Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracine tvarka nebausto, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą 2014-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-protokolas) kaltinant tuo, kad jis, 2014 m. vasario 23 d., apie 02.41 val., Vilniaus rajone, Pagirių sen., D. L. k., būdamas pradedantysis transporto priemonių vairuotojas, neturėdamas dviejų metų transporto priemonių vairavimo stažo bei apsvaigęs nuo alkoholio (1.29 prom.), t.y. esant lengvam girtumo laipsniui, vairuodamas suinteresuotam asmeniui savo motinai V. V. priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbulas neapsirinko saugaus greičio, neįvertino atstumo iki prie kelio esančios tvoros bei šio automobilio galine dalimi kliudė tvorą, ko pasėkoje nežymiai apgadino tvorą priklausantį nukentėjusiajam S. M. ir jo motinos automobilį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9., 14., 106., 133. punkto reikalavimus, t. y. kaltinamas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. (b.l. 1, 26).

J. V., 2014 m. vasario 23 d., apie 02.41 val., Vilniaus rajone, Pagirių sen., D. L. k., būdamas pradedantysis transporto priemonių vairuotojas, turėdamas iki dviejų metų laiko teisę vairuoti transporto priemones bei apsvaigęs nuo alkoholio (1.29 prom.), t..y. esant lengvam girtumo laipsniui, vairavo suinteresuotam asmeniui savo motinai V. V. priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14., punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. (b.l. 1, 26).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nutarimu 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2015-02-23 (b.l. 33).

J. V. teisme kaltu padaręs pažeidimą, protokolu inkriminuotą prisipažino iš dalies ir nurodė, kad buvo priverstas važiuoti atbuline eiga, nes kadangi buvo prie pat kiemo, atsidarė vartus, staiga prilėkė kita mašina prie jo mašinos, nekreipdamas dėmesio atsisėdo, norėjo sukti į savo kiemą, išgirdo smūgius ir dėl to išsigando, buvo nedidelis rūkas, nepastebėjo, kad nuvažiavo nuo kelio. Išlipo iš mašinos, pribėgo vienas iš chuliganų ir pradėjo jam smūgiuoti, daužyti mašiną. Ant automobilio yra apgadinimai, kurie atsirado ne dėl atsitrenkimo į tvorą. Tuo metu neturėjo 2 metų vairavimo stažo. Jis nuėjo namo pas mamą, pasiklausti ką daryti, nuėjo pas kaimyną, apsitarti ir nusprendė policijos

nekviesti. Jis iš šoko išgėrė šampano, tada chuliganai pamatė, kad išgėrė šampano, nusprendė iškviesti policiją, prašė 500 Lt, po to 3000 Lt. Tvora kaip ir nebuvo apgadinta. Automobilis kontaktavo su tvora. Tvora buvo tinklinė, metalinė. Kontaktavo į tinklą galiniu bamperiu. Atbulas važiavo maždaug 50 metrų. Niekas netrukdė pranešti policijoje, su kaimynu susitarė, žala nebuvo padaryta. Jeigu nėra nukentėjusiųjų, žala nepadaryta, reikia surašyti deklaraciją, ir viskas. Jis žinojo, kad tvoros savininkas M., kalbėjo su juo naktį iš karto. Užėjo pas jį, apžiūrėjo tvorą, pretenzijų nereiškė. Kai atvažiavo policija, buvo įvykio vietoje, buvo keturi policininkai. Kalbėjo su jais, aiškino įvykio aplinkybes. Jį sumušė iš matymo pažįstami, buvo trys vaikinai ir mergina. Chuliganai galvojo, kad jis vairavo automobilį išgėręs ir norėjo reketuoti dėl pinigų. Kai pamatė, kad išgėrė šampano, pasakė, kad neva jis jų draugą sumušė, pradėjo reikalauti didesnės sumos, 4000-5000 Lt. Jis vairuodamas nieko nepartrenkė. Policijos pareigūnams jis sakė, kad yra įsitikinęs, kad nieko nepartrenkė. Buvo kviečiama į įvykio vietą medicininė pagalba, neva jų draugas buvo sužalotas. Jis pats buvo sumuštas tų chuliganų, rašė pareiškimą, pradėtas tuo pagrindu ikiteisminis tyrimas Vilniaus rajono policijos komisariate. Dėl vaikino sužalojimo fakto įvykio vietoje nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vairavo blaivus, o išgėrė alkoholio iš streso po įvykio (b.l. 8, 15, 39).

