- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-702-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01021-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- L. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. N. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovę V. N. netrukdyti ieškovui L. N. naudotis tam tikru turtu: 1.1) įpareigoti atsakovę V. N. perduoti ieškovui L. N. iki bylos nagrinėjimo pabaigos naudotis televizorių; iki bylos nagrinėjimo pabaigos lyginėmis metų savaitėmis (kas antrą savaitę) perduoti automobilinę priekabą, ir krovinių pervežimo tvirtinimo diržus, paliekant šalims priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže; 1.2) įpareigoti atsakovę V. N. ieškovui L. N. iki bylos nagrinėjimo pabaigos, laikotarpiu nuo kovo 1 d. iki lapkričio 30 d., lyginėmis metų savaitėmis (kas antrą savaitę), perduoti dviračių laikiklį ant kablio Thule, dviračio kelioninius krepšius Ortlieb, stogo bagažinę Thule, benzininį kultivatorių, benzininį aeratorių, trimerį Husqvarna su laikymo diržu ir veido apsauginiu skydeliu bei kuro laikymo bakeliu, lapų benzininį pūstuvą Stihl, žolės pjovimo traktorų Husqvarna, žoliapjovę Husqvarna, žemės grėblį Fiskars, lapų grėblį Fiskars, stumdomą trąšų barstytuvą, žemės kastuvą (bukas) Fiskars, žemės kastuvą (smailus) Fiskars, kauptuką Fiskars, šakes Fiskars, kirvius Fiskars (mažas, vidutinis, didelis), šakų sekatorių ant teleskopinio koto, šakų sekatorių (mažas) Fiskars, kopėčias sulankstomas, kopėčias ištraukiamas (mažos ir didelės), elektros prailginimo laidą su stovu, meškeres ir kitus žvejybos įrankius, neperšlampamus kelioninius maišus, kelioninį lagaminą Samsonite; 1.3) įpareigoti atsakovę V. N. ieškovui L. N. iki bylos nagrinėjimo pabaigos, laikotarpiu nuo lapkričio 30 d. iki kovo 1 d., lyginėmis metų savaitėmis (kas antrą savaitę), perduoti sniego kastuvą Fiskars ir sniego stumtuvą Fiskars; 1.4) nustatyti, kad apie 3-iame ir 4-ame punkte nurodytų daiktų poreikį L. N. V. N. informuos SMS žinute, V. N. SMS žinutėje nurodytus daiktus paliks gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), garaže, atitinkamos savaitės pirmadienį nuo 8.00 val.; 2) priteisti iš atsakovės V. N. ieškovui L. N. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki santuokos nutraukimo bylos pabaigos.
Ieškovas nurodė, kad prašyme nurodytas turtas yra šalių bendra nuosavybė, kuri nėra padalinta, todėl šalys turi teisę juo naudotis. Šalys turi tris televizorius, kurie yra pas atsakovę. Ieškovas, prašydamas naudotis vienu pastatomu televizoriumi, nepažeidžia atsakovės interesų, nes jai lieka dar du televizoriai, kurie pritvirtinti prie sienų. Automobiline priekaba ir krovinių pervežimo tvirtinimo diržais prašo leisti naudotis kas antrą savaitę. Prašymo 1.2. punkte nurodytus daiktus prašo leisti naudoti kas antrą savaitę pagal sezoną. Atsakovė naudojasi įmonės uždirbtais pinigais ir išsimoka 2 000 Eur darbo užmokestį kas mėnesį. Atsakovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė už ieškovo, nes ieškovas yra neįgalus, gauna 350 Eur neįgalumą išmoką. Viskuo ką šalys sukūrė ir užgyveno kartu iki šiol naudojasi ir pajamas gauna tik atsakovė. Ieškovas gyvena svetimame bute iš neįgalumo išmokos, yra atleistas iš darbo, todėl laikinas išlaikymas po 650 Eur kas mėnesį ieškovui yra protingas ir užtikrintų normalias gyvenimo sąlygas. Jei atsakovei per sunku išlaikyti ir prižiūrėti bendrą turtą, tai atsakovė galėtų gyventi su dukros šeima, o ieškovui leisti naudotis gyvenamuoju namu, prižiūrėti aplinką, mokėti už jį visus mokesčius. Tam ieškovas rastų lėšų. Ieškovas naudotis bendrais daiktais neturi jokios galimybės, nes iš atsakovės pusės kiekvienu atveju kyla konfliktai. Ieškovas, pasinaudojęs kuriuo nors daiktu, jo neišsineš. Daiktai bus laikomi šalių dukros šeimos gyvenamame name. Ieškovas atsirinko daiktus, kurie jam reikalingi ir būtini, ir kuriais jis naudosis pagal sezoniškumą. Ieškovas tais daiktais norės dirbti dukros šeimos gyvenamo namo sklype.
Atsiliepimas
Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė tenkinti iš dalies, Nurodė, kad ieškovo įvardinti įrankiai buvo įsigyti šių žemės sklypų tvarkymui ir priežiūrai, paimdamas įrankius, ieškovas atimtų iš atsakovės galimybę tinkamai prižiūrėti žemės sklypus. Be to, ieškovas gyvena bute, todėl įrankiai sklypo priežiūrai nereikalingi. Jei viena šalis veikia prieš bendros įmonės interesus, tai apie jokį išlaikymą kalbėti negalima. Ieškovas gauna nuomą už butą, neoficialiai tvarko buhalteriją įmonėms, todėl laikinas išlaikymas jam nereikalingas. Šio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikslas yra bloginti šalių santykius ir kelti konfliktus. Atsakovė dėl televizoriaus ir žvejybos reikmenų neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę V. N. perduoti ieškovui L. N. iki bylos nagrinėjimo pabaigos naudotis: televizorių LG, meškeres ir kitus žvejybos įrankius.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dauguma prašyme nurodytų daiktų yra laikomi šalių dukros šeimos gyvenamame name su ūkiniais pastatais. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog pats ieškovas nurodė, kad esant poreikiui, reikiamus daiktus pasiima, prieš tai informuodamas dukrą, tai patvirtino ir atsakovė. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų sprendė, kad nėra buvę jokio ginčo dėl daiktų naudojimo, nes ieškovas nei karto atsakovės tiesiogiai neprašė daiktų, prašė tik per dukrą ar žentą. Atsakovė nei karto nesikreipė į policiją dėl paimtų daiktų. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė neleidžia jam naudotis prašyme nurodytais daiktais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius prašyme nurodytų daiktų naudojimosi tvarką tokią, kokios prašo ieškovas, atsirastų galimybė kilti nuolatiniams konfliktams ir dar labiau bloginti šalių santykius. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad ieškovas pasiimtų prašyme nurodytą televizorių, meškeres ir kitus žvejybos įrankius, nes ji šiais daiktais nesinaudoja, todėl dėl šių daiktų taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovė įpareigota perduoti ieškovui iki bylos nagrinėjimo pabaigos jais naudotis.
Spręsdamas ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą, teismas nurodė, kad atsakovė, kol vyksta santuokos nutraukimo procesas, naudojasi visu santuokoje įgytu ir į dalintino turto balansą įtrauktu turtu, įskaitant ir šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančia individualia įmone IĮ (duomenys neskelbtini) bei iš jos veiklos gaunamomis pajamomis, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prisideda prie bendro turto išlaikymo. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė viena naudojasi bendru turtu, todėl viena turi jį ir išlaikyti, tačiau pirmosios instancijos teismas pastebėjo ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jei jam būtų leista gyventi šalims priklausančiame gyvenamajame name, jis rastų galimybę jį išlaikyti ir neprašytų lėšų iš atsakovės ir padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė laikino išlaikymo būtinumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. N. prašo priimti naujus rašytinius įrodymus ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti ieškovo L. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes šeimos kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne tik sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis), bet ir sutuoktinių interesų apsauga iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas nurodė, jog teismo išvados, kad nėra ginčo dėl ieškovo galimybės naudotis prašomais daiktais, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų, jog atsakovė neleidžia jam naudotis prašyme nurodytais daiktais, yra pagrįstos tik nerišliais atsakovės išvedžiojimais. Jei nebūtų ginčo, ieškovas nereikštų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas ne kartą žodžiu ir raštu (SMS žinutėmis) kreipėsi į atsakovę, kad ji leistų naudotis vienais ar kitais daiktais. Ieškovas nesitikėjo, kad atsakovė akiplėšiškai meluos teisme, todėl nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie bendravimą su atsakove dėl naudojimosi bendru turtu, tokius įrodymus (SMS žinutes) pateikia su atskiruoju skundu.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui laikiną išlaikymą. Ieškovas buvo nepagrįstai atleistas iš darbo už tariamą drausmės pažeidimą, dėl to valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisija sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Ieškovas nurodė, kad ieškovas prieš penkis metus patyrė du infarktus, jam buvo atlikta širdies operacija, dėl to nustatytas 30 proc. darbingumas, atsižvelgiant į atsakovės tiek darbo užmokesčio, tiek pelno dydį, atsakovė yra finansiškai pajėgi mokėti ieškovui reikalingą laikinąjį išlaikymą. Ieškovo gaunama 357 Eur dydžio nedarbingumo išmoka neužtikrina jam oraus pragyvenimo. Gyvenant santuokoje su atsakove sukūręs verslą ir visada jame dirbęs, pastatęs šeimai du namus, dėl to praradęs sveikatą, ieškovas negali sau leisti sanatorinio gydymo, negali nusipirkti kokybiškų vitaminų ir maisto papildų, sveiko maisto ir kokybiškų drabužių, kas buvo įprasta iki santuokos nutraukimo proceso pradžios ir ką turi užtikrinti ieškovui jo susikurta materialinė bazė, šiuo metu esanti išimtinai atsakovės žinioje.
Ieškovas nurodė, kad negalėjo numatyti, kad teismas laikinojo išlaikymo klausimą gali susieti su ieškovo prisidėjimu prie bendro turto išlaikymu, todėl ir nepateikė jokių įrodymų, todėl su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, jog prie bendro turto išlaikymo prisideda.
Atsiliepimas
Atsakovė V. N. atsiliepimu į ieškovo L. N. atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovas, be bendro pobūdžio teorinių pasvarstymų, kaip galėtų naudoti tam tikru santuokoje įgytu turtu, nepateikė absoliučiai jokio pagrindimo, kodėl turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių įrodymų dėl realių apsunkinimų naudotis šiuo turtu. Taip pat ieškovas piktybiškai bando suklaidinti teismą aiškindamas, kad neva jis kastų sniegą ar tvarkytų aplinką prie namo, kur gyvena dukra, nors puikiai žino, kad dukters šeima pilnai susitvarko su visais ūkio darbais. Ieškovas gyvena bute miesto centre, sukūręs kitą faktinę šeimą ir jam jokie įrankiai ar technika, skirta teritorijos priežiūrai, nėra reikalinga. Tuo tarpu būtent atsakovė jau keli metai kaip viena prižiūri ir puoselėja šeimos namą su sklypu ir tam būtinai reikalingi ieškovo prašomi daiktai.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas ir toliau prisideda prie bendro turto išlaikymo. Ieškovas prašo ištirti naujus, kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Ieškovas nurodė, kad atliko eilę mokėjimų, tačiau dauguma jų atlikti iki skyrybų teisminio proceso pradžios. Ieškovas neužsimena, jog name, (duomenys neskelbtini), interneto ir televizijos sutartį nutraukė iškart, kai tik išėjo gyventi pas sugyventinę net neperspėjęs atsakovės.
Ieškovo naujai teikiami įrodymai negali būti priimti. Ieškovas turėjo galimybę pateikti tuos įrodymus anksčiau, nes jau 2021 m. pavasarį kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau kaip ir dabar, anksčiau teismas taip pat tokį ieškovo prašymą atmetė. Dėl tos priežasties naujai pateikti įrodymai negali būti priimti ir vertintini.
Ieškovas prašydamas laikino išlaikymo nurodė, kad jo gaunama 357 Eur dydžio nedarbingumo išmoka neužtikrina jam oraus pragyvenimo, tačiau jis neįrodė laikino išlaikymo būtinumo, o be to, jis pats yra nesąžiningas. Atsakovė pareiškė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o CK 3.72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Be to, atsakovas detaliai aprašo ieškovės gaunamas pajamas iš atlyginimo ir įmonės paskirstyto pelno, tačiau šie duomenys yra neteisingi, kadangi ieškovas, dar dirbdamas klinikoje aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, pylėsi kurą į automobilį ir jį nepagrįstai nurašinėjo į klinikos sąnaudas. 2020 metais paaiškėjo grynųjų pinigų trūkumas kasoje (trūko virš 100 000 Eur, tas faktas įtvirtintas antstolio faktinių aplinkybių protokolu). 2019 metais atsakovei formaliai išmokėta 67 000,00 Eur pelno, o 2020 metais – 42 392,22 Eur, tuo buvo dengiamas grynųjų pinigų trūkumas kasoje pagal antstolio dokumentą bei sumokėti su tuo susiję mokesčiai. Būtų nesąžininga priteisti ieškovui laikiną išlaikymą iš atsakovės, kai dėl ieškovo kaltės atsirado didžiuliai įmonės finansiniai nuostoliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: ieškovo 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. birželio 3 d. atsakovei siųstas SMS žinutes, ieškovo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d., ieškovo 2021 m. balandžio 9 d. siųstos SMS žinutės buto nuomininkui, 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. spalio 8 d. mokėjimai UAB „Joniškio butų ūkis“ už butą Medžiotojų g. 57c-43, Joniškyje. Kaip minėta, pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti su atskiruoju skundu įrodymai, nors neabejotinai galėjo būti pateikti ankščiau, t. y. pirmosios instancijos teismui, gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, kitai bylos šaliai buvo suteikta galimybė su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinos bendro turto naudojimo tvarkos nustatymo
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 straipsnio) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti, konkreti laikinoji apsaugos priemonė, kurią teismas parenka iš CPK 145 straipsnio ar kitame įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, taikytina tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba tada, kai ji gali padėti išvengti neigiamų padarinių kuriai nors proceso šaliai. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko(-ų), taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki sprendimo priėmimo gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas ir 3 dalis). Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, tai yra, egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad turtas įgytas santuokoje. Tačiau šis turtas tarp šalių nepadalintas. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taigi, sutuoktiniai turi teisę bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiu turtu naudotis lygiomis dalimis. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Taigi iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeidžiant kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu.
Ieškovas byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti atsakovę V. N. netrukdyti ieškovui L. N. naudotis tam tikru turtu. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą ir įpareigojo atsakovę perduoti ieškovui iki bylos nagrinėjimo pabaigos naudotis televizorių LG, meškeres ir kitus žvejybos įrankius, šioje dalyje ginčo nėra.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad sprendžiant dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitų daiktų atžvilgiu, įrodinėtinos dvi aplinkybės – ieškovo poreikio naudotis jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu buvimas ir šio ieškovo intereso pažeidimo faktas. Įrodžius šias aplinkybes pripažįstama teismo teisė spręsti, ar prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sprendžia, kad ieškovas neįrodė kliūčių naudotis prašomais daiktais. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad naudotis bendrais daiktais neturi jokios galimybės, nes iš atsakovės pusės kiekvienu atveju kyla konfliktai, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog tokie konfliktai iš tikrųjų kyla. Kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – SMS žinutes, kuriose prašo ieškovės suteikti galimybę pasinaudoti automobiline priekaba, tačiau iš ieškovo pridėtų žinučių negalima spręsti, kad atsakovė galimybės pasinaudoti daiktu ieškovui nesuteikė ar kad atsakovė keldavo konfliktus dėl bendro turto perdavimo atsakovui. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas daugumą prašomų pasinaudoti daiktų pasiimdavo, nes turi raktus, nėra buvę jokio ginčo dėl daiktų naudojimo, todėl ieškovas neįrodė kliūčių dėl naudojimosi nurodytais daiktais.
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad dėl ūkio priežiūros daiktų (t. y. , benzininio kultivatoriaus, benzininio aeratoriaus, trimerio Husqvarna su laikymo diržu ir veido apsauginiu skydeliu bei kuro laikymo bakeliu, lapų benzininio pūstuvo Stihl, žolės pjovimo traktoriuko Husqvarna, žoliapjovės Husqvarna, žemės grėblio Fiskars, lapų grėblio Fiskars, stumdomo trąšų barstytuvo, žemės kastuvo (buko) Fiskars, žemės kastuvo (smailaus) Fiskars, kauptuko Fiskars, šakių Fiskars, kirvių Fiskars, šakų sekatoriaus ant teleskopinio koto, šakų sekatoriaus (mažas) Fiskars, kopėčių sulankstomų, kopėčių ištraukiamų (mažų ir didelių), elektros prailginimo laido su stovu (susukto ritėje) 50 metrų, sniego kastuvo Fiskars ir sniego stumtuvo Fiskars) ieškovas neįrodė, kad jis turi poreikį naudotis šiais daiktais. Ieškovas gyvena bute, tuo tarpu akivaizdu, kad šie daiktai yra atsakovės naudojami gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrai ir jai kasdienybėje šie daiktai yra labiau reikalingi, nei ieškovui. Ieškovas nurodė, kad ketina padėti tvarkytis ūkyje dukrai, tačiau byloje nenustatyta, kad dukrai tokios pagalbos reikėtų. Taip pat nurodė, kad daiktai reikalingi padėti ieškovo tėvams, bet ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo tėvai tokių įrankių neturi ar kad ieškovas ir anksčiau tėvams padėdavo naudodamasis būtent tais daiktais, kuriems prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat ieškovo atstovė 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas ketinantis „kažką išsinuomoti ir sodintis ar dirbti“, tačiau šiai dienai tokio poreikio minėtus daiktus naudoti nėra kilę.
Dėl laikino išlaikymo ieškovui priteisimo
Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Nors nagrinėjamu atveju byla ir nėra dar nagrinėjama iš esmės, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, turi preliminariai vertinti byloje pateiktus įrodymus ta apimtimi, kuri yra reikalinga sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, kiek tai susiję su tikėtinu ieškinio pagrindimu, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas be kita ko numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ši bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė visų pirma reiškia, kad ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti jų taikymo būtinumą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus jų taikymo kriterijus.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ieškovas prašymą priteisti laikiną išlaikymą grindžia tuo, kad jam yra nustatytas 30 proc. darbingumas ir gauna tik 357 Eur išmoką. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti laikiną išlaikymą, įrodinėja atsakovės galimybes tokį išlaikymą teikti, nurodo savo gaunamų pajamų dydį, tačiau neteikia argumentų, jog toks išlaikymas jam yra būtinas, nenurodo jokių savo patiriamų išlaidų, ar kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių. Nors ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jo registruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau iš kartu su atskiruoju skundu pridėto banko išrašo matyti, jog ieškovas banko informacinėje sistemoje savo gyvenamąją vietą yra nurodęs adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad gyvena svetimame bute, tačiau nepateikia jokių duomenų, jog moka nuomos mokestį ar yra sudaręs nuomos sutartį.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė priešieškiniu įrodinėja, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o CK 3.72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šalims priklauso gyvenamasis butas adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsižvelgus į tai, jog bylos šalys šiame bute negyvena, atsakovei neprieštaraujant, ieškovas gali gauti papildomų pajamų pragyvenimui nuomojant šį butą, kol byla bus išnagrinėta iš esmės.
Iš šių aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas neįrodė poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek dėl laikinos bendro turto naudojimo tvarkos nustatymo (kiek tai susiję su kitais nei televizorius ar žvejybos reikmenys daiktais), tiek dėl laikino išlaikymo priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.