Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

6. Atsakovė J. B. atsiliepimu į ieškovų V. V. ir L. V. ieškinį prašo tenkinti 1, 2, 3 ieškovų reikalavimus, nurodytus ieškovų patikslintame ieškinyje, bei netenkinti 4, 5 punktuose nurodytų reikalavimų. Nurodo, kad jai priklauso 30/100 dalių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato-valgyklos. Kiti bendraturčiai: A. R., I. M. K., V. V. ir L. V.. Atsakovė mano, kad ieškovai teisingai nurodė savo turto dalį pagal Nr. 16RS-1323 ir 2002 m. kovo 1 d. bei tinkamai ir teisėtai kelia savo reikalavimus. Šiuo metu ieškovas, atidalindamas pastato dalį, tiesiogiai nepadarė žalos jos valdomam turtui. Žala jau yra padaryta vykdant savavališkas statybas, užfiksuotas jau byloje minėtuose savavališkos statybos akte Nr. 17 bei 2004 m. gruodžio 9 d. apžiūros akte. Savavališka statyba yra nustatyta tik toje pastato dalyje, kurią nuosavybės teise valdo ir naudojasi A. R. ir I. M. K. Tačiau Nekilnojamo turto registro išraše yra žyma apie neteisėtą statybą ir tai užkerta kelią remonto / rekonstrukcijos darbams bei jų planavimui kitų bendraturčių valdomose pastato dalyse. Savavališkos statybos metu jai priklausanti pastato dalis buvo nugriauta ir užstatyta nauju pastatu. Taigi, šiuo metu, pagal pirkimo–pardavimo sutartį jai priklausančios patalpos, kurios užregistruotos VĮ „Registrų centro“, faktiškai nebeegzistuoja. Faktinė padėtis: jos likusi didžioji pastato dalies dalis yra atskirta nuo viso pastato; jos pastato dalies dalis yra užstatyta atsakovų A. R. ir I. M. K.; A. R. ir I. M. K. ginčijasi, kuri dalis kuriam priklauso; ieškovų dalis nepakeista; ieškovų dalis bei atsakovų A. R. ir I. M. K. valdomos dalys sujungtos bendromis sienomis; nors ieškovai bei ji turėjo projektus, savavališkų statybų nepradėjo, kadangi bendraturčiai neturėjo reikiamų leidimų, ir visi yra pasenę ir neatitinka jos ketinimų. Pažymi, kad atsakovai A. R. ir I. M. K. sugeneravo teisminių bylų srautą dėl nesugebėjimo rasti sutarimo tarpusavio santykiuose bei savavališkų statybų reikaluose. Atkreipia teismo dėmesį į faktą, jog atsakovams A. R. ir I. M. K. per 7 metus nepavyko pašalinti tarpusavio nesutarimų ir įvykdyti įpareigojimus dėl savavališkos statybos padarinių. Jau dabar I. M. K. yra padariusi paprastam žmogui neįmanomą dalyką ir pakeitusi savo dalies informaciją taip, jog sudėjus visas bendraturčių valdomas dalis, byloje minimas pastatas sudaro daugiau nei 100 proc. Nurodo, kad sprendimas turi atsižvelgti į visas šalis arba visų bendraturčių reikalavimus dėl atsidalinimo atmesti. Dėl dalinio sprendimo nurodo, kad jos priešieškinyje nereikalaujama iš bendraturčių jų dalies ar pinigų. Ir vietoje to ji nori, kad teismas apibrėžtų užstatymo tankio bei intensyvumo ribas iš valstybės nuomojamo sklypo ribose pagal jos priklausančią pastato dalį, kuri nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyse. Todėl mano, kad dalinis ieškovų ieškinio tenkinimas neįmanomas, netenkinus jos pateikto priešieškinio, kuris atsižvelgia į faktinę situaciją ir esantį ginčą. Kitu atveju, ieškovams dingtų apibrėžtos pareigos dėl žalos atlyginimo bendraturčiams. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad niekada netrukdė bendraturčiams įgyvendinti savo teises. Tarp bendraturčių yra santykiai, kuriuose bendraturčiai turėtų rasti sprendimus be teismo ir tai atliktų bendraturčių susirinkimų metu. Taigi, neturėtų padengti ir jų išlaidų, atsiradusių dėl bylos nagrinėjimo. Kiekvienas bendraturtis turi būti atsakingas už savo išlaidas, minimo pastato valdymo reikaluose, ir stengtis išspręsti visas problemas be teismo.

7. Atsakovė I. M. K. atsiliepimu į ieškovų V. V. ir L. V. ieškinį prašo tenkinti ieškovų patikslinto ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės 1, 2 ir 3 reikalavimus, dėl 4-ojo ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimo spręsti teismo nuožiūra; atmesti ieškovų 5-ojo patikslinto ieškinio reikalavimą bei nepriteisti jokių bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ji niekada netrukdė ieškovams naudotis jų pastato dalimi, nesudarė jokių kliūčių įgyvendinti jų deklaruojamas statytojų teises bei nereiškė prieštaravimų dėl jų pastato dalies rekonstrukcijos ar remonto. Priešingai, būtent ji, siekdama įteisinti jos pastato dalyje atliktą savavališką statybą, jau daugelį metų deda visas įmanomas pastangas, kad visi bendraturčiai kartu rengtų pastato rekonstrukcijos projektą, kurio pagrindu ne tik įgytų teisę atlikti statybos darbus, tačiau ir atsidalintų pastato dalis į atskirus unikalius nekilnojamojo turto vienetus. Tam tikslui ji surado architektą A. S., su kuriuo sutiko bendradarbiauti ir kiti pastato bendraturčiai. Todėl 2019 m. balandžio 15 d. visų pastato bendraturčių įgaliotas asmuo V. V. pasirašė projektavimo darbų sutartį su architektu A. S., pagal kurią architektas visiems pastato bendraturčiams teiks projektavimo paslaugas, t. y. parengs techninį projektą dėl pastato paskirties keitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, rekonstrukcijos ir savavališkos statybos darbų įteisinimo bei pateiks šį techninį projektą derinti su visomis atitinkamomis institucijomis. Šios projektavimo darbų sutarties pagrindu architektas A. S. parengė projektinius pasiūlymus „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) projekto“, kurie dar 2019 m. sausio 9 d. buvo apsvarstyti su visuomene. Tačiau šie projektavimo darbai buvo nutraukti ieškovo V. V. iniciatyva, kadangi jis buvo nepatenkintas architekto darbu. Vėliau ji sutiko dirbti su jau ieškovo V. V. surastu architektu E. S., dirbančiu UAB „ASD Project“, bei kartu su kitais bendraturčiais 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarė susitarimą dėl esminių projektavimo principų, pagal kurį išsprendus galimo užstatymo kompensavimo / perleidimo tarp atsakovų A. R. ir J. B. klausimus būtų parengtas pastato paskirties keitimo į poilsio ir rekonstravimo projektas ir pastate formuojami atskiri keturi nekilnojamojo kadastro objektai (patalpos). Ji (atsakovė I. M. K.) ir jos atstovai dalyvavo visuose susitikimuose su architektu E. S., apmokėjo visas UAB „ASD Project“ pateiktas PVM sąskaitas–faktūras už konsultacijas ir projektavimo principų parengimus bei visada siekė kuo operatyvesnio projektavimo. Tęsdama savo pastangas net parengė notarinių veidrodinių sutikimų su ieškovu V. V. ir atsakove J. B. projektus bei pasiūlė ieškovams patogiu laiku nuvykti pas notarą ir išduoti vieni kitiems sutikimus, kuriais leidžiama ir sutinkama, kad šių bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė būtų atidalinta ir kad kiekvienas iš bendraturčių projektuotųsi naujus statinius ar įsiteisintų jau atliktą statybą, aptartų kitus klausimus, kuriuos pasiūlytų notaras. Galiausiai 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 14 d. elektroniniais laiškais ieškovas V. V. papildė savo reikalavimus dėl tokių susitarimų objekto bei būsimo projektavimo dalyko, siūlydamas nesitarti dėl savavališkų statybų įteisinimo, t. y. nesutiko duoti tokio savo sutikimo jai, o tartis vien tik dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės bei pastato paskirties keitimo. Tuo tarpu kita atsakovė J. B. asmeniškai arba per savo atstovą R. Z. nesutiko su tokiu pasiūlymu pasirašyti notarinius sutikimus. Atsakovės teigimu, pats ieškovas V. V. kėlė su jo norimu pasiekti rezultatu nesusijusius reikalavimus, dėl ko ir nebuvo pasiektas bendraturčių susitarimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė nurodo, kad ji niekada ir jokiais savo veiksmais neatliko ieškovų teisių pažeidimo, dėl ko ieškovai būtų priversti kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidų, kadangi niekada neatsisakė jam išduoti kokių nors sutikimų ar pritarimų jo norimiems atlikti projektavimo ar statybų darbams. Dėl šių aplinkybių ji prašo netenkinti ieškovų 5-ojo patikslinto ieškinio reikalavimo bei nepriteisti iš jos jokių bylinėjimosi išlaidų.

8. Atsakovas A. R. atsiliepimu į ieškovų V. V. ir L. V. ieškinį prašo palikti nenagrinėtu arba spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 1997 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi R. K. (I. M. K. velionis sutuoktinis) įsigijo pastatą-valgyklą su dviem priestatais ir rūsiu. 1997 m. liepos 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovės sutuoktinis R. K. pardavė J. B. 82/100 pastato-valgyklos dalis su dviem priestatais ir rūsiu. 1998 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi J. B. pardavė jam (A. R.) 52/100 pastato-valgyklos dalis su dviem priestatais ir rūsiu. 1998 m. gegužės 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jis pardavė A. A. R. 41/100 pastato-valgyklos dalį su dviem priestatais ir rūsiu. 2002 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. A. R. pardavė V. V. 41/100 dalį pastato-valgyklos dalį su dviem priestatais ir rūsiu. 1998–2001 m. buvo atlikti pirmo aukšto ir rūsio remonto darbai. R. K. bei jis, A. R., vykdė statybos darbus. Darbai buvo atlikti pagal architektės R. K. parengtus eskizinius brėžinius. 2001 m. birželio 29 d. vyriausioji statybos inspektorė L. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl savavališkai vykdomų statybų. Jam bei R. K. buvo paskirta 1 000 Lt bauda, kurią pastato bendrasavininkai susimokėjo. 2001 m. liepos 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba pateikė privalomą nurodymą, kuriame nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Neringos m. tarnybos vyriausioji inspektorė L. M. ir R. K. bei A. R. abipusiu sutarimu suderino projektinius dokumentacijos paruošimo, suderinimo ir leidimo gavimo terminus. Bendrasavininkams nurodyta baigti ruošti poilsinės (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) perplanavimo projektą, nustatyta tvarka jį suderinti ir gauti leidimą statybai per 8 mėn. nuo šio nurodymo gavimo dienos. 2001 m. spalio 26 d. statinio bendrasavininkų notariškai patvirtintu susitarimu buvo nustatyta valstybinės žemės naudojimosi tvarka. 2002 m. gegužės mėn. buvo pasirašyta sutartis su bendra Lietuvos ir JAV įmone „Jungtines pajėgos“ dėl pastato rekonstrukcijos paruošimo, kurios iniciatorius buvo R. K.. Projektas buvo ruošiamas trimis dalimis – A dalis – V. V., B dalis – R. K. ir A. R. ir C dalis – J. B.. Eskizinius brėžinius bendrasavininkai gavo 2002 m. rugsėjo mėn. ir pradėjo statybos darbus bei statybų įteisinimo procesą. 2002 m. gruodžio 24 d. Neringos savivaldybė išdavė R. K. bei jam, A. R., projektavimo sąlygų sąvadą. Šiuo savivaldybės išduotu dokumentu statinio bendrasavininkai pradėjo statybos įteisinimo procedūrą. 2004 m. birželio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Klaipėdos m. skyriaus vyriausiasis specialistas A. N. surašė savavališkos statybos aktą bei administracinio teises pažeidimo protokolą dėl pastato rekonstruojamo antro aukšto. 2007 m. Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-1377-609/2007 panaikino 2001 m. rugsėjo 5 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 151, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas, bei panaikino šio sprendimo pagrindu išduotus Neringos savivaldybės administracijos išduotus projektavimo sąlygų sąvadus, pagal kuriuos šioje vietoje buvo sumanyta dalį valgyklos rekonstruoti į gyvenamuosius pastatus. 2008 m. spalio 30 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Todėl statybos teisinimo procedūra nutrūko. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė jam, A. R., ieškinį, kuriame nurodė, kad jis neturėdamas kompetentingos institucijos išduoto leidimo, savavališkai rekonstravo pastato antrą aukštą bei prašė teismo įpareigoti per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos, užfiksuotos 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, padarinius Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti jį per vieną mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2004 m. birželio 15 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, padarinius – išardyti stogo savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę. I. M. K. į civilinę bylą buvo įtraukta kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. I. M. K. prašė jos padėtį pakeisti į atsakovės, nes teigė buvusi statytoja. 2013 m. sausio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkes teismas civilinėje byloje Nr. 2-317-563/2013 ieškinį atmetė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-910-253/2013 atmetė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė kasacinį skundą, kurį 2014 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausias teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014 patenkino ir panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimus perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 2015 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796-2015 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Šios bylos aplinkybės ginčui aktualios tiek, kiek tai susiję su nustatytu faktu, kad statybos darbus, pastato-valgyklos rekonstrukciją atliko jis, A. R., ir R. K., kurio teisių perėmėja yra I. M. K.

9. Atsakovas nurodo, kad atsakovė I. M. K. 2012 m. birželio 4 d. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad jis, A. R., neteisėtai naudojasi jai priklausančiomis negyvenamomis patalpomis – rūsiu (pastato-valgyklos) bei prašė teismo priimti sprendimą įpareigoti jį išsikraustyti iš rūsio patalpų. Jis pateikė priešieškinį ir prašė teismo pripažinti 2005 m. gruodžio 1 d. tarp pastato bendrasavininkų sudarytą prašymą (susitarimą) negaliojančiu ir nustatyti rūsio patalpų naudojimosi tvarką, nustatant, kad jis naudosis rūsio patalpomis UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtame plane žymimomis indeksais: 1, 1a, 1b, 1č, 4 (atitinkamai K. S. firmos parengtame rūsio plane žymimomis nuo 001 iki 006.) Tretieji asmenys pareiškė savarankiškus reikalavimus pripažinti 2005 m. gruodžio 1 d. tarp pastato bendrasavininkų sudarytą prašymą (susitarimą) negaliojančiu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-563/2015 nusprendė atmesti I. M. K. pareikštą ieškinį, A. R. priešieškinį bei trečiųjų asmenų V. V. ir J. B. savarankiškus reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1275-163/2015, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, nusprendė atsakovo, A. R., priešieškinį patenkinti iš dalies ir 2005 m. gruodžio 1 d. bendraturčių J. B., A. R., R. K., V. V. pateiktas prašymas VĮ „Registrų centrui“ pripažintas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 patenkino I. M. K. kasacinį skundą ir bylą dalyje dėl iškeldinimo grąžino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismui bylą grąžino, konstatavęs, kad „nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai tinkamai neištyrė ir neišnagrinėjo aplinkybių, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas A. R. naudojosi rūsio patalpomis ir atliko jų remontą. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra reikšminga, kadangi, nors byloje konstatuota, kad R. K., perleisdamas J. B. dalį valgyklos patalpų, neperleido rūsio patalpų, tai nesudaro pagrindo teigti, jog vėliau šios ginčo patalpos negalėjo būti naudojamos atsakovo A. R. kitu (nei jo nurodytu) teisėtu pagrindu, juolab, kad ieškovė teigė, jog atsakovas neįleido jos į rūsio patalpas nuo 2009 m., o ji pareiškė pretenziją 2012 m., t. y. praėjus beveik trejiems metams. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė toleravo tokį A. R. elgesį gana ilgą laikotarpį, o siekdama jį iškeldinti, turi įrodyti ieškinio pagrindą bei buvusio susitarimo nutraukimo padarinius“. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 ieškovės ieškinį tenkino ir priėmė naują sprendimą – iškeldinti A. R. iš pastato rūsio patalpų.

10. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad iš esmės sutinka su ieškovų V. V. ir L. V. reikalavimu ir pageidavimu atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei pažymi, kad ginčo iš jo pusės dėl to nėra. Todėl toks reikalavimas iš esmės apskritai nenagrinėtinas teise. Tuo tarpu 1 ir 3 reikalavimai nesusiję su jo pareigomis, jie iš esmės yra susiję su trečiųjų asmenų veikla (funkcijomis), todėl jie ir tūrėtų būti reiškiami minėtiems asmenims. Ieškovai prašo priimti dalinį sprendimą, tačiau dalinio sprendimo priėmimas pagal ieškovų suformuluotus reikalavimus nėra galimas.

11. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į ieškovų V. V. ir L. V. ieškinį prašo: pašalinti „Registrų centrą“ iš šios civilinės bylos nagrinėjimo, o šio prašymo netenkinus, bylą nagrinėti „Registrų centro“ atstovui nedalyvaujant, sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės į pastatą-valgyklą yra įregistruotos A. R. vardu (11/100 dalis) pagal 1998 m. balandžio 17 d. pirkimo‒pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2007 m. kovo 13 d. apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-633451/2007; 2009 m. gegužės 26 d. apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-460-475/2009; 2009 m. spalio 13 d. apygardos teismo nutartį Nr. 2A-1419-230/2009; I. M. K. vardu (6703/18989 dalis) pagal 2012 m. sausio 5 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. sausio 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); V. V. vardu (41/100 dalis) pagal 2002 m. kovo 1 d. perdavimo‒priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2002 m. kovo 1 d. pirkimo‒pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); J. B. vardu (30/100 dalis) pagal 1997 m. liepos 29 d. pirkimo‒pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Registro duomenimis, pastato-valgyklos 6703/18989 daliai (kurios nuosavybės teisės įregistruotos I. M. K.) nuo 2012 m. vasario 14 d. įregistruotas juridinis faktas: „sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu“. Įregistravimo pagrindas: 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimas. Registro duomenimis, pastato-valgyklos 6703/18989 daliai (kurios nuosavybės teisės įregistruotos I. M. K.) nuo 2012 m. vasario 14 d. įregistruotas juridinis faktas: „asmeninė nuosavybė“. Įregistravimo pagrindai: 2012 m. sausio 5 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. MV7-116; 2012 m. sausio 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Registro duomenimis, pastato-valgyklos 41/100 daliai (kurios nuosavybės teisės įregistruotos V. V.) nuo 2002 m. balandžio 24 d. įregistruotas juridinis faktas: „bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“. Įregistravimo pagrindas: 2002 m. kovo 1 d. pirkimo‒pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Registro duomenimis, pastatui-valgyklai nuo 2011 m. gruodžio 19 d. įregistruota kadastro žyma: „savavališka statyba“. Įregistravimo pagrindas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTSPI) 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktas Nr. 17. Aprašymas: A. R. rekonstravo antrą aukštą. Pažymi, jog šioje ginčo situacijoje teismo sprendimas neturės jokios įtakos “„Registrų centro“ teisių apimčiai, nesukels jokios šio juridinio asmens teisinės padėties pablogėjimo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. „Registrų centras“, kaip Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, neturėtų būti traukiamas civilinėse bylose trečiuoju asmeniu vien dėl to, kad teisme yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo daikto. Atsižvelgiant į tai, „Registrų centras“ turėtų būti pašalintas iš šios civilinės bylos nagrinėjimo.

12. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į ieškovų V. V. ir L. V. ieškinį nurodo, kad inspekcija neturi kompetencijos spręsti dėl turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį daiktą suformuojant kaip atskirą objektą ir kurį suformavus būtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad inspekcija šioje byloje gali patvirtinti tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos miesto skyriaus specialistui atlikus statybos patikrinimą buvo nustatyta, kad pastate atlikti savavališkos statybos darbai, todėl 2004 m. birželio 15 d. A. R. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, kuriuo pareikalauta tuoj pat sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir suderinti statinio projektą bei nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Inspekcija kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovams A. R. ir I. M. K. prašydama įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos, užfiksuotos 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, padarinius. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 iš dalies tenkino inspekcijos ieškinį ir įpareigojo atsakovus A. R. ir I. M. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl kurios 2004 m. birželio 15 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovai buvo įpareigoti per 1 mėnesį savo lėšomis išardyti pastato savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-479/2016 sprendimą paliko nepakeistą.

13. Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovų V. V. ir L. V. ieškinį prašo ieškovų bei atsakovų reikalavimus spręsti teismo nuožiūra atstovui posėdyje nedalyvaujant. Nurodo, kad pastatas-valgykla bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrasavininkams: Vi. ir L. V. (41/100 dalių), I. M. K. (6703/18989 dalys), A. R. (11/100 dalių) bei J. B. (30/100 dalių). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 įpareigojo atsakovus A. R. ir I. M. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2004 m. birželio 15 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, padarinius – išardyti pastato savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę. Dėl pareikštų reikalavimų dėl bendraturčių dalies atidalijimo natūra nurodo, kad reikalavimus byloje dėl atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškė ieškovai V. ir L. V., remdamiesi UAB „Gistamos projektai“ parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla su aiškinamuoju raštu; taip pat reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškė atsakovė I. M. K., remdamasi ginčo dienai aktualiais kadastriniais matavimais, taip pat atsakovė J. B., remdamasi ginčo dienai aktualių kadastrinių matavimų patalpų indeksais bei „ASD Projekt“ projektiniais pasiūlymais. Teismas, spręsdamas byloje pareikštus reikalavimus, susijusius su bendraturčių turto dalies atidalijimu natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi įvertinti atskirai kiekvieno bendraturčio siūlomą atidalijimo būdą, ir ar toks siūlomas atidalijimo būdas nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Dėl ieškovų V. ir L. V. reikalavimo pripažinti, kad jiems priklausančioje pastato dalyje nėra savavališkos statybos, nurodo, kad Neringos savivaldybės administracijos įsitikinimu byloje nėra ginčo, kad ieškovams priklausančioje pastato dalyje nėra savavališkos statybos. To neginčija joks proceso dalyvis. Tai akivaizdu ir iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015, kuriuo teismas įpareigojo būtent atsakovus A. R. ir I. M. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17. Dėl atsakovų I. M. K. ir A. R. reikalavimo pripažinti teisę įteisinti atliktus pastato savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus, nurodytus architekto A. S. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose „Valgyklos pastato 4M1 p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) projektas“ be kitų pastato bendraturčių sutikimo nurodo, kad teismas turi vertinti, ar I. M. K. ir A. R. reikalavimas jiems pripažinti teisę įteisinti savavališką statybą be bendraturčių sutikimo, nepažeis bendraturčių teisėtų interesų, ar bendraturčiai pagrįstai atsisako duoti sutikimą parengtiems projektiniams sprendiniams. Dėl atsakovės J. B. reikalavimo pripažinti jos teisę atidalijimo atveju rekonstruoti naują nekilnojamąjį daiktą neperžengiant užstatymo tankio ir intensyvumo ribų, teisę vienašališkai disponuoti, perleisti atliekamo užstatymo tankio ir intensyvumo panaudojimą ginčo sklype kitiems bendraturčiams, nurodo, kad J. B. galėtų prašyti išduoti jai statybos leidimą rekonstrukcijai, pateikdama konkrečius projektinius sprendinius (įskaitant užstatymo tankį ir intensyvumą), o konkrečius projekto sprendinius, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, turėtų įvertinti kompetentingos institucijos, atsakingos už projekto suderinimą prieš išduodant statybos leidimą.

14. Trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į ieškovų V. V. ir L. V. ieškinį prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Direkcijos atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus. Nurodo, kad klausimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymu, naudojimu ir disponavimo juo tvarka, nėra priskirti direkcijos kompetencijai.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškovų V. V. ir L. V. ieškinį prašo teismo įvertinti bylą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių ir įrodymų išnagrinėjimu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir priimti sprendimą savo nuožiūra, Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pastatas-valgykla yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Su pastato-valgyklos bendraturčiais yra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys.

Atsiliepimas

19. Atsakovė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-695-639-2018 buvo išnagrinėti dar keli tapatūs A. R. reikalavimai, t. y. pripažinti ieškovui A. R. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikalingą pastato statybos įteisinimui be bendraturtės atsakovės I. M. K. sutikimo pagal K. Š. firmos parengtą techninį projektą Nr. 12-0525; bei pakeisti bendraturčių dalis, nustatant, kad A. R. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 30/100 dalys pastato bei A. R. naudosis patalpomis: UAB „Jungtinės pajėgos“ projekte nurodytos indeksais 1, 1a, 1b, 1c bei naujai sukurtomis rūsio patalpomis, kurios I. M. K. pateiktoje rūsio schemoje žymimos indeksais 14, 141, 15. Tačiau 2018 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-695-639-2018 šie reikalavimai buvo atmesti, o pačiame sprendime buvo išaiškinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Tokiu būdu, Klaipėdos apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016, buvo nustatyta, jog rūsys bylos šalims nepriklausė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, tai yra, kad nustatytas priešingas faktas, jog R. K., parduodamas sau priklausančių valgyklos patalpų dalį, aiškiai išreiškė valią parduoti patalpų dalį be rūsio. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių padidėjimo, kadangi CK 4.77 straipsnio 1 dalies norma taikoma kuomet bendraturtis pagerina bendrą daiktą. Teismas, nustatęs, kad ieškovas A. R. nėra (ir nebuvo) rūsio bendraturtis, nuspendė, kad jis negalėjo minėto daikto padidinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 nustatyta ir dar viena prejudiciniu faktu laikytina aplinkybė, kad ji (I. M. K.) niekada nėra davusi sutikimo atsakovui A. R. dėl jos nuosavybės teise valdomų rūsio patalpų pagerinimo. Šis 2018 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas 2019 m. birželio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-1092/2019. Atsakovė prašo teismo remtis šiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, turinčiais visoms bylos šalis res judicata galią, jeigu kuris nors iš bendraturčių ginčytų jos nuosavybės teises į pastato-valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas.

Atsiliepimas

22. Ieškovai V. V. ir L. V. atsiliepimu į atsakovės I. M. K. patikslintą priešieškinį sutinka su priešieškinio reikalavimais, tačiau prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad tenkinant minėtus reikalavimus neturi sumažėti jiems nuosavybės teise priklausantis patalpų plotas ar leistinas užstatymo plotas. Patikslintame priešieškinyje teigiama, jog V. V. „nesutiko duoti tokio savo sutikimo atsakovei I. M. K.“. Pažymi, kad jo sutikimo davimas ar nedavimas šiuo atveju neturi reikšmės. Jie į teismą kreipėsi tik todėl, kad negali atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės savo dalies ir jos registruoti, nes atsakovų I. M. K. ir A. R. valdomoje pastato dalyje nuo 2004 m. yra registruota savavališka statyba ir tarp jų yra kilęs ginčas dėl patalpų plotų. Registravimo kliūčių faktą patvirtina ir „Registrų centras“ savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 24 p. „Atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą“. Ieškovų manymu, pagrindinė kliūtis įteisinti savavališką statybą ir atsidalinti bendraturčių turtą yra ne jų nenoras tai daryti ir ne jų sutikimo projektui nedavimas, o pačių I. M. K. ir A. R. veiksmai.

23. Atsakovė J. B. atsiliepimu į atsakovės I. M. K. patikslintą priešieškinį prašo netenkinti priešieškinio ir nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad atsakovė neprideda jokių susitarimų su bendraturčiu A. R., kurie padėtų jiems greitai ir efektyviai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nėra pridėta ir jų tarpusavio komunikacijos pavyzdžių, kaip įvykusių pokalbių žurnalas ar susirinkimų santraukos. Savavališkų statybų proceso metu buvo atnaujintos ar perstatytos tiek A. R., tiek I. M. K. dalys, tad ir įteisinti savavališkas statybas jie turėtų kartu. Atsakovė turėtų laikytis Statybų techninio reglamento. Atsakovės padalinimas nebuvo suderintas su bendraturčiais. A. R. bei I. M. K. siekia įteisinti pastatą naudodami tam netinkamus dokumentus (remiasi A. S. parengtais projektiniais pasiūlymais „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) projekto“) . Siekia ir toliau nesilaikyti Statybos techninio reglamento reikalavimų. Su projektu ji nebuvo supažindinta (nėra parašų). Pastatas, kurį siekia įteisinti bendraturčiai, ženkliai skiriasi nuo pastato, nurodyto A. S. projektiniuose pasiūlymuose. Atsakovė vardina patalpas, bet nepasisako dėl nugriautos dalies jai priklausančio pastato dalyje. Todėl ir teisingas bendraturčių dalių atidalijimas šiuo būdu nėra įmanomas. Alternatyvus pasiūlymas: atidalinti ieškovų ir atsakovų dalis pagal pirkimo‒pardavimo sutartis, kartu su jais suteikiama teise jos (J. B.) priešieškinyje nurodytiems užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliams.

24. Atsakovas A. R. atsiliepimu į atsakovės I. M. K. patikslintą priešieškinį prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad su priešieškiniu iš dalies nesutinka, t. y. iš esmės sutinka su faktu, kad bendraturčių dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo tūrėtų / galėtų būti atidalintos natūra, tačiau pagrįstai mano, kad atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turėtų būti vykdomas tik nustačius idealiąsias ir realiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir kt. Šalys iš esmės siekia atidalinimo natūra, kurio sąlygos yra daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas. Šalys iš esmės sutinka, kad ginčo turtas yra dalus bei jį galima atidalinti natūra, tačiau mano, kad absoliutus atidalinimas yra galimas ieškovų V. V. ir L. V. dalies bei atitinkamai J. B.. Tuo tarpu, I. M. K. ir jo dalys yra susijusios (pagrindinės namo konstrukcijos yra bendros ir jos nedalios). Pastato-valgyklos su dviem priestatais ir rūsiu faktiškai nebėra, t. y. statiniai iš dalies yra rekonstruoti, dalis nugriauta ir t. t. Todėl šiuo metu bendraturčiams (iš esmės I. M. K., A. R. ir J. B.) priklausančios realiosios ir idealiosios dalys yra pasikeitusios ir šiuo metu yra ginčas tarp minėtų asmenų. Bendrosios dalinės nuosavybės dalių pasikeitimą sąlygojo šalių pradėta rekonstrukcija, kuri iš esmės buvo pradėta pagal architektės R. K. parengtus eskizinius brėžinius ir vykdoma pagal 2002 m. parengtą bendros Lietuvos ir JAV įmonės „Jungtines pajėgos“ projektą. Dar 1998‒2002 m. iš esmės šalys suderino valią dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal ją atliko pastato su priklausiniais rekonstrukciją. Tuo tarpu, bendrosios dalinės nuosavybės dalių pasikeitimo įregistravimas užtruko mirus R. K., o jo įpėdiniams, priėmus palikimą, pradėjus kelti ginčo klausimus dėl rūsio, kuris jau tuo metu buvo rekonstruotas. 1997‒1998 m. sudarant pirkimo‒pardavimo sandorius ginčo pastato plotas buvo 452,17 kv. m. Į minėtą plotą nebuvo įskaičiuotas 117,5 kv. m rūsio plotas. Įtraukus rūsio plotą į bendrą pastato plotą, jo plotas pasikeitė iki 569,67 kv. m. Jis ir R. K. atliko dalies patalpų perplanavimą (rekonstrukciją), iš esmės pakeitė patalpų išdėstymą ir naudojimąsi jomis. Be to, jis sukūrė naujas rūsio patalpas, kurios buvo prijungtos prie kitų, faktiškai valdytų, naudotų jo patalpų. Taip pat pačios valgyklos pastato patalpos buvo perplanuotos ir jomis bendraturčiai pasidalino, tai buvo atlikta bendraturčių A. R. ir R. K. bendru susitarimu, ką iš esmės patvirtina 2002 m. prašymas projektavimo sąlygoms gauti, projektavimo sąlygos, šalių dar 2002 m. gegužės 30 d. pradėtas ir parengtas techninis projektas, kuriame aiškiai išreikštas bendraturčių susitarimas (sutikimas) dėl pastato su rūsiu rekonstrukcijos, pakeičiant notarinės formos pirkimo‒pardavimo sutartyje nustatytą naudojimosi tvarką, pakeičiant šalių dalis bendrojoje nuosavybėje jas padidinant, o atitinkamas rūsio patalpas prijungiant prie kitų pastato patalpų, sukuriant dviejų butų gyvenamąjį namą. Visos suprojektuotos patalpos R. K. žymimos su indeksais „2“, o A. R. – „1“. Bendraturčių susitarimu atlikus rekonstrukciją pasikeitė bendraturčių dalys bendrosios nuosavybės teise valdomame, naudojamame nekilnojamojo turto objekte. Teismas turėtų nustatyti byloje bendraturčių realiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes jos neatitinka idealiųjų, registruotų nekilnojamojo turto registre. Turint kitų bendraturčių sutikimą, jis ir R. K. pastatą (jiems priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) rekonstravo. Šalys veikė kartu ir gavo projektavimo sąlygas, R. K. užsakė projektą, kuris buvo parengtas pagal faktinę situaciją ir pagal jį aiškiai matyti, kad iš esmės pakeistos patalpos, buvusios bendrosios dalinės nuosavybės objektu ir, atitinkamai, prie patalpų prijungtos rūsio patalpos. Pasidalinta ne tik rūsio, tačiau ir kitomis patalpomis, suformuotos visiškai naujos patalpos, tiek rūsyje, tiek ir kituose aukštuose, mansardoje, atskirtos elektros, vandentiekio instaliacijos.

25. Atsakovas A. R. taip pat nurodo, kad jis ir R. K., atlikdami rekonstrukciją, buvo pradėję savavališkų statybos padarinių likvidavimo procedūrą, t. y. įteisinimą: buvo gautos projektavimo sąlygos, parengtas projektas, tačiau 2007 m. buvo panaikintas Neringos generalinis planas bei visa įteisinimo procedūra sustojo. Šiuo metu patvirtinus teritorijos detalųjį planą, įteisinimo procedūra tęsiama. Teismo sprendimu yra nustatytas terminas statybą leidžiančio dokumento gavimui. Tačiau užsitęsus ginčui tarp bendraturčių nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimo, gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes mirus R. K. jo teisių perėmėja I. M. K. siekia nusavinti didesnę rūsio patalpų dalį, nei jai priklauso pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Inventorizavus rūsio patalpas, nustatyta, kad jų plotas – 117,5 kv. m. Atsakovė yra pateikusi rūsio schemą, pagal kurią rūsio patalpas sudarė – 155,66 kv. m, o buvusių patalpų – 117,48 kv. m, t. y. naujų patalpų – 38,18 kv. m. Atsakovė minėtoje schemoje aiškiai ir tiksliai nurodė, kokios patalpos nuosavybės teise priklausė I. M. K., t. y. įvardinta „nuosavybės teise I. K. priklausančios patalpos“, kurių plotas yra 117,48 kv. m. Tuo tarpu, kaip matyti iš pateiktosios schemos, visos kitos patalpos I. M. K. nepriklauso ir nepriklausė, be to, ji iš esmės pripažino, kad tai yra naujai sukurtos patalpos. Minėtoje schemoje ji patvirtino, kad naujai sukurtos patalpos žymimos 14 (10,18 kv. m), 141 (6,72 kv. m), 15 (21,28 kv. m). Tačiau teismams procesiniuose sprendimuose nenurodžius rūsio patalpų ploto, I. M. K. nesąžiningai naudodamasi šiuo faktu siekia užvaldyti jo pastatytas patalpas. Pažymi, kad 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 teismas nesprendė ginčo klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės padidinimo, dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, t. y. teismas iš esmės pateikė sutarties aiškinimą pagal 1997 m. buvusią teisinę padėtį. Teismai nustatė, kad rūsio patalpos buvo 1997 m., nebuvo pirkimo‒pardavimo sutarčių dalykas ir nuosavybes teise į minėtas patalpas nebuvo perleista 1997‒1998 sutartimis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bendraturčiai atliko pastato rekonstrukciją, kurios metu pastatas buvo perplanuotas, perstatytas, pastatytos naujos pertvaros ir pasikeitė pirkimo‒pardavimo sutartimis nustatyta naudojimosi tvarka. Iki rekonstrukcijos atlikimo I. M. K. priklausė 117,48 kv. m. Dalis rūsio patalpų, kurios I. M. K. pateiktoje rūsio schemoje žymimos 1, 2, 3, 4, 5, kurių bendras plotas yra 42,34 kv. m, bendraturčių susitarimu atliekant rekonstrukciją buvo prijungtos prie jo patalpų, kurios visos bendrai rengtame techniniame projekte yra žymimos indeksais, kuris prasideda ženkleliu „1“, t. y. suprojektuotos patalpos. Tuo tarpu, indeksu „2“ žymimos patalpos buvo suprojektuotos ir naudotos I. M. K.. Atlikus rekonstrukciją, jis, A. R., naudojosi patalpomis: UAB „Jungtinės pajėgos“ projekte nurodytos indeksais 1, 1a, 1b, 1c, bei naujai sukurtomis rūsio patalpomis, kurios I. M. K. pateiktoje rūsio schemoje žymimos indeksais 14 (10,18 kv. m), 14 (6,72 kv. m), 15 (21,28 kv. m). UAB „Kurorto kadastras“ atliktuose kadastriniuose matavimuose nurodytos patalpos, kurias jis valdė ir naudojo tiek rekonstrukcijos atlikimo metu, tiek ir po rekonstrukcijos, bei kurias siekia įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Teigia, kad I. M. K. pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo jie yra formuluojami kryptingai, siekiant užvaldyti jo rekonstruotų patalpų dalį.

Atsiliepimas

28. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į atsakovės I. M. K. patikslintą priešieškinį prašo priešieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo tapačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškovų V. V. ir L. V. ieškinį. Papildo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. sausio 20 d. išdavė vykdomuosius raštus sprendimo vykdymui. Inspekcija 2023 m. sausio 26 d. prašymu Nr. 2D-1461 „Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti“ pateikė A. R. Ž. juos vykdyti. Antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0075/23/00149, 2023 m. vasario 7 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-75-3146 ir 2023 m. kovo 7 d. pateikė pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-3399-838/2023 pagal pareiškėjos antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys ‒ A. R., I. M. K. Pažymi, kad ginčo objekte nustatyta savavališka statyba, o turtas negali būti atidalintas, kol jis nėra suformuotas tinkamai, t. y. nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas ir savavališka statyba nėra įteisinta.

29. Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės I. M. K. patikslintą priešieškinį prašo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad patikslintu priešieškiniu jokių naujų reikalavimų nėra pareikšta, tik detalizuoti prieš tai priešieškinyje pareikšti reikalavimai, todėl Neringos savivaldybės administracija plačiau dėl patikslintų reikalavimų nepasisakys, nes savo poziciją jau yra išdėsčiusi ankstesniame savo atsiliepime (atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį).

30. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į atsakovės I. M. K. patikslintą priešieškinį prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą bei Departamento atstovui nedalyvaujant.

31. Tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas atsiliepimais prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

33. Ieškovai V. V. ir L. V. atsiliepimu į atsakovės J. B. patikslintą priešieškinį iš esmės neprieštarauja atsakovės J. B. prašymui atidalinti jai bendrosios nuosavybės teise priklausančias patalpas taip, kad nebūtų pažeisti (sumažinti) ieškovų reikalavimai byloje. Ieškovai pastebi, kad sprendžiant sklypo užstatymo klausimus būtina atsižvelgti į tai, kad jų esamas sklype užstatymo plotas negali būti mažinamas, nes jame yra jiems nuosavybės teise priklausantis pastatas, taip pat jiems turi išlikti galimybė padidinti jiems priklausančios pastato-valgyklos dalies plotą iki 325.23 kv. m.

34. Atsakovė I. M. K. atsiliepimu į atsakovės J. B. patikslintą priešieškinį prašo patikslinto priešieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės netenkinti. Nurodo, jog pagal tokius ydingai suformuluotus priešieškinio reikalavimus, ypač tuos, kuriais yra prašoma teisių pripažinimo, priešieškinio tenkinti nėra galimybės. Priešieškinyje dėstomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės.

35. Atsakovas A. R. atsiliepimu į atsakovės J. B. patikslintą priešieškinį nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad patikslintame priešieškinyje yra tik redakcinio pobūdžio pakeitimai, nekeičiant paties priešieškinio esmės ir argumentų, pareiškia, kad patikslinto priešieškinio atžvilgiu laikosi savo pozicijos, išdėstytos 2021 m. lapkričio 3 d. teismui pateiktame jo atsiliepime į priešieškinį. Nurodo, kad iš esmės niekada neprieštaravo ir sutiko tiek su atsakovės J. B. teise atidalinti jai priklausančią pastato dalį, tiek ir su jos nurodytu atsidalinimo būdu, tačiau, atsakovo nuomone, atsakovė J. B. savo teises siekia realizuoti netinkamu būdu: prašo iš atidalintos jos dalies suformuoti nekilnojamąjį daiktą – statinį, ne patalpas. Taip pat nesutinka su priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovei priklausiusių dalies patalpų nugriovimo. Pažymi ir tai, jog atsakovė negali savo priešieškinyje kelti žemės sklypo užstatymo ploto klausimų reikalaudama, kad jai būtų leista užstatyti 155 kv. m, t. y. didesnį sklypo plotą, nei šiuo metu yra leidžiama pagal galiojantį detalųjį planą.

36. Trečiųjų asmenų pozicija išdėstyta jau aptartuose atsiliepimuose.

Atsiliepimas

38. Ieškovai atsiliepimu į atsakovo A. R. priešieškinį nurodo, jog iš esmės neprieštarauja reikalavimui pripažinti A. R. teisę kartu su I. M. K. įteisinti atliktus pastato-valgyklos savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus be kitų pastato-valgyklos bendraturčių sutikimo bei leisti A. R. kartu su I. M. K. be bendraturčių sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus visose valstybės ir / ar savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai, tačiau tai turi būti daroma taip, kad nebūtų mažinamas jiems (ieškovams) nuosavybės teise priklausantis pastatas ar esamas sklype užstatymo plotas. Prašo netenkinti prašymo priteisti iš jų visas atsakovo A. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Atsakovė I. M. K. atsiliepimu į A. R. priešieškinį prašo teismo priešieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė pažymėjo, jog iš esmės neprieštarautų atsakovo A. R. priešieškinio dėl teisės įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus pripažinimo tikslams, tačiau pastebi, kad priešieškinyje dėstomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Ji prašo teismo remtis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nurodytais atsiliepime, turinčiais visoms bylos šalims res judicata galią bei konstatuoti, kad visos, tiek naujai sukurtos, tiek ir iki rekonstrukcijos egzistavusios rūsio patalpos turėtų priklausyti būtent jai.

40. Atsakovė J. B. atsiliepimu į A. R. priešieškinį nurodo, jog nesutinka su priešieškinio reikalavimais bei nesutinka apmokėti bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, jog A. R. dalimi priešieškinyje išdėstytų teiginių klaidina teismą; priešieškinys kupinas prieštaravimų; dalis teiginių nepagrįsti; pats prašymas suformuluotas ydingai.

Atsiliepimas

42. Atsakovas nurodo tapačias faktinės aplinkybės kaip ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį bei priešieškinį. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo nurodo, kad pagal nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenis iki 1998 m. balandžio 16 d. ginčo turto plotas buvo 452,17 kv. m, o 1998 m. balandžio 16 d. patikslinus kadastrinius matavimus – 569,67 kv. m, t. y. į ginčo plotą buvo įskaičiuotas pastato rūsio patalpos, kurių bendras plotas buvo 117,50 kv. m. Pagal NTR duomenis, ginčo turtas bendraturčiams priklausė: A. R. – 11/100; V. V. 41/100; J. B. 30/100, o I. M. K. 18/100 dalys (pastaba I. M. K. pateikė prašymą NTR ir jos dalis buvo pakeista į 6703/18989). NTR ginčo turto registro duomenys neatitinka faktinių duomenų (NTR plotas – 569,67 kv. m, o faktiškai yra 735,79 kv. m), nes atsakovai I. M. K. ir jis, A. R., atliko dalies ginčo turto rekonstrukciją, pagal kurią dar bendra Lietuvos ir JAV įmonė „Jungtinės pajėgos“ parengė pastato rekonstrukcijos projektą (2002 m.), bei kurios įteisinimui 2002 m. gruodžio 24 d. Neringos savivaldybė išdavė R. K. bei jam projektavimo sąlygų sąvadą. Šiuo savivaldybės išduotu dokumentu statinio bendrasavininkai pradėjo statybos įteisinimo procedūrą. Kadangi bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra pasikeitusios bei jos neatitinka NTR duomenų, jis teikia prašymą teismui nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. M. R. M.- P. pagal jo prašymą atliko pastato dalių paskaičiavimą pagal aktualius kadastrinius ginčo turto duomenis ir nustatė, kad ginčo turto dalys bendraturčių būtų tokios: A. R. 3058/10000 (225,07 kv. m); V. V. ir L. V. 2458/10000 (180,85 kv. m); J. B. 1278/10000 (93,98 kv. m), o I. M. K. 3206/10000 (235,89 kv. m). Dėl leidimo įteisinti savavališkos statybos darbus nurodo, kad savavališkos statybos, kurią jis kartu su I. M. K. siekia įteisinti, apimtis sudaro ne tik 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17 fiksuotus statybos (rekonstrukcijos) darbus, bet visus statybos darbus, kuriuos nuo 1998 m. atliko kartu su R. K. ir kuriais iš esmės buvo pakeistas visų bylos dalyvių bendras pastatas-valgykla. Visi pastato-valgyklos bendraturčiai ketino ir projektavo iš esmės pakeisti bendrą statinį, tačiau faktiškai statybos darbus atliko ir savo pastato dalį rekonstravo tik I. M. K. ir jis. V. V. su L. V. savo projekto nerealizavo ir faktiškai naudojamos statinio dalies nerekonstravo. J. B. savo projekto dalį pradėjo realizuoti nugriaudama statinio dalį, kurios vietoje buvo pastatyta I. M. K. ir jo (A. R.) naudojama pastato dalis bei įrengtas bendras įvažiavimas. Teismo sprendimu yra nustatytas terminas statybą leidžiančio dokumento gavimui, t. y. savavališkos statybos įteisinimui, arba pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiuo metu bendraturčiai siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau yra ginčas dėl rūsio dalies patalpų bei bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. I. M. K. siekia užvaldyti visas rūsio patalpas, įskaitant ir naujai jo sukurtas patalpas. Todėl jis nesutinka su I. M. K. reikalavimu. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju jis siekia įteisinti faktiškai atliktą rekonstrukciją, kurios kadastro duomenys yra užfiksuoti MB „Kasiukai“, bei dėl kurių iš esmės ginčo tarp ieškovų ir atsakovų, išskyrus J. B., nėra. Todėl teikdamas teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti bendraturčių dalis, jis patikslina priešieškinio reikalavimą dėl leidimo įteisinti savavališkos statybos darbus, t. y. prašo teismo pripažinti jo teisę įteisinti atliktą pastato-valgyklos dalies rekonstrukciją be kitų pastato-valgyklos bendraturčių sutikimo bei leisti be bendraturčių sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus visose valstybės ir / ar savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai.

43. Atsakovai V. V. ir L. V. atsiliepimu į atsakovo A. R. priešieškinį neprieštarauja pateiktiems reikalavimams, tačiau prašo teismo atsižvelgti į tai, kad tenkinant minėtus reikalavimus neturi sumažėti jiems nuosavybės teise priklausantis patalpų plotas ar leistinas užstatymo plotas. Atkreipia dėmesį, kad jie į teismą kreipėsi tik todėl, kad negali atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės savo dalies ir jos registruoti, nes atsakovų I. M. K. ir A. R. valdomoje pastato dalyje nuo 2004 m. yra registruota savavališka statyba ir tarp jų yra kilęs ginčas dėl patalpų plotų. Registravimo kliūčių faktą patvirtina ir „Registrų centras“ savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 24 p. „Atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą“. Atsižvelgiant į tai, prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš jų, nepaisant to, kad jie sutinka su atsakovų priešieškinio reikalavimais.

44. Atsakovė J. B. atsiliepimu į atsakovo A. R. priešieškinį prašo jo netenkinti. Nurodo, kad šiuo metu tai yra nebaigta statyba arba tai pastatas, paruoštas daliniam nugriovimui ir atstatymui į savo pradinę būseną. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi galiojantį ir atitinkantį STR reikalavimus rekonstrukcijos projektą. Pateiktas senas projektas, kuris neatitinka faktinės situacijos. Toks senas projektas negali apimti ir pakeitimų, kurie turi būti atlikti, norint įteisinti minėtas patalpas, ir šiai dienai jis nėra tinkamas naudoti statybų / rekonstrukcijos procese. Atsakovas ieškinyje sumažina jai tenkančią dalį nuo 131,95 kv. m iki 93,98 kv. m, bet nenurodo jos teisės į užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius, t. y. nori užvaldyti didesnę dalį turto, nei pirko, ir taip pasididinti savo dalį bei atimti jos teisę atstatyti savo pastatą kitoje sklypo vietoje. Atsakovas nurodo, kad jam priklauso 225,07 kv. m naudingo ploto, kai tuo metu jo pastato dalies užstatymas (ne naudingas plotas, bet visas pastato užimamas plotas/projekcija į žemę) pirkimo‒pardavimo sutarties sudarymo metu buvo ~59 kv. m. Tarkime, kad atsakovas rekonstravo savo dalį į trijų aukštų pastatą. Tada maksimaliai būtų 3x59 = 177 kv. m naudingo ploto. Iš kur pas atsakovą atsirado papildomi (mažiausiai) 49 kv. m. Atsakovas ne tik keičia procentinę išraišką, bet ir faktinę jai tenkančią pastato dalį ir tai atlieka be pirkimo‒ pardavimo sutarties ar kito tai leidžiančio dokumento. Jei tai būtų daroma su visų bendraturčių sutikimu, tai plotas proporcingai mažėtų ir kitiems pastato bendraturčiams, kas ir turėtų būti daroma bendros dalinės nuosavybės atveju (proporcingumo principas), bet ji pasirinkta kaip vienintelis šio proceso taikinys. Nesutinka, kad bendraturčiai didintų savo dalis jos valdomos dalies sąskaita.

45. Atsakovė I. M. K. atsiliepimu į atsakovo A. R. priešieškinį prašo jį atmesti visoje apimtyje, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas nenurodo jokių argumentų, neteikia jokių įrodymų ir niekaip kitaip nepaaiškina, kokiu pagrindu jis laiko, kad jam nuosavybės teise turėtų priklausyti rūsio patalpos R-1 (22,59 kv. m), R-2 (4,18 kv. m), R-3 (6,33 kv. m), R-4 (14,71 kv. m), R-5 (10,27 kv. m) ir R-6 (16,89 kv. m). Jos velionis vyras R. K. laimėjo likviduojamos Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ varžytynes ir įsigijo visą pastatą-valgyklą su virtuve 4H‘p su priestatais 1h‘p, 2h‘p, kurių bendras plotas 550,72 kv. m, o šį nekilnojamąjį turtą sudarė ir rūsio patalpos. Vėliau R. K. šio pastato 82/100 dalis 1997 m. liepos 29 d. notarinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pardavė atsakovei J. B. bei kartu šia sutartimi susitarė, kad pirkėja J. B. naudosis tik konkrečiai nurodytomis pastato-valgyklos patalpomis, tarp kurių nebuvo jokių rūsio patalpų. Tai reiškia, kad į 18/100 likusias R. K. pastato dalis pateko ir visos pastato rūsio patalpos. Vėliau J. B. nusipirktas pastato-valgyklos dalis perpardavė dabartiniams pastato bendraturčiams, o pastato bendraturčių susitarimai dėl naudojimosi pastatu tvarkos buvo įtvirtinami 1997–1998 m. sudarytose notarinėse pastato dalių pirkimo–pardavimo sutartyse, pagal kurias niekada rūsio patalpos nebuvo perduotos kurio nors iš bendraturčių nuosavybėn, kadangi ir pati J. B., neįsigijusi rūsio patalpų, jų negalėjo perleisti ir savo pirkėjams. Tokius pastato bendraturčių susitarimus dėl naudojimosi pastatu tvarkos, kuri parengta atsižvelgiant į tai, kiek pastato dalių konkretus bendraturtis nuosavybės teise valdo, buvo įtvirtinta ir 2005 m. gruodžio 1 d. susitarime dėl pastate esančių patalpų naudojimosi tvarkos, taip pat 2005 m. gruodžio 19 d. VĮ „Registrų centras“ A. R. pateiktame prašyme bei 2005 m. gruodžio 19 d. VĮ „Registrų centras“ parengtame pastato-valgyklos, 4M1, padalijimo projekte. Atsakovė nurodo, jog yra įsitikinusi, kad keliamas reikalavimas yra identiškas tiems, kurie jau buvo išnagrinėti visose Lietuvos Respublikos teismų instancijose, įskaitant ir kasacinės instancijos teismą, t. y. dėl rūsio patalpų nuosavybės teisių. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek ir Klaipėdos apygardos teismas po bylos grąžinimo jam, vienareikšmiškai nurodė, kad visos rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso jai, atsakovei I. M. K. Prejudicinę reikšmę turinčią aplinkybę, kurios pakartotinai įrodinėti nebereikia, kad A. R. nėra sukūręs jokio naujo daikto pastate ir kad visos rūsio patalpose šiame pastate priklauso jai, I. M. K., rėmėsi ne tik Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-695-639/2018, tačiau ir Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo remtis prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, įtvirtintais net keliuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, kad būtų formuojama nuosekli ir viena kitai neprieštaraujanti teismų praktika, kadangi priėmus priešingą sprendimą ir tenkinus A. R. ieškinį visoje apimtyje jam būtų leista nuosavybės teises į rūsio patalpų dalį įgyti per dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo procedūrą, kas yra akivaizdžiai neteisėta. Pastato rūsys, adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir niekada nebuvo bendro naudojimo objektas ir tai yra pripažinta ir konstatuota įsiteisėjusiame 2016 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016, kuris priimtas tarp tų pačių šalių. Pažymi, kad šiuo atveju neegzistuoja nė viena iš CK 4.77 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų padidinti A. R. dalį bendroje pastato dalinėje nuosavybėje, kadangi, pirmiausia, rūsys nėra ir niekada nebuvo bendro naudojimo objektas ir tai yra pripažinta ir konstatuota įsiteisėjusiame 2016 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016, kuris priimtas tarp tų pačių šalių. Byloje nėra pateikta jokių neginčijamų ir akivaizdžių įrodymų, kad rūsys ar jo vertė buvo padidinti, turint statytojo R. K. ar jo sutuoktinės (atsakovės I. M. K.) rašytinius sutikimus. Priešingai, tiek šios bylos medžiaga, tiek įrodymai pateikti kitose bylose neginčijamai patvirtina, kad toks sutikimas gautas nebuvo, o jos nuosekli pozicija parodo, kad ji niekada neperdavė rūsio ar jo dalies nuosavybės teisių kitiems asmenims, taip pat ir A. R.. Šiuo atveju prejudicinė ir neįrodinėtina aplinkybė ir faktas nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 yra ir tas, kad ji niekada nėra davusi sutikimo atsakovui dėl jos nuosavybės teise valdomų rūsio patalpų pagerinimo. Šioje byloje dar kartą įrodinėti nereikia, nes prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės ir faktai jau nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016, kad visa valgyklos ir jos rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo vykdoma UAB „Šaltinėlis“, kuri priklausė R. K. ir I. M. K., pajėgumais ir lėšomis, o tą patvirtina civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 esantys įrodymai. Todėl nėra ir trečios būtinos sąlygos CK 4.77 straipsnio 1 dalies taikymui – akivaizdu, kad rūsys ar jo vertė padidinta ne iš A. R. lėšų. Galiausiai, pats A. R. pripažįsta, kad rūsys ar jo vertė buvo padidinti nesilaikant įstatymų nustatytų taisyklių, tai yra, jo rekonstrukcija atlikta savavališkai. Tą patvirtina ir kiti ieškinio teiginiai bei rašytiniai įrodymai, todėl akivaizdu, kad neegzistuoja ir ketvirtoji būtina sąlyga. Lietuvos Aukščiausias Teismas nagrinėdamas šalių ginčą 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 pasisakė dėl CK 4.77 straipsnio taikymo ir konstatavo, kad šio ginčo atveju nepasikeitė nė vieno iš bendraturčių idealiosios dalys CK 4.77 straipsnio nustatytais pagrindais, nes nė vienas iš jų nedidino turimo daikto ir jo vertės. Atsakovės teigimu, šiuo atveju nėra jokios galimybės taikyti CK 4.77 straipsnio 1 dalį ir tenkinti ieškovo reikalavimo, pakeičiant ieškovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir / ar naudojimosi bendruoju daiktu tvarkoje, leisti jam įgyti nuosavybės teises į rūsio patalpas.

46. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu prašo pašalinti „Registrų centrą“ iš šios civilinės bylos, o šio prašymo netenkinus, bylą nagrinėti „Registrų centrui“ nedalyvaujant ir dėl atsakovo A. R. reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad šiuo metu pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, bendraturčiams įregistruotos nuosavybės dalys sudaro daugiau nei 100 procentų. Be to, pastatui pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2004 m. birželio 15 d. Savavališkos statybos aktą Nr. 17 nuo 2011 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie savavališką statybą (aprašymas: A. R. rekonstravo antrą aukštą). Informuoja, kad A. R. kreipėsi į „Registrų centro“ Klaipėdos filialą su 2012 m. vasario 23 d. skundu, kuriame nurodė, kad nėra jokio notarinio susitarimo tarp savininkų, kad I. M. K. pateiktas 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimas neteisėtas ir prašė atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. „Registrų centro“ Klaipėdos filialas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (4.4.2.)S-160 prašymo netenkino, kadangi registre įrašyti duomenys atitinka pateiktus dokumentus. „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (CRGNK) 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 112 paliko galioti šį teritorinio registratoriaus sprendimą. CRGNK, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl 2005 m. gruodžio 1 d. bendraturčių susitarimo (prašymo) registravimo. 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimu (prašymu) J. B., A. K. (dabar R.), R. K. ir V. V., atsižvelgdami į tai, kad patikslinus kadastrinius duomenis ir įtraukus į rūsio plotą 117,48 kv. m, bendras plotas pasikeitė į 569,67 kv. m, o valdomos dalys paskaičiuotos nuo 452,17 kv. m, susitarė, kad R. K. priklauso patalpos <...>, kurių bendras plotas 201,09 kv. m (kas sudaro 35,3 % pastato), J. B. priklauso patalpos <...>, kurių bendras plotas 131,95 kv. m (kas sudaro 23,16 % pastato), A. K. priklauso patalpos <...>, kurių bendras plotas 52,51 kv. m (kas sudaro 9,22 % pastato), o V. V. priklauso patalpa, kurios plotas 184,12 kv. m (kas sudaro 32,32 % pastato). 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimas pasirašytas visų bendraturčių. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, jog duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą neatitinka juridinio įrašymo pagrindo, kad šie dokumentai yra nuginčyti, negaliojantys ar kitaip netekę juridinės galios, CRGNK konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą nėra teisinio pagrindo. 2016 m. gegužės 12 d. „Registrų centre“ buvo gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 pagal ieškovės I. M. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. K. ieškinį atsakovui A. R. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų pagal atsakovo A. R. priešieškinį bei trečiųjų asmenų J. B. ir V. V. savarankiškus reikalavimus dėl patalpų bendraturčių sudaryto prašymo (susitarimo) pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 2005 m. gruodžio 1 d. prašymo (susitarimo) pripažinimo negaliojančiu, ir dėl šios dalies palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas šis priešieškinio reikalavimas dėl 2005 m. gruodžio 1 d. prašymo (susitarimo), sudaryto tarp R. K., J. B., V. V. ir A. K., pripažinimo negaliojančiu. 2019 m. sausio 12 d. I. M. K. pateikė teritoriniam registratoriui – Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriui 2019 m. sausio 22 d. prašymą, įformintą paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 19768953, Nekilnojamojo turto registre, kuriame įregistruotas pastatas ir bendroji dalinė nuosavybės teisė į jį tokiomis dalimis: pareiškėjos – 6703/18989, A. R. – 11/100, V. V. – 41/100, J. B. – 30/100, pakeisti duomenis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016. Išnagrinėjęs šį prašymą, teritorinis registratorius 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. SPR3-441(403.4) atidėjo sprendimo priėmimą, nes pareiškėjos nurodytoje teismo nutartyje nėra nutarta pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, o pareiškėja nenurodė, ką konkrečiai ji prašo pakeisti. Pareiškėja teritoriniam registratoriui pateikė 2019 m. vasario 28 d. prašymo Nr. 19768953, pateikto 2019 m. sausio 22 d., patikslinimą, kuriame nurodė, kad 2005 m. gruodžio 19 d. tarp bendraturčių buvo sudarytas pastato padalinimo projektas, pagal kurį dalys buvo paskaičiuotos nuo 569,67 kv. m ploto (su rūsiu). Remiantis šiuo projektu, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvo pateiktas prašymas perskaičiuoti pastato bendraturčių dalis, kuris turi būti vertinamas kaip teisinis pagrindas pakeisti visų bendraturčių nuosavybės dalis Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nėra atlikta. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos argumentus patvirtina CRGNK 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 112, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-244-563/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016. Išnagrinėjęs šį prašymą, teritorinis registratorius priėmė 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. SPR4-439(14.5 E) atsisakyti pakeisti pastato bendraturčių idealiąsias nuosavybės dalis, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 2 punktu, nes pastato bendraturčiai – A. R., V. V. ir J. B. ‒ nėra pateikę prašymo pakeisti jų nuosavybės į pastato dalis, o tokį prašymą turi teisę pateikti tik patys savininkai. Pareiškėjos atstovė advokatė L. D. pateikė CRGNK 2019 m. balandžio 19 d. skundą dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. SPR4-439(14.5 E). CRGNK 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. CSPR-166, atmetė pareiškėjos skundą. Komisija pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre I. M. K. pastato nuosavybės dalis 6703/18989 atitinka 2005 m. gruodžio 1 d. bendraturčių prašyme nurodyto R. K. priklausančio ploto santykį su bendru pastato plotu (201,09/569,62) bei 2012 m. sausio 5 d. nuosavybės teisės liudijimu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2012 m. sausio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos paveldėtas pastato nuosavybės dalis, t. y. dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi pateiktuose teismų sprendimuose (nutartyse) nėra priimta jokių sprendimų, kurių pagrindu priverstine tvarka, neatsižvelgiant į bendraturčių valią, pareiškėjos prašymo pagrindu galėtų būti pakeistos visų pastato bendraturčių nuosavybės dalys, CRGNK padarė išvadą, kad Teritorinis registratorius pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsniu prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o tokių prašymų pastato bendraturčiai (A. R., V. V. ir J. B.) nėra pateikę. CRGNK pažymėjo, kad tokiu atveju atsisakant tenkinti pareiškėjos prašymą taikytinas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktas. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. SPR4-439 (14.5 E), CRGNK 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. CSPR-166 pagal pareiškėjos I. M. K. skundą administracinėje byloje paliko galioti nepakeistus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-774-415/2021). 2021 m. rugsėjo 21 d. į „Registrų centrą“ kreipėsi J. B. su 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymu (paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotas 2021 m. rugsėjo 21 d. įrašo eilės Nr. 28283135) „...ištaisyti netikslumus ir atstatyti duomenis visiems bendraturčiams valdomas į tas dalis, kurios buvo prieš įregistruojant I. M. K. prašymą ... nuimti visas su aukščiau nurodyta sutartimi susijusias žymas“ Nekilnojamojo turto registre pastato registro įraše Nr. 50/170523. Kartu su prašymu pateikė 2021 m. vasario 24 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-774-415/2021. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. SPR4-11766 (14.5 E) prašymą atmetė, kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumentai, patvirtinantys, kad 2005 m. gruodžio 1 d. prašymas (susitarimas), sudarytas tarp R. K., J. B., V. V. ir A. K., pripažintas negaliojančiu ar panaikintas, nepateikti, todėl atstatyti registro duomenis bendraturčio R. K. (dabar I. M. K.) valdomas dalis į tas, kurios buvo prieš įregistruojant I. M. K. prašymą, ir nuimti visas su nurodyta sutartimi susijusias žymas Nekilnojamojo turto registre pastato registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo. Sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 2 punktas.

Atsiliepimas

48. Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareikštus A. R. reikalavimus spręsti teismo nuožiūra pagal galiojančius teisės aktus, bylą nagrinėti Neringos savivaldybės administracijos atstovui posėdyje nedalyvaujant. Nurodo, kad ginčo metu turi būti tiksliai įvertintos visos faktinės aplinkybės, susijusios su nekilnojamojo daikto pastato-valgyklos ploto padidėjimu ir galimu bendraturčių dalių pasikeitimu.

Atsiliepimas

50. Teismo posėdžio metu ieškovas V. V. prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinio bei atsiliepimų motyvais. Papildė, kad neprieštarauja savavališkos statybos įteisinimui, tačiau kliūtis yra, nes padidėjo užstatymo plotas. Jo ir žmonos dalis yra kraštinė, į ginčus tarp kitų kaimynų nėra įsikišę. Žemės nuomos sutartyse yra nustatyta naudojimosi tvarka.

51. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinio bei atsiliepimų motyvais. Papildė, kad ieškovų dalyje nebuvo daryti jokie pakeitimai, ieškovams nėra svarbu, kaip likę bendraturčiai dalinsis plotus.

52. Teismo posėdžio metu atsakovės I. M. K. atstovas prašė priešieškinį tenkinti, rėmėsi priešieškinio bei atsiliepimų motyvais. Papildė, kad atsakovė negali įteisinti savavališkos statybos, kol negavo bendraturčių sutikimo. Prašo pastatą atidalyti pagal „Registro centro“ duomenis. Nurodė, kad rūsio patalpos įeina į bendrą plotą.