Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku norėjo įvažiuoti į savo namo kiemą. Buvo prieš tai išgėręs kelis butelius alaus. Pirma atidarė vartus, eidamas link savo mašinos pamatė atvažiuojant kitą automobilį. Šis automobilis tiesiog prieš jį sustojo. Tada sėdo prie savo automobilio vairo. Kita mašina nepasitraukė, privažiavo labai arti jo automobilio, todėl jam teko pavažiuoti atgal. Tas kitas automobilis vėl pavažiavo link jo mašinos. Jis vėl atbulas pavažiavo. Išėjo taip, kad šis automobilis jį stūmė. Tada išgirdo smūgius per priekinį stiklą. Jis išsigando nuo duslaus garso, pasirodė lyg kas šaudytų. Gatvė nebuvo apšviesta, buvo rūkas, bevažiuodamas atbulas, atsidūrė griovy, už kokių 3 sklypų nuo savo namų. Kai norėjo pasukti į savo namo kiemą, posūkio nerodė, tačiau buvo atidaręs vartus, kas, jo manymu, rodė jo ketinimą įvažiuoti į kiemą. Kas vairavo kitą automobilį – nematė, pastebėjo tik, kad buvo dviejų asmenų siluetai. Smūgiai per stiklą buvo suduoti iš keleivio pusės. Įvažiavęs į griovį pamatė, kad prieina žmonės prie jo mašinos. Jie ištempė jį iš mašinos. Jo automobilis buvo pasviręs vairuotojo puse į griovį. Jį ištempė V. P., o G. (teismo pastaba - G. V.) sudavė jam kelis smūgius. Nukentėjusysis taip pat kelis kartus jam spyrė į šlaunį. Anksčiau to neminėjo, nes tyrėja pasakė, kad šioje byloje svarbus tik autoįvykis. Iš jo pradėjo reikalauti pinigų. V. P. žmona prašė 500 Lt už bamperį. Jis atsakė, kad aiškinsis po to, kai ištrauks automobilį iš griovio. Nuėjo namo, grįžo su motina į įvykio vietą. Nukentėjusysis sėdėjo mašinoje. Tada jam pasakė, kad jis partrenkė žmogų ir reikalavo iš jo 3000 Lt. Jis prašė parodyti tą žmogų, kad galėtų pamatyti sužalojimus ant kojų. Jam nurodė, kad sėstų į automobilį, tačiau jis pabijojo, nes pamanė, kad jį vėl muš. Kai jis buvo tampomas vyrų, jam neatrodė, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas. Iš automobilio išlipo du žmonės, kurie trankė jam per stiklą, o trečias išlipo tuo metu, kai jis įvažiavo į griovį. Nematė veidų, tik žmonių siluetus, nes abiejų automobilių žibintai buvo įjungti. Taip pat nematė, kad nukentėjusiojo kelnės būtų suplėšytos. Jo manymu, jie visi buvo neblaivūs ir labai agresyvūs. Todėl pripažįsta, kad vairavo neblaivus, tačiau neigia, kad partrenkė žmogų. Civilinio ieškinio nepripažįsta (t. 1 b. l. 171-173).

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 18) kaltinamasis nurodė, kad jis neprisimena, kad būtų partrenkęs žmogų savo automobiliu, į priekį jis nevažiavo, o kokiu momentu galėjo partrenkti – nežino.

Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiojo V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 27), rašytiniu paaiškinimu (t. 1 b. l 112-113) ir parodymais teisme, kad įvykio dieną važiavo su BMW mašina keturiese: jis, V. P., G. V. ir E. K.. Vairavo pastaroji, ji buvo blaivi. Visi kiti, po V. P. gimtadienio buvo vartoję alkoholį. Jis taip pat buvo neblaivus. Važiuodami per kaimą, privažiavo siaurą kelią. Pamatė, kad automobilis ,,VW Golf“ stovi kelio vidury. Automobilis buvo paliktas tuščias. E. (teismo pastaba - E. K.-Pavlovskaja) pradėjo signalizuoti, kad vairuotojas patrauktų automobilį. Tuo momentu J. (teismo pastaba - kaltinamasis J. V.) atėjo iš kiemo. Užsivedęs mašiną, jis pradėjo važiuoti, mirksėti žibintais, „draskytis“ į priekį ir atgal. Taip jis važinėjo 2-3 kartus. Jis (teismo pastaba - nukentėjusysis) sėdėjo automobilio dešinėje pusėje, gale, priekyje sėdėjo Gediminas (G. V.), V. P. - gale kairėje pusėje. A. J., jis pirmas išlipo iš mašinos, beveik priėjo prie vairuotojo pusės lango ir paklausė jo: „Ką tu darai?“ Jis nei iš šio, nei iš to pradėjo važiuoti atgaline eiga. Nuvažiavo apie 10 m. Po to staiga pradėjo važiuoti į priekį, jų mašinos link. Jis pats stovėjo šone, apie 1 metrą nuo jų mašinos, arčiau tvoros. Pamatė, kad jis važiuoja tiesiai į jį. Jis neturėjo kur dėtis, susigriebė už galvos ir pajuto smūgį per kojas. Atsimena, kad atsitrenkė į tvorą. Atgavęs sąmonę pamatė, kad automobilių nėra, o jis sėdi ,,BMW“, galinėje sėdynėje. Jonas su mašina į griovį nuvažiavęs, visas kaimas subėgęs, visi rėkauja. Kaltinamasis buvo prie jo priėjęs, pasakė: „Tariamės, Vladai.“ Jo dėvimų kelnių dešinės kojos klešnė buvo užraityta, matė, kad prakirto jam kelią, net girnelė matėsi. Kaltinamasis kliudė ne tik jį, bet ir automobilio ,,BMW“ bamperį numušė. Draugai jam papasakojo, kad kai jį partrenkė kaltinamojo automobilis, G. V. iššoko iš automobilio, pamatė, kad kaltinamasis važiuoja atgaline eiga. Jis pradėjo vytis kaltinamojo automobilį, kumščiu trenkė per stiklą. Jis pats nei trankė automobilį, nei kaltinamąjį spardė. Kai kaltinamasis į griovį įvažiavo, nebuvo net iš mašinos išlipęs, nes buvo jau sužalotas ir laukė policijos bei greitosios pagalbos. Savo civilinį ieškinį palaiko visiškai. Iki šiol jaučia skausmus kelyje. Turėjo nedarbingumą, prarado dalį pajamų. Turėjo pirkti medikamentus. Daktarai daugiau nei metus nesurado, kokia skausmų priežastis. Vėliau nustatė podagrą. Daktarai nurodė, kad autoįvykis, sumušimas ir stresas dėl to sukėlė ligą. Gydėsi medikamentais „Zoofistar“ ir „Nebilet“, nes po autoįvykio padidėjo kraujospūdis. Žaizdą gydė tepalais, vykdavo į polikliniką tvarstyti žaizdą. Tuo metu dirbo Danyliškių autocentre autošaltkalviu, gaudavo minimalų atlyginimą. Nedarbingumas jam buvo išduotas, nes tino sužalota čiurna, buvo nubrozdinimai. Tyrėsi beveik metus laiko. Savo noru išėjo iš darbo, nes darbdavys pasiūlė imti neįgalumą, tačiau dėl to būtų gavęs mažesnį uždarbį. Jam šiuo metu yra nustatytas 75 procentų darbingumas. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – 288,14 Eur palaiko visiškai. Po sužalojimo jam liko randai ant kojų, yra sužalotas visam gyvenimui. Dėl randų ir mėlynių ant kojų jaučia nepatogumus, yra apribotos jo galimybės dėvėti vasarinius drabužius. Iki įvykio ir po jo gydėsi Centro poliklinikoje, T. V. filiale. Dėl to, kad susirgo podagra, jaučia didelį stresą, jam pastoviai reikės vartoti vaistus. Dėl išvardintų priežasčių moralinę žalą įvertina 30000 Eur suma (t. 1 b. l. 173-175). Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 92-97);

