Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Ieškovas S. K. nurodė, kad 2001 m. gegužės 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) jis ir atsakovė A. K., su kuria jis išsiskyrė dar 1997 metais, bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo gyvenamąjį (sodo) pastatą su priklausiniais (šiltnamiu, ūkiniu pastatu) ir 1136 kv. m ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). 2001 metais, jų su atsakove santykiams pablogėjus, todėl pradėjus nesutarti dėl bendrosios nuosavybės naudojimo, jie susitarė atlikti sodo namo rekonstrukciją ir pastatyti 28 kv. m priestatą, o baigus rekonstrukcijos darbus ir pripažinus pastatą tinkamu naudoti – patikslinti pastato kadastrinius matavimus, juos įregistruoti ir notariškai patvirtinti naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką. Rekonstrukcija beveik baigta ir jai įteisinti reikia atlikti šiuos veiksmus: gauti statinio projektavimo sąlygas, parengti rekonstrukcijos projektą, gauti leidimą statybai, pripažinti namą tinkamu naudoti ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto registro įstaigoje. Nurodytiems veiksmams atlikti reikalingas atsakovės, kaip bendraturtės, sutikimas, tačiau ji, nors rekonstrukcijai neprieštaravo (taigi žodinį sutikimą davė), duoti raštišką sutikimą atsisako ir taip pažeidžia jo (ieškovo) bei jų nepilnametės dukters teises. Dėl to jis yra priverstas kreiptis į teismą (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Rekonstrukcijos įteisinimas yra būtinas, nes jį atlikus būtų galima nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ir taip išvengti nuolat kylančių konfliktų, be to, būtų galima padalinti turtą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, nes trijų kambarių pastatas padidėtų iki keturių kambarių, ir tai, ieškovo teigimu, visiškai atitiktų tiek jo ir atsakovės, tiek jų dukters interesus. Po 2005 m. gruodžio 31 d. įvykusio konflikto jis, nesijausdamas saugus, buvo priverstas išsikraustyti iš savo namų ir nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas, dėl to jis patiria papildomų išlaidų, todėl, siekiant įgyvendinti jo nuosavybės teisę ir kartu išvengti konfliktų su atsakove bei jos giminaičiais, ieškovo teigimu, yra tikslinga nustatyti laikiną naudojimosi sodo namų tvarką (CK 4.75 straipsnis). Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti jam teisę nustatyta tvarka gauti sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai reikalingas statinio projektavimo sąlygas pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą be atsakovės sutikimo; 2) pripažinti jam teisę nustatyta tvarka parengti šio sodo namo rekonstrukcijos projektą pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą be atsakovės sutikimo; 3) pripažinti jam teisę nustatyta tvarka gauti statybos leidimą sodo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), statyti pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, parengtus pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, be atsakovės sutikimo; 4) pripažinti jam teisę nustatyta tvarka pripažinti šį sodo namą tinkamu naudoti po rekonstrukcijos, atliktos pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, be atsakovės sutikimo; 5) pripažinti jam teisę nustatyta tvarka įregistruoti sodo namą po baigtos rekonstrukcijos, atliktos pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, be atsakovės sutikimo; 6) laikinai, iki sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo po rekonstrukcijos nekilnojamojo turto registro įstaigoje, nustatyti šio sodo namo tokią naudojimosi tvarką: jam (ieškovui) skirti naudoti kambarius, nekilnojamojo turto registro ir kadastro byloje pažymėtus indeksais 1-3, 1-4, atsakovei – kambarius, nekilnojamojo turto registro ir kadastro byloje pažymėtus indeksais 1-1, 1-5, S-1, o bendram naudojimui skirti patalpas, pažymėtas indeksais 1-2, R-1, R-2, R-3, ir 1136 kv. m žemės sklypą.

Priešieškiniu atsakovė A. K. prašė teismo pripažinti negaliojančia jos ir ieškovo 2001 m. gegužės 1 d. sudarytos žemės sklypo su sodo pastatu pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria ieškovas įgijo ½ dalį šio turto, ir pripažinti jai nuosavybės teisę į visą nurodytą nekilnojamąjį turtą, už kurį ji savo asmeninės lėšomis sumokėjo visą sutartyje nustatytą kainą. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovo santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu 1997 metais, nuo tol bendro ūkio su ieškovu nevedė, gyveno atskirai. Jų nepilnametė dukra E. K., gimusi 1993 m. balandžio 14 d., po ištuokos liko gyventi su ja. 1998 m. sausio 14 d. ji už savo asmenines lėšas įsigijo 45/100 dalis dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurias 2000 m. kovo 24 d. pardavė, o gautus pinigus – 25 573 Lt – padėjo į banką palūkanoms gauti, nes ketino pirkti žemės sklypą su sodo namu, kad sudarytų tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai. Dar prieš tai, susitaikiusi su ieškovu, 2000 m. kovo 21 d. ji nutraukė alimentų iš jo išieškojimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2001 m. gegužės 1 d. už banke esančias jos asmenines lėšas – 8400 Lt – ji pirko 1136 kv. m žemės sklypą ir sodo pastatą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ieškovui prašant įrodyti, jog ji tikrai ketina su juo gyventi, turtas 2001 m. gegužės 1 d. sutartyje buvo įformintas lygiomis dalimis ir įregistruotas kaip bendroji dalinė nuosavybė, kartu susitariant su ieškovu, kad jis pretenzijų dėl turto neturės, nes tai yra už jos pinigus perkamas turtas, kurį vėliau įformins dukros vardu. Aplinkybę, kad 2001 m. gegužės 1 d. sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, patvirtina ir tai, jog jokių mokesčių už šį turtą ieškovas nemokėjo ir nemoka, o prieš 2006 naujuosius metus išsikėlė, išsiveždamas visus savo daiktus. Jų su ieškovu pradėta sodo namo rekonstrukcija dar nebaigta, todėl įvykdyti ieškovo reikalavimą dėl sodo namo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo teisiškai neįmanoma. Apie tai, kad ieškovas siekia gauti leidimus ir atlikti kadastrinių duomenų tikslinimo registraciją, ji sužinojusi tik iš ieškinio. Be to, ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad kreipėsi į ją dėl leidimo rekonstruoti namą gavimo. Atsakovės teigimu, taip ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti jos ir jų dukters sąskaita, nes ginčo turtas įgytas tik už jos asmenines lėšas, ir tai patvirtina dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartys, banko dokumentai bei liudytojų parodymai. Kadangi 2001 m. gegužės 1 d. sutartis, ½ dalį turto įforminant ieškovo vardu, buvo sudaryta tik dėl akių, tai tokia sutartis pagal CK 1.86 straipsnį negalioja.