Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-258-432/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-20
Bylos Nr.: e2A-258-432/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Jūra Marija Strumskienė, Dainius Rinkevičius
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai
Advokatai: Linas Kuprusevičius, Irmantas Norkus

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovės) Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, (ieškovo) A. K. apeliacinius skundus ir Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, prisidėjimą prie Lietuvos Respublikos apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti turtinės žalos atlyginimą – 59 975,45 Eur, neturtinės žalos atlyginimą – 50 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Panevėžio valdyboje buvo pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį dėl kyšininkavimo. Vėliau įtarimai buvo perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 5 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant asmeninės naudos ir prekybos poveikiu. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla buvo perduota teismui ir išnagrinėta, kaltinant jį BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 226 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Panevėžio apygardos teismo 2019-01-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-531/2019 ieškovas buvo išteisintas pagal BK 226 straipsnio 5 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo šios veikos padaryme, o pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (nors tokio nusikaltimo padarymu ieškovas niekada nebuvo kaltinamas ar įtariamas) buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 225 MGL (8 473,50 Eur) bauda. Panevėžio apygardos teismo 2019-01-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-531/2019 Panevėžio apygardos teismo 2019-01-04 nuosprendžio rezoliucinė dalis buvo patikslinta, nurodant, kad ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 225 MGL (4 707 Eur) bauda. 2021-02-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (toliau – b. b. ) Nr. 1A-6-616/2021 ieškovas buvo išteisintas, jam nepadarius BK 228 straipsnio 2 dalyje draudžiamos veikos; taip pat buvo pakeistas išteisinimo dėl BK 226 straipsnio 5 dalies nusikalstamos veikos padarymo pagrindas, nustatant, kad ieškovas išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

3. Ieškovas teigė, kad buvo vykdomas jo nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas (kriminalinė žvalgyba, ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas dvejose instancijose), po kurio paaiškėjo ne tik kad ieškovas neatliko veiksmų, draudžiamų BK (nėra nusikalstamų veikų sudėties), bet ir tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę ir organizavę STT pareigūnai ir prokurorai neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo atlikta nusikalstama veika. Dėl to ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Be to, tuo metu, kai buvo priimtas 2021-02-25 nuosprendis, galiojo BPK 106 straipsnio redakcija, prieštaraujanti Konstitucijai ir nesuteikianti ieškovui teisės prašyti atlyginti jo baudžiamajame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties ieškovas baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme), po kurio buvo išteisintas, nepadaręs nusikalstamų veikų, patyrė išlaidas, kurios nebuvo atlygintos.

4. Paaiškino, kad jam nuo 2013-10-09 iki 2014-10-08 buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba. Jos metu buvo taikomas visas kriminalinės žvalgybos veiksmų kompleksas – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, o būtent slapta ieškovo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, slaptas patekimas į ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), tarnybines, kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jų apžiūra, taip pat daiktų, dokumentų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti, apžiūrėti ir (ar) juos pažymėti ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Teigė, kad prokuroras ir STT pareigūnai ieškovo teisėtus veiksmus stengėsi dirbtinai kriminalizuoti, siekiant juos aprašyti pagal BK įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtis. Tuo tikslu, rašant įtarimus ir vėliau kaltinimus ieškovui, buvo ignoruojami akivaizdūs faktai, kaip antai 2013-11-12 vykęs AB „Utenos melioracija“ darbuotojų L. P. ir R. V. telefoninis pokalbis, kurio metu L. P. net tris kartus pasakė R. V., kad jam buvo pateiktas prašymas dėl stogo. Nepaisant užfiksuotų objektyvių duomenų, siekiant suteikti ieškovo veiksmams nusikalstamą pobūdį (pademonstruoti ieškovo veiksmus kaip neteisėtus), pradžioje STT pareigūnai įtarimuose, o vėliau prokuroras kaltinimuose ieškovą kaltino pareikalavus L. P. neatlygintinai suremontuoti D. Ž. gyvenamąjį namą. Panevėžio apygardos teismas 2019-01-04 nuosprendyje neištaisė šių pažeidimų, pripažindamas ieškovą kaltu dėl to, kad jis „...davė nurodymą (pavedė) L. P. suremontuoti Dž. Ž. gyvenamojo namo stogą“, nors tokius teiginius taip pat akivaizdžiai paneigė baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys. Siekiant dirbtinai pasunkinti ieškovo padėtį STT pareigūnai įtarimuose, o vėliau ir prokuroras kaltinimuose tariamą ieškovo piktnaudžiavimą tarnyba kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, be pagrindo inkriminuodami ieškovui siekimą asmeninės naudos – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sekretoriato vadovės D. Ž. palankumo ateityje. Prokuroro surašytame kaltinamajame akte, pažeidžiant BPK 219 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nebuvo nurodyta duomenų, kuriais būtų grindžiamas kaltinimas ieškovui dėl šios dalies. BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančios aplinkybės – siekimo asmeninės naudos nebandė viso proceso metu įrodinėti ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras. Panevėžio apygardos teismas 2019-01-04 nuosprendyje pripažino, kad „...kaltinimas A. K. siekus D. Ž. palankumo ateityje yra abstraktus, neatspindintis aiškaus tikslo ir netgi dviprasmiškas“. Nepaisant to, Panevėžio apygardos teismas neišteisino ieškovo dėl nusikalstamos veikos, kuri nebuvo padaryta, tačiau performulavo kaltinimą, 2019-01-04 nuosprendyje ieškovą pripažindamas kaltu ir nuteisdamas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi „...siekdamas asmeninės nematerialios naudos sau – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sekretoriato (duomenys neskelbtini) D. Ž. palankaus požiūrio į jį, kaip (duomenys neskelbtini)“. Pastebėjo, kad 2019-01-04 nuosprendyje apskirtai nebuvo nurodyta, kokiais įrodymais Panevėžio apygardos teismas vadovavosi, padarydamas tokią išvadą. Tokių įrodymų nebuvo surinkta byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, ši teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių. Lietuvos apeliacinis teismas, tenkindamas ieškovo apeliacinį skundą ir visiškai išteisindamas ieškovą, pažymėjo, kad ieškovo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

5. Dėl antro inkriminuoto kaltinimo ieškovas pastebėjo, kad dar iš kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų, o būtent ieškovo ir liudytojos D. S. susitikimo pas ieškovą kabinete 2015-01-14 vaizdo ir garso įrašo buvo neginčijamai matyti, kad ieškovas nepriėmė kyšio. Priešingai, ieškovas dar pačioje minėto susitikimo pradžioje, kai D. S. išsitraukė maišelį, kuriame buvo brendžio „Torres“ butelis, ir įkyriai siūlė paimti butelį, net kelis kartus tą daryti atsisakė. Baigiantis minėtam susitikimui, ieškovas dar kartą aiškiai išreiškė savo atsisakymą priimti D. S. atneštą butelį. Tačiau minėto susitikimo vaizdo ir garso įrašas, iki tol daugiau nei valandą laiko ėjęs be trukdžių, ieškovui šeštą kartą pareikalavus interesantės pasiimti atneštą brendžio butelį, staiga užstringa net šešioms sekundėms ir atsinaujina, kai ieškovas su interesante jau stovi vidury kabineto, o D. S. rankinė yra užsegta ir nematyti, ar joje yra įdėtas minėtas butelis. Nepaisant visų ieškovo pastangų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant dvejose teismo instancijose, nepavyko pasiekti, kad BPK nustatyta tvarka būtų atlikta minėto vaizdo ir garso įrašo ekspertizė ir atsakyta į klausimą, ar šis įrašas nėra suklastotas, paveiktas išorinių jėgų, specialiai iškerpant jo dalį, kurioje užfiksuota kaip D. S. įsideda brendžio butelį į savo rankinę ir išsineša iš ieškovo kabineto. Prokuroras ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai atsisakė paskirti užduotį specialistui ar teismo ekspertizę šio įrašo ištyrimui net ir tada, kai ieškovas privačiai kreipėsi į Didžiosios Britanijos teismo fonoskopijos ekspertą (Lietuvoje privatūs asmenys neturi galimybės kreiptis į teismo ekspertą dėl fonoskopinio tyrimo atlikimo, nes tokius tyrimus atlieka tik Lietuvos teismo ekspertizės centras, kuris neatlieka fonoskopijos srities tyrimų pagal privačių asmenų kreipimusis) ir savo lėšomis apmokėjo minėto vaizdo ir garso įrašo kopijos ekspertinį tyrimą bei pateikė į baudžiamąją bylą išvadą, kad aptariamas vaizdo ir garso įrašas galimai nėra vientisas ir autentiškas, galimai specialiai iškarpytomis vietomis. Taigi, net ir esant akivaizdiems įrodymams, kad ieškovas neatliko veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip BK 226 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, ir šioms aplinkybėms esant aiškioms jau iš kriminalinės žvalgybos tyrimo, STT pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškovui įtarimą priėmus kyšį – brendžio butelį, o prokuroras pateikė dėl šio epizodo kaltinimą, palaikė jį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, nuosprendyje pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad ieškovas priėmė kyšį.

6. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad jis patyrė baudžiamąjį persekiojimą, nors nepadarė veiksmų, kurie kvalifikuotini kaip nusikalstamos veikos, todėl nepagrįstai patyrė tiek kriminalinės žvalgybos ir procesines prievartos priemones, tiek ir neigiamą viešumą. Šiuo atveju neteisėtų veiksmų faktą pagrindžia ne tik tai, kad ieškovas buvo išteisintas, nepadarius jam įkaltintų nusikalstamų veikų, bet ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nepaisant to, kad byloje nebuvo surinkta ieškovo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o dalis įrodymų buvo gauti neteisėtu būdu, bei pareikšti prielaidų pagrindu. Atliekant tyrimą buvo naudojamos perteklinės priemonės, proceso dalyviams buvo daromas neleistinas poveikis, siekiant vienintelio tikslo byloje bet kokiais būdais apkaltinti ir nuteisti ieškovą. Ieškovas buvo išteisintas, remiantis įrodymais, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o taip pat teismui nustačius kitų įrodymų trūkumus ir nepatikimumą. Pareigūnų nesąžiningumą rodo ir jų atlikti veiksmai – spaudimas liudytojams, jų iškvietimas ir spaudimas pateikti pareiškimą, pareiškimo parengimas STT pareigūnų iniciatyva, pareiškimą pateikusio asmens apklausa įtariamojo statusu, informavimas apie galimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą.

Šalies argumentai

7. Ieškovas teigė, kad dėl ieškovo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, remiantis CK 6.271 straipsniu, valstybė turi atlyginti jam patirtą 59 975,45 Eur žalą. Nurodė, kad ieškovas patyrė realią žalą, pasireiškusią kaip išlaidos teisinei pagalbai – advokatui (gynėjui) ikiteisminiame procese ir baudžiamajame procese. Ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora Cobalt, kurios pagrindu advokatas Linas Kuprusevičius teikė ieškovui teisinę pagalbą ir buvo ieškovo gynėjas ikiteisminiame tyrime ir baudžiamajame procese. Už šias paslaugas ieškovui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurias ieškovas apmokėjo. Iš viso už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje ieškovas patyrė 55 762,27 Eur išlaidų, kurios buvo būtinos ir pagrįstos, siekiant ieškovui apsiginti nuo neteisėto ir nepagrįsto teisėsaugos institucijų ir teismų persekiojimo baudžiamojoje byloje.

8. Taip pat ieškovas paaiškino, kad 2015-11-02 ieškovui buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – ieškovas buvo laikinai 2 mėnesius nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, todėl tuo laikotarpiu negavo darbo užmokesčio. Kadangi ieškovui baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas nepagrįstai ir ieškovas buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų kaltinimų reabilituojančiais pagrindais kaip nepadaręs nusikalstamų veikų, ieškovas nuo pareigų nušalintas buvo nepagrįstai. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovas negavo 4 213,18 Eur darbo užmokesčio. Ši suma taip pat sudaro ieškovo patirtą žalą, kurią ieškovas prašo priteisti.

9. Taip pat dėl ilgalaikio nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ieškovas patyrė ir 50 000 Eur neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Pažymėjo, kad techninių priemonių naudojimas Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir BPK tvarka ieškovo atžvilgiu buvo taikomas mažiausiai dvejus metus, t. y. nuo 2013-10-09 iki 2015-09-26, o iš viso baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu vyko, t. y. ieškovo teisės ir laisvės įvairia apimtimi nepagrįstai buvo varžomos nuo 2013-10-09 iki 2021-02-25, o būtent daugiau nei septynerius metus. Ieškovo patirtą žymią neturtinę žalą pagrindžia ir faktiniai duomenys apie ieškovio neteisėtai ir nepagrįstai vykdytą kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą, juos vykdžiusių ir kontroliavusių STT bei prokuratūros pareigūnų paskatinimą, paaukštinimus pareigose. Be to, visas procesas jo atžvilgiu buvo nušviestas itin plačiai, po kiekvieno procesinio veiksmo ar teismo posėdžio ši informacija buvo paskelbiama žiniasklaidai, procesas ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas, apie tai skelbiant spaudoje, sudarant įspūdį, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas, kad yra kaltas. Nei prokuratūros, nei STT tinklalapiuose nebuvo paskelbta informacija apie tai, kad ieškovas buvo išteisintas – tačiau buvo skelbiama informacija apie ieškovo atžvilgiu vykdomus procesinius veiksmus. Žmonių, ypač Utenos regione gyvenančių asmenų sąmonėje taip ir liko per keletą metų suformuota nuostata, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas, yra kaltas dėl jų padarymo, tik teisme nepavyko įrodyti jo kaltės. Negana to, kad ši byla buvo nagrinėjama itin viešai, portalo BNS buvo išrinkta vienu iš Lietuvos metų įvykių. Šis intensyvus viešumas žeidė ieškovą ir sukėlė jam ir jo artimiesiems itin nemalonius išgyvenimus.

Šalies argumentai

10. Ieškovas paaiškino, kad yra politikas, nuo 1997 metų yra (duomenys neskelbtini), 2001-2003 metais ėjo (duomenys neskelbtini), o nuo 2003 metų iki šiol eina (duomenys neskelbtini) pareigas. 2013 metais ieškovas buvo išrinktas geriausiu šalies (duomenys neskelbtini), o vėliau nominuotas Lietuvos šviesuoliu bei geriausiu metų kultūros politiku šalyje. 2015 metais pirmą kartą Lietuvoje organizuotuose tiesioginiuose (duomenys neskelbtini) rinkimuose, kai teisėsaugos institucijos dar nebuvo paviešinusios informacijos apie ieškovo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą, ieškovas pirmame rinkimų ture gavo beveik 60 proc. rinkėjų balsų ir buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) jau pirmame rinkimų ture. Ieškovo atstovaujama Lietuvos socialdemokratų partija gavo 10 iš 24 mandatų (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, 2019 metų merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose, kai teisėsaugos institucijos aktyviai viešino informaciją apie ieškovo atžvilgiu atliekamą, kaip vėliau buvo nustatyta, nepagrįstą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, ieškovas pirmame rinkimų ture nesurinko 43 proc. rinkėjų balsų, o jo vedama Lietuvos socialdemokratų partija gavo 7 iš 24 mandatų (duomenys neskelbtini). Vykstant 2019 metų merų ir savivaldybių tarybų rinkimams dėl teisėsaugos nepagrįstai vykdomo ieškovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ant rinkiminių ieškovo plakatų nuolat atsirasdavo užrašai „vagis“, „kyšininkas“. Taigi nepagrįstai ieškovo atžvilgiu vykdytas ir teisėsaugos institucijų aktyviai viešojoje erdvėje skelbtas ikiteisminis tyrimas ieškovui sukėlė ypatingai neigiamus išgyvenimus, netikrumo dėl ateities jausmą, žymiai pakenkė ir iki šiol daro ypatingai didelę reputacinę žalą, negrįžtamai sumenkino jo kaip politiko ir visuomenės veikėjo autoritetą, sukėlė nepasitikėjimo ieškovu jausmą rinkėjams. Be to, ieškovas buvo laikinai nušalintas nuo užimamų pareigų, negavo darbo užmokesčio. Baudžiamajame procese valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras siekė atimti iš ieškovo teisę būti renkamam (duomenys neskelbtini), teikė dėl to apeliacinį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė. Ieškovas negalėjo dirbti savo darbo, kuriam buvo išrinktas, negalėjo atstovauti Utenos rajono savivaldybės gyventojams, tarnauti jų interesams.

11. Patikslinęs pareikšto ieškinio pagrindą, ieškovas papildomai pažymėjo, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir vėlesnis teisminis procesas ieškovui buvo vykdomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir nesant tam pakankamo pagrindo, todėl atsakovės veiksmai yra neteisėti. Ieškovui ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas netipiškai, taigi baudžiamasis procesas buvo pradėtas nepagrįstai. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas per tarpininkus – privačius asmenis buvo kviečiamas į privačius susitikimus su STT pareigūnu STT patalpose bei kavinėje neoficialiai diskutuoti apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą (nors ieškovui apie tokį tyrimą tuo metu nebuvo žinoma ir ši informacija buvo nevieša, sudaranti tarnybos paslaptį) ir jam siūloma prisipažinti. Per visą ikiteisminį tyrimą, kuris tęsėsi nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. nei ieškovui, nei jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su bylos dalimi (neskaitant veiksmų, atliktų su ieškovu, medžiagos). Ieškovui nesutikus prisipažinti, jo atžvilgiu buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, po kiek laiko – pareiškiamas įtarimas dėl prekybos poveikiu, dar po kiek laiko buvo atliktos kratos Utenos rajono savivaldybėje Viešųjų pirkimų skyriuje, į specialiojo liudytojo apklausą iškviestas savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus viršininkas Viktoras Vieversys, kurio reikalauta duoti parodymus prieš ieškovą. Be to, neteisėtus ikiteisminį tyrimą atlikusio tyrėjo S. Gimžausko veiksmus įrodo ir byloje esantis L. P. 2016-10-14 apklausos protokolas, kai tiek pati apklausa atlikta, tiek protokolas surašytas pažeidžiant imperatyvius BPK reikalavimus dėl liudytojo apklausos tvarkos. L. P. šios apklausos metu buvo apklausiamas ne apie aplinkybes, kurios jam žinomos byloje, bet vertino, kurie jo parodymai yra teisingi, o kurie ne. Tai, kad liudytojams šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas, patvirtino pats tyrėjas S. Gimžauskas, apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų L. P. kreipėsi su pareiškimu į įvairias teisėsaugos institucijas. Pažymėjo, kad liudytojo L. P. pirminiai parodymai ir pareiškimas ieškovo atžvilgiu Lietuvos apeliacinio teismo buvo pripažinti gauti neteisėtai, t. y. gauti darant spaudimą liudytojui. Būtent šie duomenys buvo vienas esminių pagrindų baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu pradžiai.

Žemesnės instancijos teismas

12. Be to, neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuoti ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kurios prokurorai A. K. ir D. Ž. prašymais tikrino šią baudžiamąją bylą dar ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat, pažeidžiant BPK imperatyvius reikalavimus, buvo nesunaikinta ir saugoma prie bylos informacija apie privatų asmenų gyvenimą, gauta taikant procesines prievartos priemones. Buvo nepagrįstai atskirti ikiteisminiai tyrimai, neleista susipažinti su visa medžiaga. Teismo ir prokuratūros veiksmais buvo sudaryta procesinė situacija, kai ieškovo atžvilgiu bylą nagrinėjantis teismas ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras turėjo daugiau informacijos, buvo susipažinę su bylos nagrinėjimo metu teisme gauta kitos baudžiamosios bylos, susijusios su ieškovui pareikštais kaltinimais, medžiaga, o ieškovui ir jo gynėjui tokia teisė buvo atimta. Jau ikiteisminio tyrimo stadijoje surinkti įrodymai neleido pagrįstai manyti, kad ieškovas galimai atliko neteisėtas veikas, tačiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo nutraukti, byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Bylą nagrinėjant teisme, byla taip pat nebuvo nutraukta ir prireikė bylą išnagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme tam, kad būtų galutinai nustatyta, kad ieškovas neatliko jokių nusikalstamų veikų. Taip pat praėjus ketveriems metams nuo įvykių, paaiškėjo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje buvo ne visi dokumentai ar jų išrašai – buvo nepagrįstai įslaptinti tarnybiniai pranešimai, t. y. duomenys apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tikėtina, šie pranešimai buvo sukurti tik 2019 metais, Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi įpareigojus prokurorą pateikti 2015 m. birželio 18 ir 19 dienų vaizdo ir garso įrašus iš A. K. tarnybinio kabineto, norint pateisinti teiginį, kad minėtomis datomis vaizdo ir garso įrašai A. K. tarnybiniame kabinete nebuvo daromi. Taip pat byloje nenustatyta, koks pareigūnas, kada ir kokiu teisės aktu vadovaudamasis priėmė sprendimą nutraukti procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 158 straipsnyje, ieškovo atžvilgiu taikymą.

Šalies argumentai

13. Ieškovas teigė, kad nors bylą nagrinėjusiam teisėjui P. Šimkui teismo posėdžio metu nurodė nesuprantantis, kuo kaltinami asmenys, ieškovas pirmos instancijos teismo vis tiek buvo pripažintas kaltu. Kaip parodė vėlesni įvykiai, minėtas teisėjas išėjo į priešlaikinę pensiją likus metams iki jo įgaliojimų pabaigos, kai ieškovo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo likęs tik vieno kaltinamųjų paskutinis žodis, t. y. teisminis bylos nagrinėjimas buvo iš esmės baigtas ir teismui buvo likę tik priimti nuosprendį, bet byla buvo perduota kitam teisėjui. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2019-01-04 nuosprendžiu ieškovui pareikštas kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo pakeistas, pažeidžiant BPK 255 straipsnio reikalavimus, be išankstinio pranešimo ir laiko gynybai suteikimo, kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeičiant iš esmės skirtingomis.

Atsiliepimas

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, nes ieškovas neįrodė nė vienos deliktinės atsakomybės sąlygos. Ministerijos teigimu, ieškovas nenurodė, kokius konkrečius teismo veiksmus laiko neteisėtais CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovas visą jo atžvilgiu vykdytą baudžiamąjį procesą laiko nepagrįstu ir neteisėtu, remdamasis iš esmės vien tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2021-02-25 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo konstatavo, kad ieškovas nepadarė nusikalstamų veikų. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikoma, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, todėl ieškovo argumentai yra nepakankami valstybės neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Tam, kad valstybei kiltų civilinė atsakomybė, ieškovas turi įrodyti konkrečius valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus, turėjusius esminę ir lemiamą reikšmę jo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymėjo, kad nuosprendyje nėra konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių būtų suvaržytos ieškovo teisės ar kurie būtų sutrukdę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Lietuvos apeliacinis teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė, įrodymus įvertinęs kitaip nei pirmosios instancijos teismas (t. y. sprendė, jog surinkti ir teisme ištirti įrodymai vis dėlto nepaneigia ieškovo gynybinės versijos), tačiau nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Pastebėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas ieškovo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjo ne tik pagal ieškovo, bet ir kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus, todėl 2021-02-25 nuosprendyje yra ypač išsamiai ir argumentuotai aptarti įvairūs šio baudžiamojo proceso aspektai. Priešingai nei teigia ieškovas, teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad kriminalinės žvalgybos ir slapti BPK veiksmai buvo sankcionuoti ir tęsiami, nesant tam faktinio pagrindo, truko nepateisinamai ilgai, neproporcingai suvaržė teisę į privatumą. Įrodymų vertinimo kontekste teismas nusprendė, jog nėra pagrindo remtis tam tikrais įrodymais, konkrečiai – liudytojo L. P. 2015-10-21 protokole – pareiškime bei apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis, nes ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu nutraukus, jis keitė parodymus, taigi L. P. parodymus teismas vertino kaip nepatikimus ir jais, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nesivadovavo. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą – teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl turėjo apie jų keitimą iš anksto informuoti proceso dalyvius, suteikti jiems galimybę dėl to pasisakyti, kaltinamajam realizuoti savo teisę į gynybą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pažeidimas buvo ištaisytas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovui buvo suteikta galimybė su gynėju suderinti savo gynybinę poziciją, duoti parodymus, todėl pažeidimą pripažinti esminiu nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus dalį inkriminuotų aplinkybių (susiaurinus kaltinimo apimtį), ieškovo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, nes tokiu būdu buvo iš esmės pagerinta ieškovo teisinė padėtis.

15. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog Panevėžio apygardos teismo teisėjui neleidus ieškovo gynėjui susipažinti su teismo išreikalauta ikiteisminio tyrimo byla Nr. 06-2-00252-16 bei kaltinimais, pareikštais liudytojui L. P., kurie nagrinėjami Utenos rajono apylinkės teisme, buvo pažeistas rungtyniškumo principas, nes teismas ir prokuroras žinojo daugiau informacijos negu ieškovo gynėjas. Pažymėjo, kad su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 06-2-00252-16 šį tyrimą kontroliuojantis prokuroras leido susipažinti tik ieškovo baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teisėjui, kuris neturi teisės nepaisyti prokuroro leidimo apimties ir teikti ikiteisminio tyrimo medžiagą susipažinti kitiems subjektams be prokuroro leidimo. Taigi teismo veiksmai šiuo atveju atitiko BPK 164 straipsnio 1 dalyje ir BPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, todėl negali būti laikomi neteisėtais. Be to, ieškovo baudžiamąją bylą nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismo teisėjas nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. P.pareikšti kitokio pobūdžio kaltinimai, todėl, nepaisant skirtingų turėtų proceso dalyvio statusų, jis galėjo būti apklaustas kaip liudytojas ieškovo baudžiamojoje byloje. Iš posėdžio protokolo matyti, kad ieškovo gynėjas prašė leisti susipažinti su L. P. pareikštais kaltinimais, teisėjas paaiškino, kad šie kaltinimai Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjami uždaruose teismo posėdžiuose ir išaiškino teisę gynėjui dėl leidimo susipažinti su kaltinimais kreiptis į Utenos rajono apylinkės teismą. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, ar jis (jo gynėjas) kreipėsi į prokurorą bei Utenos rajono apylinkės teismą, prašydami susipažinti su minėtomis bylomis.

16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime nurodyta, kad ieškovas ir jo gynėjas, turėdami pagrindo manyti, jog pareigūnai galėjo suklastoti vaizdo įrašą ar jį tyčia pakeisti, turėjo teisę kreiptis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neatlieka ikiteisminio tyrimo. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, ar kreipėsi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl, jo manymu, suklastoto vaizdo įrašo. Vien aplinkybė, kad teismas atmetė ieškovo gynėjo prašymą, savaime nesuponuoja neteisėto teismo veiksmo, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovą išteisino dėl visų kaltinimų.

17. Taigi Teisingumo ministerijos vertinimu, ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo žalos atlyginimui nėra. Kita vertus, ministerija pažymėjo, kad 55 762,27 Eur išlaidų suma gynėjo pagalbai apmokėti yra akivaizdžiai neproporcinga ir neatitinkanti protingumo principo. Be to, kadangi BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcija įsigaliojo po Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-25 išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ir atgal negali būti taikoma, nekonstatavus valstybės neteisėtų veiksmų, gynėjo išlaidų atlyginimas nėra galimas.

18. Teisingumo ministerijos vertinimu, ieškovas, kaip ir kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo, galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus. Tačiau, pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu ji atitiko teisės aktų reikalavimus. Ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo teiginių, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo neproporcingai viešinamas, nes ieškovas pateikė tik keletą žiniasklaidos publikacijų. Pažymėjo, kad ieškovas baudžiamojo proceso metu buvo politikas – (duomenys neskelbtini), taigi viešasis asmuo. Viešųjų asmenų veikla visuomenė paprastai domisi labiau, todėl akivaizdu, kad su tokio asmens veikla susiję procesai, ypač baudžiamasis procesas, žiniasklaidoje yra aprašomi intensyviau. Be to, Lietuvoje žiniasklaidos priemonės veikia laisvai, cenzūra netaikoma, valstybės institucijos negali kontroliuoti nei žiniasklaidos priemonių kuriamų publikacijų turinio, nei jų kiekio. Teisingumo ministerija nesutinka ir su ieškovo teiginiais, kad buvo sumenkintas jo, kaip politiko ir visuomenės veikėjo, autoritetas. Ieškovo pateikti statistiniai rinkimų duomenys neturi įrodomojo ryšio su vykdytu baudžiamuoju persekiojimu. Pažymėjo, kad ieškovas, nepaisant jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo, tiek 2015 m., tiek 2019 m. vykusiuose rinkimuose buvo išrinktas (duomenys neskelbtini). Mažesnis už ieškovą balsavusių rinkėjų skaičius gali būti nulemtas įvairių priežasčių, pvz. skirtingo kandidatų skaičiaus, intensyvios ar pasyvios rinkimų agitacijos, rinkėjų sudėties pasikeitimo ir daugelio kitų aplinkybių, nesusijusių su baudžiamąją byla. Taip pat ieškovas niekaip nepagrindė, kodėl neturtinę žalą vertina būtent 50 000 Eur suma.

Atsiliepimas

19. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti. Teigė, kad prokuroro veiksmai nagrinėjamu atveju buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais, todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Prokuroras nagrinėjamu atveju nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nepadarė klaidų, turėjusių esminės ir lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, atliktas bei byla perduota teismui atlikus visus veiksmus, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas rūpestingai ir atsakingai. Duomenų, jog teismo sprendimuose būtų konstatuoti akivaizdūs teisės taikymo, proceso pažeidimai, nėra. Vien skirtingas byloje esančių aplinkybių vertinimas, tai, kad ieškovas buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 5 dalį dėl to, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, nesudaro pagrindo konstatuoti teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

20. Baudžiamojoje byloje buvo vertinami ieškovo veiksmai baudžiamosios teisės prasme, tačiau nebuvo spręstas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ilgalaikės kriminalinės žvalgybos tyrimo ieškovo atžvilgiu nebuvo gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas atliko kokią nors nusikalstamą veiką, o prokuroras ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai ieškovo teisėtus veiksmus stengėsi dirbtinai kriminalizuoti. Po kriminalinės žvalgybos veiksmų, kuriuos Lietuvos apeliacinės instancijos teismas 2021-02-25 nuosprendžiu pripažino teisėtais ir pagrįstais, 2014-10-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00419-14 pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2013 – 2014 m., tiksliai nenustatytu laiku, Utenos rajono savivaldybės tarnautojai, siekdami asmeninės naudos, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – veikdami iš anksto susitarusių asmenų bendrininkų grupėje organizavo ir atliko kitiems valstybės tarnautojams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus už svetimas juridinio asmens lėšas, tuo juridiniam asmeniui padarant didesnę nei 250 MGL žalą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00419-14 neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės A. K. atžvilgiu buvo taikomos taip pat esant tiek teisiniam, tiek ir faktiniam pagrindui. Todėl atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuota informacija buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.

21. Be to, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui pranešimas apie įtarimą buvo parengtas, surinkus pakankamai BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių faktinių duomenų (liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų, neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys), juos įvertinus ir padarius išvadą, kad buvo padarytos konkrečios nusikalstamos veikos ir kad jas padarė būtent A. K.. L. P.2015-10-21 protokole – pareiškime, dalyvaujant jo pasirinktam advokatui, paaiškino, kad „nusprendė laisvanoriškai pranešti apie (duomenys neskelbtini)A.K. perduotą kyšį – ne mažiau 7 000 Eur vertės statybinėmis medžiagomis suremontuojant D. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, kurį A. K. pareikalavimu buvo priverstas duoti“, „A. K. reikalavimui jų bendrovės lėšomis suremontuoti tą namą nurodytam žmogui pakluso, nes...“ (b. b. 3 t. 120 – 124 l). L. P., apklausiamas liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, 2015-10-27 tyrėjui parodė, kad „visiškai prisipažįsta kaltas dėl padalyto nusikaltimo, nes iš tiesų papirko (duomenys neskelbtini)A. K., nes pastarajam pareikalavus, buvo priverstas (duomenys neskelbtini) A. K. pažadėti AB „Utenos melioracija“ lėšomis suremontuoti (duomenys neskelbtini) nurodytą gyvenamąjį namą“; „gyvenamąjį namą Gaižiūnuose AB „Utenos melioracija“ suremontavo tik todėl, kad tokį pareikalavimą buvo gavęs iš (duomenys neskelbtini) A. K. 2013 m. rudenį Utenos raj. savivaldybėje“; „bijojo, jog, nepaklusus (duomenys neskelbtini) A. K.reikalavimui, AB „Utenos melioracija“ gali susidurti su (duomenys neskelbtini) neigiama įtaka ir nukentėti, todėl ryžosi už dyką suremontuoti A. K. nurodytą D. namą; „mano, kad tokiu būdu pagal A. K. pareikalavimą jis davė (duomenys neskelbtini) A. K. ne mažiau 7 000 Eur vertės kyšį, nes A. K. nurodymu buvo priverstas AB „Utenos melioracija“ lėšomis, darbuotojais, medžiagomis, kurių bendra vertė ne mažiau kaip 7 000 Eur, ne savo valia panaudoti paminėto D. Ž. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remontui atlikti laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. pavasario“ (b. b. 3 t. 132-139 L). Įtarimas pagal BK 226 straipsnio 5 dalį buvo parengtas, įvertinus D. S. paaiškinimus, pateiktus 2015-11-11 protokole-pareiškime (b. b. 11 t. 88-90 L, 101-104 L), liudytojų A. T. (b. b. 11 t. 38-44 L), D. T.(b. b. 11 t. 34-36 1.) parodymus, neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių veiksmų atlikimo duomenis (b. b. 11 t. 139-146 L). Iš ieškovo žodžių galima daryti prielaidą, kad buvo atsisakyta priimti vieną iš dviejų atneštų dalykų: „šitą pasiimk, o tą pasilieku“. Tai, kad nagrinėjant bylą teisme liudytojai davė kitokius parodymus, nesudaro pagrindo išvadai, kad įtarimai buvo pareikšti nepagrįstai. Nei prokuroras, nei kriminalinės žvalgybos veiksmus atliekantys pareigūnai negalėjo iš anksto numatyti, kad veiksmai, užfiksuoti taikant kriminalinės žvalgybos, neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, ateityje teismų nebus įvertinti kaip nusikalstamos veikos.

Žemesnės instancijos teismas

22. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paaiškino, kad BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras yra tas asmuo, kuris turi būti įsitikinęs tyrimo metu surinktos medžiagos pakankamumu įtariamojo asmens kaltei pagrįsti. Prokuroras, perduodamas bylą į teismą, A. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamas veikas, grindė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, liudytojų parodymais ir kt. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma, prokuroro vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 5 dalį, perduoti teismui. Pastebėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-11-27 nutartimi atmetė kaltinamojo A. K. gynėjo rašytinį prašymą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto ir kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir trukdo nagrinėti bylą teisme. Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl veikos, numatytos BK 226 straipsnio 5 dalyje, A. .K. veiksmus vertino kitaip nei prokuroras ir išteisino. Ši teismo išvada, padaryta atlikus įrodymų vertinimą (kuris, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje atliekamas pagal teisėjų vidinį įsitikinimą), nesudaro pagrindo teigti, kad prokuroras, nusprendęs užbaigti ikiteisminį tyrimą ir perdavęs bylą teismui, atliko neteisėtus veiksmus. Lietuvos apeliacinis teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, sprendė, kad A. K. nepadarė ir veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, kad prokuroras skirtingai negu pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus bei tuo remdamasis pateikė apeliacinį skundą, taip pat nesudaro pagrindo vertinti prokuroro veiksmų kaip neteisėtų. Išteisinamuosiuose teismų procesiniuose dokumentuose nėra konstatuotas ieškovo baudžiamojo persekiojimo neteisėtumas. Tai, kad prokuroro apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, nesudaro pagrindo pripažinti prokuroro veiksmus, paduodant apeliacinį skundą, neteisėtais. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

23. Pastebėjo, kad prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą, kuris gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

24. Nurodė, kad nutarime, be kita ko, yra pažymėta, kad nutarimas atskirti tyrimus neprieštarauja BPK nuostatoms. Be to, šis nutarimas priimtas, išnagrinėjus ne ieškovo, o įtariamosios D. Ž. skundą. Kita vertus, ieškovas nepateikė duomenų, kad nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus, kuris, kaip minėta, buvo priimtas, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, realiai pažeidė būtent ieškovo teises. Rungtyniškumo principas taip pat nebuvo pažeistas, nes sutinkamai su BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Akivaizdu, kad kitų baudžiamųjų bylų dokumentai, jeigu jie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos teisme nagrinėjamai bylai ieškovo atžvilgiu. Pastebėjo, kad tarnybiniai pranešimai – BPK nereglamentuoti organizaciniai dokumentai, todėl jų pateikimas į bylą nebuvo būtinas. Kita vertus, nenurodyta, kokia žala šiais veiksmais padaryta ieškovui ir koks priežastinis ryšys. O dėl nesunaikintos ir saugomos prie bylos informacijos apie privatų asmenų gyvenimą, gautos taikant procesinės prievartos priemones, prokuratūra atkreipė dėmesį, kad ieškovas kalba apie kitą bylą, t. y. ne tą, kurioje jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis ir kuri prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, taip pat ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teiginius (CPK 178 str.) bei nenurodė, kokia žala šiais veiksmais jam padaryta ir koks priežastinis ryšys.

25. Dėl ieškovo prašymo atlyginti baudžiamojoje byloje patirtas išlaidas teisinei pagalbai prokuratūra pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovui priteisus bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese, kuris buvo baigtas 2021-02-25 (iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimo Nr. KT45-A-N3/2021 priėmimo), būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius, būtų pažeistas teisinis saugumas, konstitucinio teisingumo principas. Ieškovui neįrodžius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atlyginti baudžiamajame procese patirtas išlaidas. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad nušalinimas nuo pareigų yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovas teikė skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-02 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria jam buvo skirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų dviem mėnesiams, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2015-11-27 nutartimi šį skundą atmetė.

26. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra teigė, kad ieškovo prašoma atlyginti neturtinė žala taip pat nėra pagrįsta įrodymais. Ieškovas išvardino įvairius neigiamus išgyvenimus (stresas, įprastos savijautos pablogėjimas, reputacijos pablogėjimas ir kt.), tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neigiamų išgyvenimų ir jų sukeltos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp jų ir galimai neteisėtų prokuroro veiksmų. Ieškovas nurodo įvairius neigiamus išgyvenimus, kuriuos kiekvienam sukeltų baudžiamojo persekiojimo vykdymas, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, kad šie išgyvenimai yra tiesioginė galimai neteisėtų prokuroro veiksmų pasekmė. Ieškovas nurodo, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo per ilga, tačiau nepateikia įrodymų ir paaiškinimų, kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti netinkamai ar ne laiku, nenurodo delsimo faktų, todėl atsakovo atstovas negali pateikti konkrečių atsikirtimų. Termino pradžia, nuo kada ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises varžantys veiksmai, skaičiuotina nuo pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką – 2015-10-29. Kaltinamasis aktas surašytas 2017-02-17 taigi, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko apie 1 m. 3 mėn. Kriminalinės žvalgybos veiksmai ir slaptos priemonės buvo vykdomos ieškovui nežinant, todėl šis 2 metų laikotarpis nepagrįstai įskaičiuotas į baudžiamojo proceso trukmės terminą. Kita vertus, pažymėjo, kad ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra neproporcingai didelis, jis iš esmės neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), teismų praktikos analogiškose bylose. Taip pat iš ieškinio argumentų neaišku, kokią žalą ieškovui padarė Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą. O byloje valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro R. Pačebuto bylos nagrinėjimo metu paskyrimas skyriaus vyriausiuoju prokuroru nesusijęs su nagrinėjama byla ir nepagrindžia nei neteisėtų veiksmų, nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio.

27. Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi teisės normomis, savo internetinėje svetainėje teisėtai teikė informaciją apie savo veiklą – ikiteisminį tyrimą, apie baudžiamosios bylos perdavimą teismui, t. y. buvo pateikta žinia apie tam tikrus faktus ir jų duomenis. Įstatymų nustatyta tvarka pateikta žinia negali būti laikoma neteisėtais veiksmais, suponuojančiais žalos padarymą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prokurorai per visuomenės informavimo priemones apie jį paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, ieškovas pats dalino interviu, dalyvavo laidose ir komentavo situaciją, tuo prisidėdamas prie baudžiamojo proceso viešinimo. Baudžiamoji byla nagrinėjant ją teisme buvo vieša, duomenis apie jos nagrinėjimą teisme, priimtus sprendimus skelbė žiniasklaidos priemonės. Iš ieškinio neaišku, kodėl valstybė turėtų atsakyti (atlyginti žalą) už žiniasklaidos priemonėse aprašytą proceso eigą.

Atsiliepimas

28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį ta apimtimi, kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų tariamai neteisėtais veiksmais, jeigu ieškinio senatis iš dalies nebūtų taikoma, išnagrinėjus bylą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

29. STT teigimu, ieškovas praleido senaties terminą, kadangi apie tariamai padarytą žalą sužinojo (galėjo ir turėjo sužinoti) tuo metu, kai sužinojo ir aiškiai suvokė kriminalinės žvalgybos/ikiteisminio tyrimo vykdymo faktą, o ne jį išteisinus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas akcentuoja negatyvius išgyvenimus dėl atliktų procesinių prievartos veiksmų, tačiau negatyviems išgyvenimams yra aktualus psichologinio suvokimo momentas, t. y. žmogus sukrėtimą išgyvena ir būna sukrėstas iškart po potencialaus įvykio, o ne po teismo sprendimo ir (ar) jame konstatuotų aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo. Apeliacinėje instancijoje ieškovas sužinojo apie savo išteisinimą, o ne apie padarytą neturtinę žalą, apie kurią deklaruoja savo ieškinyje. Atitinkamai, reikalavimui ta apimtimi, kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų tariamai neteisėtais veiksmais, yra suėjęs senaties terminas – apie pareikštus įtarimus ieškovas žinojo ir aiškiai juos suprato jau 2015-10-30, kai pateikė prašymą dėl leidimo išvykti ir turėjo visas galimybes ginti savo teises. Sistemiškai vertinant senaties institutą kartu su CK 6.272 straipsniu, žala atsiradusi dėl tariamų ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų turi ir gali būti ginama nuo sužinojimo apie šiuos veiksmus momento. Nėra priežasčių iš naujo šiuos veiksmus vertinti pakartotinai reabilituojant ieškovą ir taip nepagrįstai sudaryti prielaidas nepagrįstai bylinėtis dėl tariamos žalos padarymo – ieškovo pateikiami įrodymai ir argumentai, be kita ko, visų pirma yra susiję ne su konkrečiais STT pareigūnų veiksmais ar neveikimu civilinės (deliktinės) atsakomybės kontekste, o su atskiru ir fragmentišku baudžiamosios bylos interpretavimu. Atitinkamai, ieškinio daliai, kuria yra reikalaujama neturtinės žalos dėl ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų, taikytinas senaties terminas.

30. Kita vertus, ieškiniui tenkinti nėra pagrindo, kadangi ieškovas neįrodė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – nėra įrodyta konkreti neturtinė žala ieškovui, neteisėti pareigūnų veiksmai bei priežastinis ryšys tarp STT veiksmų (neveikimo) ir tariamos turtinės ir neturtinės žalos. STT veiksmai atitiko atidžiam ir rūpestingam asmeniui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui priteisti. Ieškinyje nurodyta tik subjektyvi reakcija (neigiami išgyvenimai), nenurodytos ir neįrodytos neigiamos pasekmės. Nėra pateikta duomenų apie lankymąsi pas gydytoją, nėra duomenų apie bendrą savijautos pablogėjimą, stresą ar iš to išplaukiančias ligas, nėra duomenų apie ieškovo savijautą tariamo dvasinio sukrėtimo metu, kurie galėtų būti objektyviai įvertinti. Nesant konkrečių faktais grįstų duomenų apie ieškovo deklaruojamus nepatogumus, ieškovas ieškinyje prašo finansinės paguodos valstybės sąskaita, kaip tai suprantama EŽTT jurisprudencijoje, o tai nesuteikia teisės į neturinės žalos atlyginimą.

31. Taip pat ieškovas neįrodė paties neturtinės žalos padarymo fakto. Ieškovas ieškinyje akcentuoja tariamus pažeidimus baudžiamojoje byloje, nepagrįstai juos pateikdamas kaip žalą patvirtinančius įrodymus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nėra konstatavę, jog ikiteisminis tyrimas ar kriminalinės žvalgybos tyrimas (ar jų veiksmai) būtų buvęs visiškai nepagrįstas ir neteisėtas ar juo būtų piktnaudžiaujama, todėl tariama ieškovui padaryta žala yra kildinama tik iš išteisinimo fakto, o ne konkrečių pažeidimų baudžiamojo proceso metu. Atskiri ieškovo nurodomi tariami pažeidimai neturi sąryšio su nagrinėjama byla, nes jais siekiama pakartotinai reabilituoti ieškovą. Nurodomos aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų tėra nulemtos subjektyvių baudžiamosios bylos aplinkybių interpretacijų. Vien atskiros apeliacinio teismo nuosprendžio citatos nesuponuoja išvados, jog visa kriminalinė žvalgyba ir (ar) ikiteisminis tyrimas buvo neteisėti nagrinėjamos civilinės bylos kontekste ar buvo padaryti kokie nors pažeidimai, kurie būtų susiję su kokia nors ieškovui padaryta neturtine žala.

Šalies argumentai

32. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl viešumo neturi teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi STT nėra atsakinga už viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Vien tai, jog tam tikra informacija yra paskleista spaudos, neturi priežastinio ryšio su STT ar kitų institucijų neteisėtais veiksmais, nes atsakovė, žvelgiant plačiąja prasme, neturi įtakos atitinkamos informacijos skleidėjo ar jos valdytojo veiklai. Be to, ieškovas teisę į privatumą galėjo ginti, kreipdamasis tiesiogiai į tuos subjektus, kurie šią informaciją paskleidė ar imdamasis kitų teisės aktuose nustatytų teisių gynimo priemonių, tačiau to nepadarė. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo yra nusikalstama veika, todėl nėra priežasčių teigti, jog tam tikra informacija visuomenei buvo pateikta netinkamai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – ieškovas nėra pateikęs tam jokių įrodymų ar įrodymų, rodančių, jog būtų apie tai pranešęs teisėsaugos institucijoms. Teismo posėdžiai yra vieši, o atsakovė neturi pagrįstų galimybių drausti teisės į laisvą saviraišką savo nuožiūra (t. y. skleisti žinias) vien tam, jog būtų ginami ieškovo interesai. Be to, ieškovas pats yra viešai davęs interviu ir taip siekęs viešumo, todėl nėra priežasčių teigti, jog STT ir (ar) valstybė elgėsi netinkamai ar nepagrįstai. Be to, ieškovas yra viešasis asmuo – visuomenė turėjo pagrįstą interesą žinoti apie pareikštus įtarimus dėl korupcijos bei ieškovo nušalinimą nuo pareigų, todėl nėra priežasčių teigti, jog ieškovo privatumas buvo apribotas netinkamai.

33. Pasisakydama dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti STT nurodė, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo turtinės žalos atlyginimui, kadangi Konstitucijos 107 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymai <...> negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kita vertus, ieškovas neturi teisės į turtinės žalos atlyginimą, nes be kita ko, nėra atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas apie konkrečias išlaidas žinojo nuo to momento, kai sumokėjo advokatams, aiškiai žinojo apie Konstitucinio teismo nagrinėjamą bylą, kurioje sprendžiamas klausimas, susijęs su išteisinimu ir išlaidų advokatams atlyginimu (o ne nuo galutinio išteisinimo momento), o procesinių išlaidų baudžiamojo proceso metu neprašė savo rizika, žinodamas (turėdamas žinoti), jog pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, priteistino turtinės žalos atlyginimo dydis didina neturinės žalos kompensaciją. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog patirtos išlaidos advokatui gali bent iš dalies būti atlyginamos šioje civilinėje byloje, reikalaujama suma yra akivaizdžiai neproporcinga ir nepagrįsta, o perteklinis išlaidumas nepagrindžia būtinų išlaidų baudžiamojoje byloje.

34. Taip pat paaiškino, kad ieškovo pateikti dokumentai dėl nekokybiško vaizdo įrašo neįrodo civilinės atsakomybės sąlygos, yra pateikti nevalstybine kalba, todėl neturėtų būti priimti. Kita vertus, pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje yra informacija apie tai, jog sumontuota technika sugedo (2015-05-07 tarnybinis raštas, b.b. 23 t. 66 l.), o pačioje išvadoje apie vaizdo įrašą nėra konstatuota apie tai, kas rodytų ieškovo patirtą žalą ar pareigūnų neteisėtus veiksmus. Mano, kad ieškovo pateiktame ieškinio pagrindo papildyme nurodytos aplinkybes ir argumentai negali būti laikomi bylos dalimi ir jų vertinti nėra teisinio pagrindo. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl tariamų pažeidimų ir neteisėtų veiksmų yra nepagrįstos, nes jau buvo tinkamai įvertintos baudžiamojoje byloje. Nagrinėjama civilinė byla nėra pakartotinis ieškovo pozicijos baudžiamojoje byloje vertinimas, todėl nėra pagrįstų teisinių argumentų, kurie leistų įsiteisėjusius sprendimus vertinti kaip neteisėtus. Nėra aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų buvęs negalimas. Tokių aplinkybių nesant, tyrimas yra teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Ieškovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas vyko derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą, atitiko protingumo ir proporcingumo reikalavimus ir užtikrino tinkamą proceso dalyvių teisių apsaugą. Atlikti veiksmai yra tinkamai dokumentuoti, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, nenustatė esminių klaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

35. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-23 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinės žalos atlyginimą –55 762 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2023-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 1 742, 40 Eur, kitą ieškinio dalį atmetė.

36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė apibendrinančią išvadą, jog buvo faktinis pagrindas Panevėžio apygardos teismui tiek sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tiek ir sankcionuoti tokių veiksmų taikymo pratęsimus, taip pat buvo faktinis pagrindas ir kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui, prokurorui sankcionuoti sekimą. Teismas nurodė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00419-14 neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės A. K. atžvilgiu buvo taikomos taip pat esant tiek teisiniam, tiek ir faktiniam pagrindui (nuosprendžio 20 punktas). Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo išteisintas, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau, nepaisant ieškovo išteisinimo, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai, nes įtarimai ieškovui buvo grindžiami įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų visuma, ir kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje, ikiteisminis tyrimas pradėtas esant tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindui.

37. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad abejones Lietuvos apeliaciniam teismui dėl duomenų gavimo sukėlė liudytojų paaiškinimai, tačiau konkrečių pareigūnų ikiteisminiame tyrime padarytų veiksmų neteisėtumo teismas nekonstatavo, dar daugiau, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokie ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duoti parodymai neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės. Neteisėtų pareigūnų veiksmų įrodymų, teismo vertinimu, byloje nėra.

38. Sprendime paaiškinta, kad ištyrus baudžiamosios bylos duomenis nenustatyta laikotarpio, kurio metu nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai, ar kokie nors veiksmai būtų atliekami per ilgai. Minėta, kad baudžiamojo proceso trukmę sudarė ikiteisminis tyrimas, kuris truko nuo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pranešimo apie pradėtą ikiteismini tyrimą 2014-10-07 iki 2017-02-17, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir kartu ikiteisminio tyrimo byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui. Teismo vertinimu, tokia ikiteisminio tyrimo trukmė šiuo konkrečiu atveju laikytina optimalia, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo du kaltinamieji, jiems pareikšti kaltinimai pagal šešis baudžiamojo kodekso straipsnius, baudžiamą bylą sudaro dvidešimt keturi tomai, t. y. bylos apimtis yra didelė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baudžiamoji byla perduota teisiamajam posėdžiui 2017-04-26, posėdis atidėtas ieškovo A. K. prašymu. 2017-05-05 įvyko teisiamasis posėdis, kurio pertrauka paskelbta iki 2017-05-17, po šio posėdžio paskelbta pertrauka iki 2017-05-30. Pagal 2017-05-30 teisiamojo posėdžio protokolą matyti, kad posėdžių datos buvo derinamos, atsižvelgiant į bylos dalyvių, taip pat ir kaltinamojo gynėjo užimtumą. Kiti posėdžiai po pertraukos vyko: 2017-06-13, 2017-09-12., 2017-10-18, 2017-11-09, 217-12-07; 2018-01-24., 2018-02-06, 2018-02-27, 2018-03-08, 2018-03-22, 2018-05-03, 2018-05-24, 2018-06-27, 2018-09-11, 2018-11-15, taigi, teismo posėdžiai vyko intensyviai, jų metų buvo atliekamos proceso dalyvių apklausos ir kiti būtini baudžiamojo proceso veiksmai.

39. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad aptariami baudžiamojo proceso etapai buvo nepagrįstai vilkinami. Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties tiek dėl jame tiriamų nusikalstamų veikų, tiek ir dėl atliekamų veiksmų apimčių. Procesinių veiksmų skaičius ir apimtis bylą nagrinėjant teisme taip pat buvo ypatingai didelis. Aptartos aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog šiuo konkrečiu atveju baudžiamasis procesas buvo nepagrįstai ilgas ir dėl to buvo pažeistos ieškovo teisės. Teismas, išanalizavęs konkrečius baudžiamosios bylos duomenis, įvertinęs tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, nusprendė, jog Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir žemesnės grandies teismo veiksmus, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir/ar teismo bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo.

Šalies argumentai

40. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog jis baudžiamosios bylos metu patyrė 55 762 Eur teisinių išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės. Baudžiamasis procesas pradėtas 2014 m., baigtas 2021 m. Proceso metu buvo nuolat atliekami procesiniai veiksmai (atliktų veiksmų detalizacija bei apskaičiuojant išlaidas taikyti koeficientai pateikti su ieškiniu), pagal pateiktus duomenis gynėją A. K. turėjo nuo 2015-11-04, t. y., gynėjas dalyvavo procese iki 2021-02-25 ir atliekant baudžiamojo proceso veiksmus, daugiau nei penkerius metus. Veiksmų procese apimtis (vien teisiamųjų posėdžių byloje buvo 19), baudžiamosios bylos apimtis, gynėjo aktyvus dalyvavimas procese (šią aplinkybę patvirtinta detalizacijoje dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyti gynėjo atlikti teisniai veiksmai), aplinkybė, jog buvo būtina vykti į kitą vietovę nei registruota advokato darbo vieta, paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, teismo vertinimu, leido prieiti prie išvados, kad A. K. baudžiamajame procese patirtos išlaidos atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas – 55 762 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

41. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-23 sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteistas 55 762 Eur turtinės žalos atlyginimas, 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-02-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 742, 40 Eur bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

42. Apeliantė nurodo, kad atstovavimo išlaidos, patirtos baudžiamajame procese, priteistos BPK 106 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tačiau BPK 106 straipsnyje numatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka yra taikoma, sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo tame pačiame procese, kuriame jos ir buvo patirtos, t. y. baudžiamajame procese. BPK nuostatos, kaip pagrindas ieškiniui dėl žalos atlyginimo patenkinti, negali būti tiesiogiai taikomos civiliniame procese. Teismas, nenustatęs neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, neturėjo teisinio pagrindo ieškovui priteisti baudžiamajame procese jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nepaisant to, jog ieškovas baudžiamojoje byloje buvo išteisintas. Teismas, priteisdamas ieškovui jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neturėjo teisinio pagrindo remtis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kadangi šių išlaidų atsiradimo metu nebuvo galiojančio teisės akto, kuris numatytų tokių išlaidų atlyginimą išteisintiems asmenims.

43. Skunde teigiama, kad A. K. gynėjas ikiteisminiame tyrime dalyvavo nuo 2015-11-04, kaltinamasis aktas surašytas 2017-02-17 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 713,9 Eur, 2015 m. III ketvirčio – 735,1 Eur, 5 2015 m. IV ketvirčio – 756,9 Eur, 2016 m. I ketvirčio – 748,0 Eur, 2016 m. II ketvirčio – 771,9, 2016 m. III ketvirčio – 793,3 Eur. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2017-03-01 advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „COBALT” išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta bendra 20 441,56 Eur suma, šią sumą atsakovas yra apmokėjęs. Rekomendacijų 10.1.1 p. nustatyta, kad už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs tyčinį labai sunkų ar tyčinį sunkų nusikaltimą, taikomas koeficientas 2. A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas dėl dviejų veikų, iš kurių viena veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 10.1.1. punkto nuostatomis, maksimalus atlygintinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis – 1 506,36 Eur (2015 m. II ketvirčio – 2016 m. III ketvirčio vidurkis 753,18 Eur x 2), o teismo priteista išlaidų advokato pagalbai ikiteisminiame tyrime apmokėti suma viršija Rekomendacijose apibrėžtą baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį daugiau nei 13 kartų. Nagrinėjamoje byloje teismas nekonstatavo neteisėtų pareigūnų veiksmų, o patirtas išlaidas baudžiamajame procese priteisė, taikydamas BPK 106 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

44. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą ieškovo prašomą sumą, neanalizavo suteiktų paslaugų turinio, apimties, pagrįstumo ir būtinumo. Iš pateiktų advokato atliktų darbų ikiteisminio tyrimo metu išklotinių matyti, kad teismas priteisė patirtų išlaidų atlyginimą už neteisinių paslaugų teikimą, pvz. išklotinėse nurodyti 2015-11-17, 2015-11-18, 2017-11-19, 2016-04-25, 2016-05-18, 2016-06-06, 2016-09-07, 2016-09-27, 2016-09-28, 2016-10-172016-10-18, 2016-10-27, 2016-10-28, 2016-11- 23, 2016-12-12, 2016-12-19, 2017-01-05, 2017-01-16, 2017-01-18, 2017-02-27, 2017-03-29 susitikimai dėl kliento gynybos ikiteisminiame tyrime (bendra trukmė 13 val., iš šių duomenų neaišku, su kuo ir kokiu tikslu jie vyko), 2015-11-04 pokalbis telefonu su prokuroru (0,25 val.), dažni susitikimai su klientu dėl tolesnių veiksmų ikiteisminiame tyrime (2015-11-17, 2015-11- 19, 2015-12-08, 2016-03-21, 2016-09-27, 2016-10-20 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė atliktų darbų išklotinėse nurodytas išlaidas advokato kelionėms į Panevėžį ir atgal (viena tokia kelionė įvertinta nuo 3 iki 4 advokato darbo valandų). Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad 1 valanda kelionės laiko įvertinta 70 Eur. Rekomendacijų 4.5 punkte nurodoma, kad atlygintinų išlaidų dydis nustatomas, atsižvelgiant į būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisinių paslaugų į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta, patirtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šalies argumentai

45. Apeliantė mano, kad ieškovo nurodytos advokato kelionių išlaidos neatitinka Rekomendacijų 4.5, 5 punktų reikalavimų, todėl priteistos nepagrįstai, kaip neįrodytos. Iš ieškovui priteistos 55 762 Eur sumos 35 320,44 Eur sudaro išlaidos, patirtos nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Šis ieškovo turėtų advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydis taip pat laikytinas neproporcingu, nepagrįstu ir aiškiai per dideliu, neatitinkančiu Rekomendacijų 4.5, 5, 10,2, 10.4, 10.10, 10.12, 10.13 punktų reikalavimų. Darbų išklotinėse nagrinėjant bylą teisme taip pat, kaip ir ikiteisminiame tyrime, nurodyti susitikimai dėl kliento gynybos, o tokio pobūdžio išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis. Pagal Rekomendacijų 10.4 punkto nuostatas už apeliacinio skundo, jeigu advokatas gynė asmenį pirmosios instancijos teisme, parengimą taikomas koeficientas 1,7. Pagal pateiktas išklotines apeliacinis skundas buvo rengiamas 2019 m. sausio mėn., jo rengimas truko 12 val., advokato darbo valanda įvertinta 140 Eur, todėl ieškovas patyrė 1 680 Eur išlaidas, apmokėdamas už apeliacinio skundo rengimą. 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 935,7 Eur, todėl advokato išlaidų galėjo būti priteista 1 590,69 Eur. Rekomendacijų 10.12 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas 0,1. Pavyzdžiui, 2018 m. lapkričio mėn. pagal darbų išklotinę tokios paslaugos buvo teikiamos 6,5 val., sumokėta po 140 Eur už valandą, kai pagal Rekomendacijas galėjo būti atlygintos išlaidos, skaičiuojant už valandą, po 92,67 Eur (2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 926,7 Eur.). Teismui priteisus visas A. K. patirtas išlaidas, buvo pažeistos ne tik teisės normos, bet ir protingumo ir lygiateisiškumo principai, t. y. ieškovui priteisus išlaidas, kai tokio priteisimo nenumatė joks teisės aktas ir dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, A. K. atsidūrė geresnėje padėtyje negu kiti asmenys, kuriuos išteisinus, išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti priteisiamos pagal Rekomendacijas.

46. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-23 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.

47. Skunde nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis priimtas 2021-02-25, t. y. dar iki Konstitucinio teismo 2021-03-19 nutarimo priėmimo. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta į ateitį nukreipta Konstitucinio Teismo sprendimų teisinė galia. Remiantis minėtu Konstitucinio teismo 2021-03-19 nutarimu BPK 106 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, nustatančia išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti atlyginimą išteisintam kaltinamajam, tačiau nėra nustatyta, kad ši norma galioja atgal ir gali būti taikoma jau pasibaigusių baudžiamųjų procesų atžvilgiu. Taigi galima pagrįstai teigti, jog civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kai ieškinys pareikštas pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenustačius neteisėtų valstybės veiksmų, nėra teisinio pagrindo priteisti išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti baudžiamajame procese, pasibaigusiame iki Konstitucinio teismo 2021-03-19 nutarimo priėmimo.

48. Taip pat teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Rekomendacijų nuostatomis, netaikė koeficientų (neatliko skaičiavimo), priteisė visą ieškovo prašytą išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti sumą (55 762 Eur), deklaratyviai ir abstrakčiai nurodydamas, kad visos ieškovo baudžiamajame procese patirtos išlaidos atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus.

49. Atsakovė, kuriai astovauja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, pateikė prisidėjimą prie atsakovės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, apeliacinio skundo ir nurodė, kad palaiko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

50. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023-10-23 sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų), dėl panaikintos dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui darbo užmokestį – 4 213,18 Eur ir neturtinės žalos atlyginimą – 50 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

51. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu konstatuotas poveikis liudytojams nėra kvalifikuotas kaip neteisėti atsakovų veiksmai. Baudžiamosios bylos duomenys atskleidžia, kad be neteisėto spaudimo būdu gautų liudytojų parodymų prieš ieškovą nebuvo kitų pakankamų duomenų ikiteisminio tyrimo vadai, todėl skundžiame sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui. Ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame surinkti faktiniai duomenys visiškai paneigė nusikalstamos veikos požymius. Nepaisant to, ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas, o byla buvo perduota į teismą su kaltinamuoju aktu. Ieškovas (apeliantas) tvirtina, kad liudytojo L. P. pirminiai parodymai ir pareiškimas apie ieškovo veiką Lietuvos apeliacinio teismo buvo pripažinti gauti neteisėtai, t. y. gauti darant spaudimą liudytojui. Apeliantas įsitikinęs, kad būtent šie duomenys buvo vienas esminių pagrindų baudžiamojo proceso dėl ieškovo veikos pradžiai.

52. Skunde paaiškinta, kad nepaisant to, jog D. S. patvirtino, kad A. K. jos atnešto butelio nepriėmė, kad tokius jos parodymus visiškai patvirtino susitikimo vaizdo įrašas, kurio metu A. K. šešis kartus pareikalavo D. S. pasiimti atneštą butelį, kad daugiau A. K. kaltės įrodymų byloje nebuvo, prokuroras R. P. surašė kaltinamąjį aktą ir dėl šio epizodo bylą taip pat perdavė į teismą. Kaip vėliau nustatė Lietuvos apeliacinis teismas, D. S. buvo daromas neteisėtas spaudimas.

Žemesnės instancijos teismas

53. Ieškovas laikosi pozicijos, kad baudžiamasis procesas buvo nutrauktas ne dėl to, kad buvo neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką (kas yra vienas iš išteisinimo pagrindų), tačiau dėl to, kad ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.) – buvo įrodytas ieškovo nekaltumas. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pakeitė pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl BK 228 straipsnio 2 dalies pažeidimo, vietoje apkaltinamojo nuosprendžio priėmė nuosprendį ieškovą išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos; kita vertus, pakeitė pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl BK 226 straipsnio 5 dalies, vietoje išteisinimo tuo pagrindu, kad neįrodytas ieškovo dalyvavimas šios nusikalstamos veikos padaryme, priėmė nuosprendį ieškovą išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos.

54. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo neįvertinta, jog Panevėžio apygardos teismo 2019-01-04 nuosprendžiu A. K.pareikštas kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo pakeistas, pažeidžiant BPK 255 straipsnio reikalavimus, be išankstinio pranešimo ir laiko gynybai suteikimo kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeičiant iš esmės skirtingomis.

55. Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nuspręsta dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo, neįvertinus aplinkybių, susijusių su tuo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje teismo instancijoje metu, tenkinant ieškovo prašymą, valstybinis kaltintojas teismo protokoline nutartimi buvo įpareigotas pateikti į bylą iš STT Panevėžio valdybos papildomus duomenis, o būtent, 2015 m. birželio 18 ir 19 d. įrašus iš A. K.o tarnybinio kabineto, padarytus vykdant procesines prievartos priemones A. K. atžvilgiu.

Šalies argumentai

56. Ieškovo teigimu nagrinėjamoje byloje turėtų būti prieita prie išvados, kad atsakovės atlikti neteisėti veiksmai atitinka CK 6.272 straipsnyje nustatytą neteisėtų veiksmų sampratą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą (negautos pajamos), kadangi ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų, todėl tuo laikotarpiu negavo darbo užmokesčio. Ieškovas dėl ilgalaikio nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo taip pat patyrė ir neturtinę žalą. Daugiau nei septynerius metus trukęs nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu, dvejus metus taikyti ieškovo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai ir slapti BPK veiksmai, nors ieškovas nepadarė nusikalstamų veikų, laikytini per ilga proceso trukme, kuri sukėlė ieškovui neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Atsiliepimas

57. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pateikė atsiliepimą į Lietuvos Respublikos gerenalinės prokutatūros skundą, kuriame nurodė, kad apeliacinį skundą palaiko visiškai ir prašo jį patenkinti. Taip pat patekė atsiliepimą į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareiškimą dėl prisidėjimo prie Lietuvos Respublikos gerenalinės prokutatūros apeliacinio skundo, kurame nurodė, kad palaiko prisidėjimą prie skundo.

58. Ieškovas pateikė atsiliepimą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus, bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareiškimą, kuriame nurodo, kad atsakovės atstovės apeliaciniuose skunduose ir pareiškime laikosi nenuoseklios pozicijos dėl ieškovo reikalavimo turinio ir pagrindo, kuriuo remdamasis teismas ieškinio dalį patenkino: viena vertus, atsakovės atstovės kritikuoja, kad teismas patenkino ieškinio dalį ir priteisė žalos atlyginimą, nenustatęs neteisėtų veiksmų; kita vertus, atsakovės atstovės kritikuoja, kad teismas sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų atskiroje civilinėje byloje ir nesivadovavo Rekomendacijomis, mažindamas priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nepagrįstai kritikuodami pirmos instancijos teismą dėl retroaktyvaus BPK 106 straipsnio taikymo ir įsiterpimo į jau išnagrinėtus santykius, patys atsakovės atstovai kritikuoja teismą dėl Rekomendacijų netaikymo. Svarbu, kad Rekomendacijos buvo patvirtintos tik 2022 m., įgyvendinant BPK 106 straipsnio pakeitimus būtent dėl Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimo. Atsakovės atstovės nepagrįstai sieja ieškovui priteistą žalos atlyginimą su Rekomendacijomis ir bylinėjimosi išlaidų kompensavimą reguliuojančiais teisės aktais (BPK 106 straipsnis). Atsakovės atstovės neteisios teigdamos, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti laikytinos ieškovo patirta žala, nes toks žalos pobūdis expressis verbis nenumatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK). Ieškovas patyrė realią žalą, pasireiškusią kaip išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ikiteisminiame procese ir baudžiamajame procese, tačiau dėl buvusio teisinio reguliavimo negalėjo prašyti tokių išlaidų atlyginimo toje pačioje byloje, pareikšdamas procesinio pobūdžio prašymą.

59. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus ir pareikšimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nepagrįsti skundo argumentai, kad pagrindiniai įrodymai, kuriais buvo grindžiamas įtarimas – liudytojų, kuriems buvo daromas poveikis, parodymai. Apeliacinio skundo argumentai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nebuvo patenkintas A. K. prašymas atlikti A.K. ir D. S.susitikimo A. K. kabinete vaizdo ir garso įrašo ekspertinį fonoskopinį tyrimą, neįrodo neteisėtų pareigūnų veiksmų. Apeliantas nepagrindė, kokia žala tuo buvo padaryta, atsižvelgiant ir į tai, kad dėl kaltinimo, kuris buvo įrodinėjamas ir šiuo įrašu, ieškovas buvo išteisintas jau pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama kriminalinės žvalgybos veiksmų eigos aptarimui, technikos gedimui ir pan. Tai, kad dėl technikos gedimo nebuvo įrašyti tam tikri pokalbiai, nėra neteisėtas veiksmas ir nereiškia, kad buvo nutrauktas procesinės prievartos priemonių taikymas. Tarnybinių pranešimų apie tai surašymo aplinkybės, kurios labai išsamiai aptariamos apeliaciniame skunde, niekaip nesusijusios priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais, už kuriuos valstybė atlygina žalą.

60. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad nušalinimas nuo pareigų yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad A. K. teikė skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-02 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria jam buvo skirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų dviem mėnesiams, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2015-11-27 nutartimi šį skundą atmetė. Argumentuodamas neturtinę žalą, apeliantas nurodo, kad jo teisės ir laisvės įvairia apimtimi nepagrįstai buvo varžomos nuo 2013-10-09 iki 2021-02-25, t. y. daugiau nei septynerius metus. Šie argumentai taip pat nepagrįsti. Termino pradžia, nuo kada ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises varžantys veiksmai, skaičiuotina nuo pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką – 2015-10-29. Kaltinamasis aktas surašytas 2017-02-17. Taigi, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko apie vienerius metus ir tris mėnesius. Kriminalinės žvalgybos veiksmai ir slaptos priemonės buvo vykdomos ieškovui nežinant, todėl šis dvejų metų laikotarpis nepagrįstai įskaičiuotas į baudžiamojo proceso trukmės terminą.

Atsiliepimas

61. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad apeliaciniame skunde pakartojami ieškinio argumentai, kuriuos jau išsamiai išnagrinėjo ir įvertino pirmosios instancijos teismas ir nėra nurodoma faktinių bei teisinių argumentų, kodėl ieškovas nesutinka su skundžiamu sprendimu. Teisingumo ministerija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

62. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

63. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-23 sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių.

64. Nustatyta, jog Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ir vykdė ikiteisminį tyrimą, kuriame ieškovui buvo pareikšti įtarimai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl kyšininkavimo. Vėliau įtarimai buvo perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant asmeninės naudos bei papildomai pareikštas įtarimas ir pagal BK 226 straipsnio 5 dalį dėl prekybos poveikiu. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo perduota teismui ir išnagrinėta, kaltinant jį BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 226 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Panevėžio apygardos teismo 2019-01-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7- 531/2019 ieškovas buvo išteisintas pagal BK 226 straipsnio 5 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo šios veikos padaryme, o pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (nors tokio nusikaltimo padarymu ieškovas niekada nebuvo kaltinamas ar įtariamas) buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 225 MGL (8 473,50 Eur) bauda. Panevėžio apygardos teismo 2019-01-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-531/2019 buvo patikslinta Panevėžio apygardos teismo 2019-01-04 nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 225 MGL (4 707 Eur) bauda. 2021-02-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu b. b. Nr. 1A-6-616/2021 ieškovas buvo išteisintas, jam nepadarius BK 228 straipsnio 2 dalyje draudžiamos veikos; taip pat buvo pakeistas išteisinimo dėl BK 226 straipsnio 5 dalyje nusikalstamos veikos padarymo pagrindas, nustatant, kad ieškovas išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti baudžiamajame procese patirtas teisinės pagalbos išlaidas teisinio kvalifikavimo.

65. Ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą – turėtas išlaidas, kurias jis patyrė dėl to, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, kurio pabaigoje ieškovas buvo išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamų veikų. Ieškovui žala atsirado dėl turėtų išlaidų, kas patenka į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą žalos ir nuostolių sampratos apibūdinimą.

66. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, nesiedamas šių išlaidų priteisimo nei su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike.

67. Atsakovės atstovės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, neturėjo teisinio pagrindo ieškovui priteisti baudžiamajame procese jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nepaisant to, jog ieškovas baudžiamojoje byloje buvo išteisintas. Išlaidų atsiradimo metu nebuvo galiojančio teisės akto, kuris numatytų tokių išlaidų atlyginimą išteisintiems asmenims. Teismas, kaip tvirtina atsakovės atstovės, priteisdamas visą ieškovo prašomą sumą, neanalizavo suteiktų paslaugų turinio, apimties, pagrįstumo ir būtinumo.

68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas).

69. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal šalių nurodytas aplinkybes, formuluoja teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas, nes jis vykdo savo pareigą nustatyti reikalavimo teisinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

70. Taigi, nors teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, jame išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, kuriais šalis grindžia savo reikalavimus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), tačiau teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).

71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad ieškovas šioje byloje prašo priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, patirtas baudžiamajame procese, kuriame jis buvo išteisintas, nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, yra aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, atlyginimu, t. y. būtent BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas.

72. BPK 103 straipsnio 1–3, 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

73. BPK106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

74. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių, naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai apsunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

75. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022-05-01 galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

76. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2019-01-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7- 531/2019 ieškovas buvo išteisintas pagal BK 226 straipsnio 5 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo šios veikos padaryme, o pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir gavo 225 MGL (8 473,50 Eur) baudą. Panevėžio apygardos teismo 2019-01-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-531/2019 buvo patikslinta Panevėžio apygardos teismo 2019-01-04 nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 225 MGL (4 707 Eur) bauda. 2021-02-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu b. b. Nr. 1A-6-616/2021 ieškovas buvo išteisintas, jam nepadarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, taip pat buvo pakeistas išteisinimo dėl BK 226 straipsnio 5 dalyje nusikalstamos veikos padarymo pagrindas, nustatant, kad ieškovas išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

77. Kadangi nuosprendžiai baudžiamojoje byloje priimti dar iki Konstitucinio teismo 2021-03-19 nutarimo priėmimo ir BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022-05-01), advokato išlaidų atlyginimo klausimas, priimant nuosprendžius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo sprendžiamas. Visgi ši aplinkybė nereiškia, kad nėra pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, kadangi baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas.

78. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai, sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

79. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į EŽTT 2020-02-18 sprendimą, priimtą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.

80. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-04-28 nutartyse administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar tuo metu nebuvo nustatęs, konstatavo, kad turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

81. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovą išteisinus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nepriklausomai nuo to, kad tuo metu įstatyminiu lygmeniu dar nebuvo įtvirtinta galimybė proceso šaliai į patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą išteisinimo atveju, visgi ieškovas turėjo ir tebeturi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš valstybės (baudžiamosios bylos nutraukimo metu pagal analogiją taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį, šiuo metu – BPK 106 straipsnio 3 dalį). Tokia išvada darytina dėl jau anksčiau paminėtų EŽTT, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl tokioje situacijoje taikytinų bendrųjų teisės principų, teisinio reguliavimo spragų užpildymo, siekiant asmeniui užtikrinti tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.

82. CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama (šiame kontekste pastebėtina, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti, tačiau nagrinėjamu atveju toks terminas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-25 nuosprendžio priėmimo dienos iki ieškovo kreipimosi su ieškiniu šioje civilinėje byloje (2022-02-14) nėra praėjęs). Kartu pažymėtina tai, kad remiantis galiojančio BPK 106 straipsnio 3 dalimi, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šiuo metu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčą, darytina išvada, kad šioje byloje buvo pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023, 84 punktas).

83. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 55 762 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtas baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme). Pirmosios instancijos teismas priteisė visas ieškovo nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašomų priteisti išlaidų dydžiu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo suteiktų paslaugų turinio, apimties, pagrįstumo ir būtinumo.

84. Pagal kasacinio teismo baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką dėl advokato darbo apmokėjimo turi būti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas dėl jam pareikštų kaltinimų – teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216-628/2021, Nr. 2K-43-387/2022). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247-976/2018, Nr. 2K-313-489/2019 ir Nr. 2K-43-387/2022). Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

85.Atsakovai apeliaciniuose skunduose ir prisidėjime prie jų nenuginčijo, kad ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus. Baudžiamoji byla yra didelės apimties, procesas truko beveik septynerius metus, Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-25 (baudž. byla Nr. 1A-6-616/2021) konstatuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo naudojamos perteklinės priemonės, tyrimui reikšmingiems asmenims daromas neleistinas poveikis, atskirų procesinių veiksmų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, teisėtumas kelia abejonių, (nuosprendžio baudž. byloje Nr. 1A-6-616/2021 45 ir 47 pastraipos).

86. Ankstesnėje nutarties pastraipoje aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad yra pateisinamas ieškovo gynėjo intensyvus dalyvavimas ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, ir bylą nagrinėjant teisme, siekiant atskleisti paminėtus įstatymų pažeidimus ir apsaugoti nuo jų ginamojo interesus. Todėl pateisinamas yra intensyvaus advokato bendravimo su klientu, dažno procesinių veiksmų aptarimo, konsultacijų poreikis, poreikis atidžiai skaityti su procesiniais veiksmais susijusią bylos medžiagą ir į ją reaguoti. Aptartos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovui iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma – 55 762 Eur yra pagrįsta, atitinkanti bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudų poreikį, ši suma pagrįsta advokato surašytais detalizavimais, yra realiai sumokėta advokatui.

87. Lietuvos apeliacinio teismo 2023-04-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e23A-217-450/2023, kuria kaip vienu iš teismų praktikos šaltinių remiamasi šioje byloje, nėra nurodyta, kad priteisiant išteisintajam asmeniui išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jų dydis turi atitikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nuostatas. Šios Rekomendacijos patvirtintos praėjus daugiau kaip vieneriems metams po aktualios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023-04-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e23A-217-450/2023, aktualizuotas reikalavimas, kad atlyginamos turėtų būti pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias išteisintasis patyrė baudžiamajame procese (žr. paminėtos nutarties 85 pastraipą). Ankstesnėse dviejose pastraipose nurodytos aplinkybės ir teisiniai argumentai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitiko paminėtus kriterijus. Todėl pakeisti ar panaikinti nurodytą pirmosios instancijos sprendimo dalį nėra pagrindo.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (ne)buvimo.

88. Ieškovas ieškiniu, įrodinėdamas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinės žalos atlyginimą – 59 975,45 Eur ir neturtinės žalos atlyginimą – 50 000 Eur. Apelianto manymu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti daroma išvada, kad atsakovės atlikti neteisėti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 str. nustatytą neteisėtų veiksmų sampratą. Apeliantas, teigdamas, kad jo atžvilgiu valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus, apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: 1) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu konstatuotas poveikis liudytojams nėra kvalifikuotas kaip neteisėti atsakovo veiksmai; 2) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, nors be neteisėtai gautų liudytojų parodymų prieš ieškovą nebuvo jokių kitų pakankamų duomenų ikiteisminio tyrimo vadai; 3) ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas netipiškai, kas pagrindžia, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, o baudžiamoji byla neturėjo būti perduota į teismą su kaltinamuoju aktu; 4) neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus ikiteisminio tyrimo metu konstatavo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorai, A. K. ir D. Ž. prašymais tikrinę šią baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo metu; 5) teismas neįvertino, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu A. K. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį buvo pakeistas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio reikalavimus, be išankstinio pranešimo ir laiko gynybai suteikimo, kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeičiant iš esmės skirtingomis; 6) teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su tuo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, tenkinant ieškovo prašymą, valstybinis kaltintojas teismo protokoline nutartimi buvo įpareigotas pateikti į bylą iš STT Panevėžio valdybos papildomus duomenis, o būtent, 2015 m. birželio 18 ir 19 d. įrašus iš A. K. tarnybinio kabineto, padarytus vykdant procesines prievartos priemones A. K. atžvilgiu; 7) kadangi ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas nepagrįstai ir ieškovas buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų kaltinimų reabilituojančiais pagrindais kaip nepadaręs nusikalstamų veikų, ieškovas nuo pareigų nušalintas buvo nepagrįstai, todėl priteistinas negautas darbo užmokestis; 8) ieškovas dėl ilgalaikio nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo taip pat patyrė ir neturtinę žalą.

89. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

90. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla, nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas).

91. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

92. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais (kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga) gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

93. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).

94. Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 31 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

95. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas bei byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui nepagrįstai. Tad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos ieškovo teisės ir kurie sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Ieškovo teigimu, valstybės institucijų pareigūnai pažeidė jiems tenkančią bendrą rūpestingumo ir atidumo pareigą, kadangi nepagrįstai, nenustatę visų reikšmingų aplinkybių, pareiškė jam įtarimus/kaltinimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 5 dalyje, padarymo.

96. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad egzistuoja valstybės neteisėti veiksmai (ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų pareigos elgtis rūpestingai, apdairiai pažeidimas, teismo išnagrinėti bylą nešališkai), kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų valstybės atsakomybei kilti dėl žemiau nurodomų motyvų.

97. Remiantis BPK 166 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes faktų patikrinimo galimybės numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis).

98. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje T. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas, norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis). Taigi, inicijuojant ikiteisminį tyrimą, pakanka turėti pagrįstų duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar ketinimą jas padaryti, nes baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas; ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; EŽTT 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, 2017 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Bivolaru prieš Rumuniją).

99. Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas, pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Taigi asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, išteisinimo faktas, pats savaime, nesant duomenų, kad inicijuojant ar atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuponuoja išvados dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo.

100. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes, spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų kilti. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes įrodinėjimo procese.

101. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas ieškovui buvo pradėtas ir vykdomas, esant pakankamai objektyvių duomenų, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 5 dalyje akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nebuvo galimas, nenustatyta (BPK 3, 166 straipsniai). Pažymėtina tai, kad po kriminalinės žvalgybos veiksmų, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas 2021-02-25 nuosprendžiu pripažino teisėtais ir pagrįstais, 2014-10-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00419-14 pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2013– 2014 m., tiksliai nenustatytu laiku Utenos rajono savivaldybės tarnautojai, siekdami asmeninės naudos, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – veikdami iš anksto susitarusių asmenų bendrininkų grupėje, organizavo ir atliko kitiems valstybės tarnautojams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus už svetimas juridinio asmens lėšas, tuo juridiniam asmeniui padarydami didesnę nei 250 MGL žalą. Todėl atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuota informacija buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.

102. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys (liudytojų L. P. (surašant L. P. 2015 m. spalio 21 d. protokolą – pareiškimą ir jį apklausiant dalyvavo jo pasirinktas advokatas (b. b. 3 t. 120 –124 l.)), R. V., V. L., D. R.s parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys, A. K., kaip (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmai Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sekretoriato vadovės interesais, prašant savivaldybės valstybės tarnautojo V. Leikos nuvažiuoti įvertinti Dž. Ž.iugždienės gyvenamojo namo stogo būklę, kreipiantis su prašymu į AB „Utenos melioracija“ (duomenys neskelbtini)L. P.dėl privataus namo stogo remonto, perduodant Dž. Ž. namo raktus V. L.) patvirtina, kad A. K.2015-10-29 pranešimas apie įtarimą dėl BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (stogo remonto) buvo parengtas, surinkus pakankamai BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių faktinių duomenų, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent A. K..

103. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje konstatavo, kad neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės ieškovui buvo taikomos taip pat esant tiek teisiniam, tiek ir faktiniam pagrindui (nuosprendžio 20 punktas). Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo gauti duomenys, kad į ieškovo kabinetą atvykusi D. S. prašymus dėl socialinio būsto ir perdavė butelį alkoholinio gėrimo. Įtarimas ieškovui dėl šios veikos pagal BK 226 straipsnio 5 dalį buvo parengtas, įvertinus D. S. paaiškinimus, pateiktus 2015-11-11 protokole – pareiškime (b. b. 11 t. 88-90 l., 101–104 l.), liudytojų A. T. (b. b. 11 t. 38–44 l.), D. T. (b. b. 11 t. 34–36 l.) parodymus, neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių veiksmų atlikimo duomenis (b. b. 11 t. 139–146 l.). Aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas dalies liudytojų parodymus vertino kaip neturinčius savarankiškos įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados apie neteisėtus pareigūnų veiksmus.

104. Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl veikos, numatytos BK 226 straipsnio 5 dalyje, ieškovo veiksmus vertino kitaip nei prokuroras ir išteisino. Ši teismo išvada, padaryta atlikus įrodymų vertinimą (kuris, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, atliekamas pagal teisėjų vidinį įsitikinimą), nesudaro pagrindo teigti, kad prokuroras, nusprendęs užbaigti ikiteisminį tyrimą ir perdavęs bylą teismui, atliko neteisėtus veiksmus. Lietuvos apeliacinis teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, nusprendė, kad ieškovas nepadarė ir veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio 68 pastraipoje dėl brendžio „Tores“ priėmimo nurodyta, kad, nėra patikimų įrodymų, kad ieškovas jį priėmė, o 67 pastraipoje teismas nurodė, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

105. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nekonstatavo, kad buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą – teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl turėjo apie jų keitimą iš anksto informuoti proceso dalyvius, suteikti jiems galimybę dėl to pasisakyti, kaltinamajam realizuoti savo teisę į gynybą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pažeidimas buvo ištaisytas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovui buvo suteikta galimybė su gynėju suderinti savo gynybinę poziciją, duoti parodymus, todėl pažeidimą pripažinti esminiu nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus dalį inkriminuotų aplinkybių (susiaurinus kaltinimo apimtį), ieškovo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, nes tokiu būdu buvo iš esmės pagerinta ieškovo teisinė padėtis.

106. Nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, taip pat atsakovės atstovių atsiliepimuose į apeliacinį skundą dėstomiems argumentams, kad ieškovo išteisinimo pagrindai yra nulemti ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, netinkamo funkcijų vykdymo, elgiantis nerūpestingai ir/ar neapdariai pradedant, atliekant ir užbaigiant ikiteisminį tyrimą, tačiau iš esmės yra susiję su teismo atliktu kitokiu ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme, bylą nagrinėjant teismine tvarka.

107. Šiuo atveju tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnai, prokuroras pažeidė baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ar bendrą rūpestingumo, atidumo pareigą, pradėdami ir atlikdami ikiteisminį tyrimą bei perduodami bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-403/2021).

108. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, taip pat nenustatė aplinkybės, kad baudžiamasis procesas pradėtas ar vykdytas nepagrįstai, neteisėtai, aplaidžiai ar pažeidė ieškovo teises, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo gauti įstatymus pažeidžiančiu būdu, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais faktais, nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais menkai susijusia informacija ar kitokiais duomenimis. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip nei prokuroras ir pirmosios instancojos teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neleidžia daryti išvados, jog prokuroro, perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, ar teismo veiksmai buvo neteisėti, nerūpestingi ar neatidūs.

109. Nors ieškovas ir buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustačius, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė per se (savaime) nereiškia, jog jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas, nes siekiant konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme turėjo būti nustatyti konkretūs pažeidimai, pareigūnų nerūpestingumas, piktnaudžiavimas ir pan. Tokių pažeidimų, pareigūnų nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, taip pat jų nenurodė ir ieškovas, apsiribodamas tik teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, siekdami jo atžvilgiu inicijuoti, atlikti ikiteisminį tyrimą, privalėjo turėti objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl ieškovo tariamai padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau kaip jau minėta, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui ar kaltinimui pareikšti įrodymų pakankamumo reikalavimai; baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas.

110. Apibendrinant padarytas išvadas, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ieškovo atžvilgiu pradėtame ir vykdytame baudžiamajame procese atliko neteisėtus veiksmus ar nesilaikė jiems nustatytos rūpestingumo pareigos. Tai, kad ieškovas nesutinka su tuo, kaip buvo organizuojamas, atliktas jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, taip pat su prokuroro jo metu priimtais sprendimais, padarytomis išvadomis, ir siekia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmai būtų įvertinti kitaip, negu tai padarė apeliacinės instancijos teismas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą atlikus neteisėtus veiksmus, veikus netinkamai, nerūpestingai, taigi nėra pagrindo konstatuoti buvus vieną iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtus veiksmus.

Dėl bylos procesinės baigties.

111. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu pagal CK 6.272 straipnį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Panaikinti ar pakeisti šią skundžiamo sprendimo dalį, remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė žalos atlyginimą kaip patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą sampratą, Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

112. Byla išspręsta ne apelianto (ieškovo) naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas Jūra Marija Strumskienė Dainius Rinkevičius