-liudytojo G. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 81-82), paaiškinimu įvykio metu (t. 1 b. l. 110) ir teisme, kad įvykio dieną važiavo tuo pačiu automobiliu ,,BMW“ su V. K., V. P., G. ir E. K., kuri vairavo automobilį. Prieš tai šventė V. P. gimtadienį, buvo išgėrę, išskyrus E. K.. Jis sėdėjo gale, už vairuotojo. Šalia jo – nukentėjusysis, V. P. – priekyje. Bevažiuojant pamatė, kad kitas automobilis stovi vidury kelio. V. K. nuėjo paprašyti, kad vairuotojas pasitrauktų nuo kelio. Tada pamatė, kad šis automobilis pradėjo važinėti pirmyn-atgal. V. K. buvo tarp automobilių. Pajuto smūgį į savo automobilį. Paties smūgio – nematė. Iššokęs iš automobilio pamatė, kad V. K. guli, jo batai nukritę. V. K. gulėjo ant žemės prie ,,BMW“ automobilio priekinio bamperio dešinėje pusėje. Jis tik pasakė, kad gaudytų automobilį. Automobilis važiavo atbulas, jis pradėjo jį vytis. Pribėgęs sudavė į langą, kad sustotų, o automobilis įvažiavo į griovį. Tada pamatė, kad prie vairo J. V.. V. K. įkėlė į ,,BMW“ automobilį, užklojo, nes jis kraujavo, abi kojos buvo prakirstos. V. K. buvo sąmoningas, su juo bendrauti galėjo. Pradėjo rinktis vietiniai. Kažkas pradėjo kalbėti apie pinigus. J. V. taip pat užsiminė apie pinigus (t. 1 b. l. 187-188);

-liudytojos E. K.-Pavlovskajos parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 73-74), paaiškinimu įvykio metu (t. 1 b. l. 109) ir parodymais teisme, kad įvykio dieną jie važiavo pasiimti draugo. Automobilį vairavo ji. Kartu važiavo V. K., G. V., kurie sėdėjo gale, ir V. P. (V. P.), kuris sėdėjo šalia jos. Važiavo pro kaimelį, ant kelio pamatė stovintį automobilį. Kelias siauras ir jo apvažiuoti negalėjo, paspaudė garso signalą. Automobilio vairuotojas buvo girtas, svirduliavo. Jis atsisėdo į automobilį ir pradėjo važinėti pirmyn-atgal, nedideliu atstumu. Automobilio priekis buvo atsuktas į juos. Tada iš automobilio išlipo V. K. ir atsistojo šonu, iš dešinės pusės, prie jų automobilio. V. K. pradėjo jam rodyti ženklus, klausdamas, ką jis daro. Tada kitas automobilis pagazavo, užkabino jų mašinos bamperį, po to numušė nukentėjusįjį V. K., kuris atsidūrė griovelyje. Ji gerai matė, kad V. K. nutrenkė kaltinamojo vairuotas automobilis. Jos automobiliui buvo apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis. Kai nutrenkė V. K., jie išlipo iš automobilio. Automobiliai buvo visiškai priešpriešiais. V. K. gavo smūgį ir nugriuvo. Ji su vyru pasodino V. K. į automobilio galą. V. K. buvo apsvaigęs, jos manymu, kad nuo smūgio. J. V. pradėjo važiuoti atbuline eiga, G. V. jį vijosi, ji tuo metu buvo prie V. K.. Matė, kad pastarojo abi kojos buvo kruvinos. Buvo iškarto iškviesti pareigūnai (t. 2 b. l. 6-7);

-liudytojo V. P. (V. P.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 77-78) ir teisme, kad jie važiavo per Lygainų kaimą. Priekyje stovėjo automobilis. Jie sustojo, ir V. K. išėjo paprašyti, kad automobilis pasitrauktų į šoną. Automobilis važinėjo į priekį ir atgal. V. K. stovėjo tarp mašinų, ir automobilis tiesiai trenkėsi į V. K.. Tą vakarą visi buvo išgėrę, tik jo žmona buvo blaivi. Jis sėdėjo priekyje, žmona vairavo, kitu du - gale. Kelias, kuriuo važiavo, labai siauras. Kairėje ir dešinėje kelio pusėse yra namai. Kaltinamojo automobilis stovėjo per vidurį kelio. Iš karto prie kelio iš dešinės buvo nuokalnė. Kairėje pusėje - įkalnė. Mašinos stovėjo viena priešais kitą. Kaltinamasis pradėjo gazuoti pirmyn-atgal. Tada V. K. išlipo ir nuėjo prie kito automobilio vairuotojo paprašyti, kad jis pasitrauktų. Jis buvo nusisukęs, o kai atsisuko, pamatė V. K. griūnant. Po įvykio pamatė, kad jo automobilio dešinės pusės bamperis buvo sugadintas. Taip pat matė, kad J. V. automobilis buvo sugadintas. Kai V. K. nugriuvo, G. V. išbėgo pirmas iš mašinos. Kitas automobilis pradėjo sprukti atbulas. Jis irgi išlipo iš mašinos, priėjo prie V. K.. Padėjo jam atsistoti ir pasodino į mašiną. Matė, kad jo kelnės buvo kraujuotos. Žmona liko prie jo, o jis nubėgo paskui G. V.. Kaltinamojo automobilis buvo atsitrenkęs į tvorą ar į stulpą. J. V. pradėjo bėgti, bet jis jį čiupo už rankos ir paklausė, ką jis daro (t. 2 b. l. 7-8);

