- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- e2-4-874/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01021-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- V. N.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Silva Balčiūnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. N. patikslintą ieškinį atsakovei V. N. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės V. N. patikslintą priešieškinį ieškovui L. N. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinį, patikslintus ieškinius reikalavimų dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsiliepimus į priešieškinį, patikslintus priešieškinius palaikė, su priešieškiniu, patikslintais priešieškiniais sutiko iš dalies, prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, palikti šalims santuokines pavardes; 2) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: 2.1) L. N. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2.1.1) 1/2 dalį 0,1273 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių: tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų L. N. vardu, rinkos kaina – 65 000,00 Eur; 2.1.2) 0,2401 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, ir jame esančius pastatus be teisinės registracijos (gyvenamąjį namą su garažu ir ūkinį pastatą su pavėsine, pastatytus pagal Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus išduotą (duomenys neskelbtini) leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ARCH DIVIZIJA“ projektą, kompleksas Nr. (duomenys neskelbtini)), su baldais, buities daiktais, buitine technika, treniruokliais, pakeliamais garažo vartais, darbo įrankiais ir instrumentais, nardymo įranga, bei kitais daiktais, fiksuotais antstolio R. Kudrausko 2021 m. sausio 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), rinkos kaina – 200 000,00 Eur; su teise L. N. atlikti pastatų teisinę registraciją ir juos įregistruoti L. N. vardu kaip jo asmeninę nuosavybę; 2.1.3) negyvenamąją patalpą – vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), vardu, rinkos kaina – 62 400,00 Eur; 2.1.4) automobilinę priekabą „TAURAS, TAURAS 1800-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 700,00 Eur; 2.1.5) dviratį (vyrišką), rinkos kaina – 500,00 Eur; 2.1.6) L. N. banko sąskaitoje esančius pinigus (2019 m. rugpjūčio 16 d. būklė) – 3 086,00 Eur; viso turto už 331 686,00 Eur; 2.2) V. N. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2.2.1) 1/2 dalį 0,1273 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių: tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų L. N. vardu, rinkos kaina – 65 000,00 Eur; 2.2.2) 0,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 1 000,00 Eur; 2.2.3) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000,00 Eur; 2.2.4) dviratį (moterišką), rinkos kaina – 500,00 Eur; 2.2.5) dviračių laikiklius ir bagažinę, montuojamą ant automobilio, rinkos kaina – 500,00 Eur; 2.2.6) keturratį motociklą „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 5 000,00 Eur; 2.2.7) motociklą „HARLEY–DAVIDSON, FAT BOY 114“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000,00 Eur; 2.2.8) V. N. banko sąskaitoje esančius pinigus (2019 m. rugpjūčio 16 d. būklė) – 21 281,00 Eur; 2.2.9) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), įskaitant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu teisiškai registruotą negyvenamąją patalpą – kliniką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilį „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilį „AUDI, Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 560 674,00 Eur; viso turto už 693 955,00 Eur; 2.3) priteisti iš V. N. L. N. 181 134,50 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto turto; 2.4) priteisti iš V. N. L. N. 1/2 dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. – 2022 m. pelno – 500 574,50 Eur; 2.5) priteisti iš V. N. L. N. 1/2 dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį po 10 428,63 Eur; 3) pripažinti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), L. N. priklauso asmeninės nuosavybės teise; 4) iki teismo sprendimo dalyje dėl L. N. iš V. N. priteistos 181 134,50 Eur kompensacijos ir pelno dalies 515 263,32 Eur įvykdymo, taikyti negyvenamajai patalpai – klinikai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), ir 1/2 daliai garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką; 5) atsakovės V. N. 2023 m. vasario 8 d. patikslintą priešieškinį dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo atmesti; 6) priteisti iš atsakovės ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad santuoką su atsakove sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdami studentai. (Duomenys neskelbtini) gimė dukra. Po mokslų baigimo atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Jis augino dukrą, o atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), valdiškoje vaistinėje. Sugalvoję įkurti savo privačią vaistinę, pradėjo rengti dokumentus. Atsakovė turi provizoriaus licenciją, remontavo nuomojamas patalpas ir atidarė vaistinę. Pirko žemės sklypą, statė namą. Kai vaistinių atsirado daug, gimė nauja idėja – steigti privačią gydymo įstaigą. Nusipirko patalpas, vyko projektavimo, kapitaliniai remonto darbai, baldų statymas, kolektyvo formavimas. 2010 m. vasario 1 d. atsidarė naujas jų verslas – šeimos sveikatos centras. Verslas buvo pelningas. Dukra baigė vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno medicinos universitetą, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) jų versle. Baigė įrengti namą, gavo ES paramą verslo plėtojimui. Būdamas santuokoje, jis visą gyvenimą skyrė šeimai, generavo verslo idėjas, rūpinosi jų įgyvendinimu, pastatė du namus, dirbo visus darbus, buvo ir buhalteriu. Truko poilsio, todėl pašlijo sveikata. 2016 m. lapkričio mėn. patyrė infarktą, po to, antrą, ilgai gydėsi, tapo neįgaliu, darbingas tik 30 proc. Sutvirtėjęs organizavo klinikos fasado remonto darbus, dirbo ir pats. Dar 2017 m. pastebėjo, kad su atsakove darosi negerai. Visos kolektyvo šventės baigdavo priekaištais, rėkimais ant jo. Panašiai atsakovė elgdavosi ir būnant svečiuose. Pastebėjo, kad vis dažniau yra sutuoktinės menkinamas, pašiepiamas, nepalaikomas. Bendravime atsirado įtampa. 2019 m. sausio mėn. su draugais slidinėjant Austrijoje, ir draugas pastebėjo, kad atsakovei viskas negerai. 2019 m. atsakovė įmonės kolektyvui pakėlė algas, išskyrus jį, sakė gal vėliau, o jei nepatinka rašyk pareiškimą ir eik iš darbo. Atsakovė sau pasiskyrė 2000 Eur atlyginimą į rankas, kai jis gavo 780 Eur. Atsakovė pradėjo užsiminti apie skyrybas, 2019 m. liepos mėn. pasakė, kad važiuoja pas advokatą skyrybų klausimu. Netrukus atsakovė pareiškė, kad maistą pirksis ir gaminsis kiekvienas sau atskirai. Jis negamina maisto, todėl tai jam buvo smūgis. Pradėjo abu važiuoti į darbą skirtingais automobiliais, gyventi skirtinguose kambariuose. 2019 m. rugpjūčio 16 d. jis buvo sutuoktinės apkaltintas smurtu. Buvo penktadienis, jis po darbo pjovė žolę. Po to, įsijungė televizorių, valgė vakarienę ir kalbėjo telefonu. Atsakovė pareikalavo parodyti su kuo jis bendrauja. Jam atsisakius tai padaryti, sutuoktinė bandė atimti iš jo telefoną. Jis įsidėjo telefoną į šortų kišenę ir bėgo apie sofą. Atsakovė pagavo jį už „maikės“, jis slystelėjo ir abu griuvo ant sofos. Jis laikė žmoną už rankų. Tada parodė žmonai telefoną. Pamačiusi vardą, sutuoktinė spyrė jam į tarpkojį ir šaukdama „o dabar pamatysi kas tau bus“, išėjo į kitą kambarį. Kitą dieną atvažiavo policija ir sulaikė jį 48 val. už smurtavimą. Jam buvo šokas, nes išvežė su antrankiais, patalpino į sulaikymo įstaigą. Teismas jam paskyrė apribojimus – nesilankyti namuose, gyventi skyriumi ir nesiartinti prie atsakovės, bet leido dirbti darbe. Jį sutuoktinė tokiu būdu išvarė iš namų. Jis apsigyveno pas dukrą, kuri tuo metu laukėsi. Dukra labiau palaikė mamą, jautėsi įtampa. Pas dukrą pagyveno nepilną mėnesį. Su gyvenamu plotu jam sutiko padėti buvusi bendradarbė R. Š., kuri jų įmonėje buvo dirbusi apie 7 metus, nebedirba nuo 2014 ar 2015 m. R. Š. suprato situaciją ir sutiko užleisti vieną kambarį su sąlyga, kad jis prisidės prie buto išlaikymo. Po to, buvo priimtas sprendimas, kad jis nekaltas, panaikinti visi apribojimai. Jis galėjo grįžti namo, bet toliau sekė antras ir trečias įvykiai darbe, ketvirtas įvykis prie dukros gyvenamojo namo. Visus kartus jis buvo pripažintas nekaltu. Po įvykio į namus buvo atvykęs du kartus: vieną kartą su policijos palyda pasiimti daiktų ir vieną kartą su antstoliu bei advokate, kai fiksavo namuose faktines aplinkybes. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovė, būdama direktore, jį nepagrįstai atleido iš darbo. Jis nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo paliktas gyventi tik iš 357,70 Eur neįgalumo pensijos. Išvariusi jį iš namų, atsakovė jį nuolat žemina, šaiposi iš jo, menkino kolektyvo ir visuomenės akivaizdoje, nulaužė jo automobilio valytuvą, atėmė motociklą. 2021 m. balandžio 12 d. sutuoktinė parašė policijai ant jo pareiškimą dėl klinikos kliento jo persiųsto laiško jai. Po šių įvykių jaučia stresą, nemato galimybių toliau gyventi santuokoje. Tik gyvendamas skyrium pamatė su kokiu piktu, pilnu pagiežos žmogumi teko visą laiką gyventi. Jis visą gyvenimą nuoširdžiai rūpinosi šeima, ne pats paliko šeimą, o buvo išvarytas iš namų ir išstumtas iš verslo. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi pusės. Jiems priklausantis butas yra išnuomotas, pinigus nuomininkas paduoda atsakovei vaistinėje. Nuomininkas dirba užsienyje, Lietuvoje būna labai retai, bet ten yra sudėti nuomininko daiktai. Galimybės įsikraustyti į butą jam nebuvo, bute nuomininko baldai, nėra virtuvės, patalpos remontuotinos. Dėl telefoninių pokalbių išklotinių gali paaiškinti, kad su R. Š. konsultuodavosi darbo klausimais. Pastaroji dirbo valdiškoje įstaigoje ir ne visada galėjo atsiliepti, kalbėti, sakydavo paskambink po 10-15 min. ar valandos. Jiems vykstant atostogauti, pati atsakovė kviesdavo R. Š. tvarkyti įmonės apskaitą, nors ši pas juos jau nedirbo. Visas kolektyvas bijojo atsakovės, švenčių metu vengdavo su juo bendrauti, šokti, eiti prie jo, kad nebūtų apkaltinti direktorės. Šeimos verslo kūrimas buvo tik jo darbas. Iki jo atleidimo iš darbo atsakovė didžiąją laiko dalį praleisdavo už prekystalio vaistinėje ir nesikišdavo į klinikos reikalus. Iki 2016 – 2017 m. santuoka buvo normali. Atsakovė išpuiko nuo gero gyvenimo, viską matavo pinigais. Mano, kad abu pavargo vienas nuo kito. Verslo pajamom disponavo kartu su atsakove. Konfliktai su atsakove prasidėjo ne dėl jo bendravimo su R. Š. Tą vakarą, kai atsakovė pirmą kartą jį apkaltino smurtu, jis telefonu kalbėjo su R. Š. Suprato, kad atsakovei nepatinka jo bendravimas su R. Š. Namuose buvo nešiojamasis kompiuteris, bet jo išeidamas iš namų nepasiėmė. Kompiuteris 7-8 metų senumo, jo vertė niekinė. Nardymo įrangą turėjo, bet ji neliečiama apie 15 metų. Jis dėl sveikatos nardyti nebegali, jam tos įrangos nereikia. Nardymo įranga dar pirkta litais. Darbo įrankiais naudojosi jis ir žentas. Darbo įrankiai (elektriniai grąžtai, pjūklai, suktukai) užfiksuoti antstolio pirtyje. Vidutinė kiekvieno įrankio kaina apie 100 Eur. Pirko senai, prieš 10 metų, kai kurie įrankiai pirkti dar pirmo namo statybai. Turėjo du nardymo kostiumus. Jo dviratis eurais kainavo apie 900 Eur, atsakovės – 700 Eur. Atsakovės dviratis pirktas 2011 m., kai važiavo į Šveicariją, o jo dar anksčiau. Dukros šeima statosi namą, bet iki persikėlimo gyventi dar daug trūksta. Jis savo pusę namo dovanos dukrai. Jis atšaukė namo dovanojimą pas notarą, nes iš esmės pasikeitė situacija santykiuose su atsakove. Kai jį paleido iš areštinės, jis pasitarė su advokate ir nusprendė laikinai sustabdyti dovanojimą, nes nežinojo kaip baigsis baudžiamoji byla. Kai situacija išsisprendė, pasiliko prie versijos, kad namą dovanoja, bet tada atsakovė atsisakė dovanoti. Faktiškai namas padovanotas dukrai per jos vestuves, liko tik įteisinti notariškai.
Atsakovė priešieškinį, patikslintus priešieškinius reikalavimų dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, atsiliepimus į ieškinį, patikslintus ieškinius palaikė, su ieškiniu, patikslintais ieškiniais sutiko iš dalies, prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; nutraukus santuoką, palikti šalims santuokines pavardes; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: 3.1) nutraukus santuoką, atsakovei V. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 3.1.1) 0,2401 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus (gyvenamąjį namą su garažu, ūkinį pastatą su pavėsine, su baldais, buitine technika), paliekant V. N. teisę atlikti pastatų teisinę registraciją ir įregistruoti pastatus asmeninės nuosavybės teise V. N. vardu, turto vidutinė rinkos vertė – 200 000 Eur; 3.1.2) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), turto vidutinė rinkos vertė – 350 000 Eur; 3.1.3) moterišką dviratį, vidutinė rinkos vertė – 50 Eur; 3.1.4) priteisti atsakovei iš ieškovo pusę jos patirtų būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui – 2447,90 Eur; 3.1.5) priteisti atsakovei iš ieškovo pusę jo iš dukters šeimos už paliktus baldus ir skalbimo mašiną paimtų pinigų – 2 700 Eur; 3.1.6) priteisti atsakovei iš ieškovo pusę jo gautų už buto (duomenys neskelbtini), nuomą pinigų 350 Eur; 3.2) nutraukus santuoką, ieškovui L. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 3.2.1) 0,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur; 3.2.2) 0,1273 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualetą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos kainą – 130 000 Eur; 3.2.3) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 20 000 Eur; 3.2.4) automobilinę priekabą „TAURAS, TAURAS 1800-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur; 3.2.5) motociklą „HARLEY - DAVIDSON, FAT BOY 114“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 20 000 Eur; 3.2.6) keturratį motociklą „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X 800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5 000 Eur; 3.2.7) nardymo įrangą, vidutinė rinkos vertė – 500 Eur; 3.2.8) darbo įrankius, vidutinė rinkos vertė – 3 000 Eur; 3.2.9) vyrišką dviratį, vidutinė rinkos vertė – 500 Eur; 3.2.10) bagažinę, montuojamą ant automobilio, vidutinė rinkos vertė – 500 Eur; 3.2.11) dviračių laikiklius, montuojamus ant automobilio, vidutinė rinkos vertė – 500 Eur; 3.2.12) automobilį „Volkswagen Passat“, vidutinė rinkos vertė – 18 000 Eur; 4) priteisti iš atsakovės V. N. ieškovui L. N. piniginę kompensaciją už jam tenkančią natūra mažesnę santuokoje įgyto turto dalį – 175 050 Eur. Mažinant šią kompensaciją priteistinomis iš ieškovo atsakovei sumomis ir galutinę kompensaciją priteisti 168 810,75 Eur; 5) atidėti ieškovui L. N. priklausančios kompensacijos 168 810,75 Eur išmokėjimą dvejiems metams; 6) iki teismo sprendimo įvykdymo taikyti 0,2401 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems pastatams, kurių vidutinė rinkos vertė – 200 000 Eur priverstinę hipoteką; 7) priteisti atsakovei V. N. iš ieškovo L. N. 3 635,60 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas; 8) ieškovo L. N. 2023 m. sausio 23 d. patikslintą ieškinį dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo atmesti. Paaiškino, kad ieškovas net neprisimena jų santuokos datos, jie susituokė ne birželio, o gegužės 7 d. Vaistinės patalpas išsinuomojo jau suremontuotas. Pradėjo verslą jos diplomo dėka. Kai pradėjo dirbti, dukrai buvo 4 mėn. Ji 10 metų važinėjo į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nei vieni tėvai pinigais nepadėjo, patys viską užsidirbo. Ieškovas buvo finansininkas, o ji stovėjo už prekystalio, dirbo po 12 val., visi pinigai buvo tik iš vaistų verslo. Šeimoje pinigus visada valdė ieškovas, ji sutuoktiniu visiškai pasitikėjo. Poilsio truko abiem, nes daug dirbo, kūrė. Kol kūrė verslą, viskas buvo gerai. Po to, ji tapo sutuoktiniui nereikalinga. Pas juos įsidarbinus buhaltere R. Š., ieškovo darbiniai santykiai peraugo į asmeninius. Ji buvo žeminama R. Š., o ieškovas, tai matydamas ir girdėdamas, toleravo. Kolektyvo kalėdinio vakarėlio metu ji pamatė jų artimus santykius pirtyje. Ji scenų nekėlė. Infarktas ieškovui įvyko stentavimo procedūros metu, ne darbe. Ji dėjo dideles pastangas išvežti ieškovą į Vilnių. Ten ieškovui įvyko antras infarktas. Po operacijos ji slaugė sutuoktinį. Ji nuolat rūpinosi ieškovu, budėjo prie jo, užpakalį valė, o šis sako „ar aš tavęs prašiau į Vilnių lėkt“. R. Š. išėjus iš darbo, viskas buvo aprimę. Dar 2012 m. ji pastebėjo, kad ieškovas kompiuteriu bendrauja su kita moterimi – pardavėja iš Šiaulių. Tada sutuoktinis dievagojosi, kad tai klaida, atsiprašė, verkė atsiklaupęs ant kelių. Ji atleido, bet pasakė, kad sutuoktinis jau prarado jos pasitikėjimą. Ieškovas visada pirko ką norėjo. 2019 m. nuėjusi į Sodrą sužinojo, kad ieškovas sumoka mokesčius jai tik už 0,5 etato. Tada ji pasididino sau algą. Įmonėje privalėjo kelti atlyginimus, kad darbuotojai neišeitų iš darbo. Ieškovas turi problemų dėl alkoholio, po darbo kiekvieną dieną gėrė, ypač po operacijos. 2019 m. pavasarį sutuoktinis tapo irzlus, nervingas, šaukdavo ant jos. Vieną vakarą R. Š. sugyventinis buvo atlėkęs pas juos ieškoti R. ir jai pasakė „tavo L. mano R. dulkina“. Ieškovas tada išsigynė, bet po to (duomenys neskelbtini) pasklido kalbos. Nuo 2019 m. pavasario šeimoje tapo nebeįmanoma gyventi, nes ieškovas ištisai gerdavo ir priekaištaudavo jai. Ji nebemokėjo nei grindų išplauti, nei maistą pagaminti. Kai buvo išvykę į Austriją, taip pat buvo ištisai geriama, todėl ji ir pasakė. Iš išklotinių matosi kiek ieškovas skambino R. Š. Kaimynai jai sakė, kad ieškovas važinėdavo motociklu su R. Š. Po darbo, kol ji ruošdavo vakarienę, sutuoktinis išvažiuodavo dviračiu pas R. Š. Žmonės jai sakydavo, kad ieškovas su R. Š. nuolat pietaudavo. 2019 m. gegužės 30 d. Kaune jai operavo ranką. Laukdamas jos, ieškovas 30 min. bendravo su R. Š., o grįžęs į namus, išlėkė. Pamatė, kad sutuoktinis gyvena dvigubą gyvenimą. Anksčiau visada ilsėdavosi kartu, bet tada sutuoktinis užsimanė ilsėtis vienas, nesakė kur ir su kuo važiuoja. Ieškovas su R. Š. išvažiavo į Latviją, į kaimo turizmo sodybą. Ji adresą atrado navigacijoje, kai ieškovas grįžo. Jai kilo įtarimas, todėl pasiėmė išklotines. Nuo gegužės mėn. per dieną R. Š. skambindavo po 15-20 kartų, siuntė žinutes, bendraudavo telefonu nuo 7 iki 24 val. Ieškovas vengdavo santuokinio gyvenimo su ja. Šeimoje jie buvo pasiskirstę darbus. Ji dirbo prie namų, ravėjo, ruošė maistą, tvarkė namus. Kai ieškovas grįžo iš Latvijos, ji buvo nuėjusi pas R. Š., matė, kad ši buvo ką tik grįžusi, dėliojosi daiktus. Prieš tai irgi buvo užėjusi ir R. dukra jai pasakė, kad mama išvykusi. Tada įsitikino, kad ieškovas išvažiavo su R. Ji skambino į R. darbovietę ir sužinojo, kad ši atostogauja ir grįš pirmadienį po pietų. Tuo metu jai sakė grįš ir ieškovas. Viskas sutapo. Iš telefonų išklotinių matyti, kad ieškovas buvo Latvijoje. Kai grįžo iš Latvijos, ji klausė ieškovo „kurią renkiesi?“ Ieškovas išsisukinėjo, klausė, kas dar žino, ar dukra žino. Sekančią dieną, būnant svečiuose pas draugus, ieškovas ją menkino draugų akivaizdoje. Ir darbe ieškovas sakydavo, kad ji niekas. Kolektyvas jautė įtampą, viena sesutė išėjo iš darbo. Matė ieškovą su R. Š. vakare važinėjančius dviračiais, ji su automobiliu buvo prie jų sustojusi. Nuo to vakaro ieškovas pradėjo miegoti atskirai. Negalvojo, kad vyras gali ją taip išduoti, kad taip gali pasielgti žmogus, kurį ji taip mylėjo. Iš ieškovo pusės prasidėjo pykčio, neapykantos priepuoliai. Kai tą vakarą kilo konfliktas dėl telefono, ieškovas jai niuktelėjo į paširdžius. Ji ryte negalėjo įkvėpti oro, todėl nuvyko į priėmimo skyrių, kad peršviestų šonkaulius, pasakė, kas nutiko. Į policiją pati nesikreipė, pranešė iš priėmimo skyriaus. Ji pasakė, kad vyras užgulė ir niuktelėjo į paširdžius, lūžo aštuntas šonkaulis. Po ieškovo išėjimo iš darbo, kasoje trūko virš 100 000 Eur, tai konstatavo antstolis. Ieškovas tvarkingai dirbo, kol neišaiškėjo, kad turi meilužę. R. Š. važinėdavosi įmonės automobiliu, dėl to buvo kilęs konfliktas. Automobilį duodavo ieškovas. Ieškovą atleido iš darbo dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos. Ieškovas nepateikė prašytų ataskaitų, pasiėmė biuletenį. Ji susirado buhalterę ir paaiškėjo, kad yra daug neapmokėtų sąskaitų. Dėl pinigų trūkumo kasoje nenorėjo kreiptis į policiją, nes būtų užfiksuota kaip vagystė, todėl susimokėjo mokesčius valstybei ir nurašė kaip pelno nuėmimą. Ieškovo tėvai gyveno tik iš pensijos, todėl ieškovo mamos dovana 20 000 Eur jai labai keista. Ieškovas iš karto nusipirko brangų automobilį. Visi brangūs pirkiniai šeimoje buvo ieškovo, ko užsimanydavo, tą nusipirkdavo (motociklą, keturratį, nardymo įrangą). O jai sutuoktinis dėl nupirkto puodo keldavo pretenzijas. Mano, kad ieškovas pasiėmė įmonės pinigus. Paprastai gale metų nuimdavo pelną ir susimokėdavo mokesčius, ji algos negaudavo, gyveno iš bendrų pelno pinigų. Prieš išsikraustydamas pas R. Š. sutuoktinis padarė pastarosios bute remontą. R. Š. gyvena dviejų kambarių bute su nepilnamete dukra, tai kokia gali būti kambario nuoma. Apie skyrybas ar advokatus ieškovui niekad nesakė. Ji tik skambino ieškovo mamai ir sakė, kad važiuos pas advokatę pasikonsultuoti. Seifo raktais su ieškovu pasidalino 2019 m. rugpjūčio mėn., po konfliktų. Kai ieškovui įvyko infarktas, ji paprašė R. Š. užpajamuoti prekes ir padaryti pavedimus. Tai buvo vienkartinis prašymas. Ieškovas norėjo perimti įmonę, bet neišdegė, nes nėra medikas. Ji juto, kad sutuoktinis ją nuo visko šalino, apie nieką neinformuodavo, neprileisdavo prie dokumentų tvarkymo. Darbe buvo kameros, bet priėjimas prie jų įrašų peržiūrėjimo buvo pas ieškovą. Kai prasidėjo konfliktai, kameros staigiai sugedo. Po to, ieškovas suremontavo, peržiūrėdavo įrašus ir sekdavo ją. 2019 m. rugpjūčio 12 d., kai ieškovas grįžo iš poilsio Latvijoje, ji įsitikino, kad sutuoktinis gyvena dvigubą gyvenimą su R. Š. Ji toliau savo santuokos su ieškovu nebeįsivaizdavo. Ieškovas sau visada pirko tik geriausius daiktus. Sau dviratį pirko už 3 500 Lt, o jai už 700 Lt. Visi brangūs daiktai (nardymo įranga, keturratis) buvo pirkti ieškovo laisvalaikiui. Ieškovas nupirko naują kompiuterį, kuriuo naudojosi namuose ir, kurį pasiėmė, kai atvyko su įgaliotiniu pasiimti daiktų. Du treniruoklius pirko ieškovas dėl savęs, vieną išsinešė, kito ne. Senas namas nepadovanotas dukrai ir įtrauktas į dalintino turto balansą. Dukros šeima statosi naują namą, dukrai jų namas nebereikalingas, vaikai nesiruošia jame gyventi. Prie seno namo ieškovas pjauna žolę, geni medžius, plauna kieme automobilį. Ieškovas yra pasiėmęs benzopjūklą. Sutinka su 200 000 Eur namo verte su daiktais, išskyrus, dviratį, nardymo įrangą ir darbo įrankius. Motociklas ir keturratis jai nereikalingi, ji teisių nelaikys. Motociklą parsivarė į garažą dėl saugumo, nes ieškovas vairuodavo išgėręs. Ieškovas prašo, kad vaistinės pastatas būtų priteistas jam. Pagal specialybę ji yra vaistininkė, pagrindinis jos darbas yra vaistinėje. Klinikoje per mažai ploto, kad atidaryti pagrindinę vaistinę. Pagrindinė vaistinė su licencija ir leidimais dirbti yra registruota (duomenys neskelbtini). Farmacijos įstatyme reglamentuota kokio ploto turi būti vaistinė. Ieškovas negalėtų vykdyti vaistinės veiklos, nes ji licencijuota, o ieškovas neturi tokio išsilavinimo. Vaistinė yra pagrindinė jos darbo vieta. Nardymo įranga pirkta daugiau kaip prieš 10 metų, prieš važiuojant į Norvegiją, kostiumas kainavo virš 5000 Lt. Įmonė pardavė automobilį „Audi Q5“. Dviračių vertes priešieškinyje nurodė pagal rinkos vertę. Jos dviratis nubraižytas, sulaužyti žibintai. Ieškovo dviratis labai geras, daug priedų prie jo. Bagažinė ir dviračių laikikliai montuojami ant automobilio yra universalūs, pirkti gal prieš 10 metų, bet naudojami buvo labai retai. Į dalinamo turto balansą neįtraukė piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, nes tai jos asmeniniai pinigai. Keturračio vertė 5000 Eur pagal rinkos kainas. Ji patyrė išlaidų bendro turto išlaikymui: sumokėjo įsiskolinimą už butą, žemės mokesčius ir kt. Dukros šeima gyvena jų senajame name ir susimoka už vandenį bei elektrą. Žiemą ieškovas pamatė, kad atsiknojusi naujojo namo stogo danga. Ieškovas ją informavo, kad suremontuotų stogo dangą. Ji iškvietė meistrą, pasakė, kad užsakyti tokios pat spalvos naują dangą reikės laukti 2-3 mėnesius. Kadangi buvo žiema, uždėjo kitos spalvos dangą. Tik uždėjus naują dangą ieškovas pasakė, kad yra rulonas garaže. Meistras sakė, kad to rulono nebūtų užtekę. Už medžiagas ir darbą sumokėjo 500 Eur. Namas nėra 100 proc. užbaigtas, todėl ji nesutiko mokėti pusės registracijos mokesčio. Žoliapjovė – traktoriukas yra įmonės ir stovi garaže. Įmonės seifas turėjo du užraktus ir du skirtingus raktus. Abu seifo raktai buvo pas ieškovą. Vieną seifo raktą paėmė iš ieškovo, kai šis grįžo iš poilsio Latvijoje, tai yra beveik savaitę prieš iki jo išvežimo į areštinę. Prasidėjus pandemijai, įmonė nebeklestėjo, viena gydytoja mirė, dvi išėjo. Ji pasitikėjo sutuoktiniu, nes kartu kūrė verslą, ieškovas valdė jos elektroninį parašą, turėjo visus prisijungimus prie banko. Kai pradėjo domėtis ieškovo kaip buhalterio darbu, pastebėjo, kad šis pakišdavo jai pasirašyti dokumentus, o pats tvarkėsi kaip norėjo. Ieškovas darbuotojams algas mokėjo grynais pinigais, valstybei buvo sumokama mažiau mokesčių. Kai pradėjo mokėti algas per banką, atsirado dideli mokesčiai valstybei, tai irgi įtakojo įmonės pelno sumažėjimą. Vaistai, elektra pabrango, įmonėje viskas sensta, reikia remontuoti. Ieškovas gyveno dvigubą gyvenimą, kaupė pinigus, ruošėsi skyryboms. Ji dar 2019 m. pabaigoje prašė suskaičiuoti kasą, bet ieškovas tempė iki 2020 m. vidurio, kol buvo pakviestas antstolis. Tada sužinojo, kad kasoje trūksta 100 000 Eur. Pats ieškovas kenkė įmonės įvaizdžiui, aiškino darbuotojams, kad įmonė tuoj bankrutuos, darbuotojai pradėjo eiti iš darbo. Dėl įmonės ateities, pelningumo su ieškovu nebuvo įmanoma pasitarti dėl įtemptų santykių. Domėjosi dėl įmonės pardavimo, bet „In Medica“ pamatę pelno ataskaitą, pasakė, kad reikėjo siūlyti parduoti prieš 5 metus. Ieškovas, būdamas įmonės bendraturčiu, nesidomėjo apie įmonės būklę, neteikė jokių pasiūlymų, kaip pagerinti veiklą ar parduoti. Jos nuomone, įmonės vertė šiuo metu daug mažesnė, negu nurodyta ekspertizės akte. „In Medica“ pasiūlė daugiausiai 200 000 Eur už įmonę. Per visą proceso laiką, ieškovas nesirūpino jokiu bendru turtu. Dukros šeimos statomame namą dar trūksta vidaus įrangos.
Liudytoja T. S. parodė, kad su ieškovu santykiai dabar konfliktiniai, su atsakove – geri. Buvo šalių šeimos draugė šešerius metus. Ieškovas dabar ją kaltina, kad jį stebi, kontroliuoja, užsipuola, prikaišioja, kad jos vyras neištikimas su atsakove. Kai jos vyras neteko darbo, įsidarbino klinikoje. Nuo 2019 m. spalio mėn. ieškovas gyvena kaimynystėje. Anksčiau draugavo šeimomis, važiuodavo į iškylas. Šalių santykiai visada būdavo „kandūs“, užgauliojantys, netaktiški, jos nuomone iš ieškovo pusės. Ieškovas sakydavo atsakovei „ar gali patylėt“, „užsičiaupt“, „lįsk į būdą“, „ar tu gali greičiau“ ir pan. Jai iš šalies ieškovo elgesys su sutuoktine atrodė nepagarbus ir netaktiškas. Atsakovė į ieškovo nepagarbų elgesį nereaguodavo, nes buvo taip įpratusi. Toks jų bendravimas buvo įprastas. Per šventes buvo vartojamas alkoholis. Susitikdavo per gimtadienius, iškylas, kartais kas mėnesį, kartais kas kelis. Ieškovo visada turėjo būti „viršus“, jis buvo „aš“. Atsakovė yra per ją pirkusi daiktų, kad nesužinotų ieškovas, nes visada turėdavo gauti ieškovo leidimą ką nors nusipirkti. Ieškovas dabar gyvena sekančioje laiptinėje. Kalbas, kad ieškovas su R. yra pora, išgirdo jau prieš beveik 5 metus. Ieškovas su R. Š. kartu eidavo pietauti. 2019 m. rudenį ieškovas išėjo gyventi pas vaikus, o po to, apsigyveno pas R. Ji mano, kad ieškovas išėjo iš namų savo noru gyventi pas kitą moterį, nes su pastarąja kartu vaikšto, kartu važiuoja. Kad šalys skiriasi, sužinojo iš atsakovės, kai ieškovas grįžo iš pajūrio. Atsakovė sakė važiuos pas advokatę. Vėliau sakė, kad vyksta teismo procesas. Nežino kas pradėjo skyrybų procesą. Pati nematė šalių smurto, bet atsakovė skambino verkdama, rodė mėlynes ant krūtinės, po krūtine, ant šonų, kojos, sakydavo, kad ieškovas stūmė, mušė vaistinėje. Jos vaikai yra sakę, kad „teta žviegė vaistinėje“. Ji tuo metu buvo darbe.
Liudytojas V. A. parodė, kad šalys yra jo uošviai. Namas, kuriame gyvena nuo 2017 m., teisiškai priklauso ieškovui. Pradėjus gyventi, bendru sutarimu su žmona pakeitė stiklų paketus, lauko duris, priekinę tvoros dalį, tvarkė vaiko kambarį, pakeitė keletą baldų, šaldytuvą, indaplovę ir džiovyklę. Į uošvių namą investavo apie 15 000 Eur. Gal 2017 m. perpirko iš ieškovo svetainės baldus, sumokėjo 6 000 Eur grynais pinigais. Pinigus padavė ieškovui, atsakovei apie tai nesakė. Seniau buvo su ieškovu per pusę pirkę skalbimo mašiną, nes buvo kalbėta, kad po vestuvių liks name gyventi. Į šeimą jis atėjo 2006 m., dar buvo moksleiviai, po to, studentai. Tuo metu šalių šeimoje viskas buvo tvarkoje. Apie 2017 m. grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė daug laiko skyrė buičiai, ieškovas tvarkė ūkį. Šalių tarpusavio santykiai buvo normalūs. 2019 m. rugpjūčio antroje pusėje ieškovas apsigyveno pas juos. Jie gyvena už kokių 200 metrų nuo šalių namo, langų į tą pusę nėra. Vieną vakarą atsakovė paskambino jo žmonai ir pasakė, kad pykstasi. Apie 23.30 val. atėjo, stengėsi nuraminti, už pusvalandžio išsiskirstė. Iš karto vizualiai sužalojimų ant atsakovės nematė, bet ko kelių dienų ši parodė mėlynę ant rankos. Alkoholis šeimoje buvo vartojamas, bet proto ribose. Nebenorėjo jo žmona eiti į svečius pas tėvus, nes sakydavo reiks gerti. Kai buvo paėmęs uošvių automobilį, po kilimėliu rado 350 Eur. Šalių šeimoje daugumoje pinigai buvo pas ieškovą. Priėjimą gal turėjo abu, bet pinigais disponavo ieškovas. Antro namo statybos vyko jau bendraujant su šalių šeima. Statybas vykdė ieškovas. Kai 2015 m. apsivedė, uošviai vestuvių proga įteikė simbolinį raktą ir pasakė, kad namas jiems dovanojamas. Tame name gyvena iki šiol. 2019 m. rugpjūtį įvyko barnis tarp šalių po ieškovo grįžimo iš kelionės Latvijoje. Atsakovė sakė, kad ieškovas turi kitą moterį ir ji negali kartu gyventi. Ieškovą buvo išvežusi policija, grįžęs jis apsigyveno pas juos, miegojo svetainėje. Gal apie tris mėnesius gyveno pas juos. Tuo metu jiems gimė vaikas. Gal du kartus yra atsakovė rodžiusi mėlynes ant rankos, sakė, kad ieškovas smurtavo. Su ieškovu anksčiau labai bendraudavo, dabar santykiai atitolę, bet nesipyksta. Ieškovas darbo žmogus, atsakovė dirbo vaistinėje, ieškovas turėjo daugiau laiko. Jam problemų su ieškovu nekildavo. Ieškovas turėjo du infarktus. Verslą šalys sukūrė kartu. Kai ieškovas gyveno pas juos, būdavo, kad vakarais išvažiuoja. Mano, kad išsiveždavo R., privažiuodavo sidabrinė mašina. Namą prasidėjus skyryboms žadėjo perrašyti jiems, buvo sutarta pas notarą, bet ieškovas po sulaikymo pasakė, kad namo dabar neperrašys, nes yra strateginis ėjimas. Jie su žmona dėl namo buvo nusprendę grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini). Jei būtų žinoję, kad taip pakryps reikalai, būtų negrįžę į (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra padavęs vestuvinį žiedą jo nėščiai žmonai, kad ši nuneštų jį atsakovei. Bendraujant su atsakove problemų nekildavo. Ieškovas pats nusprendė išeiti gyventi kitur iš jų. Kelis vakarus negrįžo ir nebegrįžo. Ieškovas buvo minėjęs, kad gyvena pas R. Buvo ne paslaptis, kad ieškovas turi kitą moterį. Jų name yra keturi kambariai ir virtuvė. Svetainė atskiras kambarys, kur miegojo ieškovas. Kad ieškovas susitinka su R., pats matė. Kad gyvena pas R., pats ieškovas sakė.
Liudytoja A. M. L. parodė, kad ieškovas yra sesers vyras, atsakovė – sesuo. Ieškovą pažįsta virš 30 metų. Bendraudavo šeimos susibūrimuose, švenčių progomis. Mamai mirus, visos šventės buvo šalių namuose. Ant stalo visada būdavo labai daug alkoholio, kuris iššaukdavo ieškovo grubumą, stačiokiškumą atsakovės atžvilgiu. Ieškovas geria be saiko, mėgsta prabangius gėrimus. Gal kokie aštuoneri metai, kai ieškovas tapo grubesnis. Išgėręs ieškovas girdavosi kas „aš“ ir „ką aš turiu“. Ji klausdavo sesers kaip ši gali pakęsti, sesuo sakydavo, kad jau užsigrūdino. Sužalojimų ji nematė, bet sesuo po kiekvieno incidento paskambindavo. Kai sesuo gulėjo ligoninėje, ieškovas pora dienų jos nepaėmė. Atsakovė pati viena važiuodavo pas gydytojus į Kauną, į sąnarį leisti vaistų, vairuodama viena ranka. Kai ieškovas sirgo, atsakovė skambino, prašė padėti, klausė gal turi pažįstamų Kauno klinikose. Bet kol sudaro vietą, atsakovė jau vežė ieškovą į Vilnių. Atsakovė įtarė, kad ieškovas turi meilužę. Atsakovė prašė jos iš savo telefono paskambinti duotu numeriu ir kas atsilieps. Ji paprašė kolegos ir šis paskambino, atsiliepė moteris iš Šiaulių. Tada buvo dvidešimt penki metai šalių santuokos. Sesė sakė, kad niekuo neįtinka ieškovui‚ „pasitrauk, nekliudyk, maistas atšalęs, perkeptas“, įtarė gyvenant dvigubą gyvenimą. Ieškovas mėgsta prabangą – motociklas, keturratis, nardymas, kelionės. Atsakovei buvo prikaišiojama, jei nusipirkdavo puodą, sulčiaspaudę. Ieškovas sesei yra nupirkęs tik vieną žiedelį. Jei važiuodavo į Turkiją, sesė skambindavo, kad ji prie baseino, o ieškovas su draugu geria. Žino, kad sesė buvo apstumdyta, kreipėsi į priimamąjį, nes labai skaudėjo šoną. Apie skyrybas sužinojo iš sesers. Kiekvienų metų lapkričio 1 d. susirenka Kelmėje pas gimines. Visada iš susitikimo vairuodavo atsakovė, nes ieškovas „baliavodavo“. Vienintelis kartas buvo po širdies operacijos, kai vairavo ieškovas.
Liudytoja I. S. parodė, kad dirba vyr. buhaltere įmonėje, pas atsakovę. Kai pradėjo dirbti įmonėje, buhalterinėje apskaitoje nebuvo suminių likučių, juos rinko iš kelių programų. Ilgalaikis turtas buvo vestas litais. Ilgai rinko likučius, suderinimo aktus. Buhalterinė apskaita buvo vesta, bet „nedavesta“. Ūkinių operacijų žurnalo, pagal kurį reikėtų iškelti likučius, ji neturėjo. Labai ilgai atstatinėjo likučius. Atsargų, darbo užmokesčio buvo neteisingi likučiai. Tinkamos buhalterinės apskaitos kaip ir nebuvo. Šiai dienai keitėsi įmonės pelningumas, nes išaugo vaistų kainos, darbo užmokestis. Gal 2019 – 2020 m. buvo didesnis pelningumas, nes nebuvo tikslios įmonės apskaitos. Dabar pelningumas sumažėjęs. Pelningumo sumažėjimas yra dėl objektyvių priežasčių (pakilo vaistų kainos, darbuotojų atlyginimai). Nebuvo jokių atsakovės prašymų dirbtinai sumažinti pelningumą. Kai buvo iškviestas antstolis ir konstatuotos faktinės aplinkybės, ji nedalyvavo. Kai perimant dokumentus skaičiavo kasą, pinigų likutis dokumentuose buvo didelis, bet realiai jų nebuvo. Iki 2019 m. įmonėje buvo išimamas pelnas. 2019 m. pelnas nebuvo išimtas. Mano, kad kol šalys gyveno kartu, jie ir disponavo tais pinigais. Nusprendė, kad parodys pelno išėmimą, sumokės mokesčius ir paliks kasoje tiek, kiek yra. Kitu atveju būtų reikėję kviesti policiją ir ieškoti dingusių pinigų. Ant „popieriaus“ atsakovei buvo išmokėtas pelnas, bet realiai ji pinigų negavo. Pinigai tikriausiai buvo išleisti šalims dar gyvenant kartu. Objektyviai nustatyti, kuris ir kuriuo metu paėmė pinigus iki faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, neįmanoma. Vienas buvo buhalteris, kitas kasininkas, abu turėjo seifo raktus, gyveno šeimoje. Įmonės vertės sumažėjimas gali būti dėl nurašytų kasos pinigų. Įmonės turto nusidėvėjimą tvarkė pagal ieškovo paliktą normatyvą. Ilgalaikį turtą iš litų pervertė į eurus. Atlyginimai išmokami pavedimais. Kasoje pinigų yra 20 000 – 30 000 Eur vidutiniškai. Kas lieka daugiau, atsakovė įneša į banką. Tikslino deklaracijas, nes ligonių kasų pajamos yra neapmokestinamos, bet joms patiriant neapmokestinamas išlaidas, dalis yra apmokestinamos. Kai teikė deklaracijas neišskyrė neapmokestinamų išlaidų, bet pelnas nepasikeitė. Ieškovo prašymu išskyrė neapmokestinamas pajamas, atitinkamai pasikeitė išlaidos. Tai įmonės pelningumo nekeitė, nes pelno mokestis išliko nepakitęs. Už 2019 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją sudarė ir teikė ieškovas, o už 2020 – 2021 m. – ji. Jos teiktos deklaracijos yra teisingos. Dėl neapmokestinamų pajamų tikslino 2020 ir 2021 m. deklaracijas, bet pelno mokestis nepasikeitė, žalos biudžetui nepadarė. 2020 m. tikslino deklaraciją dėl buvusio buhalterio kaltės, nes netiksliai buvo suvesti dokumentai. Patikslintos 2020 – 2021 m. deklaracijos yra teisingos. 2021 m. deklaracijos priede PLN204L numatytos sąnaudų sumos laikomos leidžiamais atskaitymais ir eilutėje ilgalaikio turto perleidimo nuostolio suma nurodyta 58 648 Eur suma, tai gali būti parduotas automobilis. Pagal verslo apskaitos standartus, parduodant ilgalaikį turtą, visa automobilio įsigijimo suma eina į 6 klasę (sąnaudos), nusidėvėjimas – į 5 klasę (pajamos) ir tada išsiveda likutis. Automobilis „Audi Q5“ įsigytas 2009 m. Gali būti, kad dar kažkas buvo parduota ir atsidūrė sąnaudose. Ji šiuo metu negali prisijungti prie programos ir paaiškinti detaliau. Jei paaiškės, kad tai neteisinga suma, tai deklaraciją patikslins. Ji turi buhalterinį išsilavinimą. Jos darbo metu nebuvo dirbtinai mažinama įmonės turto vertė, manipuliuojant nurašymais ir perkeliant turtą iš vienos klasės į kitą. Deklaracijos buvo tikslinamos ieškovo prašymu, VMI tikslinti neapmokestinamų pajamų neprašė. Ekspertui perdavė duomenis nuo 2020-07-01 iki 2020-12-31, 2021 m. ir 2022 m. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą apskaita tvarkoma darant dvejybinį įrašą. 2019 m. dvejybinio įrašo nebuvo. Ūkinių operacijų žurnalo nebuvo pagal dvejybinį įrašą, didžiojoje knygoje buvo skolos darbuotojams, ilgalaikis turtas buvo dvejose rinkmenose. Viską rinko gabaliukais į buhalterinę programą. 2020 m. spalio 20 d. surašė buhalterinės apskaitos klaidų nustatymo aktą. Ligonių kasų pajamos neapmokestinamos mokesčių tikslams, bet įmonei tos pajamos yra bendros. Kasoje neatitiko grynųjų pinigų likutis ir sprendė ką daryti. Dalį išmokėjo kaip pelną, o dalį kaip atlyginimą atsakovei. Realiai pinigų atsakovė negavo, nes jų nebuvo. 2019 m. pelno nebuvo išimta. Jos darbo metu pelno nebuvo išimta, atlyginimo taip pat labai mažai atsakovė išsimokėjo. 2022 m. atsakovė atlyginimo neišsimokėjo. Įmonės pelningumas mažėja, nes kilo atlyginimai, elektros sąnaudos, brango vaistai, sumažėjo pacientų. Preliminarus pelnas nuo 2022 m. sausio iki liepos yra 4 000 Eur. Mano, kad klinikos vertė sumažėjo, bet tai ne jos kompetencija. Klinikos vertė skaičiuojama pagal balansą. Kai vertino ekspertas, dar nebuvo tokių didelių atlyginimų, elektros sąnaudų, pakilusių vaistų kainų. Nepaskirstytas pelnas „kabo“ balanse nepaskirstyto pelno sąskaitoje. Tai suminė išraiška pelno už visus tuos laikotarpius. Tai istorinis pelnas, kuris kaupiasi ir kurį gali paskirstyti, bet jei yra minusas, tai jis išsiima iš to pelno. Iki jos darbo pradžios įmonėje buvo naudojama vaistų programa, apskaitos programa ir excel programoje buvo ilgalaikis turtas, iš šių programų ėmė duomenis. Jos nuomone, buhalterinė apskaita iš viso nebuvo tvarkoma. Visos ūkinės operacijos turi būti registruose tą pačią dieną ir turi būti tvarkomos darant dvejybinį įrašą. Buvo prie tų programų prisijungusi. Pradėjusi dirbti keitė buhalterinės apskaitos programą į „Rivile“, į kurią kėlė likučius, nes ankstesnėje buhalterinės apskaitos programoje buvo nesąmoningi likučiai. Taisyti likučius senojoje programoje būtų brangiau nei įsigyti abonentą naujai programai. Be to, su senąja programa nebuvo galima dirbti nuotoliu. Su ankstesne programa ji iki tol nebuvo dirbusi. Ji teikia metines pelno mokesčio deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jose nurodyti teisingi įmonės veiklos rezultatų duomenys. Patikslintos deklaracijos yra priimtos. Balanse sąskaitos yra suminės. 3.4.11 yra suminė balansinė sąskaita, nepaskirstytas pelnas susisumuoja už visus laikotarpius. 2020 m. liepos mėn. į šią sąskaitą sudėjo viską ką turėjo išlyginti. 2021 m. buvo išmokėtas pelnas, kad sudengti kasą. Todėl bendras nepaskirstytas pelnas sumažėja. Toliau pelnas prisideda, kiek yra uždirbta. Tai yra nepaskirstyto pelno suminė sąskaita, kurioje susideda visų metų pelnai, tai nėra pelno ataskaita, tai nėra pelno deklaracija. Pelno ataskaita darosi tik tiems metams ir užsidaro. 2020 m. liepos 13 d. buvo prašymas ieškovui pasiaiškinti ir pateikti įmonės finansinius dokumentus. Prašomų dokumentų negavo, likučių perdavimo taip pat negavo. Nepaskirstytas pelnas 2020 m. liepos mėn. buvo priimtas toks, kuris išsilygina pagal ieškovo pateiktus duomenis. 2021 m. buhalterinėje apskaitoje jau yra nuoseklumas. 2020 m. pradžioje įmonės banko sąskaitoje buvo 174 705 Eur, ši suma stovi balanse prie banko sąskaitos. Atsakovė galėjo uždeklaruoti šių pinigų nuėmimą, bet to nedarė, nes yra konfliktas skyrybose. Iš šių pinigų mokėjo atlyginimus, mokėjo už elektrą, pirko vaistus. Iki šių metų įmonė dirbo pelningai. Teismui teikė pelno ataskaitą iki 2022 m. liepos mėn., kur pelnas – 4 000 Eur. 2022 m. įmonės pajamos ėmė mažėti. Pelno ataskaitoje suminio pelno nėra, jis yra balanse. Pelno ataskaitoje yra einamųjų metų pelnas. Balansą sudarinėja kiekvienais metais, nes pagal didžiąją knygą yra toks reikalavimas. Jie nėra teikiami Registrų centrui, nes dar nėra sutvarkyti įmonės nuostatai. Pelnas, kurį įmonės savininkas galėtų nusiimti, yra prilyginamas apmokestinamam pelnui, bet dar iš jo reikia atimti pelno mokestį. Kad ir neapmokestinamos, įmonėje yra bendrai pajamos ir sąnaudos, ir įeina į bendrą sumą. Pelnas nurodomas ir iš apmokestinamų, ir iš neapmokestinamų, jau bendrai sudėjus. 2021 m. pelno ataskaitoje nurodytos pajamos virš 702 000 Eur apima visas klinikos gautas pajamas (ir iš ligonių kasų, ir už paslaugas); sąnaudos virš 683 000 Eur apima visas sąnaudas; pelnas virš 18 000 Eur ir jokio kito pelno nėra. Iš 2020 m. pradžioje įmonės banko sąskaitoje esančių pinigų buvo mokami atlyginimai, mokesčiai, tiekėjams, buvo rasta daug neapmokėtų sąskaitų, kurias apmokėjo. Sąskaitoje esantys pinigai tam momentui nėra susiję su nepaskirstytu pelnu. Pradėjus dirbti rado, kad 300 000 Eur neišmokėta atlyginimų, pasidarė aktus, kad atlyginimai realiai buvo išmokėti einamo mėnesio. Ilgalaikį turtą susivedė pagal eurus. Darė tiekėjų suderinimo aktus, atrado neapmokėtų skolų. Tada buhalterinėmis pažymomis atstatinėjo ką gali, kad sutaptu su realybe. 2020 – 2021 m. pelno ataskaitos atspindi realią įmonės padėtį. Vienintelis dalykas iš 2019 m. yra nepaskirstytas pelnas balanse, per šią eilutę galima sutvarkyti likučius buhalterinėmis pažymomis.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. K. parodė, kad dirba buhaltere įmonėje pas atsakovę, tvarko pirminius dokumentus. 2020 m. apskaitos programoje likučiai buvo tokie, kad buvo geriau pradėti dirbti su nauja programa. Duomenys buvo pradėti vesti atsikeliant atkurtus likučius ir pradėta dirbti su nauja programa. Buvo antstolio aktas – kasoje realus likutis buvo apie 20 000 Eur, o apie 100 000 Eur nebuvo. I. S. deklaravo dalį kaip pelną, nes turėjo išsilyginti faktinį kasos likutį, nuo kurio būtų galima pradėti tvarkingai tvarkyti kasą. O dalis buvo parodyta, kaip direktorės atlyginimo išmokėjimas. Direktorei buvo išmokėta realiai apie 10 000 Eur kaip alga. Atlyginimai darbuotojams padidėjo. Atvykstantiems gydytojams atlyginimai išaugo vos ne tris kartus. Nėra gydytojų ir tenka kviestis iš kitų miestų. Atlyginimai mokami pavedimu. Deklaracijos, ilgalaikis turtas, nusidėvėjimai ne jos kompetencijoje. Ji registruoja sąskaitas programoje ir apmoka pavedimus tiekėjams.
Liudytoja O. R. parodė, kad nuo 2014 m. dirba valytoja įmonėje pas atsakovę. Atlyginimą gaudavo iš ieškovo grynais pinigais. Ieškovas visada tvarkydavo finansinius reikalus. Yra prašiusi pinigų ir atsakovės, bet ši sakydavo „palauk paskambinsiu L.“. Atsakovė jai pinigų neduodavo, nes neturėdavo. Ieškovas turėdavo raktų „kūlį“, bet nuo ko jie neįvardindavo. Po ieškovo išėjimo viskas keitėsi kardinaliai, pradėjo pravesti atlyginimus į sąskaitas visam kolektyvui. Iki 2020 m. pasirašydavo ant lapo ir ieškovas išmokėdavo pinigus. Visam kolektyvui pinigus išmokėdavo ieškovas. Atlyginimai didėjo visiems.
Ekspertas Darius Milašauskas paaiškino, kad atsakė į atsakovės klausimus, pateiktus elektroniniu paštu. Atsakant į klausimą, ar atliekant ekspertizę disponavo išsamiais ir patikimais IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis už 2019 – 2020 m. laikotarpį, reikia išskirti du laikotarpius: laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-07-31 ir laikotarpį nuo 2020-07-31 iki 2020-12-31. Už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-07-31 ekspertas patikimų duomenų neturėjo. Vadovavosi įmonės metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis, tačiau dalies duomenų neturėjo, todėl interpretavo pagal logiką. Pažymėjo, kad tie duomenys nebuvo tokie svarbūs, nes vėliau buvo padaryti įmonės buhalterės balansai 2020 m. liepos mėn., pagal kuriuos tai konkrečiai dienai buvo atliekami skaičiavimai, kurie apėmė ir ankstesnius duomenis. Duomenų už pirmąjį laikotarpį buvo prašoma, bet įmonę tvarkanti buhalterinė įmonė negalėjo padaryti tų duomenų, nes trūko informacijos juos parengti. Buhalterė sakė, kad ir suprasti, ir atsekti duomenų neįmanoma. Jei nėra patikimų duomenų už 2019 m., tai neturėtų vadovautis 158 000 Eur suma. Paaiškino, kaip gavo šią sumą, paėmus metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2019 m. Pajamos susideda iš dviejų dalių: apmokestinamosios ir neapmokestinamosios. Neapmokestinamosios pajamos susijusios su mokėjimais iš ligonių kasų. Šias pajamas sudėjus, gauna bendrų pajamų skaičių (589 482 Eur). Po to, yra sąnaudų sumos su leidžiamais (195 812 Eur) ir neleidžiamais (235 288 Eur) atskaitymais. Bendra sąnaudų suma yra 431 100 Eur. Pajamas atėmus iš sąnaudų gaunasi 158 382 Eur skirtumas. Šis skaičius iš principo turėtų būti teisingas. Bet kitose deklaracijose 2020 – 2021 m. šie skaičiai šiek tiek skiriasi (pakoreguotose deklaracijose). Bendros pajamos susideda iš apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų (559 399 Eur). Jis ekspertizės darymo metu pakoreguotų deklaracijų neturėjo. Sąnaudose neatskirti neleidžiami atskaitymai. Pelno deklaracijos paruošos išimtinai mokestiniais tikslais, jose neturi viskas matytis, buhalterės paaiškinimu. Buhalterė neprivalo traukti sumų, kurios yra susijusios su neapmokestinamųjų pajamų uždirbimu. Tikėtina, kad metinėse pelno mokesčio deklaracijose informacija gali nebūti visiškai pilna. Turi 2020 – 2021 m. deklaracijas, bet turi ir buhalterės padarytas išskleistas pelno nuostolio ataskaitas. O 2019 m. turi tik trumpą deklaraciją, bet neturi išskleistos informacijos kiekvienos eilutės, turi tik du skaičius. Todėl 2019 m. skaičiumi (158 382 Eur) nelabai galima remtis, nes nelabai žinoma šių skaičių kilmė. 2020 – 2021 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose nėra įkeliamos visos sąnaudos (nėra neleidžiamų atskaitymų), tai gal ir 2019 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nebuvo įkeltos visos sąnaudos, o įkeltos tik tos, kurios reikalingos teisingai suskaičiuoti pelno mokestį. Aiškios deklaracijos yra 2020 – 2021 m., o apie 2019 m. išskleistų duomenų neturi. 2019 m. pelnas virš 56 000 Eur, jis apskaičiuojamas nuo apmokestinamų pajamų, bet jei įtraukti visi atskaitymai. Buhalterė padarė balansą 2020 m. liepos mėn. Padarant balansą yra turto grupė ir kapitalo bei įsipareigojimų grupė, šioj grupėj atsispindi sukauptas nepaskirstytas pelnas. Pagal bylos duomenis nėra duomenų, kad laikotarpiu 2020 m. sausio – liepos mėn. būtų išimami/išsimokėti pinigai. 2020 m. sukaupto pelno parengtame balanse nebereikėtų pridėti. Balanse sutrauktos visos turto, skolų grupės, nepaskirstytas pelnas, tai tikėtina iki tos datos nereikia nieko pridėti, nes nepaskirstyto pelno suma balanse už praeitus laikotarpius yra įtraukta. Jei nėra duomenų apie pinigų išmokėjimus, išgryninimus, o vien tik įmonės einamosioms reikmėms visos lėšos pajamos ir sąnaudos naudojamos, balansai sudaromi nesant pelno išėmimo iš įmonės, tai 2020 m. balanse turi atsispindėti nepaskirstytas pelnas, taip pat ir 2021 m. Nepaskirstytas pelnas yra susikaupęs. Tų sumų pridėjimas yra kaip ir dubliavimas. Jei pelnas nebuvo nuimtas, padidėja įmonės vertė dėl sukaupto pelno. Buhalterės paaiškinimu, metinė pelno mokesčio deklaracija teikiama tik pelno mokesčio tikslais, tai yra apmokestinamu dalyku ir neturėtų dominti neapmokestinamos pajamos ir sąnaudos. Pelno mokesčio deklaracijos jam esminės reikšmės nesudarė. Jis skaičiavo pajamų metodu ir turto požiūrio metodu. Susumuoja visą turtą, skolas minusuoja ir turi grynąją vertę. Ekspertizės akto pirmoje lentelėje nurodyti skaičiai yra informatyvaus pobūdžio ir neturi esminės įtakos. Jei buvo kažkoks netikslumas, jis vertės neįtakojo. Patikslintoje deklaracijoje 2020 m. pardavimo pajamos 559 399 Eur (tiek pat ir pirminėje deklaracijoje), sąnaudų 235 984 Eur, pelnas 26 634 Eur (26 759 Eur pirminėje deklaracijoje). Nereikšmingas skirtumas pelno mokesčio patikslinimo metu. Deklaraciją reikia žiūrėti kartu su išskleista pelno ataskaita. Atlikdamas pelno paskaičiavimus vadovavosi 2019 – 2021 m. metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis. Iš 2020 m. pelno ataskaitos matyti, kad virš 26 000 Eur pelnas yra ir apmokestinamų, ir neapmokestinamų pajamų likutis. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pelnas beveik toks pat kaip ekspertizės akte. Į klausimą kokia yra tikroji paskirstomojo klinikos pelno suma už 2019, 2020, 2021 metus nurodė, kad pagal visus pateiktus duomenis, tikslių duomenų už 2019 metus pateikti negalima (įmonė neturėjo duomenų, metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodyta, kad mokestinio veiklos laikotarpio pelnas sudaro 56 959 Eur (pagal apmokestinamas pajamas)). Pagal pateiktus duomenis ekspertizės akto rengimo metu, galima teigti, kad grynasis pelnas 2020 metais buvo 26 758,51 Eur, 2021 metais – 18 829,89 Eur. Deklaracijose sutapo pelnas prieš mokesčius ir po mokesčių. Automobilis „Audi Q5“ parduotas 2021 m. Iš 2021-01-01 – 2021-12-31 pelno ataskaitos matyti, kad prie pajamų ilgalaikio turto perleidimo pelnas nurodyta 58 647,05 Eur suma, prie sąnaudų ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai nurodyta 58 648,05 Eur suma. Tikėtinai buhalterė turi savo buhalterines programas ir yra kontrahentinės sąskaitos, vienoje sąskaitoje apskaito turtą, kitoje – amortizaciją. Todėl parodė pilną sumą įsigijimo ir amortizacijos, o atskira eilute 8 500 Eur automobilio pardavimo pajamas. Pelnas ir nuostolis „nusinulina“, rezultatas automobilio pardavimo pajamos 8 500 Eur. 58 000 Eur parodyti ir prie pajamų, ir prie sąnaudų, todėl viskas tvarkinga. Automobilis buvo atspindimas balansų sąrašuose, o baldų balanse nebebuvo. Baldai į įmonės turtą buvo įskaičiuoti vėliau, kiekvieną baldą fotografavo ir surašė. Į klausimą ar pagal klinikos buhalterinės apskaitos duomenis ir pateiktas deklaracijas klinikos pelnas 2019 – 2021 metais galėjo būti 824 873 Eur; ar tokio pelno suma disponavo viena atsakovė; ar tai yra tokia klinikos realiai gauto pelno suma, kurią dabar galima dalinti savininkams nurodė, kad sudėtinga atsakyti, koks įmonės pelnas buvo 2019 – 2021 metais, tačiau pelnas iki apmokestinimo, mano, galėtų būti sudėjus pelno sumas nurodytas deklaracijose (56 959 Eur + 26 759 Eur + 18 830 Eur = 102 548 Eur). Tačiau nėra patikimų duomenų už 2019 m. 2020 – 2021 m. deklaracijos buvo papildytos išplėstiniais skaičiais, t. y. detalizuotos. Į klausimą ar remiantis turimais aktualiais klinikos buhalterinės apskaitos duomenimis, galima realiai ir patikimai prognozuoti, kad klinikos pelnas paskirstymui savininkams už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. galėtų būti 205 653,63 Eur nurodė, kad pagal duomenis už 2022 m. iki liepos 31 d. 399 066 Eur pajamų, 381 040 Eur sąnaudų, pelnas būtų 18 025 Eur, dar direktorės alga 14 000 Eur, tai galutinis pelnas 4 000 Eur. Bet tai hipotetinis klausimas. Jei klinikoje prisirašiusių pacientų mažėja, turėtų mažėti neapmokestinamos pajamos. Pajamos panašios, bet sąnaudų lygis daug didesnis, lyginant su ankstesniais metais. Jei buvo uždirbtas pelnas, bet metų pabaigoje nebuvo nuimtas ir lieka įmonėje, nuo to didėja įmonės vertė. Reikalavimas padalinti pelną, kuris nebuvo nuimtas, ir padalinti padidėjusią įmonės vertę, gaunasi dvigubas reikalavimas. Jei pelnas buvo išgrynintas ir priklauso dviem žmonėms, nes buvo nuimtas vieno žmogaus, jį reikia dalintis.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas L. N. ir atsakovė V. N. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.
Dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei
Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 22 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, tinkamai nevykdo savo, kaip sutuoktinių pareigų vienas kito atžvilgiu. Ieškovas pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė, kad jau 2017 m. pastebėjo, kad atsakovės yra vis dažniau menkinamas, nepalaikomas, atsirasdavo įtampa bendravime. 2019 m. atsakovė jam vieninteliam nepakėlė atlyginimo, pradėjo užsiminti apie skyrybas, pareiškė, kad maistą pirks ir gamins kiekvienas sau atskirai, pradėjo važinėti į darbą skirtingais automobiliais, gyventi skirtinguose kambariuose. 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės buvo apkaltintas smurtu, sekančią dieną sulaikytas, teismas paskyrė apribojimus – nesilankyti namuose, gyventi skyriumi ir nesiartinti prie atsakovės. Jis apsigyveno dukros šeimoje, kuri tuo metu laukėsi. Jam sutiko padėti buvusi bendradarbė R. Š., kuri užleido vieną kambarį su sąlygą, kad prisidės prie buto išlaikymo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, panaikinti apribojimai, galėjo grįžti į namus, bet po to buvo dar keli ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jis buvo pripažintas nekaltu. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovė jį nepagrįstai atleido iš darbo. Ne pats paliko šeimą, o buvo atsakovės išvarytas iš namų ir išstumtas iš verslo. Atsakovė viską matavo pinigais. Su R. Š. konsultuodavosi darbo reikalais ir ne dėl jo bendravimo su R. Š. prasidėjo konfliktai su atsakove. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi pusės ir nemato galimybių toliau kartu gyventi.
Atsakovė nesutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo jai neištikimas, t. y. atsakovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atsakovė pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė, kad jau 2019 m. pavasarį ieškovas tapo irzlus, nuolatos priekaištaudavo, ji, anot ieškovo, nebemokėjo nei grindų išplauti, nei maisto pagaminti, vengdavo santuokinio gyvenimo su ja. 2019 m. rugpjūčio 10-12 d. ieškovas pasiėmė atostogų ir be jos išvažiavo pailsėti, nors visada sutuoktiniai ilsėdavosi kartu. Iš telefono išklotinių atsakovė nustatė, kad ieškovas buvo išvykęs į Latviją, taip pat pamatė labai intensyvų ieškovo bendravimą telefonu su R. Š. Kai ieškovas grįžo iš Latvijos, ji buvo nuėjusi pas R. Š., ši buvo ką tik grįžusi, dėliojosi daiktus. Skambino į R. Š. darbovietę, kur patvirtino, kad ši atostogauja ir bus pirmadienį po pietų. Tuo metu sakė grįš ir ieškovas. Tada įsitikino, kad ieškovas buvo išvažiavęs ilsėtis į Latviją su R. Š. ir, kad ieškovas gyvena dvigubą gyvenimą. Pati matė ieškovą kartu su R. Š. vakare važinėjančius dviračiais. Negalvojo, kad sutuoktinis gali ją išduoti.
Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad įtempti santykiai tarp šalių atsirado 2019 m. pavasarį. 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė išsiaiškino, kad ieškovas palaiko artimus santykius su kita moterimi R. Š. Kad ieškovas nuolat ir intensyviai bendraudavo su R. Š. patvirtina byloje esančios ieškovo telefono numerio išklotinės už 2019 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius. Iš jų nustatyta, kad minėtu laikotarpiu ieškovas skambino ar rašė trumpąsias žinutes į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. Š., virš 700 kartų įvairiu paros metu. Be to, nustatyta, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 10-12 d. buvo išvykęs į Latviją ir būtent tuo laikotarpiu skambučių ar trumpųjų žinučių į R. Š. telefono numerį nėra. Nors ieškovas nurodė, kad su buvusia bendradarbe R. Š. konsultuodavosi darbo reikalais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir R. Š. nesieja nei darbiniai, nei giminystės ryšiai, toks intensyvus kasdienis bendravimas telefonu, net ir vėlyvu paros metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagrįstai prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo neištikimybės. Iš antstolės Vaivos Šimkienės 2021 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 71-278 nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovės telefonu darytas įrašas, kuriame atsakovė kalbasi su R. Š. Iš pokalbio išklotinės nustatyta, kad atsakovė žino, jog ieškovas kartu su R. Š. buvo išvažiavę savaitgalį ir žino apie jų intensyvius telefoninius pokalbius. R. Š. santykių su ieškovu nepatvirtino, bet ir nepaneigė, nurodė, kad jei ieškovas skambina, ji atsiliepia, bei nurodė atsakovei su ieškovu aiškintis patiems. Taip pat 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovės telefonu daryti keturi įrašai, kuriame atsakovė kalbasi su ieškovu. Iš pokalbių išklotinių nustatyta, kad atsakovė bandė aiškintis santykius su ieškovu, klausė, kurią moterį šis renkasi, siūlė susirinkti visiems šeimos nariams ir aptarti susidariusią situaciją, tačiau ieškovas atsikalbinėjo, nėjo į kontaktą, kad išsiaiškinti, nes teigė nebematantis šeimos ir nebandė išsaugoti santuokinių ryšių. Iš antstolio Ričardo Kudrausko 2021 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-9 nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovės telefonu darytas įrašas, kuriame atsakovė kalbasi su ieškovu. Iš pokalbio išklotinės nustatyta, kad atsakovė daug kartų klausia ieškovo, kurią moterį šis renkasi, nurodė, kad dukra žino apie ieškovo atostogas bei, kad buvo pas R. dukrą, kuri patvirtino, kad mama išvažiavo su ieškovu. Ieškovas vengė aiškintis santykius su atsakove, nurodė, kad ji nieko nežino, galbūt tik numano. Ieškovas nepatvirtinimo, bet ir nepaneigė, turintis santykius su R. Š. Dėl ieškovo bendravimo telefonu su R. Š. tarp ieškovo ir atsakovės kilo konfliktas 2019 m. rugpjūčio 16 d. vakare, kuris perėjo į fizinį kontaktą. 2019 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas buvo sulaikytas, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo atsakovės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. spalio 29 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35161-19, nesant ieškovo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nutarime konstatuota, kad fizinis kontaktas tarp šalių buvo, atsakovė patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau tyčios atsakovei sukelti fizinį skausmą ar sužaloti ieškovo veiksmuose nebuvo. Paskyrus kardomąją priemonę, ieškovas apsigyveno pas dukrą name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gyveno apie du mėnesius, kol dukros šeimoje gimė vaikas. Po to, ieškovas apsigyveno pas R. Š. ir gyvena iki šiol. Tą patvirtino pats ieškovas bei liudytojais apklausti T. S. bei šalių žentas V. A. Nors šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi butą, ieškovas nurodė, kad galimybės įsikraustyti į butą nebuvo, nes butas buvo išnuomotas. Tačiau ieškovas galėjo remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.614 straipsnio 1 dalimi ir 2018 m. liepos 9 d. buto nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir nuomininko Ž. K., nutraukti nuomininką raštu įspėjęs prieš šešis mėnesius. Byloje pateikti duomenys, kad butas yra nebenuomojamas, niekas jame negyvena, atsakovė moka susidarančius mokesčius, tačiau ieškovas iki šiol gyvena pas R. Š. Ieškovas virš trijų metų neieškojo jokių alternatyvų gyventi atskirai nuo moters dėl kurios ir kilo šalių nesutarimai, atsakovei pradėjus įtarinėti ieškovą esant neištikimą. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 16 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43151-19, nesant atsakovės veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nutarime konstatuota, kad tarp šalių vyksta skyrybų procesas, jų santykiai yra įtempti, tyčios ieškovui sukelti fizinį skausmą ar jį sužaloti atsakovės veiksmuose nebuvo. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. balandžio 24 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43133-19 ieškovo atžvilgiu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Konfliktai tarp šalių, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kilo jau po to, kai atsakovė pradėjo pagrįstai įtarinėti ieškovą esant neištikimą. Byloje pateikta ir daugiau nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis patvirtinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23217-21, pripažinus atsakovės padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, mažareikšme, tačiau jie nesvarbūs sprendžiant klausimą dėl kaltės, kadangi ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos ir sprendžiant kaltės klausimą nevertinami. Ieškovas nurodo, kad ne pats paliko šeimą, o buvo atsakovės išvarytas iš namų ir išstumtas iš verslo. Tačiau ieškovas buvo atleistas iš darbo 2020 m. rugsėjo 8 d., tai yra beveik po metų nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos ir sprendžiant kaltės klausimą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-857-1079/2021, kuriuo pripažintas ieškovo atleidimas iš darbo individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, nevertinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovė įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, kurios pagrindu pripažintina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi santuokos iširimo priežastis yra ieškovo neištikimybė, tuo tarpu minėtos prezumpcijos ieškovas nepaneigė. Darydamas šią išvadą teismas įvertino surinktus įrodymus – ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, ieškovo telefono numerio išklotines, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kurių pagrindu daro išvadą apie tai, kad ieškovas jau nuo 2019 m. gegužės mėn. intensyviai bendravo su kita moterimi. 2019 m. rugpjūčio 12 d. paaiškėjus, kad ieškovas su kita moterimi praleido savaitgalį, šalių šeimoje kilo konfliktinė situacija, ieškovas apsigyveno dukros šeimoje, tačiau po poros mėnesių apsigyveno moters, dėl kurios ir kilo šalių nesutarimai, namuose bei ten gyvena iki šiol. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas. Ieškovas pradėjęs gyventi su kita moterimi ir iki šiol su ja gyvendamas, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, nors atsakovė dėjo pastangas tai padaryti. Darytina išvada, kad būtent ieškovas nesilaikė geros moralės principų ir pažeidė bendro gyvenimo taisykles, netinkamu elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose bei sutuoktinio pareigą gerbti kitą sutuoktinį, nes buvo neištikimas sutuoktinei, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Todėl ieškovo reikalavimas šioje ieškinio dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o priešieškinio – tenkintinas pilnai.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Šalys prašo po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Dėl šio prašymo ginčo nėra, todėl šalims paliktinos santuokinės pavardės – N., N. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad yra neįgalus, iš dalies darbingas, tačiau išlaikymo iš atsakovės neprašo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ieškovas teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Atsakovė sau išlaikymo iš ieškovo nereikalauja.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), remiantis anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, jis buvo nelojalus, neištikimas atsakovei. Šalys santuokoje pragyveno virš 30 metų, kas sudaro didelę žmogaus gyvenimo dalį, užaugino dukrą, todėl atsakovės lūkesčiai vyresniame amžiuje turėti patikimą gyvenimo draugą ir partnerį, buvo nuvilti ir sužlugdyti, kas neabejotinai sukėlė atsakovei skaudžius išgyvenimus. Be to, (duomenys neskelbtini) yra nedidelė bendruomenė, šalys yra visuomenei žinomi verslininkai. Žmonės žino, kad ieškovas gyvena su kita moterimi ir apie tai tiesiogiai ar netiesiogiai informuoja atsakovę. Akivaizdu, kad dėl ieškovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo atsakovė patyria dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, garbės ir orumo sumenkinimą, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą.
Įvertinus šalių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, šalių turtinę padėtį, taip pat aplinkybę, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos patirti išgyvenimai būtų pakenkę jos tolesniam gyvenimui ar sveikatai, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteistinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Dėl santuokos metu įgytų kreditorių
Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad santuokos metu jokių kreditorių neįgijo, todėl šis klausimas, nutraukiant santuoką, nespręstinas.
Dėl santuokos metu įgyto turto
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančius dokumentus sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalys santuokos metu įgijo šį turtą: 1) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 2) 0,1273 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus L. N. vardu; 3) 0,2401 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, ir jame esančius pastatus be teisinės registracijos (gyvenamąjį namą su garažu, ūkinį pastatą su pavėsine, su baldais, buities daiktais, buitine technika, pakeliamais garažo vartais, pastatytus pagal Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus išduotą (duomenys neskelbtini) leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ARCH DIVIZIJA“ projektą, kompleksas Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 0,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 5) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini); 6) negyvenamąją patalpą – kliniką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 7) negyvenamąją patalpą – vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 8) automobilį „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 9) automobilį „AUDI Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 10) automobilinę priekabą „TAURAS, TAURAS 1800-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 11) motociklą „HARLEY-DAVIDSON, FAT BOY 114“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 12) keturratį motociklą „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu; 13) dviratį (vyrišką); 14) dviratį (moterišką); 15) dviračių laikiklius, montuojamus ant automobilio; 16) bagažinę, montuojamą ant automobilio; 17) nardymo įrangą; 18) darbo įrankius; 19) automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu.
Dėl automobilio „VW Passat“ pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo įtraukti šį automobilį į dalintino turto balansą ir nutraukus santuoką ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti minėtą automobilį, kurio vidutinė rinkos vertė 18 000 Eur.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai turtas yra įgytas šalims gyvenant santuokoje, preziumuojama, kad toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis priemonėmis, nustatytomis CK 3.89 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 23 punktas). Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).
Šalių santuokos nutraukimo byla teisme iškelta 2019 m. gruodžio 20 d. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. AB SEB banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą ieškovo motina E. N. į ieškovo sąskaitą pervedė 20 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad ši pinigų suma yra sūnui dovana. Iš 2020 m. rugsėjo 3 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovas iš „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „VOLKSWAGEN HIGHLINE (duomenys neskelbtini)“ už 18 500 Eur, kurį įregistravo savo vardu.
Teismo vertinimu ieškovas įrodė, kad automobilio įsigijimui panaudotų lėšų kilmė – ieškovo motinos dovanoti pinigai, pervesti į jo sąskaitą. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninis turtas. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovo tėvai niekada šalims gyvenant santuokoje nėra nei dovanoję, nei skolinę pinigų, gyveno tik iš pensijos, santaupų neturėjo, todėl ieškovo motinos padarytas bankinis pavedimas (dovana) yra fiktyvus sandoris, tačiau atsakovė ieškovui motinos dovanotų pinigų sandorio neginčijo. Todėl, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise tenkintinas bei šis automobilis pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe, o atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas įtraukti šį automobilį į dalintino turto balansą ir nutraukus santuoką ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti minėtą automobilį, kurio vidutinė rinkos vertė 18 000 Eur, atmestinas.
Dėl šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto vertės
CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; 2015 liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015).
Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vertės
Tarp šalių kilo ginčas dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), turto vertės. Byloje buvo atlikta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ekspertizė ir pateiktas Turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 2022-4 DM, kuriame padarytos išvados dėl turto rinkos vertės: 1) įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertė 2020 m. liepos 31 d. (prilyginama 2019 m. gruodžio 20 d.) buvo 623 074 Eur; 2) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos negyvenamosios patalpos-klinikos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. gruodžio 20 d. buvo 208 240 Eur; 3) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos negyvenamosios patalpos-vaistinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. gruodžio 20 d. buvo 62 400 Eur; 4) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto automobilio „BMW 120D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. gruodžio 20 d. buvo 18 621 Eur be PVM arba 22 530 Eur su PVM; 5) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. gruodžio 20 d. buvo 8 149 Eur be PVM arba 9 860 Eur su PVM; 6) įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertė 2021 m. gegužės 31 d. buvo 621 976 Eur; 7) įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 530 964 Eur.
Su tokia įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto rinkos verte atsakovė nesutiko, 2023 m. vasario 8 d. patikslintame priešieškinyje nurodė, kad įmonės turto vidutinė rinkos vertė – 350 000 Eur. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, kad sumažėjo prisirašiusių prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmenų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, skaičius (2019 m. rugpjūčio mėn. – 3352, 2023 kovo 23 d. – 1817 asmenys); išaugo klinikos darbuotojų atlyginimai, padidėjo vaistų, medicininės paskirties ir higienos prekių bei kitų prekių įsigijimo kainos, nuolat didėjo elektros, šildymo kainos, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įmonei už pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas pravesta mažiau lėšų (2020 m. – 296 781,35 Eur, 2021 m. – 265 598,11 Eur). Atsakovė 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad domėjosi įmonės pardavimo galimybe, „In Medica“ klinika pasiūlė 200 000 Eur kainą, tačiau byloje nepateikė jokių raštinių įrodymų, kad būtent už tokią kainą buvo siūloma pirkti įmonę. Teismo vertinimu atsakovės nurodytos įmonės sumažėjusios pajamos ir padidėjusios sąnaudos galėjo lemti įmonės pelno, bet ne pačios įmonės turto vertės sumažėjimą.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų aktualių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ metinių pelno mokesčių deklaracijų (forma PLN204A) už 2019 m. – 2021 m. mokestinius laikotarpis nustatyta, kad 2019 m. pelnas – 56 959 Eur, pelno mokestis – 8 544 Eur; 2020 m. pelnas – 26 634 Eur, pelno mokestis – 3 995 Eur; 2021 m. pelnas – 18 830 Eur, pelno mokestis – 2 825 Eur. Per 2019 – 2021 m. laikotarpį pelno – 102 423 Eur, pelno mokesčio sumokėta – 15 364 Eur, pelnas paskirstymui – 87 059 Eur. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovės ir savininkės V. N. aktualių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM311) už 2019 m. – 2021 m. mokestinius laikotarpius nuorašų nustatyta, kad atsakovė už 2019 m. deklaravo 24 000 Eur darbo užmokestį ir 67 000 Eur pelno nuėmimą, už 2020 m. deklaravo 42 392,22 Eur darbo užmokestį, už 2021 m. deklaravo 22 000 Eur darbo užmokestį.
Byloje nustatyta, kad antstolio Ričardo Kudrausko 2020 m. liepos 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 98-90 konstatuoti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinis – 122 444,84 Eur ir faktinis – 19 641,07 Eur piniginių lėšų kasos likučiai. Iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymų, liudytojų I. S. ir A. K. parodymų nustatyta, kad 2019 m. buvo deklaruotas 67 000 Eur pelno nuėmimas, siekiant išlyginti kasos neatitikimą, kuris buvo nustatytas antstolio Ričardo Kudrausko 2020 m. liepos 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, bet realiai pelnas nebuvo nuimtas ir išmokėtas atsakovei. 2020 m. atsakovės darbo užmokestis sudarė 42 392,22 Eur, tačiau realiai atsakovė gavo 13 276,13 Eur darbo užmokestį, likusi suma buvo deklaruota pagal nustatytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kasos neatitikimui padengti. 2020 m. – 2021 m. pelnas nebuvo nuimtas. Iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 2 d. pažymos apie preliminarią pelno mokesčio ataskaitą Nr. 1495, liudytojos I. S. parodymų, nustatyta, kad pelno mokesčio ataskaitos duomenys už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. liepos 31 d. laikotarpį: pajamos – 399 066,04 Eur, sąnaudos – 381 040,24 Eur, pelnas – 18 025,80 Eur. Atsakovei už minėtą laikotarpį nėra išmokėtas darbo užmokestis, kuris sudarytų 14 000 Eur iš pelno, atsakovei pareikalavus išmokėti jai priklausantį darbo užmokestį už šį laikotarpį, pelnas sudarytų 4 025,80 Eur. Iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 16 d. pažymos apie įmonės darbo užmokesčio fondą Nr. 1510 nustatyta, kad 2022 m. atsakovei buvo išmokėtas 12 000 Eur darbo užmokestis. Atsakovė byloje nepateikė už 2022 m. mokestinį laikotarpį metinės pelno mokesčio deklaracijos arba pelno (nuostolių) ataskaitos, iš kurių teismas objektyviai galėtų nustatyti, koks yra įmonės pelnas už 2022 m. Kadangi teismas neturi objektyvių duomenų apie įmonės 2022 m. pelną, todėl 2022 m. pelną nustato iš 2019 m. – 2021 m. pelno vidurkio, t. y. 87 059 Eur pelnas / 3 metų = 29 020 Eur. 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu ekspertas Darius Milašauskas paaiškino, kad jei buvo uždirbtas pelnas, bet metų pabaigoje nebuvo nuimtas ir lieka įmonėje, nuo to didėja įmonės vertė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu yra sąžininga, protinga ir teisinga apskaičiuotą vidutinį įmonės 2022 m. pelną (29 019,67 Eur) pridėti prie įmonės rinkos vertės 2021 m. gruodžio 31 d. (530 964 Eur) ir nustatyti, kad įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertė yra 559 984 Eur.
Dėl automobilio „Audi Q5“
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu teisiškai registruotą automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas).
Byloje nustatyta, kad automobilis „Audi Q5“ buvo įsigytas 2009 m. kovo 25 d. už 58 648,05 Eur. Iš 2021 m. laikotarpio ilgalaikio turto apyvartos pagal pradinės vertės sąskaitas, 2021 m. laikotarpio pelno ataskaitos, 2022 m. rugpjūčio 31 d. pažymos dėl ilgalaikio turto nustatyta, kad 2021 m. automobilis „Audi Q5“ buvo parduotas už 8 500 Eur be PVM ir suma įtraukta į įmonės pardavimo pajamas. Vadovaujantis verslo apskaitos standartais, įsigijimo verte sumoje 58 648,05 Eur buvo iš ilgalaikio turto įkelta į sąnaudas iš nepaskirstytojo pelno, o nusidėvėjimo sukaupta suma su likutine 1 Eur verte iškelta iš ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumos sumoje 58 648,05 Eur į ilgalaikio turto perleidimo nuostolį, ir taip bendrai 58 648,05 Eur suma išimta iš ilgalaikio turto sąskaitų per ilgalaikio turto pelno sumą ir ilgalaikio turto nuostolio sumą. Atsižvelgiant į, tai kad automobilis „Audi Q5“ yra parduotas, gautos pajamos įtrauktos į įmonės pajamas, todėl šis automobilis neįtrauktinas į dalintino turto balansą.
Dėl šalių vardu banko sąskaitose esančių piniginių lėšų
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo sutuoktinių vardu banko sąskaitose esančias pinigines lėšas (2019 m. rugpjūčio 16 d. būklės): ieškovo – 3 086 Eur, atsakovės – 21 281 Eur įtraukti į dalintino turto balansą. Atsakovė nesutinka į dalintino turto balansą įtraukti jos asmeninėje sąskaitoje 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvusių piniginių lėšų, nes savo sąskaitoje laikė pinigus, kuriuos gavo kaip palikimą po motinos mirties, taip pat tėvo dovanotus pinigus ir tai yra jos asmeniniai pinigai.
Per visą bylinėjimosi laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki baigiamųjų kalbų šalys nepateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 16 d. būklės savo vardu atidarytų banko sąskaitų išrašų, kuriuose matytųsi ieškovo reikalavime nurodytos piniginės lėšos. Todėl teismas neturėdamas jokių objektyvių rašytinių įrodymų apie prašomas dalinti pinigines lėšas, šio ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo netenkina ir nurodytų piniginių lėšų į dalintino turto balansą neįtraukia.
Dėl kito dalintino turto
Atsakovė per baigiamąsias kalbas nurodė, kad beveik dėl visų dalintino turto objektų, išskyrus, šeimos įmonę, ji sutinka su ieškovo siūlomomis kainomis. Iš patikslinto priešieškinio reikalavimų nustatyta, kad atsakovė nesutinka su moteriško dviračio, automobilinės priekabos, dviračių laikiklių ir bagažinės, montuojamų ant automobilio vertėmis.
Dėl moteriško dviračio ieškovas nurodo, kad jo rinkos kaina – 500 Eur, atsakovė – 50 Eur. Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad moteriškas dviratis pirktas daugiau kaip prieš 10 metų, atsakovė nurodė, kad jos dviratis subraižytas, sulaužyti žibintai, pateikė minėto dviračio nuotraukas. Teismo vertinimu, labiau tikėtina atsakovės nurodyta moteriško dviračio rinkos kaina, atsižvelgiant į jo amžių bei nusidėvėjimą, todėl laikytina, kad moteriško dviračio rinkos kaina yra 50 Eur.
Dėl automobilinės priekabos ieškovas nurodo, kad jos rinkos kaina – 700 Eur, atsakovė – 1 000 Eur. Iš automobilinės priekabos registracijos liudijimo nustatyta, kad priekabos pirmos registracijos data yra 2002 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgiant į tai kad automobilinei priekabai yra daugiau kaip 20 metų, teismo vertinimu, labiau tikėtina ieškovo nurodyta automobilinės priekabos rinkos kaina, atsižvelgiant į jos amžių bei nusidėvėjimą, todėl laikytina, kad automobilinės priekabos rinkos kaina yra 700 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl dviračių laikiklių ir bagažinės, montuojamų ant automobilio, ieškovas nurodo, kad jų rinkos kaina – 500 Eur, atsakovė – 1 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad jie pirkti gal prieš 10 metų, bet naudojami buvo labai retai. Teismo vertinimu, labiau tikėtina ieškovo nurodyta dviračių laikiklių ir bagažinės, montuojamų ant automobilio, rinkos kaina, atsižvelgiant į jų amžių bei nusidėvėjimą, todėl laikytina, kad dviračių laikiklių ir bagažinės, montuojamų ant automobilio, rinkos kaina yra 500 Eur.
Taip pat atsakovė į dalinto turto balansą atskirai įtraukia nardymo įrangą, rinkos kaina – 500 Eur ir darbo įrankius, rinkos kaina – 3 000 Eur. Ieškovas šiuos daiktus įskaičiuoja į nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainą. Atsakovė nurodė, kad nardymo įrangą sau pirkosi ieškovas, o darbo įrankiais (elektriniais grąžtais, pjūklais, suktukais), ji nesinaudoja. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti daiktai nėra nekilnojamojo turto priklausiniai, t. y. integruoti baldai, buities daiktai, buitinė technika, kurių negalima būtų padalinti, todėl įtrauktini į dalintino turto balansą atsakovės nurodytomis rinkos kainomis.
Dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto balanso sudarymo
Teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, nustato, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso, todėl nutraukiant santuoką dalintinas, yra šis turtas: 1) butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000 Eur; 2) 0,1273 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai: tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti L. N. vardu, rinkos kaina – 130 000 Eur; 3) 0,2401 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, ir jame esantys pastatai be teisinės registracijos (gyvenamasis namas su garažu, ūkinis pastatas su pavėsine, su baldais, buities daiktais, buitine technika, pakeliamais garažo vartais, pastatyti pagal Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus išduotą (duomenys neskelbtini) leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ARCH DIVIZIJA“ projektą, kompleksas Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos kaina – 200 000 Eur; 4) 0,2100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 1 000 Eur; 5) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), į kurią įeina įmonės vardu registruotas turtas: negyvenamoji patalpa – klinika, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – vaistinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); automobilis „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 559 984 Eur; 6) automobilinė priekaba „TAURAS, TAURAS 1800-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruota L. N. vardu, rinkos kaina – 700 Eur; 7) motociklas „HARLEY-DAVIDSON, FAT BOY 114“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000 Eur; 8) keturratis motociklas „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 5 000 Eur; 9) dviratis (vyriškas), rinkos kaina – 500 Eur; 10) dviratis (moteriškas), rinkos kaina – 50 Eur; 11) dviračių laikikliai ir bagažinė, montuojami ant automobilio, rinkos kaina – 500 Eur; 12) nardymo įranga – 500 Eur; 13) darbo įrankiai (darbo įrankių dėžės 5 vnt. pagalbinėse patalpose) – rinkos kaina 3 000 Eur. Bendra į dalintino turto balansą įtrauktino turto rinkos kaina – 941 234 Eur.
Dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdo
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nė vienas iš sutuoktinių neįrodinėjo egzistuojant pagrindą netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, visą sutuoktinių įgytą turtą padalija lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį kiekvienam.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo V. A. parodymus, sprendžia, kad atsakovės pasiūlytas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas yra priimtiniausias.
Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas 0,1273 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai: tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti L. N. vardu, rinkos kaina – 130 000 Eur. Nors ieškovas patikslintu ieškiniu prašė šį nekilnojamąjį turtą priteisti per pusę abiem šalims, kadangi šalys šį namą padovanojo savo dukrai vestuvių proga, įteikdami simbolinį raktą, ir jame iki šiol gyvena šalių dukros šeima, tačiau pats ieškovas 2019 m. rugpjūtį atšaukė dovanojimo sandorį pas notarą, nes pasitaręs su advokate nusprendė laikinai sustabdyti dovanojimą. Liudytoju apklaustas šalių žentas V. A. patvirtino, kad buvo sutarta pas notarą dėl namo dovanojimo sandorio sudarymo, bet ieškovas grįžęs po sulaikymo pasakė, kad namą perrašys po skyrybų. Be to, šalys patvirtino, kad dukros šeima statosi gyvenamąjį namą, vadinasi, ateities planų su šiuo gyvenamuoju namu nesieja, jame gyventi nesiruošia.
Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000 Eur. Nors ieškovas patikslintu ieškiniu prašė šį butą priteisti atsakovei, bet iš byloje pateiktos nuomos sutarties, SMS žinučių su nuomininku matyti, kad butą valdė jis, turi buto raktus. Be to, atsakovei tenkant didesnei turto daliai, ieškovui tikslinga priteisti kitą turtą, kuris gali būti fiziškai padalintas. Šio buto patalpose ieškovas turėtų galimybę susikurti verslą ir pragyvenimo šaltinį.
Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas 0,2100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 1 000 Eur.
Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinos transporto priemonės: motociklas „HARLEY-DAVIDSON, FAT BOY 114“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000 Eur; bei keturratis motociklas „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, rinkos kaina – 5 000 Eur. Nors ieškovas patikslintu ieškiniu prašė šias transporto priemones priteisti atsakovei, tačiau byloje nustatyta, kad jos buvo pirktos ieškovo laisvalaikiui, atsakovė neturi reikiamos kategorijos vairuoti šias transporto priemonės.
Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistini: automobilinė priekaba „TAURAS, TAURAS 1800-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruota L. N. vardu, rinkos kaina – 700 Eur; dviratis (vyriškas), rinkos kaina – 500 Eur; dviračių laikikliai ir bagažinė, montuojami ant automobilio, rinkos kaina – 500 Eur; nardymo įranga – 500 Eur; darbo įrankiai (darbo įrankių dėžės 5 vnt. pagalbinėse patalpose) – rinkos kaina 3 000 Eur.
Iš viso ieškovui tektų turto už 181 200 Eur.
Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas 0,2401 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas L. N. vardu, ir jame esantys pastatai be teisinės registracijos (gyvenamasis namas su garažu, ūkinis pastatas su pavėsine, su baldais, buities daiktais, buitine technika, pakeliamais garažo vartais, pastatyti pagal Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus išduotą (duomenys neskelbtini) leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ARCH DIVIZIJA“ projektą, kompleksas Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos kaina – 200 000 Eur. Nors ieškovas patikslintu ieškiniu prašė šį nekilnojamąjį turtą priteisti jam, nes pagal ieškovo prašomą turto padalinimo būdą atsakovei atitektų didesnė dalis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto turto, tačiau atsakovė jau beveik ketverius metus viena gyvena šiame name, per tą laiką atsakovė buityje viską prisitaikė savo poreikiams, pati tvarko namo aplinką, moka komunalinius mokesčius, žemės mokestį, moka saugos tarnybai, apdraudė namą, atliko stogo remontą.
Taip pat atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas dviratis (moteriškas), rinkos kaina – 50 Eur.
Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistina IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), į kurią įeina įmonės vardu registruotas turtas: negyvenamoji patalpa – klinika, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – vaistinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); automobilis „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 559 984 Eur. Tarp šalių kilo ginčas dėl įmonės padalinimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam negyvenamąją patalpą-vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad jose ieškovas turėtų galimybę susikurti verslą ir pragyvenimo šaltinį. Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė visą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisti jai, motyvuodama tuo, kad įmonė yra licencijuota profesinė atsakovės veikla ir šios veiklos vystymui yra reikalingos visos įmonės turto sudedamosios dalys, t. y. patalpos, įranga, prekės, transportas. Byloje nustatyta, kad atsakovė baigusi farmaciją, turi provizoriaus kvalifikaciją, daug metų dirba pagal licenciją pagrindinėje vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat įmonė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ registruota adresu (duomenys neskelbtini). Vaistinė yra pagrindinė atsakovės darbo vieta. Atsižvelgiant į šiuos argumentus teismas vertina, kad atsakovei priteisus visą įmonę, atsakovė būtų finansiškai pajėgi išmokėti ieškovui kompensaciją.
Iš viso atsakovei tektų turto už 760 034 Eur.
Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelno priteisimo
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovui ½ dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. – 2022 m. pelno – 500 574,50 Eur. Remiasi teismo eksperto Kęstučio Ambrazaičio 2023 m. sausio 12 d. konsultacine išvada Nr. 23/01, kurioje nurodyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ grynasis pelnas 2019 m. pabaigoje buvo 149 838 Eur, 2020 m. – 319 420 Eur, 2021 m. – 281 604 Eur. Ieškovas nurodo, kad pagal konsultacinės išvados duomenis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelnas 2019 – 2021 m. buvo 750 862 Eur, todėl ½ dalis pelno , t. y. 375 431 Eur priteistina ieškovui. Taip pat nurodo, kad atsakovė nepateikė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos arba pelno mokesčio deklaracijos už 2022 m., todėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. grynąjį pelną apskaičiavo pagal 2019 – 2021 m. vidurkį, kuris yra 250 287 Eur, ½ dalis šio pelno, t. y. 125 143,50 Eur, priteistina ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas aptardamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto vertę konstatavo, kad įmonėje 2019 m. pelnas buvo nuimtas, tačiau realiai pinigai atsakovei nebuvo išmokėti, siekiant padengti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotą kasos grynųjų pinigų trūkumą. 2020 m. ir 2021 m. pelnas nebuvo nuimtas. Iš 2019 m. – 2021 m. pelno vidurkio apskaičiuotas 2022 m. pelnas, apie kurio nuėmimą byloje nepateikta objektyvių duomenų. Remiantis eksperto Dariaus Milašausko paaiškinimu konstatuota, kad nenuimtas pelnas padidino įmonės vertę. Teismo vertinimu ieškovas nori du kartus pasidalinti tą patį pelną – vieną kartą per tai, kad jis jau yra įskaičiuotas į įmonės vertę, nes pelnas nebuvo išimtas, o antrą kartą – reikalaudamas priteisti pusę pelno pinigais. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovui ½ dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. – 2022 m. pelno – 500 574,50 Eur, atmestinas.
Taip pat ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovui ½ dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį po 10 428,63 Eur. Ieškovas nurodo, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelnu, kuris yra šalių bendras turtas, disponuoja viena atsakovė.
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia tik nutraukus santuoką ir padalijus bendrą turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4, 6 punktai). Todėl sutiktina su ieškovo reikalavimu, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovui turėtų būti priteistina IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelno dalis skaičiuotina pagal 2019-2022 m. pelno vidurkį, skaičiuojamą vienam mėnesiui, tačiau nesutiktina su ieškovo pateiktu apskaičiavimu. Ieškovas remiasi jo užsakymu atlikta ir apmokėta teismo eksperto Kęstučio Ambrazaičio 2023 m. sausio 12 d. konsultacine išvada Nr. 23/01. Pačioje išvadoje ekspertas nurodo, kad 2020-2021 m. įmonės pateiktų pelno deklaracijų teisingumo patikrinti negalėjo dėl duomenų trūkumo, deklaracijose nenurodyta sąnaudų dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Atsakovė patikslintame priešieškinyje kategoriškai nesutinka su ieškovo pateikta konsultacine išvada. Kadangi teismas aptardamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto vertę konstatavo, kokie buvo įmonės pelnai 2019 m. – 2021 m. (87 059 Eur), iš 2019 m. – 2021 m. pelno vidurkio apskaičiavo 2022 m. pelną (29 020 Eur), todėl nesivadovauja konsultacinėje išvadoje pateiktais duomenimis.
Ieškovui priteistina IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelno dalis skaičiuotina pagal 2019-2022 m. pelno vidurkį (116 079 Eur / 4 metai = 29 020 Eur), skaičiuojamą vienam mėnesiui – 2 418 Eur (29 020 Eur / 12 mėn.), už kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovui priteistina po 1 209 Eur (2 418 Eur / 2).
Dėl patirtų būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo priteisti atsakovei iš ieškovo pusę jos patirtų būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui – 2 447,90 Eur, taip pat 2023 m. kovo 22 d. prašymu prašė prijungti teikiamus komunalines išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus apie atsakovės patirtas papildomas išlaidas bendro turto išlaikymui 282,18 Eur, pusę kurių – 141,09 Eur prašo priteisti iš ieškovo.
Iš atsakovės byloje pateiktų sąskaitų ir jų apmokėjimą pagrindžiančių mokėjimo nurodymų nustatyta, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčius atsakovė 2021 m. sumokėjo 1 165,25 Eur, 2022 m. – 655,57 Eur, 2023 m. – 257,20 Eur, viso – 2 078,02 Eur. Už namo, esančio (duomenys neskelbtini), draudimą už 2021 m. sumokėjo 435,21 Eur, už 2022 m. – 443,21 Eur, už stogo remonto darbus 2021 m. gruodžio 24 d. sumokėjo 500 Eur. Už žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 45,13 Eur žemės mokestį, už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 80,80 Eur žemės mokestį. Iš UAB „Ekskomisarų biuro“ detalios pirkėjų skolų suvestinės nustatyta, kad atsakovė už namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos paslaugas sumokėjo 123,33 Eur, taip pat 2023 m. kovo 9 d. sumokėjo 12,49 Eur pagal 2023 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBV20413796.
Teismas nevertina atsakovės 2020 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėto 63,19 Eur žemės mokesčio kaip patirtų išlaidų bendro turto išlaikymui, nes byloje pateikti rodymai, kad 2020 m. šalys žemės mokestį mokėjo per pusę. Taip pat nevertina atsakovės 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėto 376,97 Eur mokesčio už vandenį name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad paskutinis mokėjimas 2018 m. rugsėjis, kaip patirtų išlaidų bendro turto išlaikymui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. šiame name gyvena ir vandenį naudoja viena. Be to, konkrečiai nenurodė, kiek sumokėjo už 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpiu sunaudotą vandenį. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad sumokėjo 12,49 Eur už apsaugos paslaugas pagal UAB „Ekskomisarų biuras“ 2023 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBV20425473.
Viso atsakovės patirtos išlaidos bendro turto išlaikymui sudaro 3 718,19 Eur. Vadovaujantis lygių dalių principu priteistinos atsakovei iš ieškovo pusė jos patirtų būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui – 1 859,10 Eur.
Dėl ieškovo paimtų pinigų iš dukters šeimos už paliktus baldus ir skalbimo mašiną priteisimo
Atsakovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas, atsakovei nežinant, iš dukros šeimos paėmė 6 000 Eur už gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), paliktus baldus ir 400 Eur už skalbimo mašiną, todėl prašo pusę šios sumos – 3 200 Eur priteisti iš ieškovo atsakovei. Liudytojas V. A. parodė, kad 2017 m. perpirko iš ieškovo svetainės baldus, mokėjo 6 000 Eur grynais pinigais ieškovui, atsakovei nesakė. Seniau buvo su ieškovu per pusę pirkę skalbimo mašiną, nes buvo kalbėta, kad po vestuvių liks gyventi name. Atsakovė rezoliucinėje patikslinto priešieškinio dalyje prašo priteisti atsakovei iš ieškovo pusę jo iš dukters šeimos už paliktus baldus ir skalbimo mašiną paimtų pinigų – 2 700 Eur. Vadovaujantis lygių dalių principu pusę ieškovo gautų pinigų (2 700 Eur) priteisina atsakovei.
Dėl nuomos mokesčio priteisimo
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo priteisti atsakovei iš ieškovo pusę jo gautų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą pinigų, t. y. 350 Eur.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 9 d. buto nuomos sutartimi ieškovas nuomojo šalims priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomininkui Ž. K. už 50 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Iš atsakovės pateiktų nuomininko Ž. K. pasirašytų raštelių nustatyta, kad 2020 m. gegužės 7 d. nuomininkas sumokėjo ieškovui 300 Eur už buto nuomą, 2020 m. gruodžio 15 d. – 400 Eur, viso 700 Eur. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad šiuos pinigus ieškovas pasiėmė sau, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad nors buto nuomos sutartyje buvo numatytas 50 Eur nuomos mokestis, faktiškai su nuomininku buvo sutarta, kad jis už tas lėšas pasiremontuos butą, kurio būklė buvo gana prasta. Teismo vertinimu, nuomininko pasirašyti rašteliai įrodo, kad pinigai buvo sumokėti ieškovui, todėl, vadovaujantis lygių dalių principu, pusę ieškovo gautų nuomos pinigų (350 Eur), priteisina atsakovei.
Dėl kompensacijos priteisimo
Įvertinus tai, kad atsakovei tenka didesnė dalis santuokoje įgyto turto (viso turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra už 941 234 Eur, kiekvienam sutuoktiniui turinti tekti ½ turto dalis sudaro 470 617 Eur, ieškovui tenkanti turto dalis sudaro 181 200 Eur, atsakovei – 760 034 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina piniginė kompensacija, kuri sudaro 289 417 Eur ir kuri mažintina priteistinomis iš ieškovo atsakovei sumomis (3 000 Eur už neturtinę žalą, 1 859,10 Eur už patirtas būtinas išlaidas bendro turto išlaikymui, 2 700 Eur už ieškovo iš dukters šeimos už paliktus baldus ir skalbimo mašiną paimtus pinigus ir 350 Eur ieškovo gautų nuomos pinigų) (CK 3.117, 3.127 straipsniai, CPK 185 straipsnis). Ieškovui iš atsakovės priteistina galutinė piniginė kompensacija, kuri sudaro 281 507,90 Eur.
Dėl priverstinės hipotekos taikymo
Ieškovas prašo iki teismo sprendimo dalyje dėl ieškovui iš atsakovės priteistos kompensacijos ir pelno dalies įvykdymo, taikyti negyvenamajai patalpai-klinikai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), ir 1/2 daliai garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu ir prašo iki teismo sprendimo įvykdymo taikyti 0,2401 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems pastatams, kurių vidutinė rinkos vertė – 200 000 Eur, priverstinę hipoteką.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 0,2401 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau žemės sklype esantys pastatai yra be teisinės registracijos. Atsižvelgiant į tai, teismas negali taikyti priverstinės hipotekos turtui, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
Iš nekilnojamojo turto registro nustatyta, jog turtas, kuriam ieškovas prašo taikyti priverstinę hipoteką, nėra įkeistas, todėl svarstytinas klausimas dėl priverstinės hipotekos taikymo. CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda teismo sprendimų pagrindais, kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus. Kadangi yra priteista didelė 289 417 Eur (įskaičius 281 507,90 Eur) piniginė kompensacija, taikytina priverstinė hipoteka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme patyrė 4 840 Eur išlaidas, už konsultacinę išvadą – 1 512,50 Eur, už antstolio Ričardo Kudrausko 2021 m. sausio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimą – 296,45 Eur. Teismas byloje nesivadovavo nei ieškovo pateikta konsultacine išvada, nei 2021 m. sausio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, todėl sprendžia, kad ieškovo patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 4 840 Eur. Atsakovė už konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą mediacijos procese bei teisme patyrė 3 200 Eur išlaidas, už konsultacinę išvadą dėl turto kainos (duomenys neskelbtini) UAB korporacija „Matininkai“ – 181,50 Eur, už antstolio Ričardo Kudrausko 2020 m. liepos 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimą – 254,10 Eur. Teismas byloje nesivadovavo UAB korporacija „Matininkai“ pateiktu gyvenamojo namo vertinimu. Taip pat mano, kad yra nepagrįsta byloje pateikta advokatės Silvos Balčiūnienės 2019 m. rugpjūčio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 58 1 000 Eur, kurioje teisinių paslaugų pobūdis nurodytas procesinių dokumentų rengimas, teisinės konsultacijos bei 2019 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 868690 500 Eur sumai ir 2019 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymas 500 Eur sumai, nes ieškinys teisme buvo gautas 2019 m. gruodžio 11 d., o atsakovės atsiliepimas buvo gautas tik 2020 m. sausio 16 d. Teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 2 454,10 Eur.
Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį (48,22 proc. (488 617 × 100 / 1 013 395), ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 2 333,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto priešieškinio reikalavimų dalį (85,37 proc. (478 526,10 × 100 / 560 547,90), atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 2 095,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaitytinos bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys turėtų mokėti viena kitai ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 238,78 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Kadangi abiem šalims buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, todėl iš ieškovo valstybei priteistinas 8 683 Eur žyminis mokestis, o iš atsakovės – 5 286 Eur už turtinius ir neturtinius reikalavimus.
Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad už įmonės turto vertinimo ekspertizę 5 000 Eur ir už eksperto apklausą teisme 450 Eur sumokėjo ne atsakovė, o IĮ (duomenys neskelbtini), kuri yra bendras šalių turtas, tai iš šalių šios sumos nepriteistinos
Dėl kompensacijos išmokėjimo atidėjimo
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo atidėti ieškovui priklausančios kompensacijos išmokėjimą dvejiems metams. Ieškovas su tokiu reikalavimu nesutinka, motyvuodamas, kad šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių interesus, kompensacijos išmokėjimo atidėjimas suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą, neatitiktų ieškovo interesų gauti jam priklausančią santuokoje įgyto turto dalį ir ja disponuoti iš karto, o ne po dviejų metų. Atsakovė, turėdama nekilnojamojo turto, pajamas iš verslo, turėtų visas galimybes gauti paskolą iš kredito įstaigos ir atsiskaityti su ieškovu iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
Byloje nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pelnas nuo 2019 m. mažėjo, sumažėjo prisirašiusių prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmenų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, skaičius, išaugo klinikos darbuotojų atlyginimai, padidėjo vaistų, medicininės paskirties ir higienos prekių bei kitų prekių įsigijimo kainos, nuolat didėjo elektros, šildymo kainos, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įmonei už pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas pravesta mažiau lėšų. Teismo vertinimu, atsakovei būtų sudėtinga iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo išmokėti ieškovui priteistą kompensaciją. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad iš atsakovės ieškovui priteista ½ dalis įmonės dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį po 1 209 Eur, todėl priteistos kompensacijos išmokėjimo atidėjimas nesukels ieškovui reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, atsakovei atidėtinas teismo sprendimo vykdymas dalyje dėl kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį išmokėjimo ieškovui 2 (dviejų) metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos
Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N. (iki santuokos – J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dėl L. N. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalių santuokos metu turėtas pavardes: ieškovui – N., atsakovei – N.
Priteisti iš ieškovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini).
Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.
ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1) 0,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 1 000 Eur;
2) 0,1273 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus L. N. vardu, rinkos kaina – 130 000 Eur;
3) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000 Eur;
4) automobilinę priekabą „TAURAS, TAURAS 1800-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 700 Eur;
5) motociklą „HARLEY-DAVIDSON, FAT BOY 114“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 20 000 Eur;
6) keturratį motociklą „BOMBARDER (OUTLANDER MAX XT 4X800EFI R)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, rinkos kaina – 5 000 Eur;
7) dviratį (vyrišką), rinkos kaina – 500 Eur;
8) dviračių laikiklius ir bagažinę, montuojamus ant automobilio, rinkos kaina – 500 Eur;
9) nardymo įrangą, rinkos kaina – 500 Eur;
10) darbo įrankius, rinkos kaina – 3 000 Eur;
atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1) 0,2401 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. N. vardu, ir jame esančius pastatus be teisinės registracijos (gyvenamąjį namą su garažu, ūkinį pastatą su pavėsine, su baldais, buities daiktais, buitine technika, pakeliamais garažo vartais, pastatytus pagal Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus išduotą (duomenys neskelbtini)leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ARCH DIVIZIJA“ projektą, kompleksas Nr. (duomenys neskelbtini)), paliekant V. N. teisę atlikti pastatų teisinę registraciją ir įregistruoti pastatus asmeninės nuosavybės teise V. N. vardu, rinkos kaina – 200 000 Eur;
2) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), įskaitant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu teisiškai registruotus: negyvenamąją patalpą – kliniką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), automobilį „BMW, 120D XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 559 984 Eur;
3) dviratį (moterišką), rinkos kaina – 50 Eur.
Priteisti atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 859,10 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 10 ct) būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui iš ieškovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) ieškovo iš dukters šeimos už paliktus baldus ir skalbimo mašiną paimtų pinigų iš ieškovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuomos pinigų iš ieškovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 289 417 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų septyniolikos eurų) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto turto. Mažinant šią kompensaciją priteistinomis iš ieškovo atsakovei sumomis (3 000 Eur už neturtinę žalą, 1 859,10 Eur už patirtas būtinas išlaidas bendro turto išlaikymui, 2 700 Eur už ieškovo iš dukters šeimos už paliktus baldus ir skalbimo mašiną paimtus pinigus ir 350 Eur ieškovo gautų nuomos pinigų) ir galutinę kompensaciją priteisti 281 507,90 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus septynis eurus 90 ct).
Priteisti iš atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ½ dalį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos pelno nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už kiekvieną mėnesį po 1 209 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devynis eurus).
Pripažinti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 18 000 Eur, ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Iki teismo sprendimo įvykdymo taikyti negyvenamajai patalpai-klinikai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), ir 1/2 daliai garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką.
Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 238,78 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 8 683 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Priteisti iš atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 286 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti.
Atidėti teismo sprendimo dalyje dėl piniginės kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį išmokėjimo ieškovui vykdymą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.