Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A patikslintą ieškinį atsakovui B ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei A dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centas“, „Mano būstas NPC“, „Legal Balance“, „Corpus A“, „Vilniaus energija“, „Vilniaus vandenys“, „Ignitis“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, E. I., E. P., L. M., V. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

1) ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies;

2) atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies;

3) ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) įtrauktą į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo kaltės;

4) nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas baigėsi 2020 m. birželio 6 d. ir nuo šios dienos sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti teisines pasekmes;

5) priteisti ieškovei iš atsakovo 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

6) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „A.“, o atsakovui pavardę „A.“;

7) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Lexus RX400H, įpareigojant jį išmokėti ieškovei 1/2 turto vertės kompensaciją, sudarančią 3 080 Eur;

8) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise šį kilnojamąjį turtą: juodą sofą-kampą „Chesterfield“ (700 Eur), fotelį „Italsofa“ (200 Eur), miegamojo lovą „Ikea Idanas“ (600 Eur), valgomojo stalą (375 Eur), 6 vnt. verstos odos kėdes (675 Eur), skalbimo mašiną „LG F2DV5S7S1E“ (425 Eur), darbo stalą „Ikea Anfallare“ (60 Eur), grilį „Kamado bono grande“ (375 Eur), lauko stalą ir 5 kėdės „Bonsum“ (300 Eur), lauko skėtį „Masterjero“ (75 Eur), auksinę svetainės lempą (75 Eur), elektrinę žoliapjovę SF7A223 (85 Eur), nespresso kavos aparatą (45 Eur), dekoratyvinį driežą (40 Eur), įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui 2015 Eur kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį šio turto vertės;

9) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį turtą: multifunkcinį kopijavimo aparatą „Brother“, televizorių Philips 32‘, kelioninę palapinę ir miegmaišį, neįpareigojant atsakovo išmokėti ieškovei piniginės kompensacijos;

10) priteisti atsakovui iš ieškovės 1 661,06 Eur, t. y. 1/2 dalį faktinio gyvenimo skyrium pradžiai ieškovės banko sąskaitoje sukauptų ir šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų;

11) priteisti ieškovei iš atsakovo 18 764,35 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimą atsakovo asmeninei prievolei įvykdyti (už asmenine atsakovo nuosavybe įsigyto būto (duomenys neskelbtini)s, kredito įmokas);

12) priteisti atsakovui iš ieškovės 3 500 Eur kompensaciją už ieškovės parduotą automobilį Nissan Leaf;

13) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 258,23 Eur nuostolių atlyginimo (1/2 dalį šalių gyvenimo skyrium metu ieškovės sumokėtų kredito automobiliui Nissan Leaf įsigyti įmokų ir privalomų draudimo įmokų);

14) atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl kompensacijų įskaitymą, priteisti iš atsakovo ieškovei 17 926,53 Eur kompensaciją;

15) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninės atsakovo prievolės, vykdomos iš asmeninio atsakovo turto, yra šios:

15.1) 2 922,99 Eur prievolė trečiajam asmeniui E. I. pagal Vilniaus 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2022 m. sausio 31 d. vykdomąjį įrašą pagal vekselius/čekius Nr. 988;

15.2) 2 545,66 Eur prievolė trečiajam asmeniui E. P. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2022 m. sausio 20 d. vykdomąjį įrašą pagal vekselius/čekius Nr. 612;

15.3) 2 837,17 Eur prievolė trečiajam asmeniui V. J. pagal Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 482;

15.4) 2 822,99 Eur prievolė trečiajam asmeniui L. M. pagal Vilniaus 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2022 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą pagal vekselius/čekius Nr. 735;

15.5) prievolė trečiajam asmeniui UAB „NT rinkos centras“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-7570-599/2022;

15.6) prievolė trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas NPC“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3468-1064/2022;

15.7) prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-10917-984/2021;

15.8) prievolė UAB „Legal Balance“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6163-994/2021;

15.9) prievolė trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-4244-1159/2022 ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-69009-964/2022 patvirtintą taikos sutartį;

15.10) prievolė trečiajam asmeniui UAB „Corpus A“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-36591-912/2015 patvirtintą taikos sutartį;

15.11) prievolė trečiajam asmeniui UAB „Ignitis“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1718-820/2023;

15.12) prievolė trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23392-819/2022;

15.13) prievolė trečiajam asmeniui PlusPlus Capital AS pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2769-1193/2024;

16) nutraukti civilinę bylą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) 67 vienetų paprastųjų vardinių akcijų padalijimo;

17) pašalinti trečiąjį asmenį, nepareikšiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus energija“ iš nagrinėjamos civilinės bylos.

8. Kiek tai susiję su šioje apeliacinės instancijos teismo byloje skundžiama pirmosios instancijos sprendimo dalimi, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą 2020 m. birželio 6 d. ir būtent ši diena laikytina šalių gyvenimo skyrium pradžia. Išklausius bylos nagrinėjimo teisme metu duotus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus byloje surinktą rašytinę ir kitą medžiagą, spręstina, jog byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog dar šalims gyvenant kartu, t. y. iki 2020 m. birželio 6 d. atsakovas ieškovės atžvilgiu vartojo fizinį bei psichologinį smurtą, kas turėjo tiesioginę įtaką šalių bendro gyvenimo pabaigai ir lėmė šalių santuokos nutrūkimą. Kitas šalių nurodomas aplinkybes, kurios, anot jų, lėmė šalių santuokos iširimą, teismas pripažino neįrodytomis arba atsiradusiomis jau faktinio gyvenimo skyrium laikotarpiu, dėl ko negalėjo lemti šalių santuokos iširimo. Teismas sprendė, jog byloje nenustačius ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, tačiau pripažinus įrodyta atsakovo kaltę, sąlygojusią santuokos iširimą, šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus, ieškovės dvasines kančias dėl atsakovo elgesio, ieškovės reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 700 Eur sumą, kuri, teismo nuomone, yra pakankama kompensuoti ieškovei jos patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat atitinka formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose.

9. Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 123 337,79 Eur kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir 17 478,66 Eur kreditas būsto apdailai atlikti, bendra kredito suma 140 816,45 Eur. 2008 m. balandžio 18 d. buvo sudarytas susitarimas dėl kredito sutarties pakeitimo, kurio pagrindu atsakovui buvo suteikta papildoma kredito dalis. Atsakovo įsigytas butas buvo įkeistas AB SEB bankui, siekiant užtikrinti tinkamą įsipareigojimų, kylančių iš sudarytos kredito sutarties, vykdymą. Atsakovui nevykdant finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, atsakovui priklausantis butas 2021 m. gruodžio 21 d. buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už bendrą 174 500 Eur sumą. Sutuoktinai vedybų (ikivedybinės ar povedybinės) sutarties sudarę nebuvo, todėl jų turtui, įgytam po santuokos sudarymo, taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas. Atsakovui neįrodžius, jog būsto kredito įmokos buvo dengiamos jo asmeninėmis lėšomis spręstina, jog 65 712,64 Eur būsto kredito įmokų suma buvo sumokėta ne iš atsakovo asmeninių, o iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Atsakovui panaudojus 65 712,64 Eur šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų asmeninei prievolei hipotekos kreditoriui įvykdyti, jam tenka pareiga kompensuoti ieškovei 1/2 šių lėšų dalį, sudarančią 32 856,32 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, įgyvendindama šalių dispozityvumo principą, suformulavo prašymą priteisti jai mažesnę – 18 764,35 Eur sumą, teismas pareikšto prašymo ribose pareikštą reikalavimą dėl 18 764,35 Eur kompensacijos priteisimo tenkino pilnai.

10. Teismas teigė, kad atsakovas, be kita ko, nurodė, jog pas ieškovę yra likę jo asmeniniai daiktai: nuotraukų albumai (6 vnt.), rūbai (10 kompl.), kostiumai (2 vnt.), krepšinio kamuoliai „Adidas“, „Spalding“ (2 vnt.), sportbačiai „Adidas“ (1 pora), kepurės (3 vnt.), drėlė „Makita“ (1 vnt.), įrankių dėžė su įrankiais (1 vnt.), įmonių dokumentų segtuvai (6 vnt.), elektrinė žoliapjovė SF7A223 (1 vnt.), dulkių siurblys „Dyson“ (1 vnt.), nespresso kavos aparatas (1 vnt.), dekoratyvinis medinis driežas (1 vnt.). Iš šių minėtų daiktų teismas į bendro dalintino turto sąrašą įtraukė šį turtą: elektrinę žoliapjovę SF7A223 (85 Eur), nespresso kavos aparatą (45 Eur), dekoratyvinį driežą (40 Eur) ir nusprendė po santuokos nutraukimo šį turtą palikti ieškovei, įpareigojant ją išmokėti atsakovui turto vertės 1/2 dalies dydžio kompensaciją. Teismas konstatavo, kad atsakovui nepateikus įrodymų apie kitų jo nurodomų asmeninių nekilnojamųjų daiktų, kurių buvimo ieškovė nepripažino, egzistavimą, jie į dalintino turto balansą neįtrauktini.

11. Teismas sprendė, jog byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad 2018 m. gruodžio 29 d. ieškovė sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu jai buvo suteikta 12 000 Eur paskola automobilio įsigijimui, iš kurios 11 500 Eur buvo panaudoti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio automobilio Nissan Leaf įgijimui. Nustačius, jog šalių faktinio gyvenimo skyrium metu ieškovė viena vykdė prievolę kreditoriui, viena mokėjo visas priklausančias kredito įmokas, sudarančias 430,32 Eur per mėnesį ir laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. iš viso sumokėjo 6 024,48 Eur, o taip pat sumokėjo 491,97 Eur privalomų draudimo įmokų, pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 3 258,23 Eur sumą.

12. Teismas nurodė, kad nustačius, jog 2020 m. gegužės 29 d. ieškovė banko sąskaitoje buvo 3 322,12 Eur likutis ir nei vienai iš šalių nepateiktus į bylą įrodymų, jog iki 2020 m. birželio 6 d. šis likutis būtų pasikeitęs (t. y., jog buvo atlikta papildomų bankinių operacijų, įtakojusių galutinį likutį), atsakovo pareikštas reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš ieškovės 1 661,06 Eur, kas sudaro 1/2 dalį 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės banko sąskaitoje buvusių lėšų.

13. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6163-994/2021 iš atsakovo priteista 5 200 Eur paskolos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 116,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas yra gavęs iš R. L. 6 800 Eur sumą pagal 2016 m. birželio 8 d. paskolos sutartį, teisių perėmėjas – UAB „Legal Balance“. Kreditoriui UAB „Legal Balance“ nepareiškus prieštaravimų, įvertinus išimtinai asmeninį prievolės pobūdį – atsakovo skoliniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui atsirado būtent dėl atsakovo vienašališkai prisiimtų skolinių įsipareigojimų, teismas sprendė, kad atsakovo prievolė UAB „Legal Balance“ pagal 2016 m. birželio 8 d. paskolos sutartį, po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo prievole.

14. Teismas nurodė, kad tiek 2019 m. rugpjūčio 27 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 19-048880-GV, tiek ir 2020 m. gruodžio 16 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 20-052806-GV yra pasirašytos tik atsakovo. Sudarant šias sutartis ieškovė nedalyvavo, su AB Swedbank jokių sutarčių nepasirašė. Bylos duomenimis, nuo 2018 metų ieškovė gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. birželio 6 d. šalys ne tik nebegyvena kartu, bet ir nebeveda bendro ūkio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog 2020 m. gruodžio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 20-052806-GV su AB Swedbank atsakovas sudarė tik savo rizika, be ieškovės sutikimo, ieškovė šio sandorio nepatvirtino. Teismo vertinimu, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad 2020 m. gruodžio 16 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 20-052806-GV buvo refinansuoti/pertvarkyti 2019 m. rugpjūčio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 19-048880-GV pagrindu atsiradę atsakovo finansiniai įsipareigojimai. Atsakovas taip pat nepagrindė kam atsakovo buvo panaudotos vartojimo kredito pagrindu įgytos lėšos. Teismas sprendė, jog atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog jo minimi sandoriai būtų buvę sudaryti šeimos interesais. Atsakovui neįrodžius prievolės solidarumo, prievolė trečiajam asmeniui PlusPlus Capital AS pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2769-1193/2024 po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo prievole.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. papildomu sprendimu tenkino ieškovės atstovės – advokatės ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus ir priteisė iš atsakovo ieškovei 6 647,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 628,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 79,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

16. Teismas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas 86,05 proc., atmestas 13,95 proc., o atsakovo patikslintas priešieškinis patenkintas 44,27 proc., atmestas 55,73 proc. Tokiu atveju bendrai byloje ieškovės reikalavimai patenkinti – 71 proc., o atsakovo – 29 proc.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

17. Atsakovas apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo prašo pakeisti šį sprendimą taip:

1) dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisti 700 Eur neturtinę žalą – atmesti ieškovės reikalavimą, tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą bei nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nepriteisti ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos, neprašo atsakovui priteisti iš ieškovės neturtinę žalą;

2) dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 18 764,35 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimą (už asmenine atsakovo nuosavybe įsigyto būto (duomenys neskelbtini), Vilnius, kredito įmokas) atsakovo asmeninei prievolei hipotekos kreditoriui įvykdyti – ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 18 764,35 Eur kompensacijos priteisimo atmesti;

3) dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl atsakovo asmeninių kilnojamųjų daiktų priteisimo iš ieškovės, t. y. nuotraukų albumų (6 vnt.), rūbų (10 kompl.), kostiumų (2 vnt.), krepšinio kamuolių, sportbačių „adidas“, kepurių (3 vnt.), drėlės „Makita“, įmonių dokumentų, žoliapjovės, įrankių dėžės, dulkių siurblio, nespresso kavos aparato, dekoratyvinio medinio driežo – tenkinti priešieškinį ir priteisti atsakovui iš ieškovės šiuos asmeninius daiktus;

4) dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 3 258,23 Eur kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą (už transporto priemonės Nissan Leaf dalį ieškovės sumokėtų kredito ir draudimo įmokų) – atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 3 258,23 Eur kompensacijos iš atsakovo priteisimo;

5) dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti atsakovui iš ieškovės 1 661,06 Eur, t. y. 1/2 dalį faktinio gyvenimo skyrium pradžiai ieškovės banko sąskaitoje sukauptas ir šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas – visiškai tenkinti šioje dalyje atsakovo priešieškinio reikalavimą ir priteisti atsakovui iš ieškovės 3 602,22 Eur dydžio kompensaciją;

6) dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti, kad prievolės kreditoriams PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui ir UAB „Legal balance“ yra asmeninės, o ne solidarios abiejų sutuoktinių – pripažinti prievoles solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis, nustatant, kad abu sutuoktiniai yra solidarūs vykdyti prievoles abiem kreditoriams.

18. Atsakovas apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

19. Apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio, taip pat 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygas ir teisines pasekmes. Teismas vadovavosi ieškovės paaiškinimais, o atsakovo argumentus dėl santuokos iširimo priežasčių nepagrįstai atmetė, įrodymus vertino ieškovės naudai, nesant tiesioginių įrodymų apie atsakovo kaltę. Taip pat teismas neteisingai aiškino CK 3.87 straipsnį, apibrėžiantį sutuoktinių turto teisinio rėžimo esmę ir nepagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovei 18 764,35 Eur kompensaciją už kredito įmokas bankui, mokėtas santuokos metu už atsakovo iki santuokos sudarymo asmenine nuosavybe įsigytą butą (duomenys neskelbtini). Teismas neteisingai interpretavo įrodymus ir šalių argumentus dėl atsakovo reikalavimo jo naudai priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: nuotraukų albumus (6 vnt.), rūbus (10 kompl.), kostiumus (2 vnt.), krepšinio kamuolius, sportbačius „adidas“, kepures, 3 vienetus, drėlę „Makita“, įmonių dokumentus, žoliapjovę, įrankių dėžes, dulkių siurblį, nespresso kavos aparatą, dekoratyvinį medinį driežą. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovės eksploatuojama ir jos poreikiams tenkinti skirtos transporto priemonės Nissan Leaf dalį ieškovės sumokėtų draudimo ir kredito įmokų, taip pat privalo sumokėti ir atsakovas ir todėl teismas nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 3 258,23 Eur kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovės vardu gautas kreditas, buvo skirtas automobiliui Nissan Leaf finansuoti. Teismas neteisingai nusprendė, kokia ieškovės banko sąskaitoje esančių lėšų dalis turėtų būti padalijama tarp sutuoktinių ir nepagrįstai sprendė apie mažesnę, nei yra banko sąskaitoje sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžioje esančių lėšų sumą. Teismas taip pat neteisingai sprendė, kad skolos kreditoriams yra tik asmeninė ieškovo prievolė kreditoriams.

20. Atsakovas apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo pakeisti šį sprendimą ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstyti atsižvelgiant į apeliaciniame skunde atsakovo keliamus reikalavimus proporcingai iš naujo įvertinant atsakovo bei ieškovės tenkintų reikalavimų dalį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

21. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinius skundus prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą.

22. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai, nepaisant to, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu vartotą fizinį bei psichologinį smurtą neigė, vertindamas šalies į bylą pateiktus įrodymus, t. y., ieškovės paaiškinimus, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinti liudytojos parodymais, bylą pateikta kraujosruvos fotografija sprendė, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog santuokos metu atsakovas visgi yra vartojęs fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, kas buvo viena iš priežasčių, lėmusių santuokos nutrūkimą. Atsakovas apeliaciniame skunde teikia nesąžiningus ir niekuo nepagrįstus kaltinimus, jog neva atsakovui nesugebant susimokėti maždaug 1 000 Eur dydžio skolą AB SEB bankui, kai jis paliko šeimą, ieškovė nepagelbėjo jam sumokėti įmokos už atsakovui asmenine nuosavybes teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), dėl ko, buvo nutraukta kredito sutartis. Apie nutrauktą kredito sutartį ir vykstantį priverstinį išieškojimą, ieškovė sužinojo tik nagrinėjant civilinę bylą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams. Atsakovas apeliaciniame skunde iš naujo subjektyviai dėsto faktines aplinkybes apie šeimos gyvenimą ir pateikia subjektyvius teiginius, kad neva ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo yra įrodyta visiškai, t. y. beveik visi šioje apeliacinio skundo dalyje dėstomi argumentai yra ne konkrečių teismo padarytų išvadų ginčijimas, o siekis iš naujo išnagrinėti ir įvertinti civilinės bylos medžiagą. Atsakovas savo formaliai nurodytame skundo argumente, nenurodo, kas jam iš teismo nurodytų kriterijų dėl neturtinės žalos priteisimo netinka, neginčija priteistos neturtinės žalos dydžio ir nenurodo kitokios teisminės praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl šis skundo argumentas vertintinas kaip neaiškus ir nesudarantis netgi tinkamų galimybių atsikirsti. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovė patyrė tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą šeimoje, teismas pagrįstai ieškovės prašymą tenkino iš dalies, įvertinęs visus teismo sprendime paminėtus kriterijus.

23. Atsiliepime į apeliacinius skundus teigiama, kad butas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, o tai reiškia, kad ir ieškovo prievolė bankui už šį turtą taip pat yra asmeninė. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui mokant kredito įmokas bankui, kai šalys gyveno kartu būdami susituokę, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio nuostatomis pripažintina, kad atsakovas savo asmeninių poreikių tenkinimui naudojo bendras sutuoktinių lėšas. Atsakovui nepateikus įrodymų apie priešieškinyje nurodyto kilnojamojo asmeninio turto egzistavimą, kurio buvimo ieškovė nepripažino, jis pagrįstai teismo nebuvo traukiamas į dalintino turto balansą. Apeliaciniu skundu atsakovas siekia pakeisti bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir perkelti įrodinėti daiktų neegzistavimą ieškovei, tačiau būtent atsakovas turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad atsakovui palikus šeimą viena sumokėjo už automobilio Nissan Leaf įsigijimą mokamas paskolos ir draudimo 14 mėnesių įmokas ir iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą, t. y. priteisė ieškoves naudai iš atsakovo 1/2 dalį sumokėto kredito ir draudimo įmokų, t. y. 3 258,23 Eur. Nors Atsakovas nesutiko su tuo faktu, kad automobilis buvo įsigytas kredito pagalba, teigiant, jog už jį buvo sumokėta įsigijimo metu, tačiau tokių aplinkybių atsakovas neįrodė. Pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir negali būti naikintina, paneigiant oficialius rašytinius įrodymus tik atsakovo dėstomais žodiniais paaiškinimais. Įvertinus aplinkybę, jos atsakovas byloje pareiškė reikalavimą priteisti jam 1/2 dalį tik ieškovės sąskaitoje esančių lėšų bei nustačius, jog 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės banko sąskaitoje buvo 3 322,12 Eur likutis ir nepateikus įrodymų, kad likutis būtų pasikeitęs iki 2020 m. birželio 6 d., atsakovo pareikštas reikalavimas tenkintas iš dalies, priteisiant jam iš ieškovės 1 661,06 Eur, kas sudaro 1/2 dalį. Ieškovė neskundė sprendimo, todėl sutinka su teismo išvadomis, kurios yra padarytos iš oficialaus rašytinio įrodymo.

24. Atsiliepime į apeliacinius skundus dėl prievolės kreditoriui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas baigėsi 2020 m. birželio 6 d. ir nusprendė nuo šios dienos sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti teisines pasekmes. Akivaizdu, kad paties atsakovo nurodyti juridiniai faktai dėl 2020 m. gruodžio 16 d. vartojimo sutarties patvirtina, kad sutartis su pradiniu kreditoriumi buvo sudaryta ne tik, kad ieškovei nedalyvaujant, nieko nežinant ir nesant Lietuvoje, bet ir šalims jau faktiškai gyvenant skyrium. Atsakovas šios skolos nenurodė nei kaip asmeninės, nei kaip solidarios civilinėje byloje dėl vaikams išlaikymo priteisimo, nors toje byloje buvo nustatinėjama šalių turtinė padėtis. Dėl skolos kreditorei UAB „Legal Balance“ nurodoma, kad šiai kreditorei nepareiškus prieštaravimų bei įvertinus išimtinai asmeninį prievolės pobūdį, t. y. jog atsakovo skoliniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui atsirado būtent dėl atsakovo vienašališkai prisiimto skolinio įsipareigojimo, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo prievolė UAB „Legal Balance“ pagal 2016 m. birželio 8 d. paskolos sutartį, po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo prievole.

25. Atsiliepime į apeliacinius skundus teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų, t. y. pagal priimtą teismo sprendimą sutinka su priteistų sumų proporcijomis pagal šalių pareikštus ir tenkintus reikalavimus, tai iš esmės toks apeliacinis skundas nėra reikalingas, remiantis tuo pagrindu, kad dėl 2024 m. spalio 21 d. ginčijamo sprendimo yra atsakovo paduotas apeliacinis skundas, nes juo yra iš esmės prašoma, tenkinus ar netenkinus apeliacinį skundą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

29. Atsakovas ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė nutraukti santuoką ne dėl ieškovės, tačiau dėl atsakovo, kaltės, priteisti ieškovei neturtinę žalą, priteisti ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimą atsakovo asmeninei prievolei hipotekos kreditoriui vykdyti, priteisti kompensaciją ieškovei iš atsakovo už ieškovės gyvenimo skyrium metu mokėtas kredito bei draudimo įmokas už automobilį, netenkinti dalies atsakovo reikalavimo priteisti asmeninius atsakovo kilnojamuosius daiktus, netenkinti atsakovo reikalavimo dalies padalinti ieškovės banko sąskaitoje iki gyvenimo skyriumi pradžios esančias lėšas, kvalifikuoti prievoles kreditoriams UAB „Legal balance“ bei PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui kaip atsakovo asmenines prievoles.

Dėl apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktų papildomų paaiškinimų

33. CPK 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, būtina atsižvelgti ir į specialias apeliaciniam procesui taikomas taisykles, t. y. į CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose nustatytus ribojimus bei draudimus.

35. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas papildomus rašytinius paaiškinimus pateikė pasibaigus apeliacinio skundo, taip pat ir atsiliepimo į jį pateikimo terminams (CPK 307 straipsnio 1 dalis, 318 straipsnio 1 dalis). Be to, įvertinus atsakovo pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų turinį, matyti, kad juose atsakovas pateikė argumentus, papildančius jo apeliaciniame skunde nurodytą poziciją, ir atsikirtimus į ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinius skundus nurodytus argumentus, nors tokio bylos pasirengimo būdo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, civilinio proceso normos nenumato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo papildomų paaiškinimų priėmimas pažeistų CPK 323 straipsnio nuostatas, todėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus paaiškinimus atsiakytina priimti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo

37. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

38. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad byloje nustatyta, kad ieškovė A ir atsakovas B santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4701. Šalys neginčija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies kuria nuspręsta nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas baigėsi 2020 m. birželio 6 d. ir nuo šios dienos sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti teisines pasekmes.

45. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

49. Be kita ko, atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovę kaltina lojalumo bei rūpinimosi sutuoktiniu stoka nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei uždirbant ne mažiau 5 000 Eur per mėnesį ji nepadėjo sutuoktiniui mokėti AB SEB bankui asmenine nuosavybės teise iki santuokos įsigyto buto (duomenys neskelbtini), paskolos įmokų. Nurodė, jog būsto paskolos sutartis buvo nutraukta dėl nesumokėtos 2 mėnesių įmokos (± 1000 Eur) ir delspinigių. Ieškovė su šiais atsakovo kaltinimais nesutinka ir nurodo, kad susidariusį busto kredito įsiskolinimą bei banko nutrauktą kredito sutartį ir išieškojimą iš įkeisto turto jai tapo žinoma tik nagrinėjant vaikų išlaikymo bylą teisme, t. y. jau šalims gyvenant atskirai. Atsakovas pateikė į bylą sutuoktinių susirašinėjimą, kuriuo grindė aplinkybę, kad apie atsakovo buto pardavimą ieškovei buvo žinoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadomis, jog pateiktas susirašinėjimo šios aplinkybės nepatvirtina, kadangi jame apie hipotekos kreditoriaus ketinimą išvaržyti butą, atsakovui uždelsus įmokų mokėjimą, tuo labiau iki šalių bendro gyvenimo pabaigos momento – 2020 m. birželio 6 d., nėra pasisakoma. Apskritai byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prašęs ieškovės padėti sumokėti AB SEB bankui asmenine nuosavybės teise iki santuokos įsigyto buto (duomenys neskelbtini), paskolos įmokas. Kita vertus, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1020-1089/2021 ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-2243-852/2021, kuriose atsakovas bylinėjosi su AB SEB banku dėl būsto paskolos sutarties nutraukimo, matyti, jog ieškovė net ir nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu į šių bylų nagrinėjimą. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1020-1089/2021 nurodyta, kad ieškovas ignoruoja aplinkybę, jog laiku vėlavo mokėti einamąsias įmokas bent nuo 2017 m. spalio 5 d. ir kad ieškovas (iki atsakovė nusprendė pasinaudoti teise anksčiau termino vienašališkai nutraukti kredito sutartį) sutartinės pareigos laiku mokėti kredito grąžinimo ir kitas įmokas tinkamai nevykdė virš dviejų metų, o įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovas, susidūręs su mokumo sunkumais, apie tai pranešė atsakovei, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu atidėti prievolių vykdymą ar kitaip padėti ieškovui toliau vykdyti kredito sutartį, ieškovas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šių aplinkybių matyti, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ieškovui prašant atsisakė jam padėti mokėti AB SEB bankui atsakovo asmenine nuosavybės teise iki santuokos įsigyto buto (duomenys neskelbtini), paskolos įmokas.

50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neįrodytos aplinkybės, kurios leistų ieškovės elgesį atsakovo atžvilgiu iki santuokos iširimo 2020 m. birželio 6 d. vertinti kaip nepriimtiną teisės ir moralės požiūriu ir dėl to jis būtų laikomas esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies prasme ar dėl kurio būtų preziumuojama, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo spręsti, kad šalių santuoka iširo, be kita ko, dėl ieškovės kaltės.

51. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo; ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teismui sutinkant, kad šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės ir atsakovui neginčijant priteistos neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 700 Eur dydžio neturtinė žala.

52. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria nuspręsta šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priteisti ieškovei iš atsakovo 700 Eur neturtinę žalą, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl 18 764,35 Eur kompensacijos už būsto paskolos įmokas

53. Kaip minėta, šalys neginčija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies kuria nuspręsta nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas baigėsi 2020 m. birželio 6 d. ir nuo šios dienos sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti teisines pasekmes.

54. Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

55. Taikant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Visų pirma ji reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).

56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo 18 764,35 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimą (už asmenine atsakovo nuosavybės teise iki santuokos įsigyto būto (duomenys neskelbtini), kredito įmokas) atsakovo asmeninei prievolei hipotekos kreditoriui įvykdyti. Atsakovas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iš esmės nesutinka teigdamas, kad visas įmokas santuokos metu atliko asmeniškai pats, iš savo asmeninių lėšų (t. y. iš gauto darbo užmokesčio), ieškovė prie šių įmokų mokėjimo visiškai niekaip neprisidėjo. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 3.87 straipsnį, apibrėžiantį sutuoktinių turto teisinio rėžimo esmę ir nepagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovei 18 764,35 kompensaciją už kredito įmokas bankui, mokėtas santuokos metu už atsakovo iki santuokos sudarymo asmenine nuosavybės teise įsigytą butą (duomenys neskelbtini).

61. Sutiktina, kad prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo, be kita ko, ir su šeimos interesais. Tačiau akivaizdu, kad aptariamų prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti ieškovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą ieškovas santuokos su atsakove metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

62. Byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su vaidmenų šeimoje pasiskirstymu (tai, kad ieškovas dirbo ir finansiškai vienas rūpinosi šeima, o atsakovė – vaiku), nenustačius pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingos. Ieškovui ir atsakovei pasirenkant tokį santykių šeimoje modelį jiems buvo žinomas (negalėjo būti nežinomas) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu. Sutuoktiniai turėjo galimybę išvengti šio režimo sudarydami vedybų sutartį (pvz., nustatant joje, kad atsakovo pajamos, gautos santuokos metu, ar tam tikra jų dalis laikytina asmenine jo nuosavybe), tačiau byloje nenustatyta, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Pažymėtina, kad net jei santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės, ši aplinkybė nebūtų svarbi sprendžiant klausimą dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018, 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011)).

63. Atsakovas ieškovės nurodytos santuokos metu AB SEB bankui sumokėtos 65 712,64 Eur sumos dydžio neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, jog visiškai teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, jog atsakovui panaudojus 65 712,64 Eur šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų asmeninei prievolei hipotekos kreditoriui įvykdyti, jam tenka pareiga kompensuoti ieškovei 1/2 šių lėšų dalį, sudarančią 32 856,32 Eur. Taip pat sutiktina, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, įgyvendindama šalių dispozityvumo principą, suformulavo prašymą priteisti jai mažesnę 18 764,35 Eur sumą, teismas pareikšto prašymo ribose pareikštą reikalavimą dėl 18 764,35 Eur kompensacijos priteisimo turi tenkinti pilnai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl atsakovo asmeninių kilnojamųjų daiktų

64. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, nusprendė atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl atsakovo asmeninių kilnojamųjų daiktų priteisimo iš ieškovės, t. y. nuotraukų albumų (6 vnt.), rūbų (10 kompl.), kostiumų (2 vnt.), krepšinio kamuolių, sportbačių „adidas“, kepurių (3 vnt.), drėlės „Makita“, įmonių dokumentų, žoliapjovės, įrankių dėžės, dulkių siurblio, nespresso kavos aparato, dekoratyvinio medinio driežo. Atsakovas su šia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka nurodydamas, kad priimant teismo sprendimą, teismas neteisingai interpretavo įrodymus ir šalių argumentus dėl jo asmeninių kilnojamųjų daiktų priteisimo. Nurodo, kad teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais neteisingai konstatavo, kad atsakovas šiuo daiktus išsivežė.

65. Nors įstatyme yra nustatyta bendra taisyklė, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tam tikrais atvejais sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tokie atvejai yra išvardyti CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia nuostata, turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019). Pavyzdžiui, aptariamoje normoje nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad jis perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ir kt. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 7 punktai). Vis dėlto net ir šios nuostatos, reglamentuojančios, koks turtas gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, negali būti aiškinamos atsietai, neatsižvelgiant į sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžiančių normų visumą.

66. Pažymėtina, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog skirtingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, teismas nekonstatavo, kad visus jo nurodytus asmeninius nekilnojamuosius daiktus (išskyrus tuos, kuriuos teismas atsakovui priteisė) atsakovas išsivežė. Iš šių apeliaciniame skunde atsakovo nurodomų kaip jo asmeninių nekilnojamųjų daiktų pirmosios instancijos teismas į bendro dalintino turto sąrašą įtraukė šiuos: elektrinę žoliapjovę SF7A223 (85 Eur), nespresso kavos aparatą (45 Eur), dekoratyvinį driežą (40 Eur) ir nusprendė po santuokos nutraukimo šį turtą palikti ieškovei, įpareigojant ją išmokėti atsakovui 1/2 dalį šio turto vertės kaip kompensaciją. Teismas konstatavo, kad atsakovui nepateikus įrodymų apie kitų jo nurodomų asmeninių nekilnojamųjų daiktų, kurių buvimo ieškovė nepripažino, egzistavimą, jie į dalintino turto balansą neįtrauktini.

67. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo kokiu pagrindu elektrinė žoliapjovė SF7A223 (85 Eur), nespresso kavos aparatas (45 Eur) ar dekoratyvinis driežas (40 Eur) turėtų būti pripažinti jo asmeniniais daiktais ir kodėl nesutinka su jų padalinimu šalims lygiomis dalimis atsakovui išmokant piniginę kompensaciją. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais su šia skundžiamo sprendimo dalimi nesutikti neturi pagrindo.

68. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išlaidos nedalijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

Dėl 3 258,23 Eur kompensacijos kredito automobiliui Nissan Leaf įsigyti įmokas

71. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės – paskolos suma, paskolos laikas, duomenų apie kitų lėšų automobiliui įsigyti nebuvimą patvirtina priešingas nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas aplinkybes, t. y., kad tikėtina, jog ieškovė 2018 m. gruodžio 29 d sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu jai buvo suteikta 12 000 Eur paskola automobilio įsigijimui, iš kurios 11 500 Eur buvo panaudoti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio automobilio Nissan Leaf įsigijimui. Kaip nurodo atsakovas, jis pats dalyvavo pirkime, pats išrinko automobilį. Paskolos pradžia – 2018 m. gruodžio 12 d., t. y., likus mažiau nei mėnesiui iki automobilio Nissan Leaf įsigijimo Vadovaujantis paskolos sutarties duomenimis, paskolos gavimui ir mokėjimui buvo naudojama ieškovės banko sąskaita, iš kurios duomenų nustatyta, jog 2019 m. sausio mėnesį joje buvo iš viso 16 087,18 Eur. 2019 m. sausio 10 d. iš ieškovės banko sąskaitos buvo atliktas 11 500 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodoma, jog tai mokėjimas už Nissan Leaf.

72. Preziumuojama, kad automobilis Nissan Leaf buvo įgytas bendrąją jungtine nuosavybės teise (CK 3.88 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Nors atsakovas teigia, kad automobiliu išimtinai naudojosi ieškovė, tačiau tai nepaneigia, jog automobilis buvo skirtas visos šeimos poreikiams tenkinti. Kita vertus, atsakovas teismo prašė priteisti pusę šį automobilį ieškovei pardavus gautos sumos ir teismas šį reikalavimą skundžiamu sprendimu tenkino, o šalys šios sprendimo dalies neginčijo. Atsižvelgiant į tai, spręsti kad šis turtas ar su jo įsigijimu susijusios prievolės laikytinos ieškovės asmeninėmis nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad automobilis ieškovės buvo parduotas jau šalims gyvenant atskirai.

74. Bylos duomenimis, minėtos paskolos įmokas mokėjo ieškovė, kuri šalių faktinio gyvenimo skyrium metu, t. y., laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. iš viso sumokėjo 6 024,48 Eur paskolos įmokų ir 491,97 Eur draudimo įmokų. Atsakovas duomenų, kad nurodomu laikotarpiu būtų prisidėjęs prie aptariamų išlaidų apmokėjimo įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovė, solidarią sutuoktinių turtinę prievolę po 2020 m. birželio 7 d. šios datos vykdė iš asmeninių lėšų, todėl įgijo regreso teisę reikalauti 1/2 dalies sumokėtų įmokų, kas šiuo atveju sudaro 3 258,23 Eur. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 3 258,23 Eur kompensacijos priteisimo taip pat laikytina teisėta ir pagrįstą.

Dėl 1 661,06 Eur lėšų buvusių ieškovės sąskaitoje šalių pradžios gyventi skyrium momentu

77. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytomis aplinkybėmis, jog vadovaujantis teismui pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų duomenimis, šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžioje, t. y. 2020 m. birželio 6 d. ieškovės AB SEB banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis sudarė 0,43 Eur. Ieškovė taip pat turėjo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis į bylą pateiktais šio banko sąskaitos išrašų duomenimis, kurie yra pateikiami kiekvieno mėnesio pabaigai, 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės banko sąskaitoje buvo iš viso 3 190,55 Eur lėšų (žr. banko sąskaitos išrašo skiltį „New balance“) ir šios lėšos persikėlė į kito, t. y. į 2020 m. gegužės mėnesio skiltį „Previous balance“. Atsižvelgiant į tai, jog per visą 2020 m. gegužės mėnesį ieškovė į savo banko sąskaitą gavo 7 339,01 Eur pajamų (žr. banko sąskaitos išrašo skiltį „Total amount credit“) bei patyrė 7 207,44 Eur išlaidų (žr. banko sąskaitos išrašo skiltį „Total amount debit“), 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės banko sąskaitoje liko 3 322,12 Eur piniginių lėšų likutis (žr. banko sąskaitos išrašo skiltį „New balance“). Sutiktina, jog įvertinus aplinkybę, kad atsakovas byloje pareiškė reikalavimą priteisti jam 1/2 dalį tik ieškovės (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančių lėšų, nustačius, jog 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės banko sąskaitoje buvo 3 322,12 Eur likutis ir nei vienai iš šalių nepateiktus į bylą įrodymų, jog iki 2020 m. birželio 6 d. šis likutis būtų pasikeitęs (t. y., jog buvo atlikta papildomų bankinių operacijų, įtakojusių galutinį likutį), atsakovo pareikštas reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš ieškovės 1 661,06 Eur, kas sudaro 1/2 dalį 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės banko sąskaitoje buvusių lėšų (3 322,12 Eur / 2).

78. Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas byloje yra pateikęs įrodymus, kurie pagrindžia aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu esančioje sąskaitoje 2020 m. gegužės 29 d dienai buvo disponuojamos bendros šeimos lėšos, kurios sudarė 7 204,44 Eur, kurių 1/2 dalis priteistina atsakovui, tačiau nenurodo kaip atsakovas tokią sumą priskaičiuoja ir kokioje konkrečiai vietoje ji nurodyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priešingai – byloje tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo detaliai nustatytas ir aprašytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria tenkintas atsakovo reikalavimas iš dalies ir jam iš ieškovės priteista 1 661,06 Eur, t. y. 1/2 dalis faktinio gyvenimo skyrium pradžiai ieškovės banko sąskaitoje buvusių šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų laikytinas teisėta ir pagrįsta.

Dėl prievolių kreditoriams PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui ir UAB „Legal balance“

82. Atsižvelgiant į tai, spręsti kad šios prievolė prievolės laikytinos solidariomis šalių prievolėmis taip pat nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta nustatyti, kad atsakovo prievolės kreditoriams PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui ir UAB „Legal balance“ yra atsakovo asmeninės, vykdomos iš asmeninio atsakovo turto, o ne solidarios abiejų sutuoktinių, taip pat laikytina teisėta ir pagrįstą.

Dėl bylos procesinės baigties

83. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

84. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atitinkamai papildomą sprendimą, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, atsakovui neginčijant pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžių, panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliktini nepakeistais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

85. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

86. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

87. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti ir skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliktini nepakeisti, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas, pagal CPK 93 straipsnį, priimamas ieškovės naudai. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinius skundus. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir yra šiek tiek mažesnė. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme atsakovo apeliaciniais skundais keliamų klausimų apimtį, sudėtingumą ir kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, ieškovės prašymas priteisti 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei. Atitinkamai atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovo B apeliacinės instancijos teismui 2025 m. sausio 15 d. teiktus papildomus paaiškinimus.

Atsakovo apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovo B ieškovei A 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atmesti atsakovo B prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.