Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-744/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19539-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.2.20.13; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.2; 2.4.7

2019 m. spalio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 42 parų areštu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 28 parų areštas. D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 6 dalimi iš D. K. nuspręsta konfiskuoti 2 125 eurus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0111, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2019 m. spalio 26 d. paklaida 1,7%, 2019 m. gegužės 11 d., 16.26 val. nustatytas 1,77 promilės girtumas, 16.43 val. nustatytas 1,55 promilės girtumas) vairavo M. K. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2. Be to, D. K. buvo kaltinamas tuo, kad esant Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiui, kuriuo jam pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 36 MGL bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, esant 2018 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų patvarkymui pateikti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriui vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su Kauno apygardos tarnybos probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gegužės 9 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), esant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiui, kuriuo jam pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 36 MGL bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, esant 2018 m. balandžio 25 d., Kauno apylinkės teismo Kelmės rūmų patvarkymui pateikti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriui vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su Kauno apygardos tarnybos probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gegužės 9 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 11 d. apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilės girtumas ir 1,55 promilės girtumas), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė R. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti D. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 parų areštą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokurorė nesutinka su teismo argumentais, kad nėra duomenų, apie tai jog kaltinamasis būtų piktybiškai pažeidęs skirtą baudžiamojo poveikio priemonę pripažįstant jį kaltu 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiais. Nesutinka su teismo teiginiais, kad vienkartinis kaltinamojo veiksmas niekaip neįrodo vengimo fakto ir nelaiko D. K. veiksmų tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teigia, kad teismas dėl 2019 m. gegužės 11 d. vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, pripažino D. K. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskyrė jam bausmę, tačiau nevertino, jog vairuodamas D. K. tuo pačiu nevykdė dviejų įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kuriais paskirtos analogiškos baudžiamojo poveikio priemonės, dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymi, jog 2019 m. gegužės 27 d. pripažįstant D. K. kaltu dėl 2019 m. gegužės 11 d. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jo atžvilgiu buvo vykdoma probacija dėl teismo 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiais paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. 2018 m. gegužės 9 d. D. K. buvo supažindintas su bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planais, jam buvo pasirašytinai išaiškinta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį, jei pažeistų paskirtas baudžiamąsias poveikio priemones. Pažymi, jog D. K. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam kilo baudžiamoji atsakomybė, o taip pat pažeidė ir jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus ir trejus metus.

3.2. Prokurorės teigimu, teismas spręsdamas dėl veikos pavojingumo nepagrįstai vertino, jog D. K. veiksmai nėra piktavališki. Mano, jog anksčiau aptartos aplinkybės įrodo ne tik paskirtų teismo sprendimais draudimų nepaisymą, bet ir visišką D. K. įstatymų ignoravimą, visapusišką taisyklių pažeidinėjimą, nihilistinį požiūrį į teisės sistemą ir skirtus draudimus.

3.3. Nurodo, kad D. K. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Iš pradžių jam buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas, vėliau – 1,55 promilių girtumas. D. K. paaiškino, kad jis neturėjo leidimo vairuoti, jog prieš tai du kartai vairuojant neblaiviam buvo gyvenimo klaida, šis įvykis taip pat, jis neturi paaiškinimo. Blogai vertina savo veiksmus. Jis jau ne kartą vairavo neblaivus ir dėl to buvo nuteistas. Žino, kad negali daryti jokių pažeidimų, yra probacijos priežiūroje, jam visos teisės ir pareigos yra išaiškintos, yra įspėtas, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir negali jos vairuoti. Nežino kodėl ir vėl taip pasielgė. Gailisi vairavęs trečią kartą. Prokurorės teigimu, D. K. individualaus probuojamojo priežiūros planų kopijos patvirtina faktą, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, jų esmę ir laikymosi sąlygas. D. K. suprato, kad 2019 m. gegužės 11 d. vairuodamas transporto priemonę pažeidžia baudžiamąją poveikio priemonę ir jos nesilaiko.

