- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- e2S-389-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01021-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- L. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. N. patikslintą ieškinį atsakovei V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės V. N. patikslintą priešieškinį ieškovui L. N. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslintame ieškinyje pareiškė prašymą paskirti IĮ „V. N. (duomenys neskelbtini) “ turto vertinimo ekspertizę tikslu nustatyti įmonės turto rinkos kainą 2019 m. rugpjūčio 16 d., pavedant ekspertizę atlikti ekspertui D. M.. Ekspertizės išlaidas prašė paskirti apmokėti atsakovei, nes ji viena disponuoja šalims priklausančios įmonės pajamomis, o ieškovas yra atsakovės atleistas iš darbo ir gyvena tik iš 326,00 Eur neįgalumo pensijos. Patikslintame priešieškinyje atsakovė prašė netenkinti ieškovo prašymo paskirti ekspertizę tikslu nustatyti IĮ „V. N. (duomenys neskelbtini)“ turto retrospektyvinę vertę 2019-08-16.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2021 m. kovo 18 d. nutartimi paskyrė IĮ „V. N. (duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui D. M., (duomenys neskelbtini). Ekspertui pavedė atsakyti į klausimus. Įpareigojo atsakovę V. N. iki 2021 m. kovo 26 d. sumokėti 5000,00 Eur už ekspertizės atlikimą į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama šeimos kategorijos byla, turtas, kurio vertei nustatyti skiriama ekspertizė, bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem šalims ir šiuo metu, tarp šalių esant konfliktiniams santykiams, iš IĮ „V. N. (duomenys neskelbtini)“ gaunamomis pajamomis disponuoja atsakovė, o ieškovas yra nedirbantis, vertino, kad sumokėti avansą už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą įpareigotina atsakovė, nes ieškovas dėl savo dabartinės turtinės padėties negalėtų sumokėti reikalingos sumos (5000 Eur), o tuo pačiu ir pasinaudoti teise įrodinėti savo reikalavimus eksperto išvada.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė V. N. prašo įpareigoti ieškovą L. N. sumokėti 5000,00 Eur už ekspertizės atlikimą į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nepagrįsta nutartyje padaryta išvada, jog sumokėti avansą už ekspertizę įpareigotina atsakovė, nes ieškovas dėl savo dabartinės turtinės padėties negalėtų sumokėti reikalingos sumos (5000 Eur), o tuo pačiu ir pasinaudoti teise įrodinėti savo reikalavimus eksperto išvada. Teismas taip nusprendė, atsižvelgdamas į ieškovo keistus teiginius, kad klinikos gaunamomis pajamomis disponuoja viena atsakovė. Tokius ieškovo teiginius reikėtų vertinti kaip kurstymą apgaulingai tvarkyti klinikos buhalterinę apskaitą, kas atsakovei yra nepriimtina ir gali jai užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Ieškovo norima ekspertizė nekaip nėra susijusi su tikraisiais klinikos poreikiais ir atsakovė tiesiog neturi teisės panaudoti klinikos lėšų savo nuožiūra tokiai ekspertizei apmokėti.
4.2. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir klaidina teismą, nurodydamas, kad šiuo metu negali sumokėti už turto vertinimo ekspertizę. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose pats nurodo, kad 2020-09-03 už mamos dovanotus 20 000,00 Eur įsigijo prabangų automobilį „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitoje turi 3086,00 Eur, todėl akivaizdu, jog ieškovo turtinė padėtis nėra bloga. Atsakovė teismui yra pateikusi įrodymus, kad ieškovas eilę metų gaudavo nuompinigius už šeimai priklausančio buto nuomą ir juos vienas pasisavindavo.
4.3. Pažymėtina, kad būtent ieškovas, o ne atsakovė prašė skirti turto vertinimo ekspertizę, todėl teismo nurodymas ekspertizės išlaidas pavesti apmokėti atsakovei yra nemotyvuotas ir neteisėtas. Tokia teismo pozicija neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 90 str. 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
4.4. Teismas, įpareigodamas atsakovę sumokėti 5000,00 Eur už turto vertinimo ekspertizę, visiškai nevertino atsakovės turtinės padėties. Dėl sudėtingos klinikos finansinės būklės atsakovė nuo šių metų pradžios net negali išsimokėti sau atlyginimo, todėl jos pačios finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki. Teismas visiškai ignoravo faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, kad klinikos veikla pastaruoju metu patyrė didelių sukrėtimų dėl pandemijos metu įvestų ribojimų bei paties ieškovo netinkamo elgesio poveikio viso kolektyvo darbo stabilumui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas L. N. prašo atsakovės V. N. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Įmonės turto vertinimo ekspertizė paskirta ieškovo L. N. prašymu, bet tai negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas įpareigoti jį sumokėti ekspertizės išlaidas, reikšminga yra tai, dėl kokių priežasčių santuokos nutraukimo byloje atsirado būtinumas skirti įmonės vertinimo ekspertizę, o būtent dėl to, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo iš esmės skirtingą įmonės turto vertę – atsakovė, prašydama įmonę ir visą jos turtą po santuokos nutraukimo priteisti jai, šio turto vertę nurodo kelis kartus mažesnę, nei šį turtą vertina ieškovas, būtent tai yra priežastis, dėl ko šalys per daugiau nei pusantrų metų vykstantį procesą negali išspręsti turto pasidalinimo klausimo.
5.2. Atsakovė V. N. nepaneigė to fakto, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ji viena disponuoja įmonės pajamomis, kurios buvo pagrindinis abiejų sutuoktinių pajamų šaltinis (neskaitant ieškovo gaunamos neįgalumo pašalpos).
5.3. Atsakovės argumentai apie ženkliai pablogėjusią įmonės finansinę padėtį nėra pagrįsti objektyviais duomenimis apie įmonės pajamas, be to, gali būti susiję su bandymu sumažinti dalintino turto vertę, atitinkamai sumažinant kompensaciją ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacinio apskundimo objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovė buvo įpareigota sumokėti į specialią teismo sąskaitą pinigų sumą, skirtą ekspertizės išlaidoms apmokėti.
Dėl naujų įrodymų
8. Atsakovė su atskiruoju skundu ir ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Nepaneigė aplinkybių, jog turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima šalių pateiktų naujų įrodymų.
Dėl nutarties dalies, kuria atsakovė įpareigota apmokėti už ekspertizę
9. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis. Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (nutartį). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 straipsnis). Jeigu pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinį (atskirąjį) skundą, nenustatė kliūčių apeliaciniam procesui pradėti ir skundą priėmė bei su byla išsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs bent vieną iš sąlygų, dėl kurių negali vykti apeliacija, turi apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
10. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo sąskaitą. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2021 m. kovo 18 d. nutartimi paskyrė byloje IĮ „V. N. (duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui D. M., (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovę V. N. iki 2021 m. kovo 26 d. sumokėti 5000,00 Eur už ekspertizės atlikimą į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
11. Pažymėtina, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis sprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-922/2014; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-330/2015; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-280-464/2016; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-790/2020). Nurodytoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekspertizės skyrimo proceso stadijoje jokios piniginės sumos ekspertams dar nėra išmokėtos, taigi tokia nutartimi yra išsprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas. Jos negalima laikyti nei nutartimi, kuria pasisakoma dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nei jos priskirti prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje, todėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarties dalis dėl pavedimo apeliantei sumokėti už ekspertizę negali būti skundžiama pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas – ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pažymėtina, jog byloje kilusį ginčą išsprendus iš esmės, teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą, išspręs visų bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir ekspertizės išlaidų, priteisimo iš šalių klausimą (CPK 91 straipsnio 5 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
12. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu, atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nenagrinėjami, o šio skundo pagrindu inicijuota civilinė byla nutraukiama.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės V. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarties dalies, kuria atsakovė įpareigota sumokėti 5000,00 Eur už ekspertizės atlikimą į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.