Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-323-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-20
Bylos Nr.: e2A-323-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07309-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: T. B.
Ieškovas: R. Z.
Trečiasis asmuo: D. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-323-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07309-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui T. B. dėl paskolos sutarties, hipotekos lakšto ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys D. B., antstolis G. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M., notarinio registro Nr. VM9-1626; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012 m. gegužės 24 d. sutartinės hipotekos lakštą, notarinio registro Nr. VM9-1627, patvirtintą Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M.; 3) pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento 2014 m. vasario 5 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. M-979, išduotą Klaipėdos miesto 4-ojo biuro notarės I. M.; 4) priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškinyje nurodė, kad norėdamas pasiskolinti pinigų verslui vystyti 2008 m. kreipėsi į R. S. nekilnojamojo turto agentūrą „Tureta“, viena iš jos veiklos sričių buvo komercinis pinigų skolinimas, tarpininkavimas suteikiant paskolas ir pan. Tarpininkaujant R. S. turto agentūrai „Tureta“ buvo surastas asmuo, galintis paskolinti ieškovui 80 000 Lt, tai yra trečiasis asmuo D. B.. Tarp ieškovo ir D. B. 2008 m. liepos 2 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal jos sąlygas ieškovas pasiskolino, o D. B. paskolino ieškovui 80 000 Lt sumą. Suteikiant paskolą ieškovui buvo perduota 80 000 Lt, taip pat buvo susitarta, jog ieškovas turės grąžinti 5 000 Lt palūkanas. Skola D. B. turėjo būti grąžinta iki 2008 m. rugpjūčio 2 d. Iš šios paskolos sutarties kylančių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas įkeičiant B. Z. priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui pažeidus prievolės įvykdymo terminą ir iki 2008 m. rugpjūčio 2 d. visos pasiskolintos pinigų sumos negrąžinus, jis kas mėnesį mokėjo D. B. po 1 200 Lt. Kol ieškovas mokėjo R. B. skolą dalimis, tol R. B. nesiėmė jokių veiksmų dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovui dėl sunkios finansinės padėties nebegalint mokėti mėnesio įmokų R. S. pasiūlė surasti žmogų, kuris paskolintų pinigų, ir ieškovas galėtų grąžinti D. B. dalį skolos. Ieškovas iš F. G. pasiskolino apie 20 000 Lt, jie taip pat buvo perduoti R. S.. Tačiau ieškovas nebegalėjo grąžinti likusios paskolos dalies, todėl D. B. 2011 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10299-792/2011 nutarė išieškoti iš ieškovo D. B. 85 000 Lt paskolos sumą ir leido parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą. 2011 m. gruodžio 13 d. D. B. kreipėsi į antstolio G. J. kontorą, prašydama priimti vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį. Su D. B., kurios reikalus, susijusius su paskola, tvarkė R. S., buvo sutarta, kad skolos grąžinimui užtikrinti ieškovas įkeis dar du sklypus. Tam turėjo būti pasirašyta nauja paskolos sutartis, joje būtų buvęs numatytas D. B. skolos likutis ir šiai paskolai užtikrinti įkeisti du žemės sklypai. 2012 m. gegužės 24 d. ieškovas pasirašė su D. B. sutuoktiniu T. B. paskolos sutartį, pagal ją ieškovas neva gavo 45 000 Lt dydžio paskolą ir įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2013 m. gegužės 24 d. Paskolos sutartis buvo patvirtinta notaro. Paskolos sutartyje ieškovas patvirtino, kad 45 000 Lt gavo iki paskolos sutarties pasirašymo, pinigų gavimą patvirtino parašu. Paskolos pagal 2012 m. gegužės 24 d. sutartį grąžinimui užtikrinti ieškovas įkeitė mamai B. Z. priklausiusius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Ieškovas pažymėjo, kad jokių pinigų pagal pasirašytą paskolos sutartį sutarties pasirašymo metu negavo ir negalėjo gauti; visiškai nelogiška, kad sutuoktinis papildomai skolintų pinigines lėšas, nors buvo negrąžinta skola, dėl kurios buvo pradėtas priverstinis išieškojimas kreditorei D. B.. Tai, kad ieškovas turės grąžinti skolą D. B. ir papildomą skolą atsakovui, ieškovui nebuvo žinoma. Ieškovas, manydamas, jog jo skola bus išieškota iš įkeisto turto, nes įkeistų trijų žemės sklypų vertė buvo gerokai didesnė nei pasiskolinta pinigų suma kartu su visomis priklausančiomis palūkanomis ir delspinigiais, daugiau jokių veiksmų dėl skolos grąžinimo neatliko. Pasibaigus skolos gražinimo terminui pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį, atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto 4-ojo biuro notarę I. M. dėl vykdomojo įrašo išdavimo; 2014 m. vasario 5 d. jam buvo išduotas vykdamasis įrašas dėl 45 000 Lt skolos, 157,40 Lt notaro išlaidų, 0,1 proc. delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo, skolos išieškojimą pirmiausiai nukreipiant į įkeistus žemės sklypus. 2018 m. balandžio 9 d. už 8 732,00 Eur sumą buvo parduotas įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas, norėdamas išsiaiškinti su atsakovu galutinį skolos likutį ir tolesnius skolos grąžinimo veiksmus, 2019 m. rugsėjo 4 d. susitiko su atsakovu R. S. kontoroje. Pokalbio metu ieškovas bandė išsiaiškinti tarpusavio santykius, susijusius su paskola, tikrąjį skolos likutį, tačiau nepavyko susitarti dėl abiem pusėms priimtino galutinio skolos likučio. Pokalbio metu atsakovas pripažino, kad pinigai pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį nebuvo sumokėti, o sutartis buvo pasirašyta dėl neva susidariusių palūkanų pagal 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį. Kadangi 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartis buvo pasirašyta tik siekiant užtikrinti skolos grąžinimą trečiajam asmeniui D. B., D. B. ir atsakovas yra sutuoktiniai, pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti ir faktiniai paskolos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo neatsirado, todėl ieškovas prašė teismo pripažinti 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio; pripažino nesudaryta ieškovo R. Z. ir atsakovo T. B. 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M.; pripažino nesudarytu 2012 m. gegužės 24 d. sutartinės hipotekos lakštą, patvirtintą Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M.; panaikino 2014 m. vasario 5 d. vykdomąjį įrašą, išduotą Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės I. M.; priteisė iš atsakovo T. B. ieškovui R. Z. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija pinigų perdavimo jam faktą pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja į bylą pateiktu antstolės R. V. 2020 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. F20-11, jame, ieškovo teigimu, užfiksuotas atsakovo prisipažinimas, jog ginčijamos paskolos sutarties pagrindu jis nesuteikė paskolos ieškovui. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo pateiktus paaiškinimus paskolos sutarties sudarymo klausimais, atsakovo pateiktus paaiškinimus paskolos sutarties sudarymo klausimais, padarė išvadą, kad ieškovui pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį 45 000 Lt suma perduota nebuvo.