-specialisto J. M. P. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 32-33, 119) ir teisme, kad savo išvadą tvirtina ir, susipažinęs su nukentėjusiojo ligos istorija bei kita bylos medžiaga, neturi pagrindo jos keisti. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos rašte yra nurodytas ligos kodas, dėl kurio yra netektas darbingumas. Ši liga su nukentėjusiojo patirta trauma nesusijusi. Žaizda nukentėjusiajam ilgai gijo, tačiau dėl žaizdos neturėtų netekti nedarbingumo. Jam nustatytas 25 % nedarbingumas sveikatos sutrikdymo masto tikrai nekeistų, nes sveikatos sutrikdymo masto taisyklėse pasakyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, daugiau nei 5 %, bet mažiau nei 30 % profesinio arba bendro darbingumo. Ligos istorijoje yra užfiksuota, kad nukentėjusysis turėjo daug įvairiausių traumų ir nusiskundimų dėl sveikatos. 2013 m. liepos 30 d. nukentėjusysis kreipėsi dėl dešinės kojos kelio skausmo. Tai buvo dar penki mėnesiai iki traumos. Po traumos, kuri buvo 2014 m. vasario 23 d., gydant žaizdą - kraujosruvą ir nubrozdinimus, balandžio 16 d. nurodoma apie dešinės kojos blauzdos raumenų uždegimą. Ligos istorijoje nerašoma kokios kilmės uždegimas, todėl jis gali būti nebūtinai traumos kilmės. Gegužės mėnesį atsiranda dešinės kojos apatiniai skausmai. Gegužės 10 d. nukentėjusysis vėl patenka į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, dėl dešinės pėdos patinimų. Tada jam parašo traumą, bet įrašas atsiranda gegužės 22 d. Gegužės 10 d. nukentėjusysis traumą neigia, o po 12 dienų nurodo, kad čiurna pasukta. Todėl nėra aišku, ar nukentėjusysis patyrė papildomą traumą ar ne. Birželio mėnesį traumuoja plaštaką. Spalio mėnesį atsiranda galvos skausmai ir nustatomas padidėjęs arterinis spaudimas. Tik 2015 m. sausio 3 d. jis vėl kreipėsi dėl dešinės pėdos čiurnos sutinimo ir skausmingumo. Tada koją įdeda į gipso langetę. Jis vėl skundžiasi tai kaire, tai dešine pėda. Kodas „M“ reiškia sąnarių, čiurnos, pėdos skausmus. Lapkričio 18 d. jį konsultuoja reumatologas, pas kurį nukentėjusysis buvo siųstas. Reumatologas rašo, kad nukentėjusysis skundžiasi abiejų kojų, ypač abiejų čiurnų, pėdų, sąnarių skausmais. Skausmai stiprėja keičiantis orams. Yra nuoroda, kad vasario 23 d. buvo sumuštas. Skausmai atsirado po šios traumos, nori invalidumo. Ruošiami dokumentai neįgalumo komisijai. 2015 m. gruodžio 21 d atsiranda įtarimas dėl podagros. Tai liga, kai padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje. Šį požymį rodo tyrimai. Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje neturi nieko bendro su trauma. Podagra yra liga ir trauma nesukelia podagros ligos priežasties. 2015 m. gruodžio 30 d. nustatyta priepuolinė podagra. Nei podagra, nei padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ryšio su trauma neturi. O tai, kad gydėsi ilgiau, įeina į nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąsto apibrėžimą. Su trauma šiuo nagrinėjamu atveju galima sieti tik gydymą, kai buvo gydomos blauzdos, t. y. ta kūno vieta, kuri buvo sužalota traumos metu. Dėl vaistų, kurie minimi civiliniame ieškinyje, negali pasakyti, dėl kokios priežasties jie buvo paskirti. Ar laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gegužės 18 d. yra susijęs su padaryta nukentėjusiajam trauma, ar ne - negali atsakyti. Yra tik atžyma apie nedarbingumą. O kiti nedarbingumo laikotarpiai yra susiję su kitais atvejais, t. y. nuo birželio 5 d. iki birželio 25 d. - trauma darbe, susižalojo dešinę plaštaką; nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 20 d. – dėl traumos, kurią patyrė rugpjūčio 13 d. Su įvykio metu patirta trauma būtų galima sieti blauzdos raumenų uždegimą, tačiau duomenų, kad jis būtų buvęs, patikrinti neįmanoma. Dėl pėdos nurodė, kad niekur neakcentuojama, kad buvo sutrikusi kraujotaka, todėl trauma niekuo dėta. Kraujospūdžio pakilimas gali atsirasti dėl bet kurių įvykių. Tai gali būti ir genetinis polinkis, nes sirgo motina. ,,M“ kodas, kuris minimas nedarbingumo lape, susijęs su sąnarių, minkštųjų audinių uždegimais. Dauguma šių uždegimų yra netrauminiai. Tai yra minkštųjų audinių pakitimų liga. Kojos nuolat yra apkrautos, o kad tai galėtų būti traumos pasekmė - nėra įvardijama. ,,M“ kodas yra ne traumai žymėti. Podagros paūmėjimas daugiau susijęs su gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais. Specialisto išvada parašyta remiantis medicininiais dokumentais, todėl paties asmens neapžiūrėjo. Specialisto išvadoje nėra parašyta koks atstumas tarp dešinio kelio žaizdos ir nubrozdinimo blauzdoje, todėl galiu patvirtinti tik tai, kad žaizda buvo blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti priekinėmis automobilio dalimis. Nubrozdinimas yra paviršinio odos sluoksnio pažeidimas. O žaizda apima gilesnius odos sluoksnius. Apie kontaktuojančio poveikio stiprumą negalima kalbėti, nes neaišku konkrečiai kokiu daiktu buvo padaryti sužalojimai. Atsikušusią dalį gali sužaloti vienaip, o įdubusią - kitaip. Jei matytų automobilį, galėtų bandyti sugretinti ir tuomet pasakyti ar su tokiu daiktu galėjo, ar negalėjo būti padaryti sužalojimai. Vien iš to, kad asmuo nesilankė poliklinikoje po sužeidimo, negalima spręsti ar tai yra viena iš priežasčių, dėl ko žaizda gijo lėčiau (t. 2 b. l. 8-10);

