Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. N. ir atsakovės V. N. apeliacinius skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. N. patikslintą ieškinį atsakovei V. N. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės V. N. patikslintą priešieškinį ieškovui L. N. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei santuokoje įgyto turto padalijimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

33. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad abi šalys teikia naujus įrodymus, abi šalys susipažino su teikiamais įrodymais ir juos įvertino, į tai, kad nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima šalių teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

35. Jau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovė pateikė prašymą dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų bei papildomus įrodymus. Ieškovas pateikė atsiliepimą į šį prašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis atsakovės prašymas ir ieškovo atsiliepimas į jį teikiami nepagrįstai, jie susiję su šalių kaip bendrasavininkų santykiais ir neturi jokios įrodomosios reikšmės, nagrinėjant šalių apeliacinius skundus dėl 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Dėl to šiuos šalių teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Faktinės bylos aplinkybės

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas L. N. ir atsakovė V. N. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

37. Šalys santuokos metu įgijo šį turtą: 1) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 2) 0,1273 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus L. N. vardu; 3) 0,2401 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, ir jame esančius pastatus be teisinės registracijos (gyvenamąjį namą su garažu, ūkinį pastatą su pavėsine, su baldais, buities daiktais, buitine technika, pakeliamais garažo vartais, pastatytus pagal Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus išduotą 2010 m. rugpjūčio 9 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ARCH DIVIZIJA“ projektą, kompleksas Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 0,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 5) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini); 6) negyvenamąją patalpą – kliniką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 7) negyvenamąją patalpą – vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 8) automobilį „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 9) automobilį „AUDI Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 10) automobilinę priekabą „TAURAS, TAURAS 1800-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 11) motociklą „HARLEY-DAVIDSON, FAT (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 12) keturratį motociklą „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 13) dviratį (vyrišką); 14) dviratį (moterišką); 15) dviračių laikiklius, montuojamus ant automobilio; 16) bagažinę, montuojamą ant automobilio; 17) nardymo įrangą; 18) darbo įrankius; 19) automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotą L. N. vardu.

Dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei

39. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

40. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

41. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

42. Atsakovė ieškovo neištikimybę įrodinėja tuo, kad jau 2019 m. pavasarį ieškovas tapo irzlus, nuolatos priekaištaudavo. 2019 m. rugpjūčio 10-12 d. ieškovas pasiėmė atostogų ir be jos išvažiavo pailsėti, nors visada sutuoktiniai ilsėdavosi kartu. Iš telefono išklotinių atsakovė nustatė, kad ieškovas buvo išvykęs į Latviją, taip pat pamatė labai intensyvų ieškovo bendravimą telefonu su R. Š.. Kai ieškovas grįžo iš Latvijos, ji buvo nuėjusi pas R. Š., ši buvo ką tik grįžusi, dėliojosi daiktus. Skambino į R. Š. darbovietę, kur patvirtino, kad ši atostogauja ir bus pirmadienį po pietų. Tuo metu sakė grįš ir ieškovas. Tada įsitikino, kad ieškovas buvo išvažiavęs ilsėtis į Latviją su R. Š. ir kad ieškovas gyvena dvigubą gyvenimą. Pati matė ieškovą kartu su R. Š. vakare važinėjančius dviračiais.

43. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ieškovas nuolat ir intensyviai bendraudavo su R. Š., patvirtina byloje esančios ieškovo telefono numerio išklotinės už 2019 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius. Iš jų matyti, kad minėtu laikotarpiu ieškovas skambino, rašė trumpąsias žinutes į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. Š., virš 700 kartų įvairiu paros metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad tiek kartų apeliantas su R. Š. tik konsultavosi įmonės buhalteriniais klausimais.

44. Į bylą pateiktas antstolės V. Š. 2021 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovės telefonu buvo darytas įrašas, kuriame atsakovė kalbasi su R. Š.. Iš pokalbio išklotinės nustatyta, kad atsakovė žino, jog ieškovas kartu su R. Š. buvo išvažiavę savaitgalį ir žino apie jų intensyvius telefoninius pokalbius. R. Š. santykių su ieškovu nepatvirtino, bet ir nepaneigė, nurodė, kad jei ieškovas skambina, ji atsiliepia, bei nurodė atsakovei su ieškovu aiškintis patiems. Iš antstolio R. K. 2021 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovės telefonu darytas įrašas, kuriame atsakovė kalbasi su ieškovu. Iš pokalbio išklotinės nustatyta, kad atsakovė daug kartų klausia ieškovo, kurią moterį šis renkasi, nurodė, kad dukra žino apie ieškovo atostogas bei kad buvo pas R. dukrą, kuri patvirtino, kad mama išvažiavo su ieškovu. Ieškovas vengė aiškintis santykius su atsakove, nurodė, kad ji nieko nežino, galbūt tik numano. Ieškovas nepatvirtinimo, bet ir nepaneigė, turintis santykius su R. Š..

45. Dėl ieškovo bendravimo telefonu su R. Š. tarp ieškovo ir atsakovės kilo konfliktas 2019 m. rugpjūčio 16 d. vakare, kuris perėjo į fizinį kontaktą. 2019 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas buvo sulaikytas, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo atsakovės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad, paskyrus kardomąją priemonę, ieškovas apsigyveno pas dukrą ir gyveno apie du mėnesius, kol dukros šeimoje gimė vaikas. Po to ieškovas apsigyveno pas R. Š. ir su ja gyvena iki šiol. Tą patvirtino pats ieškovas bei liudytojais apklausti T. S. bei šalių žentas V. A.. Taip pat šalių žentas V. A. nurodė, jog, kai ieškovas gyveno pas juos, būdavo, kad vakarais išvažiuoja. Jo manymu, apeliantą išsiveždavo R., privažiuodavo sidabrinės spalvos mašina.

46. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė notaro patvirtintus R. Š. parodymus, kuriuose R. Š. nurodo, kad su apeliantu telefonu tiek dienomis, tiek vakarais bendraudavo tik buhalteriniais, teisiniais klausimais bei neigia, kad tarp jos ir apelianto buvo ar yra kokie nors artimi santykiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant šalių pateiktus įrodymus, reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. spalio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Nagrinėjamu atveju R. Š. yra apeliantui labai artima, dėl kurių santykių iširo šalių santuoka. Todėl toks asmuo teismo gali būti vertinamas kaip suinteresuotas šalies naudai. Todėl teisėjų kolegija šį įrodymą ir R. Š. paaiškinimus vertina kaip šališkus ir duotus apelianto naudai.

47. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005; ir kt.).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas byloje ir pateiktuose į bylą įrodymuose nepatvirtino aplinkybės, kad jis turi santykius su R. Š., tačiau byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai leidžia labiau tikėti, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei su R. Š.. Ir šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, kurios pagrindu pripažintina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi santuokos iširimo priežastis yra ieškovo neištikimybė, tuo tarpu minėtos prezumpcijos ieškovas nepaneigė.

49. Ieškovas teigia, jog jis nepaliko šeimos, tai atsakovė padarė viską, kad jis negalėtų gyventi šeimos namuose (kardomųjų taikymas) ir dirbti šeimos įmonėje (neteisėtas atleidimas iš darbo), kad pasiektų kuo didesnės turtinės naudos nutraukiant santuoką. Po apelianto sveikatos pablogėjimo prasidėjęs jo nuvertinimas, žeminimas, savo pranašumo demonstravimas, teigiant, kad ji direktorė, o ieškovas – niekas, buvo pagrindinės priežastys, ardančios šeimos gyvenimą.

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp apelianto ir atsakovės kilo konfliktas 2019 m. rugpjūčio 16 d. vakare. 2019 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas buvo sulaikytas, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi apeliantui skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo atsakovės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. spalio 29 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesant apelianto veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nutarime konstatuota, kad fizinis kontaktas tarp šalių buvo, atsakovė patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau tyčios atsakovei sukelti fizinį skausmą ar sužaloti apelianto veiksmuose nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau negalima vertinti, kad tuo metu kardomosios priemonės buvo nepagrįstos ir kad atsakovė būtent to siekė. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, visų pirma pažymėtina, kad tai yra darbo santykiai tarp šalių ir jie neturi būti vertinami šioje – santuokos nutraukimo – byloje. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo 2020 m. rugsėjo 8 d., tai yra beveik po metų nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos. Dėl to šių aplinkybių vertinti kaip įtakojančių šalių santuokos iširimą nėra pagrindo. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad „atsakovė jam demonstravo, jog ji yra direktorė, o ieškovas – niekas“, taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, yra labiau susijusios su šalis siejusiais darbo santykiais. Pažymėtina, kad byloje apklausta liudytoja T. S. nurodė priešingai, kad „šalių santykiai visada būdavo „kandūs“, užgauliojantys, netaktiški, jos nuomone, iš ieškovo pusės. Ieškovas sakydavo atsakovei „ar gali patylėt“, „užsičiaupt“, „lįsk į būdą“, „ar tu gali greičiau“ ir pan. Jai iš šalies ieškovo elgesys su sutuoktine atrodė nepagarbus ir netaktiškas. Taip pat deklaratyviais vertinti apelianto argumentai, kad atsakovė galimai taip pat turėjo draugą. Tačiau jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes bei įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent ieškovas nesilaikė geros moralės principų ir pažeidė bendro gyvenimo taisykles, netinkamu elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose bei sutuoktinio pareigą gerbti kitą sutuoktinį, nes buvo neištikimas sutuoktinei, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, ir pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti šią skundžiamo teismo sprendimo dalį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

52. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė iš apelianto priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir atsakovei iš apelianto priteisė 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nors apeliantas ginčija sprendimo dalį dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau visiškai nenurodo jokių argumentų, kodėl šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisingas.

54. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

56. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl skundžiamu sprendimu priteisto neturtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo nepasisako.

Dėl tarpusavio išlaikymo

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad yra neįgalus, tačiau išlaikymo iš atsakovės neprašė. Atsakovė sau išlaikymo iš ieškovo taip pat neprašė. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą ieškovui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos, kurių dydis po 1 000,00 Eur kas mėnesį, iki atsakovė visiškai įvykdys teismo sprendimo dalį dėl ieškovui priteisto turto perdavimo ir priteistos kompensacijos sumokėjimo.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šių reikalavimų ieškovas ieškinyje nenurodė, jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių reikalavimų nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo viršyti šalių pareikštus reikalavimus.

Dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto balanso sudarymo ir šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto vertės

59. Ieškovas teigia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šalims santuokoje įgytą turtą padalino išskirtinai pagal atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus. Teigia, kad toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia reikalavimą turtą padalinti natūra, pažeidžia lygių dalių principą ir ieškovo, kuris santuokos metu tapo neįgaliu ir 30 proc. darbingu, interesus. Taip pat nesutinka su nustatytu turto balansu. Teisėjų kolegija iš dalies šiuos apeliacinio skundo argumentus dėl santuokoje įgyto turto neteisingo padalijimo laiko pagrįstais.

60. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančius dokumentus sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

61. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalys santuokos metu įgijo šį turtą: 1) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 2) 0,1273 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus L. N. vardu; 3) 0,2401 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, ir jame esančius pastatus be teisinės registracijos (gyvenamąjį namą su garažu, ūkinį pastatą su pavėsine, su baldais, buities daiktais, buitine technika, pakeliamais garažo vartais, pastatytus pagal Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus išduotą 2010 m. rugpjūčio 9 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ARCH DIVIZIJA“ projektą, kompleksas Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 0,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 5) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini); 6) negyvenamąją patalpą – kliniką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 7) negyvenamąją patalpą – vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 8) automobilį „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 9) automobilį „AUDI Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 10) automobilinę priekabą „TAURAS, TAURAS 1800-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 11) motociklą „HARLEY-DAVIDSON, FAT (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 12) keturratį motociklą „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 13) dviratį (vyrišką); 14) dviratį (moterišką); 15) dviračių laikiklius, montuojamus ant automobilio; 16) bagažinę, montuojamą ant automobilio; 17) nardymo įrangą; 18) darbo įrankius; 19) automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotą L. N. vardu.

Dėl šalių asmeninėse banko sąskaitose esančių pinigų įtraukimo į dalintino turto balansą

62. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė į dalintino turto balansą įtraukti ir padalinti šalių asmeninėse banko sąskaitose esančius pinigus (2019 m. rugpjūčio 16 d. būklė) – ieškovui priteisti jo banko sąskaitoje esančios pinigus – 3 086,00 Eur, atsakovei – jos banko sąskaitoje esančius pinigus – 21 281,00 Eur. Teismas apelianto nurodytų šalių sąskaitose esančių pinigų į dalintino turto balansą neįtraukė, motyvuodamas, tuo kad šalys nepateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 16 d. būklės banko sąskaitų išrašų, kuriuose matytųsi ieškovo reikalavime nurodytos piniginės lėšos, neturėdamas jokių objektyvių rašytinių įrodymų, šio ieškovo reikalavimo netenkino.

63. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010)

64. Balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019).

65. Turto balanso sudarymas yra reikalingas norint nustatyti dalytiną sutuoktinių turtą. Jeigu vienas iš sutuoktinių nesutinka, jog tam tikras turtas būtų priskirtas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, o mano, kad toks turtas yra jo asmeninė nuosavybė, jam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti tokią nuomonę. Siekdamas teisinio apibrėžtumo ir atsižvelgdamas į šeimos gyvenimo bendrumą, įstatymų leidėjas tokiu atveju ginčijamą turtą priskiria prie bendrosios jungtinės nuosavybės ir šitaip sudaro galimybę jį dalijant atsižvelgti į abiejų sutuoktinių interesus (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. apelianto nurodytos pinigų sumos sąskaitose buvo, šalys sutarė, kad banko sąskaitose esančios piniginės lėšos būtų kaip asmeninė jų nuosavybė. Pats apeliantas patikslintu ieškiniu teismo prašė jam priteisti jo banko sąskaitoje esančios pinigus – 3 086,00 Eur, atsakovei – jos banko sąskaitoje esančius pinigus – 21 281,00 Eur. Pažymėtina, kad šalys nepateikė savo banko sąskaitų išrašų bei duomenų apie juose esamas tikslias sumas, todėl teismui nebuvo galimybės nustatyti ir nurodyti tikslias banko sąskaitas ir tikslias juose esančias sumas. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas į dalintino turto balansą neįtraukė šalių asmeninėse banko sąskaitose esančių pinigų.

Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vertės

67. Ieškovas atsakovei prašė priteisti IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), įskaitant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu teisiškai registruotą negyvenamąją patalpą - kliniką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir visą įmonei priklausantį turtą (išskyrus vaistinės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurias, IĮ „(duomenys neskelbtini)" Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 62 400,00 Eur, prašė priteisti jam). Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2022-4 DM nustatyta IĮ „(duomenys neskelbtini)" rinkos vertė 2020 m. liepos 31 d. (prilyginama 2019 m. gruodžio 20 d. - santuokos nutraukimo bylos iškėlimo data) nustatyta 623 074,00 Eur, iš jos atėmus ekspertizės nustatytą patalpos - vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos kainą, atsakovei priteistiną įmonę ieškovas vertino 560 674,00 Eur (623 074,00 -62 400,00 Eur). Atsakovė prašė IĮ „(duomenys neskelbtini)", įm. k. (duomenys neskelbtini), su visu įmonei priklausančiu turtu, priteisti jai, vertinant 350 000,00 Eur, motyvuodama, kad įmonės pelningumas mažėja. Teismas skundžiamu sprendimu IĮ „(duomenys neskelbtini)", įm. k. (duomenys neskelbtini), įskaitant įmonės vardu teisiškai registruotus: negyvenamąją patalpą - kliniką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą - vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobilį „BMW, 120D XDRIVE", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovei, įvertinęs vertę – 559 984,00 Eur.

68. Abi šalys sutinka su teismo sprendimu IĮ „(duomenys neskelbtini)", įm. k. (duomenys neskelbtini), įskaitant įmonės vardu teisiškai registruotus: negyvenamąją patalpą - kliniką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą - vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobilį „BMW, 120D XDRIVE", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei. Tačiau abi šalys nesutinka su šio turto nustatyta verte. Ieškovo teigimu, ekspertizės akte įmonės rinkos vertė 2020 m. liepos 31 d. (prilyginama 2019 m. gruodžio 20 d. - santuokos nutraukimo bylos iškėlimo data) nustatyta 623 074,00 Eur, todėl būtent tokia verte IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti įtraukta į dalintino turto balansą ir dalinama. Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad klinikos rinkos vertė yra 400 000,00 Eur.

69. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; ir kt.).

70. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atlikta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ekspertizė yra išsami, pagrįsta ir įvertintos visos teisinės, ekonominės sąlygos, sukuriančios galimybės turtą naudoti, juo disponuoti ir gauti pajamas bei pelną, vykdant verslą. Ekspertai tyrė ir vertino 2020 pelno mokesčio deklaracijas, 2020-07-31 - 2021-12-31 finansinės atskaitomybės (balansai, pelno (nuostoliu) ataskaitos) bei kitus bendrovės apskaitos dokumentus. Įvertino ir nustatė pelno (nuostolio) ataskaitos prognozę (2021 — 2025 metams), pardavimų prognozę (2021 - 2025 metams). Teisėjų kolegijos vertinimu, Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vertė yra reali, tiksli, todėl nėra pagrindo ją keisti, pridedant vidutinį įmonės 2022 m. pelną. Teisėjų kolegijos vertinimu, pelnas yra kintantis, o jo kitimo galimybes įvertino ekspertai atlikdami pelno (nuostolio) ataskaitos prognozę 2021 — 2025 metams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija keičia šioje dalyje teismo nustatytą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertę – 559 984,00 Eur į Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vertę – 530 964,00 Eur (2021 m. gruodžio 31 d.).

Dėl darbo įrankių

74. Atsakovė į dalintino turto balansą įtraukė darbo įrankius, iš pradžių juos vertindama 5 000,00 Eur, vėliau – 3 000,00 Eur, ir prašydama juos priteisti ieškovui. Atsakovė nedetalizavo, kas sudaro jos nurodytą dalintino turto objektą „darbo įrankiai“ ir nepagrindė nurodytos vertės.

75. Ieškovas neneigia, kad šalių šeimos gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), yra įvairių darbo įrankių, tačiau šalys susitarė, kad gyvenamasis namas su visu jame esančiu turtu, kuris yra fiksuotas antstolio R. K. 2021 m. sausio 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, vertinamas kaip vienas dalintino turto objektas 200 000,00 Eur. Tačiau atsakovė vis tiek reiškė reikalavimą dėl 3 000,00 Eur vertės darbo įrankių priteisimo ieškovui ir teismas šį reikalavimą tenkino. Teismas pakankamai brangų (3 000,00 Eur) turtą apibūdino kaip darbo įrankius penkiose dėžėse, tačiau nedetalizavo dėžių turinio, įrankių pavadinimų. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

76. Kadangi darbo įrankiai nei šalių, nei teismo nebuvo detalizuoti, realiai nebuvo nustatyta ir pagrįsta jų reali vertė, teisėjų kolegijos vertinumu, teisinga ir sąžininga šį turtą palikti gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kuris vertinamas kaip vienas dalintino turto objektas už 200 000,00 Eur ir jis turi atitekti tai šaliai, kuriai asmeninės nuosavybės teise bus paskirtas šis gyvenamasis namas. Dėl to vertintina, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas darbo įrankius 3 000,00 Eur vertės įtraukė kaip atskirus daiktus į dalintino turto balansą, jų net neidentifikavęs.

Dėl nardymo įrangos

77. Ieškovas laikosi pozicijos, kad nardymo įranga, kaip ir kiti daiktai, fiksuoti antstolio R. K. 2021 m. sausio 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įeina į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainą (200 000,00 Eur) ir atitenka tai šaliai, kuriai bus priteistas namas, nes tiesiog neįmanoma buvo surašyti ir įvertinti visų name esančių daiktų (pvz., atsakovė nevertina ir neprašo atskirais vienetais priteisti įvairios buitinės technikos, indų ar pan.). Su šiuo apelianto apeliacinio argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu nardymo įranga gali būti atskiras dalintinas daiktas ir ji nėra neatsiejamai susijusi su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nardymo įrangą įtraukė kaip atskirą daiktą į dalintino turto balansą.

Dėl kito turto

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiau šalys su pirmosios instancijos teismo nustatytomis kito turto vertėmis sutinka ir apeliaciniuose skunduose dėl kito turto verčių pretenzijų nereiškia. Todėl teisėjų kolegija apie kito sutuoktinių dalintino turto vertes plačiau nepasisako.

79. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso, todėl nutraukiant santuoką dalintinas, yra šis turtas: 1) butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000,00 Eur; 2) 0,1273 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai: tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti L. N. vardu, rinkos kaina – 130 000,00 Eur; 3) 0,2401 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, ir jame esantys pastatai be teisinės registracijos (gyvenamasis namas su garažu, ūkinis pastatas su pavėsine, su baldais, buities daiktais, buitine technika, pakeliamais garažo vartais, pastatyti pagal Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus išduotą 2010 m. rugpjūčio 9 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ARCH DIVIZIJA“ projektą, kompleksas Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos kaina – 200 000,00 Eur; 4) 0,2100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 1 000,00 Eur; 5) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), į kurią įeina įmonės vardu registruotas turtas: negyvenamoji patalpa – klinika, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – vaistinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); automobilis „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina – 530 964,00 Eur; 6) automobilinė priekaba „TAURAS, TAURAS 1800-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruota L. N. vardu, rinkos kaina – 700,00 Eur; 7) motociklas „HARLEY-DAVIDSON, FAT (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000,00 Eur; 8) keturratis motociklas „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 5 000,00 Eur; 9) dviratis (vyriškas), rinkos kaina – 500,00 Eur; 10) dviratis (moteriškas), rinkos kaina – 50,00 Eur; 11) dviračių laikikliai ir bagažinė, montuojami ant automobilio, rinkos kaina – 500,00 Eur; 12) nardymo įranga – 500,00 Eur. Bendra į dalintino turto balansą įtrauktino turto rinkos kaina – 909 214,00 Eur.

80. Įvertinus bendrą į dalintino turto balansą įtrauktino turto rinkos vertę – 909 214,00 Eur, konstatuotina, kad kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti ½ turto dalis, kuri sudaro 454 607,00 Eur.

Dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo ir padalinimo būdo

81. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nė vienas iš sutuoktinių neįrodinėjo egzistuojant pagrindą netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, visą sutuoktinių įgytą turtą padalija lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį kiekvienam.

82. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

83. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Tačiau siekiamybė yra visą turtą padalyti sutuoktiniams natūra ir siekti, kad kuo lygesnės būtų dalintino turto dalys bei kuo mažiau reikėtų skirtumą atlyginti kompensacija.

84. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pasiūlytas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas yra priimtiniausias. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kadangi, padalijus turtą pagal atsakovės pasiūlytą turto padalinimo būdą, nėra užtikrinama, jog kuo lygesnės atitektų dalintino turto dalys sutuoktiniams bei kuo mažiau reikėtų skirtumą atlyginti kompensacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės siūlomas ir pirmosios instancijos teismo tenkintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas neužtikrina lygių dalių principo bei iš esmės pažeidžia ieškovo interesus, kadangi atsakovei atitenka vien didžiausios vertės turtas, o ieškovui mažesnės.

Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir vaistinės patalpų, esančiu (duomenys neskelbtini)

86. Pirmosios instancijos teismas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), į kurią įeina įmonės vardu registruotas turtas: negyvenamoji patalpa – klinika, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – vaistinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); automobilis „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina – 559 984 Eur. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad atsakovė baigusi farmaciją, turi provizoriaus kvalifikaciją, daug metų dirba pagal licenciją pagrindinėje vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat įmonė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ registruota adresu (duomenys neskelbtini). Vaistinė yra pagrindinė atsakovės darbo vieta. Teisėjų kolegija visiškai pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vaistinės patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nelogiška atskirti nuo klinikos, nes ĮI „(duomenys neskelbtini)“ įmonė yra registruota šiuo adresu. Ieškovas nurodo, kad vaistinės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) jis naudotų savo būsimai veiklai, tačiau jo veikla nėra ta pati, kurią vykdo atsakovė, todėl nebūtų tikslinga ir patogu vienoje vietoje vykdyti skirtingas veiklas. Be to, šalių santykiai konfliktiški, todėl galėtų kilti nepagrįsti nesutarimai tarp šalių ir abiem šalims veikla būtų apsunkinta. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino šį atsakovės reikalavimą ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), į kurią įeina įmonės vardu registruotas turtas: negyvenamoji patalpa – klinika, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – vaistinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); automobilis „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija patikslina, kad šio turto vertė nustatytina 530 964,00 Eur.

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)

87. Ieškovas gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su visu jame esančiu turtu, kuris yra fiksuotas antstolio R. K. 2021 m. sausio 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (taip šalys jį susitarė dalinti ir vertino visumą 200 000,00 Eur), prašė priteisti jam, nes pagal jo prašomą turto padalinimo būdą atsakovei atitektų verslas – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir didžioji dalis įmonės vardu registruoto turto, kitas nekilnojamasis turtas, įskaitant butą su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Turėdama verslo pajamas, nekilnojamojo turto, kurį galėtų ir parduoti, atsakovė yra finansiškai pajėgi įsigyti jos poreikius atitinkantį būstą.

88. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės reikalavimą ir šį gyvenamąjį namą bei visą ten esantį turtą priteisė atsakovei, motyvuodamas tuo, kad ji jau beveik ketverius metus viena gyvena šiame name, per tą laiką viską prisitaikė savo poreikiams, pati tvarko namo aplinką, moka komunalinius mokesčius, žemės mokestį, moka saugos tarnybai, apdraudė namą, atliko stogo remontą. Teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus vertina nepagrįstais. Aplinkybė, kad atsakovė namą prisitaikė savo poreikiams, nėra pagrindas šį gyvenamąjį namą priteisti būtent atsakovei. Visų pirma pažymėtina, kad šis namas yra naujos statybos, visiškai įrengtas, todėl jam ypatingų pagerinimų, pertvarkų nereikėjo ir byloje tokių įrodymų nėra. Antra, šis turtas įgytas santuokoje ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovė, darydama kokius nors pakeitimus savo nuožiūra, prisiėmė riziką, kad šis turtas nutraukus santuoką gali atitekti ieškovui ar būti padalintas lygiomis dalimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi atsakovei atitenka didelės vertės turtas, kuris jai yra ir pajamų šaltinis, teisinga ir sąžininga gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su visu jame esančiu turtu priteisti ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys yra susitarusios, jog tam, kuriam atiteks šis gyvenamasis namas, atitenka ir jame esantys daiktai, todėl jų atskirai tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje šalys nenurodė.

Dėl buto (duomenys neskelbtini), 0.2100 ha žemės sklypo

89. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 20 000,00 Eur, ieškovas prašė priteisti atsakovei, taip išlaikant turto padalinimo proporcingumą, kadangi atsakovei atitenka ĮI „(duomenys neskelbtini)“ su visu turtu, o ieškovui gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

90. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės reikalavimą ir šį butą priteisė ieškovui, motyvuodamas tuo, kad ieškovas šį butą valdė, nes jį nuomojo, turi buto raktus, šio buto patalpose turėtų galimybę susikurti verslą ir pragyvenimo šaltinį. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka. Aplinkybės, kad ieškovas šį butą valdė, jį nuomojo, turi buto raktus, nėra pagrindas būtent šį butą priteisti ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nutarė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su visu jame esančiu turtu, priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir dėl to atsakovė netenka gyvenamojo būsto, todėl vertina, jog tikslinga šį butą priteisti atsakovei.

Dėl 0.2100 ha žemės sklypo

91. Ieškovas prašė priteisti 0.2100 ha žemės sklypą atsakovei, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė ir 0,2100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 1 000,00 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prioritetas yra kuo daugiau turto padalinti natūrą bei į tai, kad svarbu užtikrinti lygių dalių principą, sutinka, kad šis turtas turi būti priteistas ieškovui, kadangi atsakovei atitenka daug didesnės vertės turtas.

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)

92. Ieškovas prašė 0,1273 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus L. N. vardu, priteisti abiem šalims po lygiai – po ½.

93. Pirmosios instancijos teismas šį visą turtą priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise, rinkos kaina – 130 000, Eur. Teismas savo tokį sprendimą motyvavo, tuo, kad ieškovas 2019 m. rugpjūtį atšaukė dovanojimo sandorį pas notarą, nes, pasitaręs su advokate, nusprendė laikinai sustabdyti dovanojimą, be to, šalys patvirtino, kad dukros šeima statosi gyvenamąjį namą, vadinasi, ateities planų su šiuo gyvenamuoju namu nesieja, jame gyventi nesiruošia.

94. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys šį namą padovanojo savo dukrai vestuvių proga, įteikdami simbolinį raktą, ir jame iki šiol gyvena šalių dukros šeima. Šalys planavo namo dovanojimą dukrai įforminti oficialiai pas notarą, tačiau ieškovas 2019 m. rugpjūtį atšaukė dovanojimo sandorį pas notarą, nes, pasitaręs su advokate, nusprendė laikinai sustabdyti dovanojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šalys planuoja/planavo šį turtą padovanoti savo dukrai, tačiau dovanojimo sutartis nėra sudaryta, todėl šis turtas yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl yra teisinga turtą padalinti ieškovo prašomu būdu po lygiai kiekvienai šaliai. Kaip su savo turto dalimi pasielgti - šalys nuspręs savo nuožiūra. Jeigu šalys minėtą turtą yra sutarusios padovanoti dukrai, nebus jokių problemų šį pažadą įgyvendinti ir padovanoti kiekvienam po savo dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nepažeisti lygių dalių principo, teisinga tenkinti ieškovo reikalavimą ir ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį 0,1273 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių: tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų L. N. vardu, rinkos kaina - 65 000,00 Eur; atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį 0,1273 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių: tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų L. N. vardu, rinkos kaina - 65 000,00 Eur. Pažymėtina, jog tarp šalių ginčo, kad minėto turto vertė yra 130 000,00 Eur, nėra.

Dėl motociklo „HARLEY-DA VIDSON“, keturračio motociklo ,,BOMBARDER“, nardymo įrangos, dviračių bei dviračių laikiklių ir bagažinės, montuojamų ant automobilio

95. Visą šį turtą pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su šiuo teismo sprendimu, nurodydamas, kad motociklas „HARLEY-DAVIDSON, FAT (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina - 20 000,00 Eur, ir keturratis motociklas „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina - 5 000,00 Eur nebuvo pirkti jo laisvalaikiui, kaip nurodė teismas, be to, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu atsakovė net neleido ieškovui naudotis šiomis transporto priemonėmis, pareiškė, kad pati jomis važinėsis. Nardymo įranga, ieškovo vertinimu, kuri kaip ir kiti daiktai, fiksuoti antstolio R. K. 2021 m. sausio 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įeina į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainą (200 000,00 Eur) ir atitekti tai šaliai, kuriai bus priteistas namas. Dviračių laikiklius ir automobilinę bagažinę ieškovas prašo priteisti atsakovei, nes šie įrenginiai buvo pirkti ir pritaikyti automobiliams, registruotiems IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, automobiliais disponavo atsakovė, automobilius, su kitu įmonės turtu prašė priteisti jai, dviračių laikikliai ir automobilinė bagažinė buvo atsakovės žinioje, todėl juos ir būtų logiška priteisti atsakovei. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais.

96. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o turtas turi būti padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei atitenkanti turto dalis natūra yra didesnės vertės, nei ieškovui, sprendžia, kad yra teisinga visą šioje nutarties dalyje paminėtą turtą priteisti ieškovui. Minimas turtas buvo įsigytas santuokos metu, naudojamas šalių kartu, turtas yra kilnojamasis, todėl atsakovei priteisus didesnės vertės nekilnojamojo turto dalį, teisinga yra ieškovui priteisti šį kilnojamąjį turtą. Priteistinas turtas yra vertingas, ieškovas gali pats šiuo turtu disponuoti arba jį parduoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiose dalyse teismo sprendimas nekeistinas.

97. Teisėjų kolegija dėl padalinto turto, dėl kurio nėra ginčo, plačiau nepasisako. Padalinus šalių turtą, ieškovui tenkanti turto dalis sudaro 293 200,00 Eur, atsakovei – 616 014,00 Eur.

Dėl iš ieškovo atsakovei priteistų kompensacijų

98. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad susidaro įspūdis, jog teismas, šališkai palaikydamas atsakovės poziciją, visą turtinį balastą priteisė ieškovui, tikslu mažinti iš atsakovės ieškovui priteisiamą kompensaciją už jai priteisiamą visą brangiausią turtą. Mano, kad nepagrįstai atsakovei iš ieškovo teismas priteisė: 1 859,10 Eur būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui; 2 700,00 Eur iš dukters šeimos už paliktus baldus ir skalbimo mašiną paimtų pinigų; 350,00 Eur nuomos pinigų.

99. Dėl patirtų būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui priteisimo. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti atsakovei iš ieškovo pusę jos patirtų būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui – 2 447,90 Eur, taip pat 2023 m. kovo 22 d. prašymu prašė prijungti teikiamus komunalines išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus apie atsakovės patirtas papildomas išlaidas bendro turto išlaikymui 282,18 Eur, pusę kurių 141,09 Eur prašė priteisti iš ieškovo.

100. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad viso atsakovės patirtos išlaidos bendro turto išlaikymui sudaro 3 718,19 Eur ir, vadovaujantis lygių dalių principu, priteisė atsakovei iš ieškovo pusė jos patirtų būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui – 1 859,10 Eur.

101. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pateikė į bylą pagrįstus įrodymus, jog siekė prižiūrėti ir išlaikyti bendrą šalių turtą po faktinio šalių santuokos iširimo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus įrodymus priteisė iš ieškovo atsakovei 1 859,10 Eur bendro turto išlaikymui. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgė ir vertino ir ieškovo pateiktus įrodymus, todėl ne visas atsakovės prašomas priteisti sumas priteisė, įvertinęs, kad jas mokėjo per pusę su ieškovu. Todėl šios dalies sprendimo keisti nėra pagrindo.

102. Dėl ieškovo paimtų pinigų iš dukters šeimos už paliktus baldus ir skalbimo mašiną priteisimo. Atsakovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas, atsakovei nežinant, iš dukros šeimos paėmė 6 000,00 Eur už gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), paliktus baldus ir 400,00 Eur už skalbimo mašiną, todėl prašė pusę šios sumos – 3 200,00 Eur priteisti iš ieškovo atsakovei. Liudytojas V. A. parodė, kad 2017 m. perpirko iš ieškovo svetainės baldus, mokėjo 6 000,00 Eur grynais pinigais ieškovui, atsakovei nesakė. Seniau buvo su ieškovu per pusę pirkę skalbimo mašiną, nes buvo kalbėta, kad po vestuvių liks gyventi name. Atsakovė rezoliucinėje patikslinto priešieškinio dalyje prašė priteisti atsakovei iš ieškovo pusę jo iš dukters šeimos už paliktus baldus ir skalbimo mašiną paimtų pinigų – 2 700,00 Eur.

103. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis lygių dalių principu pusę ieškovo gautų pinigų (2 700,00 Eur) priteisė atsakovei. Motyvų, kodėl priėmė tokį sprendimą, nenurodė. Teisėjų kolegija vertina, jog šią sumą atsakovei iš ieškovo teismas priteisė nepagrįstai.

104. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas parodė, jog toks sandoris įvyko 2017 m., t. y. kai šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovas teigia, kad iš dukros šeimos už jiems dovanotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), svetainėje paliktus baldus ir skalbimo mašiną gauti pinigai buvo panaudoti svetainės baldų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimui, šie baldai, kaip ir visi kiti name esantys baldais ir daiktai, yra įtraukti į namo (duomenys neskelbtini), rinkos kainą - 200 000,00 Eur. Jokių įrodymų, kad minėta pinigų suma buvo išleista ieškovo asmeniniams poreikiams, byloje nėra. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad minėti pinigai buvo panaudoti ne bendriems šeimos poreikiams. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad šalių ir dukros santykiai yra geri, artimi, šalys ir dukros šeima gyveno kaimynystėje, todėl mažai tikėtina, kad atsakovė apie gautus pinigus nežinojo. Todėl vertintina, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 2 700,00 Eur sumą.

105. Dėl nuomos mokesčio priteisimo. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti atsakovei iš ieškovo pusę jo gautų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą pinigų, t. y. 350,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į bylą pateikti nuomininko pasirašyti rašteliai įrodo, jog pinigai buvo sumokėti ieškovui, todėl, vadovaujantis lygių dalių principu, pusę ieškovo gautų nuomos pinigų (350,00 Eur), priteisė atsakovei.

106. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad iš nuomininko nėra gavęs 700,00 Eur už nuoma. Teigia, jog, nors buto nuomos sutartyje ir buvo numatytas 50,00 Eur nuomos mokestis, faktiškai nuomos mokesčio nuomininkas nemokėjo, su juo buvo sutarta, kad jis, bute gyvendamas, už tas lėšas paremontuos butą, kurio būklė buvo gana prasta, taigi ieškovas iš viso nėra gavęs jokių nuomos pinigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintu jo nurodomas aplinkybes, priešingai nei atsakovė, kuri į bylą pateikė 2018 m. liepos 9 d. buto nuomos sutartį, kuria ieškovas nuomojo šalims priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomininkui Ž. K. už 50,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Taip pat pateikė nuomininko Ž. K. pasirašytus raštelius, kurie patvirtina, kad 2020 m. gegužės 7 d. nuomininkas sumokėjo ieškovui 300,00 Eur už buto nuomą, 2020 m. gruodžio 15 d. – 400,00 Eur, viso 700,00 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pusę ieškovo gautų nuomos pinigų (350,00 Eur) priteisė atsakovei.

Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelno ir jo padalijimo

107. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisti iš atsakovės V. N. ieškovui L. N. ½ dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį po 1 209,00 Eur.

108. Nagrinėjamu atveju abi šalys apeliaciniais skundais skundžia šią sprendimo dalį. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: priteisti iš V. N. L. N. 1/2 dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. - 2022 m. pelno - 500 574,50 Eur; priteisti iš V. N. L. N. 1/2 dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį po 10 428,63 Eur. Pateiktu atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas prašo patiksinti šį jo apeliacinio skundo reikalavimą ir jam priteisti 1/2 dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį po 11 816,28 Eur. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo: pakeisti priteistą iš atsakovės V. N. ieškovui L. N. 1/2 dali IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį nustatant vietoje 1 209,00 eurų -730,00 eurų.

109. Bylos duomenys patvirtina teismo konstatuotas aplinkybes, kad įmonėje 2019 m. pelnas buvo nuimtas, tačiau realiai pinigai atsakovei nebuvo išmokėti, siekiant padengti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotą kasos grynųjų pinigų trūkumą. 2020 m. ir 2021 m. pelnas nebuvo nuimtas. Pažymėtina, kad pelnas atliekant ekspertizę yra įskaičiuotas į įmonės turto vertę. Dėl šių aplinkybių ekspertas D. M., duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, atkreipė dėmesį, kad ieškovas nori du kartus pasidalinti tuos pačius pinigus. Vieną kartą per tai, kad jie jau yra įskaičiuoti į įmonės vertę, nes pelnas nebuvo išimtas, o antrą kartą - reikalaudamas per kompensaciją tų pačių pinigų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovui ½ dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. – 2022 m. pelno – 500 574,50 Eur pagrįstai buvo pirmosios instancijos teismo atmestas.

110. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės ½ dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį po 10 428,63 Eur, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovui turėtų būti priteistina IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelno dalis skaičiuotina pagal 2019-2022 m. pelno vidurkį, skaičiuojamą vienam mėnesiui. Ieškovui priteistiną IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelno dalį teismas skaičiavo pagal 2019-2022 m. pelno vidurkį (116 079,00 Eur / 4 metai = 29 020,00 Eur), skaičiuojamą vienam mėnesiui – 2 418,00 Eur (29 020,00 Eur / 12 mėn.), už kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovui priteistina po 1 209,00 Eur (2 418,00 Eur / 2).

112. Iš į bylą pateiktų klinikos metinių pelno mokesčio deklaracijų matyti, kad 2020 metais klinikos pelnas buvo 26 758,51 Eur, 2021 metais - 18 829,89 Eur, o 2022 metais 6987,00 Eur. Šie duomenys yra tikslūs, nenuginčyti. Taigi, išvedus trijų paskutinių kalendorinių metų pelno vidurkį, gaunasi 17 525,00 Eur, todėl sutiktina su atsakovės skaičiavimu, kad ieškovui priteistina pelno dalis, skaičiuojama vienam mėnesiui yra 730,20 Eur už kiekvieną mėnesį (1/2 nuo 17 525,00 Eur/12 mėn.). Atsižvelgiant į tai, ši sprendimo dalis keistina ir priteistina iš atsakovės V. N. ieškovui L. N. 1/2 dalis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį mažintina iki 730,20 Eur.

Dėl kompensacijos priteisimo

113. Įvertinus tai, kad atsakovei tenka didesnė dalis santuokoje įgyto turto (viso turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra už 909 214,00 Eur, kiekvienam sutuoktiniui turinti tekti ½ turto dalis sudaro 454 607,00 Eur, ieškovui tenkanti turto dalis sudaro 293 200,00 Eur, atsakovei – 616 014,00 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina piniginė kompensacija, kuri sudaro 161 407,00 Eur ir kuri mažintina priteistinomis iš ieškovo atsakovei sumomis (3 000,00 Eur už neturtinę žalą, 1 859,10 Eur už patirtas būtinas išlaidas bendro turto išlaikymui ir 350,00 Eur ieškovo gautų nuomos pinigų) (CK 3.117, 3.127 straipsniai, CPK 185 straipsnis). Ieškovui iš atsakovės priteistina galutinė piniginė kompensacija, kuri sudaro 156 197,90 Eur.

Dėl ieškovui mokėtinos kompensacijos vykdymo atidėjimo

114. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą ir atidėjo sprendimo dalyje dėl piniginės kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį išmokėjimo ieškovui vykdymą 2 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas teigia, kad kompensacijos mokėjimo atidėjimas 2 metams, įvertinant į teismo parinktą turto padalinimo būdą, ieškovą iš esmės palieka be turto ir pajamų. Teigia, kad atsakovės veikla yra pelninga, todėl atsakovė gali gauti kreditą ir su ieškovu atsiskaityti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

115. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

116. Teisėjų kolegija pažymi, jog priimama nutartimi yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies ir ieškovui atitenka didesnė turto dalis, nei buvo nuspręsta pirmosios instancijos teismo. Tuo pačiu mažinama ir atsakovės ieškovui išmokama kompensacijos suma už jai atitenkančia didesnę turto dalį. Dėl to atsakovei teks mažesnė finansinė našta. Iš bylos duomenų matyti, jog, nors ir yra sumažėjęs klinikos pelnas, tačiau ji dirba pelningai. Todėl vertintina, kad atidėti sprendimo vykdymą dėl kompensacijos ieškovui išmokėjimo 2 metams nebėra pagrindo. Tiek atidedant sprendimo vykdymą, nebus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

117. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad sprendimo vykdymo atidėjimas pažeis ieškovo teises, nes jis yra neįgalus bei gyvena tik iš neįgalumo išmokos. Pažymėtina, kad ieškovui atiteks nemažai kilnojamojo turto, taip pat ir nekilnojamojo. Taip pat iš atsakovės ieškovui priteista ½ dalis įmonės dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį po 730,00 Eur. Taigi ieškovas negyvens tik iš neįgalumo išmokos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad 1 metų sprendimo įvykdymo atidėjimas išlaikys ieškovo ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovei.

Dėl priverstinės hipotekos

118. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iki teismo sprendimo įvykdymo taikyti negyvenamajai patalpai-klinikai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), ir 1/2 daliai garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką. Šalys šios sprendimo dalies neskundžia.

Dėl teismo šališkumo

119. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Atsakovo teigimu, teismo šališkumas pasireiškė vertinant byloje surinktus įrodymus – atsakovės įrodinėjamoms aplinkybėms teismas taikė itin žemus įrodymų pakankamumo ir patikimumo standartus – fakto pripažinimui įrodytu teismui pakako atsakovės paaiškinimo, nepaisant ieškovo paneigimo, teismas nesivadovavo ieškovo pateikta teismo eksperto konsultacine išvada, nes atsakovė su ja nesutiko, ir pan. Teismo šališkumas konstatuotinas dėl bylos išsprendimo akivaizdžiai palankiai vienai iš šalių – atsakovei, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra neįgalus ir tik 30 proc. darbingas. Taip pat teismo šališkumą grindžia, kad bylą nagrinėjusi teisėja yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ klientė, naudojasi „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis.

120. Pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme reiškė bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą. Nušalinimo klausimas buvo išnagrinėtas ir 2021 m. vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo E. Š. nutartimi pareiškimas dėl nušalinimo atmestas. Taigi teisėjos šališkumas nebuvo konstatuotas.

121. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-120-701/2022). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu.

122. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teisėjos (teismo) šališkumo yra iš esmės susiję su įrodymų vertinimu, teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos byloje dalyvaujantis asmuo galėtų vertinti kaip sau nepalankius, savaime nereiškia teismo šališkumo. Tai, kad teismas priėmė vienai šaliai (šiuo atveju apeliantui) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

123. Dėl ieškovo nurodomos aplinkybės, kad bylą nagrinėjusi teisėja yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ klientė, naudojasi „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, pažymėtina, jog šalys gyvena mažesniam miestelyje, kuriame nėra daug klinikų, todėl natūralu, kad ir teisėja, kaip pacientė gali lankytis šalių klinikoje. Tačiau tai niekaip nesuponuoja išvados, kad dėl to teisėja yra šališka. Be to pažymėtina, kad teisėja lankosi klinikoje, sveikatos centre pas gydymo paslaugų specialistus, o ne konkrečiai pas atsakovę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad teisėja buvo šališka.

124. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis įrodinėja teisėjos šališkumą, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

125. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl perskirstys bylinėjimosi išlaidas.

126. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

127. Ieškovas už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme patyrė 4 840 Eur išlaidas, už konsultacinę išvadą – 1 512,50 Eur, už antstolio R. K. 2021 m. sausio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimą – 296,45 Eur. Viso – 6 648,95 Eur. Atsakovė už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą mediacijos procese bei teisme patyrė 3 200 Eur išlaidas, už konsultacinę išvadą dėl turto kainos (duomenys neskelbtini) UAB korporacija „Matininkai“ – 181,50 Eur, už antstolio R. K. 2020 m. liepos 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimą – 254,10 Eur. Viso – 3 635,60 Eur.

128. CPK 88 straipsnio 1 dalis numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

129. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

130. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių patirtos išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, todėl yra pagrindas jas šalims atlyginti. Taip pat, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, šalių advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumento turinį ir apimtį, teismo posėdžio trukmę, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą yra pagrįstos ir ne per didelės.

131. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės patikslintas ieškinys patenkintas 50 proc., patikslintas priešieškinis patenkinta 85 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 324,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovo priteistina 3 091,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaitytinos bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys turėtų mokėti viena kitai ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 233,36 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad pagal procentus nedaug pasikeitė patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio patenkinimo procentai, pirmosios instancijos teismo priteistas žyminis mokestis nekeistinas.

Dėl procesinės bylos baigties

132. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šalių apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir pakeisti sprendimo dalis dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vertės; dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto balanso sudarymo; dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo; dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelno priteisimo; kompensacijų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

133. Nagrinėjamu atveju šalių apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės abiejų šalių apeliaciniai skundai patenkinti po 50 proc.

134. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas byloje patyrė 3 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą (susipažinimas su dokumentais ir konsultavimas – 300,00 Eur, apeliacinio skundo surašymas – 2 000,00 Eur, atsiliepimo į V. N. apeliacinį skundą surašymas – 700,00 Eur, PVM – 630,00 Eur).

135. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atstovės paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokatės darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

136. Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 109,00 Eur sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą ir 1 161,60 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, jam rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 635,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

137. Įskaitytinos bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys turėtų mokėti viena kitai ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 179,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

138. 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas apeliantui L. N. atidėjo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Mokėtinas žyminis mokestis yra 9 458 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 50 proc., iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistinas po 4 729 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N. (iki santuokos – J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl L. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalių santuokos metu turėtas pavardes: ieškovui – N., atsakovei – N..

Priteisti iš ieškovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1) 0,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 1 000,00 Eur;

2) 1/2 dalį 0,1273 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių: tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų L. N. vardu, rinkos kaina – 65 000,00 Eur;

3) 0,2401 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, ir jame esančius pastatus be teisinės registracijos (gyvenamąjį namą su garažu, ūkinį pastatą su pavėsine, su baldais, buities daiktais, buitine technika, pakeliamais garažo vartais, pastatytus pagal Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus išduotą 2010 m. rugpjūčio 9 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ARCH DIVIZIJA“ projektą, kompleksas Nr. (duomenys neskelbtini)), paliekant L. N. teisę atlikti pastatų teisinę registraciją ir įregistruoti pastatus asmeninės nuosavybės teise L. N. vardu, rinkos kaina – 200 000,00 Eur;

4) automobilinę priekabą „TAURAS, TAURAS 1800-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 700,00 Eur;

5) motociklą „HARLEY-DAVIDSON, FAT (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000,00 Eur;

6) keturratį motociklą „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 5 000,00 Eur;

7) dviratį (vyrišką), rinkos kaina – 500,00 Eur;

8) dviračių laikiklius ir bagažinę, montuojamus ant automobilio, rinkos kaina – 500,00 Eur;

9) nardymo įrangą, rinkos kaina – 500,00 Eur;

atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000,00 Eur;

2) 1/2 dalį 0,1273 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių: tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų L. N. vardu, rinkos kaina – 65 000,00 Eur;

3) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), įskaitant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu teisiškai registruotus: negyvenamąją patalpą – kliniką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobilį „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina – 530 964,00 Eur;

4) dviratį (moterišką), rinkos kaina – 50,00 Eur.

Priteisti atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 859,10 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 10 ct) būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui iš ieškovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuomos pinigų iš ieškovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 161 407,00 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto turto. Mažinant šią kompensaciją priteistinomis iš ieškovo atsakovei sumomis (3 000,00 Eur už neturtinę žalą, 1 859,10 Eur už patirtas būtinas išlaidas bendro turto išlaikymui ir 350,00 Eur ieškovo gautų nuomos pinigų) ir galutinę kompensaciją priteisti 156 197,90 Eur (šimtą penkiasdešimt šešis tūkstančius šimtą devyniasdešimt septynis eurus 90 ct).

Priteisti iš atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį po 730,20 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų 20 ct).

Pripažinti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina – 18 000,00 Eur, ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Iki teismo sprendimo įvykdymo taikyti negyvenamajai patalpai-klinikai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), ir 1/2 daliai garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką.

Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 233,36 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 091,11 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt vieną eurą 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 683,00 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 286,00 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti.

Atidėti teismo sprendimo dalyje dėl piniginės kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį išmokėjimo ieškovui vykdymą 1 (vienų) metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“

Priteisti iš atsakovės V. N. ieškovui L. N. 179,70 Eur (šimtą septyniasdešimt devynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 729,00 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 729,00 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.