Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto, nuteistojo A. K. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus, nuteistosios D. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio, patikslinto Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 225 MGL (8 473,50 Eur) dydžio bauda.

A. K. pagal BK 226 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio baudžiamojo nusižengimo padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

D. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 125 MGL (4 707 Eur) dydžio bauda.

D. Ž. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės nematerialios naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo.

A. K., būdamas valstybės tarnautoju ((duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini) tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini), išrinktu 2011 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) tarybos spendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir davusiu (duomenys neskelbtini) tarybos nario priesaiką, kuriam (duomenys neskelbtini) įstatymo (toliau – (duomenys neskelbtini) įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi deleguotos (duomenys neskelbtini) pareigos ir (duomenys neskelbtini) įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) atstovo ir viešojo administravimo funkcijas, atlikdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovo funkcijas, piktnaudžiavo tarnybine (duomenys neskelbtini) padėtimi, siekdamas asmeninės nematerialios naudos sau – (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) vadovės D. Ž. palankaus požiūrio į jį, kaip (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, naudodamasis savo, kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, statusu ir įtaka, davė nurodymą (pavedė) AB „A“ generaliniam direktoriui L. P., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 227 straipsnio 5 dalį, suremontuoti D. Ž. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą, dėl ko, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. kovo 4 d. L. P. vadovaujama AB „A“, savo sąskaita atliko ne mažesnės, kaip 6 566,75 Eur vertės minėto namo remontą, pakeičiant visą namo mansardinį antrą aukštą, uždedant naują stogą, sudedant naujus langus antrame mansardiniame aukšte:

- pagal 2013 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „B“ nupirko 8 241,70 Lt (2 386,96 Eur) vertės medžiagas: šiferį beasbestinį „Eternit Baltic“ 875 x 920 tamsiai raudoną, 323 vnt.; antiseptiką „ASEPAS – 1“, 20 l, 2 vnt.; šepetį 170/70 mm medinį, 1 vnt.; antiseptiką „ASEPAS – 1“, 10 l, 1 vnt.; spalvotus vinis šiferiui 4 x 110, 750 vnt.; vinis 4 x 120 5 kg, 5 vnt.; vinis statybinius 3 x 70 1 kg, 5 vnt.; vinis 5 x 150 5 kg, 5 vnt.; vatą „KL 35-100-565“ - 0,66 m³, 8 vnt.; klijus „Perlfix“ x 30 kg, 2 vnt.,

- pagal 2014 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kurios serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iš L. G. firmos „C“ nupirko 2,3533 m² ploto stiklo paketus langams 390 Lt (112,95 Eur) vertės;

- AB „A“ pagamino 3 medinių langų rėmus bendros, ne mažesnės kaip 910 Lt (263,55 Eur) vertės;

- pagal 2014 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „D“ nupirko apdailos lenteles bendros 1 092,03 Lt (316,27 Eur) vertės;

- pagal 2014 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kurios serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iš IĮ „E“ nupirko skardos detales – namo lietaus nuvedimo sistemų ir kamino apskardinimui ir vėjalentes bendros 2 717,42 Lt (787,02 Eur) vertės;

- AB „A“ atliko darbų, kurių bendra vertė ne mažesnė, kaip 2 700 Eur.

Tokiais veiksmais A. K., pasinaudojęs tarnyba priešingais tarnybai interesais, pažeidė: Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau - Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą prievolę – nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą prievolę – nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti bei sulaužė duotą savivaldybės tarybos nario priesaiką, reikalaujančią gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Tokiais neteisėtais veiksmais A. K., būdamas (duomenys neskelbtini), kūrė savivalės sistemą, kišosi į nepavaldžių asmenų veiklą, parodydamas, kad jam negalioja įstatymai ir jis, kaip (duomenys neskelbtini), net neturėdamas tam teisinio pagrindo, gali nurodinėti nepavaldiems asmenims. Toks A. K. elgesys iškraipė (duomenys neskelbtini) atstovo funkcijas ir (duomenys neskelbtini) įgaliojimus, skatino teisinį nihilizmą, kas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms bendražmogiškoms vertybėms.

Taip pat A. K. vadovavosi ne tarnybos, bet savo interesais siekdamas asmeninės naudos, pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, nesavanaudiškumo, lojalumo principus, parodė nepagarbą Konstitucijai, įstatymams, sumenkino (duomenys neskelbtini) prestižą, diskreditavo (duomenys neskelbtini) vardą ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei (duomenys neskelbtini).

2. D. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą: po to, kai laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. kovo 4 d., AB „A“ už ne mažesnę kaip 6 566,75 Eur darbų ir medžiagų vertę suremontavo jai ir jos dukrai V. D. bendrai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku pagamino (parašė) netikrą dokumentą – D. Ž. 2013 m. lapkričio 12 d. prašymą, adresuotą AB „A“ direktoriui, kuriame atgaline – 2013 m. lapkričio 12 d., data surašė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją: „Prašau atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remontą ir pakeisti namo lauko duris. Apmokėsiu baigus darbus. Medžiagas pateiksiu savo. D. Ž.“, kurį pasirašydama patvirtino ir panaudojo pateikdama AB „A“, esančiai (duomenys neskelbtini), tokiu būdu šį dokumentą įtraukus į bendrovės dokumentų valdymą, siekė pagrįsti namo remontą, už jį apmokant.

3. A. K. buvo kaltinamas ir pagal BK 226 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kaltinant jį tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju ((duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini) tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini), išrinktu 2011 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) tarybos spendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam (duomenys neskelbtini) įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi deleguotos (duomenys neskelbtini) pareigos ir 5 straipsnio 2 dalyje pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) atstovo ir viešojo administravimo funkcijas, 2015 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 14.06 val. iki 15.03 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas (duomenys neskelbtini) vadovo ir (duomenys neskelbtini) atstovo funkcijas, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) tarnybine padėtimi ir (duomenys neskelbtini) atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) administracijos valstybės tarnautojams, tiesiogiai savo naudai iš D. S., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 0,5 l talpos butelį alkoholinio gėrimo – brendžio „Torres“, ne mažesnės kaip 8 Eur vertės, už tai pažadėjęs D. S. paveikti (duomenys neskelbtini) administracijos valstybės tarnautojus, jog šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra užtikrintų, kad (duomenys neskelbtini) administracijai priklausantis (duomenys neskelbtini) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų suteiktas nuomotis I. V. (buvusiai D.) ir, kad (duomenys neskelbtini) pasirūpins tolimesniu šio (duomenys neskelbtini) būsto šildymu.

4. D. Ž. buvo kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vadove, 2012 m. gruodžio 14 d. paskirta į pareigas (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė jai patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą, siekdama turtinės naudos, – (duomenys neskelbtini) turtu atsilyginti už neteisėtai vykdytą priežiūrą, neatlygintinai remontuojant jai ir jos dukrai V. D. bendrai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. kovo 4 d., (duomenys neskelbtini) A. K. reikalavimu AB „A“ neatlygintinai suremontavus jai ir jos dukrai V. D. bendrai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) A. K. nurodymu paminėtų statybos remonto darbų priežiūrą neteisėtai atlikus (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialistui V. L., ji 2014 m. kovo mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), einamų pareigų pagrindu turėjusi (duomenys neskelbtini) išdavimo aktu jai patikėtą, (duomenys neskelbtini) skirtą vyrišką šveicarišką laikrodį su logotipu „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė ne mažesnė kaip 508,20 Lt (147,18 Eur), pasinaudojusi (duomenys neskelbtini) vadovės pareigomis, tiesiogine tyčia iššvaistė jai patikėtą nedidelės – ne mažesnės kaip 508,20 Lt (147,18 Eur) vertės svetimą – (duomenys neskelbtini) turtą – vyrišką šveicarišką rankinį laikrodį su logotipu „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai ir neatlygintinai perdavė V. L. už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos remonto darbų priežiūrą, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarydama ne mažesnės kaip 508,20 Lt (147,18 Eur) turtinę žalą. Tokiais tyčiniais veiksmais D. Ž., pasinaudojusi tarnyba priešingais tarnybai interesais, pažeidė: Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kad teisei turi paklusti visi, ir niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus – teisingumo ir nesavanaudiškumo principus, šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, ir 5 punktų reikalavimus laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti savo pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą prievolę – nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą prievolę – nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; (duomenys neskelbtini) taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu, 1, 1.4 punktų reikalavimą – (duomenys neskelbtini) išlaidoms skirtus suvenyrus ir dovanas naudoti atstovavimo (duomenys neskelbtini). Šiais neteisėtais veiksmais D. Ž., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, vadovavosi ne tarnybos, bet savo interesais siekdama turtinės naudos, piktnaudžiaudama tarnyba padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką, tuo sumenkindama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) autoritetą, diskreditavo (duomenys neskelbtini) vadovės pareigų prestižą; savo veiksmais suformavo valstybės tarnybą diskredituojančią nuomonę, kad naudojantis tarnybine padėtimi galima tenkinti savo asmeninius poreikius, kas iškreipia institucijos funkcijas ir veiklos principus; D. Ž. savo veiksmais parodė, kad jai negalioja įstatymai, poįstatyminiai aktai, o tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, ir ji, kaip vadovaujančias pareigas (duomenys neskelbtini) užimanti valstybės tarnautoja, turėdama jai patikėtą turtą, įgytą iš (duomenys neskelbtini) biudžeto lėšų, kuris turėtų tarnauti bendram (duomenys neskelbtini) interesui, reprezentuojant (duomenys neskelbtini), šį turtą naudojo asmeninei naudai gauti, tuo pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, nesavanaudiškumo, lojalumo principus, parodė nepagarbą Konstitucijai, įstatymams, poįstatyminiams aktams, ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei (duomenys neskelbtini).

5. D. Ž. buvo kaltinama ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) kad ji, pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, siekdama slėpti nusikalstamu būdu gauto turto tikrąjį pobūdį, t. y., kad ji laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. kovo 4 d., (duomenys neskelbtini) A. K. reikalavimu AB „A“ neatlygintinai už ne mažesnę kaip 6 566,75 Eur darbų ir medžiagų vertę suremontavus jai ir jos dukrai V. D. bendrai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji pagamino netikrą dokumentą – D. Ž. 2013 m. lapkričio 12 d. prašymą, adresuotą AB „A“ direktoriui, kuriame atgaline - 2013 m. lapkričio 12 d. data surašė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją: „Prašau atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remontą ir pakeisti namo lauko duris. Apmokėsiu baigus darbus. Medžiagas pateiksiu savo. D. Ž.“, kurį pasirašydama patvirtino ir panaudojo pateikdama AB „A“, tokiu būdu minėtą netikrą dokumentą įtraukus į bendrovės dokumentų valdymą, slėpė nusikalstamu būdu gauto, ne mažesnės kaip 6 566,75 Eur vertės, turto – neatlygintinai atlikto paminėto gyvenamojo namo remonto tikrąjį pobūdį.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ramūnas Pačebutas apeliaciniame skunde prašo:

- Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį dalyje dėl A. K. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 5 dalį panaikinti ir priimti šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį: A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 5 dalį (2014 m. gegužės 22 d. įstatymo redakcija), ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija); o nuosprendį dalyje dėl A. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pakeisti ir A. K. kartu su paskirta 225 MGL (8 473,50 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 68¹ straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, t. y. teisės būti išrinktam ar paskirtam į (duomenys neskelbtini) renkamas ar skiriamas pareigas 3 metams atėmimą.

- Skundžiamą nuosprendį dalyje dėl D. Ž. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį: D. Ž. pripažinti kalta pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir nubausti 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir skirti galutinę subendrintą bausmę 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš D. Ž. konfiskuoti 6 566,75 Eur.

6.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, už tai pažadėjęs D. S. paveikti (duomenys neskelbtini) administracijos valstybės tarnautojus, jog šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, t. y. pažeidžiant BPK 20 straipsnio normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

6.2. Teisminio nagrinėjimo metu D. S., duodama parodymus, klaidino teismą, siekdama padėti A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. D. S. teiginiai apie neva jai ikiteisminio tyrimo metu darytą neteisėtą poveikį ir neteisingai surašytus jos parodymus paneigti D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais, 2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 23 d. protokoluose užfiksuotais parodymais, kurie yra teisingi, nes juos patvirtina: A. K. tarnybiniame kabinete užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad D. S. atsinešė rankinę, kurioje matosi raudonos spalvos maišelis, kuriame, kaip patvirtino D. S., buvo alkoholinio gėrimo butelis „Torres”, skirtas A. K., o išeinant iš kabineto rankinėje raudonos spalvos maišelio nebuvo, rankinės vidaus turinys buvo pastebimai sumažėjęs; garso įrašas, kuriame užfiksuotas A. K. pažadas D. S. paveikti (duomenys neskelbtini) tarnautojus, kad šie veiktų įgaliojimų ribose dėl (duomenys neskelbtini) būsto tolimesnio šildymo bei šio buto nesuteikimo I. V. (buvusiai D.); liudytojų A. T. ir D. T. parodymai apie tai, kad jiems žinoma, jog D. S. nuo daugiabučio gyventojų nunešė ir perdavė A. K. butelį alkoholinio gėrimo.

6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. netaikė BK 68¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. viešųjų teisių atėmimo. A. K., būdamas (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo viešosiomis teisėmis, pasinaudojo tarnyba priešingais tarnybos interesais, todėl A. K. netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo, teismo paskirta bausmė - 250 MGL dydžio bauda yra nepakankama pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Viešųjų teisių atėmimo skyrimas A. K. būtų proporcingas jo padarytai sunkiai nusikalstamai veikai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

6.4. Teismas nepagrįstai išteisino Dž. Ž. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Teismo išvada, kad kaltinamajai inkriminuotoje veikoje trūksta būtinojo kaltininko žinojimo apie galimai nusikalstamą turto, šiuo atveju statybinių medžiagų ir įdėto darbo, kilmę požymio, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

6.5. D. Ž. nusikalstamu būdu gautas turtas yra AB „A“ lėšomis naujai pastatytas namo mansardinis aukštas su nauja stogo danga ir langais. Šis turtas buvo įteisintas atgaline data D. Ž. 2013 m. lapkričio 12 d. surašytu prašymu, įrašant tikrovės neatitinkančią informaciją. Prašymo turinys „Prašau atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remontą ir pakeisti namo lauko duris. Apmokėsiu baigus darbus. Medžiagas pateiksiu savo. D. Ž.“ įrodo D. Ž. tyčinius veiksmus, siekiant nuslėpti nusikalstamu būdu gauto, ne mažesnės kaip 6 566,75 Eur vertės, turto – neatlygintinai atlikto jos gyvenamojo namo remonto tikrąjį pobūdį. Byloje nustatyta, kad visas reikalingas statybines medžiagas namo remontui iš savo lėšų įgijo AB „A“, kuri šių medžiagų panaudojimą užmaskuodama rodė kituose bendrovės statybiniuose objektuose. Liudytojas AB „A“ generalinis direktorius L. P. parodė, kad jam A. K. davė aiškiai suprasti, kad D. Ž. namo remonto darbus turės organizuoti AB „A“ sąskaita ir už tai bendrovei niekas nemokės. Byloje nėra jokių duomenų, kad po 2014 m. kovo 4 d. atliktų namo remonto darbų ir grąžintų D. Ž. namo raktų, D. Ž. savo iniciatyva būtų siekusi atsiskaityti su remontą atlikusia bendrove. L. P. raštas dėl atsiskaitymo už darbus buvo išsiųstas tik 2015 m. birželio 29 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai, kad D. Ž. žinojo, kad jai neatlygintinai remontuojamas namas, įrodo 2014 m. kovo 4 d. jos ir V. L. pokalbio turinys, iš kurio matyti, kad D. Ž. bijo skambinti V. L., kas, apelianto nuomone, patvirtina, kad D. Ž. supranta, kad namas remontuojamas neatlygintinai, o jos tuo metu užimamos svarbios pareigos (duomenys neskelbtini) komandoje ir ryšys su A. K. leido jai neabejoti, kad remonto darbai bus įvykdyti besąlygiškai pasinaudojant V. K. įtaka. Pokalbyje nėra jokios užuominos, kad D. Ž. domėtųsi, kaip atsiskaityti už sunaudotas medžiagas, darbus.

6.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajai D. Ž. netaikė BK 72 straipsnio nuostatų. Byloje nusikalstamos veikos rezultatas yra D. Ž. namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui AB „A“ panaudotos statybinės medžiagos už 6 566,75 Eur, kurios buvo nuslėptos, D. Ž. surašant 2013 m. lapkričio 12 d. prašymą AB „A“ atgaline data. Atsižvelgiant į tai, kad statybinių medžiagų už 6 566,75 Eur konfiskuoti nėra galimybės, nes jos sunaudotos suremontuojant namą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. Ž. konfiskuotina 6 566,75 Eur suma.

7. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Linas Kuprusevičius apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį dėl A. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą ir prijungti prie bylos medžiagos prie skundo pridedamą AB „A“ 2019 m. spalio 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

7.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, pakeitė A. K. inkriminuotame kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

7.2. Kaltinamajame akte, 2017 m. kovo 22 d. nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei nuosprendyje A. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį suformuluotas kaltinimas skiriasi juose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis: asmeninės naudos, kurios buvo siekta piktnaudžiaujant tarnyba, įvardijimu, nusikalstamos veikos padarymo būdu bei veiksmų apimtimi. Šiame kontekste apeliantas pažymi, kad gynyba nuolat kėlė klausimą dėl kaltinimo trūkumų, teisės į gynybą suvaržymo bei teisės žinoti, kuo yra kaltinamas pažeidimo. 2017 m. kovo 1 d. prašyme perduoti bylą prokurorui buvo teigiama, kad kaltinamajame akte, pažeidžiant BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimus, nėra nurodyta kokiais duomenimis yra grindžiamas kvalifikuojantis piktnaudžiavimo požymis – siekimas asmeninės naudos; pagarsinus kaltinimą teisme, A. K. nurodė, kad jam pareikštų kaltinimų nesupranta. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje A. K. nurodė, kad nežino, kaip ir nuo ko jam gintis, kadangi kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokiais duomenimis valstybinis kaltintojas grindžia jam pareikštą kaltinimą, siekus asmeninės naudos - D. Ž. palankumo ateityje. Tačiau valstybės kaltintojas nebandė įrodinėti šio požymio byloje surinktais įrodymais, todėl gynyba viso proceso metu buvo konstruojama nuo kaltinimo, jog A. K. piktnaudžiavo tarnyba siekdamas D. Ž. palankumo ateityje. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavęs, kad kaltinimas A. K., siekus D. Ž. palankumo ateityje yra abstraktus, neatspindintis aiškaus tikslo ir netgi dviprasmiškas, savo iniciatyva, neinformavęs iš anksto proceso dalyvių apie galimą faktinių aplinkybių pakeitimą, pakeitė kvalifikuojančio BK 228 straipsnyje numatytą veiką požymio turinį, inkriminuodamas A. K. tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas D. Ž. palankaus požiūrio į jį, kaip (duomenys neskelbtini). Toks kvalifikuojančio požymio turinio pakeitimas iš esmės pažeidė A. K. teisę į gynybą ir teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, nesudarė sąlygų pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo.

7.3. Teismas savo iniciatyva pakeitė A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo būdą bei veiksmų apimtį. Teismas kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo būdą „pareikalavo neatlygintinai suremontuoti gyvenamąjį namą“ pakeisdamas į „davė nurodymą (pavedė) suremontuoti gyvenamojo namo stogą“. Apeliantas pažymi, kad žodžių „reikalauti“ ir „nurodyti“ ar „pavesti“ reikšmės lietuvių kalboje iš esmės skiriasi ir šie žodžiai yra skirti apibūdinti iš esmės skirtingus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikoje nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sudėtyse naudojamas nusikalstamų veikų padarymo būdas – reikalavimas yra aiškinamas kaip grasinimas atlikti neteisėtus veiksmus ar neatlikti teisėtų veiksmų, padarant žalą teisėtiems asmens interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-696/2016). Taip pat teismas pakeitė ir A. K. prašymo apimtį, vietoje viso D. Ž. gyvenamojo namo remonto į tik namo stogo remontą. Teismas A. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išeliminavo ir remonto neatlygintiną pobūdį, kas taip pat yra esminė faktinė aplinkybė, kadangi reikalavimas neatlygintinai atlikti remontą nurodo į kaltininko veiksmų neteisėtumą, padidintą pavojingumą ir leidžia vertinti veiką kaip turinčią didesnį pavojingumą bei spręsti dėl jos nusikalstamo pobūdžio.

7.4. Kriminalinės žvalgybos ir slapti BPK veiksmai A. K. atžvilgiu buvo sankcionuoti ir tęsiami, nesant tam faktinio pagrindo, truko be pagrindo nepateisinamai ilgą laiką, todėl jų metu gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisėtumo reikalavimo ir negali būti pripažinti įrodymais. 2013 m. spalio 9 d. nutartimis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Dalinai išslaptintos teismo nutartys patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas dėl turimos informacijos, kad A. K. sudaro sąlygas suinteresuotų asmenų valdomoms organizacijoms tapti (duomenys neskelbtini) administracijos vykdomų viešųjų pirkimų, turto nuomos konkursų nugalėtojomis, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Kitose dalinai išslaptintose teismo nutartyse apskirtai nėra nurodytas nusikalstamos veikos, dėl kurios atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, aprašymas, apsiribota tik veikos kvalifikacijos nurodymu. Toks tiriamos galimai padarytos nusikalstamos veikos aprašymas buvo nurodytas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutartyse, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai A. K. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 8 d., t. y. visą kriminalinės žvalgybos tyrimo laikotarpį iki pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau nei A. K., nei kokiems nors kitiems asmenims dėl tų veikų, dėl kurių buvo sankcionuoti ir tęsiami metus laiko kriminalinės žvalgybos veiksmai A. K. atžvilgiu, nebuvo nei pradėtas ikiteisminis tyrimas, nei pareikšti įtarimai. Nei vienoje teismo nutartyje, kuria buvo sankcionuoti ir tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai, nebuvo nurodyta galimai padaryta nusikalstama veika, dėl kurios A. K. buvo pareikšti įtarimai, o vėliau ir kaltinimai, t. y. piktnaudžiavimas tarnyba, organizuojant ir rūpinantis D. Ž. gyvenamojo namo stogo remontu. Aplinkybę, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai A. K. atžvilgiu buvo sankcionuoti ir tęsiami visai dėl kitos nusikalstamos veikos, nei dėl tos, už kurią A. K. buvo nuteistas, patvirtina ir tai, kad pagal kaltinimą A. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėta laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, o baigta 2014 m. kovo 4 d., o kriminalinės žvalgybos veiksmai A. K. atžvilgiu buvo tęsiami net iki 2014 m. spalio 8 d., t. y. daugiau nei 7 mėnesius po to, kai buvo baigta jam inkriminuojama nusikalstama veika. Be to, 2014 m. spalio 6 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. atžvilgiu dar pusę metų, t. y. iki 2015 m. balandžio 8 d. buvo sankcionuoti ir tęsiami BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose numatyti slapto pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai. Apelianto nuomone, tokie duomenys pakankami konstatuoti pagrįstoms abejonėms dėl faktinio kriminalinės žvalgybos ir BPK numatytų slaptų veiksmų pagrindo. Apeliantas pažymi, kad gynyba dar 2017 m. gegužės 3 d. bylą narinėjančiam teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kuriame be kitų prašymų argumentuotai prašė išreikalauti kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą patvirtinančius duomenis, teismas sutiko su gynybos prašymu ir 2017 m. gegužės 4 d. protokoline nutartimi jį tenkino, nusprendęs išreikalauti prašyme minimus dokumentus ir įpareigojęs tai padaryti valstybinį kaltinimą palaikiusį prokurorą. Tačiau valstybinis kaltintojas nepateikė kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą patvirtinančių duomenų bei nenurodė jokių priežasčių, kodėl tokie duomenys nepateikti. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad teismui tenka pareiga patikrinti, ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi kriminalinės žvalgybos veiklos subjektai, buvo laikomasi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) numatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016; Nr. 2K-549/2006, Nr. 2K- 7-315/2009, Nr. 2K-7-86/2011).

7.5. Nuosprendyje pateiktos teismo išvados dėl A. K. inkriminuotų veiksmų ir jų vertinimo neatitinka bylos aplinkybių, yra padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įrodymų vertinimui, selektyviai atrinkus ir įvertinus įrodymus, kai kurios iš išvadų nepagrįstos jokiais įrodymais arba prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumai. Šie BPK pažeidimai yra esminiai, kadangi sutrukdė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą bei teisingą nuosprendį, o taip pat suvaržė įstatymų garantuojamas kaltinamojo teises į teisingą teismo procesą.

7.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. veikė siekdamas asmeninės nematerialios naudos sau - (duomenys neskelbtini) vadovės D. Ž. palankaus požiūrio į jį, kaip (duomenys neskelbtini), nepagrįsta bylos įrodymais. Nuosprendyje neatskleista kokius įgaliojimus turi ir ar iš viso juos turi (duomenys neskelbtini) vadovė (duomenys neskelbtini) srityje ir konkrečiai (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Byloje nėra (duomenys neskelbtini) vadovo pareiginių nuostatų ar kitų teisės aktų, kuriuose būtų nurodyti D. Ž. turėti įgaliojimai. A. K. ir D. Ž. iki aptariamų įvykių vienas kito asmeniškai nepažinojo. D. Ž. nurodė, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini), nes girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra vykdoma privačių namų stogų remonto programa. Tai, kad tokia programa iš tikrųjų egzistavo ir (duomenys neskelbtini) lėšomis buvo dalinai apmokamas privačių namų stogų keitimas, patvirtina byloje esantys dokumentai. D. Ž. parodė, kad ji jokių įgaliojimų (duomenys neskelbtini) srityje kaip (duomenys neskelbtini) vadovė ji neturėjo, pagal savo pareigas nieko negalėjo pasiūlyti (duomenys neskelbtini), jokių valdingų įgaliojimų (duomenys neskelbtini) jai nebuvo suteikta. Susitikimo su A. K. metu ji pastarajam nežadėjo jokių nuolaidų, privilegijų, naudos, bendraujant su (duomenys neskelbtini), organizuojant renginius su (duomenys neskelbtini), susitikimus, nežadėjo nieko, nebuvo jokios kalbos, nei A. K. jos prašė, nei ji žadėjo. Tačiau teismas šių A. K. ir D. Ž. parodymų nevertino nei atskirai, nei visumoje su kitais įrodymais, taip pat nenurodė, kodėl netiki ir nesivadovauja šiais parodymais, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. K. kokiais nors savo veiksmais ar žodžiais būtų išreiškęs siekimą D. Ž. palankumo, akcentavęs jos pareigas kalbėdamas su kitais asmenimis ar jos pareigomis motyvavęs būtinybę vienaip ar kitaip elgtis. A. K. elgesys nagrinėjamoje situacijoje visiškai atitiko jo, (duomenys neskelbtini), įprastinio elgesio standartus – (duomenys neskelbtini) gyventojų, veiklą vykdančių juridinių asmenų atstovų, nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) teritorijoje turinčių fizinių asmenų ir kitų interesantų priėmimą, jų rūpesčių, problemų išklausymą ir teisės aktų nedraudžiamą pagalbą, sprendžiant interesantų problemas.

7.7. Nuosprendyje nedetalizuota, kokiais duomenimis vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad D. Ž. užimamos pareigos yra aukštos. Iš nuosprendžio nėra aišku, kodėl teismas D. Ž. pareigas laikė aukštomis, ir kas yra laikytina žemomis ar vidutinėmis pareigomis. Taip pat iš nuosprendžio nėra suprantama, kodėl (duomenys neskelbtini) turėtų skirtingai elgtis ir taikyti kitokius elgesio standartus asmenims, priklausomai nuo jų statuso, užimamų pareigų. (duomenys neskelbtini) esmė ir yra padėti žmonėms spręsti jų problemas. (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta, jog (duomenys neskelbtini) reiškia, kad (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad A. K. veiksmai D. Ž. kreipusis į jį, kaip į (duomenys neskelbtini) vadovą, privačiu klausimu, siekiant išsiaiškinti situaciją - pakvietimas atsakingo (duomenys neskelbtini) tarnautojo, prašymas pastarojo nuvažiuoti į vietą ir įvertinti D. Ž. namo stogo būklę, buvo absoliučiai teisėti ir netgi būtini pagal teisės aktus.

7.8. Neatitinka bylos aplinkybių teismo išvada, kad A. K. veiksmai, kviečiant bendrovės vadovą pas save į kabinetą dėl privataus namo stogo remonto, priimant namo savininkės raktus ir juos perduodant asmenims, tiesiogiai įtrauktiems ar savo noru įsitraukusiems į šį darbą, peržengė jam suteiktų įgaliojimų ribas ir sukėlė akivaizdų interesų konfliktą, dėl kurių atsirado pasekmės - privačios bendrovės nuostoliai, mokant atlyginimą darbuotojams už darbus, kurie neegzistavo buhalteriniuose dokumentuose, o perkamos medžiagos nurašomos kitiems objektams. Apeliantas pažymi, kad A. K. kaltinime nebuvo inkriminuoti jo veiksmai, priimant namo raktus ir juos perduodant kitiems asmenims, todėl teismo išvados dėl šių veiksmų atitikties (duomenys neskelbtini) įgaliojimams yra teisiškai nereikšmingos. Jokiais įrodymais byloje nėra nustatyta, kad A. K. pasikvietė bendrovės vadovą pas save į kabinetą ir būtent kabinete paklausė dėl privataus namo stogo remonto. Iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos duomenų matyti, jog A. K. kabinetas bei mobilaus ryšio telefonas buvo kontroliuojami nuo 2013 m. spalio 9 d., iš telefoninių pokalbių tarp N. M. ir V. L. seka, jog A. K. V. L. pavedimą apžiūrėti D. Ž. namo stogą davė 2013 m. spalio 22 d. Tokie duomenys patvirtina, kad A. K. į L. P. su paklausimu dėl privataus namo stogo remonto kreipėsi po 2013 m. spalio 22 d., ir jei tai būtų įvykę A. K. kabinete, šis susitikimas ir pokalbis būtų užfiksuotas kriminalinės žvalgybos priemonėmis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo tiriami AB „A“ buhalteriniai dokumentai ir juose užfiksuota informacija, tokie dokumentai nebuvo pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

7.9. Byloje nebuvo nustatinėjama, ar AB „A“ patyrė ir, jeigu taip, tai kokio dydžio nuostolius dėl D. Ž. namo remonto. D. Ž. gynėjas pateikė į bylą dokumentus, kurie patvirtina, kad D. Ž. pilnai atsiskaitė su AB „A“ už atliktus remonto darbus ir sunaudotas medžiagas. Prie skundo pridedama AB „A“ 2019 m. sausio 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad AB „A“ atliko statybos darbus D. Ž. name ir šiame objekte AB „A“ veiklos finansinis nuostolis nefiksuotas, ką įrodo AB „A“ veiklos nepriklausomo finansinio audito duomenys už 2013 - 2017 m. laikotarpį. Liudytojas L. P. teisme parodė, jog A. K. jo tik paprašė suremontuoti D. Ž. namo stogą, tačiau jokios kalbos apie neatlygintiną remontą nebuvo. Jis pats vėlesniuose darbų etapuose, kai A. K. jau nebesidomėjo šiuo klausimu, priėmė sprendimą nurašinėti medžiagas kituose objektuose. Tačiau šių liudytojo L. P. parodymų, kaip ir didelės dalies kitų šio liudytojo duotų parodymų teismas nevertino ir jų nuosprendyje neišdėstė, tuo grubiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

7.10. Teismo išvada, kad būtent A. K. nusprendė D. Ž. namo stogui suremontuoti pasitelkti L. P. vadovaujamą bendrovę, neatitinka bylos aplinkybių, yra nepagrįsta ir remiasi tik teismo prielaidomis bei spėlionėmis, bet ne byloje surinktais įrodymais ir jų visuma. A. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad informavus Dž. Ž., jog ši negali pasinaudoti (duomenys neskelbtini) programa dėl privačių namų stogų keitimo, ji pasiteiravo dėl statybinių įmonių, esančių rajone, kurios galėtų atlikti stogo remontą ir įvardijo, kad tarp velionio vyro dokumentų rado AB „A“ vizitinę kortelę bei paklausė A. K. nuomonės dėl šios bendrovės. A. K. atsakė, kad ši bendrovė atlieka tokius darbus ir D. Ž. prašymu pasakė, jog pasiteiraus bendrovės vadovo ar ši bendrovė sutiktų atlikti D. Ž. pageidaujamus darbus. Tokius A. K. parodymus patvirtino ir D. Ž.. Jokių įrodymų, kurie paneigtų tokius A. K. ir D. Ž. parodymus, byloje nebuvo surinkta, tokių įrodymų nenurodė ir teismas. Teismo išvada, kad D. Ž. nurodytos aplinkybės apie AB „A“ vizitinės kortelės radimą yra nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, pažeidžia įrodinėjimo naštos principą, draudžiantį perkelti įrodinėjimo naštą kaltinamajam. Be to, teismas net netyrė ir nesiaiškino, ar kiti D. Ž. šeimos nariai buvo pažįstami su L. P. ar kitais šios bendrovės administracijos darbuotojais. Dėl tokių aplinkybių nebuvo apklausti ir AB „A“ darbuotojai. Todėl teismo išvada, kad D. Ž. šeimos nariai nebuvo pažįstami su L. P. ar kitais AB „A“ darbuotojais yra pagrįsta tik prielaidomis ir spėlionėmis, bet ne byloje surinktais įrodymais.

7.11. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė jokių įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą, kad A. K. davė nurodymą (pavedė) L. P. suremontuoti minėto namo stogą. A. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad D. Ž. prašymu paskambino L. P. ir mandagiai pasiteiravo, ar pastarojo vadovaujama bendrovė negalėtų atlikti stogo remonto. Liudytojas L. P. parodė, kad buvo A. K. prašymas pakeisti namelio stogo dangą, o jokio reikalavimo nebuvo. Apie nurodymo davimą ar pavedimą suremontuoti namo stogą nei vienas proceso dalyvis viso proceso metu nebuvo apklaustas, kadangi toks kaltinimas buvo suformuluotas tik nuosprendyje. Byloje esantis 2013 m. lapkričio 12 d. 13:40:54 val. užfiksuotas pokalbis tarp L. P. ir R. V., kurio metu L. P. net tris kartus teigia R. V., kad jam buvo prašymas dėl stogo, taip pat ir kiti užfiksuoti pokalbiai nepatvirtina teismo išvados, kad A. K. davė nurodymą (pavedė) L. P. suremontuoti D. Ž. gyvenamojo namo stogą. Be to, apeliantas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog A. K. su L. P. kalbėjo tik apie D. Ž. namo stogo remontą, A. K. nuteisė už AB „A“ atliktą D. Ž. viso gyvenamojo namo remontą ir jame panaudotas medžiagas.

7.12. Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu į bylą buvo pateikti dokumentai dėl D. Ž. atsiskaitymo su AB „A“ už atliktus remonto darbus ir sunaudotas medžiagas, iš kurių matyti, kad nemaža dalis medžiagų, kurios yra inkriminuotos A. K. kaltinime, AB „A“ nenaudojo D. Ž. gyvenamojo namo remontui arba naudojo jų ženkliai mažesnį kiekį, nei nurodyta kaltinime. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausti AB „A“ darbuotojai, betarpiškai atlikę D. Ž. namo remontą, kurie parodė, kad tokios medžiagos kaip vata „KL 35-100-565”, klijai „Perlfix” ir kitos nebuvo naudotos šio namo remontui. 2017 m. birželio 7 d. objekto apžiūros vietoje akte konstatuota, kad D. Ž. gyvenamojo namo stogo remontui yra panaudota tik 266 vnt. beasbestinio šiferio, o ne A. K. kaltinime inkriminuoti 323 vnt. Tačiau teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, nevertino, dėl jų nepasisakė, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad minėtos medžiagos buvo naudotos D. Ž. namo remontui ir jas inkriminavo A. K..

7.13. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodydamas, kad A. K., veikdamas (duomenys neskelbtini) vadovės interesais, peržengė jam suteiktų įgaliojimų ribas, nenurodė, kokiais konkrečiai įgaliojimais piktnaudžiavo ar kokius įgaliojimus viršijo A. K. ir kokiuose teisės aktuose tokie įgaliojimai įtvirtinti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo bandyta atskleista kokius įgaliojimus turi (duomenys neskelbtini) ir konkrečiai (duomenys neskelbtini), kokiuose teisės aktuose tie įgaliojimai yra įtvirtinti, ir kokius iš jų A. K. galimai viršijo ar jais piktnaudžiavo. Byloje remiantis įrodymų visuma nustatyta, kad A. K., priešingai nei teigiama nuosprendyje, elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus ir kaip (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) tarybos nariui suteiktų įgaliojimų neviršijo, juos vykdė ir panaudojo būtent tarnybos interesais. D. Ž., kaip (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto savininkei, kreipusis į A. K. kaip į (duomenys neskelbtini) su pagalbos prašymu, A. K., elgdamasis griežtai pagal teisės aktų reikalavimus, jam suteiktų įgaliojimų ribose vykdydamas savo tarnybines funkcijas ir pareigas, ėmėsi veiksmų, kad išsiaiškinti situaciją ir, atsakingam (duomenys neskelbtini) darbuotojui nustačius pavojingą D. Ž. namo stogo būklę bei D. Ž. pasiteiravus dėl bendrovių, galinčių atlikti tokio pobūdžio remontą, bei nurodžius AB „A“, pasiteiravo bendrovės direktoriaus, ar jo bendrovė nesutiktų atlikti stogo remonto darbus minėtame gyvenamajame name. A. K. veiksmai, priimant Dž. Ž., išklausant jos problemą, pavedant V. L. apžiūrėti D. Ž. namą ir išklausant V. L. ataskaitos apie apžiūros metu nustatytus trūkumus, buvo visiškai teisėti ir atitiko teisės aktų reikalavimus, tai pripažino ir teismas. Taip pat, apelianto teigimu, A. K. veiksmai, D. Ž. kreipusis dėl gyvenamojo namo stogo remonto, neperžengė ir jokių įgaliojimų ribų, jie buvo teisėti ir atitiko įprastinį (duomenys neskelbtini) elgesį tokiais atvejais. Todėl A. K. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, objektyviosios pusės.

7.14. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. savo veiksmais pažeidė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo nuostatą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytą prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas bei nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, sulaužė duotą (duomenys neskelbtini) tarybos nario priesaiką, reikalaujančią gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, nepagrįsta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, ar A. K. elgesys buvo lygiai toks pats kaip ir kreipiantis į jį su prašymais dėl pagalbos bet kuriam kitam asmeniui, todėl nepagrįstai konstatavo asmenų lygiateisiškumo, nešališkumo, sąžiningumo ir tinkamo pareigų atlikimo, pareigų nenaudojimo asmeninei naudai gauti pažeidimus. Teismas, kvalifikavęs A. K. veiksmus kaip neteisėtus, pažeidžiančius Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat apeliantas pažymi, kad teismas nuosprendyje nenurodė jokių konkrečių teisės aktų, kuriuose yra įtvirtinti (duomenys neskelbtini) įgaliojimai, pažeidimų, tai, apelianto nuomone, taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. K. veiksmais nebuvo padaryti jokie tarnybinių įgaliojimų pažeidimai.

7.15. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 228 straipsnį yra būtina nustatyti didelės žalos požymį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas didelės žalos valstybei požymį, apsiribojo tik formaliais, abstrakčiais ir nepagrįstais teiginiais, kad A. K. veiksmais buvo parodyta nepagarba Konstitucijai ir įstatymams, sumenkintas (duomenys neskelbtini) prestižas, diskredituotas (duomenys neskelbtini) vardas. Apelianto teigimu, faktinių aplinkybių visuma nepatvirtina, kad dėl A. K. veiksmų, paprašant AB „A“ direktoriaus atlikti gyvenamojo namo stogo remontą ir perduodant iš D. Ž. namo raktus V. L., buvo sutrikdyta normali (duomenys neskelbtini) ir jos institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, buvo pažeisti daugelio žmonių interesai. Byloje nėra nukentėjusiųjų. A. K. veiksmai truko itin trumpą laiką, buvo epizodiniai, po raktų perdavimo V. L. A. K. daugiau nesidomėjo ir nesekė D. Ž. namo stogo remonto. Todėl dėl A. K. veiksmų nebuvo padaryta didelė neturtinė žala BK 228 straipsnyje nurodytiems subjektams.

7.16. A. K. nebuvo inkriminuotas turtinės žalos padarymas ir konkrečiai AB „A“ nuostoliai, mokant atlyginimą darbuotojams už darbus, kurie neegzistavo buhalteriniuose dokumentuose, o perkamos medžiagos nurašomos kitiems objektams. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama ir nustatinėjama, ar iš viso buvo padaryti kokie nors nuostoliai AB „A“ ir koks jų dydis. Nuosprendyje AB „A“ padaryti nuostoliai nenurodyti. AB „A“ 2019 m. sausio 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. Ž. už jos name atliktus statybos remonto darbus yra atsiskaičiusi, AB „A“ veiklos šiame objekte finansinis nuostolis nefiksuotas. Todėl teismo išvada dėl AB „A“ patirtų turtinių nuostolių yra nepagrįsta bylos įrodymais.

7.17. A. K. veiksmai – kreipiantis į L. P. su prašymu dėl namo stogo remonto ir perduodant V. L. namo raktus negali būti siejamas ir priežastiniu ryšiu su galimais AB „A“ finansiniais nuostoliais, nes A. K. nesakė neatlygintino stogo remonto. Šias aplinkybes patvirtino L. P., nurodęs, kad A. K. net neužsiminė dėl neatlygintino stogo remonto, jis suprato, kad remontą apmokės namo savininkė, tam specialiai liepė palikti eilutę bendrovės gaunamų dokumentų registracijos žurnale, kad užregistruoti namo savininkės prašymą atlikti remontą, jeigu būtų galvojęs atlikti remontą neatlygintinai, būtų nereikėję jokio prašymo ir jo registravimo. Jis pats remonto eigoje nusprendė neaktuoti atliekamų remonto darbų ir naudojamas statybines medžiagas nurašinėti kituose objektuose. A. K. apie tokį savo sprendimą neinformavo.

7.18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 361, 362 straipsniais, patikslindamas nuosprendžio rezoliucinę dalį, t. y. pakeisdamas A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš BK 228 straipsnio 1 dalies į BK 228 straipsnio 2 dalį bei pakeisdamas skirtos baudos dydį pinigine išraiška iš 8 473,50 Eur į 4 707 Eur, iš esmės pažeidė BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatas, suvaržė įstatymų garantuojamas kaltinamojo teises ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.

8. Nuteistosios D. Ž. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį dėl D. Ž. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; konstatuoti esminius BPK pažeidimus skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl neteisėtai vykusio baudžiamojo proceso prieš Dž. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.

8.1. D. Ž. nepagrįstai buvo kaltinama ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento – 2013 m. lapkričio 12 d. prašymo, adresuoto AB „A“ direktoriui, pagaminimą ir jo panaudojimą, nes dėl tokios nusikalstamos veikos D. Ž. ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka pradėtas nebuvo. D. Ž. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento – AB „A“ atliktų darbų akto, surašyto 2014 m. balandžio mėnesį, pagaminimo ir jo laikymo; nutarimas nutraukti tokį ikiteisminį tyrimą priimtas nebuvo (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-153 patvirtintos ,,Rekomendacijos dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu“ 14 punktas). Tai yra esminiai BPK pažeidimai, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl D. Ž. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį daro neteisėtą, todėl šioje dalyje nuosprendis naikintinas.

8.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis D. Ž. nuteisimo dalyje yra prieštaringas. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės iš esmės prieštarauja nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytoms teismo išvadoms. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad „D. Ž. pagamino (parašė) netikrą dokumentą“, o motyvuojamojoje dalyje, kad ,,D. Ž. suklastojo tikrą dokumentą“, taip pat nustatomojoje dalyje teigiama, kad netikras visas prašymo turinys, o motyvuojamojoje dalyje daroma išvada, kad prašymo turinys tikras, tik jis surašytas atgaline data. Dėl tokių prieštaravimų, apelianto teigimu, nėra aiškus ir vienareikšmiškai suprantamas teismo pateiktas nusikaltimo dalyko ir D. Ž. veiksmų vertinimas, neaišku, už kokią veiką nuteista D. Ž., tuo pažeista D. Ž. teisė į gynybą ir tai yra esminis BPK pažeidimas.

8.3. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, iš anksto neinformavęs proceso dalyvių apie tokią galimybę, nuteisė Dž. Ž. pagal kaltinimą, kuris iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte suformuluoto, t. y. teismas D. Ž. inkriminavo nusikalstamos veikos tikslą, kad „<...> siekė pagrįsti namo remontą, už jį apmokant“; nurodė naują nusikaltimo dalyką ir D. Ž. atliktą veiksmą su juo, t. y. kad D. Ž. suklastojo tikrą dokumentą. Tokiu būdu teismas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias teisę į teisingą procesą, teisę į gynybą, rungimosi principą bei BPK 255 ir 256 straipsniuose reglamentuotą nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo tvarką, todėl nuosprendžio dalis, kurioje D. Ž. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neteisėta.

8.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose išdėstytus reikalavimus, nes surinktus įrodymus atrinko ir vertino selektyviai, dalį jų iškraipė ir interpretavo neteisingai, nuosprendį iš esmės pagrindė tik spėjimais ir prielaidomis, dėl to padarė neteisingas išvadas dėl D. Ž. kaltumo padarius nusikalstamą veiką ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8.5. Teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas (BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 11 straipsnio 1 dalis) ir kaltės formas bei rūšis (BK 14, 15 straipsniai) bei neteisėtai ir nepagrįstai D. Ž. veiką kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

8.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. Ž. 2013 m. lapkričio 12 d. prašymas, adresuotas AB „A“ direktoriui, buvo surašytas atgaline data, nepagrįsta bylos įrodymais, todėl yra tik prielaidinio pobūdžio, spėjimas. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sutapatino prašymo gavimo ir įregistravimo AB „A“ momentą su prašymo surašymo momentu. Tai, kad D. Ž. prašymas buvo AB „A“ gautas ir įregistruotas ne jame nurodyta data, o vėliau, nereiškia, kad jis ir surašytas buvo atgaline data.

8.7. Teismas nuosprendyje nevertino D. Ž. teisme duotų parodymų ir nenurodė jokių motyvų, dėl kurių juos atmetė. D. Ž. parodė, kad ji prašymą surašė jame nurodytą dieną – 2013 m. lapkričio 12 d. ir paliko sodyboje, kad jį paimtų darbininkai, tačiau kaip ir kada prašymas pateko į AB „A“, jai nežinoma. Tokie D. Ž. parodymai byloje surinktais įrodymais nepaneigti. Liudytojas L. P., kuris teigė, kad D. Ž. prašymą sodyboje jam padavė 2015 metais, aiškiai nurodė tik apie perdavimo faktą, paaiškindamas, kad nežino ir nematė kada ir kaip D. Ž. rašė prašymą. L. P. parodymai apie G. B. K. duotą įspėjimą, kad ji paliktų tuščią eilutę registracijos žurnale, iš esmės taip pat patvirtina, kad jis žinojo apie rašytinio prašymo egzistavimą dar 2013 m., nes prašymas dėl laisvos eilutės palikimo registracijos žurnale galėtų būti formuluojamas tik realiai susitarus dėl darbų atlikimo ir aiškiai žinant, kad jau yra surašytas prašymas, o ne, kad toks prašymas bus surašytas ateityje. Eilutę registracijos žurnale buvo prašoma palikti neužpildytą tik todėl, kad rašytinis prašymas AB „A“ dar nebuvo gautas kaip rašytinis dokumentas, o ne todėl, kad tokio rašytinio dokumento tuo metu apskritai nebuvo.

8.8. Nepagrįsta ir prieštaringa teismo išvada, kad D. Ž. savo vardu surašė pareiškimą statybos bendrovei atgaline data, kai jau namo remontas buvo padarytas ir jai reikėjo atsiskaityti už atliktą darbą, o bendrovei pateisinti išlaidas. D. Ž. nieko nežinojo apie tai, kaip AB „A“ buhalterijoje buvo fiksuojami atlikti darbai, kaip išrašomos sąskaitos ir kt., šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas, išteisindamas Dž. Ž. pagal BK 216 straipsnį. D. Ž. atsiskaitymus vykdė gautų sąskaitų pagrindu, o ne jos pačios prašymo pagrindu. AB „A“ darbuotojai atliko darbą, tuo pagrindu surašė atliktų darbų aktą ir išrašė D. Ž. sąskaitą, pagal kurią D. Ž. ir atsiskaitė. D. Ž. turėjo pretenzijų dėl AB „A“ atliktų darbų kokybės, panaudotų medžiagų kiekio. Su tuo (nekokybiškai atliktų darbų faktu ir dalies statybinių medžiagų nepanaudojimu) iš esmės sutiko ir AB „A“, pasirašydama 2017 m. liepos 11 d. taikų susitarimą su Dž. Ž.. D. Ž. su AB „A“ pilnai atsiskaitė, šalys viena kitai finansinių reikalavimų nereiškia.

8.9. Nepagrįsta teismo išvada, kad AB „A“ gyvenamąjį namą suremontavo už ne mažesnę kaip 6 566,75 Eur darbų ir medžiagų vertę. Byloje nėra duomenų, kad atliktų darbų vertė buvo apskaičiuota, o dėl namo stogo remontui panaudotų medžiagų nustatyta, kad jų buvo panaudota mažiau, negu nurodyta kaltinime. Šias aplinkybes patvirtinantys duomenys (objekto apžiūros vietoje aktas, kiti dokumentai) buvo pateikti, tačiau teismas jų nevertino.

8.10. Prašymo surašymas atgaline data negali būti vertinamas kaip pavojinga veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę. Byloje nustatyta, kad žodinis D. Ž. prašymas atlikti darbus per A. K. realiai buvo perduotas ir L. P. atstovaujama AB „A“ darbus atliko, o D. Ž. už juos atsiskaitė. D. Ž. jokio ketinimo namą suremontuoti neatlygintinai neturėjo. Šalys siekė teisėtų civilinių teisinių santykių. Šią aplinkybę įrodo L. P. nurodymas dėl laisvos eilutės palikimo registracijos žurnale, nes tokio pobūdžio prašymas formuluojamas tik aiškiai žinant, kad eilutė turės būti užpildyta. Jei prašymas ir buvo surašytas ne jame nurodytą datą, o vėliau, tai tokia D. Ž. veika nepažeidė jokių teisėtų fizinių ar juridinių asmenų interesų bei nesukėlė minėtiems asmenims ar valstybei jokių teisiškai reikšmingų padarinių. Todėl tokiu atveju D. Ž. veika turėtų būti vertinama kaip nesiekianti tokio pavojingumo laipsnio, už kurią kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

8.11. D. Ž. negalėjo būti įtariama ir kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį prieš Dž. Ž. niekada nebuvo pradėtas. Šią aplinkybę patvirtina 2014 m. spalio 6 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nenurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pradėtinas ir dėl galimo D. Ž. piktnaudžiavimo.

8.12. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį prieš Dž. Ž. pradėtas neteisėtai, pažeidžiant BPK 167 straipsnio nuostatas. Bylos medžiagoje yra 2016 m. liepos 21 d. prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, nes šio baudžiamojo nusižengimo tyrimas turi visuomeninę reikšmę. Šiame kontekste skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad BPK 167 straipsnio 2 dalis suteikia prokurorui teisę pradėti ikiteisminį tyrimą tais atvejais, kai „nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę“, o ne kai ,,baudžiamojo proceso pradėjimas turi visuomeninę reikšmę“, taip pat pažymima, kad prokuroro reikalavime pradėti ikiteisminį tyrimą nenurodyta jokių konkrečių motyvų, pagrindžiančių tokios nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę. D. Ž. inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybės nėra niekuo ypatingos, neišsiskiria kokiais nors požymiais ar padariniais, kurie būtų reikšmingi visuomenei, valstybei ar teisinei sistemai. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl apelianto nuomone, D. Ž. baudžiamasis procesas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį negalėjo būti pradėtas ir ji negalėjo būti nei įtariama, nei kaltinama pagal BK 184 straipsnio 3 dalį.

9. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus tenkinti, o Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo A. K. gynėjo advokato L. Kuprusevičiaus, nuteistosios D. Ž. gynėjo advokato M. Dūdos apeliaciniai skundai tenkinami. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalys, kuriomis A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o D. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, naikinamos ir kaltinamiesiems dėl šių nusikalstamų veikų priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Taip pat keičiamas pagrindas, kuriuo A. K. išteisintas pagal BK 226 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų, BPK numatytų slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumo.

11. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad kriminalinės žvalgybos ir slapti BPK veiksmai jo ginamojo atžvilgiu buvo sankcionuoti ir tęsiami, nesant tam faktinio pagrindo, truko nepateisinamai ilgai, todėl jų metu gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisėtumo reikalavimo ir negalėjo būti pripažinti įrodymais. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

12. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

13. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, numatytus KŽĮ 10, 11 straipsniuose, yra apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys, tuo tarpu teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmą, numatytą KŽĮ 15 straipsnio 1 dalyje, yra kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto pareigūno motyvuoti teikimai (iki 3 dienų) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (ne ilgesniam nei trijų mėnesių terminui).

14. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pateikti iš dalies išslaptinti motyvuoti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013-10-08, 2013-11-25, 2013-11-29, 2014-01-02, 2014-01-07, 2014-02-21, 2014-02-27, 2014-04-07, 2014-05-21, 2014-05-27, 2014-07-07, 2014-08-27 teikimai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų (techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka; elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptos kontrolės ir fiksavimo; slapto patekimo į asmens tarnybines ir kitas patalpas, jų apžiūros atlikimo, daiktų, dokumentų ir kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimo tirti, apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą bei jose techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka), tame tarpe ir A. K. atžvilgiu, sankcionavimo, Panevėžio apygardos teismo 2013-10-09, 2013-11-26, 2013-12-02, 2014-01-03, 2014-01-08, 2014-02-24, 2014-02-28, 2014-04-08, 2014-05-21, 2014-05-27, 2014-07-08, 2014-08-27 nutartys Nr. (duomenys neskelbtini), priimtos išnagrinėjus ir patenkinus paminėtus prokuroro pateiktus teikimus, taip pat ir kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo 2014-01-07, prokuroro 2014-01-09 sankcionuoti 2014-01-07, 2014-01-09 teikimai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sekimo atlikimo (t. 1, b. l. 93-123, 124-144, 145-150; t. 10, b. l. 118-120, 121). Taigi, teisinio pagrindo atlikti KŽĮ 10, 11, 15 straipsniuose numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia.

15. Kita vertus, teisinio pagrindo kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti buvimas pats savaime nepatvirtina, jog buvo įgyvendintos ir kitos jų taikymo teisėtumo sąlygos. Kad pripažinti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą, o tuo pačiu ir jų atlikimą, teisėtu, kaip minėta, būtinas ir faktinis pagrindas jiems atlikti. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo (operatyvinio tyrimo) veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo (operatyvinio tyrimo) veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas (tarp kurių ir numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje). Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 168- 139/2015, Nr. 2K- 57- 696/2017).

16. Nagrinėjamoje byloje gynybai kilus abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimo, pirmosios instancijos teismas valstybinį kaltinimą byloje palaikiusiam prokurorui pavedė pateikti iš kriminalinės žvalgybos subjekto išslaptintus dokumentus, kuriais remiantis buvo kreiptasi dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo. Byloje buvo pateikti 2014-10-06 protokolai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (t. 17, b. l. 125-157), iš dalies išslaptintas 2014-01-07 tarnybinis pranešimas apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat didesne apimtimi iš dalies išslaptinti byloje jau buvę pirmiau paminėti prokuroro 2013- 10- 08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-01-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini) teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų A. K. atžvilgiu sankcionavimo bei jų pagrindu Panevėžio apygardos teismo 2013-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-01-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini) priimtos nutartys (t. 18, b. l. 75-76, 77-94). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, papildomai buvo pateikti iš dalies išslaptinti 2013- 10- 03 N. (duomenys neskelbtini), 2014-01-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimai apie gautą informaciją (t. 23, b. l. 17-25).

17. Iš paminėtų byloje pateiktų dokumentų matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ir dėl pirminių kriminalinės žvalgybos veiksmų jo atžvilgiu sankcionavimo 2013 m. spalio mėnesį į Panevėžio apygardos teismą buvo kreiptasi, turint informaciją, kad (duomenys neskelbtini) A. K. bei kiti asmenys, būdami tiesiogiai ir netiesiogiai atsakingi už (duomenys neskelbtini) turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, įvairių (duomenys neskelbtini) ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamų projektų ir programų rengimą ir įgyvendinimą, viešųjų pirkimų organizavimą, vykdymą ir kontrolę, galimai veikdami bendrininkų grupėje, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi - pasinaudodami tarnybine padėtimi bei veikdami priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, pažeisdami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, (duomenys neskelbtini) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, (duomenys neskelbtini) administracijos vykdomuose viešųjų pirkimų ir turto nuomos konkursuose priėmė (-a) suinteresuotiems asmenims naudingus sprendimus, neteisėtai juos paskelbdami šių konkursų laimėtojais, tuo padarant (duomenys neskelbtini) didelę žalą, t. y. jie galimai rengia, daro, darė korupcines nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje; turint informaciją, kad viešųjų pirkimų konkursus (duomenys neskelbtini) dažniausiai laimi tos pačios įmonės, t. y. AB „A“, <...>; AB „A“ – galimai proteguoja (duomenys neskelbtini) A. K., <...> bei <...> (duomenys neskelbtini) tarybos narys L. P., kuris yra AB „A“ generalinis direktorius; pagal 2012 m. (duomenys neskelbtini) pateiktą audito ataskaitą už 2011 metus (duomenys neskelbtini) įstaigose nuolat pažeidinėjamas Viešųjų pirkimų įstatymas, pažeidimų padaryta pirkimuose <...>, AB „A“ yra akivaizdi (duomenys neskelbtini) konkursų laimėjimo lyderė <...>. Vėliau, kreipiantis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų A. K. atžvilgiu taikymo pratęsimo, faktinis šių veiksmų atlikimo pagrindas be paminėtos turimos informacijos buvo grindžiamas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauta papildoma informacija apie tai, kad galimai (duomenys neskelbtini) vadovė D. Ž. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos susitarė su (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) A. K., kad šis piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, pasinaudodamas savo kaip (duomenys neskelbtini) įtaka organizuotų D. Ž. nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus už svetimas - AB „A“ priklausančias lėšas; A. K. galimai piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, pasinaudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), įtaka, sukurstė AB „A“ generalinį direktorių L. P., iššvaistyti didelės vertės svetimą jam patikėtą bendrovės turtą - nenustatytos, tačiau didesnės negu 250 MGL vertės lėšas ir išteklius, juos neteisėtai panaudojant D. Ž. priklausančio namo rekonstrukcijos darbams atlikti; A. K. galimai pasitelkė AB „A“ darbų vadovą R. V., kuris galimai, vykdydamas A. K. nurodymus privalo įgyti medžiagas ir atlikti D. Ž. priklausančio namo rekonstrukcijos darbus, panaudodamas jam pavaldžius AB „A“ darbuotojus; nusikaltimui vykdyti A. K. galimai pasitelkė valstybės tarnautoją V. L., (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąjį specialistą, kuris galimai vykdydamas A. K. nurodymus, privalo atlikti AB „A“ darbuotojų D. Ž. priklausančio namo rekonstrukcijos darbų priežiūrą ir apie jų eigą duoti ataskaitą A. K., t. y. A. K., L. P., R. V. galimai bendrininkauja vykdydami nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, V. L., D. Ž. ir kiti bendrininkai galimai padarė, daro nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad buvo faktinis pagrindas Panevėžio apygardos teismui tiek sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tiek ir sankcionuoti tokių veiksmų taikymo pratęsimus, taip pat buvo faktinis pagrindas ir kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui, prokurorui sankcionuoti sekimo atlikimą.

18. Nagrinėjamos bylos medžiaga bei ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad 2014 m. spalio 6 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ir buvo išskirta nagrinėjama baudžiamoji byla, STT (duomenys neskelbtini) valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto tos pačios dienos tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo pradėtas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2013–2014 m., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) tarnautojai, siekdami asmeninės naudos, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – veikdami iš anksto susitarusių asmenų bendrininkų grupėje organizavo ir atliko kitiems valstybės tarnautojams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus už svetimas juridinio asmens lėšas, tuo juridiniam asmeniui padarant didesnę nei 250 MGL žalą (t. 1, b. l. 54-55; ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 1-2). A. K. įtarimai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo pareikšti tik dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, susijusio su D. Ž. ir jos dukrai nuosavybės teise priklausančio namo rekonstrukcija (t. 12, b. l. 78-79, 96-97, 104-106). Įtarimai A. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl su viešaisiais pirkimais susijusio piktnaudžiavimo tarnyba, kas ir buvo faktinis pagrindas jo atžvilgiu sankcionuoti 2013 m. spalio mėnesį kriminalinės žvalgybos veiksmus, nebuvo įteikti ir jis dėl tokio nusikaltimo nebuvo perduotas teismui. Kita vertus, nors faktinis pagrindas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą A. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą; slaptą patekimą į (duomenys neskelbtini) A. K. tarnybines ir kitas patalpas, jų apžiūrą, taip pat daiktų, dokumentų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą tirti, apžiūrėti ir (ar) juos pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka jose laikotarpiu nuo 2013-10-09 iki 2014-01-08, Panevėžio apygardos teismo 2013-10-09 nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, faktinių veikos aplinkybių požiūriu ir nebuvo tapatus faktinėms galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėms, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat dėl kurios A. K. buvo perduotas teismui, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokiu būdu gauti faktiniai duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

19. Teismų praktikoje pažymėta, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Pagal formuojamą teismų praktiką, tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį (nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos) veiksmą; dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Taigi, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant gauti duomenų apie galimai daromą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl su viešaisiais pirkimais susijusio piktnaudžiavimo tarnyba), KŽĮ 10, 11 straipsniuose numatyti kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš A. K. buvo sankcionuoti, esant faktiniam pagrindui, t. y. teisėtai, nėra pagrindo pripažinti, kad šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys apie galimai daromą kitą BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (kuriais taip pat buvo remiamasi pratęsiat kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą, sankcionuojamas sekimas) buvo gauti neteisėtai ir negalėjo nagrinėjamoje byloje būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės A. K. atžvilgiu buvo taikomos taip pat esant tiek teisiniam, tiek ir faktiniam pagrindui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014-10-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-27 Nr. (duomenys neskelbtini) prašymus leisti atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus bei slaptą sekimą buvo priimtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-08, 2015-01-07, 20105-03-27 nutartys, kuriomis laikotarpiais nuo 2014-10-08 iki 2015-01-08, nuo 2015-01-08 iki 2015-04-08, nuo 2015-04-08 iki 2015-07-08 buvo leista A. K. taikyti BPK 154, 158, 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones – atlikti jo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, slaptą sekimą, konkretiems pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, slapta patekti į negyvenamąsias patalpas – (duomenys neskelbtini) administracinį pastatą bei (duomenys neskelbtini) A. K. tarnybines patalpas, (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose sumontuoti, išmontuoti slaptas vaizdo ir garso technines priemones ir, esant reikalui, kartą per savaitę atlikti jų techninę priežiūrą, atlikti A. K. tarnybinių patalpų slaptą apžiūrą, daiktų, dokumentų, kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų kopijavimą, filmavimą ar fotografavimą, jų paėmimą tirti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma; nurodytų veiksmų atlikimui bei fiksavimui leista daryti vaizdo ir garso įrašus, filmuoti, fotografuoti, panaudoti visų rūšių vaizdo ir garso fiksavimo technines priemones (t. 2, b. l. 138- 139, 140-141; t. 10, b. l. 135-136, 137-138; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 4, b. l. 27-35, 36-44). Nurodytomis nutartimis paminėtas procesines prievartos priemones prieš A. K. buvo leista taikyti, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esant duomenims, kad 2013-2014 m., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) tarnautojai, siekdami asmeninės naudos, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – veikdami iš anksto susitarusių asmenų bendrininkų grupėje organizavo ir atliko kitiems valstybės tarnautojams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus už svetimas juridinio asmens lėšas, tuo juridiniam asmeniui padarant didesnę nei 250 MGL žalą: esant duomenims apie tai, kad (duomenys neskelbtini) A. K., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, iš UAB „F“ direktoriaus galimai neatlygintinai įgijo keturis komplektus apatinių drabužių; taip pat, be kita ko, esant duomenims apie tai, jog (duomenys neskelbtini) A. K. kartu V. V., einančiu (duomenys neskelbtini) pareigas, siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos, 2014 m. (duomenys neskelbtini) galėjo piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, kai prieš viešąjį pirkimą galimai susitarė su tiekėju - UAB „H“ generaline direktore A. T., kad (duomenys neskelbtini) įsteigta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. organizuojant maitinimo paslaugų pirkimą 2014 m. (duomenys neskelbtini) šventei, pažeis viešojo pirkimo skaidrumo principą, sudarys išskirtines pirkimo sąlygas bendrovei „H“, kuri tokių neteisėtų veiksmų sekoje būtų pripažinta viešojo maitinimo paslaugų pirkimo nugalėtoja, o už tai UAB „H“ pažadėjo skirti 5 000 Lt paramą (duomenys neskelbtini) šventei organizuoti, ir esant pagrindui matyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie galimai rengiamus, padarytus ar daromus sunkius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, juos darančius, padariusius asmenis, užkirsti kelią naujai rengiamiems nusikaltimams. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės buvo taikomos ne tik prieš A. K., bet ir eilę kitų asmenų, buvo siekiama gauti duomenų ne tik su A. K. nagrinėjamoje byloje inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, susijusia su D. Ž. bei jos dukrai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija, bet ir apie galimai kituose objektuose tokiu pačiu principu atliekamus remonto darbus, galimą AB „A“ turto iššvaistymą, kitas panašaus pobūdžio galimai daromas nusikalstamas veikas, kurių dalies padaryme galimai dalyvavo ir A. K. (t. 2, b. l. 135-137, 155-166; ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia gynėjo skundo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) metu nebuvo faktinio pagrindo taikyti prieš jo ginamąjį A. K. neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones.

21. Gynėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme akcentavo ir tai, kad A. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų ir nepatenka į sąrašą tų veikų, dėl kurių gali būti taikomi slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl taikant procesines prievartos priemones dėl šios veikos gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Šių gynėjo argumentų kontekste pažymėtina tai, jog pirmiau aptartomis aplinkybėmis nustatyta, kad tiek kriminalinės žvalgybos veiksmai, tiek ir, pradėjus ikiteisminį tyrimą, neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės prieš A. K. buvo taikomos esant tiek teisiniam, tiek ir faktiniam pagrindui. Gynėjo minima nusikalstama veika, dėl kurios slapti BPK 154, 158 straipsniuose numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti sankcionuojami, priskiriama prie nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Būtent dėl tokio pobūdžio galimai daromų nusikalstamų veikų ir buvo teisėtai atliekami tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ir slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių ištyrimas kitais ikiteisminio tyrimo veiksmais yra apsunkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atliekant teisėtai sankcionuotus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, ir dėl BK 226 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gautų duomenų naudojimas nagrinėjant bylą neproporcingai suvaržė A. K. teisę į privatumą. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas A. K. pagal BK 226 straipsnio 5 dalį kaltės klausimą, pagrįstai kitų byloje esančių įrodymų kontekste vertino ir, atliekant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, dėl šios veikos gautus duomenis.

22. Nėra pagrindo sutikti ir su A. K. gynėjo skundo argumentais, kad sankcionuojami kriminalinės žvalgybos bei BPK numatyti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai prieš jo ginamąjį buvo taikomi nepateisinamai ilgai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirminiai KŽĮ 10, 11 straipsniuose numatyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka A. K. atžvilgiu buvo sankcionuoti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2014 m. sausio 8 d. Vėlesnėmis Panevėžio apygardos teismo nutartimis paminėtų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių taikymas prieš A. K. buvo tęsiamas iki 2014 m. spalio 8 d. 2014 m. spalio 6 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi buvo leista A. K. taikyti BPK 154, 158, 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones laikotarpiu nuo 2014-10-08 iki 2015-01-08. Vėlesnėmis teismo nutartimis paminėtų procesinių prievartos priemonių A. K. taikymas buvo tęsiamas iki 2015 m. rugsėjo 26 d. (t. 2, b. l. 140-141; t. 10, b. l. 137-138; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) t. 4, b. l. 36-44; t. 8, b. l. 198-199). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. K. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi beveik metus laiko, o slapti BPK numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai dar beveik tiek pat laiko. Teisėjų kolegija sutinka su gynėju, kad tai pakankamai ilgas laiko tarpas. Kita vertus, paminėtų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti tai, kad pagal byloje pateiktus dokumentus, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, kaip ir vėliau ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, nurodytu laikotarpiu kriminalinės žvalgybos veiksmai, slapto pobūdžio procesinės prievartos priemonės buvo sankcionuotos ir atliekamos ne tik prieš A. K., bet ir prieš dar keliolika asmenų, be kita ko, buvo siekiama surinkti duomenų apie galimai rengiamas, daromas, padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, kurių padaryme galimai dalyvavo tie patys asmenys, dalyje jų galimai ir A. K.. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu sankcionuojant ir atliekant KŽĮ 10, 11, 15 straipsniuose numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, tuose pačiuose straipsniuose numatyti sankcionavimo ir pratęsimo terminai nebuvo pažeisti. Gynėjas skunde akcentuoja tai, kad nagrinėjamoje byloje A. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo baigta 2014 m. kovo 4 d., nepaisant to, prieš jį kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tęsiami dar iki 2014 m. spalio 8 d., vėliau atliekami dar ir slapti BPK ikiteisminio tyrimo veiksmai. Atsakant į šį gynėjo skundo argumentą, be pirmiau išdėstytų aplinkybių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pagal bylos duomenis 2014 m. kovo 4 d. buvo baigti D. Ž. ir jos dukrai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo remonto darbai, tačiau tam, kad konstatuoti vienų ar kitų asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos požymius, be šių aplinkybių buvo būtina išsiaiškinti ir kitas, su darbų, medžiagų įforminimu, atsiskaitymu už juos/jas susijusias aplinkybes, taip pat ir asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kas, be kita ko, šiuo atveju ir buvo daroma tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus, o vėliau ir slapto pobūdžio procesines prievartos priemones. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad užsitęsę kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai A. K. atžvilgiu šiuo atveju atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir netraktuotini kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys daryti naujas nusikalstamas veikas, jie nevaržė A. K. laisvės pasirinkti teisingą elgesio variantą. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad priešingai nei teigia gynėjas, pirmosios instancijos teismas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu bei slaptų procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautus duomenis pagrįstai pripažino įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo.

23. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatydamas iš esmės skirtingas nuo kaltinamajame akte išdėstytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes – įvardindamas asmeninę naudą, kurios buvo siekiama piktnaudžiaujant tarnyba, pakeisdamas veikos padarymo būdą, veiksmų apimtį, prieš tai apie tai nepranešęs bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, pažeidė BPK 256 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimus, suvaržė įstatymu garantuotas jo ginamojo teises, be to, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

24. Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams.

25. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K- 61- 689/2020, Nr. 2K- 89-689/2020, Nr. 2K-215-976/2020).

26. Iš kaltinamajame akte, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų kaltinimų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, A. K. pripažindamas kaltu ir nuteisdamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, iš kaltinimo pašalino dalį inkriminuotų aplinkybių, o dalį jų pakeitė. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo skundo argumentu, kad apygardos teismas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kvalifikuojantį požymį – siekimą asmeninės kitokios naudos, pakeisdamas iš „siekdamas (duomenys neskelbtini) vadovės D. Ž. palankumo ateityje“ į „siekdamas (duomenys neskelbtini) vadovės D. Ž. palankaus požiūrio į jį, kaip (duomenys neskelbtini)“, kaip ir nusikalstamos veikos padarymo būdą pakeisdamas, kartu pašalinant ir remonto neatlygintiną pobūdį, iš „pareikalavo, kad AB „A“ generalinis direktorius L. P., <...>, bendrovės sąskaita neatlygintinai suremontuotų D. Ž. gyvenamąjį namą“ į „davė nurodymą (pavedė) AB „A“ generaliniam direktoriui L. P., <...>, suremontuoti D. Ž. gyvenamojo namo stogą“, nesilaikė pirmiau aptartų nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių keitimo taisyklių. Apygardos teismas apie galimą šios nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių keitimą iš anksto neinformavo proceso dalyvių, nesuteikė jiems galimybės dėl to pasisakyti, kaltinamajam realizuoti savo teisę į gynybą. Kita vertus, paminėtas pažeidimas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. K. buvo suteikta galimybė dėl pirmosios instancijos teismo tik skundžiamu nuosprendžiu paminėtų pakeistų nusikalstamos veikos aplinkybių suderinti su gynėju savo gynybinę poziciją, dėl šių aplinkybių duoti parodymus, todėl jį pripažinti esminiu šiuo atveju nėra pagrindo (t. 23, b. l. 160-172).

27. Be pirmiau nurodytų aplinkybių pakeitimo, kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo dalis aplinkybių taip pat buvo ir pašalintos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra nepagrįsta A. K. pareikšto kaltinimo dalis, jog jis, naudodamasis savo, kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, statusu ir įtaka, kišosi į nepavaldaus asmens - (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialisto V. L. veiklą, nurodydamas jam atlikti neteisėtus veiksmus – vykdyti privataus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos remonto darbų priežiūrą, kartu nepagrįstai inkriminuota ir tai, kad jis savo veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini) įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą (duomenys neskelbtini) veiklos ir (duomenys neskelbtini) teisėtumo principą, reikalaujantį, jog (duomenys neskelbtini) institucijų ir kitų (duomenys neskelbtini) administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, 4 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principą, reikalaujantį, jog (duomenys neskelbtini) institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kaltinimo apimties skundžiamu nuosprendžiu susiaurinimas, A. K. teisės į gynybą nesuvaržė, nėra pagrindo manyti, kad pranešus apie šių aplinkybių pašalinimą būtų pasikeitusi kaltinamojo gynyba. Pašalinus nurodytas aplinkybes, veikos kvalifikacija nepasikeitė, sumažėjo kaltinamajam inkriminuotų neteisėtų veiksmų apimtis, t. y. iš esmės pirmosios instancijos teismas tokiu sprendimu pagerino A. K. teisinę padėtį.

28. Apeliantas prie kaltinimo esminių faktinių aplinkybių keitimo pažeidimų nurodė ir A. K. prašymo apimties - iš viso D. Ž. ir jos dukrai priklausančio namo remonto į namo stogo remontą, pakeitimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su gynėju, kad šioje dalyje kaltinimas buvo keičiamas. Pažymėtina tai, kad nors kaltinamajame akte pateiktame kaltinime pradžioje nurodoma, kad A. K. pareikalavo AB „A“ generalinio direktoriaus bendrovės sąskaita neatlygintinai suremontuoti D. Ž. gyvenamąjį namą, tačiau iš kitų kaltinime nurodytų aplinkybių „<...> vykdydama A. K. reikalavimą neatlygintinai atliko ne mažesnės kaip 6 566,75 Eur vertės minėto namo remontą, pakeičiant visą namo mansardinį antrą aukštą, uždedant naują stogą, sudedant naujus langus antrame mansardiniame aukšte“, kurios nustatytos ir skundžiamu nuosprendžiu, akivaizdu, kad šioje kaltinimo dalyje reikalavimo apimtis buvo sukonkretinta, nurodant konkrečią namo remonto darbų apimtį, kuri iš esmės apsiribojo namo stogo remonto darbais. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad A. K. davė nurodymą (pavedė) AB „A“ generaliniam direktoriui suremontuoti D. Ž. gyvenamojo namo stogą, vertintina tik kaip faktinių aplinkybių patikslinimas.

29. Gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje pateiktos teismo išvados dėl jo ginamajam inkriminuotų veiksmų ir jų vertinimo neatitinka bylos aplinkybių, padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnyje numatytus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus.

30. BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

31. BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Ši veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai yra: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas; pavojingi padariniai – didelės žalos kilimas; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K-P-1/2014). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, Nr. 2K- 283/2013, Nr. 2K-P-1/2014).

32. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. K. piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini) tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine (duomenys neskelbtini) padėtimi, siekdamas asmeninės nematerialios naudos sau – (duomenys neskelbtini) vadovės D. Ž. palankaus požiūrio į jį, kaip (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), naudodamasis savo, kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, statusu ir įtaka, davė nurodymą (pavedė) AB „A“ generaliniam direktoriui L. P., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 227 straipsnio 5 dalį, suremontuoti D. Ž. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą, dėl ko, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. kovo 4 d. L. P. vadovaujama AB „A“ savo sąskaita atliko ne mažesnės kaip 6 566,75 Eur vertės minėto namo remontą, pakeičiant visą namo mansardinį antrą aukštą, uždedant naują stogą, sudedant naujus langus antrame mansardiniame aukšte. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, sumenkino (duomenys neskelbtini) prestižą, diskreditavo (duomenys neskelbtini) vardą ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei (duomenys neskelbtini).

33. Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų teisėtais būdais gautų įrodymų visuma liudytojų L. P., R. V., V. L., D. R., J. E., G. R., V. L., E. L., P. Ž., M. J., G. B., L. G., E. Š., A. N. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais tarp L. P., R. V., V. L., D. R., J. E., V. L., P. Ž., G. B., E. Š., G. R., tarp D. Ž. ir A. K., V. L. telefoniniais pokalbiais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, atliekant D. Ž. priklausančio namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), viešąją apžiūrą, sekimą užfiksuotais duomenimis, 2015 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, byloje esančiais AB „A“ buhalterinais dokumentais (tarp kurių ir UAB „B“, UAB „D“, IĮ „E“, L. G. firmos „C“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros), UAB „B“, UAB „D“, IĮ „E“ buhalteriniais dokumentais bei kita bylos medžiaga, įsiteisėjusiame Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. kovo 4 d. AB „A“ sąskaita įgytomis medžiagomis ir darbais buvo atlikti D. Ž. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbai, pakeičiant visą namo mansardinį antrą aukštą, uždedant naują stogą, sudedant naujus langus antrame mansardiniame aukšte. Namo stogo remontui panaudotos statybinės medžiagos, bendrovės darbuotojų, atliekant paminėtus remonto darbus, išdirbtas laikas buvo užrašyti kituose AB „A“ vykdytuose objektuose. Šių aplinkybių neginčija A. K., jos nėra ginčijamos ir jo gynėjo apeliaciniame skunde.

34. Kita vertus, A. K. viso proceso metu neigė kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jis, naudodamasis savo, kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, statusu ir įtaka, pareikalavo AB „A“ generalinio direktoriaus L. P. D. Ž. gyvenamojo namo stogo remontą atlikti neatlygintinai. A. K. bei jo gynėjas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad A. K., naudodamasis savo, kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, statusu ir įtaka, davė nurodymą (pavedė) AB „A“ generaliniam direktoriui L. P. suremontuoti D. Ž. gyvenamojo namo stogą, dėl ko AB „A“ savo sąskaita atliko D. Ž. gyvenamojo namo stogo remontą.

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad D. Ž. atvykusi pas jį į (duomenys neskelbtini), prašė rekomenduoti bendrovę, galinčią atlikti jos (duomenys neskelbtini) turimos sodybos stogo remonto darbus. Kartu su savimi D. Ž. turėjo ir tarp savo mirusio vyro daiktų rastą AB „A“ direktoriaus vizitinę kortelę. Jis V. L., kuris (duomenys neskelbtini) atsakingas už statinių naudojimo priežiūrą, paprašė nuvykti į vietą apžiūrėti D. Ž. sodybos stogą, kuris grįžęs jį informavo, kad stogo būklė yra labai prasta. Tuomet jis kreipėsi į AB „A“ direktorių L. P. ir paprašė jo apžiūrėti sodybos stogą bei nuspręsti, ar jo bendrovė galėtų suremontuoti jį. Susitikimų, pokalbių su Dž. Ž., V. L., L. P. metu, pasak A. K., nebuvo jokios kalbos apie nemokamą D. Ž. priklausančio gyvenamojo namo stogo remontą, jis jokiais kitais veiksmais neleido L. P. suprasti, kad namo stogo remonto darbai turi būti atlikti nemokamai. Po raktų nuo sodybos perdavimo V. L., jis D. Ž. namo stogo remonto darbais nesidomėjo ir apie juos nieko negirdėjo iki 2014 m. liepos mėn., kai jis sužinojo, kad AB „A“ sunkiai pavyksta susisiekti, bendrauti su užsakove Dž. Ž.. Tuomet iš V. L. sužinojus, kad D. Ž. nori pakeisti sodyboje ir langus, buvo trumpas neigiamas atsakymas, o L. P. susitikimo galimai 2014 m. liepos 21 d. metu buvo pasakyta, kad D. Ž. namo stogo remontas turi būti atliktas griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. 2015 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) jis atsitiktinai buvo susitikęs Dž. Ž., kuri jam užsiminė, kad yra kažkokių nesklandumų su AB „A“ dėl jos namo stogo remonto, kažkas iš valstybinių institucijų tuo domisi, todėl jis kitą dieną vėl pasikvietė L. P. ir klausė jo, ar D. Ž. namo stogo remontas yra įforminti griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kuris pažadėjo pasidomėti. Praėjus trumpam laiko tarpui, L. P. jį informavo, kad D. Ž. namo stogo remonto darbai įforminti pagal įstatymų reikalavimus, jai išsiųstas reikalavimas sumokėti už atliktus remonto darbus, po ko jis daugiau šiuo klausimu nesidomėjo (t. 12, b. l. 88-91, 108-109; t. 15, b. l. 6-13, 91-98; t. 19, b. l. 119-121, t. 23, b. l. 164-165).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos A. K. nurodytos įvykio aplinkybės byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, duomenimis nėra paneigtos.

37. Iš D. Ž. apklausų metu nurodytų aplinkybių matyti, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) A. K., kaip vienintelį tame krašte pažįstamą asmenį, prašydama parekomenduoti įmonę ar pavienius asmenis, kurie galėtų jos (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje kokybiškai atlikti remonto darbus. Neneigė, jog susitikimo metu galėjo A. K. paklausti apie AB „A“, nes tarp savo mirusio vyro daiktų buvo radusi vizitinę kortelę. Kartu D. Ž. kategoriškai nurodė, kad tarp jos ir A. K. niekada nebuvo jokios kalbos nei apie remonto neatlygintinumą, nei apie kokias nors nuolaidas. Jai nėra žinomos ir aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) AB „A“ direktoriaus būtų prašęs jos sodybos remonto darbus atlikti neatlygintinai. Be kita ko, D. Ž. apklausiama parodė, kad A. K. paprašius, kartu su ja į sodybą apžiūrėti namo stogo vyko (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. L., kuris geranoriškai sutiko jai padėti, prižiūrėti remonto darbų atlikimą ir su kuriuo vieninteliu ji vėliau ir bendravo, AB „A“ atliekant namo stogo remonto darbus. Bendrovei atlikus stogo remonto darbus ir V. L. perdavus jai raktus nuo namo, ji vėliau apžiūrėjusi pamatė, kad ne visi remonto darbai buvo atlikti, nebuvo pakeistos namo durys. Tikėjosi, kad likę remonto darbai bendrovės bus atlikti ir ji atsiskaitys su bendrove, tačiau 2015 m. susitikus su L. P., kurį matė pirmą kartą, jis pasakė, kad daugiau darbų nebeatliks. Netrukus jai paštu buvo atsiųsta sąskaita bei darbų atlikimo aktas, po ko ji buvo nuvykusi į bendrovę ir atliko mokėjimus pagal jai išrašytą sąskaitą (t. 15, b. l. 75-86; t. 19, b. l. 116-118).

38. Pirmiau išdėstytas A. K., o taip pat ir D. Ž. nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas V. L.. Iš pastarojo parodymų matyti, kad 2013 m. spalio mėn. vykusio A. K. ir D. Ž. susitikimo (duomenys neskelbtini) metu, (duomenys neskelbtini) buvo pasikvietęs jį, paprašė kartu su Dž. Ž. nuvažiuoti ir apžiūrėti jos (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, sakė, kad reikės remontuoti namo stogą, todėl reikia apžiūrėti jo būklę. V. L. patvirtino, kad tą pačią dieną ir vėliau dar kartą buvo nuvažiavęs kartu su Dž. Ž. apžiūrėti sodybos. Apžiūrėjęs namo būklę, jis nustatė, kad stogo būklė yra bloga, reikia remonto. Kadangi D. Ž. vyras buvo miręs, jis pasakė, kad padės, prižiūrės, jog darbai būtų atlikti kokybiškai, ką vėliau ir darė. V. L. patvirtino, kad prižiūrėti remonto darbus nebuvo A. K. nurodymas, tai jis atliko savo nuožiūra. Pasak liudytojo, A. K. tik pradžioje jo paprašė, kad apžiūrėtų D. Ž. sodybos būklę, taip pat vėliau perdavė jam šios sodybos raktus. Kad vėliau A. K. domėtųsi atliekamais remonto darbais, to nebuvo. Dėl remonto darbų jis bendravo tiesiogiai su Dž. Ž.. V. L. patvirtino, kad D. Ž. namo stogo remontą atliko AB „A“, tačiau kas kreipėsi į šią bendrovę dėl remonto darbų atlikimo, jam nėra žinoma, taip pat nėra žinomos aplinkybės, susijusiosios su medžiagų įsigijimu bei apmokėjimu už darbus. Be to, parodė, kad kalbų su A. K., L. P., R. V. apie tai, kad D. Ž. namo stogo remontą atliks nemokamai, nei prie jo, nei su juo nebuvo (t. 18, b. l. 151-153, 167-170; t. 4, b. l. 60-63, 65-67, 80-83).

39. Teisiamojo posėdžio metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoju apklaustas AB „A“ generalinis direktorius L. P. parodė, kad 2013 m. spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, po kažkokio posėdžio, jį pasikvietė (duomenys neskelbtini) A. K. ir paprašė suremontuoti, pakeisti D. Ž. namo stogo dangą. Kadangi tuo metu buvo laisvų darbuotojų, jis sutiko, po ko, lapkričio viduryje paskambinęs A. K. pasakė, kad turi sodybos raktus, sutarė, kad jis juos perduos V. L., o šis R. V., kurį jis paskyrė stogo remonto darbų vykdytoju. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, tiek teisme L. P. kategoriškai patvirtino, kad jokio reikalavimo atlikti neatlygintinai D. Ž. namo stogo remontą iš A. K. nebuvo. Iš (duomenys neskelbtini) buvo tik prašymas atlikti namo stogo remonto darbus, konkrečiai pakeisti stogo dangą. Tai, kad darbus reikia atlikti neatlygintinai, buvo jo paties prielaida, padaryta ilgą laiką nesulaukus prašymo dėl stogo remonto atlikimo. Būtent ilgai nesulaukus iš namo savininkų paminėto prašymo, darbų vykdymo eigoje susikaupus panaudotų medžiagų kiekiui, jis davė nurodymą R. V. nurašinėti medžiagas ant kitų bendrovės vykdomų objektų, apie ką A. K. taip pat nieko nežinojo. Be kita ko, liudytojas parodė, kad 2013 m., po (duomenys neskelbtini) prašymo pakeisti namo stogo dangą savo padėjėjai G. B. K. buvo pasakęs palikti gaunamų dokumentų registracijos žurnale tuščią eilutę, į kurią bus įrašytas prašymas dėl stogo remonto darbų (duomenys neskelbtini) atlikimo. Jeigu jis tuo metu būtų planavęs neatlygintinai suremontuoti namą, medžiagų nurašymą, tokiu atveju tuščios eilutės registracijos žurnale nebūtų reikėję palikti, būtų nereikėję ir prašymo. Šias L. P. nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoja apklausta G. B. K.. Liudytoja nuosekliai parodė, kad L. P. 2013 m. lapkričio mėnesį jai nurodė palikti tuščios vietos 2013 m. gaunamų dokumentų registre, nes vėliau gali tekti į šį registrą įrašyti gautą dokumentą. Todėl ji šio registro žurnale 98 puslapyje, po įrašo I- 309 paliko tuščios vietos vienam gaunamų dokumentų įrašui I-310, į kurią 2014 ar 2015 metais, tikslaus laiko nepamena, L. P. nurodymu atgaline 2013 m. lapkričio 12 d. data buvo užregistruotas jo atneštas 2013 m. lapkričio 12 d. data surašytas D. Ž. prašymas atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remontą ir pakeisti namo lauko duris (t. 18, b. l. 166-167; t. 4, b. l. 117-118).

40. Be nurodytų aplinkybių liudytojas L. P. paminėtų apklausų metu taip pat parodė, kad prašymą dėl stogo remonto darbų atlikimo D. Ž. jam perdavė tik 2015 m. Kada ir kur ji jį surašė, jam nėra žinoma. Iki to laiko, 2014 m. rudenį jį buvo pasikvietęs A. K., sakė, kad vyksta lyg kažkoks tyrimas, klausė, ar sutvarkyti dokumentai dėl D. Ž. namo remonto, į ką jis jam atsakė, kad neturi net prašymo dėl remonto darbų atlikimo. Po to jis su V. L., vėliau vienas 2-3 kartus buvo nuvažiavęs į sodybą, ieškojo D. Ž., tačiau nerado. Dar kartą D. Ž. namo remonto klausimu su A. K. jis buvo susitikęs 2015 m. gegužės ar birželio mėnesį (duomenys neskelbtini). A. K. dar kartą pasakė, kad lyg kažkoks tyrimas dėl remonto darbų sodyboje (duomenys neskelbtini), klausė jo, ar sutvarkyta dokumentacija, ar atsiskaitė D. Ž. už darbus, į ką jis atsakė, kad dar neturi prašymo. Po šio susitikimo su A. K. jis vėl buvo nuvykęs į sodybą (duomenys neskelbtini), kur pirmą kartą susitiko su Dž. Ž., kuri jam padavė 2013 m. data surašytą prašymą dėl remonto darbų sodyboje atlikimo. Paminėtas prašymas buvo įregistruotas bendrovės gaunamų dokumentų registracijos žurnale paliktoje tuščioje eilutėje. R. V. jo prašymu surašė statybos darbų atlikimo aktą minimaliomis kainomis už atliktus statybos darbus, nes sodyboje naudotos medžiagos jau buvo nurašytos kituose objektuose. Statybos darbų atlikimo aktas, sąskaita faktūra buvo paštu išsiųsti D. Ž., kuri atvykusi į bendrovę už atliktus statybos darbus sumokėjo apie 1 700 eurų (t. 19, b. l. 7-13; t. 3, b. l. 162-167).

41. Netikėti šiais liudytojo L. P. parodymais, kaip ir A. K. bei D. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo. Tai, kad iš A. K. pusės nebuvo reikalavimo, nurodymo (pavedimo) neatlygintinai atlikti D. Ž. gyvenamojo namo stogo remontą, aptartų aplinkybių kontekste, leidžia teigti ir byloje užfiksuotas 2013 m. lapkričio 12 d. R. V. ir L. P. telefoninis pokalbis (t. 1, b. l. 155-156). Iš šio pokalbio turinio matyti, kad L. P. paskambinęs teiravosi R. V., ar šis jau apžiūrėjo D. Ž. sodybą, kalbėjo apie būtinų atlikti darbų apimtis. R. V. nurodžius, kad reikia keisti ne tik dangą, bet visą stogą, gegnes, apšiltinti, L. P. ne kartą pakartojo, kad pas jį buvo prašymas tik pakeisti stogo dangą. Svarbu pastebėti ir tai, kad aptariamo pokalbio metu L. P. ne kartą akcentavo P. V., kad šis viską susimatuotų, nes reikės paskaičiuoti sąmatą, darbus (L. P. „Nu ir tada susimesim panašiai darbus, sąmatą, viskų tada reikia padaryt, paskiau jau kai susimatuosim“, „A... gerai, tai tada susiskaičiuok viską ir pasakysim, man buvo prašymas iš pradžių tik stogas“, „A, tai tadu žiūrėsim, tai tadu viską susirašyk, kas reikia, man tai buvo prašymas tik stogui“). Teisiamojo posėdžio metu, komentuodamas aptariamą telefoninį pokalbį, L. P. patvirtinimo, kad šio pokalbio metu buvo kalbama apie tai, jog išsiplėtė remonto darbų apimtys, kai tuo tarpu iš A. K. buvo prašymas tik pakeisti stogo dangą. Jis nurodė R. V. viską suskaičiuoti, kad suskaičiuotų sąmatą, kiek kainuos darbų atlikimas, kas patvirtina, kad buvo kalbama apie atlygintinus darbus (t. 19, b. l. 12). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad jeigu nagrinėjamu atveju būtų buvęs A. K. reikalavimas, nurodymas, prašymas ar kitokiu būdu išreikštas pageidavimas D. Ž. namo stogo remonto darbus atlikti neatlygintinai, nebūtų buvę poreikio sudaryti remonto darbams panaudotų medžiagų sąmatą, juolab skaičiuoti darbų atlikimo kainą, kaip ir nebūtų pagrindo L. P. tikėtis bei AB „A“ 2013 m. gaunamų dokumentų registracijos žurnale lapkričio mėnesį palikti tuščią eilutę dokumento dėl D. Ž. namo remonto darbų atlikimo užregistravimui.

42. Vertinant pirmiau paminėtų asmenų nurodytų aplinkybių patikimumą, svarbu pažymėti ir tai, kad nors kriminalinės žvalgybos veiksmai nagrinėjamoje byloje buvo sankcionuoti dar 2013 m. spalio 9 d., tačiau nei D. Ž. ir A. K. susitikimas, jų pokalbis, vykęs (duomenys neskelbtini) tarnybiniame kabinete, nei vėliau vykęs A. K. pokalbis su L. P. dėl D. Ž. gyvenamojo namo stogo remonto nebuvo užfiksuoti. Kai tuo tarpu iš byloje užfiksuotų 2013 m. spalio 22 d. V. L. ir N. M. telefoninių pokalbių matyti, kad šią dieną D. Ž. ir buvo susitikusi su A. K., o V. L., paprašytas A. K., vyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti D. Ž. priklausančio gyvenamojo namo stogo (t. 1, b. l. 151-153). Kartu, vertinant nurodytų V. L. ir N. M. užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį, pažymėtina ir tai, kad šių pokalbių metu N. M. išsakyta frazė apie „specialią (duomenys neskelbtini) užduotį“, priešingai nei teigia prokuroras, nei vertinant atskirai, nei kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, duomenimis, nesuteikia pagrindo teigti, kad A. K. reikalavo, pavedė (nurodė) L. P. D. Ž. namo stogo remontą atlikti neatlygintinai.

43. Pažymėtina ir tai, kad iš kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo užfiksuoti tik keli A. K. telefoniniai pokalbiai, su Dž. Ž. ir L. P.. Šių pokalbių metu, kaip ir apklausiant byloje eilę liudytojų, nebuvo gauta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. K. reikalavo, nurodė (pavedė) L. P., kitokiu būdu jam leido suprasti, jog D. Ž. namo stogo remonto darbai turi būti atlikti neatlygintinai. 2013 m. lapkričio 18 d. užfiksuotų A. K. ir D. Ž., A. K. ir L. P. pokalbių metu buvo kalbama tik apie D. Ž. namo raktų perdavimą, tuo tarpu 2013 m. lapkričio 26 d. tarp A. K. ir D. Ž. vykusio telefoninio pokalbio metu, į kurį vėliau įsijungė ir V. L., A. K. Dž. Ž. informavo, kad išvyksta į kelionę, todėl dėl remonto iškilusius klausimus ji galės aptarti su V. L., po ko D. Ž. ir V. L. susitarė dėl judviejų susitikimo sodyboje (t. 1, b. l. 156, 159-161). Nurodytų aplinkybių kontekste, svarbu akcentuoti tai, kad jokie byloje esantys įrodymai, duomenys nepatvirtina to, kad A. K. po prašymo suremontuoti D. Ž. namo stogą L. P. išsakymo, būtų domėjęsis tolimesne remonto darbų eiga, darbų atlikimui naudojamomis medžiagomis, būtų lankęsis minėtoje sodyboje. Tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai (L. P., R. V., V. L.), D. Ž. parodymai, tiek ir byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vertinant juos visumoje, patvirtina, kad savo iniciatyva, siekdamas padėti D. Ž., kaip vienišai moteriai, namo stogo rekonstrukcijos darbų apimtis derino, atliekamus darbus prižiūrėjo tik V. L.. Būtent jis Dž. Ž. informavo apie darbų pabaigą, susitikęs su ja sodyboje, aprodė atliktus darbus bei grąžino jai namo raktus, už ką atsidėkodama D. Ž. įteikė V. L. dovaną.

44. Iš pirmiau išdėstytų A. K. bei L. P. nurodytų aplinkybių matyti, kad po D. Ž. namo stogo remonto atlikimo jie buvo susitikę bei apie tai kalbėjo du kartus, vienas susitikimas vyko 2014 m. liepos mėn., o kitas 2015 m. birželio 18 d. A. K. kabinete (duomenys neskelbtini). Sutikimų metu A. K. teiravosi L. P., ar D. Ž. namo remontas yra įformintas griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Šios A. K. ir liudytojo L. P. nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuotas 2014 m. liepos 21 d. nuo 10:18:43 iki 10:19:55 val. vykęs A. K. ir L. P. susitikimas (duomenys neskelbtini) kabinete (t. 2, b. l. 67-69), tačiau šio trumpo pokalbio metu, nei jį vertinant atskirai, nei kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, duomenimis, nebuvo užfiksuota jokių A. K., L. P. pirmiau nurodytas aplinkybes paneigiančių ir tuo pačiu kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinančių aplinkybių. Iš užfiksuoto pokalbio matyti, kad L. P. A. K. nurodė „Jum, jum reikėtų pasikalbėti su...“, į ką A. K. atsakė „Kur.“, po ko L. P. nurodė „D.“; A. K. pasiteiravus „Dar nori ko nors?“, L. P. nurodė „Mhm“, po ko pašnekovai pakeitė pokalbio temą ir netrukus kartu išėjo iš kabineto. Nurodytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi A. K. atžvilgiu buvo sankcionuotas, be kita ko, BPK 158 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymas, t. y. leista patekti ir į A. K. tarnybinį kabinetą, ten sumontuoti bei išmontuoti slaptas vaizdo ir garso stebėjimo technines priemones (kas ir buvo padaryta), daryti vaizdo ir garso įrašus (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos t. 4, b. l. 36-44), tačiau dėl techninių priemonių 2015 m. gegužės 6 d. gedimo (kurios išmontuotos buvo 2015 m. birželio 16 d.) A. K. ir L. P. nurodomas susitikimas nebuvo užfiksuotas (t. 14, b. l. 80-87; t. 23, b. l. 42-43, 63-66, 82, 84-90). Nurodytu laikotarpiu nebuvo atliekamas ir paminėta Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi sankcionuotas A. K., L. P. slaptas sekimas. Nors aptariamu laikotarpiu buvo atliekama ta pačia teismo nutartimi sankcionuota tiek A. K., tiek L. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimis leista iš telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių gauti informaciją apie A. K., L. P. naudotų telefono numerių telekomunikacinius įvykius (t. 23, b. l. 59-60, 61-62), vien tai, kad šių procesinių veiksmų atlikimo metu nebuvo gauta duomenų apie A. K. ir L. P. minimą 2015 m. birželio 18 d. vykusį judviejų susitikimą, nesuteikia pagrindo teigti, kad tokio susitikimo ir paminėtų asmenų nurodomo pokalbio nebuvo.

45. Kartu, vertindama dėl aptariamos nusikalstamos veikos byloje surinktus įrodymus, duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo, sprendžiant A. K. kaltės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį klausimą, remtis L. P. 2015 m. spalio 21 d. protokole – pareiškime bei ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktų apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino tik savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Liudytojas nurodė, kad jokio pareiškimo byloje nesiruošė rašyti, jis buvo surašytas tyrėjo S. G. įtakoje. Po AB „A“ atliktos kratos jam paskambino tyrėjas S. G., kuris pasiūlė atvykti į (duomenys neskelbtini) STT būstinę. Jam nuvykus su advokatu, tyrėjas pradėjo aiškinti, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes yra padaryti nusikaltimai – kyšininkavimas, buhalterinės apskaitos tvarkymas, todėl reikia parašyti pareiškimą. Tokiu atveju byla dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo bus atskirta į atskirą ir perduota FNTT, o dėl kyšio jis bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pasak L. P., didžiąją dalį pareiškime bei apklausų protokoluose nurodytų aplinkybių surašė tyrėjas S. G., dalis šiuose procesiniuose dokumentuose neva jo nurodytų aplinkybių jam net nebuvo žinomos (jis nebuvo su savimi pasiėmęs jokių dokumentų, todėl jis negalėjo nurodyti buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų, visų tų skaičių, jam nebuvo žinomos aplinkybės apie sąsajas su viešaisiais pirkimais), dalis jų buvo nurodyta neteisingai (jis, išskyrus R. V., nedavė jokių nurodymų J. E., D. R.). Be kita ko, L. P. teisme parodė ir apie tai, kad iš karto po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis sulaukė tyrėjo S. G. skambučio, kuris pasakė, kad jis turi užsukti pas jį į kabinetą. Tą pačią dieną nuvykus pas tyrėją, iš jo gavo pastabų, kad negerai davė parodymus teisme, todėl turės po kelių dienų atvykti apklausai. Atlikus nurodytą apklausą, jis protokolo gale savo ranka įrašė, kad prieštarauja surašytam protokolui (t. 19, b. l. 7-13). Siekiant išsiaiškinti, be kita ko, ir liudytojo L. P. nurodytas aplinkybes, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas byloje ikiteisminį tyrimą atlikęs buvęs STT pareigūnas S. G.. Nors liudytojas S. G. apklausiamas ir neigė, kad jis pakvietė L. P. į STT tarnybą rašyti pareiškimą, tačiau tvirtino, kad tai padarė kiti pareigūnai. Be kita ko, liudytojas parodė, kad prieš protokolo-pareiškimo surašymą su L. P. viršininko Ž. K. kabinete buvo bendraujama neoficialiai, po ko jis buvo pristatytas pas jį protokolo-pareiškimo surašymui. Surašant protokolą-pareiškimą L. P. nurodomos aplinkybės jam kėlė abejones, matėsi, kad jis sako netiesą. Sprendžiant iš šio liudytojo parodymų, atliekant ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje buvo naudojamos perteklinės priemonės, tyrimui reikšmingiems asmenims daromas neleistinas poveikis (t. 23, b. l. 160-162).

46. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors tiek kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu L. P. atžvilgiu buvo atliekami slapti tyrimo veiksmai, kurių sankcionavimas buvo grindžiamas tame tarpe ir duomenimis apie galimai jo daromas nusikalstamas veikas, tarp kurių ir galimas bendrovės „A“ didelės vertės turto iššvaistymas, 2015 m. spalio 14 d. paminėtoje bendrovėje buvo atlikta krata, siekiant surasti ir BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingus dokumentus bei daiktus (t. 5, b. l. 150-151, 152, 153-162), nepaisant to, L. P. iš karto po kratos atlikimo tą pačią dieną buvo apklaustas liudytoju, įspėjant jį dėl vengimo duoti parodymus, taip pat dėl melagingų parodymų davimo (t. 3, b. l. 115-118). Apklausiamas šios apklausos metu apie D. Ž. namo stogo remonto aplinkybes, L. P. neužsiminė apie jokius A. K. atliktus veiksmus, susijusius su paminėto namo stogo remontu, tačiau jau 2015 m. spalio 21 d. kreipėsi į STT (duomenys neskelbtini) valdybą, kur tyrėjas S. G. priėmė jo protokolą-pareiškimą apie (duomenys neskelbtini) A. K. perduotą kyšį – ne mažiau 7 000 Eur statybinėmis medžiagomis, suremontuojant D. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, kurį A. K. pareikalavimu buvo priverstas duoti (t. 3, b. l. 119-124). Po ko, 2015 m. spalio 27 d. tyrėjui S. G. L. P. apklausus specialiuoju liudytoju, 2016 m. rugsėjo 15 d. prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, nustačius BK 227 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI - 1472 redakcija) numatytas sąlygas, L. P. ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą (t. 3, b. l. 128-139, 140-145, 149-154). Netrukus po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, 2016 m. spalio 10 d. L. P., kaip liudytojas, buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur pakeitė savo parodymus, paneigdamas esminę aplinkybę ir nurodydamas, kad A. K. nereikalavo jo atlikti D. Ž. namo stogo remontą neatlygintinai, iš karto po ko 2016 m. spalio 14 d. buvo iškviestas apklausai, be kita ko, paaiškinti savo parodymų keitimo priežastis (t. 3, b. l. 168- 174). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šios apklausos metu L. P., beje nedalyvaujant atstovui, ir patvirtino 2015 m. spalio 21 d. protokole-pareiškime, 2015 m. spalio 27 d. apklausos protokole nurodytas aplinkybes, apklausos protokolo gale patikslino jame išdėstytas aplinkybes, rankraštiniu įrašu nurodydamas, kad „iš (duomenys neskelbtini) A. K. buvo prašymas pakeisti namo stogo dangą, o ne reikalavimas. Vėliau įvykių eigoje aš supratau, kad tai buvo prašymas atlikti darbus nemokamai“.

47. Nurodyta procesinių įvykių bei procesinių veiksmų seka, jų metu užfiksuoti duomenys, vertinant juos pirmiau išdėstytų liudytojų parodymų kontekste, tame tarpe apie galimą pareigūnų panaudotą baudžiamajame procese uždraustą poveikį, kelia pagrįstų abejonių dėl šių duomenų gavimo teisėtumo bei jų turinio patikimumo, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Kartu nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai gali būti perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai tik byloje esantiems įrodymams patikrinti. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, jie gali būti reikšmingi tikrinant ir vertinant kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo teisme duotus parodymus, kitus byloje ištirtus duomenis.

48. Taigi iš pirmiau aptartų byloje teisėtais būdais gautų įrodymų, duomenų matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) A. K. atlikti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis, D. Ž. nurodžius apie (duomenys neskelbtini) turimą sodybą, sodybos stogui reikalingą remontą bei paprašius rekomenduoti kokybiškai tokius remonto darbus atliekančią bendrovę ar pavienius asmenis, pasikvietė už (duomenys neskelbtini) darbuotoją V. L., kurio paprašė nuvykti ir apžiūrėti D. Ž. priklausančio (duomenys neskelbtini) esančio namo stogą. V. L. A. K. informavus, kad stogo būklė yra bloga, pastarasis susisiekė su AB „A“ generaliniu direktoriumi L. P., kurio paprašė pakeisti paminėto D. Ž. priklausančio namo stogo dangą. Be kita ko, A. K. supažindino V. L. su Dž. Ž., nurodė, kad dėl stogo remonto darbų atlikimo ji gali kreiptis į V. L.. D. Ž. per kitą asmenį perdavus A. K. sodybos raktus remonto atlikimui, šis juos perdavė V. L., kuris juos atidavė L. P. paskirtam darbų vykdymo vadovui R. V.. Iš esmės tokius pat atliktus A. K. veiksmus skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, duomenis, nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad nurodyti A. K., kaip (duomenys neskelbtini) ir tarybos nario, atlikti veiksmai (duomenys neskelbtini) vadovės interesais, prašant (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojo V. L. nuvažiuoti įvertinti D. Ž. gyvenamojo namo stogo būklę, kreipiantis su prašymu į AB „A“ generalinį direktorių L. P. dėl privataus namo stogo remonto, žinant, jog ši bendrovė nuolat dalyvauja (duomenys neskelbtini) skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, tarpininkaujant dėl sodybos raktų perdavimo, nebuvo susiję su jo funkcijų vykdymu ir turėjo aiškiai privatų pobūdį, kas šiuo atveju galėtų būti vertinama, kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas. Tačiau, nurodytus byloje nustatytus A. K. atliktus veiksmus pripažinti atitinkančiais BK 228 straipsnyje įtvirtintą objektyvųjį požymį - piktnaudžiaviną tarnybine padėtimi, nėra pagrindo. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo dėl savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudoja arba nepanaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šiuo atveju byloje nėra nustatyta, kad A. K., kaip (duomenys neskelbtini), jam įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus būtų panaudojęs priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, A. K. atlikti veiksmai neįtakojo ir AB „A“ nuostolių. Vien tai, kad L. P. netinkamai interpretavo susidariusią situaciją ir savo iniciatyva nusprendė, jog D. Ž. gyvenamojo namo stogas (duomenys neskelbtini) turi būti suremontuotas nemokamai, AB „A“ sąskaita, pats nusprendė remontui panaudotas medžiagas ir darbuotojų darbą nurašyti kituose bendrovės vykdytuose objektuose, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu A. K. atliktus pirmiau nurodytus veiksmus pripažinti nusikalstamais BK 228 straipsnio prasme ir taikyti jam šiame straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę.

49. Tai, kad A. K. veikoje nėra BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados dėl didelės neturtinės žalos padarymo valstybei bei (duomenys neskelbtini).

50. BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Įstatymas nevardija neturtinės žalos formų. Neturtinė žala gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir pan. Įstatymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju, ar padaryta žala laikytina didelė ar ne, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai: padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, Nr. 2K-355-2009).

51. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes A. K. veiksmai apsiribojo nurodymo (pavedimo) suremontuoti D. Ž. gyvenamojo namo stogą AB „A“ generaliniam direktoriui davimu, taip pat V. L. supažindinimu su Dž. Ž., prašymu, kad V. L. apžiūrėtų D. Ž. priklausančio gyvenamojo namo stogo būklę, rakto nuo šio gyvenamojo namo perdavimu V. L., kurie truko trumpą laiko tarpą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. K. po nurodytų veiksmų atlikimo būtų domėjęsis atliekamais paminėto namo remonto darbais, jų atlikimui būtinų statybinių medžiagų įgijimu bei panaudojimu. AB „A“ atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų D. Ž. gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijai, kurie buvo atlikti bendrovės sąskaita, vertė gerokai mažesnė nei 250 MGL dydžio suma (veikos padarymo metu 250 MGL atitiko 32 500 Lt (9 412,65 Eur) sumą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal skundžiamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, A. K. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nebuvo padaryta jokia kita nusikalstama veika. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad viešojoje erdvėje pasklidusi informacija apie galimą (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, atliekant D. Ž. priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, sukėlė didelį rezonansą, sumenkino (duomenys neskelbtini) prestižą, o tuo pačiu ir diskreditavo (duomenys neskelbtini) vardą. Priešingai, viešai prieinama informacija patvirtina, kad po aptariamos informacijos pasirodymo viešojoje erdvėje (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju daryti išvadą, kad A. K. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei, (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kaip ir nebuvo pagrindo konstatuoti, kad A. K. veiksmuose yra visi BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį naikinama ir šioje dalyje jam priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

52. Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nustačius, jog A. K. veiksmuose nėra jam inkriminuotos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir pagrindo spręsti prokuroro apeliaciniame skunde prašomos BK 68¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. K. klausimą.

Dėl BK 226 straipsnio 5 dalies taikymo.

53. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo A. K. pagal BK 226 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu. Nurodo, kad teismas, vertindamas dėl šios veikos byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir byloje priėmė neteisingą procesinį sprendimą.

54. Šių apelianto argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje dėl šios A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, duomenis, skundžiamame nuosprendyje pateiktas teismo išvadas dėl jų vertinimo, taip pat prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo konstatuoti, kad A. K. pagal BK 226 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai. Šiame procesiniame sprendime jau minėta, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma.

56. Iš kaltinamojo akto matyti, kad A. K. pagal BK 226 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) buvo kaltinamas tuo, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini) tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 14.06 val. iki 15.03 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai iš D. S., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 0,5 l talpos butelį alkoholinio gėrimo – brendžio „Torres“, ne mažesnės kaip 8 Eur vertės, už tai pažadėjęs D. S. paveikti (duomenys neskelbtini) administracijos valstybės tarnautojus, jog šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra užtikrintų, kad (duomenys neskelbtini) priklausantis (duomenys neskelbtini) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų suteiktas nuomotis I. V. (buvusiai D.) ir, kad (duomenys neskelbtini) pasirūpins tolimesniu šio (duomenys neskelbtini) būsto šildymu.

57. Byloje liudytojos D. S. parodymais, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, A. K. tarnybiniame kabinete padarytame vaizdo ir garso įraše užfiksuotais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 14.06 val. iki 15.03 val. D. S. buvo atvykusi pas (duomenys neskelbtini) A. K. į jo tarnybinį kabinetą, atsinešė brendžio „Torres“ butelį, kurio vertė ne mažesnė nei 8 Eur, padėdama ant stalo, padavė jį A. K., po ko vykusio pokalbio metu prašė (duomenys neskelbtini), kad jis imtųsi teisėtų veiksmų, jog (duomenys neskelbtini) priklausantis (duomenys neskelbtini) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų suteiktas nuomotis I. V. (buvusiai D.), toliau būtų tęsiamas šio buto kūrenimas. Šių byloje nustatytų aplinkybių neneigia ir pats A. K., tačiau tvirtina, kad jis iš D. S. paminėto brendžio butelio nepriėmė, liepė jį jai pasiimti ir išsinešti, ką ši išeidama iš jo kabineto ir padarė.

58. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame nuosprendyje išdėstytus įrodymus, padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, už tai pažadėjęs D. S. paveikti (duomenys neskelbtini) administracijos valstybės tarnautojus, jog šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Pasak prokuroro, tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta, teismui netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Kyšio priėmimo faktą, apelianto teigimu, patvirtina D. S. 2015 m. lapkričio 11 d. protokole-pareiškime, jos 2016 m. vasario 1 d. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, taip pat taikant procesines prievartos priemones, A. K. tarnybiniame kabinete 2015 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 14.06 val. iki 15.03 val. padarytame vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys, liudytojų A. T., D. T. parodymai. Sutikti su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

59. Iš D. S. 2015 m. lapkričio 11 d. protokole-pareiškime užfiksuotų aplinkybių matyti, kad 2015 m. sausio viduryje, dienos nepamena, po pietų apsilankymo pas (duomenys neskelbtini) A. K. kabinete metu ji nuo visų daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų perdavė (duomenys neskelbtini) brendžio butelį „Torres“, kurio vertė ne mažiau kaip 8 Eur. Brendžio butelį A. K. perdavė, nes tokiu būdu norėjo atsidėkoti (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) administracija, atsižvelgusi į daugiabučio namo gyventų prašymus, pradėjo kūrenti (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat tikėjosi, kad bus laikomasi namo gyventojams A. K. duoto pažado ir (duomenys neskelbtini) vadovaujama (duomenys neskelbtini) administracija inicijuos šio labai prastos būklės (duomenys neskelbtini) buto suremontavimą. Šio susitikimo metu taip pat (duomenys neskelbtini) prašė, kad jis imtųsi visų teisėtų būdų, kad suremontavus paminėtą (duomenys neskelbtini) butą, jame nebūtų apgyvendinta I. D. (V.), kuri veda asocialų gyvenimo būdą. D. S., pranešdama apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) A. K. 2014 m. spalio mėn. dėl minėto (duomenys neskelbtini) buto remonto lankėsi daugiabučio gyventojas A. T., vėliau lapkričio mėn. tuo pačiu klausimu (duomenys neskelbtini) lankėsi bei su (duomenys neskelbtini) kalbėjo ir ji kartu su dauguma daugiabučio namo gyventojų. (duomenys neskelbtini) pažadėjo pasidomėti, ką galima padaryti, tačiau nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turi ir daugiau (duomenys neskelbtini) būstų, kuriuos reikia remontuoti. 2014 m. lapkričio ar gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) A. K., keli vyriškiai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) L. P. dalyvavo jų daugiabučio gyventojų susirinkime, apžiūrėjo ten esantį (duomenys neskelbtini) butą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendė dėl šio buto remonto. A. K. vaikščiodamas su ja po daugiabutį pažadėjo, kad pasižiūrės, jog (duomenys neskelbtini) surastų lėšų suremontuoti (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) butą. Taip pat be paminėtų aplinkybių D. S. nurodė, kad pats (duomenys neskelbtini) A. K. neprašė, kad jam kaip nors atsidėkotų (t. 11, b. l. 87, 88-90).

60. D. S., 2016 m. vasario 1 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno įtariamąja, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 5 dalyje, taip pat patvirtino 2015 m. lapkričio 11 d. protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad A. K. iš jos brendžio „Torres“ butelį priėmė, apžiūrėjo ir pasidėjo pas save, po ko ji (duomenys neskelbtini) paprašė, kad šis padėtų, jog (duomenys neskelbtini) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų išnuomotas I. D., kuri pati bei jos šeima veda asocialų gyvenimo būdą. Taip pat (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) administracijos pastangomis jau pradėtas kūrenti paminėtas (duomenys neskelbtini) butas, bei paprašė, kad šis butas ir toliau būtų kūrenamas, kad (duomenys neskelbtini) jį suremontuotų. A. K. jai pažadėjo, kad prakontroliuos situaciją dėl buto nuomos, pažiūrės kokie numatyti pretendentai į šį (duomenys neskelbtini) būstą, kad šis (duomenys neskelbtini) butas ir toliau bus kūrenamas (duomenys neskelbtini) administracijos surasto žmogaus. Šios apklausos metu D. S. taip pat buvo pateiktas peržiūrėti ir A. K. tarnybiniame kabinete 2015 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 14.06 val. iki 15.03 val. užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, kurio dalį peržiūrėjusi, D. S. patvirtino, jog nurodytą dieną lankėsi (duomenys neskelbtini) A. K. kabinete, kur jam perdavė brendžio „Torres“ butelį. Protokole užfiksuota, kad viso vaizdo ir garso įrašo D. S. žiūrėti nepageidavo, nes teigė prisimenanti (duomenys neskelbtini) kabinete vykusį susitikimą (t. 11, b. l. 102-104). Netrukus po šios apklausos, 2016 m. vasario 18 d. prokuroro nutarimu, kuris patvirtintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje įtariamosios D. S. atžvilgiu pagal BK 226 straipsnio 5 dalį nutrauktas, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (t. 11, b. l. 135-137, 139).

61. Pažymėtina, kad po paminėtų procesinių sprendimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės byloje priėmimo, 2016 m. lapkričio 2 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu D. S., dalyvaujant jos pasirinktam atstovui, atsisakė duoti parodymus (t. 11, b. l. 153-154). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja, nors iš esmės ir nurodė tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė protokole-pareiškime, apklausiant įtariamąja, - patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku lankėsi pas (duomenys neskelbtini) A. K., prašė, kad būtų suremontuotas jų daugiabutyje esantis (duomenys neskelbtini) butas, dėkojo, kad šis butas, atsižvelgus į gyventojų prašymus, buvo pradėtas šildyti, kalbėjo apie tolimesnį jo šildymą, taip pat kalbėjo su (duomenys neskelbtini) apie tai, kad daugiabučio gyventojai nenori, jog šiame bute apsigyventų D., kiti asmenys, kurie veda asocialų gyvenimo būdą, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad pas A. K. atsinešė brendžio „Torres“ butelį, kurį norėjo perduoti (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškai neigė, kad atsineštą brendžio butelį paliko (duomenys neskelbtini) A. K. kabinete. D. S. parodė, kad padėjus brendžio butelį su maišeliu A. K. ant stalo, šis atsisakė jį priimti, todėl ji išeidama iš kabineto butelį įsidėjo į rankinę ir išsinešė su savimi (t. 19, b. l. 24-25, 27-29).

62. Išdėstyti D. S. proceso eigoje duoti parodymai patvirtina, kad ji dėl esminių įvykio aplinkybių nebuvo nuosekli. Pažymėtina ir tai, kad pagrįstų abejonių nagrinėjamu atveju kelia D. S. protokolo-pareiškimo surašymo aplinkybės. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. S. pas A. K. tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini) lankėsi, nunešė (duomenys neskelbtini) brendžio butelį 2015 m. sausio 14 d., tuo tarpu paminėtas protokolas-pareiškimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prokuratūros patalpose STT pareigūno S. G. buvo surašytas 2015 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus beveik dešimčiai mėnesių po galimo kyšio perdavimo. Kai tuo tarpu nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios BK 226 straipsnio 6 dalies nuostatos numatė, kad asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl protokolo-pareiškimo surašymo aplinkybių apklausta D. S. parodė, kad ji pati nesiruošė rašyti jokio protokolo-pareiškimo, į prokuratūrą 2015 m. spalio ar lapkričio mėnesį nuvyko, nes jai paskambino STT pareigūnai ir liepė prisistatyti. Nuvykus į prokuratūrą, pareiškimas buvo surašytas, dalyvaujant keliems pareigūnams, jai buvo daromas spaudimas, rašoma tai, kas aktualu pareigūnams. Nurodytas D. S. aplinkybes iš dalies patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas paminėtą protokolą-pareiškimą surašęs, o taip pat D. S., kaip įtariamosios, apklausą atlikęs S. G.. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad D. S. iš tikrųjų į prokuratūrą rašyti protokolą-pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką atvyko ne savo iniciatyva, o nurodžius STT pareigūnams (t. 23, b. l. 160- 162). Nurodytų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nepaisant to, kad buvo surašytas D. S. protokolas-pareiškimas, kuriuo pastaroji pareigūnams pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), 2016 m. vasario 1 d. jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir ji buvo apklausta įtariamąja.

63. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmens, kurio veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 5 dalies sąlygas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra besąlyginis ir prokurorui bei teismui privalomas. Ryšium su tokiu įstatyminiu kyšio davėjo atsakomybės teisiniu reglamentavimu, asmeniui, atitinkančiam BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, prokuroras nereiškia ir negali pareikšti įtarimo, jam nėra ko bijoti baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos, dėl to jis nėra apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jam netaikomi BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Dėl tokio kyšį davusio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimo teisinio reguliavimo, jam pačiam pranešus apie nusikaltimą ir esant pakankamai įrodymų dėl kyšio priėmimo fakto, asmeniui nėra prasmės nei atsisakyti duoti parodymus, nei duoti neteisingus parodymus. Duodamas parodymus jis negali nei sau pakenkti, nei suvaržyti kitų asmenų teisių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-696/2016). Taigi tokiu atveju asmuo apklausiamas liudytoju bendra tvarka, tame tarpe įspėjant jį ir dėl melagingų parodymų davimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta teismų praktika yra aktuali taip pat ir taikant BK 226 straipsnio 5 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nuostatas. Tokiu būdu nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju D. S. ikiteisminio tyrimo metu suteikus įtariamosios statusą ir ją apklausus įtariamąja, be kita ko, buvo pažeista ir A. K. teisė į gynybą. Akivaizdu, kad D. S. puikiai suvokė tokio jai suteikto procesinio statuso teisinę reikšmę ir galimas vienokių ar kitokių parodymų davimo pasekmes. Juolab, kad sprendžiant iš jos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, ji ir pareigūnų buvo įspėta apie galimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių D. S. protokole-pareiškime, jos, kaip įtariamosios, apklausos protokole užfiksuotus parodymus laikyti patikimais ir jais remtis, sprendžiant A. K. kaltės pagal BK 226 straipsnio 5 dalį klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, nėra pagrindo.

64. Tuo tarpu be prokuroro akcentuojamų D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (kurie, beje, galėtų būti vertinami tik kaip duomenys byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis)), byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad A. K. kaltinime nurodytą dieną priėmė D. S. jam atneštą mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį.

65. Byloje, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, A. K. tarnybiniame kabinete užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, jame užfiksuotus duomenis vertinant kartu su D. S., A. K. teisme duotais parodymais, patvirtina, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku D. S. lankėsi A. K. tarnybiniame kabinete, prasegtoje rankinėje įdėtame raudoname maišelyje atsinešė brendžio „Torres“ butelį, kurį padėdama ant stalo padavė A. K.. Iš įraše užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad A. K. matė šį brendžio butelį, pokalbio metu paminėjo atnešto gėrimo pavadinimą. Kita vertus, paminėtame vaizdo ir garso įraše, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nėra užfiksuota duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad D. S. atneštą brendžio butelį A. K. priėmė. Iš paminėtame įraše užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad A. K. tiek susitikimo pradžioje D. S. padėjus maišelį su brendžio buteliu, tiek ir susitikimo pabaigoje, prieš jai išeinant iš jo kabineto, neigiamai sureagavo į atneštą „dovaną“, ne kartą nurodė, kad D. S. atneštą butelį pasiimtų. Iš užfiksuoto pokalbio matyti (vaizdo įrašas neinformatyvus, nes jame nesimato nei A. K. stalo, nei prie jo sėdėjusių pačių pašnekovų), kad A. K. reaguodamas į paminėtus D. S. veiksmus pasakė „D., taip negalima, D., taip negalima“, „Prie ko čia padėjot, aš tam ir priimtas žmogus, sėsk“, „Neprovokuok čia tokių dalykų“, tuo tarpu prieš pat D. S. išeinant iš kabineto, A. K. šiai nurodė „O šitą, man šitą tikrai, klausyk“, „Man šitą tikrai pasiimk, aš jau tą pasilieku, a šitą, būk gera...“, „D., nu bet taip negalima. (neaiški kalba) kaip tu eini dabar pas mane reiškia... nu a pirmas kartas.“ (t. 10, b. l. 139-146). Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad būtent po pastarosios A. K. išsakytos frazės vaizdo ir garso įrašas penkioms sekundėms nutrūko, po ko užfiksuotame įraše matyti tik tai, kad D. S. stovi su užsegta rankine, raudono maišelio nesimato, o priešais ją stovi A. K., pasikalba dar kiek apie su nagrinėjamu įvykiu nesusijusius dalykus, atsisveikina ir D. S. išeina iš A. K. kabineto. Prokuroras akcentuoja tai, kad D. S. rankinės apimtis, šiai išeinant iš A. K. kabineto, buvo pastebimai sumažėjusi, kas ir patvirtina faktą, kad A. K. jam atneštą brendžio „Torres“ butelį priėmė. Teisėjų kolegija tokią apelianto nurodytą aplinkybę vertina tik kaip prielaidą, kuria, nesant byloje jokių kitų patikimų kyšio priėmimo faktą patvirtinančių įrodymų, duomenų, negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

66. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo liudytojų A. T., D. T. byloje duotų parodymų vertinimu. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad nurodyti liudytojai, kaip ir liudytoja V. K., patys nagrinėjamo įvykio nematė, kaltinime nurodytu laiku kartu su D. S. nesilankė A. K. kabinete, apie įvykio aplinkybes jiems žinoma iš D. S. (D. T. iš D. S., o A. T. iš D. T.). Tuo tarpu D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo daugiabučio gyventojams užsiminusi apie tai, jog atsidėkodama nuo visų gyventojų nunešė (duomenys neskelbtini) A. K. butelį brendžio, tačiau jiems nesakė apie tai, kad (duomenys neskelbtini) butelio nepriėmė.

67. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. K. pagal BK 226 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) išteisintas, nėra pagrindo. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (šiuo atveju, nustačius visus inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai) ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijos, kaltinimasis įrodinėti savo nekaltumo neprivalo ir įrodinėjimo naštos jam perkelti negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

68. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas A. K. pagal BK 226 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) išteisino, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. neįrodžius, kad jis padarė šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, tuo tarpu pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors D. S. ir atnešė A. K. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - brendžio „Torres“ butelį, tačiau byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, duomenų, kurie patvirtintų, jog pastarasis jį priėmė, t. y. nors įvykis ir buvo, tačiau nėra nustatyti visi požymiai, kad jį pripažinti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Dėl nurodytų aplinkybių A. K. pagal BK 226 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) turėjo būti išteisintas jo veiksmuose nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

69. Nuteistosios D. Ž. gynėjo teigimu, jo ginamoji nepagrįstai buvo kaltinama ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento – 2013 m. lapkričio 12 d. prašymo, adresuoto AB „A“ direktoriui, pagaminimą ir jo panaudojimą, nes dėl tokios nusikalstamos veikos jai ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pradėtas. Byloje D. Ž. ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas tik dėl netikro dokumento – AB „A“ atliktų darbų akto, surašyto 2014 m. balandžio mėnesį, pagaminimo ir jo laikymo. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo

70. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. lapkričio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, D. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas tame tarpe ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kuris tą pačią dieną, laikantis paminėto straipsnio 3 dalies reikalavimų, buvo užregistruotas Specialiųjų tyrimų tarnybos ikiteisminio tyrimo registracijos žurnale (t. 1, b. l. 60-61). Gynėjas teisingai nurodo, kad paminėtu tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas dėl netikro dokumento – AB „A“ atliktų darbų akto, surašyto 2014 m. balandžio mėnesį, pagaminimo ir jo laikymo. Dėl to paties netikro dokumento pagaminimo ir laikymo D. Ž. buvo pareikštas ir pirminis pranešimas apie įtarimą (t. 12, b. l. 185-186). Tuo tarpu galutinis pranešimas apie įtarimą pastarajai buvo įteiktas, vėliau kaltinimas pareikštas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį įtariant/kaltinant ją netikro dokumento – 2013 m. lapkričio 12 d. prašymo, adresuoto AB „A“ direktoriui, pagaminimu ir jo panaudojimu. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad ikiteisminis tyrimas yra aktyvus procesas, viso ikiteisminio tyrimo metu yra renkami duomenys, pagrindžiantys arba paneigiantys įtarimą, jų apimtis kinta, kaip kad nagrinėjamu atveju, gali paaiškėti ir naujos esminės tiriamos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-153 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu“ ikiteisminio tyrimo metu nustačius naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas dėl tiriamos veikos nėra nutraukiamas, o atliekamas tarpinis veikos kvalifikavimas, esant pagrindui, priimant sprendimą dėl veikos perkvalifikavimo ir/arba asmeniui, kuriam jau buvo pareikštas įtarimas, įteikiant naują (patikslintą ar galutinį) pranešimą apie įtarimą (11.2., 12-14. punktai, taip pat 21.1. punktas). Laikantis paminėtų rekomendacijų, nagrinėjamu atveju būtent tai ir buvo padaryta. Ikiteisminio tyrimo eigoje, tiriant D. Ž. ir jos dukrai priklausančio gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos aplinkybes, nustačius, kad galimai buvo pagamintas ne netikras dokumentas AB „A“ 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktas, o netikras dokumentas 2013 m. lapkričio 12 d. prašymas dėl remonto darbų atlikimo, adresuotas AB „A“ direktoriui, kuris galimai buvo ir panaudotas, D. Ž., įteikiant galutinį pranešimą apie įtarimą, buvo išdėstytos naujai nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje), dėl kurios (kurių) ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. lapkričio 3 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esminės faktinės aplinkybės, kurios vėliau buvo nurodytos ir jai pareikštame kaltinime. Esant nurodytoms aplinkybėms teigti, kad dėl galimo netikro dokumento – 2013 m. lapkričio 12 d. prašymo, adresuoto AB „A“ direktoriui, pagaminimo ir jo panaudojimo, D. Ž. ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, dėl šios veikos baudžiamasis procesas vyko neteisėtai, nėra pagrindo.

71. Gynėjas skunde akcentuoja skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą, siedamas jį su nuosprendžio atskirose dalyse nusikaltimo dalyko skirtingu įvardijimu („tikras“, „netikras“ dokumentas), taip pat inkriminuotame dokumente nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos skirtinga apimtimi. Teigia, kad dėl šių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančių prieštaravimų nėra aiškus ir vienareikšmiškai suprantamas teismo pateiktas nusikaltimo dalyko ir D. Ž. veiksmų vertinimas, neaišku, už kokią veiką nuteista D. Ž., tuo pažeista jos teisė į gynybą ir tai yra esminis BPK pažeidimas. Šie apelianto argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

72. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje iš tikrųjų D. Ž. surašytas 2013 m. lapkričio 12 d. prašymas, adresuotas AB „A“ direktoriui, yra įvardijamas tiek tikru, tiek ir netikru dokumentu. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies (nuosprendžio 28-33 psl.) matyti, kad apygardos teismas, vertindamas dėl šios veikos byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, duomenis, teismų praktikoje pateiktų sąvokų „netikras dokumentas“, „tikro dokumento suklastojimas“ išaiškinimų kontekste, padarė išvadą, kad D. Ž. ne pagamino netikrą, o suklastojo tikrą dokumentą, bei kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, kad D. Ž. pagamino netikrą dokumentą, pakeitė į aplinkybę, kad D. Ž. suklastojo tikrą dokumentą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje D. Ž. 2013 m. lapkričio 12 d. prašymo įvardijimą tiek „tikru“, tiek „netikru“ dokumentu vertina kaip pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimo klaidą. Kartu pažymi, kad, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, priešingai nei teigia gynėjas, paminėto D. Ž. prašymo suklastojimas siejamas ne tik su jo surašymu atgaline data, bet ir paties prašymo turiniu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad surašant ir pateikiant kaltinime nurodytą dokumentą atgaline data, D. Ž. siekė pagrįsti namo oficialaus remonto faktą, t. y. įforminti rangos sandorį, įteisinti turto pagerinimą ir fiksuoti savininko atsiskaitymą su darbus atlikusia bendrove. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas pripažino, jog realiai nagrinėjamu atveju nei prašyme nurodytą dieną, nei byloje nustatytu remonto darbų atlikimo laikotarpiu oficialiai D. Ž. nebuvo kreipusis į AB „A“ dėl konkrečių namo stogo remonto darbų atlikimo, t. y. jokia teisės aktuose numatyta forma rangos civiliniai teisiniai santykiai tarp paminėtų šalių nebuvo įforminti. Todėl sutikti su gynėju, kad apygardos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje pripažino suklastota tik paminėtame D. Ž. prašyme nurodytą jo surašymo datą, o ne visą šio prašymo turinį, nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo teigti, kad dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeista D. Ž. teisė į gynybą.

73. Nėra pagrindo sutikti ir su gynėjo skundo argumentais, kad D. Ž. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista pagal kaltinimą, kuriame nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas D. Ž. 2013 m. lapkričio 12 d. prašymo, adresuoto AB „A“ direktoriui, surašymą atgaline data, nurodant jame žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, vertino ne kaip netikro dokumento pagaminimą, bet kaip tikro dokumento suklastojimą, ir šioje dalyje pakeitė kaltinamajame akte pateiktame kaltinime nurodytas aplinkybes. Kita vertus, konstatuoti, kad dėl nurodytų aplinkybių buvo esmingai pažeisti BPK 255, 256 straipsniuose įtvirtinti kaltinimo keitimo teisme reikalavimai nėra pagrindo. Minėta, jog teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui pakeitus nurodytas kaltinimo aplinkybes, D. Ž. inkriminuotos aptariamos nusikalstamos veikos apimtis nepasikeitė, nepasikeitė nusikaltimo dalykas - konkretus dokumentas skundžiamame nuosprendyje liko tas pats, koks buvo nurodytas ir kaltinamajame akte pateiktame kaltinime, taip pat veikos padarymo laikas, vieta, būdas. Nurodytos pirmosios instancijos teismo pakeistos aplinkybės neturėjo jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, taip pat nėra pagrindo manyti, kad pranešus iš anksto apie nurodytų aplinkybių pakeitimą, D. Ž. gynyba būtų buvusi kitokia (apie tai leidžia spręsti pastarosios apeliacinės instancijos teisme išreikšta pozicija, suteikus galimybę duoti parodymus dėl pirmosios instancijos teismo pakeistų aplinkybių). Be kita ko, gynėjas nurodo ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje, nustatant dokumento suklastojimo ir disponavimo juo aplinkybes, D. Ž. buvo inkriminuotas šios veikos tikslas – „<...> siekė pagrįsti namo remontą, už jį apmokant“, ko nebuvo kaltinamajame akte pareikštame kaltinime. Visų pirma pažymėtina tai, kad motyvas ir tikslas nėra būtini BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Be to, apygardos teismo, aprašant aptariamą veiką, nurodytas tikslas D. Ž. nebuvo staigmena, nes jis jai buvo žinomas iš kaltinamajame akte idealiąja sutaptimi inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, kaltinime nurodytų aplinkybių. Esant nurodytoms aplinkybės pripažinti, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje pakeičiant aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybes, apie tai iš anksto nepranešus proceso dalyviams, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, pažeistos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės į teisingą procesą, teisė į gynybą, nėra pagrindo.

74. D. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad jo ginamoji skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino dėl šios veikos byloje surinktus įrodymus, dalį jų iškraipė, interpretavo neteisingai, nuosprendį šioje dalyje iš esmės grindė tik spėjimais ir prielaidomis, dėl ko padarė neteisingas išvadas dėl D. Ž. kaltės ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

75. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

76. Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 14 d. suklastojo tikrą dokumentą - D. Ž. 2013 m. lapkričio 12 d. prašymą, adresuotą AB „A“ direktoriui, jame atgaline - 2013 m. lapkričio 12 d., data surašydama žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją - „Prašau atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remontą ir pakeisti namo lauko duris. Apmokėsiu baigus darbus. Medžiagas pateiksiu savo. D. Ž.“, kurį pasirašydama patvirtino ir panaudojo pateikdama AB „A“, esančiai (duomenys neskelbtini).

77. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, Nr. 2K-328/2014, Nr. 2K-32-696/2015, Nr. 2K- 385- 942/2017, Nr. 2K-117-697/2017).

78. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodyto turinio 2013 m. lapkričio 12 d. prašymas, adresuotas AB „A“ direktoriui, dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto atlikimo buvo surašytas, šį prašymą surašė D. Ž. ir jis buvo pateiktas bendrovei „A“. Šių aplinkybių neneigia ir D. Ž.. Tačiau gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėtas prašymas buvo surašytas atgaline data.

79. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Ž. viso proceso metu neigė 2013 m. lapkričio 12 d. prašymą, adresuotą AB „A“ direktoriui, dėl namo stogo remonto darbų atlikimo surašiusi atgaline data. Nurodė, kad šis prašymas buvo surašytas jame nurodytą dieną.

80. Pažymėtina tai, kad aptariama D. Ž. inkriminuota nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamoje byloje A. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, todėl šiuo procesiniu sprendimu jau nustatytos, su piktnaudžiavimu susijusios faktinės aplinkybės, aktualios ir sprendžiant D. Ž. kaltės dėl prašymo suklastojimo klausimą. Pirmiau aptartomis aplinkybėmis byloje nustatyta, kad į AB „A“ generalinį direktorių D. Ž. dėl jai priklausančio gyvenamojo namo stogo remonto kreipėsi ne tiesiogiai, o per A. K.. A. K., susisiekęs su L. P., pastarojo žodžiu paprašė pakeisti D. Ž. namos stogo dangą po 2013 m. spalio 22 d. vykusio susitikimo su Dž. Ž.. Iš byloje užfiksuoto 2013 m. lapkričio 12 d. L. P. ir R. V. telefoninio pokalbio matyti, kad nurodytą dieną jau buvo paskirtas statybos darbų vadovas, atsakingas už D. Ž. priklausančio namo stogo remontą, kuris kartu su V. L. buvo nuvykę apžiūrėti iš išorės namo, sprendė dėl stogo remonto darbų atlikimo apimties. Kadangi dar neturėjo namo raktų, galutinai dėl darbų apimties turėjo apsispręsti apžiūrėję namą iš vidaus (pagal byloje nustatytas aplinkybes namo raktai A. K. buvo perduoti 2013 m. lapkričio 18 d., kuris juos perdavė V. L., o šis R. V.). Nurodytomis aplinkybėmis nustatyta įvykių seka patvirtina, kad D. Ž. turėjo visas galimybes kaltinime nurodytą 2013 m. lapkričio 12 d. prašymą surašyti jame nurodytą dieną. Prašyme abstrakčiai įvardinti prašomi atlikti remonto darbai – „Prašau atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remontą ir pakeisti namo lauko duris. <...>“, jų nekonkretizuojant (pavyzdžiui, pakeisti gegnes, apdengti stogą šiferiu ar skarda, apšiltinti stogą ir kt.), taip pat leidžia teigti, kad prašymas buvo surašytas dar iki reikalingų atlikti remonto darbų apimties nustatymo, o taip pat ir jų atlikimo.

81. Byloje nustatyta, kad nei A. K., nei pati D. Ž. jokiu būdu neišreiškė AB „A“ generaliniam direktoriui pageidavimo, kad D. Ž. priklausančio namo stogo remontas būtų atliktas neatlygintinai. Liudytojų L. P., G. B. K. parodymai patvirtina, kad A. K. paprašius pakeisti D. Ž. namo stogo dangą, L. P. iš karto savo padėjėjai G. B. K. nurodė palikti gaunamų dokumentų registracijos žurnale tuščią eilutę, į kurią bus įrašytas dokumentas dėl stogo remonto darbų (duomenys neskelbtini) atlikimo. Akivaizdu, kad esant prašymui, reikalavimui, pavedimui ar kitokiu būdu išreikštam pageidavimui atlikti namo stogo remontą neatlygintinai, L. P. tokio nurodymo savo padėjėjai nebūtų davęs. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendimą stogo remontui panaudotas medžiagas, darbuotojų darbą nurašyti kituose bendrovės vykdytuose objektuose, ilgą laiką nesulaukęs užsakovės prašymo dėl stogo remonto darbų atlikimo, savo iniciatyva priėmė pats L. P.. Apie tokį L. P. sprendimą nežinojo nei A. K., nei tuo labiau D. Ž., kuri su bendrovės direktoriumi pirmą kartą susitiko 2015 m. birželio mėn. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad D. Ž. neturėjo ir preteksto kaltinime nurodytą prašymą surašyti atgaline data, juolab tikslo remonto darbus atspindėti AB „A“ buhalterijoje ir tokiu būdu pagrįsti namo stogo oficialaus remonto faktą.

82. Duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, o tuo pačiu ir D. Ž. parodymus, byloje nėra. Liudytojas L. P. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, jog jam nėra žinoma, kada ir kokiomis aplinkybėmis D. Ž. surašė jam pateiktą prašymą.

83. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes D. Ž. 2013 m. lapkričio 12 d. prašymas dėl namo stogo remonto, jo surašymo dieną nebuvo pateiktas AB „A“, jis bendrovei nebuvo pateiktas ir iki remonto darbų 2014 m. kovo 4 d. pabaigos, būtent dėl ko L. P. pats nusprendė, kad stogo remonto darbus reikia atlikti neatlygintinai, o remontui panaudotas medžiagas ir darbuotojų darbą nurašyti bendrovės vykdytuose kituose objektuose. Iš L. P. parodymų matyti, kad prašymą D. Ž. jam padavė pirmo jų susitikimo 2015 m. birželio mėn. metu, kai jis nuvyko į jos sodybą. Šiuos L. P. parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojų G. B. K., R. V. parodymai, byloje esantys, su remonto darbų atlikimu, apmokėjimu už juos susiję dokumentai. Kita vertus, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo D. Ž. gynėjas, kaltinime nurodyto prašymo gavimo ir įregistravimo AB „A“ laikas, nesant byloje jokių kitų įrodymų, duomenų, pats savaime nepatvirtina fakto, kad nurodytas prašymas dėl stogo remonto darbų atlikimo buvo surašytas atgaline data, t. y. suklastotas.

84. Tokiu būdu, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė byloje esančiais įrodymais, duomenimis nepagrįstą išvadą, kad kaltinime minimas D. Ž. prašymas buvo surašytas ne jame nurodytą dieną. Nenustačius paminėto dokumento suklastojimo fakto, nebuvo pagrindo D. Ž. taikyti BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kartu pažymėtina, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

85. Be kita ko, sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad D. Ž. 2013 m. lapkričio 12 d. prašymas, adresuotas AB „A“ direktoriui, dėl jai priklausančio namo stogo remonto atlikimo buvo surašytas atgaline data, tokius D. Ž. veiksmus pripažinti nusikalstamais BK 300 straipsnio prasme nebūtų pagrindo.

86. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Taigi ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010; Nr. 2K- 432-696/2016).

87. Byloje nenustačius, kad D. Ž. namo stogo remontas buvo atliktas neatlygintinai, jeigu ir daryti prielaidą, kad D. Ž. kaltinime nurodytą prašymą surašė atgaline data, tokiais savo veiksmais pastaroji negalėjo padaryti ir nepadarė jokios reikšmingos žalos AB „A“ ar kitiems asmenims, nesukėlė teisiškai reikšmingų padarinių ir valstybei. Priešingai, surašius ir pateikus nurodytą prašymą AB „A“, o bendrovei jį įtraukus į dokumentų valdymą, juridiniam asmeniui atsirado pagrindas išrašyti kitus su namo stogo remontu susijusius dokumentus ir tuo pačiu inicijuoti atsiskaitymą už remonto darbų atlikimą, kas ir buvo padaryta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad AB „A“ ne tik buvo sumokėta už atliktus remonto darbus, bet taip pat atsiskaityta ir už remonto darbams realiai panaudotas medžiagas.

88. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria D. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje jai priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

89. Prokuroras apeliaciniame skunde, be kito ko, nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D. Ž. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) išteisinta, jos veiksmuose nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamajai inkriminuotoje veikoje trūksta būtinojo kaltininko žinojimo apie galimai nusikalstamą turto, šiuo atveju statybinių medžiagų ir įdėto darbo, kilmę požymio, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

90. BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tam, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

91. D. Ž. teismui buvo perduota, kaltinant ją pagal BK 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, siekdama slėpti nusikalstamu būdu gauto turto tikrąjį pobūdį, t. y., kad ji laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. kovo 4 d., (duomenys neskelbtini) A. K. reikalavimu AB „A“ neatlygintinai už ne mažesnę kaip 6 566,75 Eur darbų ir medžiagų vertę suremontavus jai ir jos dukrai V. D. bendrai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji pagamino netikrą dokumentą – D. Ž. 2013 m. lapkričio 12 d. prašymą, adresuotą AB „A“ direktoriui, kuriame atgaline - 2013 m. lapkričio 12 d. data surašė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją: „Prašau atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remontą ir pakeisti namo lauko duris. Apmokėsiu baigus darbus. Medžiagas pateiksiu savo. D. Ž.“, kurį pasirašydama patvirtino ir panaudojo pateikdama AB „A“, tokiu būdu minėtą netikrą dokumentą įtraukus į bendrovės dokumentų valdymą, slėpė nusikalstamu būdu gauto, ne mažesnės kaip 6 566,75 Eur vertės, turto – neatlygintinai atlikto paminėto gyvenamojo namo remonto tikrąjį pobūdį.

92. Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad byloje surinkti įrodymai, duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad D. Ž. surašytas 2013 m. lapkričio 12 d. prašymas, adresuotas AB „A“ direktoriui, dėl jai priklausančio namo stogo remonto darbų buvo suklastotas, nėra ir pagrindo spręsti D. Ž. atsakomybės dėl turto legalizavimo, panaudojant tokį dokumentą, klausimą.

93. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad BK 216 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku laikomas nusikalstamu būdu gautas turtas. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, visų pirma suponuoja būtinumą nustatyti pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-251/2014, 2K-7-330/2011).

94. Sprendžiant iš aptariamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, taip pat valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicijos, D. Ž. inkriminuoto ne mažesnės kaip 6 566,75 Eur vertės turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui panaudotų statybinių medžiagų ir remonto darbų, nusikalstama kilmė siejama su nagrinėjamoje byloje A. K. inkriminuotais, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, atliktais neteisėtais veiksmais. Pirmiau šiame procesiniame sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad A. K. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad A. K. pareikalavo AB „A“ generalinio direktoriaus bendrovės sąskaita neatlygintinai suremontuoti D. Ž. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (taip pat tai, kad A. K. davė nurodymą (pavedė) AB „A“ generaliniam direktoriui suremontuoti paminėto D. Ž. gyvenamojo namo stogą, dėl ko bendrovė savo sąskaita atliko ne mažesnės kaip 6 566,75 Eur vertės namo remontą (pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės)). Pagal byloje nustatytas aplinkybes D. Ž. gyvenamojo namo remontui panaudotas statybines medžiagas, kaip ir šio namo remontą atlikusių darbininkų darbą, įforminti kituose bendrovės turimuose objektuose savo iniciatyva nusprendė pats L. P., apie ką, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, D. Ž. nebuvo žinoma. Nurodytų aplinkybių kontekste, pažymėtina ir tai, kad D. Ž. nėra inkriminuota jokia nusikalstama veika, neinkriminuotas bendrininkavimas su A. K. ar kitais asmenimis, padarant nusikalstamą veiką, iš kurios būtų buvęs gautas turtas, kurio legalizavimu ji yra kaltinama. Todėl ir dėl nurodytų aplinkybių D. Ž. taikyti BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir dėl šios veikos jai priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

95. Kartu, nurodytų aplinkybių kontekste, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje D. Ž. nepadarius jokios nusikalstamos veikos, nėra taip pat pagrindo tenkinti prokuroro prašymą, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti iš jos namo stogo remontui panaudotų statybinių medžiagų vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo proceso pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį teisėtumo.

96. D. Ž. gynėjas skunde, be kita ko, nurodo ir tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį jo ginamajai pradėtas neteisėtai, pažeidžiant BPK 167 straipsnio nuostatas. Byloje esančiame 2016 m. liepos 21 d. prokuroro reikalavime pradėti ikiteisminį tyrimą nenurodyta jokių konkrečių motyvų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę. Pasak apelianto, D. Ž. inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybės nėra niekuo ypatingos, neišsiskiria kokiais nors požymiais ar padariniais, kurie būtų reikšmingi visuomenei, valstybei ar teisinei sistemai.

97. Pagal bylai aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, kuris galioja ir šiuo metu, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje, gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 184 straipsnio 5 dalis, BPK 167 straipsnio 1, 2 dalys). Prokuroro reikalavimu ikiteisminis tyrimas dėl nurodytos nusikalstamos veikos turi būti pradėtas tais atvejais, jei ši nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo (BPK 167 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų „Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 8 punkte numatyta, kad tokiu atveju prokuroro reikalavimas įforminamas atskiru dokumentu arba nutarimu, kuriame nurodomi motyvai, pagrindžiantys, kad veika turi visuomeninę reikšmę ar kad ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2013, Nr. 2K-26/2014, Nr. 2K-346/2014). Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, jog tai, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, yra sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).

98. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. liepos 21 d. reikalavimas, kuriame nurodyta, jog ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) D. Ž. įtariama, kad būdama (duomenys neskelbtini) vadove, (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautoja, tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini) ir atskaitinga (duomenys neskelbtini), galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad D. Ž. galimai padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje, kuri susijusi su galimai padarytomis paminėtomis kitomis nusikalstamomis veikomis. (duomenys neskelbtini) skundo ar pareiškimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nepateikė. Prokuroro nuomone, atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini), kurios turtas galimai buvo iššvaistytas, yra viešasis juridinis asmuo, kurios savininkė yra valstybė, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jos tikslas padėti vykdyti (duomenys neskelbtini) funkcijas bei misiją būti (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad galimas turto iššvaistymas yra susijęs su kitomis galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, kurių tyrimas ir įrodinėjimas pasunkėtų, neatliekant tyrimo dėl galimo turto iššvaistymo, tyrimo atlikimas sudarytų galimybę užtikrinti galimai (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimą ir įgyvendinti vieną iš Lietuvos Respublikos prokuratūros priedermių – ginti viešąjį interesą, baudžiamojo proceso pradėjimas dėl buvusios (duomenys neskelbtini) vadovės D. Ž. galimo turto iššvaistymo iš (duomenys neskelbtini) turi visuomeninę reikšmę, todėl vadovaudamasis BPK 167 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (t. 1, b. l. 62-64).

99. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei teigiama gynėjo skunde, byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį buvo pradėtas prokuroro 2016 m. liepos 21 d. reikalavimu, kuriame nurodyti išsamūs ir aiškūs tokio sprendimo priėmimo motyvai ir priežastys, su kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. Ž. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje, požymiai paaiškėjo atliekant ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini), šios (duomenys neskelbtini) narių, valstybės tarnautojų galimai padarytų, tame tarpe BK 228 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje numatytų, nusikalstamų veikų, taip pat dėl D. Ž. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kurios tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Prokurorui priimant reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo duomenys apie tai, kad D. Ž. šią nusikalstamą veiką galimai padarė, pasinaudodama einamomis (duomenys neskelbtini) vadovės pareigomis, galimai, siekiant atsidėkoti (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojui už neatlygintinai atlikto jai ir jos dukrai V. D. nuosavybės teise priklausančio namo stogo remonto priežiūrą, neteisėtai ir neatlygintinai jam perdavė jai einamų pareigų pagrindu patikėtą, (duomenys neskelbtini) skirtą vyrišką šveicarišką laikrodį su logotipu „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu prokuroro reikalavime, sprendžiant dėl D. Ž. galimai padarytos BK 184 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės, pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad (duomenys neskelbtini), kurios turtas galimai buvo iššvaistytas, yra viešasis juridinis asmuo, kurios savininkė yra valstybė ir kurios veiklos tikslas yra padėti vykdyti (duomenys neskelbtini) funkcijas. (duomenys neskelbtini), jos vykdoma veikla, tame tarpe susijusi su (duomenys neskelbtini), yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) kancleris, vykdydamas (duomenys neskelbtini) pavedimą, 2016 m. liepos 12 d. rašte, nors ir nurodė, kad skundo, pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. Ž. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį neteiks, tačiau tuo pačiu ikiteisminį tyrimą atlikusį pareigūną informavo, kad pasitvirtinus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūno 2016 m. liepos 4 d. rašte nurodytoms aplinkybėms, klausimas būtų svarstomas pakartotinai (t. 10, b. l. 95-96, 97). Akivaizdu, kad surinkti duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius faktą apie galimą (duomenys neskelbtini) priklausančio turto iššvaistymą, buvo galima tik dėl to atliekant ikiteisminį tyrimą. Be kita ko, baudžiamojo proceso dėl galimo (duomenys neskelbtini) priklausančio turto iššvaistymo pradėjimas sudarė prielaidas užtikrinti ir galimai šiam viešajam juridiniam asmeniui, o tuo pačiu ir valstybės biudžetui, padarytos žalos atlyginimą. Neišsiaiškinus paminėtų ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusių aplinkybių, galimai turinčių baudžiamajame įstatyme uždraustos nusikalstamos veikos požymių, neabejotina, kad visuomenei kiltų abejonės dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos skaidrumo, jos turto, o tuo pačiu valstybės biudžeto lėšų panaudojimo racionalumo, kas menkintų ne tik šios biudžetinės įstaigos, bet ir pačios (duomenys neskelbtini) autoritetą.

100. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 184 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos ištyrimas nagrinėjamu atveju turėjo visuomeninę reikšmę, ikiteisminis tyrimas dėl jos buvo pradėtas, nepažeidžiant BPK 167 straipsnio nuostatų.

101. Neteisėtai baudžiamasis procesas prieš Dž. Ž., pasak gynėjo, vyko ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, ką patvirtina aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo prieš jo ginamąją niekada nebuvo pradėtas.

102. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ir buvo išskirta nagrinėjama baudžiamoji byla, neįvardijant konkrečių asmenų galimai padariusių nusikalstamas veikas, buvo pradėtas 2014 m. spalio 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nustačius tame tarpe BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. tai, kad 2013 m. – 2014 m. tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) tarnautojai, siekdami asmeninės naudos, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – veikdami iš anksto susitarusių asmenų bendrininkų grupėje organizavo ir atliko kitiems valstybės tarnautojams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus už svetimas juridinio asmens lėšas, tuo juridiniam asmeniui padarant didesnę nei 250 MGL vertės žalą (t. 1, b. l. 54- 55). D. Ž. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo įtariama, o vėliau ir kaltinama tuo, kad ji būdama (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vadove, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė jai patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausantį ne mažesnės kaip 508,20 (147,18 Eur) vertės vyrišką šveicarišką rankinį laikrodį su logotipu „(duomenys neskelbtini)“, siekdama turtinės naudos – (duomenys neskelbtini) turtu atsilyginti už neteisėtai vykdytą priežiūrą, neatlygintinai remontuojant jai ir jos dukrai V. D. bendrai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

103. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria gynėjo skundo argumentams, kad pripažinti, jog 2014 m. spalio 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dėl D. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo. Nors tarnybiniame pranešime aprašytos galimai padaryto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi aplinkybės ir D. Ž. inkriminuotos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės iš dalies susijusios (su D. Ž. ir jos dukrai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija), tačiau D. Ž. galimas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi iš esmės buvo siejamas su (duomenys neskelbtini) priklausančio nedidelės vertės turto iššvaistymu. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, jog pirminiame 2015 m. lapkričio 3 d. pranešime apie įtarimą D. Ž. įtarimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nebuvo pareikštas (t. 12, b. l. 185-186). Dėl šios nusikalstamos veikos įtarimai jai buvo pareikšti tik 2016 m. lapkričio 23 d., t. y. po to, kai 2016 m. liepos 21 d. prokuroro reikalavimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį dėl galimo (duomenys neskelbtini) priklausančio nedidelės vertės turto iššvaistymo (t. 13, b. l. 11-13). Paminėtų aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2014 m. spalio 6 d. pradedant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo turima jokių duomenų apie galimą (duomenys neskelbtini) priklausančio turto iššvaistymą, o tuo pačiu ir su tuo susijusį galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Šios aplinkybės paaiškėjo po to, kai (duomenys neskelbtini) vyr. specialisto V. L. gyvenamojoje vietoje 2015 m. spalio 14 d. atliktos kratos metu pastarasis savanoriškai pateikė vyrišką šveicarišką rankinį laikrodį su logotipu „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. spalio 14 d. V. L. parodė apie šio laikrodžio įgijimo aplinkybes, vėliau buvo apklausti (duomenys neskelbtini) darbuotojai bei gauti iš (duomenys neskelbtini) su laikrodžiu susiję dokumentai. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms bei nesant byloje bet kokia iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintose „Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ nurodytų formų išreikšto sprendimo pradėti D. Ž. ikiteisminį tyrimą dėl pirmiau aptartomis aplinkybėmis galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, susijusios su ikiteisminio tyrimo pradėjimu (BPK 166 straipsnis, 169 straipsnio 1 dalis, 171 straipsnio 1 dalis).

104. Kita vertus, šį pažeidimą vertinti kaip esminį, priešingai nei teigia gynėjas, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad esminiu BPK pažeidimu laikytini tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl to, ar pažeidimas konkrečiu atveju laikytinas esminiu, teismas sprendžia atsižvelgdamas į pažeidimo sukeltas pasekmes kaltinamojo teisėms ar galutinio teismo sprendimo tinkamam išnagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų buvę suvaržytos D. Ž., kaip kaltinamosios (įtariamosios), įstatymu garantuotos teisės. Bylos medžiaga patvirtina, kad atliekant dėl šios veikos ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta, buvo užtikrinta D. Ž. teisė žinoti, kuo ji yra įtariama (kaltinama), teisė į gynybą, kuria ji aktyviai naudojosi. Sprendžiant dėl padaryto pažeidimo pobūdžio, svarbu nagrinėjamu atveju atsižvelgti ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje, kuri su D. Ž. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudarė idealiąją sutaptį, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas laikantis BPK reikalavimų.

105. Taigi, nors baudžiamojoje byloje dėl D. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, formaliai ir nebuvo laikytasi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo pradėjimą, šiuo atveju svarbesniu teisiniu gėriu laikytina kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksminga apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi, o ne traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisė reikalauti, kad procesas vyktų preciziškai laikantis BPK reikalavimų, skirtų ikiteisminiam tyrimui pradėti. Baudžiamojo proceso paskirties, numatytos BPK 1 straipsnyje, dominantė prieš specialiąsias BPK normas nagrinėjamu atveju yra pateisinama. Dėl nurodytų aplinkybių pripažinti, kad D. Ž. atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį vyko neteisėtai, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio, patikslinto Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria D. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

D. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį, dėl A. K. išteisinimo pagrindo pagal BK 226 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nustatant, kad jis išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria iki D. Ž. paskirtos bausmės įvykdymo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą – 5/8 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria iki bausmių vykdymo pradžios A. K., D. Ž. paliktos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto apeliacinį skundą atmesti.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio, patikslinto Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, dalį palikti nepakeistą.