-2015-02-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-152-269/2015, kurioje J. V. pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., t. y. už tai, kad 2014-02-23 apie 02.41 val. Vilniaus rajone, Pagirių sen., D. L. k., vairavo automobilį „VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (t. 1 b. l. 10-12);

-specialisto išvada Nr.G3469/14(01), kurioje nurodyta, kad V. K. nustatyta muštinė žaizda dešiniajame kelyje ir nubrozdinimas dešinėje blauzdoje bei poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose. Tai padaryta smūginiai paveikus kietais bukais ir (galimai) bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2014-02-23. Sužalojimai visumoje ir muštinė žaizda kelyje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Pagal savo pobūdį ir lokalizaciją labiausiai tikėtina, jog kūno sužalojimai V. K. galėjo būti padaryti užduotyje surašytu ir jo paties bei liudytojų nurodytu būdu, per kojas suduodant iš priekio, automobilio priekinėmis dalimis. Sužalojimų padarymo (smūgio automobilio priekinėmis dalimis) metu V. K. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje, tai galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu (t. 1 b. l. 29-30);

-įvykio vietos apžiūros protokolu kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Lygainių g., D. L. k., Pagirių sen., Vilniaus r., kur užfiksuota, kad kiemo vartai atidaryti, prie vartų stovi automobilis ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis stiklas sudaužytas, sudaužytas kairės pusės priekinis žibintas ir posūkio rodiklis, deformuotos priekinės grotelės, sudaužytas kairės pusės veidrodėlis. Apžiūrint kelią, esantį šalia namo Nr.27, Lygainių g., netoli vartų rastos stiklo šukės, sulankstytas tvoros stulpelis, matyti nuvažiavimo į griovį žymės (t. 1 b. l. 52-58);

-pranešimo informacija ir 2014-02-23 tarnybiniu pranešimu, kuriuose užfiksuota, kad 2014-02-23 2.41 val. buvo pranešta, jog automobilis ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė vaikiną. Pranešė V. P.. Taip pat užfiksuota, kad 2014-02-02 gautas VRUL pranešimas apie tai, jog į ligoninę dėl dešinio kelio žaizdos, abiejų blauzdų sumušimų buvo pristatytas V. K., kuris po med. pagalbos paleistas namo. V. K. nurodė, kad jį partrenkė automobilis (t. 1 b. l. 101-103, 107);

-eismo įvykio vietos schema, kuria užfiksuotas automobilių ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio ,,BMW“ (valstybinis Nr. nenurodytas) išsidėstymas po įvykio (t. 1 b. l. 114-115);

-asmens blaivumo testo rezultatu ir sertifikatu Nr. 1520399, kurie patvirtina, kad 2014-02-23 04.05 val. J. V. nustatytas 1,29 promilės girtumas ir kad alkotesterio Lion Nr. 19026 sertifikatas galiojo iki 2014-07-27 (t. 1 b. l. 116, 117);

-Eurovaistinės kvitais (13 vnt), kuriuose užfiksuotas receptinių vaistų ,,Zofistar“, ,,Nebilet“ Plus, ,,Allopurinol-RPH“, įsigijimas 2014-11-06, 2014-12-17, 2015-03-26, 2015-12-04, 2016-01-23 (t. 1 b. l. 155-165);

-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas ir išduotus nedarbingumo pažymėjimus, bei UAB ,,Daniliškių autocentras“ pažyma apie darbo užmokestį, kurioje užfiksuota, kad per laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015-06-30 V. K. dėl ligos ir nedarbo gavo išmokas, o nedarbingumo nuo 2014-05-12 iki 2014-05-23 priežastis - liga; o nuo 2014-06-05 iki 2014-06-25 ir 2014-08-16 iki 2014-08-27 priežastis - nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje iš (į) darbą (t. 1 b. l. 166, 167);

-Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus raštu, kuriuo V. K. informuotas, kad nuo 2016-03-02 jam yra nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (t. 1 b. l. 182);

-VšĮ centro poliklinikos ambulatorine V. K. asmens sveikatos istorija, kurioje užfiksuota, kad 2013-07-30 (l. 16) V. K. kreipėsi dėl skausmų dešiniame kelyje ir stubure; 2014-02-24 kreipėsi po autoįvykio dėl blauzdų sumušimo ir žaizdos kelyje, rekomenduoti perrišimai su betadinu (l. 26); vėliau dėl žaizdos kelyje pas gydytoją lankytasi 2014-03-04, 2014-03-10 (l. 27); taip pat V. K. kreipėsi į gydytojus dėl kitų traumų: dėl dešinės kojos čiurnos raiščių patempimo 2014-05-22 (l. 27); 2014-05-10 buvo apžiūrėtas dėl traumos, konstatuota skausminga pėda (teismo pastaba - kita informacija neįskaitoma) (l. 28); radiologijos skyriaus tyrimo išvada, kad pas V. K. kauluose matomų pakitimų nėra (l. 32); V. K. kreipimaisi dėl skausmų kairėje kojoje 2015-01-09, 2015-02-23, 2015-02-25, 2015-03-03, 2015-03-09 (l. 45-48); dėl skausmų čiurnose abiejų kojų 2015-11-18 (l. 49); dėl dešinės pėdos skausmų 2015-12-21 9l. 51); 2016-02-04 siunčiamas į NDNT darbingumo lygio nustatymui (l. 58);

-2016-11-21 ekspertizės aktu Nr. 11-2448 (16), kuriame, atlikus eismo įvykio tyrimą, duota išvada:

1. Jeigu V. K. buvo partrenktas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikėtina, kad, greitis smūgio metu buvo nedidesnis nei 20 km/h.

Automobilio „VW Golf", važiuojančio 20 km/h greičiu, mažiausias sustojimo kelias stabdant ant sauso asfalto dangos yra apie 7,4 m.

2. Iš byloje užfiksuotų duomenų negalima nustatyti ar prieš įvykstant galimam partrenkimui automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atliko kokius nors manevrus.

3. Klausimo - kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė eismo įvykio dalyviai - sprendimas yra ne eismo įvykių eksperto kompetencijoje.

4. Klausimo - kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė eismo įvykio dalyviai - sprendimas yra ne eismo įvykių eksperto kompetencijoje.

5. Pėsčiasis V. K. kelyje tamsiu paros metu turėjo eiti kelkraščiu, turėti šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, važiuojamojoje dalyje neturėjo delsti ar stoviniuoti.

Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. V. prieš pradėdamas važiuoti, ar keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, važiuoti kelio važiuojamosios dalies dešine puse, o atsiradus kliūčiai, ar iškilus grėsmei eismo saugumui - stabdyti automobilį, arba apvažiuoti kliūtį. Įvažiuoti į kelkraštį vairuotojas gali tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu.

6. Jeigu V. K. buvo partrenktas stovintis ties kairiuoju, žiūrint automobilio „VW Golf'“ važiavimo kryptimi, kelio važiuojamosios dalies kraštu, kaip jis pats nurodė, tai automobilio „VW Golf“ vairuotojas J. V. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, važiuodamas dešine kelio puse. V. K. nurodomomis aplinkybėmis šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „VW Golf“ vairuotojas J. V. veiksmai, - važiavo kaire kelio puse ir partrenkė stovintį pėsčiąjį.

7. Nustatyti iš objektyvių duomenų pagrindinę šio eismo įvykio kilimo sąlygą, negalima (t. 2 b. l. 50-53);

-2016-11-10 ekspertizės aktu Nr. 11-1711 (16), kuriame, atlikus kompleksinį eismo įvykio - medicininį tyrimą, duota išvada, kad sužalojimai V. K. galėjo būti padaryti blauzdų priekiniais paviršiais ir keliu kontaktuojant su automobilio „VW Golf‘ priekiniu bamperiu ir kairiuoju žibintu. Tokiu atveju V. K. turėjo būti vertikalioje padėtyje priekiu pasisukęs į automobilį. Tačiau iš byloje surinktų duomenų kategoriškai to patvirtinti negalima. Nustatyti ar V. K. stovėjo, ar judėjo, ar buvo kelkraštyje, ar važiuojamojoje kelio dalyje negalima (t. 2 b. l. 54-56).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 4, 9, 14, 134 punktų reikalavimus ir kiekvienas šių pažeidimų bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tą pripažino ir jis pats posėdžio metu nurodęs, kad sėdo prie vairo išgėręs, šią faktinę aplinkybę patvirtina asmens blaivumo testo rezultatas, kuriame užfiksuotas kaltinamojo iškvėptame ore 2014-02-23 04.05 val. 1.29 promilės alkoholio ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-152-269/2015, kurioje J. V. pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., t. y. už tai, kad 2014-02-23 apie 02.41 val. Vilniaus rajone, Pagirių sen., D. L. k., vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Kaltinamasis neigė įvykio metu partrenkęs nukentėjusįjį V. K. ir teigė, kad šis po to, kai kaltinamasis savo automobiliu įvažiavo į griovį, buvo prie jo priėjęs ir dar spyrė jam į koją kelis kartus. Jis nepastebėjo ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų. Šią kaltinamojo versiją teismas vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir daro išvadą, kad ji yra paneigta kitais byloje ištirtais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teisme apklaustas nukentėjusysis V. K., liudytojai: V. P., G. V. ir E. K.-Pavlovskaja patvirtino, kad jie, važiuodami automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Pagirių sen., D. L. k., siauru keliu, pamatė vidury stovintį automobilį ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi kelias, kuriuo važiavo, buvo siauras, stovinčio automobilio apvažiuoti negalėjo. Todėl liudytoja E. K.-Pavlovskaja, vairavusi automobilį ,,BMW“, paspaudė garso signalą. Liudytoja patvirtino, kad vairuotojas, t. y. kaltinamasis J. V., eidamas į automobilį svirduliavo, kas leido jai manyti jį esant neblaiviu. Kaltinamasis įsėdo į savo automobilį ir pradėjo važinėti pirmyn-atgal. Automobilio ,,VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekis buvo atsuktas į juos. Tada iš jos vairuojamo automobilio išlipo nukentėjusysis V. K. ir atsistojo šone, iš dešinės pusės, prie jų automobilio. Nukentėjusysis išlipo tam, kad sustabdytų kito automobilio vairuotoją. Nukentėjusysis V. K. nurodė, kad, atpažinęs kaltinamąjį, pirmas išlipo iš mašinos, beveik priėjo prie jo vairuoto automobilio iš vairuotojo pusės ir paklausė jo: „Ką tu darai?“. Tuomet kaltinamasis pradėjo važiuoti atbuline eiga, o nuvažiavęs apie 10 m, staiga pradėjo važiuoti į priekį, jų mašinos link. Pamatė, kad jis važiuoja tiesiai į jį, tačiau neturėjo kur dėtis, susigriebė už galvos ir pajuto smūgį per kojas. Atsimena, kad atsitrenkė į tvorą. Atgavęs sąmonę pamatė, kad sėdi ,,BMW“ automobilio galinėje sėdynėje. Liudytojas G. V. nurodė, kad V. K. buvo tarp automobilių. Tada, būdamas automobilyje ,,BMW“ pajuto smūgį, o iššokęs iš automobilio pamatė, kad V. K. guli prie ,,BMW“ automobilio priekinio bamperio, dešinėje pusėje, o jo batai nukritę. Nukentėjusysis liepė jam gaudyti automobilį. Automobilis ,,VW GOLF“ važiavo atbula eiga, jis pradėjo šį vytis, pribėgęs sudavė į langą, kad sustotų, ir šis įvažiavo į griovį. Liudytojas taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis, išlipęs iš jų automobilio, išėjo paprašyti, kad automobilis ,,VW Golf“ pasitrauktų į šoną. Matė, kad automobilis ,,VW Golf“ važinėja į priekį ir atgal. Tuo metu V. K. stovėjo tarp mašinų, ir automobilis ,,VW Golf“ atsitrenkė į V. K.. Liudytoja E. K.-Pavlovskaja paaiškino, kad automobilis ,,VW Golf“ pagazavo, užkabino jos vairuotos mašinos bamperį, po to numušė nukentėjusįjį, ir V. K. atsidūrė griovelyje. Ji patvirtino gerai mačiusi, kad V. K. nutrenkė kaltinamojo vairuotas automobilis. Ji su vyru pasodino V. K. į automobilio galą. Matė, kad pastarojo abi kojos buvo kruvinos. Tuo metu J. V. pradėjo važiuoti atbuline eiga, G. V. jį vijosi. Buvo iškarto iškviesti pareigūnai.

