Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui T. B. dėl paskolos sutarties, hipotekos lakšto ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys D. B., antstolis G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas R. S. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta ieškovą. Kartu su ieškovu vykdė statybos projektus. 2008 m. ieškovas kreipėsi į jį dėl paskolos suteikimo. Jis tarpininkavo surandant paskolos davėją. Dėl paskolos suteikimo ieškovui, kiek pamena, bendravo su atsakovu. Po to tarpininkavo sudarant dar vieną ieškovo paskolos sutartį su atsakovu. Jokių pinigų šioms paskoloms dengti nėra gavęs iš ieškovo. Pasirašius paskolos sutartis su ieškovu daugiau neteko bendravęs. Jis pats nėra skolinęs ieškovui pinigų. Jokio pokalbio su ieškovu metu nėra pripažinęs apie bendros su atsakovu paskolos suteikimo ieškovui faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-07-02 tarp ieškovo ir trečiojo asmens D. B. buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią D. B. paskolino ieškovui 85 000,00 Lt sumą. Ieškovas įsipareigojo jam paskolintą sumą grąžinti iki 2008-08-02. Ieškovas paskolos sutarties vykdymą užtikrino sutartine svetimo turto hipoteka, įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovo motinai B. Z.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10299-792/2011 priteisė iš ieškovo trečiojo asmens D. B. naudai 85 000,00 Lt skolos, 136,00 Lt žyminio mokesčio, taip pat leido parduoti prievolės užtikrinimui įkeistą turtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo 2011 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą antstolio G. J. kontorai dėl skolos išieškojimo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-10299-792/2011. Iš 2018 m. balandžio 9 d. turto pardavimo ir varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, vykdant priverstinį skolos išieškojimą, buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

2012 m. gegužės 24 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas suteikė ieškovui 45 000,00 Lt paskolą, paskolos terminas – iki 2013-05-24. Sutartyje nurodoma, kad piniginė suma ieškovui buvo perduota grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį. Ieškovas pasirašytinai patvirtino pinigus gavęs. Prievolės vykdymas užtikrintas netesybomis bei sutartine svetimo turto hipoteka, tai yra ieškovas skolos negrąžinimo atveju Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka įsipareigojo mokėti atsakovui 0,1 proc. delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausančius ieškovo motinai B. Z.. 2014-02-05 Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 45 000,00 Lt skolos, 157,40 Lt notarės išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą, 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki visiško skolos išieškojimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo 45 000,00 Lt sumos nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki visiško skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovo naudai. 2014-02-10 atsakovas kreipėsi į antstolio G. J. kontorą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo pagal vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CK 6.785 straipsnio 1 dalis). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, įrodyti pinigų perdavimo faktą turi paskolos davėjas; kai skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimą, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą turi paskolos gavėjas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija pinigų jam perdavimo faktą pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja į byla pateiktu antstolės R. V. 2020 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, ieškovo teigimu, fiksuotas atsakovo prisipažinimas ginčijamos paskolos sutarties pagrindu nesuteikus paskolos ieškovui.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo byloje pateiktus paaiškinimus paskolos sutarties sudarymo klausimais, atsakovo pateiktus paaiškinimus paskolos sudarymo sutarties sudarymo klausimais, daro išvadą, kad ieškovui nebuvo perduoti 45 000,00 Lt pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį.

2020 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta garso įrašu užfiksuoto ieškovo, atsakovo ir liudytojo R. S. pokalbio, vykusio 2019 m., stenograma. Pokalbio dalyviai faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėti raidėmis Z, R, T. Raidė Z žymi ieškovą, raidė R – liudytoją R. S., o raidė T – atsakovą. Iš pokalbio turinio matyti, jog ginčo šalys ir liudytojas buvo susirinkę pasitarimui dėl tolesnės atsiskaitymo eigos pagal proceso šalis siejančias 2008-07-02 ir 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartis. Teismui nekyla abejonių, kad diskusijos objektas yra paminėtos paskolos sutartys, kadangi jokie kiti sutartiniai teisiniai santykiai proceso šalių (ieškovo su trečiuoju asmeniu, ieškovo su atsakovu) nesieja. Iš protokolo turinio spręstina, kad susitikimo metu ieškovą labiausiai domino likęs nepadengtas įsiskolinimo dydis. Ieškovas nurodo, kad „Visi žinom, kad iš to vieno sklypo keturi sklypai atsirado. Vienas buvo užstatytas už tą 80000, po to vieną kur užstačiau – pinigus pasiėmėt iš karto, po to kiek duoti pinigai ir dabar parduotas sklypas ir yra dar du sklypai, kurių vienam turėjau pirkėją, bet jis daugiau žiūri, dabar esu tuos gretutinius šeimininkus išsiėmęs. Per abudu – kažkur dešimt tūkstančių, tie sklypai turėtų parsiduoti. Mes turėtumėm susitarti kiek aš turėčiau tų pinigų dar atiduoti. Tada atsakovas pradeda kalbėti apie paskolintų ieškovui sumų dydžius: „Ką mes turėjom, ta prasme, tai buvo po pirmo, o keturiasdešimt penki buvo paskui“. Kaip matyti, ieškovas nesutiko su ta aplinkybe, jog jam 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartimi buvo suteikta 45 000,00 Lt paskola bei atkreipė dėmesį į tai, kad jam neturint galimybės atsiskaityti pagal 2008-07-02 paskolos sutartį, atsakovas nebūtų skolinęs pinigų ieškovui: „Bet palauk, tie keturiasdešimt penki, supranti, vienuoliktais metais... toliau tęsė mintį, kad „ne matai dabar turiu viską normaliai apsišnekėti. Žiūrėk vienuoliktais metais buvo išimtas vykdomasis raštas, kad dėl tos skolos atidavimo, kur teismo priteista. O dvyliktais metais jūs skolinat man dar keturiasdešimt, po metų. Tai žinai ir kiekvienam aišku, kad niekas tų pinigų neskolino. Iš naujo tų neatidavei. Ir supranti, kaip yra vietoje to vieno sklypo už tuo 80000, tai praktiškai buvo dar vienas sklypas ir dar du sklypai. Tai va. Turim išeiti į tai, kiek jų gavot iš tikrųjų – aštuonis ar ne aštuonis“. Po to atsakovas nurodė ieškovui privalomus grąžinti piniginių lėšų sumų dydžius pagal kiekvieną iš paskolos sutarčių: „Ne nu aš tiesiog: yra aštuoniasdešimt penki buvo ir keturiasdešimt penki buvo. O čia atskira neatskira – yra skola ir tiek. Juos grąžinti vis tiek reikia“. Ieškovas toliau ginčijo pinigų suteikimo faktą pagal 2012 m. gegužės 24 d. sutartį, apeliuodamas į paskolos suteikimo nelogiškumą iš atsakovo pusės: „Bet palauk negi po metų jūs man dar skolinot? Čia išsisėmėt vykdomąjį raštą, po metų vėl man skolinat keturiasdešimt tūkstančių“. Tuo tarpu atsakovas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta rašytinė paskolos sutartis, kurioje atsispindi ginčijama suma: „O mes tokią sutartį esam pasirašę“. Ieškovas atkreipė dėmesį į, jo vertinimu, tikruosius ginčo šalių ketinimus sandorio sudarymo metu: Kokia? Nu, sutartį tai pasirašėm, nes man ta skola, ir aš jo nebegalėjau mokėt ir pasirašėm tą sutartį, kad užstatyti dar du sklypus. Juk visi puikiai žinom, kaip čia viskas buvo. Juk jūs patys tada: viskas bus tau su gyvenimu su sąskaitoms, su viskuo. Ir aš užstačiau dar du sklypus. Ir tada tą sutartį pasirašėm“. Toliau ieškovas akcentavo, kad paskaičiuoti pinigai yra iš ankstesnės skolos, tai yra 2008-07-02 paskolos sutarties: „Nu skaičiai yra, bet juk jie neskolinti yra. Juk čia iš praeitos skolos“. Atsakovas paaiškino, jog 45 000,00 Lt suma, nurodyta 2012-05-24 paskolos sutartyje, yra susikaupusios palūkanos pagal 2008-07-02 paskolos sutartį: „Nu bet vis tiek, matai nemokėjai palūkanų, Ir...“, toliau tęsė: „Tai čia suma iš palūkanų, kurios nebuvo mokamos.“, bei nurodė: „Romai, nesvarbu, tie sklypai ten atsirado, neatsirado. Esmė yra tokia, kad buvo paskola, buvo sutartos palūkanos, tos palūkanos nebuvo mokėtos, paskui buvo sustota ir nebemokėta. Ir už tas palūkanas mes sutarėme pasirašyti šitą sutartį. Tai šita sutartis yra skola, ir ją reikia grąžinti. Viskas.“

Pabrėžtina, kad proceso šalys byloje neginčijo garso įrašo autentiškumo, ar 2020 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytų aplinkybių teisingumo. Teismo vertinimu, užfiksuoto pokalbio metu atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog pagal 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį jokia pinigų suma perduota ieškovui nebuvo. Pažymėtina, kad dėl piniginių lėšų perdavo paskolos sutarties pagrindu abejones kelia ir atsakovo byloje duoti paaiškinimai. Pastebėtina, kad paskolos sutarties sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo prasta, ir šis faktas atsakovui buvo puikiai žinomas, kadangi būtent jis paskoliniuose teisiniuose santykiuose iš 2008-07-02 paskolos sutarties veikė trečiojo asmens vardu. Kaip proceso šalių teismo posėdyje patikinta dėl atsiskaitymo pagal 2008-07-02 ar 2012-05-24 paskolos sutartį buvo įvykęs ne vienas jų susitikimas. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl 2012 metais ieškovo vystyto projekto, papildomų piniginių sumų reikalingumo šio projekto užbaigimui, projekto pajamingumo, be kita ko, paties atsakovo įsitraukimo į projekto įgyvendinimą, kurios atsakovui, tariamai leido susidaryti teigiamą nuomonę apie ieškovo mokumą, byloje neįrodinėtos. Neaišku nei apie kokį konkrečiai projektą atsakovas kalba, kada projektas pradėtas įgyvendinti, jo pabaiga, tai yra ar būtų baigtas iki 2012-05-24 paskolos sutarties pabaigos, kokiais veiksmais atsakovas prisidėjo prie jo įgyvendinimo, kokias pajamas ketinta gauti iš projekto jį užbaigus. Taip pat pastebėtina, kad, atsakovo teigimu, vienintelis mokėjimas pagal 2008-07-02 sutartį iš ieškovo buvo gautas pardavus hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1015-0204, adresu Klaipėdos r. sav., Raišių k. Vis dėlto, 2020 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F20-11 turinys teikia pagrindą išvadai, jog ieškovas anksčiau atliko periodinius mokėjimus trečiajam asmeniui, atsakovo nurodoma, kad: „<...Esmė yra tokia, kad buvo paskola, buvo sutartos palūkanos, tos palūkanos nebuvo mokėtos, paskui buvo sustota ir nebemokėta...>“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas įrodė, jog 2012 m. gegužės 24 d., tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties pagrindu, ieškovui nebuvo išmokėta 45 000,00 Lt.

Dėl byloje ieškovo pareikšto reikalavimo 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį pripažinti negaliojančia teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tam, kad paskolos santykiai atsirastų, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas – paskolos sutartis yra realinė. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, 2012 m. gegužės 24 d. ginčo šalių paskolos sutartis pripažintina nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Minėta, kad 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties vykdymas užtikrintas sutartine svetimo turto hipoteka, įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016 išaiškinta, jog hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl 2012 m. gegužės 24 d. sutartinis hipotekos lakštas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M., kuriuo įkeistas paminėtas turtas, taip pat pripažintinas nesudarytu.

Pripažinus nesudarytais 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį, sutartinį hipotekos lakštą, neliko teisės į priverstinį šios prievolės vykdymą. Todėl panaikintinas 2014-02-05 Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismas, nors ir netaikė ieškovo pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo, tačiau, manytina, teismo sprendimas yra palankus ieškovui, kadangi pareigos atsiskaityti pagal ginčytą paskolos sutartį nebelieka, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, laikytina, jog ieškinio reikalavimai yra patenkinti visiškai. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 700,00 Eur: 100,00 Eur žyminio mokesčio, 600,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 700,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesudarytą tarp ieškovo R. Z. ir atsakovo T. B. 2012-05-24 paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti nesudarytą 2012-05-24 sutartinės hipotekos lakštą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M..

Panaikinti 2014-02-05 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Klaipėdos miesto 4-ojo biuro notarės I. M..

Priteisti iš atsakovo T. B. 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui R. Z..

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.