- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- eI2-7433-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00039-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- P. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Agnė Misiūnaitė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas P. K. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD) 2024-12-22 sprendimą Nr. 24S301367, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti MD 2024-12-26 sprendimą Nr. 24S302977, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 kartu ir – Sprendimai); 3) įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą.
2. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino:
2.1. Pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Prašymo priėmimo metu užpildė klausimyną, kuriame nurodė, kad 2006-2011 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą kariniame dalinyje, jo pareigos buvo „pagalbinio ūkio vadovas“. Darbo santykius nutraukė todėl, kad nesutiko su tarnybos sąlygomis. Patikslina, jog pildydamas anketą nurodė, kad atleistas iš darbo už sistemingą sutarties sąlygų pažeidimą.
2.2. MD, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimu 1 atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi.
2.3. MD nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi savo sprendimą iš esmės grindė tik VSD pateikta išvada, o ne nustatytais faktais, bei paties pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios egzistavo prieš daug metų. Teigia, kad MD nesigilino ir nenagrinėjo jokių aplinkybių, neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų priimtas argumentuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais sprendimas, nes, pasak pareiškėjo, jame nėra iš MD pusės atlikto vertinimo, nuomonės, išvadų, įžvalgų, argumentų.
2.4. Pažymi, kad MD 2024-12-06 MIGRIS komunikacijoje išsiuntė žinutę, jog - „Migracijos departamente nagrinėjamas P. K. prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pildydamas klausimyną nurodėte, kad 2006–2011 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą. Prašome IŠSAMIAI paaiškinti kokios buvo Jūsų pareigos (funkcijos), dėl kokių priežasčių pasirinkote šį darbą ir kodėl nutraukėte darbo santykius. Ar turėjote pavaldinių, ar turėjote leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Atsakymą pateikite kuo skubiau“, į kurią pareiškėjas2024-12-06 atsakė, kad „2006 metais mano šeimoje gimė sūnus ir dėl to išaugo šeimos išlaidos, kariniame dalinyje žadėjo gerą atlyginimą. Dirbdamas pagal sutartį „pagalbinio ūkio vadovo“ pareigose darbas susidėjo iš kiaulių auginimo ir kiaulių bandos priežiūros karinio dalinio reikmėms. Prieigos prie valstybės paslapčių nėra ir niekada nebuvo. Atsistatydinau už sistemingus sutarties sąlygų pažeidimus, nes nesutikau su tarnybos sąlygomis!“.
2.5. Iš minėto atsakymo matyti, kad pateikė paaiškinimą apie jo einamas pareigas ir atliekamas funkcijas, bet tai nebuvo vertinta ir nebuvo pasisakyta MD Sprendime 1. MD nenurodė reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbo vieta, kaip atliekamos darbo funkcijos (kiaulių auginimas, kiaulių priežiūra) ir karo tarnybos atlikimas prieš 13 metų gali kelti pavojų valstybės saugumui.
2.6. Pareiškėjas MD sąžiningai atskleidė informaciją apie savo tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Baltarusijos Respublikoje yra privaloma karo tarnybą 18-27 metų amžiaus vyrams. Pareiškėjas, būdamas Baltarusijos pilietis, atliko privalomą karo tarnybą, kuri trunka 1,5 metų. Atsižvelgdamas į tai, jog po privalomos karo tarnybos pareiškėjas savo mieste negalėjo rasti jokio darbo, buvo priverstas įsidarbinti Baltarusijos kariuomenėje pagalbinio ūkio vadovo pareigose, darbo terminas 5 metai (2006-2011 m.).
2.7. 2011-2016 metais dirbo tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju Lenkijos Respublikoje, o nuo 2017 m. dirba Lietuvos Respublikoje tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju. Pareiškėjas, įsidarbinęs Lietuvos įmonėje tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju, turėjo pastovų darbą, nusistovėjusį darbo grafiką ir reguliarias, pastovias pajamas, t. y. pareiškėjas buvo užtikrintas dėl pragyvenimo šaltinio ir gebėjimo išlaikyti savo šeimą. Santykiai su darbdaviu taip pat buvo nusistovėję ir nė viena iš darbo santykių šalių neketino keisti nusistovėjusią darbo tvarką, nes nebuvo tam nei teisinių, nei faktinių pagrindų.
2.8. Sprendimas 1 paveikia ne tik pareiškėjo teisę į darbą, kurį dirba nuo 2017 metų, bet ir Lietuvos įmonės interesus, kurios veikla - tarptautiniai krovinių vežimai, tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų, o kaip žinoma Lietuvoje ypatingai trūksta šios profesijos atstovų. MD, priimdamas sprendimus, kurie yra formalūs ir neatitinka faktinių aplinkybių, daro neproporcingą žalą ir Lietuvos įmonėms, kurios užtrunka ilgą laiką, kol susiranda darbuotoją, įvykdo ilgą užsieniečio įdarbinimo procedūrą, apmoko darbo, o vėliau šie darbo santykiai priverstinai turi būti nutraukti, nes užsieniečiui atsisakoma pratęsti išduotą leidimą gyventi Lietuvoje.
2.9. Nuo 2017-2018 pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, 2017-2024 metais išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, išduodant nacionalines vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nekilo abejonių dėl pareiškėjo ir nebuvo nustatyta, jog asmuo galėtų kelti grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
2.10. Pildydamas klausimyną, pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje. Pareiškėjas taip pat nepalaiko Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos, tačiau jis yra vienas iš daugelio šios valstybės gyventojų, kurie negali pakeisti valstybės režimo, taip pat nėra galimybės palikti namų, turto ir išvykti gyventi į kitą valstybę.
2.11. MD nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą 1 neatskleidė jam gautos informacijos, neiškvietė į apklausą ir net neleido apsiginti nuo iškeltų įtarimų bei nesudarė galimybių pateikti paaiškinimus bei oficialius įrodymus, paneigiančius MD įtarimus. MD, priimdamas Sprendimus, nevisapusiškai įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
2.12. Nors pareiškėjo biografijos faktas apie tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2006–2011 m. gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės MD neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Iš Sprendimo 1 turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta pareiškėjo karinės tarnybos trukmė (penki metai), karinės tarnybos pasibaigimo pagrindas (sistemingas sutarties sąlygų pažeidimas), praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės tarnybos (prieš beveik 13 metų), byloje nėra jokių duomenų apie jo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis. Konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į aiškią pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, nes ši aplinkybė, vertinant ją pagal byloje esančių įrodymų visumą (be kita ko, pareiškėjas po karinės tarnybos pabaigos (2011 m.) dirbo tolimųjų reisų vairuotoju Lenkijos valstybėje, nuo 2017 metų dirbo tolimųjų reisų vairuotoju Lietuvoje registruotoje įmonėje, nuo 2017 m. turėjo nacionalines vizas ir nuo 2018 m. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje) yra reikšminga vertinant VSD rašte akcentuotą pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai.
2.13. MD Sprendime 1 taip pat nurodo, jog asmuo keletą kartų yra baustas už įvairius administracinius nusižengimus, iš kurių vienas yra pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau - ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį (kontrabanda), o tai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nesilaikyti galiojančių teisės aktų normų. Visgi pareiškėjas mano, kad padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas, kaip turintis įtakos, charakterizuojant pareiškėją kaip asmenį, kuris galėtų kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
2.14. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
3. Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, nors skunde prašė bylą nagrinėti jam dalyvaujant. Teismo posėdžio, vykusio 2025-02-17, metu pareiškėjo atstovė paaiškino, jog MD, priimdamas Sprendimą 1, nenurodė esminių aplinkybių, pareiškėjo MD pateiktų per MIGRIS sistemą, t. y. kokias funkcijas ir kokias pareigas pareiškėjas atliko atlikdamas karinę tarnybą pagal sutartį. Paaiškino, jog buvo nurodyta, kad tarnaujant pagal sutartį pagalbinio ūkio vadovo pareigose, pareiškėjo darbą sudarė kiaulių auginimas ir jų priežiūra karinio dalinio reikmėms. MD, priimdamas Sprendimą 1, garsiom frazėm ir sąvokom pasisako apie saugumą, remiasi LVAT praktiką. Teismai atsižvelgia į tai, kokias pareigas asmuo užėmė atlikdamas karo tarnybą, ar dirbo valstybės institucijose. Teigė, jog MD pateiktose bylose aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kokiais faktais MD remiasi konstatuodamas, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime 1 nėra net nurodytos asmens pareigos, taip pat nepasisakyta apie tai, ar turi įtakos tai, jog žmogus prieš 13 metų atliko tarnybą. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad nuo 2011 metų pareiškėjas jau buvo įsidarbinęs ir dirbo Lenkijos Respublikoje, t. y. nuo 2011 metų pareiškėjas dirba Europoje ir dirba tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jis neturėjo jokių ryšių, nedirbo jokiose valstybės institucijose ir nepalaikė ryšių su Baltarusijos Respublikos valstybės institucijomis. Paaiškino, jog nuo 2017 metų, kai pareiškėjas darbinosi Lietuvoje, MD jis atskleidė visus duomenis apie savo tarnybą Baltarusijos Respublikoje. Situacija iš esmės nesikeitė iki šiandienos dienos, pasikeitė tik geopolitinė situaciją. Taigi, galima bet kurį žmogų vertinti kaip keliantį grėsmę, tačiau būtina įvertinti faktus ir konkrečias aplinkybes, kuriomis remiamasi. Pabrėžė, jog svarbu ir tai, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui grindžiama paties pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Nei MD, nei VSD jokių naujų aplinkybių nenurodė ir jų nevertino. Vien pareiškėjo pareigos kardinaliai yra kitokios, dėl kurių kyla klausimas, ar tokie asmenys turėjo ryšį su Baltarusijos tarnybomis ir ar galėtų kelti grėsmę. Šiuo atveju tokios pareigos kaip kiaulių auginimas mažai tikėtina, kad susijusios su teise susipažinti, dirbti su įslaptinta informacijos, turėjimų ryšio su Baltarusijos tarnybomis, juo labiau, kad pareiškėjas buvo atleistas už sistemingus pažeidimus. Priimant Sprendimą 1, nebuvo individuliai įvertinta konkreti situacija ir konkretūs nustatyti faktai. Dėl dažnų vykimo į Baltarusiją ir Rusiją, pažymėjo, jog sienų kirtimai yra darbo funkcijų atlikimas, kadangi pareiškėjas yra tarptautinių krovinių vežimo keliais vairuotojas ir jis vykdo ir yra įpareigotas vykdyti darbdavio nurodymus, vykti į komandiruotes. Tai nurodo ir darbdavys pareiškėjo charakteristikoje. Teismo paklausus, kokios buvo pareiškėjo funkcijos užimant kiaulių padalinio vadovo pareigybę, atstovė atsakė, kad priežiūra ir kas yra susiję su ūkiu. Paprašius patikslinti, kokia buvo kasdienė veikla, kokia konkrečiai veikla buvo, nurodė, jog kaip nurodė pareiškėjas, kad visos funkcijos, kurios susijusios su kiaulių auginimų, t. y. pašarai, priežiūra, tvarka, ūkiniai darbai. Paklausus, ar pareiškėjas ir pats tai darydavo, atsakė, jog taip, darydavo tai pats. Akcentavo, jog su juo vis tiek buvo nutraukta sutartis už sistemingus pažeidimus, nes, kaip nurodė pareiškėjas, jam netiko nei sąlygos, nei jo darbas ir iš esmės nepakluso tam tikriems nurodymams. Paklausus, kur buvo pareiškėjo darbo vieta, kabinetas, atstovė atsakė, jog kaip pareiškėjas jai, kaip atstovei aiškino, jis tokio kaip kabineto neturėjo. Paprašius patikslinti, kur buvo jo darbo vieta, kur daugiausia būdavo, nurodė, jog kaip nurodė pareiškėjas, buvo gyvūnai, kažkokie aptvarai, tokio ūkio sąlygom ir dirbo. Kabinete nesėdėjo ir kaip įsivaizduojama, nebuvo kaip vadovas, kuris sėdi kabinete. Buvo kaip ūkio darbuotojas. Dar kartą paprašius patikslinti, kur tiksliai buvo jo darbo vieta, ar tai kariuomenės teritorija ir pan., atsakė, jog tai buvo kaip laukas, kariuomenės padalinio teritorija, kurioje jis atliko darbines funkcijas. Paklausus, ar į tą teritoriją galėjo bet kas patekti, atsakė, jog negali atsakyti į tokį klausimą. Paklausus, su kuo pareiškėjas bendravo ir palaikydavo ryšį dirbdamas to padalinio vadovu, atsakė, kad iš esmės, kaip nurodė pareiškėjas, buvo tie, kas ir dirbo tame ūkyje, su jais ir palaikydavo ryšį. Paklausus, ar jam reikėdavo bendrauti su vadovais, perduoti informaciją, nes jis kaip padalinio vadovas tikriausiai buvo tam tikroje struktūroje, taip pat iš ko jis gaudavo nurodymus, ką reikia padaryti, atsakė, jog konkrečiai, iš ko gaudavo nurodymus, atsakyti negali, tačiau nurodė, kad su tais subjektais, kurie jam duodavo nurodymus, pareiškėjas konfliktavo, dėl ko ir buvo atleistas už sistemingus pažeidimus. Paprašius įvardinti, kas tai per pažeidimai ir kodėl jie įvardijami kaip sistemingi, atsakė, kad pareiškėjas nuolat nepaklusdavo ir neatlikdavo funkcijų, kurias jam nurodydavo. Dar kartą paprašius patikslinti, kokios buvo pareiškėjo darbinės funkcijos ir kokių funkcijų jis nevykdė ir kodėl sistemingai jų nevykdė, pareiškėjo atstovė atsakė, kad pats pareiškėjas minėjo, jog jis nepakluso ir nevykdė jam duodamų nurodymų; nurodymai ir funkcijos, kurias jis turėjo atlikti tai kaip minėjo, kaip eilinis darbuotojas turėjo rūpintis pašarais, priežiūra, kad būtų tvarka, kas susiję su gyvūnų auginimu. Gavosi taip, kad šių nurodymų pareiškėjas, nevykdė arba jas netinkamai nevykdė. Teismo paklausus, ar pareiškėjas nurodymų nevykdė dėl to, kad buvo nepavyzdingas darbuotojas, ar dėl kažkokių kitų priežasčių, atsakė, jog pagal pareiškėjo paaiškinimus, dėl pareiškėjo asmeninių savybių, tiesiog pareiškėjas yra konfliktiškas žmogus ir nesutarė su asmenimis, su kuriais jis bendravo, buvo priešiškas ir tiesiog nepakluso. Nurodė, jog tai galima įvardinti, kad asmuo buvo nerūpestingas savo pareigoms, tačiau labiau tai buvo jo vidinis prieštaravimas ir nepaklusimas. Kokie tai sistemingi pažeidimai buvo, atstovė pakomentuoti negalėjo. Paklausus, ar pareiškėjas konfliktavo su pavaldiniais ar su aukštesniais pagal pareigas už jį, ar su tais ir su tais, pareiškėjo atstovė atsakė, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, jis konfliktavo su visais, dėl ko jam ir buvo nustatomi pastovūs, sistemingi pažeidimai. Paklausus, ar tai buvo terminuotas kontraktas, atsakė, jog taip, nuo 2006 m. iki 2011 m. Paklausus, ar jį atleido ne todėl, kad pasibaigė terminas, o todėl, jog konfliktavo, ir nežiūrint į tai, jog kartu baigėsi kontrakto terminas, atsakė, jog taip, pareiškėjo atleidimo pagrindas – sistemingi pažeidimai. Paklausus, ar pareiškėjas turi šeimą, jeigu taip, kas jo šeimos nariai ir kur jie gyvena, pareiškėjo atstovę atsakė, jog pareiškėjo šeimos nariai gyvena Baltarusijoje. Taip pat pažymėjo, jog, kaip paaiškino pareiškėjas, 2006 metais, kai gimė sūnus, buvo situacija, kad Baltarusijoje buvo sunku susirasti darbą, todėl ir sudarė sutartį, kad turėtų pajamų. Teigė, kad pareiškėjas turi ir sutuoktinę, kuri šiuo metu taip pat gyvena Baltarusijoje. Atstovė paaiškino, jog, kaip teigė pareiškėjas, jie visi atvažiuotų čia ir gyventų, tačiau neturi tokių galimybių, nes neturi tokių pajamų, kad iš darbo užmokesčio pareiškėjas galėtų išlaikyti sutuoktinę, vaiką, išnuomoti būstą ir gyventi. Paklausus, ar turi vieną vaiką, atsakė, jog taip. Teismas pažymėjo, kad pasak pareiškėjos atstovės, MD pateikti sienų kirtimai į Baltarusiją, Rusiją yra susiję su tuo, jog pareiškėjas yra tolimųjų reisų vairuotojas. Į teismo klausimą, ar pareiškėjas tokiu atveju nelanko savo šeimos narių, o tiesiog nuo to laiko, kai pradėjo dirbti Lietuvoje, jis Baltarusijos sieną kertą tik tam, kad pervežtų krovinius, pareiškėjo atstovę atsakė, jog yra kitaip ir paaiškino, kad vairuotojams yra paskiriamas reisas ir jeigu jis yra Baltarusijoje, ten jis išsikrauna ir darbdavys suteikia galimybę kažkiek dienų pabūti namuose, tuo labiau pagal tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotojų taisykles, t. y. maksimalų darbo laiką, jis turi turėti tą prastovą ir ilsėtis. Paklausus, ar tie visi sienų kirtimai, kurie yra byloje, ar jie visi be išimties yra susiję su krovinių vežimu į Baltarusiją ir kartu sustojimu pabendrauti su šeima, ar dalis yra susiję tik su darbu, o kita dalis tik su asmeniniais tikslais, atsakė, jog kas susiję su Baltarusiją, tai ne visi kirtimai susiję su krovinių vežimu, nes bet kuris žmogus, kuris dirba, turi turėti ir atostogas ar išeigines pailsėti. Atsižvelgdamas į tai, darbdavys suteikdavo atostogas, kad pareiškėjas galėtų pabūti su šeima. Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas vykdavo ir dėl darbo, ir kad pabūtų su šeima. MD atstovui nurodžius, jog pareiškėjo atstovė minėjo, jog pareiškėjas šiuo metu yra reise, atsižvelgiant į tai klausė, kurio darbdavio reise šiuo metu yra pareiškėjas, atstovė atsakė, kad ne Lietuvos darbdavio.
4. Pareiškėjo atstovė baigiamojoje kalboje paaiškino, kad palaiko skunde ir teismo posėdžiu metu išsakytus argumentus ir prašo skundą patenkinti. Teigė, jog svarbu, kad Baltarusijos Respublikos kariuomenėje yra skirtingos asmenų pareigos, todėl svarbu įvertinti ne tik laikotarpį, kiek praėjo nuo tarnybos, tačiau ir tai, ką konkrečiai asmuo vykdė ir kokias pareigas atliko. Taip pat svarbu tai, ar asmuo po karinės tarnybos atliko ir ar dirbo įvairiose valdžios institucijose. Negalima vien remiantis tikimybe, konstatuojant, kad asmuo gali kelti grėsmę.
Atsiliepimas
5. MD su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino:
5.1. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamame Sprendime 1 nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Visų pirma, pagal suformuotą teismų praktiką, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Antra, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.
5.2. Trečia, priešingai nei nurodoma skunde, MD atliko savarankiška tyrimą. Pareiškėjo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) buvo paprašyta išsamiai paaiškinti, kokios buvo jo pareigos (funkcijos), dėl kokių priežasčių pasirinko šį darbą ir kodėl nutraukė darbo santykius, ar turėjo pavaldinių, ar turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų matyti, kad jis Baltarusijos kariuomenėje tarnavo pagal kontraktą, t. y. tarnybą pasirinko savanoriškai dėl ekonominių priežasčių, o jo pareigos buvo pagalbinio ūkio viršininkas. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.
5.3. Ketvirta, byloje nustatyta, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federacinę Respubliką (fiksuoti 307 sienos kirtimai). Pažymi, kad pareiškėjo dažnas vykimas į Rusiją ir Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su ja kontaktus. Reguliarūs vizitai į Baltarusiją gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Kontaktų užmezgimas su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones – nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami asmeniui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėjas taps Baltarusijos interesų vykdytoju, sąmoningai ar nesąmoningai prisidėdamas prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Šios aplinkybės tik patvirtina VSD nustatytą pareiškėjo grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei faktą, jog pareiškėjas palaiko tamprius ryšius su Baltarusijoje ir Rusijoje gyvenančiais asmenimis ir dažnai grįžta į kilmės šalį.
5.4. Kaip matyti iš ginčijamų Sprendimų, MD vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryšius, jo paaiškinimus, sienos kirtimus, klausimyną. Pabrėžia, kad pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių MD nebūtų įvertinęs.
5.5. Pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad jis turi stiprius ryšius su Rusijos Federacija ir Baltarusija. Pareiškėjas ilgą laiką dirbo Baltarusijoje, gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu jis periodiškai grįžta į Rusiją ir Baltarusiją. Stiprius ryšius su Rusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ar jo šeimos interesais. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės (sąžiningai užpildė klausimyną, privaloma karinė tarnyba, darbas tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju ir kt.) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.
5.6. Vien faktas, kad pareiškėjo ankstesnės darbo vietos galimai nebuvo susijusios su politika ar valstybės veikla, o šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeužima, savaime nereiškia, kad jis ryšių su režimui lojaliais asmenimis neturėjo, ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. Pažymi, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (savanoriškai sudarė kontraktą dėl tarnybos Baltarusijos kariuomenėje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Byloje taip pat nepaneigta VSD nurodyta valstybės institucijose dirbančių asmenų lojalumo pareiga.
5.7. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijami Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio, vykusio 2025-02-17, metu MD atstovas paaiškino, kad grėsmė valstybės saugumui konstatuota įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, VSD surinktos informacijos kontekste, t. y. anksčiau MD neturėjo informacijos, kad pareiškėjas dėl jo tarnybos keltų grėsmę valstybės saugumui. Būtent tai, kad pareiškėjas gali būti naudojamas Baltarusijos tarnybų užduočių vykdymui, yra pagrindo manyti, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui dėl kontraktinės karinės tarnybos. Dėl užimamų pareigų ir laiko, kada jis atliko tarnybą, MD atstovas paminėjo 2023-11-09 LVAT nutartį byloje Nr. eA-2381-1047/2023, kurioje asmuo tarnavo Baltarusijos kariuomenėje panašiu metu nuo 2003 metų ir irgi užėmė neaukštas pareigas, dirbo vairuotoju, LVAT analogišku atveju konstatavo, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, dėl to, jog jis tarnavo Baltarusijos kariuomenėje VSD informacijos kontekste. Atsakovo atstovas paaiškino, kad individualus vertinimas buvo atliktas tinkamai, yra išvardinti laikotarpiai, kada pareiškėjas gyveno Lietuvoje, jo darbo laikotarpiai, ekonominiai ryšiai siejami su paskutiniu darbu, įvertinta gyvenimo trukmė, padaryti pažeidimai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai ir tai atitinka LVAT praktika analogiškose bylose. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra nenutraukęs ryšių su Baltarusija, ten gyvena jo šeimoje. Teigė, jog pareiškėjas dėl jo tarnybos, gali būti paveiktas per jo šeimos narius, kurie gyvena Baltarusijoje. MD atstovas baigiamojoje kalboje paaiškino, jog palaiko atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino:
7.1. VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas 1 yra priimtas pagal MD kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. MD Sprendimu 1 prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
7.2. Pareiškėjas 2006–2011 m. tarnavo Baltarusijos kariuomenėje. Pareiškėjo tarnyba Baltarusijos kariuomenėje truko apie 5 metus, jo ryšiai su Baltarusijos kariuomene nebuvo atsitiktiniai, tarnybą Baltarusijos kariuomenėje pareiškėjas pasirinko savanoriškai. Situacija, kai Baltarusijos pilietis pasirenka tarnauti Baltarusijos kariuomenėje, pagrįstai leidžia tvirtinti apie tokio asmens lojalumą Lietuvai priešiškos valstybės valdžiai, o dabartinės situacijos Lietuvos kaimynystėje kontekste yra pakankamas pagrindas vertinimui, kad toks asmuo, turėdamas galimybę gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudojamas žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
7.3. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
7.4. VSD taip pat pažymi, jog turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją ir Rusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
7.5. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą visiškai jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo: 1) panaikinti MD Sprendimą 1 (kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje); 2) panaikinti Sprendimas 2 (kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 60 mėnesių (5 metus); 3) įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:
9.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis.
9.2. 2022-11-11 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760201682 UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Leidimas galiojo iki 2024-11-11.
9.3. Pareiškėjas asmeniškai per MIGRIS sistemą pateikė 2024-08-07 prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2408-LLGK-0551 tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį UAB „Baltikas“ (kurioje dirbo ir prašymo pateikimo metu), jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (leidimo laikinai gyventi keitimas).
9.4. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas 2024-08-07 užpildė MD klausimyną:
9.4.1. Atsakydamas į klausimyno 1 klausimą (nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (-as) baigėte? Kokią (-ias) specialybę (-es) įgijote) ,pareiškėjas nurodė, jog 2001-2002 m.: Baltarusijos Respublika, Nacionalinė technikos kolegija elektrikas; 2006-2008 m.: Baltarusijos Respublika, Stolino žemės ūkio ir ekonomikos kolegija, teisininkas.
9.4.2. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos), pareiškėjas nurodė: 2011-2016 m.: Lenkijos Respublika, PKS SZCZNO, tarptautinių krovinių pervežimų transporto priemonės vairuotojas; 2017-2019 m.: Lietuvos Respublika, UAB „KAJ MADSEN KAUNAS“, tarptautinių krovinių pervežimų transporto priemonės vairuotojas; 2019-2024 m.: Lietuvos Respublika, UAB „Baltikas“, tarptautinių krovinių pervežimų transporto priemonės vairuotojas.
9.4.3. Atsakydamas į klausimyno 3 klausimą (ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą(valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis), pareiškėjas nurodė, kad 2002-2003 m. Baltarusijos Respublika, šaukiamoji karo tarnyba inžinerijos pareigose, akrinis dalinys 44540, karinis laipsnis – vyresnysis eilinis; 2006-2011 m. Baltarusijos Respublika, tarnyba pagal sutartį, pasienio kariuomenė, k/d 1235, pagalbinio ūkio vadovas, vėliau vairuotojas (atleistas už sistemingus sutarties pažeidimus).
9.4.4. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.
9.5. Iš byloje esančio MD ir pareiškėjo susirašinėjimo per MIGRIS sistemą matyti, kad:
9.5.1. 2024-12-06 MD per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pareiškėjui tokio turinio pranešimą: „<...> Pildydamas klausimyną nurodėte, kad 2006–2011 m. tarnavote Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą. Prašome IŠSAMIAI paaiškinti kokios buvo Jūsų pareigos (funkcijos), dėl kokių priežasčių pasirinkote šį darbą ir kodėl nutraukėte darbo santykius. Ar turėjote pavaldinių, ar turėjote leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Atsakymą pateikite kuo skubiau“.
9.5.2. 2024-12-06 pareiškėjas pateikė atsakymą, kad 2016 metais jo šeimoje gimė sūnus, todėl šeimos išlaidos padidėjo, o kariniame dalinyje jam buvo pažadėtas geras atlyginimas; tarnaujant pagal sutartį „pagalbinio ūko vadovo“ pareigose, darbą sudarė kiaulių auginimas ir jų priežiūra karinio dalino reikmėms; priėjimo prie valstybės paslapčių neturėjo ir neturi; buvo atleistas už sistemingą sutarties sąlygų pažeidinėjimą, kadangi nesutiko su tarnybos sąlygomis.
9.5.3. 2024-12-09 MD pranešimu prašė pareiškėjo kuo skubiau pateikti darbo knygelės ir karinio bilieto visų lapų kopijas.
9.5.4. 2024-12-09 pareiškėjas išsiuntė MD darbo knygelės lapus (kurie originalo kalba ir jų vertimas į lietuvių kalbą pateikti į bylą). Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad atsiųsti savo karinio dokumento kopijos negali, kadangi jis iš jo buvo paimtas, kai 2017 m. gavo pasą nuolatiniam gyvenimui už Baltarusijos Respublikos ribų; o nuo 2017 m. pareiškėjas yra registruotas konsulinėje įstaigoje Vilniuje. Iš į bylą pateiktų pareiškėjo darbo knygelės lapų matyti, kad darbo knygelės įraše Nr. 9 nurodyta, kad 2006-09-05 buvo nutraukta darbo sutartis tarp pareiškėjo ir tuometinio darbdavio, darbo knygelės įraše Nr. 10 nurodyta, kad 2012-04-06 pareiškėjas pradėjo dirbti privačioje unitarinėje statybos bendrovėje „TSB“ tarptautinio vairuotojo pareigose.
9.6. Į bylą pateikti 2024-12-23 duomenys iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos, kuriuose nurodytos datos, kada pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2024-11-09 išvyko iš Lietuvos Respublikos ir atvyko į ją, kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną Šalčininkų PKP, Medininkų PKP, Kybartų PKP, Raigardo PKP.
9.7. VSD MD adresuotame 2024-12-06 rašte Nr. 18-11236 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo) (toliau – ir Išvada) apie pareiškėją nurodyta:
9.7.1. Pareiškėjas, pildydamas MD klausimyną, nurodė, kad 2006–2011 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
9.7.2. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
9.7.3. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją ir Rusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.
9.7.4. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
9.7.5. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
9.7.6. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
9.7.7. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
9.7.8. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
9.7.9. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“.
9.7.10. Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai prašė nepakeisti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiamą atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
9.8. MD 2024-12-22 priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Sprendime 1 nurodyta:
9.8.1. Pareiškėjas nuo išduotos nacionalinės vizos ir leidimų laikinai gyventi periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federacinę Respubliką (fiksuoti 307 sienos kirtimai). MD duomenimis, per 2023 m. į Rusijos Federacinę Respubliką fiksuotas 71 sienos kirtimas, į Baltarusijos Respubliką fiksuoti 63 sienos kirtimai. Iki 2024-12-16 fiksuota 14 sienos kirtimų į Rusijos Federacinę Respubliką ir 14 sienos kirtimų į Baltarusijos Respubliką.
9.8.2. Pareiškėjas 2006–2011 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, o tai reiškia, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9.8.3. Pareiškėjo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais (tarnybos) santykiais. Aplinkybė, kad 2006–2011 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės galimybę valstybės saugumui. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, nepaisė pareigos laikytis šalies, kurioje nori dirbti, teisės aktų, t. y. keletą kartų yra baustas už įvairius administracinius nusižengimus, iš kurių vienas yra pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį (kontrabanda), o tai neigiamai charakterizuoja asmenį rodo jo polinkį nesilaikyti galiojančių teisės aktų normų.
9.8.4. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2017-01-25 iki 2018-01-16. Pareiškėjas nuo 2017-10-25 Lietuvoje gyvena su leidimais laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2024-11-11. Pareiškėjas nuo 2017-02-06 iki 2018-09-28, nuo 2019-02-01 iki 2021-03-15 ir nuo 2021-11-24 iki šiol dirba Lietuvoje. MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad asmuo dirba Lietuvoje nuo 2017 m., asmens dažni vykimai į Baltarusiją parodo, kad jo ryšiai su Baltarusija yra itin stiprūs, ten gyvena jo šeima, jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra tik ekonominio pobūdžio, jis nėra pasiekęs aukšto ilgalaikės ir tvarios integracijos Lietuvos Respublikoje lygio, todėl jo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, be to, atsižvelgiant į šiandieninį geopolitinį kontekstą, dažnas vykimas į Rusiją kelia žvalgybinių rizikų.
9.8.5. Įvertinus Sprendime 1 išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, MD laikė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmens asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
9.8.6. MD vertinimu, atsisakymas asmeniui pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
9.9. 2024-12-26 Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 str. 5 d., Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos MD direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau ir – Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 punktais, 38.3 papunkčiu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir – NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais. Sprendimas 2 grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir Sprendimas 1. Sprendime 2, be kita ko, nurodyta, kad:
9.9.1. MD vertinimu, uždraudimas asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje.
9.9.2. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
9.9.3. Pagal UTPĮ 133 str. 5 d., užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įvertinus tai, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir VSD prašo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, ir tai, kad šio asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, taip pat tai, kad šiam asmeniui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., asmeniui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
9.10. Pareiškėjas į bylą pateikė UAB „Baltikas“ 2025-01-06 charakteristiką, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas UAB „Baltikas“ dirbo su pertraukomis nuo 2019 m. sausio iki 2024-12-22, kol buvo nepratęstas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Charakteristikoje pareiškėjas vertinamas, apibūdinamas teigiamai.
10. UTPĮ nustatyta:
10.1. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 4 dalis). MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), privalo gauti VSD įvertinimą, ar nėra UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (4 straipsnio 5 dalis). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 7 dalis).
10.2. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo (35 straipsnio 2 dalis).
10.3. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (133 straipsnio 5 dalis).
11. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
12. Kriterijų vertinimo tvarkoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta:
12.1. Tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (5 punktas).
12.2. „37. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.“ (37 punktas).
12.3. „38. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 38.1. 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 38.2. 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 38.3. 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.“ (38 punktas).
13. NAS taisyklėse aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:
13.1. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau ir – sąrašas) tvarko ir duomenis iš šio sąrašo Šengeno informacinei sistemai (toliau ir – C. SIS) teikia MD (4 punktas).
13.2. 6 punkte nurodyta, kokie užsieniečio duomenys įrašomi į sąrašą.
14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje konstatuota:
14.1. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu) (LVAT 2024-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., be kita ko, LVAT 2015-06-10 nutartį byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018-04-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; 2019-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023; 2023-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2023-12-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023; 2024-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2024; 2024-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024; 2024-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024; 2024-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024; 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024, kt.).
14.2. Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015; 2019-10-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019).
14.3. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (žr., LVAT 2015-06-10 nutartį byloje Nr. A-1814-858/2015).
14.4. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; LVAT 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024).
14.5. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024).
14.6. Asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022-09-02 nutarimą, taip pat LVAT 2023-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2376-525/2023; 2024-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024; 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024, kt.).
14.7. Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019-11-26 sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17; LVAT 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024).
14.8. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl UTPĮ vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
14.9. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. MD turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012-03-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024; kt.).
14.10. Lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023-09-06 sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023-08-02 nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023-06-28 nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024 ir kt.).
14.11. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; 2024-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024, kt.). Grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei konkrečiu atveju yra proporcinga (žr., pvz., LVAT 2023-08-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2024-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2024-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024).
15. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
16. Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002-05-28 nutarimu Nr. IX-907, konstatuota:
16.1. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra būtina valstybės ir visuomenės klestėjimo sąlyga (8 punktas).
16.2. Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką (16 punktas).
16.3. Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui (14 punktas).
17. Lietuvos Respublikos Seimas 2022-02-24 rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
18. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad MD nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi tokį sprendimą grindė tik VSD Išvada, o ne nustatytais faktais, bei paties pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, informacija, kad 2006-2011 metais jis tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
18.1. Byloje nustatyta, kad MD, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo vertinimą. VSD, įvertinus paties pareiškėjo (pildant MD pateiktą klausimyną) nurodytą aplinkybę, dėl kurios ginčas byloje nekyla, kad pareiškėjas 2006-2011 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, Išvadoje konstatavo, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad jose šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs asmenys; pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
18.2. Rusijos Federacijos piliečiai priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (LVAT 2024-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas, Baltarusijos režimą, geopolitinę situacija, ši LVAT praktikoje suformuota nuostata mutatis mutandis taikytina ir Baltarusijos Respublikos piliečių atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Kaip matyti iš UTPĮ 4 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, VSD (ne MD) yra įgaliotas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti VSD įvertinimą, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
18.4. Teismas akcentuoja, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD ir MD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmeniškai, savanoriškai anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo tarnyba pagal kontraktą Baltarusijos kariuomenėje 2006-2011 metais. Dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas pagal kontraktą dirbo Baltarusijos kariuomenėje 2006-2011 metais, ginčas nekyla.
18.5. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (tarnyba pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2006-2011 metais) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
19. Pareiškėjas paaiškino, kad per MIGRIS pateikė MD 2024-12-06 paaiškinimą apie jo eitas pareitas ir vykdytas funkcijas, tačiau MD Sprendimuose nepasisakyta, jos nebuvo vertinamos. MD Sprendimuose nenurodė reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbo vieta, kaip pareiškėjo funkcijos (kiaulių auginimas, kiaulių priežiūra) ir karo tarnybos atlikimas prieš 13 metų gali kelti pavojų valstybės saugumui. Nėra aiškus ryšys tarp pareiškėjo dirbto darbo ir galimos grėsmės saugumui. Nebuvo įvertinta pareiškėjo karinės tarnybos trukmė (5 metai), karinės tarnybos pasibaigimo pagrindas (sistemingas sutarties sąlygų pažeidimas), praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės tarnybos (prieš beveik 13 metų), byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, nepalaiko Baltarusijos vykdomos politikos, tačiau negali pakeisti režimo, galimybės palikti namų, turto ir išvykti gyventi į kitą valstybę. Būtina atsižvelgti į aiškią pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo – klausimyne pareiškėjas nurodė, kad nepalaiko Rusijos veiksmų Ukrainoje.
19.1. Pareiškėjas akcentuoja savo funkcijas tarnybos Baltarusijos kariuomenėje metu – kiaulių auginimas, kiaulių priežiūra, t. y. pareiškėjo vertinimu, jo funkcijos nebuvo tokios, dėl kurių jis galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024, 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023-09-06 sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023-08-02 nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023-06-28 nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).
19.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas Baltarusijos kariuomenėje dirbo kariuomenės (kariuomenės padalinio) teritorijoje. Taigi, dirbo teritorijoje, į kurią negalėjo patekti bet kokie pašaliniai asmenys. Teismo vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje, turėjo bendrauti tiek su aukštesnes pareigas už pareiškėją užimančiais Baltarusijos kariuomenės pareigūnais, tiek su žemesnes ar lygiavertes; tokią išvadą galima daryti ir vertinant pareiškėjo atstovės teismo metu pateiktus paaiškinimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nedirbo izoliuotai vienas, atsiskyręs nuo kitų. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjo atstovė, pareiškėjas konfliktuodavo su asmenimis, kurie pareiškėjui duodavo nurodymus, tačiau su kokiais tiksliai asmenimis pareiškėjas konfliktuodavo, tiksliai įvardinti negalėjo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė taip pat negalėjo paaiškinti, kokie, kokio pobūdžio buvo sistemingi pažeidimai, dėl kurių pareiškėjas turėjo palikti tarnybą Baltarusijos kariuomenėje. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas konfliktuodavo ir su pavaldiniais, ir aukštesnes pareigas užimančiais dėl to, kad pareiškėjas buvo tiesiog konfliktiškas žmogus.
19.3. Aplinkybę, pareiškėjo gyvenimo faktą, kad pareiškėjas pagal kontraktą tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2006-2011 metais, vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr. pvz., LVAT 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024, 2024-01-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024).
19.4. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Baltarusijos kariuomenės veiklos pobūdį, tikslus, vien faktas, kad nuo pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje praėjo beveik 13 metų, kad jis atliko su kiaulių auginimu susijusias funkcijas, kurias pareiškėjas vertina kaip nesvarbias, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas tarnavo svarbios reikšmės Baltarusijos institucijoje – Baltarusijos kariuomenėje. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali. Pareiškėjas dėl savo ankstesnės tarnybos bei ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis bei pareigūnais tampa lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (žr., pvz., 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024, LVAT 2023-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2392-552/2023).
19.5. Faktinė aplinkybė, kad VSD IR MD nustatyti ryšiai, suponuojantys pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimą grėsmę valstybės saugumui, yra nutolę laiko požiūriu nuo Sprendimų priėmimo, savaime neeliminuoja teisinės išvados dėl pareiškėjo potencialios grėsmės valstybės saugumui pagrįstumo. Pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami pagal ginčijamų Sprendimų metu nustatytas aplinkybes, kadangi šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas.
19.6. Esant įtemptai politinei situacijai, išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes (LVAT 2024-03-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024).
19.7. Be to, šiame kontekste svarbūs ir patys faktai, dėl kurių ginčas byloje nekyla, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija: pareiškėjo šeimos nariai (žmona, sūnus) gyvena Baltarusijoje, pareiškėjas 2023 ir 2024 metais dažnai važiavo į Baltarusiją ir Rusiją. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ar jo šeimos interesais. Tokiu būdu analogiškos situacijos aiškinamos ir teismų praktikoje (žr. pvz., LVAT 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024, 2023-06-21 sprendimą Nr. eA-1770-968/2023). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos dažnas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus.
19.8. MD siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais MD sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., pvz., LVAT 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024; 2023-08-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023). Atsisakymas išduoti leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo žr., pvz., LVAT 2024-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024).
19.9. Sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas. VSD Išvadoje, kuria pagrįsti MD Sprendimai, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, nes jie paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad MD Sprendimai ir VSD Išvada yra grindžiami bendro pobūdžio informacija, spėjimais.
19.10. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022-09-22 nutarime konstatuota, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog nuo pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje praėjo daugiau nei 13 metų, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.
19.11. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo trumpi atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus savaime nėra tos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo šeima gyvena Baltarusijoje.
19.12. LVAT panašaus pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2024-03-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024, 2023-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023, 2024-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024). Be to, pagal LVAT praktiką, lojalumo valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2024-03-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023-09-06 sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023-08-02 byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023-12-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023).
20. Pareiškėjas paaiškino, kad 2011-2016 metais dirbo tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju Lenkijoje, jau nuo 2017 m. dirba Lietuvos Respublikoje tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju; įsidarbinus Lietuvos įmonėje, pareiškėjas turėjo pastovų darbą, reguliarias, pastovias pajamas, taigi pareiškėjas buvo užtikrintas dėl pragyvenimo šaltinio ir gebėjimo išlaikyti šeimą. Pareiškėjui nuo 2017-2018 m. buvo išduodamos vizos, 2017-2024 m. išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; išduodant nacionalines vizas ir leidimus laikinai gyventi nekilo abejonių dėl pareiškėjo ir nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
20.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduodamos vizos, leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, kad jis anksčiau yra dirbęs Lietuvos ir Lenkijos įmonėse savaime nereiškia, kad jam ir toliau leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas (pakeistas) automatiškai.
20.2. Paskutiniu metu Baltarusijos ir Rusijos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos ir Rusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys režimui palankūs asmenys, ypač anksčiau dirbę tokiose svarbiose Baltarusijos jėgos struktūrose kaip Baltarusijos kariuomenė. Be to, tokie asmenys, minėta, yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, tad siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Tad tiek Baltarusijos, tiek ir Rusijos piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu, minėta, vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčijami Sprendimai buvo priimti vadovaujantis išimtinai VSD išvada, jokio kito papildomo, savarankiško ar individualaus tyrimo MD neatliko. Teismas pažymi, kad nors ginčijami Sprendimai iš esmės grindžiami VSD Išvada, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad MD atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
20.4. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, taip pat ir šiandieninę geopolitinę situaciją, darytina išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
20.5. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei konkrečiu atveju yra proporcinga (žr., pvz., LVAT 2023-08-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2024-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024).
21. Pareiškėjas paaiškino, kad MD nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas Sprendimus neatskleidė pareiškėjui gautos informacijos, neiškvietė į apklausą, net neleido apsiginti nuo iškeltų įtarimų, nesudarė galimybių pateikti paaiškinimus, oficialius įrodymus, paneigiančius MD įtarimus.
21.1. Teismas pabrėžia, kad MD neturėjo tokios pareigos. Tokios pareigos nenustato UTPĮ, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimai yra priimami dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas per MIGRIS gavo MD 2024-12-06 ir 2024-12-09 paklausimus, į kuriuos atsakė. Paklausimai buvo susiję su pareiškėjo tarnyba pagal kontraktą Baltarusijos kariuomenėje 2006-2011 metasi. Taigi, pareiškėjas galėjo pateikti su šia aplinkybe, kuri buvo esminės priimant Sprendimus, susijusius išsamius paaiškinimus, įrodymus.
21.2. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę laisvai teikti paaiškinimus, įrodymus, argumentus teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas pats teismo posėdyje nedalyvavo, nors tokią galimybę turėjo. Pareiškėjas skunde, jo atstovė teismo posėdžio metu teismui nepateikė tokių naujų paaiškinimų, įrodymų, argumentų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad Sprendimuose nustatyti faktai apie pareiškėją, remiantis jais ir Lietuvoje galiojančiu teisiniu reguliavimu bei LVAT praktika padarytos išvados yra nepagrįstos.
22. Pareiškėjas paaiškino, kad nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas jo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. neištirtos visos reikšmingos aplinkybės. MD neįvertino visumos byloje nustatytų aplinkybių, todėl Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių administraciniame akte nurodyti sprendimo faktinį pagrindą, įtakos turėjusias aplinkybes, motyvus.
22.1. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad MD, pagrįstai atsižvelgęs į VSD Išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas 2006-2011 metais tarnaudamas pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui turint leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teismo vertinimu, Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes juose aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės.
22.2. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
22.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Be kita ko, akcentuotina, jog tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga, nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo 1 neproporcingumą.
22.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir MD atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.
22.5. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, MD ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. MD Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo naikinti Sprendimą 1.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo panaikinti ir Sprendimą 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
24.1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies nuostatas, anksčiau šiame teismo sprendime nurodytas Kriterijų vertinimo tvarkos ir NAC taisyklių nuostatas, kuriomis remiamasi Sprendime 2, sprendžia, kad pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
24.2. Teismo vertinimu, MD Sprendime 2 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, kurios yra analogiškos aplinkybėms, kuriomis grindžiamas Sprendimas 1, Sprendimas 2 atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
25. Kadangi netenkinti pareiškėjo reikalavimai panaikinti MD Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, nėra teisinio pagrindo patenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.