2.2. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, užfiksuoto pokalbio metu atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį jokia pinigų suma ieškovui perduota nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog 2012 m. gegužės 24 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties pagrindu ieškovui nebuvo sumokėta 45 000 Lt suma.

2.3. Pasisakydamas dėl byloje ieškovo pareikšto reikalavimo 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tam, kad atsirastų paskolos santykiai, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas – paskolos sutartis yra realinė. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama ir pripažįstama negaliojančia. Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas.

2.4. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas 2012 m. gegužės 24 d. ginčo šalių paskolos sutartį pripažino nesudaryta (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio 3 dalis), taip pat pripažino nesudarytu 2012 m. gegužės 24 d. sutartinį hipotekos lakštą ir panaikino jo pagrindu 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

3.1. Atsakovas nurodo, jog, nors formaliai ieškovas teigė, kad pinigų pagal ginčijamą paskolos sutartį negavo, tačiau pinigų sumos negavimas dėl to, kad 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartis sudaryta tik dėl likusios negrąžintos skolos dalies pagal ankstesnę paskolos sutartį, ir pinigų negavimas apskritai yra visiškai skirtingos faktinės aplinkybės, jos skirtingai įrodinėjamos. Tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Nepriklausomai nuo to, kad abiem atvejais reiškiamas reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau skirtingas faktinis pagrindas suponuoja skirtingų teisiškai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimą, vertinimą ir nustatymą, taip pat ir kitos šalies atsikirtimus į jas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą patenkinti ieškinį jame nenurodytu faktiniu pagrindu, išnagrinėjo bylą peržengdamas reikalavimo faktinę apimtį ir suvaržydamas atsakovo teisę apsiginti ir pateikti poziciją šiuo klausimu, nes atsakovas gynėsi, kad paskolos dalys pagal 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį jam nebuvo grąžintos. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą ir teismo pareigą išnagrinėti ginčą neperžengiant ginčo šalių nustatytų ribų, taip pat atsakovo teisę į teisminę gynybą, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą patenkinti ieškinį.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį, tos pačios datos hipotekos lakštą ir 2014 m. vasario 5 d. vykdomąjį įrašą, tačiau teismas paskolos sutartį ir hipotekos lakštą pripažino nesudarytais. Taip pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio dalyko ribas.

3.3. 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartyje ieškovas savo ranka parašė „Pinigus gavau“ ir pasirašė. Akivaizdu, kad ieškovas suprato, ką rašo, tai nebejotinai įrodo faktą, kad atsakovas paskolą suteikė. Paskolos sutartyje aiškiai įvardyta pasiskolinta suma ir aiškiai įformintas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, todėl sutartis dėl pinigų skolinimo realiai įvykdyta (pinigai perduoti). Nors ieškovas įrodinėja, kad paskolos suma buvo nurodyta kaip negrąžintos paskolos likutis pagal 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį, sudarytą su D. B., tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad tai kitos paskolos likutis, kad padengiama kita paskola ar pan., be to, paskolos sutarčių šalys yra skirtingos. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad nė karto neperdavė pinigų nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui D. B.. R. S. parodė, kad nėra gavęs iš ieškovo pinigų paskoloms padengti. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenustatė ankstesnės paskolos grąžinimo fakto. Nors teismas pacitavo šalių pokalbio išklotinę, tačiau pokalbyje neužsiminta, kad 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartimi buvo susitarta dėl negrąžintos skolos likučio. Taigi ieškovas neįrodė faktinio ieškinio pagrindo, kad 2012 m. gegužės 24 paskolos sutartis yra negrąžinto kredito likutis pagal ankstesnę paskolos sutartį.

3.4. Atsakovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Net jei būtų galima daryti prielaidą, kad 45 000 Lt paskolos suma buvo nurodyta kaip negrąžintos paskolos likutis pagal 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį, tai nesudarytų pagrindo patenkinti ieškinį, nes tai reikštų, kad faktiškai ieškovas pinigus gavo, o 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartis pakeitė 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį. Taigi atsakovas turėjo ginčyti šią sutartį.

3.5. Į bylą pateiktas garso įrašas buvo padarytas paslapčia, neinformavus apie tai atsakovo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad ieškovas garso įrašą padarė siekdamas išvengti paskolos grąžinimo, todėl bandė pakreipti šalių pokalbį jam naudinga linkme, šalių pokalbis nėra nuoseklus, o atsakovas nė karto nepatvirtino, kad pinigai jam grąžinti, kad paskola nesuteikta, taigi iš garso įrašo negalima daryti išvados, kas paskola nesuteikta. Kaip ieškinio pagrindas nurodytos aplinkybės, kad 45 000 Lt paskolos suma buvo nurodyta kaip negrąžintos skolos D. B. likutis. Tačiau garso įraše atsakovas nė karto nepripažino, kad paskolos dalis D. B. būtų padengta, o paskolos davėja D. B. pokalbyje nedalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

3.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esantį garso įrašą ir neteisingai nurodė, kad atsakovas pripažino, jog ginčijamos paskolos sutarties pagrindu nesuteikė paskolos ieškovui: garso įraše atsakovas nė karto nenurodė, kad nesuteikė paskolos ar kad kokia nors paskolos dalis buvo gražinta, išskyrus dalį, kuri buvo grąžinta pardavus iš varžytynių vieną žemės sklypą. Atsakovas nežinodamas, kad pokalbis slapta įrašinėjamas, aiškiai nurodo, kad yra dvi skolos pagal abi paskolos sutartis. Vertinant šią pokalbio dalį akivaizdu, kad ieškovas siekė suklaidinti atsakovą ar paspausti derybose, tačiau atsakovas aiškiai du kartus nurodė, kad skola yra didesnė, nei ieškovas siekia sumokėti. Taigi tarp šalių vykdo derybos, kurių metu ieškovas norėjo sumažinti grąžintiną sumą, nes įkeisto turto vertės skolai grąžinti nepakako, o atsakovas tik derėjosi dėl palūkanų sumažinimo.

3.7. Pats ieškovas nemotyvavo ieškinio ta aplinkybe, kad 45 000 Lt paskola pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį yra palūkanos pagal 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį, taigi teismas peržengė ieškinio ribas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovas nurodo, jog jokių reikalavimų byloje pagal 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį nereiškė, neprašė jos ar jos dalies pripažinti negaliojančia. Priešingai, ieškinyje pažymėjo, kad jokie materialinio pobūdžio reikalavimai dėl 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutarties D. B. nėra reiškiami, ieškovas sutarties neginčija, ji yra galiojanti ir vykdoma, neatsižvelgiant į tą aplinkybę, kad dalis paskolos buvo grąžinta, nes ieškovas neturi šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų.

4.2. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį ieškovas pinigų negavo, ir remdamasis įstatyme nustatytu teisiniu paskolos sutarties ginčijimo pagrindu, ieškovas byloje apsiribojo pinigų pagal paskolos sutartį negavimo faktą patvirtinančių aplinkybių įrodinėjimu, o ne dalies skolos grąžinimo pagal 2008 m. liepos 2 d. sutartį fakto įrodinėjimu. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio faktinio pagrindo ribas ar kad byloje buvo apribotos apelianto teisės gintis nuo pareikšto reikalavimo.

4.3. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, pripažindamas ginčijamą paskolos sutartį ir hipotekos lakštą nesudarytais, o ne panaikino šias sutartis, kaip buvo prašoma ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir į ieškovo siekiamą teisinį rezultatą, taikė Civilinio kodekso 6.875 straipsnio 3 dalį ir šioje teisės normoje nustatytas teisines pasekmes, tai yra pripažino paskolos sutartį ir hipotekos lakštą nesudarytais. Taigi materialinis teisinis bylos rezultatas, kurio siekė ieškovas, nepasikeitė, todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas pripažino paskolos sutartį ir hipotekos lakštą nesudarytais, o ne panaikino, nelaikytina ieškinio reikalavimo ribų peržengimu ar Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

4.4. Nors paskolos sutartyje esantis įrašas apie pinigų gavimo faktą ir yra paskolos sutarties sudarymą patvirtinantis įrodymas, tačiau toks įrašas neatima iš paskolos gavėjo teisės įrodinėti, kad pinigai pagal paskolos sutartį perduoti nebuvo. Ieškovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai, garso įrašas, nurodytos faktinės aplinkybės, paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad sudarant ginčijamą paskolos sutartį faktiškai pinigai ieškovui nebuvo perduoti, o šalys, sudarydamos paskolos sutartį, siekė visai kitų tikslų.

4.5. Nors apeliantas kvestionuoja garso įrašo kaip įrodymo patikimumą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog garso įrašas negalėtų būti įrodinėjimo priemonė. Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta. Pirmosios instancijos teismas ieškovo padarytą garso įrašą pripažino leistinu įrodymu byloje, nustatęs, kad ieškovas garso įrašą pateikė tik siekdamas įrodyti šioje byloje ginčijamas aplinkybes, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas buvo verčiamas kalbėti ar kad kitokiu būdu buvo siekiama išgauti pripažinimą dėl to, jog pinigai pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį neperduoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas garso įrašą įvertino nepažeisdamas proceso teisės normų ir kasacinio teismo praktikos.

4.6. Nors apeliantas savaip interpretuoja garso įraše užfiksuotą pokalbį teigdamas, kad atsakovas nė karto nepatvirtino, kad pinigai pagal ginčijamą paskolos sutartį perduoti nebuvo, tačiau garso įrašo turinys patvirtina priešingas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2008 m. liepos 2 d. ieškovas ir trečiasis asmuo D. B. pasirašė paskolos sutartį, pagal ją D. B. paskolino ieškovui 85 000 Lt sumą. Ieškovas įsipareigojo paskolintą sumą grąžinti iki 2008 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovas paskolos sutarties vykdymą užtikrino sutartine svetimo turto hipoteka, įkeisdamas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovo motinai B. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10299-792/2011 priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui D. B. 85 000 Lt skolą, 136,00 Lt žyminį mokestį, taip pat leido parduoti įkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo 2011 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą antstoliui G. J. dėl skolos išieškojimo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-10299-792/2011. Iš 2018 m. balandžio 9 d. turto pardavimo ir varžytynių akto Nr. 148516 matyti, kad, vykdant priverstinį skolos išieškojimą, buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8. 2012 m. gegužės 24 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, pagal ją atsakovas suteikė ieškovui 45 000 Lt paskolą, paskolos grąžinimo terminas – iki 2013 m. gegužės 24 d. Sutartyje nurodyta, kad pinigų suma ieškovui buvo perduota grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį. Ieškovas parašu patvirtino, jog pinigus gavo. Prievolės vykdymas užtikrintas netesybomis ir sutartine svetimo turto hipoteka, tai yra ieškovas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka įsipareigojo mokėti atsakovui 0,1 proc. delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, įkeitė žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius ieškovo motinai B. Z. 2014 m. vasario 5 d. Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. M-979 dėl 45 000 Lt skolos, 157,40 Lt notarės išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą, 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki visiško skolos išieškojimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo 45 000 Lt sumos nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki visiško skolos išieškojimo išieškojimo iš ieškovo atsakovui. 2014 m. vasario 10 d. atsakovas kreipėsi į antstolio G. J. kontorą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo pagal vykdomąjį įrašą Nr. M-979.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį, tos pačios dienos hipotekos lakštą ir 2014 m. vasario 5 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą. Iš esmės savo poziciją dėl ginčo sutarties negaliojimo grindė tuo, jog sutarties pagrindu joje nurodyta pinigų suma jam nebuvo perduota. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog pinigai ginčijamos sutarties pagrindu jam nebuvo perduoti, todėl 2012 m. gegužės 24 d. sutartį pripažino nesudaryta.

10. Vadovaujantis CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Asmenų veiksmai pagal sutarčių aiškinimo taisykles gali būti kvalifikuojami kaip jau sudaryta sutartis, jeigu jie atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Remiantis CK 6.159 straipsniu, sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Laikantis CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose įtvirtinto reglamentavimo, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad sutartis galėtų būti kvalifikuojama kaip sudaryta, reikalingi šie elementai: pirma, šalių veiksnumas, antra, šalių susitarimas, trečia, įstatymo nustatytais atvejais – sutarties forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009).

11. Pagal CK 6.160 straipsnio 1 dalį, sandoriai Lietuvos teisėje, be kita ko, yra skirstomi į realinius ir konsensualinius. Prie realinių priskiriamas sandoris, kurio šalių teisės ir pareigos atsiranda atliekant tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, perduodant daiktą, t. y. tokios sutarties sudarymas ir įvykdymas sutampa. Taigi, jeigu realinė sutartis yra neįvykdoma, ji laikoma nesudaryta, atitinkamai tokia sutartis negali būti įvykdyta priverstine tvarka pagal vienos iš sutarties šalių reikalavimą. Konsensualiniu laikomas sandoris, kurio šalių teisės ir pareigos atsiranda iš šalių susitarimo. Konsensualinio ir realinio sandorio pasekmės yra skirtingos, atitinkamai skirtingi ir galimi pažeistų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2018 34 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 57 punktą; 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktą, kt.). Taigi tam, kad paskolos sutartis galėtų būti kvalifikuojama kaip sudaryta, be veiksnių šalių įstatyme nustatyta forma sudaryto susitarimo, yra būtinas ir paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIII skyrius) ir materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 15 punktas).

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą).

14. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017 19 punktą).

15. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju ginčijama sutartis buvo įforminta kaip paskolos sutartis: sutartyje nurodyta, jog skolininkas (ieškovas) pasiskolina iš kreditoriaus (atsakovo) 45 000 Lt, aptartas skolininko įsipareigojimas grąžinti skolą iki 2013 m. gegužės 24 d., įsipareigojimas mokėti sutartyje nurodyto dydžio delspinigius laiku negrąžinus skolos (sutarties 1 punktas); sutarties antrame punkte nurodyta, jog skolininkas paskolos sumą iš kreditoriaus gavo grynaisiais pinigais prieš sutarties pasirašymą; sutarties pabaigoje yra atskiras ranka padarytas įrašas „Pinigus gavau“, virš jo – ieškovo vardas, pavardė ir parašas. Taigi iš sutarties turinio matyti, jog iš esmės šalys savo tarpusavio santykius įformino kaip paskolos santykius. Ieškovas ginčija sutartį laikydamasis pozicijos, jog tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, jis realiai pinigų sutarties pagrindu negavo, sutartyje nurodyta pinigų suma jam nebuvo perduota. Iš sutarties turinio matyti, jog sutartyje aiškiai aptartas skolininko įsipareigojimas grąžinti skolą, taip pat užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, taigi, taikant ankstesnėje nutarties dalyje nurodytas įrodinėjimo pareigos paskolos teisiniuose santykiuose paskirstymo taisykles, ieškovui šiuo atveju teko pareiga įrodyti, jog paskolos dalykas jam kaip paskolos gavėjui perduotas nebuvo. Ieškovas šią aplinkybę iš esmės įrodinėjo į bylą pateiktu antstolės R. V. 2020 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. F20-11, jame užfiksuotas pokalbio tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens garso įrašo turinys.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, pateiktus paaiškinimus paskolos sutarties sudarymo klausimais, atsakovo pateiktus paaiškinimus paskolos sutarties sudarymo klausimais, padarė išvadą, kad 45 000 Lt suma ieškovui pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį perduota nebuvo. Kolegija pripažįsta šią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrįsta ir padaryta tinkamai ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą.

17. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F20-11 pateikta garso įraše užfiksuoto ieškovo, atsakovo ir liudytojo R. S. pokalbio, vykusio 2019 metais, stenograma. Pokalbio dalyviai faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėti Z, R, T raidėmis; raidė Z žymi ieškovą, raidė R – liudytoją R. S., raidė T – atsakovą. Iš pokalbio turinio matyti, jog ginčo šalys ir liudytojas buvo susirinkę pasitarti dėl tolesnės atsiskaitymo eigos proceso šalis siejančių 2008 m. liepos 2 d. ir 2012 m. gegužės 24 d. sutarčių pagrindu. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog pokalbio objektas yra paminėtos sutartys, nes nenustatyta, jog šalis sietų kitų susitarimų pagrindu susiklostę teisiniai santykiai. Iš pokalbio turinio matyti, kad susitikimo metu ieškovas siekė aptarti ir išsiaiškinti likusio nepadengto įsiskolinimo dydį.

18. Pirmosios instancijos teismas įvertino šiuos esminius pokalbio aspektus. Ieškovas pokalbio metu nurodė: „Visi žinom, kad iš to vieno sklypo keturi sklypai atsirado. Vienas buvo užstatytas už tą 80 000, po to vieną kur užstačiau – pinigus pasiėmėt iš karto, po to kiek duoti pinigai ir dabar parduotas sklypas, ir yra dar du sklypai, kurių vienam turėjau pirkėją, bet jis daugiau žiūri, dabar esu tuos gretutinius šeimininkus išsiėmęs. Per abudu – kažkur dešimt tūkstančių, tie sklypai turėtų parsiduoti. Mes turėtumėm susitarti, kiek aš turėčiau tų pinigų dar atiduoti.“ Atsakovas pradėjo kalbėti apie ieškovui paskolintų sumų dydžius: „Ką mes turėjom, ta prasme, tai buvo po pirmo, o keturiasdešimt penki buvo paskui“. Ieškovas nesutiko su ta aplinkybe, jog jam 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartimi buvo suteikta 45 000 Lt paskola: „Bet palauk, tie keturiasdešimt penki, supranti, vienuoliktais metais <...>; „<...> ne, matai, dabar turiu viską normaliai apsišnekėti. Žiūrėk, vienuoliktais metais buvo išimtas vykdomasis raštas, kad dėl tos skolos atidavimo, kur teismo priteista. O dvyliktais metais jūs skolinat man dar keturiasdešimt, po metų. Tai, žinai, ir kiekvienam aišku, kad niekas tų pinigų neskolino. Iš naujo tų neatidavei. Ir supranti, kaip yra, vietoje to vieno sklypo už tuos 80 000, tai praktiškai buvo dar vienas sklypas ir dar du sklypai. Tai va. Turim išeiti į tai, kiek jų gavot iš tikrųjų – aštuonis ar ne aštuonis.“ Po to atsakovas nurodė ieškovui privalomus grąžinti piniginių lėšų sumų dydžius pagal kiekvieną iš paskolos sutarčių: „Ne, nu, aš tiesiog: yra aštuoniasdešimt penki buvo ir keturiasdešimt penki buvo. O čia atskira neatskira – yra skola ir tiek. Juos grąžinti vis tiek reikia.“ Ieškovas toliau ginčijo pinigų suteikimo faktą pagal 2012 m. gegužės 24 d. sutartį: „Bet, palauk, negi po metų jūs man dar skolinot? Čia išsisėmėt vykdomąjį raštą, po metų vėl man skolinat keturiasdešimt tūkstančių?“ Atsakovas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta rašytinė paskolos sutartis, joje nurodyta ginčijama suma: „O mes tokią sutartį esam pasirašę.“ Ieškovas atkreipė dėmesį į, jo vertinimu, tikruosius ginčo šalių ketinimus sandorio sudarymo metu: „Kokia? Nu, sutartį tai pasirašėm, nes man ta skola, ir aš jos nebegalėjau mokėt, ir pasirašėm tą sutartį, kad užstatyti dar du sklypus. Juk visi puikiai žinom, kaip čia viskas buvo. Juk jūs patys tada: viskas bus tau su gyvenimu, su sąskaitomis, su viskuo. Ir aš užstačiau dar du sklypus. Ir tada tą sutartį pasirašėm.“ Toliau ieškovas pabrėžė, kad apskaičiuota suma yra kilusi iš ankstesnės skolos – 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutarties: „Nu, skaičiai yra, bet juk jie neskolinti yra. Juk čia iš praeitos skolos.“ Atsakovas paaiškino, jog 45 000 Lt suma, nurodyta 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartyje, yra susikaupusios palūkanos pagal 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį: „Nu bet vis tiek, matai, nemokėjai palūkanų, Ir...<...>“; „Tai čia suma iš palūkanų, kurios nebuvo mokamos“; „Romai, nesvarbu, tie sklypai ten atsirado, neatsirado. Esmė yra tokia, kad buvo paskola, buvo sutartos palūkanos, tos palūkanos nebuvo mokėtos, paskui buvo sustota ir nebemokėta. Ir už tas palūkanas mes sutarėme pasirašyti šitą sutartį. Tai šita sutartis yra skola, ir ją reikia grąžinti. Viskas.“

19. Kolegija, įvertinusi aptartą pokalbio turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pokalbio metu aptarinėjamos šalių tarpusavio santykių aplinkybės patvirtina, jog pagal 2012 m. gegužės 24 d. sutartį jokia reali pinigų suma ieškovui perduota nebuvo. Atsakovas pokalbio metu iš esmės laikėsi pozicijos, jog ginčijama sutartimi buvo įformintos palūkanos, kilusios iš ankstesnės paskolos sutarties. Pabrėžtina, jog tokia pozicija tiesiogiai koreliuoja su tuo faktu, kad, kaip matyti iš 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutarties turinio, palūkanos šioje sutartyje už naudojimąsi pinigais nustatytos nebuvo (sutarties 2 punkte numatyta, jog palūkanos nenustatomos), taigi, tikėtina, jog šalys galėjo ginčijamu susitarimu įforminti kažkokių galimų tarpusavio žodinių susitarimų pagrindu nustatytą palūkanų už naudojimąsi pinigais sumą.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija garso įrašo kaip įrodymo patikimumą, teigia, jog jis padarytas atsakovui nežinant, o ieškovas tendencingai uždavinėjo klausimus, siekdamas išgauti tam tikro pobūdžio informaciją.

21. Kolegija pabrėžia, jog apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010). Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010).

22. Pirmosios instancijos teismas ieškovo padarytą garso įrašą įvertino kaip leistiną įrodymą ir vertino jo turinį, nors jis ir buvo padarytas be kitos šalies sutikimo. Kolegija pažymi, jog šalys neginčijo to, kad ginčo pokalbyje užfiksuoti asmenys identifikuoti tinkamai, pokalbio turinio autentiškumo; kaip užfiksuota, pokalbis vyko tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens, ir visas jo turinys susijęs su šalis siejusių paskolos ar kitokių santykių aplinkybėmis; susipažinus su pokalbio turiniu nenustatyta, jog ieškovas siekė tendencingai iškraipyti situacijos aplinkybes ar priversti atsakovą pripažinti aplinkybes, kurias jis iš esmės neigia; atsakovas dalyvavo pokalbyje, pateikė savo poziciją dėl ginčijamos sutarties, piniginių sumų atsakovui skolinimo aplinkybių, šalių tarpusavio susitarimo niuansų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija garso įrašą ir faktinių aplinkybių protokolu užfiksuotą jo išklotinę laiko leistinu įrodymu. Iš garso įrašo aišku, jog šalys ginčijasi dėl ieškovo įsiskolinimo sudarytų sutarčių pagrindu dydžio, pinigų perdavimo ar neperdavimo, jų grąžinimo aplinkybių. Garso įrašas yra pakankami informatyvus, patikimas, jo turinys kitų bylos įrodymų kontekste tikėtinai patvirtina ieškovo poziciją, jog pinigai ginčijamos sutarties pagrindu jam perduoti nebuvo. Taigi, teisėjų kolegija vertinimu, pirmosios instancijos teismas garso įrašą įvertino iš esmės nepažeisdamas proceso teisės normų ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, taip pat kolegija atmeta atsakovo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pokalbio turinį įvertino neteisingai. Įrodymų turinio įvertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai suvokė pokalbio turinį ar selektyviai įvertino tik tam tikras jo dalis, o ne visą kontekstą.

23. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, jog, nors formaliai ieškovas teigė, kad pinigų pagal ginčijamą paskolos sutartį negavo, tačiau pinigų sumos negavimas dėl to, kad 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartis sudaryta tik dėl likusios negrąžintos skolos dalies pagal ankstesnę paskolos sutartį, ir pinigų negavimas apskritai yra visiškai skirtingos faktinės aplinkybės, jos skirtingai įrodinėjamos; tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes; pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą patenkinti ieškinį jame nenurodytu faktiniu pagrindu, išnagrinėjo bylą peržengdamas reikalavimo faktinę apimtį ir suvaržydamas atsakovo teisę apsiginti ir pateikti poziciją šiuo klausimu, nes atsakovas gynėsi, kad paskolos dalys pagal 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį jam nebuvo grąžintos. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovas prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį, tos pačios datos hipotekos lakštą ir 2014 m. vasario 5 d. vykdomąjį įrašą, tačiau teismas paskolos sutartį ir hipotekos lakštą pripažino nesudarytais, taip pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio dalyko ribas. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, pasisakydama apie tai kitose nutarties dalyse.

24. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) (2, 4 punktai). Faktinis ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, kvalifikuoja ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal šalių nurodytas aplinkybes, formuluoja teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas, nes jis vykdo savo pareigą nustatyti reikalavimo teisinį pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

25. Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia šalių sudarytą sutartį, kaip ieškinio faktinį pagrindą iš esmės nurodė tai, jog pinigai pagal ginčijamą paskolos sutartį perduoti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovas įrodė, kad pinigai pagal sutartį jam perduoti nebuvo, ir pripažino paskolos sutartį nesudaryta. Kolegija pabrėžia, jog, atsižvelgiant į šioje byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, ieškovo nurodytą faktinio ieškinio pagrindo esmę – jog iš tiesų pinigų pagal ginčijamą paskolos sutartį ieškovas pinigų negavo, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje įrodinėtinas aplinkybes ir teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, o pagal ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą teisiškai kvalifikuojant ginčą bylos nagrinėjimo ribos neperžengtos.

26. Pasisakydama dėl atsakovo pozicijos, jog pripažindamas sutartį ir išvestinį sandorį nesudarytais, nors ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti juos negaliojančiais, pagrįstumo, kolegija pažymi, jog sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta iš tiesų yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama ir pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, kad byla būtų išspręsta taikant konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, o šalių ginčo išsprendimu būtų užtikrintas teisingumo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir kt.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad, tiek sutartį pripažinus nesudaryta, tiek ir niekine ir negaliojančia ab initio (nuo pradžių), sutartinės prievolės pripažįstamos neatsiradusiomis. Kaip jau minėta, paskolos sutartis yra realinė, todėl, jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, ji pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą, ginčijamų santykių pobūdį ir pareikštu reikalavimu siekiamas pasekmes, pritaikė tinkamą teisinį reglamentavimą, o nustatytas teisinis ginčo išsprendimo rezultatas (ginčijamų sandorių pripažinimas nesudarytais) sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kokių pareikšdamas ieškinį siekė ieškovas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog teismas peržengė ieškinio dalyko ribas.

27. Atsakovas taip pat teigia, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą; net jei būtų galima daryti prielaidą, kad 45 000 Lt paskolos suma buvo nurodyta kaip negrąžintos paskolos likutis pagal 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį, tai nesudarytų pagrindo patenkinti ieškinį, nes tai reikštų, kad faktiškai ieškovas pinigus gavo, o 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartis pakeitė 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutartį, taigi atsakovas turėjo ginčyti šią sutartį.

28. Kolegija pažymi, jog ieškovas turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, kokiu konkrečiu būdu ginti savo teises, jis pasirinko ginčyti 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį tuo pagrindu, jog pinigai šios sutarties pagrindu jam perduoti nebuvo; reikalavimo dėl 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutarties nuginčijimo ar pripažinimo iš dalies įvykdyta, ar pripažinimo, jog pasirašius 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį įvyko prievolės, kilusios iš 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutarties, novacija, nereiškė (teigia, jog neturi patikimų įrodymų, jog įvykdė dalį iš 2008 m. liepos 2 d. paskolos sutarties kilusios prievolės). Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal pareikšto reikalavimo dalyko ir pagrindo ribas.

29. Remdamasi ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas įrodė, jog 2012 m. gegužės 24 d. sutarties pagrindu joje nurodyta pinigų suma jam perduota nebuvo, taigi pagrįstai 2012 m. gegužės 24 d. ginčo šalių paskolos sutartį ir su ja susijusį išvestinį sandorį – 2012 m. gegužės 24 d. sutartinės hipotekos lakštą – pripažino nesudarytais (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), o notarės šių sandorių pagrindu 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą panaikino.

30. Tačiau kolegija taip pat pabrėžia, jog išvada, kad paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, eliminuojamas tik paskolos teisinių santykių egzistavimas, tačiau tai teisine prasme nereiškia, jog tarp šalių neegzistavo jokie teisiniai tarpusavio santykiai, pavyzdžiui, susitarimas dėl palūkanų mokėjimo, novacija ar pan. Teismo sprendimas neužkerta kelio ateityje įrodinėti šių santykių fakto, reikalaujant jų pagrindu atsiradusių prievolių įvykdymo, ir vadovaujantis rungtyniškumo principu įrodinėti aplinkybes, kuriomis būtų grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Teismas tokiu atveju turėtų vertinti ne dabartinę, o sandorių sudarymo metu buvusią situaciją, atspindinčią tuometinius šalių ketinimus ir tikrąją valią. Šalių pokalbių garso įrašas rodo, kad ieškovą ir atsakovą, tikėtina, siejo kitokie, bet ne paskolos santykiai. Tokie santykiai gali turėti susitarimo mokėti palūkanas, atsiskaitymo, novacijos ir kitokių santykių požymių, įrodinėtinų siekiant prievolės, kilusios iš tokių santykių, įvykdymo.

31. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

33. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

34. Ieškovas duomenų apie apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė