Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1-927/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-31Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2017-12-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
1-1-927/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00245-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
J. V.
Advokatai
Stasys Lileikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla. Nr. 1-1-927/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00245-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.1; 1.1.7.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Loretai Davenienei, Rūtai Čereškaitei, Ugnei Rėkutei,dalyvaujant prokurorams Jonui Selilioniui, Kęstučiui Gudžiūnui,gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui,nukentėjusiajam V. K., jo atstovui advokatui M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „Vilniaus baldai“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), D. L. k., Pagirių sen., Vilniaus r., administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis:

2014 m. vasario 23 d. apie 2.41 val. Vilniaus rajone, Pagirių sen., D. L. k., vairuodamas automobilį „VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 134 punktų reikalavimus, tuo kad vairavo neblaivus (1,29 promilės alkoholio), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo automobilio visiškai sustabdyti ir partrenkė pėsčiąjį V. K., kuriam dėl muštinės žaizdos dešiniajame kelyje ir nubrozdinimo dešinėje blauzdoje bei poodinių kraujosruvų abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku norėjo įvažiuoti į savo namo kiemą. Buvo prieš tai išgėręs kelis butelius alaus. Pirma atidarė vartus, eidamas link savo mašinos pamatė atvažiuojant kitą automobilį. Šis automobilis tiesiog prieš jį sustojo. Tada sėdo prie savo automobilio vairo. Kita mašina nepasitraukė, privažiavo labai arti jo automobilio, todėl jam teko pavažiuoti atgal. Tas kitas automobilis vėl pavažiavo link jo mašinos. Jis vėl atbulas pavažiavo. Išėjo taip, kad šis automobilis jį stūmė. Tada išgirdo smūgius per priekinį stiklą. Jis išsigando nuo duslaus garso, pasirodė lyg kas šaudytų. Gatvė nebuvo apšviesta, buvo rūkas, bevažiuodamas atbulas, atsidūrė griovy, už kokių 3 sklypų nuo savo namų. Kai norėjo pasukti į savo namo kiemą, posūkio nerodė, tačiau buvo atidaręs vartus, kas, jo manymu, rodė jo ketinimą įvažiuoti į kiemą. Kas vairavo kitą automobilį – nematė, pastebėjo tik, kad buvo dviejų asmenų siluetai. Smūgiai per stiklą buvo suduoti iš keleivio pusės. Įvažiavęs į griovį pamatė, kad prieina žmonės prie jo mašinos. Jie ištempė jį iš mašinos. Jo automobilis buvo pasviręs vairuotojo puse į griovį. Jį ištempė V. P., o G. (teismo pastaba - G. V.) sudavė jam kelis smūgius. Nukentėjusysis taip pat kelis kartus jam spyrė į šlaunį. Anksčiau to neminėjo, nes tyrėja pasakė, kad šioje byloje svarbus tik autoįvykis. Iš jo pradėjo reikalauti pinigų. V. P. žmona prašė 500 Lt už bamperį. Jis atsakė, kad aiškinsis po to, kai ištrauks automobilį iš griovio. Nuėjo namo, grįžo su motina į įvykio vietą. Nukentėjusysis sėdėjo mašinoje. Tada jam pasakė, kad jis partrenkė žmogų ir reikalavo iš jo 3000 Lt. Jis prašė parodyti tą žmogų, kad galėtų pamatyti sužalojimus ant kojų. Jam nurodė, kad sėstų į automobilį, tačiau jis pabijojo, nes pamanė, kad jį vėl muš. Kai jis buvo tampomas vyrų, jam neatrodė, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas. Iš automobilio išlipo du žmonės, kurie trankė jam per stiklą, o trečias išlipo tuo metu, kai jis įvažiavo į griovį. Nematė veidų, tik žmonių siluetus, nes abiejų automobilių žibintai buvo įjungti. Taip pat nematė, kad nukentėjusiojo kelnės būtų suplėšytos. Jo manymu, jie visi buvo neblaivūs ir labai agresyvūs. Todėl pripažįsta, kad vairavo neblaivus, tačiau neigia, kad partrenkė žmogų. Civilinio ieškinio nepripažįsta (t. 1 b. l. 171-173).

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 18) kaltinamasis nurodė, kad jis neprisimena, kad būtų partrenkęs žmogų savo automobiliu, į priekį jis nevažiavo, o kokiu momentu galėjo partrenkti – nežino.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiojo V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 27), rašytiniu paaiškinimu (t. 1 b. l 112-113) ir parodymais teisme, kad įvykio dieną važiavo su BMW mašina keturiese: jis, V. P., G. V. ir E. K.. Vairavo pastaroji, ji buvo blaivi. Visi kiti, po V. P. gimtadienio buvo vartoję alkoholį. Jis taip pat buvo neblaivus. Važiuodami per kaimą, privažiavo siaurą kelią. Pamatė, kad automobilis ,,VW Golf“ stovi kelio vidury. Automobilis buvo paliktas tuščias. E. (teismo pastaba - E. K.-Pavlovskaja) pradėjo signalizuoti, kad vairuotojas patrauktų automobilį. Tuo momentu J. (teismo pastaba - kaltinamasis J. V.) atėjo iš kiemo. Užsivedęs mašiną, jis pradėjo važiuoti, mirksėti žibintais, „draskytis“ į priekį ir atgal. Taip jis važinėjo 2-3 kartus. Jis (teismo pastaba - nukentėjusysis) sėdėjo automobilio dešinėje pusėje, gale, priekyje sėdėjo Gediminas (G. V.), V. P. - gale kairėje pusėje. A. J., jis pirmas išlipo iš mašinos, beveik priėjo prie vairuotojo pusės lango ir paklausė jo: „Ką tu darai?“ Jis nei iš šio, nei iš to pradėjo važiuoti atgaline eiga. Nuvažiavo apie 10 m. Po to staiga pradėjo važiuoti į priekį, jų mašinos link. Jis pats stovėjo šone, apie 1 metrą nuo jų mašinos, arčiau tvoros. Pamatė, kad jis važiuoja tiesiai į jį. Jis neturėjo kur dėtis, susigriebė už galvos ir pajuto smūgį per kojas. Atsimena, kad atsitrenkė į tvorą. Atgavęs sąmonę pamatė, kad automobilių nėra, o jis sėdi ,,BMW“, galinėje sėdynėje. Jonas su mašina į griovį nuvažiavęs, visas kaimas subėgęs, visi rėkauja. Kaltinamasis buvo prie jo priėjęs, pasakė: „Tariamės, Vladai.“ Jo dėvimų kelnių dešinės kojos klešnė buvo užraityta, matė, kad prakirto jam kelią, net girnelė matėsi. Kaltinamasis kliudė ne tik jį, bet ir automobilio ,,BMW“ bamperį numušė. Draugai jam papasakojo, kad kai jį partrenkė kaltinamojo automobilis, G. V. iššoko iš automobilio, pamatė, kad kaltinamasis važiuoja atgaline eiga. Jis pradėjo vytis kaltinamojo automobilį, kumščiu trenkė per stiklą. Jis pats nei trankė automobilį, nei kaltinamąjį spardė. Kai kaltinamasis į griovį įvažiavo, nebuvo net iš mašinos išlipęs, nes buvo jau sužalotas ir laukė policijos bei greitosios pagalbos. Savo civilinį ieškinį palaiko visiškai. Iki šiol jaučia skausmus kelyje. Turėjo nedarbingumą, prarado dalį pajamų. Turėjo pirkti medikamentus. Daktarai daugiau nei metus nesurado, kokia skausmų priežastis. Vėliau nustatė podagrą. Daktarai nurodė, kad autoįvykis, sumušimas ir stresas dėl to sukėlė ligą. Gydėsi medikamentais „Zoofistar“ ir „Nebilet“, nes po autoįvykio padidėjo kraujospūdis. Žaizdą gydė tepalais, vykdavo į polikliniką tvarstyti žaizdą. Tuo metu dirbo Danyliškių autocentre autošaltkalviu, gaudavo minimalų atlyginimą. Nedarbingumas jam buvo išduotas, nes tino sužalota čiurna, buvo nubrozdinimai. Tyrėsi beveik metus laiko. Savo noru išėjo iš darbo, nes darbdavys pasiūlė imti neįgalumą, tačiau dėl to būtų gavęs mažesnį uždarbį. Jam šiuo metu yra nustatytas 75 procentų darbingumas. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – 288,14 Eur palaiko visiškai. Po sužalojimo jam liko randai ant kojų, yra sužalotas visam gyvenimui. Dėl randų ir mėlynių ant kojų jaučia nepatogumus, yra apribotos jo galimybės dėvėti vasarinius drabužius. Iki įvykio ir po jo gydėsi Centro poliklinikoje, T. V. filiale. Dėl to, kad susirgo podagra, jaučia didelį stresą, jam pastoviai reikės vartoti vaistus. Dėl išvardintų priežasčių moralinę žalą įvertina 30000 Eur suma (t. 1 b. l. 173-175). Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 92-97);

-liudytojo G. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 81-82), paaiškinimu įvykio metu (t. 1 b. l. 110) ir teisme, kad įvykio dieną važiavo tuo pačiu automobiliu ,,BMW“ su V. K., V. P., G. ir E. K., kuri vairavo automobilį. Prieš tai šventė V. P. gimtadienį, buvo išgėrę, išskyrus E. K.. Jis sėdėjo gale, už vairuotojo. Šalia jo – nukentėjusysis, V. P. – priekyje. Bevažiuojant pamatė, kad kitas automobilis stovi vidury kelio. V. K. nuėjo paprašyti, kad vairuotojas pasitrauktų nuo kelio. Tada pamatė, kad šis automobilis pradėjo važinėti pirmyn-atgal. V. K. buvo tarp automobilių. Pajuto smūgį į savo automobilį. Paties smūgio – nematė. Iššokęs iš automobilio pamatė, kad V. K. guli, jo batai nukritę. V. K. gulėjo ant žemės prie ,,BMW“ automobilio priekinio bamperio dešinėje pusėje. Jis tik pasakė, kad gaudytų automobilį. Automobilis važiavo atbulas, jis pradėjo jį vytis. Pribėgęs sudavė į langą, kad sustotų, o automobilis įvažiavo į griovį. Tada pamatė, kad prie vairo J. V.. V. K. įkėlė į ,,BMW“ automobilį, užklojo, nes jis kraujavo, abi kojos buvo prakirstos. V. K. buvo sąmoningas, su juo bendrauti galėjo. Pradėjo rinktis vietiniai. Kažkas pradėjo kalbėti apie pinigus. J. V. taip pat užsiminė apie pinigus (t. 1 b. l. 187-188);

-liudytojos E. K.-Pavlovskajos parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 73-74), paaiškinimu įvykio metu (t. 1 b. l. 109) ir parodymais teisme, kad įvykio dieną jie važiavo pasiimti draugo. Automobilį vairavo ji. Kartu važiavo V. K., G. V., kurie sėdėjo gale, ir V. P. (V. P.), kuris sėdėjo šalia jos. Važiavo pro kaimelį, ant kelio pamatė stovintį automobilį. Kelias siauras ir jo apvažiuoti negalėjo, paspaudė garso signalą. Automobilio vairuotojas buvo girtas, svirduliavo. Jis atsisėdo į automobilį ir pradėjo važinėti pirmyn-atgal, nedideliu atstumu. Automobilio priekis buvo atsuktas į juos. Tada iš automobilio išlipo V. K. ir atsistojo šonu, iš dešinės pusės, prie jų automobilio. V. K. pradėjo jam rodyti ženklus, klausdamas, ką jis daro. Tada kitas automobilis pagazavo, užkabino jų mašinos bamperį, po to numušė nukentėjusįjį V. K., kuris atsidūrė griovelyje. Ji gerai matė, kad V. K. nutrenkė kaltinamojo vairuotas automobilis. Jos automobiliui buvo apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis. Kai nutrenkė V. K., jie išlipo iš automobilio. Automobiliai buvo visiškai priešpriešiais. V. K. gavo smūgį ir nugriuvo. Ji su vyru pasodino V. K. į automobilio galą. V. K. buvo apsvaigęs, jos manymu, kad nuo smūgio. J. V. pradėjo važiuoti atbuline eiga, G. V. jį vijosi, ji tuo metu buvo prie V. K.. Matė, kad pastarojo abi kojos buvo kruvinos. Buvo iškarto iškviesti pareigūnai (t. 2 b. l. 6-7);

-liudytojo V. P. (V. P.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 77-78) ir teisme, kad jie važiavo per Lygainų kaimą. Priekyje stovėjo automobilis. Jie sustojo, ir V. K. išėjo paprašyti, kad automobilis pasitrauktų į šoną. Automobilis važinėjo į priekį ir atgal. V. K. stovėjo tarp mašinų, ir automobilis tiesiai trenkėsi į V. K.. Tą vakarą visi buvo išgėrę, tik jo žmona buvo blaivi. Jis sėdėjo priekyje, žmona vairavo, kitu du - gale. Kelias, kuriuo važiavo, labai siauras. Kairėje ir dešinėje kelio pusėse yra namai. Kaltinamojo automobilis stovėjo per vidurį kelio. Iš karto prie kelio iš dešinės buvo nuokalnė. Kairėje pusėje - įkalnė. Mašinos stovėjo viena priešais kitą. Kaltinamasis pradėjo gazuoti pirmyn-atgal. Tada V. K. išlipo ir nuėjo prie kito automobilio vairuotojo paprašyti, kad jis pasitrauktų. Jis buvo nusisukęs, o kai atsisuko, pamatė V. K. griūnant. Po įvykio pamatė, kad jo automobilio dešinės pusės bamperis buvo sugadintas. Taip pat matė, kad J. V. automobilis buvo sugadintas. Kai V. K. nugriuvo, G. V. išbėgo pirmas iš mašinos. Kitas automobilis pradėjo sprukti atbulas. Jis irgi išlipo iš mašinos, priėjo prie V. K.. Padėjo jam atsistoti ir pasodino į mašiną. Matė, kad jo kelnės buvo kraujuotos. Žmona liko prie jo, o jis nubėgo paskui G. V.. Kaltinamojo automobilis buvo atsitrenkęs į tvorą ar į stulpą. J. V. pradėjo bėgti, bet jis jį čiupo už rankos ir paklausė, ką jis daro (t. 2 b. l. 7-8);

-specialisto J. M. P. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 32-33, 119) ir teisme, kad savo išvadą tvirtina ir, susipažinęs su nukentėjusiojo ligos istorija bei kita bylos medžiaga, neturi pagrindo jos keisti. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos rašte yra nurodytas ligos kodas, dėl kurio yra netektas darbingumas. Ši liga su nukentėjusiojo patirta trauma nesusijusi. Žaizda nukentėjusiajam ilgai gijo, tačiau dėl žaizdos neturėtų netekti nedarbingumo. Jam nustatytas 25 % nedarbingumas sveikatos sutrikdymo masto tikrai nekeistų, nes sveikatos sutrikdymo masto taisyklėse pasakyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, daugiau nei 5 %, bet mažiau nei 30 % profesinio arba bendro darbingumo. Ligos istorijoje yra užfiksuota, kad nukentėjusysis turėjo daug įvairiausių traumų ir nusiskundimų dėl sveikatos. 2013 m. liepos 30 d. nukentėjusysis kreipėsi dėl dešinės kojos kelio skausmo. Tai buvo dar penki mėnesiai iki traumos. Po traumos, kuri buvo 2014 m. vasario 23 d., gydant žaizdą - kraujosruvą ir nubrozdinimus, balandžio 16 d. nurodoma apie dešinės kojos blauzdos raumenų uždegimą. Ligos istorijoje nerašoma kokios kilmės uždegimas, todėl jis gali būti nebūtinai traumos kilmės. Gegužės mėnesį atsiranda dešinės kojos apatiniai skausmai. Gegužės 10 d. nukentėjusysis vėl patenka į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, dėl dešinės pėdos patinimų. Tada jam parašo traumą, bet įrašas atsiranda gegužės 22 d. Gegužės 10 d. nukentėjusysis traumą neigia, o po 12 dienų nurodo, kad čiurna pasukta. Todėl nėra aišku, ar nukentėjusysis patyrė papildomą traumą ar ne. Birželio mėnesį traumuoja plaštaką. Spalio mėnesį atsiranda galvos skausmai ir nustatomas padidėjęs arterinis spaudimas. Tik 2015 m. sausio 3 d. jis vėl kreipėsi dėl dešinės pėdos čiurnos sutinimo ir skausmingumo. Tada koją įdeda į gipso langetę. Jis vėl skundžiasi tai kaire, tai dešine pėda. Kodas „M“ reiškia sąnarių, čiurnos, pėdos skausmus. Lapkričio 18 d. jį konsultuoja reumatologas, pas kurį nukentėjusysis buvo siųstas. Reumatologas rašo, kad nukentėjusysis skundžiasi abiejų kojų, ypač abiejų čiurnų, pėdų, sąnarių skausmais. Skausmai stiprėja keičiantis orams. Yra nuoroda, kad vasario 23 d. buvo sumuštas. Skausmai atsirado po šios traumos, nori invalidumo. Ruošiami dokumentai neįgalumo komisijai. 2015 m. gruodžio 21 d atsiranda įtarimas dėl podagros. Tai liga, kai padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje. Šį požymį rodo tyrimai. Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje neturi nieko bendro su trauma. Podagra yra liga ir trauma nesukelia podagros ligos priežasties. 2015 m. gruodžio 30 d. nustatyta priepuolinė podagra. Nei podagra, nei padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ryšio su trauma neturi. O tai, kad gydėsi ilgiau, įeina į nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąsto apibrėžimą. Su trauma šiuo nagrinėjamu atveju galima sieti tik gydymą, kai buvo gydomos blauzdos, t. y. ta kūno vieta, kuri buvo sužalota traumos metu. Dėl vaistų, kurie minimi civiliniame ieškinyje, negali pasakyti, dėl kokios priežasties jie buvo paskirti. Ar laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gegužės 18 d. yra susijęs su padaryta nukentėjusiajam trauma, ar ne - negali atsakyti. Yra tik atžyma apie nedarbingumą. O kiti nedarbingumo laikotarpiai yra susiję su kitais atvejais, t. y. nuo birželio 5 d. iki birželio 25 d. - trauma darbe, susižalojo dešinę plaštaką; nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 20 d. – dėl traumos, kurią patyrė rugpjūčio 13 d. Su įvykio metu patirta trauma būtų galima sieti blauzdos raumenų uždegimą, tačiau duomenų, kad jis būtų buvęs, patikrinti neįmanoma. Dėl pėdos nurodė, kad niekur neakcentuojama, kad buvo sutrikusi kraujotaka, todėl trauma niekuo dėta. Kraujospūdžio pakilimas gali atsirasti dėl bet kurių įvykių. Tai gali būti ir genetinis polinkis, nes sirgo motina. ,,M“ kodas, kuris minimas nedarbingumo lape, susijęs su sąnarių, minkštųjų audinių uždegimais. Dauguma šių uždegimų yra netrauminiai. Tai yra minkštųjų audinių pakitimų liga. Kojos nuolat yra apkrautos, o kad tai galėtų būti traumos pasekmė - nėra įvardijama. ,,M“ kodas yra ne traumai žymėti. Podagros paūmėjimas daugiau susijęs su gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais. Specialisto išvada parašyta remiantis medicininiais dokumentais, todėl paties asmens neapžiūrėjo. Specialisto išvadoje nėra parašyta koks atstumas tarp dešinio kelio žaizdos ir nubrozdinimo blauzdoje, todėl galiu patvirtinti tik tai, kad žaizda buvo blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti priekinėmis automobilio dalimis. Nubrozdinimas yra paviršinio odos sluoksnio pažeidimas. O žaizda apima gilesnius odos sluoksnius. Apie kontaktuojančio poveikio stiprumą negalima kalbėti, nes neaišku konkrečiai kokiu daiktu buvo padaryti sužalojimai. Atsikušusią dalį gali sužaloti vienaip, o įdubusią - kitaip. Jei matytų automobilį, galėtų bandyti sugretinti ir tuomet pasakyti ar su tokiu daiktu galėjo, ar negalėjo būti padaryti sužalojimai. Vien iš to, kad asmuo nesilankė poliklinikoje po sužeidimo, negalima spręsti ar tai yra viena iš priežasčių, dėl ko žaizda gijo lėčiau (t. 2 b. l. 8-10);

-2015-02-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-152-269/2015, kurioje J. V. pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., t. y. už tai, kad 2014-02-23 apie 02.41 val. Vilniaus rajone, Pagirių sen., D. L. k., vairavo automobilį „VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (t. 1 b. l. 10-12);

-specialisto išvada Nr.G3469/14(01), kurioje nurodyta, kad V. K. nustatyta muštinė žaizda dešiniajame kelyje ir nubrozdinimas dešinėje blauzdoje bei poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose. Tai padaryta smūginiai paveikus kietais bukais ir (galimai) bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2014-02-23. Sužalojimai visumoje ir muštinė žaizda kelyje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Pagal savo pobūdį ir lokalizaciją labiausiai tikėtina, jog kūno sužalojimai V. K. galėjo būti padaryti užduotyje surašytu ir jo paties bei liudytojų nurodytu būdu, per kojas suduodant iš priekio, automobilio priekinėmis dalimis. Sužalojimų padarymo (smūgio automobilio priekinėmis dalimis) metu V. K. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje, tai galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu (t. 1 b. l. 29-30);

-įvykio vietos apžiūros protokolu kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Lygainių g., D. L. k., Pagirių sen., Vilniaus r., kur užfiksuota, kad kiemo vartai atidaryti, prie vartų stovi automobilis ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis stiklas sudaužytas, sudaužytas kairės pusės priekinis žibintas ir posūkio rodiklis, deformuotos priekinės grotelės, sudaužytas kairės pusės veidrodėlis. Apžiūrint kelią, esantį šalia namo Nr.27, Lygainių g., netoli vartų rastos stiklo šukės, sulankstytas tvoros stulpelis, matyti nuvažiavimo į griovį žymės (t. 1 b. l. 52-58);

-pranešimo informacija ir 2014-02-23 tarnybiniu pranešimu, kuriuose užfiksuota, kad 2014-02-23 2.41 val. buvo pranešta, jog automobilis ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė vaikiną. Pranešė V. P.. Taip pat užfiksuota, kad 2014-02-02 gautas VRUL pranešimas apie tai, jog į ligoninę dėl dešinio kelio žaizdos, abiejų blauzdų sumušimų buvo pristatytas V. K., kuris po med. pagalbos paleistas namo. V. K. nurodė, kad jį partrenkė automobilis (t. 1 b. l. 101-103, 107);

-eismo įvykio vietos schema, kuria užfiksuotas automobilių ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio ,,BMW“ (valstybinis Nr. nenurodytas) išsidėstymas po įvykio (t. 1 b. l. 114-115);

-asmens blaivumo testo rezultatu ir sertifikatu Nr. 1520399, kurie patvirtina, kad 2014-02-23 04.05 val. J. V. nustatytas 1,29 promilės girtumas ir kad alkotesterio Lion Nr. 19026 sertifikatas galiojo iki 2014-07-27 (t. 1 b. l. 116, 117);

-specialisto išvada Nr. T-A 1647/14(01), kurioje užfiksuota, kad V. K. kraujyje rasta 1,19 0/₀ (promilės) etilo alkoholio (t. 1 b. l. 118);

-Eurovaistinės kvitais (13 vnt), kuriuose užfiksuotas receptinių vaistų ,,Zofistar“, ,,Nebilet“ Plus, ,,Allopurinol-RPH“, įsigijimas 2014-11-06, 2014-12-17, 2015-03-26, 2015-12-04, 2016-01-23 (t. 1 b. l. 155-165);

-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas ir išduotus nedarbingumo pažymėjimus, bei UAB ,,Daniliškių autocentras“ pažyma apie darbo užmokestį, kurioje užfiksuota, kad per laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015-06-30 V. K. dėl ligos ir nedarbo gavo išmokas, o nedarbingumo nuo 2014-05-12 iki 2014-05-23 priežastis - liga; o nuo 2014-06-05 iki 2014-06-25 ir 2014-08-16 iki 2014-08-27 priežastis - nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje iš (į) darbą (t. 1 b. l. 166, 167);

-Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus raštu, kuriuo V. K. informuotas, kad nuo 2016-03-02 jam yra nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (t. 1 b. l. 182);

-VšĮ centro poliklinikos ambulatorine V. K. asmens sveikatos istorija, kurioje užfiksuota, kad 2013-07-30 (l. 16) V. K. kreipėsi dėl skausmų dešiniame kelyje ir stubure; 2014-02-24 kreipėsi po autoįvykio dėl blauzdų sumušimo ir žaizdos kelyje, rekomenduoti perrišimai su betadinu (l. 26); vėliau dėl žaizdos kelyje pas gydytoją lankytasi 2014-03-04, 2014-03-10 (l. 27); taip pat V. K. kreipėsi į gydytojus dėl kitų traumų: dėl dešinės kojos čiurnos raiščių patempimo 2014-05-22 (l. 27); 2014-05-10 buvo apžiūrėtas dėl traumos, konstatuota skausminga pėda (teismo pastaba - kita informacija neįskaitoma) (l. 28); radiologijos skyriaus tyrimo išvada, kad pas V. K. kauluose matomų pakitimų nėra (l. 32); V. K. kreipimaisi dėl skausmų kairėje kojoje 2015-01-09, 2015-02-23, 2015-02-25, 2015-03-03, 2015-03-09 (l. 45-48); dėl skausmų čiurnose abiejų kojų 2015-11-18 (l. 49); dėl dešinės pėdos skausmų 2015-12-21 9l. 51); 2016-02-04 siunčiamas į NDNT darbingumo lygio nustatymui (l. 58);

-2016-11-21 ekspertizės aktu Nr. 11-2448 (16), kuriame, atlikus eismo įvykio tyrimą, duota išvada:

1. Jeigu V. K. buvo partrenktas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikėtina, kad, greitis smūgio metu buvo nedidesnis nei 20 km/h.

Automobilio „VW Golf", važiuojančio 20 km/h greičiu, mažiausias sustojimo kelias stabdant ant sauso asfalto dangos yra apie 7,4 m.

2. Iš byloje užfiksuotų duomenų negalima nustatyti ar prieš įvykstant galimam partrenkimui automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atliko kokius nors manevrus.

3. Klausimo - kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė eismo įvykio dalyviai - sprendimas yra ne eismo įvykių eksperto kompetencijoje.

4. Klausimo - kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė eismo įvykio dalyviai - sprendimas yra ne eismo įvykių eksperto kompetencijoje.

5. Pėsčiasis V. K. kelyje tamsiu paros metu turėjo eiti kelkraščiu, turėti šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, važiuojamojoje dalyje neturėjo delsti ar stoviniuoti.

Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. V. prieš pradėdamas važiuoti, ar keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, važiuoti kelio važiuojamosios dalies dešine puse, o atsiradus kliūčiai, ar iškilus grėsmei eismo saugumui - stabdyti automobilį, arba apvažiuoti kliūtį. Įvažiuoti į kelkraštį vairuotojas gali tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu.

6. Jeigu V. K. buvo partrenktas stovintis ties kairiuoju, žiūrint automobilio „VW Golf'“ važiavimo kryptimi, kelio važiuojamosios dalies kraštu, kaip jis pats nurodė, tai automobilio „VW Golf“ vairuotojas J. V. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, važiuodamas dešine kelio puse. V. K. nurodomomis aplinkybėmis šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „VW Golf“ vairuotojas J. V. veiksmai, - važiavo kaire kelio puse ir partrenkė stovintį pėsčiąjį.

7. Nustatyti iš objektyvių duomenų pagrindinę šio eismo įvykio kilimo sąlygą, negalima (t. 2 b. l. 50-53);

-2016-11-10 ekspertizės aktu Nr. 11-1711 (16), kuriame, atlikus kompleksinį eismo įvykio - medicininį tyrimą, duota išvada, kad sužalojimai V. K. galėjo būti padaryti blauzdų priekiniais paviršiais ir keliu kontaktuojant su automobilio „VW Golf‘ priekiniu bamperiu ir kairiuoju žibintu. Tokiu atveju V. K. turėjo būti vertikalioje padėtyje priekiu pasisukęs į automobilį. Tačiau iš byloje surinktų duomenų kategoriškai to patvirtinti negalima. Nustatyti ar V. K. stovėjo, ar judėjo, ar buvo kelkraštyje, ar važiuojamojoje kelio dalyje negalima (t. 2 b. l. 54-56).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 4, 9, 14, 134 punktų reikalavimus ir kiekvienas šių pažeidimų bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tą pripažino ir jis pats posėdžio metu nurodęs, kad sėdo prie vairo išgėręs, šią faktinę aplinkybę patvirtina asmens blaivumo testo rezultatas, kuriame užfiksuotas kaltinamojo iškvėptame ore 2014-02-23 04.05 val. 1.29 promilės alkoholio ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-152-269/2015, kurioje J. V. pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., t. y. už tai, kad 2014-02-23 apie 02.41 val. Vilniaus rajone, Pagirių sen., D. L. k., vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Kaltinamasis neigė įvykio metu partrenkęs nukentėjusįjį V. K. ir teigė, kad šis po to, kai kaltinamasis savo automobiliu įvažiavo į griovį, buvo prie jo priėjęs ir dar spyrė jam į koją kelis kartus. Jis nepastebėjo ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų. Šią kaltinamojo versiją teismas vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir daro išvadą, kad ji yra paneigta kitais byloje ištirtais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teisme apklaustas nukentėjusysis V. K., liudytojai: V. P., G. V. ir E. K.-Pavlovskaja patvirtino, kad jie, važiuodami automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Pagirių sen., D. L. k., siauru keliu, pamatė vidury stovintį automobilį ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi kelias, kuriuo važiavo, buvo siauras, stovinčio automobilio apvažiuoti negalėjo. Todėl liudytoja E. K.-Pavlovskaja, vairavusi automobilį ,,BMW“, paspaudė garso signalą. Liudytoja patvirtino, kad vairuotojas, t. y. kaltinamasis J. V., eidamas į automobilį svirduliavo, kas leido jai manyti jį esant neblaiviu. Kaltinamasis įsėdo į savo automobilį ir pradėjo važinėti pirmyn-atgal. Automobilio ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekis buvo atsuktas į juos. Tada iš jos vairuojamo automobilio išlipo nukentėjusysis V. K. ir atsistojo šone, iš dešinės pusės, prie jų automobilio. Nukentėjusysis išlipo tam, kad sustabdytų kito automobilio vairuotoją. Nukentėjusysis V. K. nurodė, kad, atpažinęs kaltinamąjį, pirmas išlipo iš mašinos, beveik priėjo prie jo vairuoto automobilio iš vairuotojo pusės ir paklausė jo: „Ką tu darai?“. Tuomet kaltinamasis pradėjo važiuoti atbuline eiga, o nuvažiavęs apie 10 m, staiga pradėjo važiuoti į priekį, jų mašinos link. Pamatė, kad jis važiuoja tiesiai į jį, tačiau neturėjo kur dėtis, susigriebė už galvos ir pajuto smūgį per kojas. Atsimena, kad atsitrenkė į tvorą. Atgavęs sąmonę pamatė, kad sėdi ,,BMW“ automobilio galinėje sėdynėje. Liudytojas G. V. nurodė, kad V. K. buvo tarp automobilių. Tada, būdamas automobilyje ,,BMW“ pajuto smūgį, o iššokęs iš automobilio pamatė, kad V. K. guli prie ,,BMW“ automobilio priekinio bamperio, dešinėje pusėje, o jo batai nukritę. Nukentėjusysis liepė jam gaudyti automobilį. Automobilis ,,VW GOLF“ važiavo atbula eiga, jis pradėjo šį vytis, pribėgęs sudavė į langą, kad sustotų, ir šis įvažiavo į griovį. Liudytojas taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis, išlipęs iš jų automobilio, išėjo paprašyti, kad automobilis ,,VW Golf“ pasitrauktų į šoną. Matė, kad automobilis ,,VW Golf“ važinėja į priekį ir atgal. Tuo metu V. K. stovėjo tarp mašinų, ir automobilis ,,VW Golf“ atsitrenkė į V. K.. Liudytoja E. K.-Pavlovskaja paaiškino, kad automobilis ,,VW Golf“ pagazavo, užkabino jos vairuotos mašinos bamperį, po to numušė nukentėjusįjį, ir V. K. atsidūrė griovelyje. Ji patvirtino gerai mačiusi, kad V. K. nutrenkė kaltinamojo vairuotas automobilis. Ji su vyru pasodino V. K. į automobilio galą. Matė, kad pastarojo abi kojos buvo kruvinos. Tuo metu J. V. pradėjo važiuoti atbuline eiga, G. V. jį vijosi. Buvo iškarto iškviesti pareigūnai.

Pagal BK 281 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 2 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-38/2008). Toks priežastinio ryšio sampratos traktavimas atspindi vieną iš priežastinio ryšio teorijų – adekvataus priežastingumo teoriją. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. numatytus padarinius, priežastis.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 str. numatytų padarinių kilimas.

Šioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G3469/14(01), nurodyta, kad V. K. nustatyta muštinė žaizda dešiniajame kelyje ir nubrozdinimas dešinėje blauzdoje bei poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, kas padaryta smūginiai paveikus kietais bukais ir (galimai) bukabriauniais daiktais, vienu trauminiu poveikiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2014-02-23. Šie sužalojimai visumoje ir muštinė žaizda kelyje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Pagal savo pobūdį ir lokalizaciją labiausiai tikėtina, jog kūno sužalojimai V. K. galėjo būti padaryti per kojas suduodant iš priekio, automobilio priekinėmis dalimis, o sužalojimų padarymo (smūgio automobilio priekinėmis dalimis) metu V. K. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje (t. 1 b. l. 29-30). Teisme specialistas J. M. P. patvirtino šią savo išvadą ir nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti priekinėmis automobilio dalimis. Tai patvirtina liudytojų ir nukentėjusiojo V. K. aukščiau aptartus parodymus, kad pastarasis stovėjo tarp dviejų automobilių ir buvo partrenktas kaltinamojo vairuojamu automobiliu, visi matė, kad jo abi kojos ties blauzdomis ir per kelius yra sužalotos.

Tai, kad V. K. buvo sužalotas automobilio priekine dalimi, patvirtina ir ekspertų išvada 2016-11-10 ekspertizės akte Nr. 11-1711 (16), kuria konstatuota, kad sužalojimai V. K. galėjo būti padaryti blauzdų priekiniais paviršiais ir keliu kontaktuojant su automobilio „VW Golf‘ priekiniu bamperiu ir kairiuoju žibintu ir kad tokiu atveju V. K. turėjo būti vertikalioje padėtyje priekiu pasisukęs į automobilį.

Nors paminėtoje ekspertų išvadoje ir nurodoma, kad iš byloje surinktų duomenų kategoriškai šios išvados patvirtinti negalima, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kuriais teismas remiasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.). Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija.

Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi žmogaus sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 134 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) punktų pažeidimai. P. K. eismo taisyklių 4 punktą eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 14 punktas, be viso kito numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, o 134 punktas - kad vairuotojas, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Š. K. eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis J. V. nesilaikė.

Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Šiuo atveju, KET 14 ir 134 punktų pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamasis J. V. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu J. V. būtų blaivus, ir laiku sustabdžius automobilį, jo vairuojamas automobilis nebūtų partrenkęs nukentėjusiojo V. K..

Teismo nuomone, nors nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis J. V. ir neprisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau jo parodymai yra nenuoseklūs, visiškai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kur jis nurodė, jog neprisimena, kad būtų partrenkęs žmogų savo automobiliu, į priekį jis nevažiavo, o kokiu momentu galėjo partrenkti – nežino, bei paaiškinime dėl eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-152-269/2015, kur jis kaltę neigė visiškai ir nurodė, vairavęs blaivus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjo atliekama apklausa turi specifinę įrodomąją reikšmę, jos metu gautais parodymais teismas gali remtis priimdamas nuosprendį. Kaltinamasis savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, asmeniškai parašęs, kad jie yra perskaityti jo paties ir surašyti teisingai. Jie gauti teisėtu būdu. Todėl teismas, priimdamas nuosprendį, jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Be to, iš teisme kaltinamojo duoto paaiškinimo dėl eismo įvykio matyti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, net nesusigaudė, kas vyksta, nes pats nurodė, kad tuo metu, kai jam buvo pabelsta į langą, jis tai palaikė šaudymo garsu, ir visgi nepaisydamas tokios savo būklės vairavo automobilį.

Teismo iniciatyva paskirtas eismo įvykio tyrimas ir jo pagrindu duota išvada (2016-11-21 ekspertizės aktas Nr. 11-2448 (16)), taip pat patvirtina, kad automobilio „VW Golf“valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. V. prieš pradėdamas važiuoti, ar keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, važiuoti kelio važiuojamosios dalies dešine puse, o atsiradus kliūčiai, ar iškilus grėsmei eismo saugumui - stabdyti automobilį, arba apvažiuoti kliūtį, o įvažiuoti į kelkraštį vairuotojas gali tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Be to, šioje išvadoje konstatuota ir tai, kad jeigu V. K. buvo partrenktas stovintis ties kairiuoju, žiūrint automobilio „VW Golf“ važiavimo kryptimi, kelio važiuojamosios dalies kraštu, kaip jis pats nurodė, tai automobilio „VW Golf‘ vairuotojas J. V. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, važiuodamas dešine kelio puse, todėl V. K. nurodomomis aplinkybėmis šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „VW Golf“ vairuotojo J. V. veiksmai, t. y. kad jis važiavo kaire kelio puse ir partrenkė stovintį pėsčiąjį.

Todėl teismas turi pagrindą teigti, kad kaltinamojo veiksmai, jog jis, neturėdamas dar dviejų metų stažo vairavimo, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir matydamas, kad priešais jo automobilį yra kliūtis ir kad jam yra beldžiama į langą (nepriklausomai nuo to, kuo beldimą dėl savo alkoholinio apsvaigimo jis palaikė) nesustojo bei neapvažiavo nukentėjusiojo, važiuodamas dešine kelio puse, todėl tokie kaltinamojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, važiuodamas neblaivus, t. y. kai reakcija dėl alkoholio poveikio sumažėjusi, ir neturėdamas patirties kaip pradedantysis vairuotojas (nes neturėjo 2 metų stažo), vairuodamas gyvenamosios vietovės ribose, pažeidė KET 4, 9, 14 punktų reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir atsiradus kliūčiai, kurią teismo vertinimu, jis pastebėjo, nes, pasak liudytojų, važinėjo pirmyn - atgal nedideliu atstumu, nesustabdė automobilio ar neapvažiavo kliūties, kuo pažeidė (duomenys neskelbtini) p. reikalavimus, ir tuo sukėlė pavojų tarp automobilių buvusiam nukentėjusiajam V. K., bei atsitrenkęs į jį savo automobilio priekine dalimi, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pažymėtina, kad KET 9, 134 punktai reikalauja, kad vairuotojai, važiuojantys transporto priemone, kuri yra padidintas pavojaus šaltinis, privalo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir būti atidūs, atsižvelgti į važiavimo sąlygas (pvz., blogą matomumą, tamsų paros metą), kad, atsiradus kliūčiai, bet kuriuo momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, sulėtinti greitį ar sustabdyti, kad išvengtų susidūrimo.

Kadangi būtent kaltinamojo neatsargūs veiksmai vairuojant buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o kilę padariniai, t. y. nukentėjusiojo sužalojimas, yra tiesioginė jo sukelto eismo įvykio pasekmė, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 2 d.

Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. Nors kaltinamasis ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Vertinant paties nukentėjusiojo A. K. veiksmus nagrinėjamo įvykio metu, pripažintina, kad jis taip pat veikė neatsargiai ir susidariusioje situacijoje, t. y. kelyje tamsiu paros metu turėjo eiti kelkraščiu, turėti šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, važiuojamojoje dalyje neturėjo delsti ar stoviniuoti.

Byloje taip pat neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio metu A. K. buvo neblaivus (jo kraujyje nustatyta 1,19 0/₀ (promilės) etilo alkoholio). Tačiau baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tiesiogiai KET pažeidęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo veiksmai, taip pat prieštaravo KET 4, 48, 52 p. (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimams. Tačiau jis pirma priėjo prie kaltinamojo automobilio, iš vairuotojo pusės, pabeldė jam į langą, ir nors galimai veikė neatsargiai, visgi pripažintina, kad šioje situacijoje kaltinamasis privalėjo laikytis KET, neatsižvelgiant į tai, ar nukentėjusysis ėjo kelkraščiu ar ne, ar buvo su atšvaitu ar kitu šviesą atspindinčiu daiktu. Įvertinus nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo įtaką autoįvykio padarinių kilimui pripažintina, kad jo veiksmai šioje konkrečioje situacijoje nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Jis už šį pažeidimą turėtų būti trauktinas administracinėn atsakomybėn, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuo įvykio praėjo daugiau nei dveji metai, o tai reiškia, kad suėjo galutinis administracinės nuobaudos skyrimo terminas tiek pagal įvykio metu galiojusio ATPK 35 str. 4 d., tiek pagal nuosprendžio priėmimo metu įsigaliojusio ANK 39 str. Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575-761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms ir pasibaigus terminui administracinei nuobaudai skirti nukentėjusiojo administracinės atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas.

Kaltinamojo gynėjas, baigiamųjų kalbų metu 2016-04-22 teismo posėdyje, prašė jo ginamajam bylą nutraukti ir dėl to, kad pastarasis jau buvo už tą patį įvykį nubaustas administracine tvarka.

Teismas nesutinka su gynybos išvada, kad nubaudus asmenį administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, baudžiamasis procesas dėl BK 281 str. 2 d. numatytos veikos iš esmės negalimas. EŽTT sprendimų ir Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutarčių turinys leidžia daryti išvadą, kad faktas, jog asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą ( 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Falkner prieš Austriją (Falkner v. Austria, Nr. 6072/02, 2004-09-30 sprendimas).

Panašios pozicijos EŽTT laikėsi ir 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Ščiukina prieš Lietuvą (Nr. 19251/02, 2006-12-05 sprendimas). Pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas nustačius, kad jos byloje Lietuvos A. T. pripažino dvigubo nubaudimo faktą, nurodęs, jog jai paskirta administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą (2001 m. lapkričio 13 d. kasacinė nutartis Nr. 2K–863/2001). Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja EŽTT neteigė, jog administracinės nuobaudos panaikinimo galimybė, kuria ji nepasinaudojo, dėl kokių nors priežasčių buvo jai neprieinama praktiniu požiūriu.

Atsižvelgdama į šių EŽTT sprendimų turinį, Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 13 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-686/2007 suformulavo nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem (draudimas antrą kartą bausti už tą pačią veiką) principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Kartu nutartyje pažymėta, kad nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23 (teismo pastaba - vėliau įsigaliojusioje redakcijoje (duomenys neskelbtini) arba nuosprendžio priėmimo metu įsigaliojusio ANK 38) skirsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje pateiktas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-152-269/2015 rodo, kad administracinė nuobauda J. V. paskirta kai ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo pasisakyta būtent šiame nutarime. Kaltinamasis nesiėmė jokių priemonių, siekiant panaikinti galimai neteisėtai paskirtą administracinę nuobaudą. Kita vertus, pastangos panaikinti administracinę nuobaudą kol nepabaigtas baudžiamasis procesas vargu ar galėjo būti sėkmingos apskritai, nes teismų praktikoje ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl atitinkamos nusikalstamos veikos (Lietuvos Vyriausiojo A. T. teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. N18-1663/07).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo. Pirma, administracinė nuobauda J. V. paskirta dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Antra, J. V. kaltinamas dėl Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 134 punktų reikalavimų pažeidimo, sukėlusio vieno asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu administracine tvarka jis nubaustas tik už vieną KET pažeidimą (14 punkto) – vairavimą esant neblaiviam. Trečia, kaltinamojo pripažinimo kaltu pagal BK 281 str. 2 dalį ir atitinkamo kaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo atveju paskirta administracinė nuobauda galėtų būti panaikinta (duomenys neskelbtini) skirsnyje arba ANK XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kuris padarytas dėl neatsargumo, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę ir turtinę padėtį, t. y. kad jis jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2 b. l. 64), administracine tvarka prieš įvykdant nusikaltimą baustas nebuvo (t. 1 b. l. 20-21), neteistas, todėl nesant jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 288,14 Eur turtinei ir 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 152-154).

Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes buvo sužalotas, patyrė išgąstį, skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, gydėsi kelis mėnesius, po sužalojimų jam liko randai ant kojų. Jo sužalojimai pripažinti nesunkiais.

Iš byloje ištirtų duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. K. kreipėsi į gydymo įstaigą po autoįvykio. Tai patvirtina: VšĮ centro poliklinikos ambulatorinė V. K. asmens sveikatos istorija, kurioje užfiksuota, kad 2014-02-24 jis kreipėsi dėl blauzdų sumušimo ir žaizdos kelyje, ir jam rekomenduoti perrišimai su betadinu (ligos istorijos l. 26); pranešimo informacija ir 2014-02-23 tarnybinis pranešimas, kuriuose užfiksuota, kad 2014-02-23 2.41 val. buvo pranešta, jog automobilis ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė vaikiną ir kad 2014-02-23 gautas VRUL pranešimas apie tai, jog į ligoninę dėl dešinio kelio žaizdos, abiejų blauzdų sumušimų buvo pristatytas V. K. (t. 1 b. l. 101-103, 107). Turtinę žalą nukentėjusysis grindžia išlaidomis, kurios susijusios su medikamentų įsigijimu – 170,31 Eur ir nedarbingumo netekimu, per laikotarpius – 2014-05-14/2014-05-23 (42,69 Eur), 2014-06-05/2014-06-25 (32,95 Eur) ir 2014-08-16/2014-08-27 (42,19 Eur).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (K. T. 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos BPK, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos.

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249).

Atsižvelgus į nukentėjusiojo V. K. pateiktus rašytinius įrodymus gydimosi, vaistų ir kitoms su nusikaltimu susijusioms išlaidoms pagrįsti, teismas pripažįsta, kad turtinė 288,14 Eur žala yra neįrodyta.

Ligos istorijoje esantys įrašai patvirtina, kad nukentėjusysis kreipėsi į gydytojus dėl eismo įvykio metu jam padarytų sužalojimų, tačiau jam buvo nurodyti žaizdų perrišimai su betadinu ir tausojimo režimas. Gydymas ambulatoriškai tęsėsi iki 2014-03-14, o nedarbingumas dėl nukentėjusiojo neblaivumo jam nebuvo išduotas. Visi vėlesni įrašai ligos istorijoje ir pažymos dėl nedarbingumo laikotarpių patvirtina, kad nukentėjusysis gydėsi kitas traumas, kurios nesusijusios su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais (traumos buityje, čiurnų skausmai ir pan.). Teisme apklaustas specialistas J. M. P., susipažinęs su nukentėjusiojo ligos istorija ir kitais nukentėjusiojo pateiktais ieškinį pagrindžiančiais dokumentais, nurodė, kad pagrindo keisti specialisto išvadas dėl sužalojimų sunkumo nėra. Netektas nukentėjusiojo darbingumas nėra susijęs su jam padaryta trauma eismo įvykio metu, o yra ligos pasekmė, nepriklausomai nuo to, kad žaizda gijo pakankamai ilgai. Be to, nukentėjusiajam yra nustatytas tik 25 procentų darbingumo netekimas, kas atitinka nustatyto sužalojimo sunkumą. Specialistas pažymėjo, kad ligos istorijoje yra užfiksuoti įvairūs nukentėjusiojo nusiskundimai dėl skirtingų traumų, o kad jam konstatuota liga – podagra, yra traumos po tiriamo šioje byloje eismo įvykio pasekmė, nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad podagra yra liga, kuriai atsirasti turi poveikio žmogaus gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai. Specialistas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiojo nedarbingumo priežasčių kodas yra „M“, kas susiję su sąnarių, minkštųjų audinių uždegimais, o dauguma uždegimų yra netrauminiai, t. y. minkštųjų audinių pakitimų ligos, nes kojos nuolat yra apkrautos, o kad tai galėtų būti traumos pasekmė, ligos istorijoje nėra įvardijama. Įrašai apie padidėjusį kraujospūdį atsirado žymiai vėliau, nei buvo eismo įvykis, t. y. tik 2015 metais, o įtarimas dėl podagros - 2015 m. gruodžio 21 d.

Atsižvelgęs į specialisto J. M. P. paaiškinimus, teismas pagrįstai konstatuoja, kad nukentėjusiojo pateikti duomenys apie jo nedarbingumą laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2015-06-30, niekaip nėra susiję su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais, o receptiniai vaistai ,,Zofistar“, ,,Nebilet“ Plus, ,,Allopurinol-RPH“, pirkti 2014-11-06, 2014-12-17, 2015-03-26, 2015-12-04, 2016-01-23, buvo paskirti gydytojo kitiems nukentėjusiojo negalavimams gydyti. Todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Neginčytinai įrodyta, kad dėl nusikaltimo nukentėjusysis V. K. buvo sužalotas, patyrė išgąstį, skausmą ir nepatogumus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į nukentėjusiojo sužalojimo sunkumą, patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sužalojimų pasekmes ir galimybes jas pašalinti, jo turtinę padėtį, į tai, kad, nukentėjusysis pakankamai ilgą laiką gydėsi, galėjo vaikščioti tik su ramentais, po sužalojimų liko randai, dėl ko jaučia nepatogumus ir gėdą. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pats nukentėjusysis V. K. kelyje nesielgė pakankamai apdairiai, rūpestingai ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kas, teismo vertinimo, taip pat galėjo turėti įtakos eismo įvykio padarinių kilimui. Todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo veiksmai (buvimas tamsiu paros metu kelio važiuojamojoje dalyje priešais transporto priemonę, kuri važinėjo pirmyn - atgal) nors ir nebuvo pagrindine nagrinėjamo eismo įvykio priežastimi, bet buvo neatsargūs ir rizikingi, o nukentėjusysis taip elgdamasis iš dalies prisiėmė riziką dėl kilusių pasekmių. Esant tokiai situacijai, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo bei nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, bei jų turtinę padėtį, didelį nukentėjusiojo neatsargumą, ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktikoje vyraujančia praktika dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos sumų, pripažįsta, kad V. K. priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Daiktinis įrodymas – V. K. ligos įstorija, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina jį pateikusiai institucijai (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.,

nusprendė:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., ir skirti 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Pritaikius BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. V. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš J. V. 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

V. K. ligos istoriją nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti VšĮ Centro poliklinikai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė