagrinėjamas tik bendrosios kompetencijos teismo. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis nebūtinai apima visus dėl tos pačios veikos pradėtus procesus. Nacionalinės institucijos turi turėti galimybę ištaisyti padėtį tokiais atvejais, kai institucijos klaidingai veikia peržengdamos pagal nacionalinę teisę joms suteiktą kompetenciją. Nustačius, kad pareiškėjai Falkner ankstesnis administracinis procesas buvo anuliuotas, o sumokėta bauda grąžinta, konstatuota, jog non bis in idem principas nėra pažeistas. EŽTT 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu dėl priimtinumo byloje Ščiukina prieš Lietuvą, peticijos Nr. 19251/02, pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas nustačius, kad jos byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino dvigubo nubaudimo faktą, nurodęs, jog jai paskirta administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-863/2001). Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja EŽTT neteigė, jog administracinės nuobaudos panaikinimo galimybė, kuria ji nepasinaudojo, dėl kokių nors priežasčių buvo jai neprieinama praktiniu požiūriu. Atsižvelgdamas į šių EŽTT sprendimų turinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo, be to, nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008).

5.6. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad administracinė nuobauda J. V. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo paskirta (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimu) už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, dar nepaaiškėjus visoms reikšmingoms aplinkybėms, t. y. nenustačius nukentėjusiajam V. K. padarytų sužalojimų masto. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pradėtas vėliau, tik 2015 m. balandžio 24 d. Taigi J. V. nubaudimas už vairavimą esant neblaiviam administracine tvarka dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas žmogus, savaime nepanaikina galimybės traukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Be to, administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas, kaip teisingai pažymėjo šią baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, gali būti sprendžiamas ANK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl atitinkamos nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. V. kasacinį skundą atmesti.