Nukentėjusysis S. M. parodė, kad pripažįsta J. V., jis jo kaimynas. Buvo atėjęs pas jį naktį, jis tada miegojo, pakėlė ir pasakė, kad užpuolė jį vyrai ir kažkur buvo sužeistas pats. Automobilį matė, stovėjo prie jo tvoros stulpo. Nebuvo automobilyje apgadinimų, priekio nematė, gale irgi nebuvo apgadinimų. Nebuvo automobilyje priekinio stiklo, buvo išdaužtas, apšvietimo nebuvo toje vietoje kur stovėjo automobilis, jokio alkoholio kvapo nuo jo nesklido. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai, du ekipažai. Automobilio stovėjimo padėtis buvo- viena pusė ant kelio, kita- griovyje. Policininkai žiūrėjo jo tvorą. Tvora nebuvo sulaužyta, gal tik taip atrodė. Bamperio labai nežiūrėjo, jam buvo svarbu, kad jo tvora būtų nepažeista. Tvora buvo metalinė, tinklinė, apgadinimų nebuvo. Pretenzijų neturi (b.l. 26, 38-40).

L. V. V. parodė, kad J. V. jos sūnus. Automobilis iš tikrųjų formaliai priklauso jai, nes jos vardu registruotas, o važinėja visą laiką su automobiliu sūnus J.. Automobilis senas, apibraižytas. Bamperis buvo apibraižytas. Ji negali pasakyti, ar jis buvo apgadintas, nulenktas. Sūnus tą naktį prie tvoros buvo nuvažiavęs nuo kelio, bet mašinai nebuvo nieko atsitikę. Tie apgadinimai, apibraižymai buvo iš anksčiau, tuo metu nieko nebuvo. Buvo įvykio vietoje, nematė sulaužymo pėdsakų. Jie apžiūrėjo tvorą, ir kaimynas buvo atėjęs, ji tikrai nebuvo sulaužyta, įlenkta, ar išversta. Negali paaiškinti, kodėl pareigūnas sakė, kad buvo tvora apgadinta. Šalia iš priekio stovėjo automobilis ,,Audi“, kam priklauso nežino, ten važiavo viena moteris ir trys vyrai. Jos sūnus buvo lauke, šalia automobilio. Žmonės, kurie atvažiavo, tai jie pasakė, sūnui, kad jis jų mašiną apgadino, reikalavo pinigų, bet kai ji atėjo, jie pasakė, kad sūnus užstojo kelią. Nurodė, kad sugadino bamperį, klausė kada sugadino, bet kaip negalėjo paaiškinti. Matosi norėjo pinigų išreikalauti. Ji nežino apie jokį žalos atlyginimą. Gal jam pasakė, ką surašyti, tą ir surašė. Jokios žalos niekas neatlygino, nes žala nebuvo padaryta. Savininkas tvoros S. M., jis buvo naktį priėjęs, kalbėjo ir pretenzijų neturėjo, sakė policijos kviesti nereikia. Policiją iškvietė tie chuliganai, jie mašiną sudaužė ir ji matė, kaip jie daužė automobilį. Ji naktį prabudo, išgirdo, kad privažiavo mašina, atkėlė vartus, ir kažkaip ilgokai į kiemą niekas neįvažiavo, dar vieną mašiną išgirdo po to ir pro langą pamatė, kad viena mašina stovi prie tvoros ir iš priekio mašina. Buvo tamsu. Matė, kaip trise prie Jono mašinos priėjo ir matė visokius, judesius ir daužymus, garsus girdėjo. Kol susiorientavo, kas vyksta, nuėjo rengtis ir pamatė pro langą, kad mašina važiuoja atbula iš priekio. P. J. į namus, sako ,,mane čia primušė, aš nuvažiavau atbulas nuo kelio, važiuojame padėsi ištraukti mašiną ir iš manęs reikalauja pinigų“. Jai išėjus moteris paaiškino, kad pinigų reikalauja, nes sūnus apgadino jos mašinos bamperį, jis turbūt geriau tegu sumoka, nes turbūt jis dar ir teisių neturi, jie tikėjosi, kad jis bijos ir sumokės pinigus. Priėjo vyras ir pasakė, kad J. dar ir draugą jų partrenkė, kai paklausė kaip partrenkė, jie negalėjo paaiškinti. Po to pradėjo reikalauti dar didesnių pinigų. Po to kai su kaimynu išaiškino, kad tvora apgadinta ir dėl tvoros reikia kviesti policijos, tada atėjo draugai sako: Jonai nusiramink ir išgerk ir sūnus iš streso vartojo alkoholį. Jis buvo tikrai labai išsigandęs. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl pinigų reketavimo, sūnaus sumušimo ir automobilio apgadinimo, telefono

sudažymo. Dėl eismo įvykio nėra jokio tyrimo. Tas vyras buvo išvežtas į ligoninę, jis buvo girtas, jie ten visi buvo girti. Policija buvo atvažiavusi naktį. Ji nematė, kad sūnus yra išgėręs. Mašina stovėjo netoli nuo namų. Sūnus įvažiavo į griovį, kaip aiškino. Buvo rūkas. Jis išsigando, kad daužo tą mašiną. Sūnus, kai sėdo į mašiną, pavažiavo atbulas prie tvoros, kad juos praleisti, tik tada jis išlipo iš mašinos, o tie žmonės priėjo prie mašinos ir pradėjo spardyti ir daužyti sūnaus mašiną. Jie patys negalėjo jai pasakyti, kur partrenkė žmogų, jie meluoja (b.l. 12, 44-47).

Liudytoja E. K.-P. parodė, kad buvo iškviesta į apklausą Vilniaus rajono P. B. prieš metus laiko, smulkmenų neatsimena. Važiavo draugo pasiimti per gyvenvietę, viduryje kelio stovėjo automobilis, negalėjo pravažiuoti, pamirksėjo, išėjo vaikinas, kuris buvo neblaivus, pradėjo pirmyn atgal važinėti, draugas vienas išlipo iš jos vairuojamo automobilio, paprašė pasitraukti į šoną, tas pradėjo važiuoti atbula ir partrenkė draugą ir pats į griovį nuvažiavo. Jie visi važiavo automobiliu „BMW“, ji vairavo, keleiviais buvo jos vyras V. P., V. K., G. G.. Vairuotojo iš karto nebuvo, jis iš kažkur atėjo, buvo labai neblaivus. Atsisėdo, nesuvokė, ką daryti, bandė savo automobilį patraukti iš kelio. Užvedė variklį, gal perdaug girtas buvo, kad nesugebėjo išvažiuoti. Vienas draugas išlipo iš jos vairuojamo automobilio, pasakė, ką tu darai, ir vairuotojas su automobiliu partrenkė V. K. ir apgadino dar jos automobilį. Toliau jis pradėjo atbuline eiga važiuoti, išlipo G. trenkė su kumščiu į kažkokią vietą mašinos, kad sustotų, nevažiuotų. Nežino ar sugadino automobilį ar ne. Jis gan greitai važiavo ir įvažiavo griovį ir sustojo. Jos automobilio priekinę dalį apgadino. Nematė, kad buvo apgadintas namas, ar tvora. Toliau jis nubėgo namo, pakvietė mamą, iškvietėme policiją, motina prisistatė policijai, kad vairuotoja. Ji pasakė, kad vairavo automobilį. Policija ir greitoji buvo atvažiavusi. Greitoji paėmė vaikiną, kurį partrenkė, t.y. V. K. kuriojo koja visa buvo sužalota. V. K. parašė pareiškimą. Ar buvo atliekamas tyrimas nežino. Pradėjo rinktis visi vietiniai žmonės. Visi sakė, kad gražiuoju spręsti, be policijos. Gal ir spręstu, jeigu nenumuštų žmogaus. Vairuotojas vos ėjo, ir kai pareigūnai atvažiavo, jam buvo atliktas testas blaivumo. Jie iš karto matė, kad jis ėjo linguodamas. Pagal jo veiksmus galima buvo nustatyti, kad vairuotojas buvo neblaivus. Sąmoningai eismo įvykio niekas neprovokavo, jie tik norėjo pravažiuoti. Ji pradėjo judėti į priekį, kad pravažiuoti, bei vairuotojas pradėjo važiuoti tai į priekį tai atgal, sąmoningai nesuprato, ką daro. Draugas išlipo iš jos vairuojamos mašinos ir trenkė per automobilio langą už tai, kad buvo patrenktas V. K.. Vairuotojas pats siūlė pinigus. Negirdėjo, kad būtų siūloma atsilyginti už sužalojimą. Pinigai buvo siūlomi, kad nekviesti policijos, kad partrenkė žmogų. Keleiviai, kurie važiavo su ja, buvo išgėrę, jie šventė gimtadienį. Tyrimas pradėtas pranešus policijai. Buvo iškviesta greitoji ir iš karto V. K. davė parodymus. V. K. buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę (b.l. 13, 69, 70-72).

Liudytojas G. V. parodė, kad tą dieną važiavo kai keleivis, automobilį vairavo E. K.- P.. Dar buvo jos vyras ir V. K.. Jis buvo užsnūdęs, nemažai išgėręs, išgirdo mašinos gazavimus. Jie stovėjo, nes viduryje kelio stovėjo automobilis, negalėjo apvažiuoti. Jis iššoko, kai prasidėjo šurmulys, kas buvo pradžioje nematė. Mašina pradėjo judėti pirmyn atgal. Nežino, kodėl automobilis buvo sustojęs. Už vairo buvo J. V.. Nežino ar jis buvo blaivus, nes jis pats buvo išgėręs. Paskui J. V. važiuodamas priekiu partrenkė V. K.. Jis pats pradėjau bėgti, dar į langą jam trenkė. Vairuotojas važiavo atbulas, kol neįkrito į griovį. Jis gal išsigando. Iš pykčio daužė automobilį, kad draugą sužalojo, sudužo lango stiklas, ir rankenėlė buvo apgadinta. Jis trenkėsi galu į tvoros stulpą. Buvo iškviesta greitoji, policija. Atrodo vyras skambino. V. K. medicinos pagalbos greitoji išvežė, nes V. K. patyrė kojos sužalojimus. Nežino ar atliekamas tyrimas dėl V. K. sužalojimo. Buvo apgadintas automobilis, kuriuo jie važiavo. Nematė ar buvo apgadinta tvora (b.l. 14, 69, 72).

Liudytojas V. K. parodė, kad tą vakarą važiavo pro gyvenvietę, sutiko transportą viduryje kelio, sustojo. Vairavo automobilį E. K., ji padavė signalą, kad kas nors išeitų, patrauktų mašiną. I. J., pradėjo gazuoti su mašina kuri teisiai ant jų važiavo. Jis tada išlipo iš mašinos, iš dešinės pusės, parodė „ką tu čia darai“, o J. pradėjo draskytis, važiuoti atbulas į jų pusę. Jam nebuvo kur dėtis ir Jono vairuojas automobilis atsitrenkė į jį. J. išėjo iš kiemo, automobilis stovėjo netoli kiemo ir namo. Nežino, kodėl mašina stovėjo ant kelio. J. jam

pažįstamas, anksčiau bendravo. Palaikė paaiškinimą, duotą policijos pareigūnams. Policiją ir greitąją kvietė kažkas iš jų. Pagalbos reikėjo tik jam, kiti nebuvo sužaloti. Muštynių nebuvo. Kas skambino į policiją neatsimena. Nežino ar kas nors prašė neskambinti į policiją. B. J. priėjęs prie jo ir sakė, gal susitarsime. Suprato, kad jis nori policijos nekviesti ir, kad žalą atlygins. Nematė, kad J. vartotų alkoholį. Neneigia dėl alkoholio parodymų. Buvo važiavęs į Lazdynus, susiuvo koją, tęsė gydymą ambulatoriniai T. V. ambulatorijoje. Buvo pas tyrėją kuris atlieka ikiteisminį tyrimą ir jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Prašymo nerašė dėl sužalojimo, bet tyrėja buvo paėmusi jo knygutę, nežino ar buvo padarytas jo patirtų sužalojimų specialisto tyrimas ir surašyta išvada. Jis buvo apklaustas liudytoju. Dar patirtų sužalojimų neišsigydė ir tęsia gydymą T. V. ambulatorijoje. Nematė ar J. V. su draugais gėrė (b.l. 16, 69, 72-73).

Liudytojas E. S. parodė, kad J. V.- jo draugas. Nori paliudyti, kad J. V. negėrė prieš įvykį, o gėrė po įvykio. Jis pats J. V. pasiūlė išgerti. Buvo naktis. Buvo gražus oras, nusprendėme pasėdėti su draugais. Tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, jau atėjo po įvykio. Buvo su M. V.. Tvoros nematė, matė tik priekį mašinos, kad buvo apdaužytas stiklas. Nematė, kad buvo mašina atsirėmusi į tvorą, matė, kad buvo griovyje. Buvo atėjęs savininkas S. M., niekas nenorėjo kviesti policijos. Jie pasiūlė išgerti po to, kai mašina buvo griovyje. Visi sakė, kad policijos nereikėjo, todėl iš streso išgėrė. Tą dieną buvo susitikę su j. V., nebuvo girtas ir kuris gėrė alų su jais, tie vaikinai tikriausiai matė, kad J. gėrė. Incidento nematė, žino, kad buvo užpuolimas, J. V. žodžiu aiškino. Sakė, kad užpuolė Joną, reikalavo pinigų. Jiems būnant niekas nemušė nieko. Kai atvažiavo policija jis buvo. Jie šampaną vartojo iki policijos atvažiavimo. Jokių pretenzijų nebuvo, niekas nesugadinta, dėl to buvo nutarta nekviesti policijos. O tie vaikinai pamatė kad vartojo ant kelio alkoholį ir tikriausiai dėl to paskambino policijai (b.l. 59, 60-61).

Liudytojas M. V. parodė, kad jis į vakarą gėrė alų su draugu ir broliu Jonu. Naktį, 2 val. pradėjo skirstytis, jis su Edvardu nuėjo pas draugę, o brolis nuvažiavo namo. Draugas paskambino broliui, atėjo, brolis visas šoko būsenoje, jie pasiūlė išgerti. Kiti žmonės, pamatę, kad jis geria šampaną, iškvietė policiją. Nežino tiksliai kaip vyko įvykis. Kai jie atėjo, mašina jau buvo griovyje. Brolio automobilis buvo, jis sakė, kad bėgo nuo užpuolikų, kurie buvo tarp tų trijų vaikinų ir merginos. Buvo priekinis stiklas sudaužytas, nežino, ką daugiau darė. Brolis sakė, kad užpuolė, neleido įvairuoti į kiemą, pradėjo mašiną daužyti. Nežino kuo policija kaltino brolį. Nesakė brolis, kad kaltina, jog partrenkė žmogą. Pasakojo, kad reikalavo pinigų. Niekas nesakė, kad kvies policiją. Paskui buvo atvažiavusi policija, iškvietė tie tris vaikinai, nes pamatė, kad brolis vartojo šampaną (b.l. 59, 61-62).

Motyvuojamoji dalis

J. V. kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. įrodyta policijos pareigūno V. S. tarnybiniu pranešimu, Bendrojo pagalbos centro telefoniniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, alkoholio matuoklio panaudojimo kvitu kita bylos medžiaga (b.l. 2, 5-6, 10, 11, 17, 20, 21).

Nors J. V. kaltu neprisipažino dėl protokole išdėstyto kaltinimo ir teisme nurodė automobilio neblaivus nevairavęs, o tik po įvykio išgėrė su draugais, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pažeidimo nustatymo metu pareigūnams prisipažino vairavęs neblaivus bei apie tai užrašė protokole ir visiškai nepaminėjo, kad gėrė alkoholį po įvykio. Protokolo surašymo metu savo ranka surašė paaiškinimą, kad su pažeidimu sutinka, gailisi. Todėl jo paaiškinimą, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, teismas laiko tik jo gynybine versija ir nesirėmė priimant nutarimą.

Teismas liudytojų M. V., E. S., parodymų objektyvumu ir teisingumu abejoja, nes E. S. yra J. V. draugas, M. V. brolis ir jie suinteresuotas duoti parodymus J. V. palankius. Liudytojai M. V., E. S. teisme nurodė, kad J. V. iš streso išgėrė butelį alkoholio, tačiau teismas tai vertina kaip J. V. gynybinės pozicijos palaikymą ir tokie parodymai atmetami.

Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą (ATPK 127 str. 3 d.), būtina nustatyti nežymios turtinės žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.

J. V. surašytame protokole nurodyta, kad jis važiuodamas atbulinė eiga nepasirinko saugaus greičio, neįvertino atstumo iki prie kelio esančios tvoros bei kliudė tvorą ir apgadino automobilį ir tvorą. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso J. V. motinai V. V., kuri teisme parodė, kad automobilis senas, kėbulas apibraižytas. Ji negali pasakyti, ar jis buvo apgadintas, nulenktas automobilis. Sūnus J. V. tą naktį prie tvoros buvo nuvažiavęs nuo kelio, bet mašinai nebuvo nieko atsitikę. Tie apgadinimai, apibraižymai įvyko metu nustatyti ant automobilio buvo iš anksčiau. Dėl tvoros nukentėjusysis G. M. parodė, kad jokių pretenzijų J. V. neturi, nes tvora nebuvo sulaužyta, gal tik taip atrodė. Byloje dėl tvoros sugadinimo nėra pažymėta eismo įvykio schemoje ir papildomose duomenyse apie eismo įvykį bei teismo nagrinėjimo metu nėra surinkta jokių įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad J. V. vairavo transporto priemonę neblaivus, būdamas lengvo neblaivumo laipsnio, o atsakomybė už vairavimą neblaivaus asmens esant lengvam girtumo laipsniui yra numatyta ATPK 126 str. 1 d., todėl esant pažeidimo esmei įrodytai nuoroda į šio kodekso straipsnį keistina (ATPK 284 str. 2 d.).

J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į J. V. asmenybę ir turtinę padėtį, į tai, kad jis, nebaustas administracine tvarka, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, būdamas pradedantysis transporto priemonių vairuotojas, neturėdamas dviejų metų transporto priemonių vairavimo stažo, todėl jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones (b.l. 24-25).

Iš byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad J. V. važiuodamas partrenkė V. K., kuriam pagal specialisto paaiškinimą (b. l. 23) buvo nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose ir dešinio kelio žaizda. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes objektyvių medicininių duomenų jog sveikatą buvo sutrikdyta ilgam, nėra. Į teismo paklausimą (b. l. 49) pateikti informaciją apie ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-00280-14 eigą gautas atsakymas (b. l. 50), kad tyrimo metu paimti V. K. medicininiai dokumentai ir išsiųsta užduotis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialistams atlikti teismo medicinos tyrimą dėl V. K. padarytų kūno sužalojimų, tačiau atsakymo dar nėra. Iš policijos pranešimo nustatyta, kad V. K. patyrė eismo įvykio traumą ir dėl šios priežasties buvo į eismo įvykio vietą kviečiami greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. V. K. gi buvo suteikta ligoninėje medicininę pagalbą. Teisme liudytojas V. K. duoti parodymus atėjo su ramentais. Ikiteisminio tyrimas Nr. 57-1-00280-14 nebuvo pradėtas dėl V. K. sužalojimo. Tai reiškia, kad atsiranda baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą ir J. V. veiksmai galimai atitinka nusikaltimo, požymiui, numatytam LR BK 281 str. 2 d., todėl nutarimui įsiteisėjus nutarimas ir byla išsiųstina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajam skyriui spręsti klausimą pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 5-6, 7, 9, 17, 22-23, 50, 72-73), (ATPK 258 str. ).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir skirti 289 (dvejų šimtų aštuoniasdešimt ) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

1) vadovaujantis ATPK 330 str.1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką

„Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Vadovaudamasis ATPK 258 str. nutarimui įsiteisėjus nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A 2.6.-152-269/2015 išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajam skyriui spręsti klausimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo požymių, numatytų, numatytų BK 281 str. 2 d.

Nutarimą išsiųsti susipažinti suinteresuotam asmeniui V. K..

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.