3.4. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad D. K. tik vieną kartą pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę, ir tokio pažeidimo nelaikė piktybišku ar sistemingu. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad vienkartinis kaltinamojo veiksmas niekaip neįrodo vengimo fakto, nebuvo veiksmuose jokio tęstinumo, kuris remiantis teismų praktika, yra būtinas įrodinėjant vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Prokurorė nesutinka ir su teismo išvada, kad jog D. K. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, jog jo atžvilgiu taikytina administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį, o ne baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį.

3.5. Pažymi, kad BK 243 straipsnio dispozicijoje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengs atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nurodo, kad aprašyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ši veika laikytina baigta asmeniui atlikus nurodytus veiksmus, arba nuo jų susilaikius. Prokurorės teigimu, šiuo atveju D. K. aktyviais veiksmais, nepaisydamas fakto, kad jam 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dviem metams ir trims metams, vairavo transporto priemonę, be to vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko teismo buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant D. K. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Prokurorės nuomone, šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad D. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, būtinasis objektyviosios pusės požymis – vengimas, kuriam būdingas ir piktybiškumas. Nurodo, kad neatsitiktinis D. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jo polinkis nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, jo pakartotinis nusikalstamas elgesys suponuoja išvadas dėl jo elgesio piktybiškumo, teisės normų nepaisymo, teismo sprendimais paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ignoravimo. Dėl šių D. K. veiksmų taikytina baudžiamoji atsakomybė ir siekiant paveikti jį, kad daugiau nenusikalstų, skirtina bausmė.

3.6. Nurodo, kad BK 243 straipsnyje aprašytos veikos objektyviajam požymiui – vengimui – privalomas tam tikras piktybiškumas arba sistemingumas. Šiuo atveju su teismo argumentu, kad baudžiamojo poveikio priemonė pažeista tik vieną kartą ir toks pažeidimas negali būti pripažintas piktybišku ar sisteminiu, prokurorė nesutinka. Teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje baudžiamojo poveikio priemonės, dėl kurių nesilaikymo D. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, savo prigimtimi išsiskiria iš kitų poveikio priemonių. Ji paskirta asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, būtent, naudojantis šia teise. D. K. pakartotinis nepaisymas šio draudimo, rodo jo neatsakingumą, nekritišką savo elgesio vertinimą.

3.7. Pažymi, kad ankstesniais dviem nuosprendžiais D. K. paskirtos identiškos baudžiamojo poveikio priemonės ir šiuo atveju jo vairavimas pažeidžiant minėtas priemones, negali būti pripažintas vienkartiniu. Esant įsiteisėjusiems dviem teismo nuosprendžiams, D. K. vairavo trečią kartą, toks vairavimas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas, smulkus, ar neesminis pažeidimas, vien dėl tos priežasties, jog baudžiamosios bylos buvo nagrinėjamos ir vykdoma probacija panašiu laikotarpiu. Atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo vairuojantis transporto priemonę neturėdamas tam teisės, ne tik nevykdo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, bet tokiais savo veiksmais kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Prokurorės teigimu, šioje byloje atvejo vertinimas kaip vienkartinio, nereikšmingo, neužtraukiančio baudžiamosios atsakomybės, gali formuoti ir teisinį nihilizmą, dėl tinkamo šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ir vertinimo ateityje. Pažymi, jog teismo sprendimai privalo būti vykdomi pilna apimtimi. Šiuo atveju pažeidus baudžiamąją poveikio priemonę, remiantis surinkta medžiaga, pakanka duomenų konstatuoti, jog įvykdyta tyčinė ir piktybinė veika, dėl kurios padarymo turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

3.8. Prokurorės tvirtinimu, surinkti duomenys leidžia teigti, kad D. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi tyčines nusikalstamas veikas, už kurias jam paskirtos bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus ir trejus metus, susipažinęs su teismo sprendimais bei jais paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, žinodamas teisines pasekmes už vengimą vykdyti šias poveikio priemones, nepaisydamas nustatytų draudimų, nesant pateisinamų ir objektyvių kliūčių, piktybiškai vengė jas vykdyti, vairuodamas transporto priemonę. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas – įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos nagrinėjimu, kas sutrukdė teismui teisingai nustatyti padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymius D. K. veiksmuose ir teisingai ją kvalifikuoti.

4. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą nuteistasis A. K. prašo atmesti prokurorės apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai pritaikyto jo atžvilgiu Baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

4.1. Nurodo, kad pripažino jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Automobilį, priklausantį jo draugui M. K., patraukė spontaniškai, kadangi jis trukdė išvažiuoti kitam automobiliui. Su automobiliu išvažiuoti į gatvę, dalyvauti eisme, neketino. Automobilio, ar kitos transporto priemonės, nevairavo nuo 2018 m. balandžio 4 d., kai Kauno apylinkės teismo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejus metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Per metus buvo baustas už ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kuris nesusijęs su transporto priemonių vairavimu.

4.2. Prašo teismo netaikyti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Nurodo, kad Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius nėra užfiksavęs jokių jo pažeidimų. Sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad tai buvo vienkartinis baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas, kuris negali būti piktybišku ar sistemingu. Mano, kad teismas priimdamas nuosprendį dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pilnai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė šios baudžiamosios bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir objektyvų nuosprendį.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras Artūras Karjakinas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. K. ir jo gynėjas Edmundas Jankaitis prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokurorė, nesutikdama su D. K. išteisinimu pagal BK 243 straipsnį, iš esmės ginčija pirmosios instancijos padarytas išvadas šios nusikalstamos veikos nebuvimo nuteistojo D. K. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis D. K. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių, ir jį dėl šios veikos išteisino.

7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, buvo nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

8. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

9. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad jis jau ne kartą vairavo automobilį neblaivus ir dėl to yra nuteistas, žino, kad pažeidimų negali jokių daryti ir jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, jog jis lankosi probacijoje ir jam visos teisės ir pareigos yra išaiškintos, gailisi vairavęs trečią kartą neblaivus, supranta, jog jo veiksmai atitinka teismo nurodymų nevykdymą (1 t., b. l. 64–65, 74–75). D. K., apklausiamas apylinkės teisme, patvirtino savo duotus parodymus ir paaiškino, kad vairavo M. K. priklausančią transporto priemonę neblaivus (1 t., b. l. 152–153). Nuteistojo D. K. parodymus patvirtina bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planai, iš kurių matyti, jog D. K. 2018 m. gegužės 9 d. buvo pasirašytinai supažindintas su jam Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 20 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 balandžio 4 d. nuosprendžiais paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo vairuoti transporto priemones dviem ir trims metams, sąlygomis ir šios priemonės vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (1 t., b. l. 109–111, 117–119). Akivaizdu, jog D. K. 2019 m. gegužės 11 d. vairuodamas M. K. priklausantį automobilį suprato, kad pažeidžia minėtais nuosprendžiais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas bei suprato gręsiančias to pasekmes.

10. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės teiginiu, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo D. K. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai, taip pat ir būtinasis objektyviosios pusės požymis – vengimas, kuriam būdingas ir piktybiškumas. Pažymėtina, jog D. K. ne tik kad vairavo transporto priemonę, kai jam dviem teismo nuosprendžiais tai buvo uždrausta daryti (teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta iki 2021 m. balandžio 9 d.), pažeisdamas paskirtas baudžiamąsias poveikio priemones, tačiau jis trečią kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,77 promilės girtumas (pakartotinai nustatytas 1,55 promilės girtumas), kas rodo nuteistojo D. K. padaryto pažeidimo piktybiškumą. Svarbu tai, kad nuteistajam D. K. nustatytas girtumas ne tik žymiai viršijo leistiną vairuotojams normą, bet ir užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o tai tik didina D. K. ir jo padarytos veikos pavojingumą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai išreiškiama abejonė dėl baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių buvimo kaltininko veiksmuose ir nepagrįstai teigiama, kad toks pažeidimas negali būti pripažintas piktybišku ar sistemingu, kas neįrodo vengimo fakto.

11. Teisėjų kolegija taip pat pritaria prokurorės nuomonei, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant D. K. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Visi šie nurodyti faktiniai duomenys teisėjų kolegijai neleidžia abejoti tuo, jog Probacijos skyriaus priežiūroje esantis D. K. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems ir trejiems metams – laikymosi sąlygas suprato, todėl konstatuojama, kad jis suprato ir tai, jog už šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Teisėjų kolegija neabejoja, kad visa tai patvirtina nuteistojo D. K. psichinį santykį su daroma veika, kad jis suvokė, jog sėsdamas už vairo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai, kad D. K. jau du kartus būdamas teistas už tai, kad vairavo transporto priemones neblaivus ir jam uždrausta vairuoti transporto priemones dvejus ir trejus metus iki 2021 m. balandžio 9 d., jis trečią kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,77 promilės (pakartotinai nustatytas 1,55 promilės girtumas), teisėjų kolegijos vertinimu, rodo D. K. polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų ir neatsitiktinį padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį bei neleidžia D. K. veikos vertinti kaip atsitiktinės ir tuo pačiu nepavojingos. Tai, kad D. K. nepaisė jam teismo paskirto draudimo, parodė jo neatsakingumą, nekritišką savo padaryto nusikaltimo vertinimą. Konstatuojant, kad D. K. vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad nuteistajam ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta už dviejų tyčinių nusikaltimą įvykdymą (o ne už neatsargių), kas taip pat parodo jo veikos piktybiškumą.

12. Dėl išvardytų motyvų konstatuotina, kad nuteistojo D. K. veiksmuose yra visi baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nuosprendžio dalis dėl D. K. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį naikinama, šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis konstatuojant, kad D. K., būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, kuriuo jam pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 36 MGL bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, esant 2018 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų patvarkymui pateikti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriui vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su Kauno apygardos tarnybos probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gegužės 9 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), bei būdamas teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, kuriuo jam pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 36 MGL bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, esant 2018 m. balandžio 25 d., Kauno apylinkės teismo Kelmės rūmų patvarkymui pateikti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriui vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su Kauno apygardos tarnybos probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gegužės 9 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 11 d. apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilės girtumas ir 1,55 promilės girtumas), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

13. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, kaip analogiška, nes minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones. Dar negausioje teismų praktikoje bylose dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje pripažįstamas vengimu atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalyje, todėl svarstytina dėl tokio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, kadangi, visų pirma, atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, numatyta ne ANK 424 straipsnio 2 dalyje, o to paties straipsnio 3 dalyje; antra, transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuo atveju, jei jis transporto priemonę vairuoja blaivus (ir kai girtumas neviršija 0,39 promilės) (ANK 424 straipsnio 3 dalis) arba neblaivus, kai jo girtumas viršija 0,4 promilės, tačiau neviršija 1,5 promilės (ANK straipsnio 2 dalis). Tam, kas vairuoja kelių transporto priemonę neblaivus ir jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, ar tokia teisė jam atimta.

14. Skirdama bausmę nuteistajam D. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimą reglamentuojančias taisykles ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. K. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis). D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog D. K. nevedęs, dirba užsienyje, teistas du kartus, bausmių neatlikęs (b. l. 88–91, 96–98, 103–107), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 180–182). Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertinus kaltininko asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde prašoma skirti griežtesne BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšimi – areštu, ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą, D. K. skiriant prokurorės siūlomą bausmę – 30 parų areštą.

15. Kadangi nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei BK 143 straipsnyje, D. K. padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už šiuos abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos galutinei bausmei, o šiuo nagrinėjamu atveju nustačius, jog nuteistasis D. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, už kurias jam skirtos bausmės, nuosprendžio dalis dėl minėto straipsnio taikymo bausmei, paskirtai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, naikinama ir BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos galutinei subendrintai bausmei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jį nubausti areštu 30 (trisdešimties) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 42 (keturiasdešimt dviem) paroms;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu D. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu D. K. paskirtą bei subendrintą 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.