Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

asmens, kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta, G. G. gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Mociškienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 6 dalimi, baudžiamasis procesas G. G. pagal BK 243 straipsnį nutrauktas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. G. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, o būtent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d., redakcija), buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, ir Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje 2018 m. rugsėjo 10 d. pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis (G. G.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2019 m. gegužės 8 d., apie 02.35 val., nakties metu, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,37 promilės girtumas, Ukmergės r., Dukstynos k. teritorijoje, kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 73,00 kilometre, vėl vairavo motorinę kelių transporto priemonę, t. y. motociklą „Yamaha 53V“, be valstybinio numerio ženklų, kuris buvo neįregistruotą nustatyta tvarka ir be privalomos techninės apžiūros bei neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o po to 2019 m. gegužės 12 d., apie 20.18 val., vakare, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, Ukmergėje, Ramygalos g., vėl vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 14 d., apie 17.30 val., dienos metu, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,25 promilės girtumas, Ukmergės r., Sarosčių k., vėl vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu tyčia vengė atlikti teismo jam buvusią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais G. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi baudžiamasis procesas G. G., vadovaujantis BK 2 straipsnio 6 dalimi ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, buvo nutrauktas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

3. Nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė J. Mociškienė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: a) pripažinti G. G. kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę; b) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę; c) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti G. G. galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 40 MGL dydžio baudą.

3.1. Prokurorės vertinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl G. G. pritaikytos administracinės atsakomybės už kelių transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti pastarasis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. šioje situacijoje teismas nepagrįstai įžvelgė non bis in idem principo pažeidimą. G. G. pripažinus kaltu pagal BK 243 straipsnį, jis būtų nubaustas už dvi atskiras neteisėtas veikas – administracinį nusižengimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kurios skiriasi tiek savo objektyviais, tiek subjektyvias požymiais.

3.2. Prokurorė skunde nurodo, kad nors teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau kaip vieną iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikia veikos sistemingumą, rodantį aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 2K-254-511/2018). Veiksmų sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus, todėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 ir 427 straipsnius sugretinimas su baudžiamąja atsakomybe pagal BK 243 straipsnį, vertinant, jog minėtoje situacijoje administracinės ir baudžiamosios atsakomybių taikymas pažeistų non bis in idem principą, iš esmės panaikina galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę asmeniui, nevykdančiam baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Tuo pačiu pareigūnams laukiant asmens neteisėtų veiksmų sistemingumo, kol asmuo ne mažiau kaip tris kartus vairuos transporto priemonę neturėdamas tam teisės, pažeidėjas nebūtų traukiamas ir administracinėn atsakomybėn už pažeistas Kelių eismo taisyklių normas. Akivaizdu, jog laikantis tokios pozicijos nebūtų įgyvendinama bausmės paskirtis, pažeisti teisingumo bei bausmės neišvengiamumo principai.

3.3. Galiausiai prokurorė pažymi, kad administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 424 straipsnyje, 427 straipsnyje bei baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, skiriasi savo esminiais veikos požymiais. Skirtingai nei teigia pirmos instancijos teismas, šios veikos viena kitos neapima. ANK 424 straipsnio ir 427 straipsnio numatytų nusižengimų kėsinimosi objektas yra kelių transporto eismo saugumas, tuo tarpu BK 243 straipsnio saugoma vertybė – teisingumas. Minėti straipsniai apima ir skirtingas neteisėtas veikas: transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Skiriasi ir tyčios turinys: pirmuoju atveju asmuo supranta, kad pažeidžia Kelių eismo taisyklių normas, o antruoju – supranta, jog nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir to nori. Taigi daroma pagrįsta išvada, kad G. G. veiksmai atitinka skirtingų rūšių teisės pažeidimus, todėl turi būti taikomos skirtingų teisės šakų normos ir nėra jokio pagrindo teigti, kad nubaudimas pagal ANK ir BK prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo Protokolo 4 straipsnio, BK 2 straipsnio 6 dalies, BPK 3 straipsnio reikalavimams. Prokurorės manymu, nagrinėjamoje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė J. Mociškienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o asmens, dėl kurio baudžiamoji byla buvo nutraukta, G. G. gynėjas advokatas J. V. Pliugžma prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir teisiniai argumentai

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Mociškienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartis, kuria baudžiamoji byla nutraukta, naikintina ir G. G. priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais, baudžiamoji byla G. G. dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį nutraukta nepagrįstai.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. Būtent nustatytu šio principo pažeidimu pirmosios instancijos teismas grindė savo procesinį sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą.

7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino objektyvius duomenis, patvirtinančius administracinės atsakomybės pritaikymą G. G., tačiau neanalizavo ir nevertino kitų aplinkybių, turinčių reikšmės darant išvadas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį taikymo. Reikalavimas laikytis principo netaikyti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas nustato kitus teisinius padarinius ir kai nėra kliūčių jų taikyti, neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika.

8. Neginčytina, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės galimumo pagal minimą baudžiamojo įstatymo normą, svarbus tas aspektas, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame kaltinime inkriminuotos aplinkybės neabejotinai yra susijusios su G. G. padarytais administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 427 straipsnio 1 dalyje, bei tuo, kad G. G. visais atvejais buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Tačiau ne mažiau svarbu tinkamai išanalizuoti bei įvertinti, kad BK 243 straipsnis pagal savo taikymo apimtį yra gerokai platesnis nei ANK 424 bei 427 straipsniai. ANK 424 bei 427 straipsniai visais atvejais taikomi, turint tikslą užtikrinti kelių transporto eismo saugumą, o tuo tarpu pagal BK 243 straipsnį asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir už tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios neturi jokių sąsajų su kelių transporto eismo saugumu, nevykdymą. Be to, taikant atitinkamus ANK straipsnius yra baudžiama už konkretų pavienį teisės pažeidimo atvejį, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį taikoma nustačius daugkartinį, sistemingą teismo paskirto draudimo ar įpareigojimo nevykdymą, t. y. pasireiškus visumai atvejų, kuriuos jungia vieninga asmens tyčia nevykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Šioje baudžiamojoje byloje būtent toks kaltinimas ir buvo pareikštas G. G., t. y. jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl visumos atvejų, kuriuos tarpusavyje siejo vieninga G. G. tyčia nevykdyti baudžiamojo poveikio priemonės.

9. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 yra išaiškinusi, kad šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

10. Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

11. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, veiksmų sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus. Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-744/2019). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-322-468/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-468/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-497/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81-843/2020, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019).

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu G. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d., redakcija) ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones (b. l. 10-13). Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 10 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. P-02/2-2248 matyti, kad G. G. buvo pasirašytinai supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis (b. l 23-25). Šio dokumento 4.3 punkte nurodytos teisės normos (BK 74 straipsnio 2 dalis ir BK 243 straipsnis), numatančios pasekmes už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą. Apklaustas kaip liudytojas probacijos specialistas R. J. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. G. G. atvykus į tarnybą, jis žodžiu išaiškino gresiančią atsakomybę už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą bei davė pačiam G. G. paskaityti BK 74 straipsnio 2 dalyje ir BK 243 straipsnyje nurodytą informaciją. Tai atlikus, G. G. pasirašytinai patvirtino, kad su šia informacija susipažino (b. l. 28). Nepaisant to, per gana trumpą laiką, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. G. G. iš viso tris kartus pažeidė teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo skirtingų rūšių transporto priemones (motociklą ir automobilį). Pabrėžtina, jog du iš trijų kartų G. G. tokius veiksmus atliko būdamas neblaivus, kas neabejotinai didina jo padarytos veikos pavojingumą. Pabrėžtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme G. G. savo kaltės neneigė. Ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino žinojęs, jog negali vairuoti, tačiau dažniausiai tai darė neblaivus ir paskatintas neigiamos kompanijos, norėjo pasirodyti prieš pažįstamus (b. l. 51-54). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. G. savo pozicijos nekeitė, kaltę pripažino, patvirtino buvęs supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 157-158).

13. Taigi išdėstytomis aplinkybėmis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu G. G. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis jis buvo supažindintas pasirašytinai. Nepaisant to, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip elgtis, G. G. sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir tris kartus vairavo transporto priemones (vieną kartą motociklą, du kartus – automobilį). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. G. pareikštas kaltinimas pagal BK 243 straipsnį pasitvirtino ir nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad G. G. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, o būtent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d., redakcija), buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, ir Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje 2018 m. rugsėjo 10 d. pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis (G. G.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2019 m. gegužės 8 d., apie 02.35 val., nakties metu, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,37 promilės girtumas, Ukmergės r., Dukstynos k. teritorijoje, kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 73,00 kilometre, vėl vairavo motorinę kelių transporto priemonę, t. y. motociklą „Yamaha 53V“, be valstybinio numerio ženklų, neįregistruotą nustatyta tvarka ir be privalomos techninės apžiūros, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o po to 2019 m. gegužės 12 d., apie 20.18 val., vakare, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, Ukmergėje, Ramygalos g., vėl vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 14 d., apie 17.30 val., dienos metu, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,28 promilės girtumas, Ukmergės r., Sarosčių k. vėl vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl šių veiksmų G. G. pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

14. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs G. G. kaltu pagal BK 243 straipsnį, kartu turi pareigą išspręsti skirtinos bausmės klausimą. Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmenys gali būti baudžiami bauda arba areštu. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuotina. Pažymėtina, jog kaltinamajame akte kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte; prokurorė tokią aplinkybę įvardino ir sakydama baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip nustatyta, G. G. nusikalstami veiksmai ne visais atvejais atlikti, pastarajam būnant neblaiviam, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą dėl minimos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimo.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. yra kelis kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis; b. l. 40-41, 84-97), šiuo metu jam yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. G. G. ne kartą baustas ir administracine tvarka (b. l. 114-127), beje, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2020 m. rugsėjo 22 d. nagrinėjimui gauta administracinio nusižengimo byla dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (pakartotinio transporto priemonių vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų), dirba (b. l. 129), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat pabrėžtina, jog pagal antstolio pateiktus duomenis G. G. nė kiek nėra sumokėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos (b. l. 40-41). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė turintis daug skolų, baudos išieškomos per antstolius, norėtų, kad būtų skirtas areštas (b. l. 51-54).

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. G. griežtesniąją BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant maksimalų jo terminą – 45 paras. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

18. Apeliaciniu skundu prokurorė taip pat prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas šiuo atveju pažymi, jog bausmių bendrinimo klausimui yra aktualus kitas procesinis sprendimas – iš Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO patalpintų duomenų matyti, kad jau po apeliacinio skundo padavimo G. G. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu G. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Šios subendrintos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, nuteistajam paskirti BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai (nuosprendis įsiteisėjęs).

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, jog yra pagrindas spręsti šiuo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo klausimą. Vis dėlto esamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės priimti sprendimo dėl bausmių bendrinimo, kadangi tokiu atveju būtų išeita už apeliacinio skundo ribų, būtų apsunkinta G. G. teisinė padėtis, be to, pastarasis, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl bausmių subendrinimo, netektų teisės tuo pagrindu teikti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Mociškienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų birželio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. G. skirti arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.