Pagal BK 281 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 2 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-38/2008). Toks priežastinio ryšio sampratos traktavimas atspindi vieną iš priežastinio ryšio teorijų – adekvataus priežastingumo teoriją. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. numatytus padarinius, priežastis.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 str. numatytų padarinių kilimas.

Šioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G3469/14(01), nurodyta, kad V. K. nustatyta muštinė žaizda dešiniajame kelyje ir nubrozdinimas dešinėje blauzdoje bei poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, kas padaryta smūginiai paveikus kietais bukais ir (galimai) bukabriauniais daiktais, vienu trauminiu poveikiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2014-02-23. Šie sužalojimai visumoje ir muštinė žaizda kelyje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Pagal savo pobūdį ir lokalizaciją labiausiai tikėtina, jog kūno sužalojimai V. K. galėjo būti padaryti per kojas suduodant iš priekio, automobilio priekinėmis dalimis, o sužalojimų padarymo (smūgio automobilio priekinėmis dalimis) metu V. K. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje (t. 1 b. l. 29-30). Teisme specialistas J. M. P. patvirtino šią savo išvadą ir nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti priekinėmis automobilio dalimis. Tai patvirtina liudytojų ir nukentėjusiojo V. K. aukščiau aptartus parodymus, kad pastarasis stovėjo tarp dviejų automobilių ir buvo partrenktas kaltinamojo vairuojamu automobiliu, visi matė, kad jo abi kojos ties blauzdomis ir per kelius yra sužalotos.

Tai, kad V. K. buvo sužalotas automobilio priekine dalimi, patvirtina ir ekspertų išvada 2016-11-10 ekspertizės akte Nr. 11-1711 (16), kuria konstatuota, kad sužalojimai V. K. galėjo būti padaryti blauzdų priekiniais paviršiais ir keliu kontaktuojant su automobilio „VW Golf‘ priekiniu bamperiu ir kairiuoju žibintu ir kad tokiu atveju V. K. turėjo būti vertikalioje padėtyje priekiu pasisukęs į automobilį.

Nors paminėtoje ekspertų išvadoje ir nurodoma, kad iš byloje surinktų duomenų kategoriškai šios išvados patvirtinti negalima, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kuriais teismas remiasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.). Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija.