Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-857-1079/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-13
Bylos Nr.: e2-857-1079/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Rozgaitė
Ieškovas: individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: L. N.
Advokatai: Daiva Balčiūnienė, Kęstutis Virketis

Kategorijos

1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
1.3.6.3.2.11Kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-857-1079/2021Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01036-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.11; 3.2.6.1; 3.4.1.7. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 13 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktorei V. N., advokatui Kęstučiui Virkečiui,

atsakovui L. N., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. N. dėl atleidimo iš darbo pripažinimu teisėtu ir atsakovo L. N. priešieškinį ieškovei individualiajai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gruodžio 18 d. teisme civilinėje byloje Nr. e2-14700-1079/2020 priimtas ieškovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovui L. N. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu. 2020 m. gruodžio 21 d. teisme civilinėje byloje Nr. e2-14778-874/2020 priimtas ieškovo L. N. ieškinys atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Šukio 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos ir išnagrinėtos kartu.

Šalies argumentai

Ieškovė individualioji įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Klinika) ieškiniu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos (toliau – VDI) 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą, priimtą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti L. N. atleidimą iš darbo Klinikoje pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą 2020 m. rugsėjo 8 d. teisėtu; 3) L. N. prašymo netenkinti; 4) priteisti Klinikai iš L. N. visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 1995 m. birželio 21 d. Sutartimi Nr. 1 L. N. buvo priimtas į darbą samdomu darbuotoju V. N. (duomenys neskelbtini). Nuo 1999 m. kovo 1 d. direktorės įsakymu Nr.72 jis pervestas dirbti į buhalterio-tiekėjo pareigas pusės etato krūviu. Nuo 1999 m. lapkričio 1 d. L. N. priimtas dirbti buhalterio-tiekėjo pareigas 1 etato krūviu. 2020 m. rugsėjo 8 d. Klinikos direktorės įsakymu, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 3 dalimi, L. N. atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio L. N. buhalterio darbą dirbo aplaidžiai, atskaitomybės apie atliktą darbą direktorei neteikė, nepateikė jos prašomų dokumentų, tyčia trukdė įmonės vadovei tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą. Klinikos direktorė, praradusi pasitikėjimą buhalteriu L. N. ir norėdama įsitikinti, ar jis teisingai tvarko Klinikos buhalterinę apskaitą, norėdama atlikti dokumentų patikrinimą, kreiptis į buhalterijos paslaugas teikiančias įmones dėl konsultacijos, 2020 m. birželio 27 d. raštu pareikalavo, kad L. N. iki 2020 m. liepos 3 d. 15 val. pateiktų jai rašte nurodytus dokumentus: didžiąją knygą, pelno (nuostolių) ataskaitą, debitorių-kreditorių sąrašus, duomenis apie įmonės ilgalaikį turtą, atsargų sąrašą bei kasos knygą. Be šių dokumentų perėmimo joks buhalteris nesutiko būti įdarbintas Klinikoje ir prisiimti atsakomybę už tai, ko galbūt nepadarė prieš tai dirbęs L. N. Nurodytų dokumentų L. N. nepateikė. Pasiaiškinimuose L. N. nurodė, kad dokumentų pateikti negali, nes jie yra apskaitoje, juos reikia sisteminti, kad jis nėra susipažinęs su įmonės apskaitos politika. Šie L. N. tyčiniai veiksmai vertintini kaip šiurkštaus tęstinio darbo pareigų pažeidimo įrodymas. L. N., žinodamas, kad dalies prašomų pateikti dokumentų įmonėje nėra, jų ne tik nepateikė, jis jų nerengė, neištaisė buhalterinės apskaitos klaidų, dėl prašomų dokumentų esmės bei reikšmės raštu nepaaiškino, nuo 2020 m. liepos 30 d. iki rugsėjo 7 d. į darbą nebeatvyko, buvo laikinai nedarbingas. Klinikos direktorė 2020 m. liepos 16 d. sudarė su UAB „S.“ (vyriausioji buhalterė I. S.) buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, o nuo 2020 m. liepos 27 d. pagal darbo sutartį įmonėje pradėjo dirbti buhalterė A. K. Minėtų buhalterių sudarytu bei 2020 m. spalio 20 d. pasirašytu Buhalterinės apskaitos klaidų nustatymo aktu yra konstatuotos buhalterinės apskaitos vedimo klaidos, padarytos iki 2020 m. liepos 3 d., kurias padarė buhalteris L. N. Minėtu aktu nustatyta, jog nėra užpajamuota jokių įrašų apyvartoje, kad 2019 m. buvo įsigytas ilgalaikis turtas; buhalterinėje programoje nebuvo rasta suvestų ilgalaikio turto kortelių; ilgalaikio turto sąrašuose turto apskaita suvesta litais; didžiojoje knygoje nematyti kuro nurašymų; buhalterijoje nebuvo rastos atspausdintos kasos knygos, ant kurių dedami parašai kasininko ir buhalterio. 2020 m. rugsėjo 21 d. L. N. Klinikai persiuntė Centrinės projektų valdymo agentūros el. laišką, kad įmonėje bus atliekama projekto finansinė patikra. Klinika negalėjo iki 2020 m. rugsėjo 23 d. agentūrai pateikti prašomų dokumentų todėl, kad L. N. nebuvo sutvarkęs projektinio turto apskaitos, t. y.: nebuvo užvestos ilgalaikio turto kortelės, neapskaičiuotas nusidėvėjimas, neišskirtos detalios projekto sąskaitų eilutės. Kiekvienų metų sausio 1 dienai kasos likutis buhalterinėje programoje būdavo nustatomas nulinis. 2019 m. sausio 1 d. tai nebuvo atlikta ir nuo to laiko nebebuvo išrašomi kasos išlaidų orderiai. Nustatyti minėti buhalterio L. N. veiksmai, susiję su netinkamu darbinių pareigų vykdymu, turi būti vertinamii, kaip tęstinė veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo požymių. Darbdaviui reikalaujant, kad buhalteris nedelsiant pateiktų duomenis apie buhalterinius ir kasos likučius, L. N. tai daryti atsisakė. Dalyvaujant direktorei V. N. ir buhalteriui L. N. 2020 m. liepos 2 d. antstolis R. Kudrauskas konstatavo faktines aplinkybes: konstatuotas Klinikos buhalterinis kasos likutis 2020 m. liepos 2 d. – (duomenys neskelbtini) Eur, kasos faktinis likutis – (duomenys neskelbtini) Eur. Direktorei žodžiu pareikalavus pasiaiškinti, kur dingo kasos pinigai, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur, L. N. el. paštu atsiuntė įmonės vadovei raštą, kuriame nurodyta, kad „po nuėmimo kasa buhalterija lieka 0,00. Viskas oficialu ir tvarkinga“. L. N. nepateikė direktorei pareikalavus jokių dokumentų, įrodančių, kad pinigai iš kasos buvo išimti teisėtu pagrindu. 2020 m. liepos 3 d. L. N. neįvykdydamas įmonės direktorės reikalavimo pateikti 2020 m. birželio 27 d. rašte nurodytus buhalterinius dokumentus, šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir toks pažeidimas kvalifikuotinas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą. L. N., aplaidžiai tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, neteikdamas įmonės direktorei prašomų duomenų, nepaisydamas darbdavio nurodymų tęstinai šiurkščiai pažeidinėjo darbo drausmę. Darbdavys jį atleido iš darbo pirmąją darbo dieną pasibaigus laikinam nedarbingumui, nepažeisdamas darbuotojo teisių. Net tuo atveju, jei darbdavys būtu priėmęs įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 3 d. (DK 58 straipsnio 6 dalis), L. N. atleidimo iš darbo diena būtų buvusi nukelta į 2020 m. rugsėjo 8 d., kai darbuotojo laikinasis nedarbingumas pasibaigė. Vien formaliais pagrindais (dėl darbuotojo atleidimo iš darbo įforminimo neesminių, jo teisių nesuvaržančių pažeidimų) L. N. atleidimas iš darbo, teismui nustačius L. N. padaryto šiurkštaus tęstinio pažeidimo faktą, negali būti pripažintas neteisėtu. Atleidimo iš darbo dieną L. N. darbe nedėvėjo apsauginės veido kaukės. Pareikalavus pasiaiškinti tuoj pat, tai daryti atsisakė. Be to, atsisakė perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus. Klinika pateikė Darbo ginčų komisijai ne tik duomenis bei įrodymus, patvirtinančius L. N. atleidimo iš darbo teisėtumą, bet ir duomenis apie L. N. elgesį darbe iki atleidimo iš darbo, darbo rezultatus, piktybinį darbo drausmės pažeidinėjimą, įmonės bei jos vadovės reputacijos žeminimą, patyčias bei smurtinį elgesį. Nepagrįstas ir neįrodytas L. N. reikalavimas dėl 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atsiliepimas

L. N. pateikė atsiliepimą į Klinikos ieškinį, kuriame prašo Klinikos ieškinį atmesti. Nurodė, kad įsakyme atleidimo pagrindu nurodžius tik DK 58 straipsnio 3 dalį, L. N. atimta galimybė žinoti, dėl kokio/kokių padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų ar darbo drausmės pažeidimų jis yra atleistas iš darbo. Klinika ne tik nepareikalavo L. N. rašytinio paaiškinimo tokia tvarka, kaip numatyta DK 58 straipsnio 4 dalyje, bet iš viso jokiu būdu neinformavo L. N. apie jos tiriamus jo galimus darbo pareigų pažeidimus, iki įsakymo gavimo L. N. neturėjo jokios informacijos apie galimą jo darbo pareigų pažeidimą, todėl L. N. iki atleidimo iš darbo buvo atimta galimybė pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias Klinika vertina kaip jo darbo pareigų pažeidimus. Tokia situacija negali būti vertinama kaip formalus DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimas. Sprendžiant dėl L. N. atleidimo teisėtumo, visų pirma turi būti įvertinta, ar L. N. iš viso pažeidė darbo pareigas ar darbo sutartį (DK 58 straipsnio 1 dalis), ir tik tokius pažeidimus nustačius, vertinti ar jie gali būti pripažinti šiurkščiais pažeidimais. Klinikos direktorė V. N. iki santuokos nutraukimo proceso nei karto nuo 1999 m. kovo 1 d., kai L. N. tapo įmonės buhalteriu-tiekėju, nebuvo pateikusi nei vieno rašto, fakto ar priekaišto, kad L. N. įmonės apskaitą tvarko blogai. L. N. nei pagal 2020 m. birželio 27 d. pareikalavimą, nei kada nors anksčiau nebuvo atsisakęs pateikti prašomus dokumentus, bet nagrinėjamu atveju, kai Klinikos direktorė pareikalavo pateikti dokumentus už 2019 m. ir 2020 m. I pusmetį iki 2020 m. liepos 3 d. 15 val. per neprotingai trumpą laiką, L. N. paprašė prailginti dokumentų pateikimo terminą, žinojo, kad visi dokumentai įmonėje yra, bet jiems susisteminti ir pateikti reikėjo daugiau laiko. Tas faktas, kad 2020 m. liepos 16 d. buvo sudaryta buhalterinė paslaugų sutartis su UAB „S.“, 2020 m. liepos 27 d. pagal darbo sutartį įmonėje pradėjo dirbti dar viena buhalterė A. K., administratoriaus pareigoms priimtas A. S., įrodo, kad L. N. atleidimas buvo Klinikos direktorės planuojamas iš anksto. L. N. niekas neprašė perduoti buhalterinės apskaitos dokumentų. L. N. nedarbingumo metu su esamais buhalteriniais dokumentais dirbo Klinikos direktorės naujai nusamdyti buhalteriai, todėl perduoti nebuvo ką, nes jie prieigą prie visų duomenų ir dokumentų turėjo ir jais disponavo. Klinikos minimas buhalterinės apskaitos vedimo klaidų aktas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, nes jis surašytas praėjus mėnesiui po asmens atleidimo. Klinikos apskaitą L. N. visada vedė atsakingai, su VMI, Valstybine ligonių kasa, Sodra ir kt. įstaigomis visada buvo atsiskaitoma laiku ir tinkamai. Nuo pat įmonės įkūrimo Klinikos direktorė ėjo įmonės kasininkės pareigas, ji tvarkė ir skaičiavo suprekiautus pinigus, dėdavo juos į seifą, turėjo seifo raktus, todėl kaltinimai L. N. dėl tariamo pinigų dingimo yra nepagrįsti. Kad pinigai nėra dingę patvirtina ir tas faktas, kad Klinika nesikreipė į policiją. L. N. veido kaukės nedėvėjo, nes buhalterijos kabinete buvo vienas, esant uždarytoms durims, o išeidamas iš kabineto kaukę užsidėdavo. Klinika L. N. iš darbo atleido be teisinio pagrindo, tuo netinkamai įgyvendindama DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, o DGK sprendimas Klinikos skundžiamoje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.

Šalies argumentai

L. N. priešieškiniu prašo: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje netenkintas L. N. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš Klinikos L. N. 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priešieškinyje nurodė, kad L. N. savo neturtinę žalą įvertino 25000,00 Eur, po 1000,00 Eur už kiekvienus įmonėje išdirbtus metus. Įmonė buvo įkurta L. N. iniciatyva kaip šeimos verslas daugiau nei prieš 25 metus. L. N. buvo pagrindinis šio verslo sumanytojas ir variklis, įmonė V. N. vardu buvo registruota tik dėl jos turimo farmacininkės diplomo. L. N. niekada nebuvo reiškiami priekaištai dėl jo darbo, pareigų atlikimo. L. N. ir Klinikos direktorės santuokos nutraukimo procesas iš L. N. pusės nedarė jokios įtakos L. N. darbui – L. N. darė viską, kas įmanoma ir būtina, kad verslas sektųsi. Prasidėjus skyrybų procesui Klinikos direktorė, pasinaudodama savo pareigomis ir įgaliojimais, pradėjo L. N. žeminti kolektyvo, pažįstamų, klientų akivaizdoje. (Duomenys neskelbtini) yra nedidelis miestas, dėl ilgametės įmonės veiklos L. N. yra žinomas asmuo, todėl jo atleidimas iš darbo už neva šiurkščius darbo drausmės pažeidimus yra L. N. dalykinės reputacijos menkinimas visuomenės akyse. Dėl to, kad nuo įmonės veiklos pradžios L. N. dirbo ne pagal jo įgytą inžinieriaus-mechaniko specialybę, jis prarado šią kvalifikaciją ir, nors turi aukštojo mokslo diplomą, pagal specialybę susirasti darbo neturi jokių galimybių. Darbo įmonėje metu įgytų buhalterinės apskaitos, vadybos įgūdžių L. N. negali pasiūlyti kitai įmonei, nes neturi atitinkamo diplomo. Be to, darbo įmonėje laikotarpiu L. N. tapo neįgaliu (jo darbingumas (duomenys neskelbtini) proc.). Neįgaliu L. N. tapo dėl patirtų infarktų, tam turėjo įtakos versle turėtas darbo krūvis, patiriamas stresas, įtampa. Kito darbo susiradimas apsunkintas dėl to, kad L. N. galimybės dirbti yra ribotos – dėl sveikatos būklės L. N. gali dirbti tiktai lengvus darbus, faktiškai tik sėdimus darbus. Atleidimas iš darbo padarė L. N. neturtinę žalą ir dėl to, kad jis atitolintas nuo įmonėje dirbančios dukros. Dėl vykstančių skyrybų proceso dukra stengiasi laikytis neutralumo, vienintelė galimybė L. N. pabendrauti su ja buvo darbe.

Atsiliepimas

Klinika pateikė atsiliepimą į L. N. priešieškinį, kuriuo prašo L. N. ieškinio netenkinti; priteisti Klinikai iš L. N. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, teismas pirmiausia turės nustatyti faktines aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias L. N., kaip įmonės buhalterio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo faktą ir dėl šio pažeidimo darbdavio priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o tik po to spręsti, ar L. N. buvo padaryta neturtinė žala ir kokio dydžio žala yra įrodyta. Neturtinė žala darbuotojui, atleistam neteisėtai iš darbo, priteisiama tik tuo atveju, jei neteisėtai atleistas iš darbo darbuotojas įrodo, kad tokia žala jam yra padaryta bei pagrįstai įrodo padarytos žalos dydį. Klinika pateiktu ieškiniu įrodinėja, kad L. N., kaip įmonės buhalteris netinkamai atliko savo darbo pareigas, padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus ir dėl to yra atleistas iš darbo teisėtai. Tuo atveju, jei Klinikos ieškinys būtų patenkintas, teismas neturėtų pagrindo tenkinti L. N. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo atveju, jei teismas Klinikos ieškinio netenkintų, L. N. ieškinys dėl 25000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turi būti atmestas, jam neįrodžius neturtinės žalos padarymo fakto bei dydžio.

Teismo posėdžio metu Klinikos atstovė direktorė V. N. palaikė Klinikos ieškinio reikalavimus, atsiliepimą į L. N. priešieškinį ir patvirtino ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. darbe tarp jų atsirado įtampa, kai pas L. N. atsirado meilužė. Kai, 2020 m. pradžioje per mediaciją santuokos nutraukimo byloje, L. N. sužinojo, kad Klinika yra jos vardu, ji yra medikė ir jam Klinika neatiteks, nuo tada L. N. pradėjo dirbti aplaidžiai. Atleido L. N. už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus: aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesiskaitymą su darbdaviu, grubų elgesį. Klaidų neištaisymas, dokumentų laiku nepateikimas, paaiškinimų neteikimas yra aplaidus buhalterio darbas, tai vertina kaip šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą. Kai 2020 m. birželio 28 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atėjo įspėjimas, sužinojo, kad L. N. laiku nepateikė ataskaitų. L. N. naudojosi tuo, kad ji yra jo sutuoktinė, visiškai su ja nebesiskaitė, į darbą ateidavo kada nori. 2019 m. spalio 31 d. nuo 13 val. L. N. išėjo iš darbo jos neperspėjęs. 2019 m. lapkričio 4 d. raštu įspėjo L. N., kad pasikartojus tokiems atvejams per šešis mėnesius nuo įspėjimo pateikimo, gali būti nutraukta darbo sutartis. L. N. buhalterio pareigos buvo nustatytos pareigybinėse instrukcijose, bet jos dingo iš Klinikos po prasidėjusių konfliktų. L. N. išeidamas iš darbo daug dokumentų iš kompiuterio ištrynė – įsakymus, kainynus), darbo metu dirbdavo ne su darbu susijusius darbus. L. N. darbo metu išvažiuodavo pas gydytoją, bet nepristatydavo jokio išrašo. 2019 m. lapkričio 5 d. L. N. anksčiau išėjo iš darbo, ji prašė jo pateikti rašytinį pasiaiškinimą, bet jis nieko nepateikė, tada ji surašė įspėjimą. L. N. išvažiavimų darbo metu nefiksavo kaip pravaikštų, bet prašydavo pasiaiškinti. L. N. nebuvo pripažintas kaltu dėl smurto prieš ją darbo vietoje. 2019 m. L. N. nurodė, kad ji dirba pusę etato ir sumokėjo mokesčius už pusę etato. Ji 2020 m. vasario 10 d. įsakymu prašė L. N. ištaisyti deklaraciją, kad ji dirba puse etato. Šią deklaraciją privalo pateikti įmonės buhalteris. 2020 m. liepos mėn. reikalavo pasiaiškinti už darbo drausmės pažeidimą. 2020 m. birželio 27 d. reikalavimu prašė L. N. pateikti dokumentus už 2019 m. Ataskaitos turėjo būti padarytos metų pradžioje, o L. N. nurodė, kad per trumpas laikas dokumentams pateikti. Ji prašomų dokumentų negavo, jie turėjo būti pateikti atspausdinti. Mano, kad dokumentų nepateikimas yra šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas. Pasiaiškinimus į 2020 m. birželio 27 d., į 2020 m. liepos 13 d. reikalavimus pasiaiškinti, ji iš L. N. gavo, bet jie buvo abstraktūs. Iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Klinikoje su buhalterio ataskaitų pateikimu, buhalterijos vedimu jokių problemų nebuvo. Su L. N. yra susituokusi virš trisdešimt metų, jis visada tvarkė finansus, juo pasitikėjo. 2019 m. prašė suskaičiuoti kasos likutį, bet L. N. nesutiko. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. vienas seifo raktas buvo pas ją, kitas pas buhalterį, todėl kiekvienas atskirai negalėjo atrakinti seifo. Jie kartu atrakindavo seifą ir L. N. padėdavo ar išimdavo pinigus, bet skaičiuoti pinigų neleido. Iki tol algas mokėjo ir abu seifo raktus valdė L. N. Antstolis įmonės kasoje užfiksavo virš (duomenys neskelbtini) Eur trūkumą. Dėl pinigų dingimo nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes nenorėjo nemalonumų iš mokesčių inspekcijos. Tiesiogiai nesprendė su L. N. kaip sureguliuoti tarpusavio darbo santykius, nes jie bendraudavo susirašinėdami. Kadangi buvo konfliktiniai santykiai darbe, nesprendė klausimo su L. N., kad reikėtų nutraukti darbo santykius bendru sutarimu. Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. spalio 21 d. nutarimu paskyrė jai įspėjimą, nes dokumentai buvo pateikti ne laiku. L. N. pasiimdavo pats dienai atostogų, nederindavo su ja iš anksto. 2020 m. liepos 13 d. įsakymu išleido L. N. kasmetinių apmokamų atostogų 2020 m. liepos 20-24 d., nes jis turėjo daug neišnaudotų atostogų. Ji rašydavo įsakymus dėl atostogų suteikimo. 2020 m. liepos 27 d. įsakymu išleido L. N. atostogų, nes prašė išvažiuoti pas gydytoją. Ataskaitas reikia teikti nuo mėnesio 25 d. Ji išleido L. N. atostogų ir samdė kitą darbuotoją vietoj jo, nes nebuvo kas dirba ir, kad padėtų jai susiorientuoti buhalterijoje. Nuo 2019 m. negaudavo pagal pareikalavimą iš buhalterio informacijos apie Klinikos finansinę padėtį. L. N. kaip buhalteriui nebuvo nustatyta pareiga tvarkyti europinius projektus, bet kaip šeimos verslui, jis padėjo ruošti dokumentus. Dėl europinės paramos buvo ruošiami dokumentai, bet prasidėjus konfliktams L. N. viską apleido, tačiau ji susitvarkė ir gavo europinę paramą. L. N. tinkamai nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, savo kabinete laikė drabužius, batus, nedėvėjo kaukės. Iki 2018 m. gale metų buvo suskaičiuojami pinigai, sumokami mokesčiai ir nuimamas pelnas. 2019 m. L. N. nesutiko suskaičiuoti kasos pinigų, todėl nebuvo nuimtas likutis kasoje už 2019 m. 2020 m. kvietėsi antstolį, suskaičiavo kasos likutį ir nustatė virš (duomenys neskelbtini) Eur trūkumą. Nors pinigų nebuvo, už juos sumokėjo mokesčius, kad buhalterijoje viskas būtų tvarkinga. Kai L. N. grįžo iš nedarbingumo, 2020 m. rugsėjo 8 d. ryte ji pateikė jam raštišką reikalavimą pateikti rašytinius pasiaiškinimus dėl kaukės nedėvėjimo, nepateiktų dokumentų ir nepagarbaus elgesio. Per dvi valandas jis nepateikė raštu pasiaiškinimų. Tada ji įteikė įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo. Tuo metu vaistinės patalpose buvo kolegė (duomenys neskelbtini) L. J. Klinikoje ji yra farmacinės veiklos vadovė, vaistininkė ir kasininkė. Mano, kad jos elgesys kaip darbdavės darbuotojo L. N. atžvilgiu bendraujant darbo vietoje buvo tinkamas. Ji yra Klinikos savininkė ir direktorė. L. N. darbo vieta Klinikoje yra buhalterija, esanti (duomenys neskelbtini). Ji atjungė visoje vaistinėje esančių kamerų vaizdo fiksavimą, nes L. N. darbo metu peržiūrėdavo įrašus ir sekdavo ką ji veikia. L. N. reiškė pretenzijas dėl per aukštos temperatūros darbo kabinete. Kondicionierius jo kabinete neveikė keletą metų. Klinikoje buhalterinė apskaita tvarkoma kompiuterizuotai. Ji turėjo galimybę patekti į buhalteriją, kompiuterio slaptažodį žinojo, prisijungimų kodų visų neturėjo. Kas mėnesį nebuvo suvedami kasos likučiai. Šiuo metu Klinikoje UAB „S.“ tvarko buhalterinę apskaitą, skaičiuoja algas, daro ataskaitas, kita buhalterė A. K. suveda sąskaitas, daro pavedimus, priimtas darbuotojas A. S. dirba registratūroje, vykdo administratoriaus-registratoriaus pareigas, nedirba tiekėjo darbo. Gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų už 2020 m. liepos, rugpjūčio mėn. nepateikimą VMI įvardina kaip šiurkštų L. N. darbo pareigų pažeidimą, nes jis tvarkė visą įmonės buhalteriją. Jis galėjo pasitaisyti, pasiaiškinti, bet po atostogų pasiėmė nedarbingumą, nieko neperdavė. L. N. atleido už visumą pažeidimų Klinikos buhalterijoje. L. N. visada galėjo ateiti į buhalterijos patalpas, nes turėjo raktus. Nepamena fakto, kad 2020 m. kovo 25 d. L. N., būdamas nedarbingume, atėjo į darbą norėdamas pateikti PVM deklaraciją už vasario mėn., o ji būtų neįleidusi jo į patalpas po darbo. Klinikos buhalterė A. K. turi pareiginius nuostatus. Žino, kad L. N. turi (duomenys neskelbtini) procentų darbingumą, bet jokių medicininių dokumentų Klinikai nebuvo pateikęs. Jokių nusiskundimų iš jo dėl sveikatos ji kaip darbdavys negavo. Žino, kad L. N. neturi buhalterinio išsilavinimo, bet anksčiau jokių problemų dėl buhalterinės apskaitos nebuvo. L. N. pagal įgytą specialybę nedirbo. Su L. N. bendravo susirašinėdami el. paštu. Dėl kokių priežasčių L. N. laiku nepateikė VMI pelno mokesčio formos, GPM formos ji neklausė, nes apie pradelsimą sužinojo iš VMI. 2020 m. liepos 27 d. prašė L. N. perduoti dokumentus, kad nauja buhalterė galėtų pradėti dirbti. Jis neperdavė prisijungimo kodų, kad būtų galima prisijungti prie Klinikos buhalterinių dokumentų, todėl tik specialistų pagalba prisijungė prie buhalterinės programos. Ji įvardinama kaip Klinikos direktorė, bet yra savininkė. 2019, 2020 m. jai buvo išmokėta alga už direktorės pareigas, bet kas mėnesį ji darbo užmokesčio negauna. 2021 m. gavo algą už pusę metų. Anksčiau metų pabaigoje buvo nuimami pinigai ir iš pelno gyveno su L. N. kaip šeima. Mano, kad tam tikrų deklaracijų, dokumentų nepateikimas jai kaip Klinikos vadovei yra pažeidimai adekvatūs atleidimui iš darbo. Ji prarado pasitikėjimą L. N. kaip Klinikos buhalteriu. Nesutinka su L. N. reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes L. N. irgi gyveno iš bendrų pelno pinigų. Jai žinoma, kad Klinikoje buvo apskaitos politika, kurioje nurodyta, kad už Klinikos kasos pinigus atsakinga Klinikos direktorė. Tačiau praktiškai už Klinikos pinigus buvo atsakingas L. N., nes jis turėjo seifo raktus. Jei L. N. sirgdavo vieną ar dvi dienas, jo ligos metu apsieidavo be buhalterio. Kai L. N. gulėjo ligoninėje ir turėjo biuletenį, ateidavo porą kartų buhalterė suvesti sąskaitų ir padaryti pavedimų. Faktiškai tuo metu niekas netvarkė buhalterijos, einamuosius darbus, kuriuos reikėjo, sutvarkė R. Š. 2020 m. kovo mėn. nedarbingume L. N. buvo labai trumpai, tuo metu nereikėjo daryti ataskaitų. Ji norėjo žinoti Klinikos finansinę padėtį, todėl konsultavosi su UAB „S.“ direktore I. S. 2020 m. birželio 27 d. reikalavimas pateikti buhalterinius dokumentus yra surašytas buhalterės I. S., nes kol nežinojo Klinikos finansinės padėties ji nesutiko tvarkyti buhalterijos. Su UAB „S.“ sudarė sutartį 2020 m. liepos 16 d. 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 8.30 val. ji atvažiavo į vaistinę, L. N. buvo kabinete buhalterijoje. Tuo metu buvo privaloma dėvėti kaukę patalpoje. Ji nuėjo paklausti, kodėl jis sėdi be kaukės. Vaistinėje dar buvo kolegė. Ji surašė reikalavimą pasiaiškinti, atnešė ir jam padėjo. Po kiek laiko L. N. atėjo į vaistinės priekį ir pasakė, kad kaukė kabinete neprivaloma, jis nesiruošia raštu aiškintis. Tada praėjus dviem valandom surašė įsakymą dėl atleidimo, nunešė į kabinetą ir padėjo. Jis susinervavo, pradėjo rėkauti, ji pasakė, kad jis gali būti laisvas. Po įsakymo įteikimo L. N. susirinko daiktus ir gal už 10 min. išėjo, buvo gal apie 11 val. Reikalavimą dėl dokumentų perdavimo įteikė L. N. turbūt tą pačią dieną prieš jam išeinant. Jam išėjus surašė aktą dėl nepasirašymo ant reikalavimo pasiaiškinti, aktą dėl reikalavimo perduoti dokumentus, kur liudininkė L. J. pasirašė. Akte dėl nepasirašymo ant reikalavimo pasiaiškinti nurodė, kad L. N. atsisakė pasirašyti ant reikalavimo pasiaiškinti. L. J. girdėjo kaip L. N. atsisakė pasirašyti. Gal L. J. nebuvo kartu, kai ji įteikė L. N. reikalavimą perduoti dokumentus, bet ji viską girdėjo. L. J. kompiuteriu nerašo, jos kartu surašė aktus, o L. J. pasirašė. L. N. darbo sutartyje numatytas darbo laikas nuo 9 val. iki 13 val. ir nuo 14 val. iki 18 val., dirbo buhalterio tiekėjo pareigose. Jis tuo laiku turėjo būti darbe. 2019 m. rugpjūčio 12 d., pirmadienį, darbe atsirado apie 16 val. Prašymo raštu pasiaiškinti nebuvo dėl L. N. atvykimo ne laiku į darbą, nes tada dar nebuvo kalbama apie skyrybas. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. L. N. pradėjo aplaidžiai dirbti, tik paskaičiuodavo algas. Ji rašė įspėjimus dėl galimo darbo sutarties nutraukimo. 2020 m. sausio 6 d. prašė pasiaiškinti dėl neetiško elgesio registratūroje, dėl darbo kompiuterio naudojimo ne darbo tikslais darbo metu, taip pat buvo pakeistas slaptažodis ir ji atėjusi į darbą negalėjo dirbti. L. N. 2020 m. liepos mėnesį nieko nebedirbo, paskui nuo liepos 30 d. iki rugsėjo 7 d. pasiėmė biuletenį, todėl ji ieškojo buhalterės. Jau 2020 m. liepos mėn. planavo keisti buhalterį, L. N. raštu buvo gavęs įspėjimus, kad bus atleistas. Taip pat ne kartą žodžiu jam sakė, kad jei jis nedirbs, tai atleis, todėl 2020 m. rugsėjo 8 d. atleidimas L. N. nebuvo staigmena. I. S. padėjo surašyti ir el. paštu atsiuntė 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo.

Teismo posėdžio metu L. N. palaikė savo priešieškinio reikalavimus, atsiliepimą į Klinikos ieškinį ir patvirtino priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. L. N. perskaitė teismui savo paaiškinimus raštu. Nurodė, kad Klinikos direktorė sumaišė privačius santykius su darbiniais santykiais. Direktorė kontroliavo kiekvieną jo žingsnį, reikėdavo pasiaiškinti dėl kiekvienos minutės nebūtos darbe. Jis rašydavo direktorei prašymus, kad išleistų nuvykti pas gydytojus. Į kiekvieną direktorės reikalavimą pasiaiškinti jis pasiaiškindavo el. paštu arba sms žinute. Direktorė pastoviai grasino jį atleisti iš darbo. Darbo laiko kontrolės anksčiau nebūdavo, bet kai šeimoje pašlijo santykiai, tai jo darbas pasidarė negeras. Jis buvo atleistas iš darbo už neva padarytus šiurkščius pažeidimus. Teikti pelno mokesčio deklaraciją reikia iki 2020 m. birželio 1 d., tai yra didelės apimties darbas, bet kai direktorė nepateikė kito termino, tai manė, kad tų dokumentų teikti jau nebereikia. Už 2019 m. pelno deklaraciją pateikė. Direktorei buvo žinoma kur, kokie Klinikos buhalteriniai dokumentai yra atspausdinti ir susegti, nes ant dokumentų segtuvų viskas surašyta. Direktorė turėjo visus prisijungimus, slaptažodžius prie buhalterinės programos, kuria buvo tvarkoma įmonės buhalterija. Darbo ginčo byloje, kai jis buvo jau atleistas, Klinika iš tos programos teikė dokumentus. Jis stengėsi išvengti konfliktinių situacijų, kuo mažiau bendrauti, dirbti buhalterijoje užsidaręs duris. Pareigybės aprašyme jo darbo funkcijos buhalteris-tiekėjas, bet jis dirbdavo ir kitus darbus kaip Klinikos bendraturtis. Turėjo buhalterio pareigybės aprašymą, nes pats ruošė. Susipažinęs su buhalterinių klaidų nustatymo aktu. Darbo ginčų komisija šio akto nevertino, nes jis buvo surašytas po jo atleidimo. 2020 m. liepos 20 d. įspėjimas dėl atleidimo iš darbo jam tikriausiai buvo įteiktas. Paprastai dokumentus jam direktorė atsiųsdavo el. paštu be parašo. 2019 m. lapkričio 4 d. įspėjimas dėl galimo darbo sutarties nutraukimo, prašymas pateikti paaiškinimą, kodėl baigė darbą anksčiau, 2019 m. lapkričio 12 d. įspėjimas dėl galimo darbo sutarties nutraukimo galbūt buvo jam įteikti el. paštu. Atleidimas iš darbo buvo jam įteiktas pasirašytinai. Nebandė tartis su darbdaviu dėl darbo santykių nutraukimo bendru susitarimu. Direktorė nieko nesiūlė, jokios piniginės kompensacijos. Jis išmanė savo darbą, nes iki 2019 m. direktorė jokių nusiskundimų neturėjo. 2020 m. rugsėjo 8 d. atvykęs į darbą įėjo pro paradines duris, už prekystalio buvo L. J., jis nuėjo į kabinetą. Ant stalų ir kėdžių buvo pridėliota dokumentų, jis juos nusifotografavo. Užpajamavo prekes ir prisėdo prie kompiuterio. Apie 8.30 val. atėjo direktorė, apšaukė kodėl jis be kaukės. Atnešė rašyti pasiaiškinimą nedelsiant. Reikalavime pasiaiškinti nebuvo nurodyta, kokia forma turi jis pasiaiškinti. Jis su reikalavimu pasiaiškinti užsidėjęs kaukę nuėjo į prekybos salę ir žodžiu pasiaiškino, kodėl būdamas vienas sėdi kabinete be kaukės, taip pat atsakė į kitus klausimus. Už penkių minučių direktorė atnešė spausdintą tekstą be įsakymo numerio, kad jis yra atleistas. 8.45 val. direktorė pasakė, kad jis gali eiti ir jis išėjo iš darbo vietos. Buhalterė A. K. jo nedarbingumo laikotarpiu vieną kartą kreipėsi į jį, nes nerado ilgalaikio turto dokumentų. Jis paskambino ir pasakė kaip prisijungti prie kito kompiuterio, kur buvo tie dokumentai. Jis naudojosi pagrindiniu kompiuteriu buhalterijoje. Ilgalaikio turto programa buvo sena ir įdiegta senesniame kompiuteryje. Eilę metų direktorė negaudavo jokios algos, po to VMI išleido nutarimą, kad individualios įmonės savininkas turi gauti atlygį per mėnesį arba metus minimaliai algai. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. direktorė pasiskyrė sau algą 2000 Eur per mėnesį. Už 2019 m. jis buvo jai pervedęs minimalią algą, kokia priklauso prieš 2019 m. Direktorė atgaline data pasirašė įsakymą ir 17000 Eur persivedė į savo asmeninę sąskaitą jam nežinant. Jis Klinikoje buhalteriu dirbo nuo 1995 m. VMI anksčiau dažniau tikrindavo įmonę. Konsultavosi su kitų įmonių buhalteriais kaip turi būti vedama buhalterinė apskaita. Jis ruošdavo įsakymus, bet įsakymą dėl algos pasiskyrimo ruošė direktorė. Kai Klinikos direktorė sudarė sutartį su UAB „S.“, jis dirbo, bet nei sutarties, nei buhalterės nematė. Prieš jam išeinant atostogų liepos 20-24 d., nebuvo prašymo perduoti buhalterinius dokumentus. Iki nedarbingumo taip pat nematė buhalterės A. K. Liepos 27, 29 d. jis dirbo, nebuvo reikalavimų perduoti į buhalteriją prisijungimus. Jo bendravimas su direktore vyko susirašinėjimo būdu, nes direktorė pastoviai provokuodavo konfliktus. Jis į Kliniką įdėjo labai daug darbo, direktorė prekiavo vaistais. Jis dėl intensyvaus darbo prarado sveikatą, patyrė du infarktus. Nuo mokslų baigimo nedirbo pagal specialybę, todėl susirasti darbą dėl jo sveikatos būklės sunku. Teikė darbdaviui dokumentus dėl jam nustatyto dalinio darbingumo. Paskutiniu metu direktorė kitų darbuotojų akivaizdoje pabrėždavo, kad jis yra pavaldinys, kalbėdavo pakeltu tonu. Direktorė pora kartų buvo pripylus į jo batus vandens, išpaišius tepalu su jodu striukę, todėl savo striukę ir batus laikydavo kabinete. Jei pinigai iš seifo būtų dingę, direktorė būtų kreipusis į policiją. Kai prasidėjo konfliktai, gal 2019 m. rudenį, jis vieną seifo raktą pasiėmė sau, o direktorė liko su vienu raktu ir nebegalėjo viena patekti į seifą. Iki tol raktai buvo pas direktorę, nes ji buvo atsakinga už pinigus. Kiekvieną dieną pinigai buvo įnešami į seifą. Pinigus apskaitydavo direktorė. Jis žiūrėdavo ar yra visi pinigai pagal kasos aparato duomenis. Atvažiavo antstolis ir užfiksavo kiek seife buvo pinigų. Jam kasos likutis buvo žinomas kiekvieną dieną buhalteriškai, o kiek realiai pinigų negalėjo pamatyti, nes turėjo tik po vieną raktą. Grynųjų pinigų apskaita ne visada taip buvo tvarkoma. 2018 m. buvo darytas pinigų „nunulinimas“. Prieš jam pasiimant vieną raktą, kilo abejonės dėl pinigų seife, bet į jo norus patikrinti seifą niekas neatsižvelgė. Reikalavimai pasiaiškinti prasidėjo po to, kai jie nusprendė skirtis ir jis teismui padavė pareiškimą skirtis. Jis eidavo darbo reikalais į kliniką, dirbdavo kiek reikėdavo, net ir savaitgaliais. Su Klinikos darbo tvarkos taisyklėmis buvo susipažinęs. 2020 m. liepos mėn. direktorė kreipėsi į jį, kad pateiktų dokumentus Sodrai apie UAB „S.“ įdarbinimą, vėliau apie A. K. įdarbinimą. Reikėjo nurodyti darbo užmokestį, kokios pareigos, nuo kada dirba, jis prašė šių duomenų, bet direktorė nedavė reikiamų duomenų ir pati išsisprendė šiuos klausimus. Tuo metu jis dirbo, kai direktorė kreipėsi į jį. Jis tinkamai ir dalykiškai bendravo su darbdave, į 2020 m. liepos 13 d. reikalavimą pasiaiškinti, jis pasiaiškino. Jam nebuvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 8 d. reikalavimas dėl dokumentų perdavimo. Įsakymas dėl atleidimo buvo įteiktas buhalterijoje. 2020 m. birželio 27 d. reikalavimą pateikti prašomus buhalterinius dokumentus gavo el. paštu, šeštadienį, terminas buvo duotas iki liepos 3 d. Nebuvo nurodyta už kokį laikotarpį reikia pateikti dokumentus. Jis paaiškino, kad visi dokumentai yra kompiuteryje, dalis dokumentų popierinio formato. Direktorė turėjo kompiuterio slaptažodį, jam nebūnant galėjo kompiuteryje daryti ką nori, įeiti į dokumentą, kažką keisti. Direktorė atleido jį dėl nuoskaudų iš asmeninių paskatų, o ne dėl blogai atliekamo darbo. Iš VMI nėra jokio dokumento, kad jo vedamoje buhalterinėje apskaitoje buvo kažkokie pažeidimai. Visi reikalavimai buvo įvykdyti: deklaracijos pateiktos, mokesčiai sumokėti. 2020 m. birželio 29 d. buvo darbe, jis pasiteiravo direktorės už kurį laikotarpį reikia pateikti ataskaitas. Gavo atsakymą, kad reikia pateikti dokumentus už 2019 m. imtinai iki 2020 m. birželio 1 d. Mano, kad pateikė nurodytus dokumentus, nes pasikvietė, paaiškino ir parodė kur ir kas yra. Ilgalaikis turtas buvo ir atspausdintas, ir programoje. Jis neatspausdino Didžiosios knygos ir nepateikė direktorei, nes ji neprašė pateikti atspausdintos formos. Mano, kad vyr. buhalterė per direktorę bandė iš jo išgauti tuos duomenis. Bet ji pati atvyko, viską susirado ir išsitraukė. Direktorė buvo vaistų pardavėja ir daugelį metų nesikišo į įmonės valdymą, todėl pasiaiškinime į 2020 m. birželio 27 d. reikalavimą ir nurodė, kad kiekvienas dirba savo darbą. 2020 m. sausio 6 d. reikalavimas pasiaiškinti dėl slaptažodžio, kad prieiti prie įmonės dokumentų, jis tą slaptažodį iš karto atstatė. Dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. išmėtytų dokumentų, tai jis atvykęs į darbą nusifotografavo darbo stalą, jis nieko nemėtė, ant stalo buvo pridėliota dokumentų segtuvų.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Klinikos buhaltere. Ją priėmė dirbti 2020 m. liepos mėn. pabaigoje. Buvo buhalterinė programa, išsitraukus Didžiąją knygą nebuvo aišku kuo remiantis reikia vesti apskaitą. Vėliau su UAB „S.“ nusprendė, kad geriau įsidiegti naują buhalterinę programą, nei kažką tvarkyti senoje programoje. Didžiojoje knygoje nebuvo jokios kuro nurašymo eilutės, buvo išskirtas vaistinės ir klinikos ilgalaikis turtas. Lentynoje rado bylą, kurioje buvo atspausdintas ilgalaikio turto sąrašas 2019 m. gruodžio 31 d., sumos litais, skaičiai su didžiąja knyga nesutapo. Turto kortelės nebuvo užvestos. Projektinis turtas nebuvo užpajamuotas buhalterinėje programoje. Agentūrai reikėjo viską sutvarkyti, kad gauti finansavimą. Mano, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Direktorė rodė antstolio surašytą aktą. Dokumentuose nurodytas kasos likutis neatitiko faktiškai esančių pinigų. UAB „S.“ buhalterė patikslino deklaraciją, vieną sumą deklaravo kaip pelną, o kitą sumą kaip išmokėjimą direktorės atlyginimui, nors faktiškai tų pinigų direktorė negavo. Su L. N. bendravo tik dėl ilgalaikio turto, klausė kur gali rasti ilgalaikio turto korteles. Direktorė prašė, kad ji dirbtų Klinikoje, nurodė, kad L. N. serga ir tuo metu nebuvo kas tvarkytų buhalterinę apskaitą. Klinikoje pradėjo dirbti 2020 m. liepos pabaigoje. Senojoje programoje „SBS Balansas“ sąskaitos automatiškai sueidavo į programą. Dabar kiekvieną sąskaitą pajamuoja ir veda į programą. Kadangi niekas nebuvo perduota buhalteriškai, UAB „S.“ nusprendė į senąją programą nevesti duomenų. Kai įsigijo naująją programą „Rivile“, turėjo į sistemą susivesti trijų mėnesių duomenis. Pagal senąją programą jai būtų sudėtinga tęsti darbą. Ji veda pirminius dokumentus. Jai parodė sutartį kokius darbus atlieka UAB „S.“, o visi likę darbai jai. Senoji buhalterinė programa buvo veikianti. Jai pradėjus dirbti grynųjų pinigų reikalus tvarkydavo kasininkė V. N., o dokumentus (kasos knygą, pajamų-išlaidų orderius) – ji. Iki jos L. N. buvo išrašomi kasos pajamų-išlaidų orderiai, tik nebuvo spausdinama kasos knyga, ten kur tvirtina kasininkas ir buhalteris. Kasos pajamų-išlaidų orderiai buvo tvarkingi. 2019 m. buvo įgytas turtas, taip pat 2020 m. pradžioje, kai dar dirbo L. N. Sąskaitos dėl turto įgijimo buvo, bet nebuvo užvestos ilgalaikio turto kortelės, neskaičiuojami nusidėvėjimai, o šiuos duomenis reikėjo pateikti agentūrai. Buhalteris kiekvieną mėnesio paskutinę dieną perskaičiuoja įgyto turto nusidėvėjimą. Nuo 2020 m. liepos pabaigos niekas neprižiūrėjo ilgalaikio turto apskaitos. Didžioji knyga buvo vedama, bet neteisingai. Iki jos atėjimo kasos knyga buvo vedama kompiuterinėje programoje, bet nebuvo spausdinama ir kasininko su buhalteriu pasirašoma. Agentūros priminimą, jog bus vykdoma patikra, jai persiuntė L. N. Apie jos įdarbinimą Sodrai pranešė UAB „S.“. Iki 2019 metų pabaigos galima buhalteriškai atsekti viską, kas įmonėje vyko. Atėjusi dirbti gavo slaptažodį įeiti į buhalterinę programą. Dar buvo darbo užmokesčio programa, bet ji ja nesinaudojo. Kol L. N. dirbo, buvo nedarbingume, jos tose programose nieko nedarė, nes jos nebuvo perduotos. L. N. turėjo su ja pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, ką perduoda. UAB „S.“ priėmė sprendimą nieko nedaryti buhalterinėje programoje, kol neįvyko perdavimas. Ilgalaikis turtas turėjo būti perkeltas iš senos programos į naują programą rankiniu būdu. Ji Klinikoje dirba buhaltere 0,25 etato, likusią darbo dalį atlieka UAB „S.“. Tokioje Klinikoje buhalteriją gali tvarkyti vienas žmogus. Ji baigusi verslo administravimą, turi apskaitininkės diplomą, šiuo metu studijuoja buhalterinę apskaitą kolegijoje. Anksčiau nėra tvarkiusi individualios įmonės buhalterinės apskaitos. Tiesiogiai darbe nėra susitikusi su L. N. Ji dirba darbo vietoje 40 proc., nuotoliniu būdu 60 proc. Kai priėmė į darbą, ji buvo atvykusi į buhalterijos patalpas, ten buvo kompiuteriai, segtuvai. Nebuvo problemų prisijungiant prie kompiuterio, nes direktorė turėjo slaptažodžius. Priimant į darbą ji negavo pareigybinių nuostatų. Aktą surašė ji ir UAB „S.“. I. S. pateikė, kas susiję su Didžiąja knyga. Ji pildė apie kasos neatitikimą. V. N. pateikė antstolio aktą. Aktą surašė, kad pateikti darbo ginčų komisijai. Rašant aktą dėl kilusių neaiškumų neklausė L. N. Atėjusi dirbti išrašinėjo orderius, tvarkė kasos knygą, tvarkė pirminę dokumentaciją, jokių ataskaitų neteikė. Kasininkė fiziškai perskaičiuoja pinigus kasoje, pateikia kvitus, o ji išrašo kasos pajamų orderius. Mėnesio gale persiskaičiuoja pinigus, kad likutis sutaptų su kasos knyga. Už gaunamų PVM sąskaitų faktūrų sutvarkymą atsakinga ji nuo tada, kai įsigijo naują buhalterinę programą „Rivile“. Buhalterio pareiga kasos knygą atspausdinti ir su kasininku pasirašyti. Nežino, ar galima kasos knygą pildyti tik kompiuteryje. Savo pareigybės aprašymo Klinikoje neturi. V. N. ir UAB „S.“ nurodė žodžiu, ką ji turi daryti. Klinikoje buhalterinė apskaita jai pradėjus dirbti buvo vedama kompiuterizuotai. Ji nėra pasirašytinai supažindinta su įmonėje nustatyta buhalterinės apskaitos politika. Direktorė nesakė, kad atleis L. N. Ji dirba tam pačiam kabinete, kuriame dirbo L. N. Ji ateidavo dirbti iš kito darbo jau po 17 val. Kur bus jos darbo vieta nurodė direktorė. Atėjus į kabinetą matė kompiuterius, bylas ant stalo ir žemės. Buvo daug bylų sąskaitų, kasos pajamų-išlaidų orderių. Tam tikri buhalteriniai dokumentai buvo segti segtuvuose. Neperžiūrėjo visų segtuvų, kurie buvo kabinete. Spausdintos kasos knygos segtuvuose, kuriuose buvo kasos pajamų-išlaidų orderiai, nerado. Nematė segtuvo su užrašu kuras. Tie segtuvai vis dar buhalterijoje, išneštos tik senos sąskaitos. Atėjusi į Klinikos buhalteriją, kas yra segtuvuose, nesusipažino. Ji dirba 2 val. per dieną, nenurodyta kada ji turi atvykti į darbą.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba vyr. buhaltere Klinikoje. Ji pateikė direktorei sąrašą dokumentų, kokių reikia norint perimti buhalteriją. V. N. nurodė, kad nori keisti buhalterį, nes nesusikalba su buhalteriu, ir reikia vyr. buhalterio paslaugų. Pradžioje kalbėjo, kad reikia peržiūrėti ar yra kas padaryta, ar reikia kažką taisyti. Peržiūrėti neišėjo, nes pagal pateiktą sąrašą jokių dokumentų negavo. Prašė Didžiosios knygos arba ūkinių operacijų registravimo žurnalo. Kelios deklaracijos buvo pradelstos, prašė, kad tos deklaracijos būtų pateiktos. V. N. pateikė sąrašą buhalteriui, kad jis paruoštų dokumentus jiems pažiūrėjimui, jie galėjo būti teikiami bet kokia forma. Kai sudarė su V. N. apskaitos paslaugų teikimo sutartį, nuvažiavo į vietą, rado daug segtuvų ir dokumentų, juos pavartė, pažiūrėjo, suvestinių nebuvo, tada traukė iš programos, Didžioji knyga buvo su tokiais skaičiais, kad kažkas daryta, bet nepadaryta programoje. Buhalterijoje nebuvo atsekamumo. Turto sąrašas litais, Didžiojoje knygoje kitas turtas. Iš Didžiosios knygos ištraukė, kad neišmokėta daug atlyginimų, bet atlyginimai tinkamai išmokėti per banką, o Didžiojoje knygoje stovi nemaža suma. Didžiąją knygą turėjo kurti iš suvestinių dokumentų. Buvo tam tikri buhalterijos vedimo trūkumai. Visos deklaracijos buvo pateiktos ir teikiamos, tik dvi deklaracijos buvo pavėluotos (turbūt sumaišė pateikimo terminus buhalteris). VMI prašė pasiaiškinti ir skyrė įspėjimą. Sutartį su V. N. sudarė 2020 m. liepos 16 d., bet dirbti nepradėjo tol, kol neperėmė dokumentų. Ji negavo normalių suvestinių dokumentų, laukė kol jie bus. V. N. buvo parašiusi reikalavimą buhalteriui pateikti dokumentus, jis neperdavė dokumentų. V. N. sakė reikia pasiruošti jį atleisti. Buhalteris buvo atleistas už darbo drausmės pažeidimą, kadangi prašytų dokumentų jis, kaip buhalteris, nepateikė. Kai įvyko atleidimas, ji atvažiavo į vietą, su A. K. vartė dokumentus ir žiūrėjo ką turi. Įėjo į programą, pamatė kad Didžioji knyga truputį nesąmoninga. Tada pradėjo traukti pirminius dokumentus. Rado ilgalaikį turtą, kuris buvo nurodytas litais. Pradėjo žiūrėti kuro balansą. Ūkinių operacijų žurnalo nerado. Turėjo paruošti dokumentus europiniam projektui. Tik po buhalterio atleidimo galėjo pradėti normaliai dirbti. Ji kaip vyr. buhalteris negalėjo anksčiau pradėti dirbti, kol negavo dokumentų. Ji atvažiavo dirbti, kai nebebuvo prieš tai buvusio buhalterio, kad nekiltų keblumų, kad ji kažką pataisė, kol dirbo ankstesnis buhalteris. Po sutarties sudarymo pradėjo dirbti po rugsėjo mėnesio vidurio. Iki to laiko konsultavo, ji surašė 2020 m. birželio 27 d. reikalavimą pateikti dokumentus. Surašė buhalterinės apskaitos klaidų neatitikimo aktą ir pateikė darbo ginčų komisijai. Akte nurodyti visi rasti neatitikimai. Ji rašė tą akto dalį, kuri susijusi su skaičiais. Iš programos ištraukė Didžiąją knygą, kurioje ilgalaikis turtas buvo netoks, kokį rado dar kitoj lentelėj. Turtas buvo litinėj išraiškoj. Atsargos taip pat neatitiko. Rado neįtrauktų sąskaitų. Skolininkai neatitiko. Nurodyta daug neišmokėtų algų. Tokio suvestinio dokumento pagal kurį gali įsikelti ir dirbti, nebuvo. Pagal pirminius dokumentus sudėliojo Didžiąją knygą ir padarė suvestinį dokumentą, kad galėtų funkcionuoti. Mano, kad ankstesniam buhalteriui trūko kompetencijos vesti Didžiąją knygą, nes pirminiai dokumentai, kai darai nurašymą turi atsidurti suvestinėj formoj. Klinika būtų netekusi europinių pinigų, jei nebūtų pateikusi dokumentų. Jie turėjo paruošti europinio projekto dokumentų segtuvą: PVM sąskaitas faktūras, užpildyti ataskaitas, pateikti prašymą galutinei išmokai. Pirmą sykį L. N. paaiškino, kad nežino kaip tvarkyti apskaitos, nes reikalinga apskaitos politika. Buhalterijoje yra nuoseklumas, kaip tvarkei eilę metų, taip ir dabar turėtų tvarkyti, nes sistemingai tiek metų dirbo. Turėjo standartinį apskaitos politikos šabloną, persiuntė V. N., kad pažiūrėtų ir persiųstų buhalteriui. Po to sekė buhalterio biuletenis. Su ja buhalteris susisiekęs nebuvo, ji su buhalteriu taip pat nesusisiekė. Ji nurodė direktorei sąrašą dokumentų, o direktorė turi juos išsireikalauti iš savo darbuotojo, todėl ji neskambino buhalteriui. Ji kaip įmonė yra sudariusi sutartį su V. N. Pradžioje apsitarė kokių dokumentų reikia, tada parašė reikalavimą ir tik tada sudarė sutartį. Ji konsultavo, ką daryti laukdama dokumentų. Tai dienai direktorė buvo paprašiusi peržiūrėt dokumentus, ar viskas tvarkoje. Kai sudarė sutartį liepos mėnesį, nes L. N. nepateikė dokumentų, tada teikė reikalavimą pasiaiškinti dėl nepateiktų dokumentų. Šiuo metu Klinikoje dirba ji kaip vyr. buhalterė ir buhalterė apskaitininkė. Buhalterė apskaitininkė suveda pirkimus, pardavimus, bankus. Ji skaičiuoja atlyginimus, teikia ataskaitas. Ji dirba nuotoliu „Riviles“ programa. Atvažiavusi į vietą buvo gal keturis kartus. Pirminiai dokumentai buvo tvarkomi teisingai, bet suvestinių dokumentų nėra. Kasa iki 2018 m. buvo tvarkoma vienaip, o 2019 m. pasikeitė tvarkymas, neišmokėti pinigai po pelno. Reikalavimas pateikti dokumentus per penkias darbo dienas yra protingas terminas, jei yra viskas suvesta. Įmonės vadovas atsakingas už aplaidžią apskaitą. Už apskaitos vedimą ir dokumentų pateikimą atsakingas buhalteris. Už 2020 m. liepos mėn. susivedė buhalteriją į programą „Rivile“. Prie buhalterinių dokumentų ji prisilietė, kai jau buvo atleistas buhalteris, t. y. 2020 m. rugsėjo mėn. Nuo liepos 16 d. iki rugsėjo 9 d. skaičiavo atlyginimus, teikė reikiamas ataskaitas, konsultacijas. Buvo įdarbinta apskaitininkė A. K., nes L. N. buvo biuletenyje. Į programą A. K. dokumentų nevedė, ji rinko tabelius kaip skaičiuoti atlyginimus, sudėliojo pardavimų sąskaitas, darė pavedimus, atrinkinėjo sąskaitas. Prieš jai perėmus Klinikos buhalterinę apskaitą, apskaita buvo kompiuterizuota. Bet buhalterija buvo nesuvesta į programą taip, kaip reikia, todėl su ja dirbti buvo neįmanoma. Be to, ta programa buvo pasenusi. Pasirinko „Rivile“ programą, į kurią buvo pradėti vesti dokumentai. Ji dirba su įvairiomis programomis. Ji su buvusia programa nėra dirbusi, nes ji nefunkcionali. Ji tik iš jos išsitraukė ko reikia. Visi dokumentai turi būti popieriniame variante, nes turi būti archyvuojami ir saugomi nustatytą laikotarpį. L. N. turėjo surašyti aktą ir perduoti dokumentus arba direktorei, arba vyr. buhalterei. Jai nėra žinomos L. N. atleidimo iš darbo aplinkybės. Žino, kad prašė L. N. pateikti dokumentus du kartus, trečią kartą jis buvo įspėtas, kad bus atleistas už nepateiktus dokumentus. Už liepos mėnesį išrašytas ir gaunamas PVM sąskaitas faktūras reikia pateikti iki rugpjūčio 20 d., tai atlieka buhalteris. Kai L. N. nepateikė, ji pateikė pavėluotai. Kadangi situacija buvo konfliktinė, buvo nuspręsta nelįsti į programą, t. y. nevesti į ją jokių dokumentų, o dokumentus turi pateikti pats buhalteris. Iš programos tik išsitraukė L. N. paliktus dokumentus.

Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba regiono vadybininke farmacinėje kompanijoje. 2020 m. liepos 29 d. su V. N. kalbėjosi šalia vaistinės esančiame kambarėlyje, įlėkė L. N., užsipuolė V. N., pastūmė ir liepė eiti dirbti. Ji išsigando, galvojo, kad pradės mušti V. Po to, jis išsitraukė telefoną ir pradėjo gąsdinti, kad viską nufilmuos ir pateiks teismui. Konfliktas kilo iš jo pusės. V. pasakė, kad netrukdytų jai kalbėtis, o L. N. turbūt supyko ir stumtelėjo. Ji buvo atvažiavusi darbo reikalais. Pastebėjo, kad paskutiniais metais L. N. labai nepagarbiai elgdavosi su V., pasakydavo nemalonų žodį, liepdavo eiti dirbti, nešvaistyti laiko. Jos su V. kalbėdavosi darbo reikalais. Ji vaistinėje lankosi jau keturiolika metų, į mėnesį pora kartu. Ankstesniais metais pasisveikindavo su L. N., jis neidavo į kontaktą, netrukdydavo joms kalbėtis. Paskutiniais metais jis puldavo V., atrodydavo, kad jis direktorius, ir nurodinėdavo, ką jai daryti. Nežino, kodėl pasikeitė L. N. elgesys, V. pasakė, kad jie skiriasi. Ji nieko nesakė, nesikišo. Abu N. bendravo pakeltais tonais. Jai nežinoma apie L. N. atleidimą iš darbo. Su stumtelėjimu matė vienintelį konfliktą tarp N., o apsižodžiavimų, kai L. N. įsikišdavo į jos su V. N. pokalbį, buvo ne vienas. Ji darbinius reikalus tvarkydavo tik su V. N.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad L. N. 1995 m. birželio 21 d. sutartimi Nr. 1 buvo priimtas į darbą samdomu darbuotoju V. N. (duomenys neskelbtini); nuo 1999 m. kovo 1 d. direktorės įsakymu Nr. 72 pervestas dirbti į buhalterio-tiekėjo pareigas pusės etato krūviu; nuo 1999 m. lapkričio 1 d. priimtas dirbti į buhalterio-tiekėjo pareigas 1 etato krūviu;

Klinikos direktorės 2019 m. lapkričio 4 d. įspėjimu „Dėl galimo sutarties nutraukimo“ L. N. įspėtas, kad pasikartojus panašaus tipo nusiskundimui per 6 mėn. nuo įspėjimo pateikimo, gali būti nutraukta darbo sutartis dėl pareigybinių instrukcijų nevykdymo. Įspėjime nurodyta, kad 2019 m. spalio 31 d. L. N. baigė darbą 13 val., nors pagal darbo sutartį, darbą turėjo baigti 18 val., prašymas išeiti iš darbo anksčiau ir prašymas dėl atostogų tai dienai buvo pateikti per vėlai, todėl leidimas darbą baigti anksčiau suteiktas nebuvo;

Klinikos direktorės 2019 m. lapkričio 5 d. prašyme nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 5 d. L. N. baigė darbą 17 val., nors pagal darbo sutartį darbą turėjo baigti 18 val., prašymo išeiti iš darbo anksčiau pateikta nebuvo, leidimas duotas nebuvo, prašo pateikti raštišką pasiaiškinimą iki 2019 m. lapkričio 11 d., kodėl tą dieną darbą baigė anksčiau;

Klinikos direktorės 2019 m. lapkričio 11 d. įspėjimu „Dėl galimo sutarties nutraukimo“ L. N. įspėtas, kad pasikartojus panašaus tipo nusiskundimui per 6 mėn. nuo įspėjimo pateikimo, gali būti nutraukta darbo sutartis dėl pareigybinių instrukcijų nevykdymo. Įspėjime nurodyta, kad 2019 m. spalio 31 d. L. N. baigė darbą 13 val., nors pagal darbo sutartį, darbą turėjo baigti 18 val., prašymas išeiti iš darbo anksčiau ir prašymas dėl atostogų tai dienai buvo pateikti per vėlai, todėl leidimas darbą baigti anksčiau suteiktas nebuvo;

Klinikos direktorės 2019 m. lapkričio 12 d. įspėjimu „Dėl galimo sutarties nutraukimo“ L. N. įspėtas, kad pasikartojus panašaus tipo nusiskundimui per 6 mėn. nuo įspėjimo pateikimo, gali būti nutraukta darbo sutartis dėl pareigybinių instrukcijų nevykdymo. Įspėjime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 5 d. L. N. baigė darbą 17 val., nors pagal darbo sutartį, darbą turėjo baigti 18 val., prašymo išeiti iš darbo anksčiau nebuvo, leidimas duotas nebuvo;

Klinikos direktorė 2020 m. birželio 27 d. reikalavimu „Dėl dokumentų ir rašytinio pasiaiškinimo pateikimo“ pareikalavo L. N. iki 2020 m. liepos 3 d. 15 val. pateikti dokumentus: didžiąją knygą, pelno ataskaitą, debitorius-kreditorius, ilgalaikį turtą, atsargų sąrašą, kasos knygą bei pasiaiškinti dėl laiku nepateiktų aplinkos teršimo formos FR0 521, pelno mokesčio formos PLN 204A, ne laiku pateiktos formos FR0 600 už 2020 m. vasario mėn. (terminas buvo iki 2020 m. kovo 25 d., o pateikta 2020 kovo 30 d.); neteisingos GPM 312 formos už 2019 m. (nėra įmonės direktorės pajamų);

L. N. paaiškinime į Klinikos direktorės 2020 m. birželio 27 reikalavimą išsiųstame el. paštu 2020 m. liepos 1 d. nurodė, kad direktorė 2020 m. birželio 29 d. patikslino, kad dokumentus prašo pateikti už 2019 m. ir už 2020 m. iki birželio 1 d.; duomenys už 2019 m. pateikiami metinėje PLN 204A deklaracijoje ir direktorė gali su jais susipažinti; dėl duomenų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. nurodė, kad tiek tiekėjai, tiek kreditoriai sąskaitas faktūras pristatyti įmonei turi teisę iki 2020 m. liepos 10 d.; nurodė, kad gali duomenis suruošti per adekvatų numatytą terminą ir tik po to, kai pasirašytinai bus supažindintas su Klinikos apskaitos politika; pavėlavo laiku pateikti reikalavime nurodytas deklaracijas, nes būdamas nedarbingume po darbo valandų direktorė užrakino buhalterijos kabinetą; deklaracijos PLN 204A pateikimo data VMI yra iki 2020 m. liepos 1 d.; GPM 312 forma už 2019 metus pataisyta ir perduota VMI;

antstolio Ričardo Kudrausko 2020 m. liepos 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 98-90 konstatuoti Klinikos buhalteriniai ir faktiniai kasos likučiai;

L. N. 2020 m. liepos 3 d. papildomame paaiškinime į Klinikos direktorės 2020 m. birželio 27 reikalavimą pateikė pastabas dėl Klinikos apskaitos politikos, patikslino, kad duomenų pagal reikalavimą nėra suruošęs, nes ne visi buhalteriniai duomenys yra apskaitoje, juos reikia sisteminti, sulaukti visų gaunamų dokumentų už 2020 m. birželio mėn.; nurodė, kad buhalteriniai dokumentai tvarkingi, ataskaitos teikiamos laiku, su buhalterinėmis ataskaitomis bet kada gali susipažinti;

Klinikos direktorė 2020 m. liepos 3 d. akte „Dėl L. N. išvykimo iš darbo nepasibaigus darbo laikui“ nurodė, kad L. N. 2020 m. liepos 3 d. nepasirodė darbo vietoje nuo 13 val.;

Klinikos direktorė 2020 m. liepos 13 d. reikalavime pasiaiškinti nurodė, kad L. N. 2020 m. liepos 3 d. pažeidė darbo drausmę, vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 4, 7 punktais; nepateikė pagal 2020 m. birželio 27 d. reikalavimą nurodytų dokumentų; įmonės savininkas turi matyti finansinius rezultatus, kuriuos veda buhalteris, kad galėtų planuoti savo veiklą, kadangi L. N. nepateikė reikiamų finansinių duomenų, ignoruoja jos reikalavimus, pabrėžia, kad ji pati turi teikti šituos dokumentus, reikalavo pasiaiškinti dėl šitų nepagarbių veiksmų ir savo darbo neatlikimo; už 2019 m. visos operacijos jau turėjo būti suvestos, 2020 m. visi dokumentai turėjo būti įtraukti į apskaitą; reikalavo pasiaiškinti raštu dėl nurodyto darbo drausmės pažeidimo iki 2020 m. liepos 18 d., informavo kad L. N. bus atleistas iš užimamų pareigų, pažeidus darbo drausmę nuo 2020 m. liepos 19 d.

Klinikos direktorė 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 807 „Dėl L. N. kasmetinių atostogų“ išleido L. N. kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2020 m. liepos 20 d. iki liepos 24 d.;

Klinikos direktorė ir UAB „S.“, atstovaujama vyr. buhalterės I. S., 2020 m. liepos 16 d. sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį;

L. N. 2020 m. liepos 17 d. paaiškinime į Klinikos direktorės 2020 m. liepos 13 d. reikalavimą nurodė, kad 2020 m. liepos 3 d. jokio nusižengimo nepadarė, direktorės nepažemino, nediskriminavo, neatliko jokių pažeidimų kitų darbuotojų akivaizdoje darbo metu darbo vietoje; į 2020 m. birželio 27 d. reikalavimą pasiaiškinti ir pateikti dokumentus, jis atsakė el. paštu 2020 m. birželio 28 d., liepos 1 d. ir liepos 3 d.; termino dokumentams pateikti nepratęsė, todėl dokumentų neruošė, nes suprato, kad nebereikia;

Klinikos direktorė 2020 m. liepos 17 d. reikalavimu pasiaiškinti, reikalavo L. N. pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2020 m. liepos 3 d. nuo 13 val.;

L. N. 2020 m. liepos 17 d. paaiškinime į Klinikos direktorės 2020 m. liepos 17 d. reikalavimą nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. 11.36 val. parašė direktorei sms žinutę, nurodydamas, kad 2020 m. liepos 3 d. nuo 13 val. nebus darbe, nes turi vizitą pas gydytojus Šiauliuose;

Klinikos direktorė ir A. K. 2020 m. liepos 24 d. sudarė darbo sutartį Nr. 55, kuria A. K. priimta dirbti Klinikoje buhalterio pareigoms 10 val. per savaitę, darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2020 m. liepos 27 d.;

Klinikos direktorė 2020 m. liepos 27 d. pranešimu „Dėl atleidimo ir reikalavimas pateikti dokumentus perdavimui“ informavo, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktu (diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas darbo vietoje), 7 punktu (kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojų darbo pareigos), L. N. bus atleistas iš užimamų pareigų, pažeidus darbo drausmę nuo 2020 m. liepos 31 d.

Klinikos direktorė 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 810 „Dėl L. N. kasmetinių atostogų“ išleido L. N. kasmetinių apmokamų atostogų 2020 m. liepos 28 d.;

Klinikos direktorės 2020 m. liepos 29 d. akte Nr. 1 „Dėl nepagarbaus elgesio“ nurodyta, kad 2020 m. liepos 29 d. L. N., grįžęs po pietų pertraukos veržėsi į direktorės kabinetą, šaukė, reikalavo pasiaiškinti dėl užrakintų durų į laiptinę, reikalavo, kad vaistų firmos vadybininkė išeitų, įrašinėjo pokalbį, filmavo, jai sukėlė psichologinį stresą, visą tai stebėjo vaistų firmos vadybininkė;

Klinikos direktorės 2020 m. liepos 29 d. akte Nr. 2 „Dėl nepagarbaus elgesio“ nurodyta, kad 2020 m. liepos 29 d. apie 16 val. L. N. atėjo į oficiną, šaukė, kad ji užsakė negerą dezinfekcinį skystį, žemino, ji patyrė psichologinį stresą;

L. N. buvo nedarbingas 2020 m. kovo 20 d., nuo 2020 m. kovo 23 d. iki kovo 27 d.; nuo 2020 m. liepos 30 d. iki rugsėjo 7 d.;

iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. birželio 4 d. rašto Nr. R-3247 matyti, kad L. N. nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis;

Klinikos direktorė 2020 m. rugsėjo 8 d. reikalavimu pasiaiškinti, prašė L. N. pasiaiškinti tuoj pat, kodėl buvo pažeistos darbo tvarkos taisyklės: apsauginės veido kaukės nedėvėjimas ofise, kodėl apskaitos dokumentai išmėtyti po patalpą ir nepagarbaus elgesio su įmonės darbuotojais;

Klinikos direktorės 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu „Dėl atleidimo už darbo drausmės pažeidimą“, vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalimi L. N. atleistas iš užimamų pareigų, pažeidus darbo drausmę nuo 2020 m. rugsėjo 8 d.;

Klinikos direktorė 2020 m. rugsėjo 8 d. reikalavimu dėl dokumentų perdavimo, reikalavo L. N. perduoti Klinikos dokumentus pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį;

Klinikos direktorės 2020 m. rugsėjo 8 d. akte „Dėl nepasirašymo ant reikalavimo pasiaiškinti“ nurodyta, kad L. N. atsisakė pasirašyti ant reikalavimo pasiaiškinti;

Klinikos direktorės 2020 m. rugsėjo 8 d. akte „Dėl reikalavimo perduoti dokumentus“ nurodyta, kad L. N. atsisakė perduoti apskaitos dokumentus;

Klinikos direktorės 2020 m. rugsėjo 8 d. akte „Dėl leidimo išeiti L. N. iš darbo neišdirbus darbo dienos dėl atleidimo“ nurodyta, kad L. N. buvo leista palikti darbo vietą ir išeiti anksčiau iš darbo dėl šios dienos atleidimo; minėtus aktus pasirašė Klinikos direktorė ir liudininkė L. J.;

iš 2020 m. rugsėjo 8 d. 8.09 val. Klinikos buhalterijos kabinete darytų nuotraukų matyti, kad ant stalo ir kėdės sukrauti dokumentai ir segtuvai;

iš 2020 m. rugsėjo 8 d. 8.38 val. Klinikos buhalterijos kabinete darytos nuotraukos matyti, kad V. N. spausdino klaviatūra prie kompiuterio;

iš elektroninio laiško išrašo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. 11.18 val. vyr. buhalterė I. S. atsiuntė į V. N. elektroninį paštą laišką su trimis prisegtais priedais: „n.aktas.3odt“, „n.aktas.odt“, „n.aktas.2.odt“;

SODROS duomenimis L. N. darbo sutartis nutraukta 2020 m. rugsėjo 8 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą);

iš Klinikos direktorės ir buhalterės 2020 m. spalio 12 d. pažymos nustatyta, kad L. N. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 52,73 Eur, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių – 1160,10 Eur;

Klinikos 2020 m. spalio 20 d. Buhalterinės apskaitos klaidų nustatymo aktu nustatytos buhalterinės apskaitos klaidos, kurias padarė už Klinikos buhalterinę apskaitą atsakingas asmuo, vedęs Klinikos buhalterinę apskaitą iki 2020 m. liepos 16 d.;

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino V. N. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jai nuobaudą – įspėjimą, už tai, kad V. N., būdama Klinikos vadovu nustatytu laiku nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų PSFR duomenų už 2020 m. liepos, rugpjūčio mėnesius, kuriuos privalėjo pateikti ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 20 d., tačiau PSFR pateikti už liepos mėn. – 2020 m. rugsėjo 24 d., už rugpjūčio mėn. – 2020 m. rugsėjo 24 d.; pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (FR0600) 2020 m. vasario mėn., kurią privalėjo pateikti ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 25 dienos, tačiau FR0600 pateikta 2020 m. kovo 30 d.; mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (GPM313) už 2020 m. sausio mėn., kurią privalėjo pateikti ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 15 dienos, tačiau deklaracija pateikta pavėluotai – 2020 m. vasario 19 d; metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204), kurią turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 15 d., tačiau pateikta 2020 m. birželio 29 d.;

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas L. N. atleidimas iš darbo Klinikoje pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, nes Klinikos direktorė 2020 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą atleisti L. N. iš darbo pažeidžiant DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą per kurį L. N. buvo galima taikyti atsakomybę dėl darbo pareigų pažeidimo; išieškotas iš Klinikos L. N. naudai vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei kompensacija už neteisėtą atleidimą; L. N. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas;

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2019 m. gruodžio 20 d. priimtas L. N. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o 2020 m. lapkričio 19 d. priimtas V. N. priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Byloje kyla ginčas dėl L. N. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtumo ir pagrindų dėl to patirtai neturtinei žalai atlyginti buvimo.

Teismas, nagrinėdamas šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, pasisako ir vertina tik su atleidimo pagrindu, o būtent, galimu šiurkščiu L. N. darbo pareigų pažeidimu susijusius šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus.

Taip pat pastebi tai, jog inicijuoto ginčo aspektas platesnis, nei tik eilinis darbo ginčas. Nagrinėjamo ginčo santykių turinys, kaip matyti iš bylos medžiagos ir nustatytų aukščiau minėtų aplinkybių bei pačių šalių teismo posėdyje išsakytų pozicijų, gana specifinis: tai nėra paprastas darbo ginčas, jame persipynę ir šeimyniniai interesai, ko ginčo kontekste nepastebėti negalima ir į ką, teismo manymu, turi būti atsižvelgta, vertinant nagrinėjamo ieškinio ir priešieškinio reikalavimus bei pasisakant dėl atleidimo faktinių pagrindų.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Darbo pareigų pažeidimas, pagal teisinį reguliavimą sudarantis pagrindą nutraukti darbo sutartį (pvz., šiurkštus pareigų pažeidimas), savaime nereiškia, kad darbuotojas turi būti atleidžiamas iš darbo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

Sprendžiant ginčą teisme dėl darbo sutarties nutraukimo, kai ji nutraukta dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, turi būti patikrinta, ar darbo pareigos pažeistos, ar pažeidimas šiurkštus ir ar darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021 24 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-943/2021 15 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu Klinikos direktorė nurodė, kad šiurkščiu L. N. darbo pareigų pažeidimu laiko tai, kad iki 2020 m. liepos 3 d. jis neįvykdė direktorės reikalavimo pateikti 2020 m. birželio 27 d. reikalavime nurodytų buhalterinių dokumentų; kad pagal direktorės 2020 m. liepos 13 d. reikalavimą pasiaiškinti taip pat nepateikė reikalaujamų buhalterinių dokumentų; dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai laiku nepateiktų duomenų ir deklaracijų, dėl ko Klinikos direktorei buvo surašytas nutarimas dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, remdamasis susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog L. N. nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda atleidimas iš darbo.

Byloje nustatyta, kad konfliktinės situacijos tarp V. N., įmonės direktorės, ir L. N., įmonės buhalterio, pradėjo kilti 2019 metų rugpjūčio mėnesį, paaiškėjus galimam neištikimybės šeimoje faktui. Kaip teismo posėdžio metu nurodė V. N., buhalteris laiku negrįžo į darbą po savaitgalio su meiluže. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuo tada kilo įmonės direktorės ir buhalterio konfliktai, bendraujama buvo susirašinėjant elektroniniu paštu, sms pranešimais.

Ieškovės atstovei teismo posėdžio metu sukonkretinus L. N. įvykdytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, nustatyta, kad Klinikos direktorės 2020 m. birželio 27 d. reikalavimas dėl dokumentų pateikimo L. N. buvo įteiktas 2020 m. birželio 27 d., šeštadienį, tai yra nedarbo dieną, ir duotas terminas pateikti buhalterinius dokumentus iki liepos 3 d. Teikdama šį reikalavimą Klinikos direktorė nenurodė, kodėl prašo buhalterinių dokumentų, reikalavime nenurodė laikotarpio už kurį prašo dokumentų, nenurodė dokumentų pateikimo formos. L. N. žodžiu išsiaiškino už kokį laikotarpį reikia pateikti dokumentus. 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. liepos 3 d., 2020 m. liepos 17 d. raštais Klinikos direktorei pateikė atsakymus dėl direktorės prašomų pateikti buhalterinių dokumentų bei rašte prašomus pateikti paaiškinimus, nurodė, kad kai kurie buhalteriniai dokumentai yra kompiuterinėje programoje, kai kurie segtuvuose. Klinikos direktorė į buhalterijos kabinetą galėjo patekti, prisijungimus prie kompiuterio turėjo. L. N. pripažino, kad pelno ataskaitos pateikęs nebuvo, tokio dokumento dar nebuvo paruošęs, nes pelno ataskaita už 2020 m. turi būti teikiama iki 2021 m. birželio 1 d. L. N. pelno ataskaitos paruošimui paprašė papildomo laiko, tačiau direktorė nenurodė laiko, todėl jis pelno ataskaitos nebedarė, nes suprato, kad nebereikia. Teismo vertinimu, Klinikos direktorė neįrodė, kad toks vienkartinis reikalavimo dėl dokumentų pateikimo dalinis nevykdymas gali būti laikomas šiurkščiu buhalterio darbo pareigų pažeidimu, už kurį gali būti taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo.

Kitas ieškovės atstovės nurodytas šiurkštus buhalterio pareigų nevykdymas – VMI nurodytos informacijos nepateikimas nustatytu laiku. Nustatyta, kad ataskaitas pagal gaunamas ir išrašomas PVM sąskaitas faktūras už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, privaloma pateikti VMI ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 20 d., tačiau ataskaitų pateikimo laikotarpiu L. N., nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo nedarbingas. Minimu laikotarpiu Klinika jau buvo sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „S.“ ir darbo sutartį su buhaltere A. K., todėl, teismo vertinimu, jos turėjo pareigą laiku teikti duomenis VMI. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (FR0600) už 2020 m. vasario mėn. privaloma pateikti ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 25 dienos. L. N. nuo 2020 m. kovo 23 d. iki kovo 27 d. buvo nedarbingas, jis minėtą deklaraciją pateikė 2020 m. kovo 30 d., kai po nedarbingumo grįžo į darbą. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (GPM313) už 2020 m. sausio mėn. privaloma pateikti ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 15 dienos. L. N. deklaraciją pateikė 2020 m. vasario 19 d. Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) turėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 15 d., pateikta 2020 m. birželio 29 d. Matyti, kad tam tikri duomenys institucijoms nebuvo teikiami nustatytu laiku, tačiau ne visais atvejais dėl to yra buvusio Klinikos buhalterio L. N. kaltė. Kaip matyti iš išdėstyto, trimis atvejais ataskaitos turėjo būti pateiktos laiku, kai buhalteris buvo nedarbingas ir tai turėjo atlikti kiti atsakingi asmenys, todėl dėl VMI nustatytų pažeidimų ir surašyto administracinio nusižengimo protokolo įmonės direktorei, kaltinti vien buvusį buhalterį nėra teisinio pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuojama, kad buvo tam tikri Klinikos buhalterijos vedimo trūkumai, bet buhalterija iš esmės buvo tvarkoma gerai, reikiamos ataskaitos, deklaracijos valstybinėms institucijoms pateikiamos laiku, tai patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos, šiuo metu tvarkančios Klinikos buhalteriją. Tai, kad Klinikos direktorei buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo ir paskirtas įspėjimas dėl kelių laiku nepateiktų deklaracijų, Klinikai jokių nuostolių nesukėlė. Teismu vertinimu, Klinikos direktorė neįrodė, kad ir šis, ieškovės nurodytas, buhalterio darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu.

Klinikos direktorės įsakyme nurodytas L. N. atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, nors direktorė nėra nurodžiusi konkretaus L. N. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, jo kvalifikavimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalį. Tačiau toks atleidimas iš darbo prilyginamas drausminės nuobaudos skyrimui už darbo pareigų pažeidimą, todėl DK 58 straipsnyje nustatyta speciali tokiam atleidimui iš darbo nustatyta tvarka, kurios darbdavys privalo laikytis. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendžia, kad Klinikos direktorės 2020 m. rugsėjo 8 d. suformuotas reikalavimas L. N. pasiaiškinti, įteiktas jam tos pačios dienos ryte, reikalaujant pateikti paaiškinimą „tuoj pat“, yra neprotingai trumpas. Šis procedūrinis pažeidimas yra esminis. Byloje nustatytos aplinkybės, kad tos pačios darbo dienos ryte L. N. pasirašytinai įteiktas Klinikos direktorės surašytas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo, rodo, jog darbdavys, net neketino sulaukti galimo darbuotojo pasiaiškinimo. Be to, iš karto Klinikos direktorės buvo surašyti reikalavimas dėl dokumentų perdavimo bei trys aktai, kuriuos Klinikos vyr. buhalterė atsiuntė direktorei el. paštu 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 11.18 val., tikėtina jau po to, kai L. N. buvo atleistas ir išėjęs iš vaistinės patalpų. Paminėtina ir tai, kad Klinikos direktorė tiek sutartį su UAB „S.“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo, tiek ir darbo sutartį su buhaltere A. K. sudarė įmonėje dirbant buhalteriui L. N. ir jam esant darbe. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Klinikos direktorė siekė pakeisti įmonės buhalterį, nes nesusikalba su juo. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad konfliktinę situaciją tarp direktorės ir buhalterio įtakojo labiau asmeniniai ir šeiminiai nesutarimai, o ne nusistovėję ilgalaikiai darbiniai santykiai.

Teismo manymu, L. N. taikyta drausminė nuobauda nustatytų ginčo faktinių aplinkybių kontekste yra aiškiai per griežta ir neproporcinga ir yra labiau sąlygota šeimyninių konfliktų buvimo nei darbo teisinių santykių konteksto.

Išnagrinėto ginčo plotmėje akivaizdu, jog atleidimą sąlygojo ne darbiniai, o kiti ginčo šalių nesutarimai. Pakankamo pagrindo manyti, kad darbuotojas būtų padarę drausminius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, visiškai netinkamai vykdęs savo tiesiogines darbines pareigas, už kuriuos pagrįstai galima būtų skirti griežčiausią nuobaudą, teismo vertinimu, nėra. Pareiga įrodyti, jog darbuotojo veiksmais buvo padarytas reikšmingas darbo drausmės pažeidimas, sąlygojantis galimą darbuotojo atleidimą, kuris procedūriškai realizuotas tinkamai, ir kad dėl jo įmonei galimai atsirado žala, tenka darbdaviui, o pastarasis šioje byloje, šių įvardintų aplinkybių, o taip pat realios žalos buvimo nepatyrė ir šio (žalos padarymo) neįrodinėjo.

Taigi, apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad L. N. atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu pripažintinas neteisėtu ir ginčijama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – naikintina.

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių

DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

DK 231 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą, priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Teismas įvertinęs tai, kad L. N. neprašo grąžinti jį į darbą, atsižvelgęs į jo atleidimo iš darbo aplinkybes, į tai, kad Klinikoje jau įdarbintos dvi buhalterės, bei itin konfliktiškus šalių santykius, sprendžia, kad grąžinti darbuotoją į darbą yra netikslinga, į darbą jo negrąžina, todėl, pripažinęs L. N. atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas jo atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis – sprendžia dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo bei laiko, kad L. N. darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad L. N. iš darbo Klinikoje atleistas neteisėtai, po atleidimo iš darbo jo pajamos sumažėjo. Aplinkybių, patvirtinančių, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų Klinikai sunkias finansines pasekmes (šiuo nesirėmė ir pati Klinika), teismas nenustatė.

Vadovaujantis Klinikos 2020 m. spalio 12 d. pažymos duomenimis L. N. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių yra 52,73 Eur, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių – 1160,10 Eur.

Nagrinėjamu atveju nuo L. N. atleidimo iš darbo iki šio teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei vieneri metai dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, nes Klinikos direktorė tris kartus keitė advokatus, buvo sprendžiama dėl kardomosios priemonės panaikinimo, todėl teismas L. N. iš Klinikos priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. už vienerius metus nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. 13 921,20 Eur (neatskaičius mokesčių) (1 160,10 Eur x 12 mėn.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. N. faktiniai darbo santykiai Klinikoje tęsėsi nuo 1995 m. birželio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. daugiau nei 25 metus, todėl teismas L. N. priteisia jam priklausančią šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją už neteisėtą atleidimą – t. y. 6 960,60 Eur (neatskaičius mokesčių) (DK 2018 straipsnio 4 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

L. N. savo neturtinę žalą įvertino 25000 Eur, po 1000 Eur už kiekvienus Klinikoje išdirbtus metus, nurodydamas, kad Klinika yra šeimos verslas, jis yra Klinikos bendraturtis; nuo Klinikos veiklos pradžios dirbo buhalteriu, pagal įgytą specialybę susirasti darbo neturi jokių galimybių, nes prarado kvalifikaciją; buhalteriu įsidarbinti negali, nes neturi atitinkamo diplomo; darbo Klinikoje laikotarpiu tapo neįgaliu dėl patirtų infarktų, gali dirbti tik lengvus darbus.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad Klinika yra V. N. ir L. N. šeimos verslas ir iki 2019 m. pradžios šalys gyveno iš verslo gaunamo pelno, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti L. N. reikalavimo dėl 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju pažeistų teisių gynimas, pripažįstant L. N. atleidimą iš darbo neteisėtu, išieškant kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir kitas išmokas, kurių suma neatskaičius mokesčių siekia 20 881,80 Eur yra pakankama satisfakcija, todėl L. N. prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Be to, šalys yra Klinikos bendraturčiai, šiuo metu Klinikos turtas vis dar nėra padalintas tarp šalių santuokos nutraukimo byloje, ir priteisus L. N. neturtinę žalą iš Klinikos sąskaitos būtų nepagrįstai sumažintas bendraturčių turtas.

Procesiniai klausimai

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 93) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys ir priešieškinys atmestini, todėl šalių byloje patirtos advokato pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas L. N. darbo byloje pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Pripažinti L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu.

Laikyti, kad darbo sutartis tarp L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Į darbą individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ L. N. negrąžinti.

Priteisti iš individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 13 921,20 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimt vieno euro 20 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Priteisti iš individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 960,60 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt eurų 60 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Sigita Rozgaitė