- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-1322-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01057-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Loreta Bujokaitė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- O. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) ir atsakovės O. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pat pagal atsakovės O. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis; išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. pateiktu ieškiniu atsakovei O. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) šalių nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. po 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis piniginėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) padalinti sutuoktinių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (transporto priemones) natūra: - ieškovui po santuokos nutraukimo paliekant asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį Audi A4, 2002-10-01, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur, o atsakovei priteisti 150 Eur kompensaciją; - atsakovei po santuokos nutraukimo paliekant asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį Lexus RX450H 2012 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 17 000 Eur, su įpareigojimu asmeniškai išmokėti 2 821 Eur lizingą, o ieškovui priteisti 7089,50 Eur kompensaciją; 5) ieškovui po santuokos nutraukimo palikti (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės pajų jam asmeninės nuosavybės teise; 6) ieškovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę „M.“; 7) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalims gimė du vaikai: A. M. ((duomenys neskelbtini)m.) ir A. M. ((duomenys neskelbtini) m.). Santuokos pradžioje šalių šeimyninis gyvenimas buvo sklandus, tačiau ilgainiui šalių požiūris į gyvenimą, šeimą bei asmeninius poreikius išsiskyrė, šalys dažnai neberasdavo bendro sutarimo šeimyniniais klausimais, padaugėjo tarpusavio nesutarimų, kas iš esmės lėmė, kad sutuoktiniai vienas nuo kito atitolo. Šalys nebepalaiko šeiminių santykių, turi atskirus asmeninius gyvenimus, nuo 2021 m. gegužės mėn. sutuoktiniai neveda bendro ūkio, faktiškai gyvena skyrium, todėl jų santuoka neturi ateities bei laikytina iširusia. Santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Kadangi abu netinkamai vykdė ir pažeidė savo santuokines tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas, abu kalti dėl santuokos nutraukimo, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.49 straipsnio 2 dalis);
1.2. atsakovės ir abiejų šalių dukrų faktinė gyvenamoji vieta yra ieškovo tėvų namuose, todėl iširus šalių santuokai šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su atsakove ieškovo tėvų name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur vaikams sudarytos sąlygos augti ir vystytis, užtikrinti vaikų sveikatos apsaugos, higienos, maitinimosi poreikiai, vaikų teisė į lavinimąsi ir kitokie poreikiai, priklausomai nuo vaikų amžiaus, brandumo, sugebėjimų, talentų. Ieškovui išsikrausčius nepilnamečiai vaikai yra įpratę gyventi su motina, yra prieraišūs, taigi išsiskyrimas su atsakove ir gyvenamosios vietos bei aplinkos pakeitimas vaikams sukeltų didelę emocinę žalą ir turėtų neigiamos įtakos vaikų psichologiniam stabilumui bei tolimesniam vystymuisi. Ieškovo tėvai sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovė su vaikais iki abiejų dukrų pilnametystės gyventų toliau jų namuose. Kadangi mergaitės tampa paauglėmis, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, užtikrintų stabilią ir ramią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas, nepažeidžiant jų teisės gyventi kartu su motina, prie kurios yra prisirišę. Todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove su galimybe iki abiejų mergaičių pilnametystės kartu su atsakove gyventi ieškovo tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini);
1.3. kiekvienam iš nepilnamečių vaikų priteistinas po 200 Eur mėnesiui išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis.), bei paskirti atsakovę nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad tenka nemažai važinėti, nuomojasi būstą, todėl turi būtinųjų poreikių. Tuo tarpu ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) prestižiniame (duomenys neskelbtini), o laisvalaikiu papildomai uždarbiauja, todėl jos mėnesinės pajamos panašios į ieškovo. Atsakovė su vaikais gyvena ieškovo tėvų namuose ir reikalinga sumokėti tik už komunalinius ir kitus mokesčius, nuomos neprašo, todėl vaikų faktiniai poreikiai sudaro apie 200 Eur mėnesiui kiekvienai dukrai.
1.4. santuokoje sutuoktiniai įgijo kilnojamąjį turtą - transporto priemones (keleivinius automobilius): Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 300 Eur, ir Lexus RX450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 17 000 Eur. Keleivinis automobilis Audi A4 buvo pirktas ieškovui naudotis, todėl po santuokos nutraukimo priskirtinas ieškovui nuosavybės teise, o atsakovei iš ieškovo priteistina 150 Eur kompensacija. Atsakovė naudojasi automobiliu Lexus RX450H, kuris iki šiol yra lizinginis. Kadangi atsakovei su vaikais reikalingas automobilis, todėl po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovei nuosavybės teise, kuri turės išmokėti likusią 2 821 Eur dalį lizingo (liko mokėti 403 Eur x 7 mėn.), o ieškovui iš atsakovės priteisti 7 089,50 Eur kompensaciją ((17 000 Eurų - 2821 Eurų) /2 as.) Kreditorius informuotas atskiru pranešimo apie lizinginio automobilio padalinimą po santuokos nutraukimo;
1.5. Ieškovas gyvenat skyrium su atsakove įsigijo (duomenys neskelbtini) pajų už 100 Eur, kuriuos teismo prašoma pripažinti kaip jo asmeninę nuosavybę ir po santuokos nutraukimo jį palikti ieškovui;
1.6. santuokos metu sutuoktiniai jokio nekilnojamo turto neįsigijo. Ieškovas iki santuokos jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Piniginės lėšos, esančios sutuoktinių bankų sąskaitose, laikytinos to sutuoktinio asmenine nuosavybe, kurio vardu ta sąskaita banke atidaryta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė O. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:
2.1. santuokos nutraukti nenori. Šalys nuo 2021 m. gegužės mėn. gyvena skyrium, ieškovas išėjo iš namų, o ji su abiem dukromis liko gyventi jo tėvų namuose. Faktiškai situacija yra kiek kitokia, nei nurodo ieškovas, kadangi į jų santuokinį gyvenimą įsikišo kita moteris, dėl ko jų tarpusavio santykiai pašlijo. Tačiau nepaisant to, ji linkusi atleisti savo sutuoktiniui A. M. neištikimybę ir nelojalų elgesį, nes jos jausmai jam neišnyko, todėl prašo sudaryti galimybę išsaugoti jų santuoką. Visą tą laikotarpį, kol šalys gyvena atskirai, ji jokio kito asmeninio gyvenimo negyvena, santykių su kitais vyrais neturėjo, visą tą laiką išliko ištikima ir lojali savo sutuoktiniui, nors ir negyvena kartu. Sutuoktinio tėvai, pas kuriuos gyvena su savo vaikais, palaiko jos apsisprendimą išsaugoti santuoką, gerbia ją, myli savo anūkes ir nori, kad šalys susitaikytų ir gyventų visi kartu. Dėl to prašo suteikti šalims maksimalų 6 mėnesių susitaikymo terminą;
Šalies argumentai
2.2. su išvestiniais santuokos nutraukimo reikalavimais sutinka iš dalies. Ieškovas savo ieškinyje teisingai nurodo, kad ji su dukromis gyvena jo tėvams priklausančiame name, o vaikams iš tikrųjų yra sudarytos geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovas neturi teisės nustatyti jai ir vaikams uzufrukto gyventi name, kuris jam nepriklauso. Leidimą gyventi name gali suteikti tik namo savininkai, šiuo atveju - ieškovo tėvai;
2.3. su ieškovo siūloma išlaikymo suma nesutiko, kadangi ji nėra pakankama tenkinti net minimaliausių vaikų poreikių. Minimaliausius būtinus vaikų poreikius patenkina 259 Eur išlaikymas, o ne ieškovo siūlomi 200 Eur. Ieškovas gauna 1615,66 Eur atlyginimą per mėnesį, sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių nėra, o jo siūloma 200 Eur išlaikymo suma 14 metų ir 10 metų vaikams niekaip negali užtikrinti būtinų ir papildomų vaikų poreikių. Nors ieškovas akcentuoja, kad atsakovė gyvena jo tėvų namuose ir būsto nuomos išlaidų neturi, tačiau nėra garantijų, jog po santuokos nutraukimo ji liks gyventi ieškovo tėvų name. Atsakovė neturi jokio nuosavo būsto ar kito nekilnojamojo turto, todėl su dviem nepilnamečiais vaikais bus priversta nuomotis būstą, kas lems didžiulių išlaidų jai ir jos vaikams atsiradimą. Abi dukros lanko ugdymo įstaigas Vilniuje, iki vaikų mokyklos Vilniuje yra 20 km atstumas, todėl juos kiekvieną dieną į mokyklą nuveža ir pasiima tik atsakovė. Per savaitę nuvažiuoja 200 km, per mėnesį - 800 km, o automobilio sąnaudos 100 km yra apie 12 litrų, todėl per mėnesį vien kurui veždama vaikus į mokyklą ir atgal išleidžia daugiau nei 172 Eur. Be to, vaikus veža į parduotuves, pas gydytojus į Vilnių, pramogauti, o nuo kitų mokslo metų pradžios ketina leisti dukras į papildomus būrelius Vilniuje, kad jos galėtų tobulėti. Mergaitės turi sveikatos problemų, kas taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Dirbdama (duomenys neskelbtini) beveik nieko neuždirba, mėnesinės pajamos siekia 200 Eur. Padeda jos mama, kas mėnesį pervedama tam tikrą pinigų sumą į banko sąskaitą, o ieškovo tėvai perka daiktus, padeda pinigais. Ieškovas nuo 2021 m. gegužės mėn. iki šiol vaikams išlaikymo neteikė visiškai, o būdamas geresnės materialinės padėties už atsakovę turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo žymiai didesne dalimi;
2.4. santuokoje šalys jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Su ieškovo reikalavimu jam priteisti automobilį Audi A4“, o jai - automobilį „Lexus RX450H“, sutinka, tačiau nesutinka su ieškovo pateiktomis automobilių kainomis, kadangi automobilio „Audi A4“ kaina automobilių skelbimų portale žymiai didesnė, negu 300 Eur. Skelbimuose tokios komplektacijos transporto priemonės kaina 1675 Eur. Ieškovo parinkta automobilio „Lexus RX450H“ skelbimų portaluose kaina neatitinka faktinės techninės jo būklės, todėl turi būti nustatyta reali jo kaina. Automobilis Lexus buvo pirktas prieš 4,6 metus, naudojamas kiekvieną dieną dideliu atstumu (per dieną 40 km į mokyklą ir atgal plius būreliai, parduotuvės, vizitai pas gydytojus) vežami vaikai, jo rida šiai dienai yra 239046 km. Automobilis yra techniškai nusidėvėjęs, be to, automobilis „Lexus RN450H“ neseniai buvo stipriai sugedęs, jo remontas kainavo 2000 Eur, todėl ji turėtų būti dalinama tarp šalių po lygiai. Skelbimų portaluose tokių pat, net geresnės techninės būklės, automobilių kaina yra nuo 14950 iki 15500 Eur, todėl vidutinė kaina laikytina apie 15225 Eur. Ieškovas visus šiuos mėnesius nemokėjo vaikams išlaikymo, juos išlaikė viena atsakovė, todėl jos materialinė padėtis yra sunki ir ji finansiškai negalės išmokėti jam 7089,50 Eur piniginės kompensacijos;
2.5. neprieštaravo, kad (duomenys neskelbtini) pajus už 100 Eur atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi nenori dėl to plėsti ginčo. Neprieštarauja, kad jeigu automobilis „Lexus RX450H“ atiteks jai asmeninės nuosavybės teisėmis be kompensacijos 7089,50 Eur sumoje A. M. sumokėjimo, padengti šio vartojimo kredito likutį už automobilį asmeniškai.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - ir Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad buvo gautas ieškovo pranešimas apie tai, jog O. M. nuteikinėja vaikus prieš tėvą. 2022 m. sausio 19 d. apsilankymo metu Skyriaus atstovė kalbėjo su vaikais, kurie pasakė, kad bendrauja su tėvu, kartais susitikinėjo su tėvu, lankėsi kartu prekybos centre. A. M. nurodė, jog nori, kad tėvas per šventės būtų su jais. Bendravimo metu su atsakove moteris pasakė, kad su ieškovu skyrium gyvena nuo 2021 m. gegužės mėnesio. Ieškovas su dukromis savo susitikimus derina tiesiogiai, į ją nesikreipia ir jai nepraneša, o ji į dukrų bendravimą su tėvu visai nesikiša. Atsakovės teigimu, ieškovas jai prižiūrėti vaikų nepadeda. Apsilankymo metu vaikų teisių pažeidimų nustatyta nebuvo. Skyriaus manymu, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaikų interesus. Pabrėžė, kad ieškovas nepasisakė dėl savo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nors privalo pasisakyti dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (CK 3.59 straipsnis).
Šalies argumentai
4. Atsakovė O. M. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl vieno sutuoktinio - ieškovo A. M. kaltės; 2) nutraukus santuoką ieškovei O. M. palikti santuokinę pavardę „M.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina O. M., jos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš ieškovo A. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 400 Eur, o A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 350 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo priešieškinio padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, pervedant išlaikymo sumą į atsakovės asmeninę sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti atsakovę O. M. vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš ieškovo A. M. išlaikymo dukrai A. M. įsiskolinimą už pastaruosius 17 mėnesių nuo 2021 m. gegužės mėn. iki šio priešieškinio padavimo: 400 Eur x 17 mėn. = 6 800 Eur sumoje; 6) priteisti iš ieškovo A. M. išlaikymo dukrai A. M. įsiskolinimą už pastaruosius 17 mėnesių nuo 2021 m. gegužės mėn. iki šio priešieškinio padavimo: 350 Eur x 17 mėn. = 5 950 Eur sumoje; 7) nustatyti, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio dalintino nekilnojamojo turto neturi, todėl jo nedalina; 8) priteisti ieškovui A. M. automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, išmokant už jo 1/2 dalį piniginę kompensaciją 837,50 Eur sumoje atsakovei O. M.; 9) priteisti atsakovei O. M. automobilį „Lexus RX450H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, išmokant už jo 1/2 dalį piniginę kompensaciją 5 202 Eur sumoje ieškovui A. M.; 10) išdėstyti atsakovei O. M. 5 005,00 Eur kompensacijos ieškovui A. M. mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant ieškovui po 208,54 Eur; 11) priteisti ieškovui A. M. (duomenys neskelbtini) pajų už 100 Eur asmeninės nuosavybės teise; 12) nustatyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) tarp A. M. ir Bigbank AS sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 1730888/15 įmokas iki visiško kredito padengimo mokės atsakovė O. M., nekeičiant prievolės prigimties, kadangi jai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis „Lexus RX450H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 13) nustatyti, kad šalys viena kitai išlaikymo neteiks; 14) priteisti iš ieškovo žyminį mokestį ir visas kitas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodė, kad:
4.1. ieškovas paliko šeimą ir išėjo iš namų, į jų gyvenimą įsikišus kitai moteriai. Atsakovė su abiem dukromis liko gyventi ieškovo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Su N. A. artimus santykius ieškovas turėjo prieš palikdamas šeimą, tai ne kartą patvirtino ir pati moteris. Ieškovas buvo nelojalus atsakovės atžvilgiu. Visą tą laikotarpį, kol šalys gyvena atskirai, atsakovė jokio kito asmeninio gyvenimo negyveno, santykių su kitais vyrais neturėjo, visą tą laiką išliko ištikima ir lojali savo sutuoktiniui, nors jis su ja negyveno, o ieškovo tėvai palaikė atsakovės apsisprendimą išsaugoti santuoką. Dėl susiklosčiusios situacijos labai išgyvena atsakovės dukros, jos patiria didžiulį stresą dėl tėvų skyrybų. Tėvas kartą per tris mėnesius aplanko dukras, parenka tokį laiką, kad atsakovės nebūtų namuose, o su dukromis bendrų temų beveik neturi, nes nuolat yra komandiruotėse ir atvykęs naršo telefoną. Atsakovė nenorėjo nutraukti su ieškovu santuokos, dėjo visas pastangas, kad išsaugoti šeimą, tačiau ieškovas nenori gyventi su atsakove ir toliau kurti bendrus santykius. Ieškovo nenoras kurti šeimyninius santykius, palikimas šeimos pusantrų metų laikotarpiui be finansinės ir jokios kitos paramos, pagalbos, artimi santykiai su kita moterimi lėmė tą aplinkybę, kad bendras tolimesnis santuokinis gyvenimas sugriuvo. Atsakovė nuo santuokos pradžios visais įmanomais būdais stengdavosi kuo geriau vykdyti savo kaip sutuoktinės pareigas, išsaugoti santuoką, ji prašė susitaikymo termino, nebuvo savanaudiška, atsižvelgė į vaikų prašymus susitaikyti su jų tėvu, kad šeima vėl gyventų kartu. Ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas, pažeidimai yra esminiai, todėl laikytina, kad santuoka iširo išskirtinai dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis);
4.2. vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, kadangi vaikams iš tikrųjų yra sudarytos geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Ieškovas neturi teisės nustatyti atsakovei ir vaikams uzufrukto gyventi name, kuris jam nepriklauso. Leidimą atsakovei gyventi name gali suteikti tik namo savininkai, šiuo atveju - ieškovo tėvai. Nutraukus santuoką su ieškovu bus priversta išeiti iš jo tėvų namų, jau dabar ieško ir renkasi butą nuomai, kadangi tame name visą gyvenimą gyventi neturės galimybės;
4.3. ieškovo siūloma išlaikymo suma (200 Eur kiekvienai dukrai) nėra pakankama tenkinti net minimaliausių šalių bendrų vaikų poreikių. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog gyvendama jo tėvų namuose atsakovė neturi išlaidų, kadangi nupirko namo šildymui medžių pjuvenų granules už 2 436,38 Eur sumą už skolintas lėšas. Ieškovo tėvai atsakovei padeda, tačiau ir ji irgi prisideda prie namo išlaikymo. Atsakovė neturi jokio nuosavo būsto ar kito nekilnojamojo turto, todėl su dviem nepilnamečiais vaikais bus priversta nuomotis būstą, kas lems didžiulių išlaidų jai ir jos vaikams atsiradimą. Dukrai A. M. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, dukrai A. M. bus (duomenys neskelbtini) metų, jos lanko ugdymo įstaigas Vilniuje. Už dukros A. M. maitinimą ugdymo įstaigoje atsakovė moka vidutiniškai apie 60 Eur sumą, kitai dukrai per dieną į mokyklą skiria 4 Eur maistui + 1 Eur gėrimui, iš viso 5 Eur per dieną (80 Eur per mėnesį). Dukros vežiojamos kiekvieną dieną į mokyklą ir atgal, per dieną tenka dėl vaikų nuvažiuoti apie 40 km, todėl per mėnesį nuvažiuoja 800 km ir vien kurui vaikų nuvežimui į mokyklą į atgal atsakovei kainuoja daugiau negu 172 Eur suma. Vaikai vežami į parduotuves, pas gydytojus į Vilnių, pramogauti, į jojimo pamokas, pas psichologą, todėl išlaidos kurui per mėnesį sudaro apie 200 Eur sumą. Vaikai lanko būrelius Vilniuje, kuriems yra reikalingos papildomos išlaidos. Dukra A. M. lanko piešimo, keramikos būrelius, kurie yra mokami, kaina nuo 15 Eur iki 20 Eur per mėn. (sms žinutes apie apmokėjimą prideda). Dukra A. M. lanko matematikos ir chemijos repetitorius, kas per savaitę kainuoja 25 Eur, per mėnesį 100 Eur, mokytojams mokama grynais pinigais. Dukros A. M. klasėje buvo renkama po 100 Eur suma iš kiekvieno iš tėvų ugdymosi tikslais, taip pat 50,60 Eur sumą atsakovė skyrė dukros A. M. knygoms. Dukros lanko jojimo pamokas, jas rekomendavo gydytojai - specialistai abiem mergaitėms dėl savijautos ir psichologinės būsenos. Vienos jojimo pamokos kaina 30 Eur per savaitę, mergaitės joja 2 kartus per savaitę, todėl vienam vaikui per savaitę susidaro 60 Eur suma, o kiekvienam vaikui per mėnesį po 240 Eur. Dukra A. M. turi rimtų problemų su stuburu po ilgų metų pramoginių šokių lankymo, yra ydinga jos laikysena, nuo 2018 m. lankosi pas gydytojus, gydytojai yra paskyrę individualius kineziterapijos (aktyvios ir pasyvios) užsiėmimus, taip pat reikalingos neurologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos. Pastarieji trys kineziterapijos užsiėmimus kainavo 150 Eur sumą. Dukra A. M. taip pat turi rimtų problemų su dantimis, reikalingos odontologinės paslaugos, 2022 m. gegužės 11 d. atsakovė kreipėsi į UAB „Juvenalitas“ kliniką dėl dantų gydymo eigos, plano ir kainų, o gydytojas atsakovei paaiškino, kad dantų gydymo išlaidos sieks virš 2 000 Eur. Dukra A. M. taip pat turi problemų su dantimis. Mergaičių odontologinės paslaugos sudaro 1 015 Eur. Dukrai A. M. taip pat buvo reikalingos psichologo konsultacijos, su dukra šiuo metu dirba VĮ „Vilniaus šeimos psichologijos centro“ psichologas, kurio konsultacija per savaitę kainuoja 45 Eur, t. y. 180 Eur per mėnesį. Atsakovė kas mėnesį perka vaikams vitaminus, vaistus, higienines prekes, skalbimo priemones, žaislus, rūbus, avalynę, maistą, ir kitas prekes, kurios yra reikalingos vaikų poreikių tenkinimui. Taigi A. M. išlaikyti, būtiniems ir papildomiems poreikiams patenkinti yra reikalingas ne mažesnis kaip 650 Eur kasmėnesinis išlaikymo krepšelis, o dukrai A. M. - ne mažesnis kaip 700 Eur kasmėnesinis išlaikymo krepšelis. Į šiuos krepšelius neįskaičiuotos išlaidos vaikų žaidimams, judėjimo priemonėms: telefonų atnaujinimui, kompiuterių, ausinių ir t. t. atnaujinimui, dviračių, paspirtukų, riedučių, kitų žaidimų ir judėjimo priemonių tokio amžiaus vaikui, pirkimui. Kadangi ieškovas yra geresnės materialinės padėties už atsakovę, prašė priteisti iš ieškovo A. M. 350 Eur išlaikymą, o dukrai A. M. - 400 Eur išlaikymą. Ieškovo teiginys, jog atsakovė dirba grožio salone ir gauna pajamų tiek kiek ieškovas, neatitinka tikrovės, kadangi daugiau uždirba tik šiais metais. Atsakovė išlaiko vaikus jos, tėvų, ieškovo tėvų materialinės pagalbos dėka;
4.4. nuo 2021 m. gegužės mėnesio ieškovas paliko šeimą, prie vaikų išlaikymo neprisideda. Kartais atveža mergaitėms vaišes, bet to nepakanka. Todėl iš ieškovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas vaikams už pastaruosius 17 mėnesių nuo 2021 m. gegužės mėn. iki šio priešieškinio padavimo: dukrai A. M.: 350,00 Eur x 17 mėn. = 5 950 Eur, ir dukrai A. M.: 400 Eur x 17 mėn. = 6 800 Eur;
4.5. santuokos metu įsigytos transporto priemonės: automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Lexus RX450H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotus ieškovo A. M. vardu. Nesutiko su ieškovo pateiktomis automobilių kainomis, kompensacijų dydžiais. Atsakovės į bylą pateiktos automobilio „Audi A4“ skelbimų portale esančios kainos yra žymiai didesnės negu 300 Eur, tokios pačios komplektacijos automobilio „Audi A4“ kaina yra nuo 1450 Eur iki 1900 Eur, todėl vidutinė jo rinkos kaina 1675 Eur. Vadinasi jai iš ieškovo priteistina 837,50 Eur kompensacija už automobilį Audi A4 (1675 Eur / 2). Ieškovo parinkta automobilio „Lexus RX450H“ skelbimų portaluose kaina neatitinka faktinės techninės jo būklės: automobilis buvo pirktas prieš 5 metus, naudojamas kasdien dideliu atstumu vežant vaikus, jo rida šiai dienai yra 249 984 km. Automobiliui „Lexus RN450H“ rimtas defektas atsirado 2021 m. pavasarį, kai ieškovas dar gyveno šeimoje ir žinojo, jog automobilio remonto kaina sieks 2000 Eur. Ieškovas tai ignoravo, prie remonto prisidėti nesutiko, o atsakovė buvo priversta šiais metais balandžio mėn. atlikti remontą savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė už remontą sumokėjo 2000 Eur, išduotas 2022 m. balandžio 23 d. darbų garantinis raštas, kuriame matyti atlikti rimti automobilio remonto darbai. Taip pat 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovė pirko padangas Lexus automobiliui, kurios kainavo 220 Eur, sumokėjo 174 Eur už automobilio remontą. Kadangi ieškovas prašo priteisti jam pusę automobilio kainos (pagal jo įvertinimą) sumą, automobilio remonto kaina taipogi turi būti dalinama tarp šalių po lygiai. Vidutinė automobilio kaina apie 15 225 Eur, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija už automobilį „Lexus RX450H“ turi būti 5005 Eur (15 225 Eur - 2 000 Eur (remontas) - 220 Eur (padangų keitimas) - 174 Eur (remontas) - 2 821 Eur kredito likutis) /2 asmenų);
4.6. ieškovas visus šiuos mėnesius nemokėjo vaikams išlaikymo, juos atsakovė išlaikė viena, todėl jos materialinė padėtis yra sunki ir ji negalės išmokėti ieškovui 5 005 Eur piniginės kompensacijos iš karto. Todėl kompensacijos suma išdėstytina 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant ieškovui po 208,54 Eur;
4.7. neprieštaravo, kad (duomenys neskelbtini) pajai už 100 Eur atitektų ieškovui A. M. asmeninės nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini)tarp ieškovo A. M. ir Bigbank AS buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 1730888/15au 19 000 Eur kredito sumai, todėl atsakovė neprieštaravo, kad jeigu automobilis „Lexus RX450H“ atiteks jai asmeninės nuosavybės teisėmis, padengti šio vartojimo kredito likutį asmeniškai.
Atsiliepimas
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į priešieškinį palaikė savo anksčiau duotą išvadą byloje.
6. Ieškovas A. M. su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, o ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais:
6.1. atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovą neištikimybe ir netinkamu elgesiu, jos teiginiai apie ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžiami tik pačios atsakovės paaiškinimais. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą dėl vieno ar kito sutuoktinio kaltės buvimo, todėl santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuoka iširo dėl atsakovės nenoro spręsti konfliktinių situacijų, jos nelojalumo ir pan., šeimos nepaliko, o buvo priverstas išeiti iš jo tėvų namų dėl atsakovės elgesio ir psichologinės įtampos. Atsakovė labai pavydi, ne kartą sekė ieškovą ir darė jam gėdą šeimos, pažįstamų ir bendradarbių akivaizdoje. Ieškovės nurodoma moteris N. A. buvo ieškovo bendradarbė, užėmė aukštesnes už jį pareigas, todėl jie tiesiogiai bendravo darbo reikalais, o atsakovė klaidingai nusprendė, kad ieškovą su bendradarbe kažkas sieja. Atsakovė persekiojo ieškovo kolegę, o pridėtas prie priešieškinio administracinio pažeidimo protokolas patvirtina atsakovės ūmų būdą ir agresiją, kurią ji naudojo ir prieš ieškovą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie sutuoktinio neištikimybę;
6.2. atsakovė pripažino, kad ji gyvena ieškovo tėvų namuose, o ieškovas ir jo tėvai jai finansiškai padeda. Ieškovas mokėjo 400 Eur kreditą už automobilį Lexus RX450H, kuriuo naudojosi atsakovė savo ir vaikų poreikiams, buvo susitarta, jog minima pinigų suma bus užskaitoma kaip išlaikymas vaikams. Ieškovas padengė atsakovės skolą už sunaudotą name elektrą. Nors ieškovas ir išėjo iš namų, tačiau niekada nenustojo rūpintis šeima;
6.3. nei ieškovas, nei jo tėvai nėra net užsiminę apie tai, kad atsakovė su vaikais turi išsikelti. Priešingai, ieškovui tapus neįmanoma būti kartu su atsakove, jis pats išsinuomojo butą, o vaikams ir atsakovei paliko naudotis tėvų namą. Be to ieškovas namą padeda prižiūrėti, lankydamasis kaskart patikrina jo sandarumą, šildymo sistemą, elektros skaitliukus, prisuko klibančią lentyną ir kt.;
6.4. ieškovas yra suinteresuotas užtikrinti nepilnamečių vaikų tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jų išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie išlaidas, tame tarpe ir kokius būrelius lanko mergaitės ir kiek už juos mokama. Mergaitės šoko, tačiau už šį būrelį mokėti nereikėjo, nes dauguma mokyklinių būrelių yra nemokami. Kitų būrelių mergaitės nelankė. Čekiai yra pateikti tik už kelis mėnesius, kas tik patvirtina, kad išlaidas bandoma padidinti fiktyviai. Atsakovė tvirtina, kad dukra turi stuburo problemų, tačiau iš pateiktų dokumentų nesimato, kad trijų kartų lankymasis buvo būtent dukrai, kadangi pridėti tik trys čekiai po 50 Eur, tačiau nėra pažymos, patvirtinančios problemą. Atsakovė pasirinko privatų gydytoją, tačiau į šeimos gydytoją su minima problema net nesikreipė. Iš esveikata.lt mergaičių istorijų matyti, kad pas šeimos gydytoją poliklinikoje mergaitės nesilankė ir pas specialistus nukreiptos nebuvo. Tikėtina mergaitei buvo diagnozuota stuburo problema, tačiau neaišku, kodėl atsakovė pasirinko neaiškią privačią kliniką. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) darbą, dažnai pati skundžiasi nugaros skausmais, pateikti čekiai patvirtina, kad buvo atliekama kineziterapija, todėl galimai atsakovė pati lankėsi pas specialistą. Atsakovė prideda UAB „Juvenalitas“ pažymą dėl dukros A. M. dantų būklės ir poreikių, tačiau atsakovė nesikreipė į polikliniką, kurioje šios procedūros vaikams yra atliekamos nemokamai, iš esveikata.lt istorijos nėra jokio apsilankymo pas gydytoją. Nesuprantama, kodėl atsakovė vežė dukrą į privačia kliniką, esančią Nemenčinės plente, nors gyvena (duomenys neskelbtini), o kuro sunaudoja 12 litrų /l00 km. Už dantų procedūras gegužės - spalio mėn. sumokėta 1015 Eur, pasitelkiant pirmą pasitaikiusią privačią kliniką. Nors atsakovė tvirtina, kad dukrą vedžioja pas psichologą ir prideda čekius liepos - spalio mėn. už 420 Eur, nėra aišku, dėl ko lankomas psichologas. Atsakovė namuose sudaro nervingą situaciją, apie ieškovą kalba labai nepagarbiai, įtikinėja mergaitėms, kad ieškovas yra kaltas dėl visų bėdų, sukelia stresą ir kt., todėl tokią mergaitės būseną sukelia pati. Ieškovui paklausus dukros A. M. dėl ko ji lankosi pas psichologą, ji atsakė, kad jaučia nerimą dėl mokslų, nes ji nori studijuoti odontologiją ir bijo neįstoti. Be to, kiekviena mokykla turi psichologus, tačiau atsakovė pas mokyklinį psichologą net nesilankė. Atsakovė pridėjo birželio mėnesio 2436,38 Eur mokėjimą už kūrenimui nupirktus briketus, tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių pirktas toks kiekis, be to, visada kūrenimu rūpinosi ieškovo tėvai, o ieškovas su šeima tik iš dalies prisidėdavo. Atsakovė pridėjo knygos vertimo 130,16 Eur sąskaitą, tačiau nėra suprantama kokiu tikslu šį knyga buvo verčiama ir kodėl už jos vertimą kaštai atiteko tik dukrai A. M., nes iš kvito turinio matyti, kad vertimas buvo 4A klasei. Atsakovė prideda pačios spausdintą lentelę, kurioje surašyti dukrai A. M. skirtų knygų 50 Eur kaštai, tačiau tai nepatvirtina jų reikalingumo ir sumos. Pridedamas iš mokyklinio grupės susirašinėjimo laiškas, kuriame vyksta balsavimas dėl 100 Eur rinkimo, tačiau nėra aiškus balsavimo rezultatas. Atsakovė pridėjo „Perlas“ mokėjimus, tačiau neaišku už kokias paslaugas ji mokėjo, tuo tarpu atsakovas 2022 m. sausio 9 d. sumokėjo už atsakovės su vaikais sunaudotą namo elektros energiją susidariusią 365,03 Eur skolą. Paskaičiavus atsakovės pateiktas kelių mėnesių išlaidas (5909,04 Eur) nėra suprantami vaikų tikri poreikiai ir jų pagrindimas. Ieškovas prarado darbą, nuo (duomenys neskelbtini)registruotas užimtumo tarnyboje. Atsakovės duomenys apie pajamas nėra tikslūs. Atsakovė nuolat skundėsi dideliu krūviu darbe, dėl ko jautėsi pavargusi, paskambinus į (duomenys neskelbtini) ir pabandžius užsirašyti pas atsakovę (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad ji galės priimti tik po dviejų savaičių dėl eilės. Taigi atsakovė nerodo visų savo pajamų ir jas slepia. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog pinigus pasiskolino, be to, gaunant atsakovės nurodomas pajamas, skolintis būtų neatsakinga. Atsakovė nutyli, kad ieškovas nupirko dukroms kompiuterį, dukrai A. M. telefoną, už kuri moka abonentinį mokestį, dukrai A. M. taip pat pirko telefoną, kadangi buvo senas ir gedo. Taip pat dukroms pirko įvairių lauktuvių (kuprinę siuntėsi iš Amerikos; džemperius, kitus drabužius, gėlių; įvairius mergaičių poreikiams reikalingas dovanėles; būnant užsienyje visada pirkdavo saldainių ir kt.). Minimi mokėjimai patvirtina, kad ieškovas rūpinasi ir išlaiko dukras, tačiau jo galimybės taip pat ribotos. Nors šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje ir jo galimybės ribotos, tačiau jis sutinka mergaitėms mokėti po 200 Eur, t. y. 400 Eur kas mėnesi periodinių išmokų;
6.5. santuokoje sutuoktiniai įgijo transporto priemones (keleivinius automobilius). Keleivinis automobilis Audi A4 buvo pirktas ieškovui naudotis, jo vertė 300 Eur, o atsakovei buvo žinoma, kad dėl prastos būklės šis automobilis buvo pirktas pigiau. Atsakovė naudojasi automobiliu Lexus RX450H, jis ilgą laiką buvo lizinginis, tačiau atsiliepimo prašymo dienai skolos nėra. Atsakovė nutyli susitarimą, kad atsakovė naudosis automobiliu Lexus RX450H, ieškovas mokės už ji kreditą kas mėnesi po 400 Eur, o ši pinigų suma bus užskaitoma kaip išlaikymas vaikams. Ieškovas nurodytu laikotarpiu išlaikymo nemokėjo, o dengė lizingą už automobilį. Kadangi atsakovei su vaikais reikalingas automobilis, todėl po santuokos nutraukimo ieškovas sutinka, kad automobilis Lexus RX450H atitektų atsakovei, o ieškovui būtu išmokėta 8500 Eur kompensacija. Atsakovė ginčija automobilio vertę, tačiau pagal 2017 m. spalio 30 d. pirkimo pardavimo sutartį kaina buvo 24600 Eur, kas tik patvirtina, jog ieškovas įvertino nusidėvėjimą ir prašo tinkamo dydžio kompensaciją. Atsakovės pridėti remonto kvitai neįrodo vertės pokyčio, kadangi ji darė alyvos keitimą ir pirko ratus. Kadangi Lexus RX450H kuro sąnaudos sudaro 12 litrų/100 km, todėl ieškovas neprieštarauja automobilio pardavimui, o gautina suma padalintina lygiomis dalimis;
6.6. ieškovas nebėra (duomenys neskelbtini)dalyviu, todėl šioje dalyje klausimas nebeaktualus. Kadangi ieškovas išmokėjo Bigbank kreditą, kuris buvo imtas Lexus RX450H automobiliui pirkti, todėl šalys bendrų kreditų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (aritmetinės klaidos ištaisytos 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi):
7.1. nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo A. M. ir atsakovės O. M. dėl sutuoktinio A. M. kaltės;
7.2. nutraukus santuoką ieškovui A. M. paliko santuokinę pavardę – M., atsakovui O. M. paliko jos pavardę – M.;
7.3. nustatė nepilnamečių šalių dukrų A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina O. M. pastarosios gyvenamojoje vietoje;
7.4. priteisė iš ieškovo A. M. šalių nepilnametėms dukroms A. M. (gim(duomenys neskelbtini)) 350 Eur ir A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 325 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė atsakovei O. M. nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise;
7.5. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nustatė vykdyti skubiai;
7.6. priteisė iš ieškovo A. M. šalių nepilnametei dukrai A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 5950 Eur ir A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 5525 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
7.7. nustatė, kad tėvas ieškovas A. M. bendrauja su dukromis A. M. ir A. M. bendravimo ir susitikimų laiką bei vietą šalims derinant gera valia, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
7.8. padalino sutuoktinių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (transporto priemones) natūra: 1) ieškovui A. M. po santuokos nutraukimo paliekant asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi A4, 2002-10-01, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur, o atsakovei O. M. priteisiant 150 Eur kompensaciją už jam tenkantį automobilį; 2) atsakovei O. M. po santuokos nutraukimo paliekant asmeninės nuosavybės teise automobilį Lexus RX 450H, 2012 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17 000 Eur, o ieškovui A. M. priteisiant 8500 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį;
7.9. priteisė iš ieškovo A. M. atsakovei O. M. 1318 Eur bylinėjimosi išlaidų;
7.10. priteisė iš atsakovės O. M. ieškovui A. M. 480 Eur bylinėjimosi išlaidų;
7.11. išdėstė atsakovei O. M. jai priteistos kompensacijos (8500 Eur) sumokėjimą ieškovui A. M. mokėjimo terminą 24 mėnesiams, mokant kas mėnesį po 354 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 358 Eur;
7.12. kitos dalies ieškinio ir priešieškinio netenkino;
7.13. priteisė iš ieškovo A. M. 182,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
8. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Vertindamas ieškovo elgesį nurodė, kad iki išėjimo iš namų 2021 m. gegužės mėnesį ieškovas buvo neištikimas savo sutuoktinei su kita byloje nustatyta moterimi (N. A.). Teismo vertinimu, šią aplinkybę pagrindžia ieškovo dukters matytos fotonuotraukos jo telefone ir susirašinėjimai su minėta moterimi, atsakovės matyti susirašinėjimai ir ieškovo telefone esantys N. A. skyrybų dokumentai, taip pat N. A. transporto priemonės ieškovo naudojimas savo tikslams, ieškovo transporto priemonės laikymas prie šios moters namo, kai nuo 20.00 val. iki 8.00 val. automobilių stovėjimas tampa nemokamas. Teismo nuomone, labiau tikėtina išvada, kad ieškovas tai darė dėl patogesnio privažiavimo prie N. A. gyvenamosios vietos, o ne atsitiktinai. Teismas laikė, kad ieškovas pats paliko šeimą ne dėl savo sutuoktinės veiksmų, nesirūpino šeima ir savo vaikais tokia apimtimi, kuria rūpinasi santuokos nenutraukęs sutuoktinis. Laikė, kad ieškovas neįrodė psichologinio spaudimo ar netinkamo sutuoktinės elgesio savo atžvilgiu. Teismo nuomone, atsakovė buvo ieškovui lojali ir bandė išlaikyti šeimą net prasidėjus bylai dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad ieškovo veiksmai nesudaro pagrindo vertinti, jog dėl iširusios santuokos kalti abu sutuoktiniai.
9. Nutraukus šalių santuoką ieškovui sprendė palikti jo pavardę – M., atsakovei išreiškus norą paliko jos santuokinę pavardę – M..
10. Įvertinęs šalių argumentus, teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, kadangi toks gyvenamosios vietos nustatymas atitinka vaikų interesus.
11. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išlaikymui tenkanti suma per mėnesį būtiniesiems poreikiams patenkinti negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (arba 534 Eur atskaičius mokesčius), o šio dydžio iš esmės įrodinėti nereikia. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių turi teikti dukterims mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą, t. y. kiekvienai po 267 Eur, todėl ieškinio reikalavimo dėl jo prašomo išlaikymo dydžio priteisimo netenkino.
12. Teismas nustatė, kad ieškovas iki bylos iškėlimo dienos dirbo ir gavo 1600 Eur pajamas per mėnesį, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir paklausią elektriko specialisto kvalifikaciją ir specialybę. Nurodė, kad ieškovas byloje neįrodinėjo pastangų iš naujo surasti jo kvalifikaciją atitinkantį darbą ir gauti ją atitinkantį darbo užmokestį. Nustatė, kad šiuo metu ieškovas yra įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, kurioje vidutinis atlyginimas yra 3695 Eur, todėl ieškovo finansinė situacija yra daug geresnė už atsakovės net ir įvertinus tai, kad atsakovė nerodo teismui visų realių savo pajamų. Nurodyta aplinkybė pagrindžia, jog iš esmės šalių turtinė padėtis nėra panaši.
13. Teismas sprendė, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, o atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo tik teikdamas dovanas, kurių apimtis nesudaro pagrindo laikyti prisidėjimu prie išlaikymo. Ieškovo argumentus dėl perkamų saldumynų ir telefonų atmetė kaip neužtikrinančius vaikų būtinųjų poreikių. Ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakove nevertino kaip pagrindžiančio tarp šalių buvusį susitarimą lizingo su draudimu įmokas laikyti išlaikymu vaikams. Sprendė, kad dukras išlaikė ir išlaiko viena ieškovė su savo ir sutuoktinio tėvų pagalba, kuri ir gyvena kartu su vaikais, o atsakovas su vaikais praktiškai bendrauja tik periodiškai ir materialinio papildomo išlaikymo neteikia.
14. Teismas vertino, kad šiuo metu ieškovo pajamos oficialiai yra pakankamos didesniam nei minimalus vaikų išlaikymui teikti. Laikė, kad šalių dukterų lavinimas yra būtina sąlyga, ieškovė pagrindė patiriamas papildomas išlaidas vaikams (būreliams, jodinėjimui). Tačiau teismas nelaikė būtinomis išlaidomis lankymosi tik pas privatų odontologą, kai tokias paslaugas teikia valstybinės įstaigos, brangių kelionių į užsienį ir lankymosi pas privatų psichologą. Sprendė, kad byloje nėra objektyvių priežasčių, leidžiančių nukrypti nuo tėvų lygybės principo. Sprendė, kad iš ieškovo priteistina A. M. išlaikymui 350 Eur periodinių išmokų suma, o A. M. išlaikymui – 325 Eur suma.
15. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas laikė, jog ieškovas nepagrindė teikto išlaikymo nepilnametėms dukroms. Pažymėjo, kad dovanų ir saldumynų nelaiko išlaikymu, o byloje nėra duomenų apie tarp ieškovo ir atsakovės buvusį susitarimą dengti 403 Eur lizingą už automobilį ir 75 Eur KASKO draudimą vietoj išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, kad šalims negyvenant kartu vykdyti kreditorinius įsipareigojimus turėjo lygiomis dalimis. Įvertinęs tai, kad byloje nėra ginčo, jog šalys iki ieškinio padavimo dienos 17 mėnesių gyveno atskirai, atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametėms dukroms tenkino iš dalies, priteisdamas iš ieškovo nuo 2021 m. gegužės mėn. iki priešieškinio padavimo A. M. 5950 Eur išlaikymo įsiskolinimą (350 Eur x 17 mėn.), o A. M. 5525 Eur įsiskolinimą (325 Eur x 17 mėn.).
16. Šalims dėl bendravimo su vaiku tvarkos sutariant, sprendė teismo sprendimu jos nenustatyti.
17. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo.
18. Teismas nurodė, kad byloje ginčijamas automobilių padalinimo ir tenkančių šalims už tai kompensacijų dydis, tačiau nepasisakoma kaip turi būti dalinamas ieškovo lizingo ir KASKO sutarčių mokėjimas už 17 mėnesių, kai atsakovas paliko šeimą. Pažymėjo, kad priešieškinys pareikštas likus iki lizingo sutarties pasibaigimo vienam mėnesiui, todėl argumentus, kad ji mokės įmokas iki visiško kredito padengimo, laikė nesąžiningu tiek ieškovo, tiek teismo atžvilgiu, juolab kad atsakovė žinojo, jog ginčas nebus išnagrinėtas artimiausiu metu. Nustatęs, jog ieškovas reikalauja, kad atsakovė sumokėtų ieškinio surašymo dienai (2022 m. balandžio 20 d.) likusią nesumokėtą iki 2022 m. lapkričio 21 d. 2821 Eur sumą, o ieškovas kreditorinį įsipareigojimą lizingo bendrovei įvykdė vienas, sprendė priteisti iš atsakovės 2810 Eur sumą. Atitinkamai sprendė atsakovės reikalavimo netekinti, kadangi 2022 metų lapkričio mėnesį buvo sumokėtos visos įmokos už automobilio lizingą.
19. Dalindamas turimas transporto priemones teismas rėmėsi ieškovo paaiškinimais, jog transporto priemonę Audi buvo ketinama atiduoti į sąvartyną, taip pat oficialiais duomenimis, pagal kuriuos ginčo automobilis negali būti eismo dalyviu (eksploatacija yra draudžiama) ir sprendė, jog transporto priemonės rinkos kaina yra 300 Eur. Nesutiko su atsakove, jog transporto priemonės vertė yra didesnė, kadangi, teismo vertinimu, atsakovė šio teiginio nepagrindė. Todėl tenkino ieškovo reikalavimą priteisti atsakovei iš jo 150 Eur kompensaciją už šį automobilį. Vertindamas šalių argumentus dėl automobilio Lexus RX 450H vertės teismas sprendė vadovautis ieškovo argumentais. Nurodė, kad atsakovės pateiktų į bylą skelbimų portalo nuotraukose pardavinėjamų automobilių gamybos metai yra 2011, o ne 2012 m., todėl, teismo nuomone, realesnis ir labiau atitinkantis ginčo automobilio rinkos kainą yra ieškovo nurodomas automobilio vertinimas. Todėl sprendė iš atsakovės priteisti ieškovui 8500 Eur kompensaciją už atsakovei tenkantį automobilį Lexus RX 450H.
20. Teismas sprendė tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti jai tenkančią mokėti kompensacijos sumą 24 mėnesiams.
21. Netenkino atsakovės prašymo sumažinti mokėtiną kompensaciją už automobilį sumokėta už automobilio Lexus RX450H 2000 Eur remonto suma, išlaidomis už padangų keitimą (220 Eur) ir 174 Eur už remontą. Laikė neįrodytomis objektyviais įrodymais remontų išlaidas. Pažymėjo, kad automobiliu naudojasi išimtinai atsakovė ir jo priežiūra ir atsakomybė už transporto priemonę yra jos teisė ir pareiga, kuri negali būti perkeliama kitam sutuoktiniui. Teismo vertinimu, keisti padangas yra atsakovės sprendimas, nesukeliantis pareigos kitam asmeniui atlyginti dėl to patirtas išlaidas.
22. Teismas proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 25 proc., atsakovės – 75 proc., todėl ieškovui priteisė iš atsakovės 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo - 1318,50 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
23. Ieškovas A. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriame prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. po 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis piniginėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) kitoje dalyje priešieškinį atmesti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
23.1. nutraukdamas santuoką išimtinai dėl ieškovo kaltės teismas klaidingai nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo netinkamo elgesio, pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas nevertino, jog santuoka iširo dėl atsakovės nenoro spręsti konfliktinių situacijų, jos nelojalumo, kad ieškovas buvo priverstas išeiti iš savo tėvų namų neištvėręs atsakovės elgesio (pavydo, kabinėjimosi dėl smulkmenų, ieškovo nuomonės nepaisymo, spaudimo). Byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo neištikimybę, o tai nurodydamas teismas vadovavosi prielaidomis ir gandais, nepilnametės dukros parodymais, nors ji vartojo tokius žodžius kaip atsakovė. Taip pat byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kur ieškovas ėjo po barnių su atsakove, o tai, kad išsinuomavo butą, patvirtina jo ištikimybę. Priešingai nei teigia teismas, nenustojo rūpintis šeima net išėjęs iš namų, ieškovė pripažino, jog ieškovas ir jo tėvai finansiškai padeda, be to, ieškovas pagal susitarimą mokėjo 400 Eur kreditą už automobilį Lexus RX450H, kuriuo naudojosi atsakovė su vaikais pagal susitarimą, kad tai bus vietoj mokėtino išlaikymo vaikams, mokėjo 75 Eur KASKO draudimą, padengė atsakovės skolą už sunaudotą name elektrą. Byloje nepateikti įrodymai, jog ieškovas važinėjo kolegės automobiliu, o teiginiai apie ieškovo automobilio statymą yra tik atsakovės subjektyvi versija, juolab kad ieškovas nežino, kur gyvena jo kolegė. Taigi teismas negalėjo nustatyti ieškovo kaltės remdamasis vien ieškovės paaiškinimais;
23.2. tai, kad išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, kadangi išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės oficialias pajamas, kurios patvirtintų jos deklaruojamas išlaidas. Atsakovė dirba kirpėja prabangiame salone, norit į jį užsirašyti, reikia laukti eilėje kelias savaites, todėl neįtikėtina, kad atsakovė per dieną priima tik viena – du klientus, be to, atsakovė skundėsi nugaros skausmais, kadangi turėjo daug klientų, o savaitgaliais ir vakarais papildomai užsidirbdavo priimdama klientus savo namuose ar pati važiuodavo į jų namus. Žino vaikų poreikius, todėl sutinka mokėti išlaikymą po 200 Eur kiekvienam iš vaikų. Neįvertinta ir aplinkybė, jog atsakovė kiekvieną mėnesį iš valstybės gauna 147 Eur išmokas už vaikus, nemokamai gyvena ieškovo tėvų namuose, o ieškovas užtikrino pareigą aprūpinti būstu, kadangi ieškovo tėvai leido atsakovei su vaikais gyventi name kiek nori. Nei vienas iš sutuoktinių neturi nekilnojamojo turto, todėl jų finansinė padėtis yra lygi. Nevertinta, jog ieškovo atlyginimas iki jam prarandant darbą siekė 1600 Eur, ieškovas ilgą laiką buvo bedarbis, tik šiuo metu pradėjo dirbti ir taikomas išbandymo laikotarpis;
23.3. išnagrinėjęs bylą ir išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį teismas savarankiškai rinko įrodymus, kurių nebuvo byloje, ir su kuriais šalys nebuvo supažindintos. Teismas sprendime remiasi įmonės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo vidutiniu atlyginimu, kurį nepagrįstai pritaikė ieškovui. Paieškos rezultatai nėra pateikti byloje, todėl apeliantas neturi galimybės dėl jų pasisakyti bei juos vertinti, juolab kad nei internete viešai prieinamuose duomenyse, nei įmonės tinklalapyje nėra skelbiamas ieškovo atlyginimas. Šie duomenys nėra susiję su ieškovu ir jo gaunamu atlyginimu ir negali būti vertinami byloje kaip pajamos nustatant išlaikymo dydį vaikams. Tokia teismo iniciatyva kelia įtarimų teisėjo šališkumu, pažeidžia šalių rungimosi principus;
23.4. teismas nepagrįstai sprendė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams. Nevertino, kad atsakovė viena naudojasi automobiliu Lexus RX450H, o už automobilį lizingo įmokas mokėjo ieškovas. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas per nurodytą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį sumokėjo 4901,02 Eur. Nors sprendimu teismas patenkino ieškinio dalį, priteisdamas atsakovei automobilį, tačiau nurodydamas, kad prievolė mokėti kreditą buvo abiem sutuoktiniams, turėjo vertinti ir išlaikymo dalį. Tokiu atveju teismas turėjo bent pusę sumokėtos kredito sumos užskaityti kaip išlaikymą, sumažinti kompensacija už automobilį. Nevertinta ir aplinkybė, jog už transporto priemonės KASKO draudimą ginčo laikotarpiu sumokėta 408,02 Eur, nors šis draudimas buvo mokamas atsakovės prašymu ir pageidavimu. Ginčo laikotarpiu ieškovo apmokėtas 952,54 Eur elektros įsiskolinimas už namą, kuriame gyveno atsakovė su vaikais, taip pat turėtų būti įskaičiuota į išlaikymą. Kaip išlaikymas turėtų būti vertinama ir 925,89 Eur suma už dukroms nupirktą kompiuterį, mokamas kiekvieną mėnesį abonentinis mokestis už dukros A. telefoną (270,64 Eur), dukrai A. už 615,50 Eur pirktas telefonas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog buvo rūpinamasi dukromis ir jos išlaikomos.
Atsiliepimas
24. Atsakovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad:
24.1.ieškovo, atsakovės, liudytojos parodymais bei nepilnametės šalių dukros A. paaiškinimais, byloje esančia kita rašytine medžiaga yra patvirtinta, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas: iš tikrųjų buvo neištikimas savo sutuoktinei, paliko atsakovę išeidamas iš namų ir kitaip pažeidė sutuoktinio pareigas. Todėl pagrįsta išvada, jog dėl šalių santuokos nutraukimo yra kaltas išimtai ieškovas;
24.2. nepagrįsti teiginiai, kad santuoka iširo dėl atsakovės nenoro spręsti konfliktinių situacijų, ji buvo nelojali ir pan. Atsakovė sutuoktiniui atleido, priėmė jį atgal į šeimą, o gavusi teismo procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo paprašė teismo susitaikymo termino, norėdama išgelbėti savo šeimą. Ieškovo versija, kad buvo priverstas išeiti iš namų, nesuvokiama, kadangi ieškovas iš namų išėjo dėl kitos moters, o tai, kad palikęs šeimą atsikraustė gyventi šalia bendradarbės namų, parkavo automobilį prie naujos moters daugiabučio namo garažų, teismui duodamas parodymus patvirtino pats ieškovas. Ieškovo pasakojimai teismui sudarė pagrindą įsitikinti, kad tarp jo ir bendradarbės buvo daugiau nei darbiniai santykiai. Atsakovė sutinka, kad ieškovas nebandė išsaugoti santuokos ir šeimos, nors to labai norėjo jo tėvai ir vaikai;
Žemesnės instancijos teismas
24.3. žinodama, kad ieškovo materialinė padėtis geresnė, prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nukrypstant nuo lygių dalių principo. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas turi visas galimybes patenkinti ne tik būtinuosius, bet ir papildomus dukrų poreikius. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad Lietuvoje praktika, jog išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina, kadangi per eilę metų kasacinis teismas yra suformulavęs būtent tokią praktiką, kad būtinosioms išlaidoms padengti, kurios netgi neturi būti įrodinėjamos, skirtinas ne mažesnis nei mėnesinio MMA dydis. Nors ieškovas ginčija neuždirbantis teismo nurodytos 3695 Eur sumos, tačiau neatskleidė faktiškai gaunamų pajamų. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o atsakovės skundas tenkintinas, padidinant iš ieškovo priteisto vaikams išlaikymo dydį;
24.4. ieškovas nepagrįstai kaltina teismą šališkumu dėl to, kad teismas nusprendė patikrinti ieškovo pajamas. Viso proceso metu ieškovas akivaizdžiai vengė tai daryti, todėl pagrįstai tam, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, teismas vadovavosi registrų duomenimis. Be to, tenkinęs atsakovės prašymą apklausti teisme liudytoja ieškovo bendradarbę, teismas vieną kartą išsiuntė jai šaukimą į teismo posėdį, tačiau jo neatsiėmus pašte, pakartotinai nesiuntė. Taigi teismas tokiu būdu veikė ne atsakovės naudai.
Šalies argumentai
25. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti iš dalies: 1) priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai A. M. 400 Eur ir dukrai A. M. 350 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant; 2) priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai A. M. 6800 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir nepilnametei dukrai A. M. 5950 Eur išlaikymo įsiskolinimą iki priešieškinio pateikimo teisme; 3) priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei už jam tenkantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 837,50 Eur piniginę kompensaciją; 4) priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės už jai tenkantį automobilį Lexus RX450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5005 Eur piniginę kompensaciją; 5) išdėstyti atsakovei priteistos kompensacijos ieškovui sumokėjimą 24 mėnesiams, mokant kiekvieną mėnesį po 208,54 Eur; 6) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
25.1. teismas teisingai įvertino iki bylos iškėlimo dienos ieškovo turėtas pajamas, pagrįstai nustatė, kad ieškovas įsidarbino ir teisingai nustatė preliminarias 3695 Eur pajamas, kurias, tikėtina, gauna ieškovas. Taip pat teisingai nustatė, kad per mėnesį A. išleidžiama 700 Eur, o A. – 650 Eur. Kadangi ieškovo padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, ieškovas turi visas galimybes patenkinti ne tik būtinus, bet ir papildomus dukrų poreikius. Vietoj ieškovo prie vaikų išlaikymo prisidėjo atsakovės motina (per 1,5 metų pervesdama 3460 Eur), todėl būtina priteisti iš ieškovo didesnį išlaikymą. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė bylos aplinkybių, nepaskirstė išlaikymo dydžio proporcingai jų materialinei padėčiai;
25.2. teismas teisingai konstatavo, jog šalys iki ieškinio padavimo dienos gyveno atskirai 17 mėnesių, o ieškovo gaunamos pajamos buvo pakankamos išlaikymui teikti. Tačiau teismas nepagrįstai atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies. Nors ieškovas nurodo mokėjęs už atsakovės naudojamą elektros energiją, tačiau pinigai buvo gauti iš ieškovo motinos. Įmokos už kompiuterį mokėtos santuokos metu ir šeimos pinigais, o ieškovas dengė tik pusės metų likutį;
25.3. nesutiktina su teismo nustatytomis automobilių vertėmis ir paskaičiuotais kompensacijų dydžiais. Automobilio Audi A4 vertė nepagrįstai pamažinta, neatsižvelgta į atsakovės pateiktus skelbimų duomenis, kuriuose tokios pat komplektacijos ir nusidėvėjimo automobilio kaina yra nuo 1450 Eur iki 1900 Eur (vidutinė rinkos kaina – 1675 Eur). Todėl kompensacija turėtų būti skaičiuojama pagal atsakovės nurodomą vidutinę rinkos vertę. Atitinkamai transporto priemonės Lexus RX450H vertė yra nepagrįstai padidinta, neįvertinus transporto priemonės nusidėvėjimo bei sumokėtų automobilio remonto ir pirktų padangų kainos. Vidutinė automobilio vertė – 15225 Eur, todėl iš jų išminusavus remonto ir pirktų padangų kainas galutinė dalintina suma sudaro 5005 Eur. Kadangi automobilio vertė tarp sutuoktinių dalintina per pusę, tuomet dalintinos ir automobilio remonto išlaidos. Sumokėjęs kredito likutį ieškovas nepatikslino ieškinio, nereikalavo iš atsakovės priteisti pusės sumokėtų kredito sumų grąžinimo, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl kredito įmokų ir KASKO draudimo įmokas;
25.4. teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 8500 Eur kompensaciją už automobilį Lexus RX450H, todėl nėra aišku, kodėl teismo rezoliucinėje dalyje nurodyta išdėstoma 10680 Eur suma, kurią atsakovė turėtų sumokėti ieškovui.
Atsiliepimas
26. Ieškovas A. M. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad:
26.1. atsakovė neįrodė deklaruojamų poreikių ir nepateikė jų pagrindimo, nes nurodomos išlaidos nėra pagrįstos mokėjimais, o pateikti mokėjimai ne visi susiję su išlaikymu vaikams ar jų dalimi. Dauguma naujų užsiėmimų išdidinančių poreikius yra prabangus, reikalaujantis pastovių, žymiai didesnių už vidutines pajamų. Nei ieškovas, nei atsakovė tokių pajamų neturi ir gyvenimo lygis su uždirbamom pajamom yra žymiai kuklesnis. Atsakovė neįrodė, kad teismas turėtų išeiti už lygių dalių išlaikymo teikimo principo ir teikti žymiai didesni išlaikymo dydį negu tai realiai reikalinga atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų galimybes;
Šalies argumentai
26.2. ieškovas rūpinasi ir išlaiko dukras, todėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos išlaidos turėtų būti vertinamos kaip išlaikymas vaikams. Todėl nurodomus mokėjimus prašo priskirti išlaikymo sumai ir pripažinti, kad įsiskolinimo nėra;
26.3. žinodama transporto priemonės Audi A4 būklę, atsakovė jo priešieškinyje neprašė priskirti atsakovei, be to, atsakovė nutyli esminius automobilio trūkumus. Sutiktų transporto priemonę perleisti atsakovei, o pats gauti už ją kompensaciją. Automobilio Lexus RX450H kaina pagal 2017 m. spalio 30 d. sutartį buvo 24600 Eur, todėl ieškovas kompensacijos prašė įvertinęs automobilio nusidėvėjimą. Pateikti remonto kvitai nepagrindžia vertės pokyčio, kadangi keista alyva ir padangos. Nepagrįsti ir skundo argumentai, kad automobilis buvo remontuojamas, kadangi iš pateiktų duomenų nėra aišku, koks automobilis buvo remontuotas, kokia remonto kaina ir kaip remonto kaina keičia automobilio vertę.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
28. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo išspręstas santuokos nutraukimo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams, turto padalijimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo (ne)šališkumo
29. Apeliantas A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo iniciatyva savarankiškai rinkti įrodymus teismui pabaigus civilinės bylos nagrinėjimui ir išėjus teismui į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, kelia abejonių teismo šališkumu.
30. Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai).
31. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.
32. Apelianto argumentai dėl abejonių keliančio civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo išimtinai susiję su jo atliktu procesiniu veiksmu, t. y. duomenų apie ieškovo darbovietę patikrinimu teismui prieinamoje Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazėje bei jų vertinimu priimant skundžiamą sprendimą. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl abejonių keliančio teisėjo šališkumo kaip nepagrįstus, o aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstas abejones teisėjo (teismo) nešališkumu, objektyvumu, teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl kaltės nutraukiant santuoką
33. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
34. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės nenoro spręsti konfliktinių situacijų, iš namų išėjo dėl atsakovės elgesio. Remiasi ir tuo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo neištikimybę, o šeima rūpinosi net ir išėjęs iš namų. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo priešingas aplinkybes, pažymėdama, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes buvo neištikimas, paliko atsakovę išeidamas iš namų, o byloje duoti paaiškinimai tiek dukros, tiek liudytojos patvirtina atsakovės teiginius. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai ją kaltina konfliktiniu elgesiu, nelojaliu elgesiu, kadangi ji visada siekė išsaugoti šeimą, net ir ieškovui pareiškus ieškinį norėjo, kad būtų skirtas terminas susitaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas buvo neištikimas atsakovei, paliko šeimą ir išėjo, ja nesirūpindamas taip, kaip turėtų rūpintis sutuoktinis.
36. CK 3.60 straipsnio 3 dalis nustato kaltės prezumpciją. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atsakovė byloje įrodinėjo ieškovo kaltės prezumpciją, kad jis buvo neištikimas su N. A.. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis.
37. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
38. Byloje šalys sutinka su faktinėmis aplinybėmis, jog sutuoktiniai nuo 2021 m. gegužės mėn. gyvena skyrium, o ieškovas išėjo iš namų, palikęs šeimą. Kaip matyti, skiriasi tik šalių teiginiai dėl priežasčių, dėl kurių ieškovas išėjo iš tėvų namų. Nors ieškovas įrodinėja, kad šalių santykiai iširo dėl konfliktinio atsakovės elgesio, jos asmeninių savybių, tačiau byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo patvirtinti ieškovo minėtų aplinkybių. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, su ieškovu sutarė gerai iki 2019 metais ieškovui pradėjus bendrauti su N. A., iki tol ieškovas rūpindavosi šeima, o konfliktai prasidėjo įtarus ieškovo neištikimybę. Nurodė, kad ieškovas nekalbėdavo, būdavo uždaras, negrįždavo į namus, savaitgaliais dingdavo iš namų, taip pat kilus namuose konfliktams, išeidavo naktį iš namų. Sutuoktinių dukra A. M. duodama paaiškinimus teismo posėdyje patvirtino atsakovės teiginius apie ieškovo bendravimą su N. A.; nurodė, kad susirašinėjimą su minėta moterimi matė tėčio telefone dar tėčiui gyvenant šeimoje, taip pat matė fotonuotraukas, tačiau mamai apie tai nesakė, o jai dingo nepasitikėjimas tėčiu (ieškovu). Taip pat patvirtino, jog kildavo namuose konfliktai, ieškovas vakare supykęs išeidavo iš namų. Liudytoja S. K. teismo posėdyje paliudijo sutuoktinių tarpusavio ginčus, moters vardą „N.“. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad parkuodavo transporto priemonę šalia N. A. namų dėl nemokamo automobilio stovėjimo galimybės, kas kelia pagrįstas abejones, kadangi tai pakankamai didelis atstumas iki ieškovo nurodomo nuomojamo buto (ieškovo teigimu, apie (duomenys neskelbtini), o N. A. gyvena (duomenys neskelbtini)atstumu nuo jo). Taigi darytina išvada, jog dar iki ieškovui išeinant 2021 m. gegužės mėn. gyventi atskirai tarp sutuoktinių kildavo nesutarimai, ieškovas išeidavo ir negrįždavo į namus, o aptarti paaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog tokį ieškovo elgesį paskatino bendravimas su kita moterimi, kuris buvo artimesnis tarpusavio santykiai taro kolegų, kaip įrodinėja ieškovas. Nors ieškovas neigia dukros parodymų teisingumą, remdamasis argumentu, kad dukra naudoja tuos pačius žodžius kaip ir atsakovė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dukros parodymai nuoseklūs, prieštaravimų juos nėra, todėl nėra pagrindo jais abejoti ar jais nesivadovauti.
39. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas paliko šeimą ir išėjo iš tėvų namų. Iš byloje pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovė iš tiesų siekė išsaugoti santuoką, teismo prašė skirti susitaikymo terminą. Antai 2022 m. gegužės 17 d. prašyme dėl susitaikymo termino be kita ko nurodo, jog nepriklausomai nuo to, kad sutuoktinis buvo neištikimas, ji su vaikais nori išlaikyti šeimą ir yra pasiruošusi tai padaryti aktyviais veiksmais, todėl mano, kad pakankamas tam būtų šešių mėnesių terminas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies, suteikdamas keturių mėnesių terminą šalims susitaikyti. Vėliau teismui (2022 m. rugsėjo 27 d. pranešimas) rašė, jog ieškovui grįžus į Lietuvą, ieškojo galimybės susitikti su ieškovu, tačiau jis tai padaryti vengdavo, o susitikimui su dukromis pasirinkdamo tokį laiką, kada nebūdavo atsakovės, telefonu su ieškovu pasikalbėti galimybės nebuvo, kadangi jos telefono numerį ieškovas užblokavo. Nors atsakovė teikė priešieškinį, tačiau atsakovės tvirta pozicija teisminio proceso metu patvirtina pakankamai akivaizdų faktą, jog atsakovė ketino dėti pastangas šeimai išsaugoti. Tai kartu paneigia ieškovo argumentus dėl atsakovės nelojalumo bei nenoro spręsti konfliktinių situacijų. Nors ieškovas išėjimo iš tėvų namų priežastimi nurodo atsakovės charakterio savybes, nurodydamas, kad byloje nėra jokių įrodymų apie jo neištikimybę, tačiau taip teigdamas nepateikė ir savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.
40. Nesutiktina su ieškovu, jog ir palikęs šeimą ieškovas nenustojo ja rūpintis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas sumokėjo susidariusį įsiskolinimą už name sunaudotą elektrą, tai pripažįsta ir atsakovė, nurodydama, kad ieškovas sumokėjo savo mamos duotais pinigais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, jog mokėjimas yra epizodinis ir savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad tai pagrindžia rūpinimosi aplinkybę. Tai, kad ieškovo tėvai padeda atsakovei, taip pat nelaikytina rūpinimusi, kadangi pareiga rūpintis savo šeima tenka būtent ieškovui, o ne jo tėvams; be to, iš byloje teiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovo tėvai šeimai padėjo dar iki tarpusavio nesutarimų. Apelianto nurodomi įmokų mokėjimai už transporto priemonę bei automobilio KASKO draudimo įmokos yra atlikti bendrosios jungtinės nuosavybės lėšomis, todėl taip pat nesudaro pagrindo sutikti su apelianto įrodinėjama aplinkybe, jog buvo rūpinamasi šeima. Atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovas nepadeda prižiūrėti vaikų, minėtą aplinkybę patvirtina ir dukros paaiškinimai, jog su tėčiu matosi retai. Apeliantas nepaneigė teismo išvadų, jog palikęs šeimą ja nesirūpino. Taigi laikytina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškovas pažeidė savo elgesiu ne tik savo kaip sutuoktinio pareigas, tačiau ir paliko šeimą bei ja nesirūpino.
41. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes dėl šalių santykių, teisėjų kolegija vertina, jog ieškovas nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltės prezumpcijos. Negalima teigti, jog esant susiklosčiusiai situacijai kaltė dėl santuokos iširimo turėtų tekti abiems sutuoktiniams, juolab kad atsakovė ir ginčui persikėlus į teismą siekė susitaikyti tikslu išsaugoti šeimą. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
42. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
43. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
44. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai A. M. 350 Eur ir A. M. 325 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Ieškovas su tokiomis periodinėmis išmokomis nesutinka, laikydamasis pozicijos, jog gali mokėti kiekvienai iš dukrų po 200 Eur dydžio išlaikymą, o teismas neįvertino, jog nepilnamečiai vaikai lieka gyventi jo tėvų name. Atsakovė įrodinėja, kad toks išlaikymas nėra pakankamas pagal vaikų poreikius, ir ieškovas prie A. M. turėtų prisidėti 400 Eur dydžio periodiniu išlaikymu, o prie A. M. 350 Eur periodiniu išlaikymu dėl geresnės finansinės padėties.
45. Iš šalių pozijos procese matyti, jog visų pirma nesutariama dėl nepilnamečiams vaikams išlaikyti reikalingų sumų, t. y. jų poreikių. Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad per mėnesį dukrai A. išleidžiama 700 Eur suma, o dukrai A. – 650 Eur suma. Ieškovas tikslios sumos nenurodo, tačiau ginčija tam tikras ieškovės išlaidas, kuriomis grindžia nepilnamečių dukrų poreikius, nurodydamas, jog žino dukrų poreikius ir jiems patenkinti pakanka kiekvienai po 200 Eur periodinio išlaikymo sumos per mėnesį, taigi, jų poreikiai yra po 400 Eur per mėnesį.
46. Nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė deklaruojamų dukrų poreikių. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mergaitės yra pakankamai didelės, todėl ir poreikiai jų yra didesni (tiek būtinieji, tiek papildomi). Ieškovas visų pirma kritikuoja atsakovės pasirinkimą dėl dukros A. stuburo problemų kreiptis į privačią kliniką, nors nurodo sutinkantis, kad galėjo būti tokios problemos. Byloje pateiktas 2022 m. gegužės 3 d. išrašas iš UAB „Jono Girskio stuburo ligų gydymo centras“, iš kurio matyti, jog dukra A. buvo konsultuota dar 2018 m. rugpjūčio 3 d., nurodyta, kad sudaryta tikslinių individualių pratimų programa, paskirti individualūs užsiėmimai, kineziterapija paskirta 2018 m. rugpjūčio 29 d., spalio 22 d., 2019 m. vasario 20 d., 2020 m. spalio 21 d., 2022 m. gegužės 3 d. Taigi, kaip matyti lankomasi ir kineziterapija skiriama periodiškai, o mergaitė konsultacijai atvesta bei dalis užsiėmimų paskirti dar ieškovui gyvenant šeimoje, taigi, tikėtina ir jam apie visa tai žinant. Kita vertus, kaip atkreipė dėmesį ieškovas, byloje nėra duomenų, kad buvo bandyta gauti nemokamą medicininę pagalbą, kad buvo paskirti sveikatos sistemos lėšomis kompensuojami užsiėmimai ar jų nebuvo galimybės apskritai gauti. Apelianto teiginys, jog pateikti kvitai už apmokėtą kineziterapiją kelia abejonių, ar paslaugos iš tiesų buvo suteiktos dukrai, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš išrašo, kineziterapija buvo teikta dukrai (nurodoma, kad ir 2022 m. gegužės 3 d.), o kadangi sudarytas individualus planas, tikėtina, jog ir kitos kineziterapijos paslaugos teiktos nepilnametei dukrai. Tačiau neatsižvelgiant į tai, vertintina, kad iš tiesų neišnaudotos visos galimybės gauti dukrai nemokamą gydymą, o nesant byloje duomenų apie tai, šios išlaidos priskirtinos prie papildomų.
47. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodomu dukros A. poreikiu lankytis privačioje odontologijos klinikoje „Juvenalitas“, teigdamas, kad šios paslaugos taip pat gali būti teikiamos nemokamai, be to, yra klinikų, kurios sudarę sutartis su valstybės įstaiga dėl nemokamo vaikų dantų gydymo. Atsakovė paaiškino, jog visada lankydavosi privačiose odontologinėse klinikose, o kokioje klinikoje lankysis, nusprendė dar gyvendama su ieškovu. Ieškovas nepaneigė poreikio dukrai A. ir A. lankytis pas odontologus, o toks poreikis, nepriklausomai nuo to, kad gali būti paslaugos kompensuojamos, gali būti priskiriamas prie būtinųjų.
48. Ieškovas taip pat ginčija atsakovės nurodomas dukros A. lankymosi pas psichologus išlaidas, nurodo, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių lankosi, pažymi, kad greičiausiai dėl atsakovės sukeltos įtampos, be to, dukra gali lankytis pas mokyklos psichologą. Apeliacinės instancijos teismas tokiems argumentams nepritaria. Dukra A. teismo posėdyje paaiškino, kad išgyvena susidariusią situaciją šeimoje, psichologė jai labai patinka ir norėtų dar bent metus lankytis. Teisėjų kolegija pažymi, kad skyrybų procesas, ypatingai tuo atveju, jeigu tarp šalių tvyro įtampa, konfliktinė situacija, turi didelę neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų psichologinei būsenai, dėl ko vaikai gali jausti nerimą, išgyventi ir kas atliepia jų kasdienio gyvenimo bei mokslo kokybei. Kaip matyti iš dukros paaiškinimų, ji jaučia poreikį lankytis pas psichologę ir tai jai patinka. Atkreiptinas dėmesys, kad ypatingai šioje situacijoje svarbus ir psichologo bei pas jų besilankančio asmens tarpusavio ryšys, įgytas pasitikėjimas, juolab kad konsultacijos paprastai būna tęstinės, ne vienkartinio pobūdžio. Taigi siekiant užtikrinti stabilią nepilnamečio vaiko emocinę būseną bei užtikrinti jo interesus, neabejotinai reikalinga tai gebančio atlikti specialisto pagalba. Kaip minėta, dukrai patinka lankoma psichologė, nuo tarpusavio pasitikėjimo priklauso teigiami pokyčiai, todėl, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, būtų neprotinga pripažinti, jog šios atsakovės patiriamos išlaidos, priešingai nei vertino apylinkės teismas, nepriskirtinos prie būtinųjų, juolab kad pas psichologę mokykloje nenorima lankytis dėl to, kad tai nebūtų žinoma mokyklos aplinkai. Todėl ieškovo kritika, susijusi su pasirinkto nepilnametės dukros A. psichologo lankymu atmestina kaip nepagrįsta.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, kuria remiantis, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.
50. Nepilnametės dukros lanko jojimą, atsakovė pateikė šį užsiėmimą pagrindžiančius mokėjimo dokumentus. Nors dukra A. teismo posėdyje nurodė, kad šį užsiėmimą patarė lankyti psichologė, nes žirgai ramina, pritartina ieškovui, jog tai pakankamai prabangus būrelis. Taigi nepilnamečių vaikų jojimo užsiėmimai priskirtini prie papildomų išlaidų. Nurodoma, kad dukra A. lanko piešimo, keramikos būrelius, tačiau matyti, kad išlaidos jiems sudaro nedidelę dalį – 15-20 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodė, kad A. papildomai lankosi pas matematikos ir chemijos korepetitorius, tai kainuoja per savaitę 25 Eur (100 Eur per mėnesį). Nors byloje nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias išlaidas, tačiau teismas jas vertina remdamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) ir šalių paaiškinimais (dukra nurodė, jog ketina studijuoti odontologiją), todėl laiko, kad papildomos išlaidos korepetitoriams gali būti pripažintinos prie dukros poreikių.
51. Nesutiktina su ieškovu, jog kūrenimui pirkti briketai nepriskaičiuotini prie išlaikymo. Ieškovas sutinka, kad jie skirti namo, kuriame gyvena nepilnametės dukros, šildymui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Taigi ieškovas nepagrįstai savo pareigą bando perkelti tėvams, nurodydamas, jog šildymui reikalingus briketus pirkdavo visuomet jo tėvai, o jie tik iš dalies prisidėdavo. Pažymėtina, kad jei ir buvo tokia nusistovėjusi praktika, tačiau tai nepaneigia ieškovo pareigos prisidėti prie šildymo.
52. Ieškovo nurodomas apmokėjimas už elektrą yra momentinio pobūdžio ir jis nepagrindžia, jog ieškovas prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo tokia apimtimi, kokie yra būtinieji poreikiai. Ieškovo prisidėjimo prie išlaikymo nepagrindžia ir aplinkybė, jog šeima gali gyventi ieškovo tėvų namuose, kadangi, kaip jau minėta, pareiga išlaikyti šeimą turi būti įgyvendinama ieškovo, o ne siekiama ją įgyvendinti savo tėvų pagalba.
53. Apibendrinant laikytina, jog atsakovė pagrindė nepilnamečių dukrų poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė ieškovei, jog vyresnei dukrai reikalinga 700 Eur, o jaunesniajai – 650 Eur suma per mėnesį išlaikymo suma. Šiuo atveju, įvertinus jau aptartus nepilnamečių vaikų poreikius bei tuos, kurie yra savaime suprantami ir neginčijami (būtinieji - maistas, higienos priemonės, drabužiai, mokslo priemonės ir kt.) laikytina, jog ieškovo nurodoma 400 Eur suma kiekvienai iš nepilnamečių dukrų per mėnesį, ypatingai įvertinus jų amžių, nėra pakankama.
54. Teigdama, jog teismų praktika, kuomet išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina, ieškovas nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo eilę metų formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tiek skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840,00 Eur, t. y. apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Paskirsčius minėtą pinigų sumą tėvams lygiomis dalimis, tai sudarytų maždaug po 317,00 Eur kiekvienai šaliai (840,00 Eur/2). Pažymėtina, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pries tai galiojusiu minimalaus atlyginimo dydžiu. Tačiau net ir įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2022 m. galiojusiu minimalaus darbo užmokesčiu, laikytina, jog teismo nustatyta suma poreikiams patenkinti nedaug nukrypsta nuo orientacinio minimalaus darbo užmokesčio dydžio, t. y. vyresnei dukrai viršija 83 Eur, jaunesnei – 33 Eur.
55. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Vis dėl to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
56. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
57. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija priteisti iš ieškovo išlaikymą periodinėmis išmokomis vyresnei dukrai 350 Eur, jaunesnei – 325 Eur, nurodydama, kad ieškovo finansinė padėtis geresnė nei jos, todėl jis turėtų prisidėti didesne dalimi, t. y. vyresnei dukrai mokėti 400 Eur išlaikymą, o jaunesnei – 350 Eur išlaikymą.
58. Teisėjų kolegija, nepritardama atsakovei, laiko, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo galimybes prisidėti prie išlaikymo nepilnametėms dukroms. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieno iš šalių turtinę padėtį, sprendė, jog ieškovo galimybės teikti didesnį nei ieškovo paties įvertintas dydis išlaikymo dydį yra didesnės. Nors byloje nėra duomenų apie ieškovo pajamas, tačiau, kaip matyti, ieškovas civilinės bylos eigoje pradėjo dirbti, jo specialybė yra gana paklausi darbo rinkoje, todėl tikėtina, kad ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos mokėti teismo nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nors ieškovas nurodo, kad jam taikomas išbandymo laikotarpis, įrodinėjo, kad gali prisidėti tik mažesne suma (po 200 Eur), tačiau savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų apie gaunamą darbo užmokestį, nors būtent jam tenka pareiga paneigti teismo išvadas. Savo ruožtu atsakovė taip pat nepagrindė, kad ji negali lygiomis dalimis su ieškovu prisidėti prie dukrų išlaikymo, nepaneigė teismo argumento, kad nėra atskleidusi ir tikrųjų savo pajamų. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas prie būtinųjų vaikų poreikių tenkinimo turi prisidėti didesne dalimi, pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo nėra.
59. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju vaikų poreikiams tenkinti reikalingos sumos nemažintinos valstybės mokama išmoka, kurių dydis prisideda prie vaikų papildomų ugdymo kaštų. Tai yra papildoma valstybės parama auginantiems vaikus, jomis atsakovė galės prisidėti kompensuodama nepilnamečių dukrų papildomus poreikius, o, kaip jau buvo minėta, nenustatyta, kad ieškovas negalėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo tomis periodinėmis sumomis, kurias nustatė teismas. Todėl šioje dalyje tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
60. Byloje ginčo nėra, jog šalys kartu negyveno 17 mėnesių (nuo gegužės mėn. iki priešieškinio padavimo dienos), atsakovė paskaičiavo už šį laikotarpį įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės reikalavimą iš dalies, paskaičiuodamas už minėtą laikotarpį įsiskolinimą pagal nustatytas periodinio išlaikymo nepilnametėms dukroms sumas. Ieškovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad įsiskolinimo nėra, kadangi buvo susitarta teikti išlaikymą kita forma (mokėtos įmokos už transporto priemonės lizingą), o atsakovė apeliaciniame skunde prašo priteisti jos paskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimą.
61. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrindė, jog teikė kasdienius nepilnamečių dukrų poreikius užtikrinantį išlaikymą. Kaip jau buvo minėta, ieškovas išėjo iš namų, palikęs šeimą. Byloje nėra duomenų, jog vaikams buvo teikiamas išlaikymas. Nors ieškovas įrodinėja, kad jo įmokų už transporto priemonę Lexus RX450H, kuriuo važinėjo atsakovė, mokėjimas turėtų būti vertinamas kaip išlaikymas, toks teiginys nepagrįstas. Viena vertus, byloje nėra duomenų, kad buvo tartasi tokia forma pakeisti išlaikymą, kita vertus, nebuvo prašoma nuo gyvenimo skyrium taikyti sutuoktinių turtui teisines pasekmes. Priešingai nei teigia ieškovas, automobiliu buvo naudojamasi ne tik atsakovei važinėti, bet ir nepilnamečiams vaikams vežioti. Be to, ieškovas, nurodydamas, jog lizingo įmokų mokėjimas pakeičia išlaikymą, pats, nepasitaręs su atsakove, nusprendė, kad toks išlaikymo dydis (apie 200 Eur) nepilnametėms dukroms yra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad įmokos buvo mokamos už transporto priemonę, kuri yra dalintinas sutuoktinių įgytas turtas, taigi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, šalims sutarus dalintis turtą, ieškovui už šį turtą tenka kompensacija. Išdėstytų argumentų pagrindu įmokų suma nėra pagrindo ir mažinti teismo apskaičiuotą išlaikymą. Atsakovė nurodė, kad visą laikotarpį dukras padėjo išlaikyti ieškovo tėvai, kas pagrindžia aplinkybę, jog atsakovei buvo reikalinga pagalba išlaikant vaikus. Tai, kad ieškovas pirkdavo saldumynus ar tam tikrus daiktus, nepagrindžia, jog ieškovas užtikrino būtinuosius nepilnamečių dukrų poreikius. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už 17 mėnesių skaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas. Taigi išdėstytų argumentų pagrindu netenkintinas ieškovo apeliacinis skundas.
63. Nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais tenkinti ir atsakovės apeliacinio skundo dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio padidinimo. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, todėl jo padidinti ieškovės argumentais nėra pagrindo.
Dėl transporto priemonių padalinimo
64. Ieškovas prašė padalinti sutuoktinių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (transporto priemones) natūra: - ieškovui po santuokos nutraukimo paliekant asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį Audi A4, 2002-10-01, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur, o atsakovei priteisti 150 Eur kompensaciją; - atsakovei po santuokos nutraukimo paliekant asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį Lexus RX450H 2012 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 17 000 Eur, o ieškovui priteisti kompensaciją.
65. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).
66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (skelbimų portalus) pritarė ieškovo pateiktam automobilių vertinimui, o kadangi dėl transporto priemonių priteisimo ginčo nebuvo, priteisė jas įvertinęs šalių poziciją. Atsakovė prieštarauja transporto priemonių vertinimui bei dėl to neteisingai apskaičiuotoms kompensacijoms.
67. Atsakovė ir apeliacinės instancijos teisme laikosi pozicijos, jog transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra didesnė nei 300 Eur, kadangi pagal jos pateiktus skelbimų duomenis tokios pat komplektacijos ir nusidėvėjimo automobilio kaina yra nuo 1450 Eur iki 1900 Eur (vidutinė rinkos kaina – 1675 Eur). Ieškovas nurodo, kad atsakovė siekia nepagrįstai padidinti kainą, kadangi automobilis yra nusidėvėjęs.
68. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalintino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
69. Nustatyta, kad transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 27 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigyta už 300 Eur, ieškovas nurodė, kad buvęs šeimininkas ją norėjo atiduoti į sąvartyną, tačiau ieškovas pasisiūlė ją nupirkti; šiuo metu transporto priemonė tvarkoma ir dalyvavimas eisme draudžiamas. Iš tiesų, byloje pateikti duomenys iš VĮ Regitra duomenų bazės, jog transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavimas eisme draudžiamas. Taigi nors atsakovė ir nesutinka su teismo nustatyta transporto priemonės kaina, įrodinėdama, kad ji turėtų būti didesnė, teikė duomenis iš skelbimų portalo, tačiau teismas nelaiko, jog atsakovė paneigė teismo nustatytą automobilio vertę. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad skelbimų portaluose patalpintų automobilių dalyvavimas eisme draudžiamas, kai tuo tarpu nagrinėjamas automobilis negali dalyvauti eisme, kas sudaro pagrindą laikyti tikėtina aplinkybę, jog šio automobilio vertė yra 300 Eur, juolab kad automobilis yra daugiau nei dvidešimties metų senumo.
70. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su argumentu, jog automobilio Lexus RX450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta per didelė. Sutiktina su ieškovu, jog skelbimai nėra analogiški minėtam automobiliui. Be to, automobilio kaina jį perkant pagal 2017 m. spalio 30 d. sutartį buvo 24600 Eur, todėl teismo nustatyta 17000 Eur vertė, įvertinant jo nusidėvėjimą, protinga. Atsakovės pateikti automobilio remontą bei padangų keitimą pagrindžiantys įrodymai nekeičia transporto priemonės vertės, kadangi tai yra eksploatacijos išlaidos, neatsiejamos nuo naudojimosi automobiliu. Nekeičia nustatytos vertės ir atsakovės nurodomas 2000 Eur automobilio remontas, kadangi toks remontas nepadidina automobilio vertės, o gedimų šalinimo išlaidos yra automobilio eksploatacijos dalis. Laikytina, kad siekdama išminusuoti eksploatacines išlaidas atsakovė siekia nepagrįstai sumažinti automobilio vertę, nuo kurios skaičiuotinas mokėtinas ieškovui kompensacijos dydis už tai, kad automobilis priteisiamas ieškovei. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ir šios transporto priemonės vertę teismas nustatė pagrįstai. Todėl atsakovės argumentai ir šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
71. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti, todėl apeliaciniai skundai dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendime išspręstų materialinių reikalavimų yra atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
72. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
73. Pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė ieškovei ir atsakovui bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinti, patenkintų ir atmestų reikalavimų procentas nesikeičia, todėl paliekami pirmosios instancijos teismo atlikti bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimai.
74. Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą (aritmetinės klaidos ištaisytos 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi) palikti nepakeistą.