- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- e2-1020-1089/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15289-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Advokatai
- Aurelija Maumevičė, Paulius Grigaliūnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kitų su tuo susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas E. J., patikslinęs savo reikalavimus, prašo: 1) pripažinti ieškovo ir atsakovės akcinės bendrovės SEB banko 2007 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis) vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; 2) pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo Kredito sutarties sudarymo dienos Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1, 4.4–4.6, 5.2, 5.2.1 punktų sąlygas dėl vienašališko sutarties nutraukimo; 3) pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo Kredito sutarties sudarymo dienos Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktų sąlygas dėl delspinigių normos dydžio; 4) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui nuo jo sąskaitos nuskaitytas lėšas, skirtas netesyboms pagal Kredito sutartį dengti, ir įskaityti jas į kredito ir palūkanų dengimą pagal Kredito sutartį; 5) panaikinti Vilniaus miesto 19–ojo notarų biuro notaro M. K. 2020 m. kovo 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) priteisti iš atsakovės ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją ieškovas grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje ir dublike (2020 m. gegužės 27 d. CBP-15242, 2020 m. birželio 30 d. DOK-125873):
1.1. Pagal ieškovo ir atsakovės sudarytą Kredito sutartį ieškovui 40 metų laikotarpiui buvo suteiktas 123 337,79 Eur kreditas būstui pirkti ir 17 478,66 Eur būsto apdailos darbams atlikti. Ieškovo prievolių įvykdymas, be kita ko, buvo užtikrintas buto (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2020 m. kovo 19 d. ieškovas sužinojo, kad atsakovė vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Nei apie Kredito sutarties nutraukimą, nei apie prievolių netinkamą vykdymą atsakovė ieškovo nebuvo įspėjusi.
1.2. Dėl Kredito sutarties sąlygų neteisėtumo. Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1, 5.2, 5.2.1 punktų sąlygas dėl vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų yra nesąžiningos. Kredito sutartis yra vartojimo sutartis. Pagal nurodytas Kredito sutarties sąlygas atsakovei suteikta teisė vienašališkai nutraukti Kredito sutartį anksčiau termino, jeigu ieškovas pradelsia bent vieną bet kurios rūšies įmoką ar mokėjimą, ir apie tokį sprendimą atsakovė turi teisė įspėti ieškovą tik vieną kartą ir vos prieš penkiolika dienų. Toks Kredito sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindas ir nutraukimo tvarka pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsnio, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas) 23 straipsnio nuostatų.
1.3. Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktuose nustatyta, kad atsakovė turi teisę reikalauti, jog ieškovas mokėtų 0,1 procento dydžio delspinigius. Šios sutartinės sąlygos nustato neproporcingai didelę ieškovo civilinę atsakomybę. Dėl to jos laikytinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Pripažinus nurodytas sąlygas negaliojančiomis, atsakovė turėtų būti įpareigota grąžinti remiantis jomis apskaičiuotus ir ieškovo sumokėtus delspinigius bei užskaityti juos kitoms įmokoms pagal ginčo sutartį dengti.
1.4. Dėl Kredito sutarties nutraukimo. Atsakovės atliktas Kredito sutarties vienašalis nutraukimas yra neteisėtas, nes atsakovė nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos ir nebuvo pagrindo tokiam veiksmui atlikti. Priešingai nei pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodė atsakovė, ieškovas 2020 m. sausio 2 d. nebuvo skolingas 2 080,59 Eur. Ieškovas reguliariai vykdė mokėjimus atsakovei. Nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovas atsakovei sumokėjo 4 609 Eur. Kaip neva susidarė 165 kalendorines dienas bęsitesianti skola, atsakovė nesugebėjo ieškovui paaiškinti. Be to, atsakovė tikėtinai pažeidė Kredito sutarties Bendrosios dalies 10 punktą, nes netinkamai paskirstė iš ieškovo gautas įmokas. Tai yra, ieškovo įmokomis dengė delspinigius, o ne kreditą ir palūkanas.
1.5. Jeigu būtų laikoma, kad ieškovas buvo skolingas atsakovei 2 080,59 Eur, tai reikštų, kad ieškovo neįvykdyta prievolė sudavė vos 0,22 procentus bendros ieškovo prievolių dalies. Kreditas pagal ginčo sutartį buvo suteiktas gyvenamojo būsto įsigijimui, o kredito grąžinimo terminas – 40 metų. Kredito sutartį ieškovas tinkamai vykdė daugiau kaip dešimt metų. Net jeigu iš ieškovo pusės ir buvo vėlavimų, jie buvo pavieniai ir ne tiek reikšmingi, kad būtų laikomi pagrindu Kredito sutarčiai nutraukti. Atsakovės veiklos kontekste negrąžinta kredito suma yra mažareikšmė. Palikus Kredito sutarties nutraukimą galioti, ieškovas patirs didelių nuostolių: ieškovo šeima neteks namų, prisidės itin didelės vykdymo išlaidos, turtas tikėtinai bus parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.
1.6. Įspėjimus apie netinkamą prievolių vykdymą, Kredito sutarties galimą nutraukimą atsakovė daugeliu atvejų siuntė ne Kredito sutartyje nurodytu ieškovo adresu. Tris pirmus kartus pranešimai siųsti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Nei vienas atsakovės siųstas dokumentas ieškovui nebuvo įteiktas. Nepaisant to, kad pranešimai ieškovo nepasiekdavo, atsakovė toliau formaliai siuntinėjo pranešimus ir nesidomėjo, kodėl ieškovui pranešimai neįteikiami. Taigi nebuvo išpildytos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.
1.7. Pripažinus Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, turėtų būti panaikintas ir notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos iš ieškovo išieškojimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė akcinė bendrovė SEB bankas prašo ieškovo reikalavimų netenkinti, priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį ir triplike (2020 m. birželio 11 d. DOK-113454, 2020 m. liepos 2 d. DOK-128783):
2.1. Dėl Kredito sutarties vienašalio nutraukimo. Kredito sutarties Bendrojoje dalyje nustatytas 15 dienų terminas informavimui apie galimą Kredito sutarties nutraukimą ieškovo atvžilgiu nebuvo taikytas. Pranešimai apie numatomą Kredito sutarties nutraukimą ieškovui buvo išsiųsti 2017 m. spalio 6 d., 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. vasario 26 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. spalio 23 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2020 m. sausio 3 d. Pranešimai buvo siunčiami ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), Kredito sutartyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir ieškovo nurodytu elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)). Aplinkybė, kad ieškovas galimai neatsiėmė atsakovės įspėjamųjų raštų, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė netinkamai informavo ieškovą apie Kredito sutarties nutraukimą. Neinformuodamas atsakovės apie galimą savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ar atsiradusius finansinius sunkumus, ieškovas nesielgė kaip atidi ir rūpestinga sutarties šalis.
2.2. Ieškovas ilgą laiką, nors ir vykdė Kredito sutartį, tačiau nuolat vėluodavo mokėti kredito įmokas. Ieškovo padaryti Kredito sutarties sąlygų pažeidimai atitiko Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 punkte įtvirtintą vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą. Atsakovei kaip kredito įstaigai yra svarbus ne tik galutinis kredito grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai – eilinių paskolos įmokų mokėjimas yra esminė sutarties sąlyga. Finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas ir griežtas paskolos sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Sistemingas prievoles pažeidžiantis ieškovo elgesys davė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad Kredito sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.
2.3. Ieškovo argumentai dėl neigiamų pasekmių, kurios galėtų kilti netenkinus jo reikalavimo pripažinti Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, tėra jo pasvarstymai. Dėl Kredito sutarties nutraukimo kaltas pats ieškovas. Dėl to galinčios kilti pasekmės nėra susiję su sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimu.
2.4. Dėl delspinigių dydžio. VKĮ nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes Kredito sutartis užtikrinta hipoteka (VKĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kredito sutarties sąlygoms dėl delspinigių dydžio Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas taip pat netaikytinas. Įsigaliojus pastarajam įstatymui, atsakovė sumažino Kredito sutartyje sulygtą delspinigių dydį iki 0,05 procento. Iš ieškovo buvo reikalaujami delspinigiai, kurių dydis atitiko galiojusių teisės aktų reikalavimus. Taigi nuo 2017 m. liepos mėn. atsakovė nebereikalavo iš ieškovo ginčo dydžio delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
3. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė Kredito sutartį (2020 m. gegužės 27 d. CBP-15242, priedas Nr. 1). Pagal šią sutartį atsakovė ieškovui suteikė 140 816,45 Eur (123 337,79 Eur būstui pirkti, 17 478,66 Eur būsto apdailai atlikti) kreditą. Ieškovas įsipareigojo gautą kreditą – atliekant einamuosius mokėjimus šalių sutarta tvarka ir terminais – grąžinti iki 2047 m. rugpjūčio 21 d. Kredito sutartimi ieškovo prisiimtų prievolių įvykdymas, be kita ko, užtikrintas buto (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2008 m. balandžio 18 d. ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlikti atskirų Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų pakeitimai, kurie nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi (2020 m. gegužės 27 d. CBP-15242, priedai Nr. 2 ir 3).
4. Atsakovė pagal pateiktus įrodymus ieškovui siuntė (registruota pašto siunta ar (ir) elektroniniu paštu) šiuos pranešimus, kuriais įspėjo ieškovą, kad jis netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus ir kad dėl to atsakovė gali vienašališkai nutraukti Kredito sutartį (2020 m. birželio 11 d. DOK-113454, priedas Nr. 1):
4.1. 2017 m. spalio 6 d., 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. vasario 26 d. adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini);
4.2. 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. spalio 23 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2020 m. sausio 3 d. adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
5. Paštu siųsti pranešimai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nurodyti pranešimai siųsti ieškovo Kredito sutartyje, jos pakeitimuose nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)), taip pat ieškovo 2017 m. gegužės 5 d. Fizinio asmens anketoje įrašytu gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini)) adresais (2021 m. balandžio 9 d. DOK-65908).
6. Atsakovė Kredito sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. vasario 3 d., kaip buvo nurodžiusi 2020 m. sausio 3 d. įspėjime. Pastarajame taip pat įrašyta, kad ieškovo pradelsta mokėti skola pagal Kredito sutartį yra 2 080,59 Eur: 165 dienas pradelsta sumokėti 596,33 Eur kredito suma ir 1 326,79 Eur palūkanos, taip pat 157,47 Eur delspinigiai. Faktą, kad ieškovo pradelsti įsipareigojimai 2020 m. sausio 3 d. buvo būtent tokio dydžio, kokie nurodyti paminėtame atsakovės įspėjime, pagrindžia atsakovės pateikta ieškovo atliktų ir turėtų sumokėti pagal mokėjimų grafiką įmokų suvestinė, taip pat skolų detalizacijos (2020 m. birželio 11 d. DOK-113454, priedai Nr. 4–11; 2021 m. balandžio 9 d. DOK-65908). Objektyvaus pagrindo abejoti atsakovės pateiktų suvestinių duomenų teisingumu nėra.
7. Ieškovo teiginiai, kad jis 2020 m. sausio 3 d. negalėjo turėti pradelstų įsipareigojimų, yra ydingai motyvuoti, nes ieškovas ignoruoja aplinkybę, jog laiku vėlavo mokėti einamąsias įmokas bent nuo 2017 m. spalio 5 d. O tai reiškia, kad ieškovas, kvestionuodamas atsakovės poziciją dėl jo skolos dydžio, ieškinio 43–48 punktuose be pagrindo skaičiuoja tik 2019 m. atliktas įmokas, atsiedamas jas nuo fakto, jog turėjo anksčiau atsiradusių pradelstų įsipareigojimų. Be to, ieškovas savo skaičiavimų išvadas dėsto atsietai nuo Kredito sutarties mokėjimo grafiko duomenų. Aplinkybė, ar atsakovė ieškovo mokėjimus sudengdavo laikydamasi Kredito sutarties Bendrosios dalies 10 punkte nustatytos tvarkos, šiuo atveju nėra reikšminga, nes ieškovas nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą laikyti, kad jo skola atsakovei turėtų būti iš esmės kitokio dydžio (mažesnė), nei teigia atsakovė. Kita vertus, savo teiginių, kad atsakovė netinkamai įskaitydavo jo atliktas įmokas, ieškovas nepagrindė realiais skaičiavimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
8. Analogiškos paminėtoms išvados darytinos ir dėl aplinkybės, kad 2020 m. sausio 3 d. atskiras įmokas ieškovas buvo pradelsęs sumokėti 165 dienas. Tą pagrindžia aptartų atsakovės pateiktų suvestinių duomenys. Ieškinio 48 punkte pateiktas argumentas, kad, jeigu ieškovas būtų vėlavęs dalį įmokų mokėti 165 dienas, atsakovė būtų apskaičiavusi didesnę delspinigių sumą, neturi įrodomosios reikšmės. Atsakovė nuosekliai teigė, kad, skaičiuodama delspinigius, nuo 2017 m. liepos 1 d. taikė sumažintą delspinigių normą – 0,05 procento, o ne formaliai numatytą Kredito sutartyje – 0,1 procento. Kita vertus, delspinigių skaičiavimo ar neskaičiavimo faktas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia reikšmingų faktų.
9. Taip pat nustatyta, kad pagal atsakovės prašymą Vilniaus miesto 19–ojo notaro biuro notaras M. K. atliko vykdomąjį įrašą, pagal kurį iš ieškovo atsakovei turi būti išieškota 131 654,50 Eur skola (2020 m. gegužės 27 d. CBP-15242, priedas Nr. 7). Šio įrašo pagrindu yra pradėtas vykdymo procesas.
10. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia, kad būtų pripažinta, jog dalis Kredito sutarties sąlygų, nustačiusių sutarties vienašalio nutraukimo pagrindus ir tvarką, delspinigių dydį, būtų pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, ir konstatuota, kad atsakovė neteisėtai pasinaudojo teise nutraukti Kredito sutartį. Prieš pasisakant dėl kiekvieno iš paminėtų ginčo faktinių aspektų, išskirtina, kad byloje nėra ginčo, jog Kredito sutartis yra vartojimo sutartis: atsakovė yra verslininkė, o ieškovas sutartį sudarė gyvenamojo būsto įsigijimo finansavimo poreikio tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), redakcijos galiojusi nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. spalio 1 d., 1.39 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovas pagrįstai teigia, kad ginčo sutarties sąlygos turi būti vertinamos sąžiningumo aspektu.
Ar Kredito sutarties Bendrosios dalies sąlygos, nustatančios vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, yra sąžiningos?
11. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4–4.6, 5.2, 5.2.1 punktų sąlygos, susijusios su sutarties nutraukimo procedūra ir kurios pasak ieškovo yra nesąžiningos, suformuluotos taip:
11.1. 4.1 punktas – Kredito gavėjas įsipareigoja kreditą naudoti pagal Specialiosios dalies 2 punkte nustatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles Bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą Bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas;
11.2. 4.4 punktas – Kredito gavėjas įsisipareigoja mokėjimo dieną banko sąskaitoje, kuri yra nurodyta Specialiosios dalies 10 punkte, sukaupti lėšų sumą, reikalingą kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal grafiką;
11.3. 4.5 ir 4.6 punktuose įtvirtinta atsakovės teisė reikalauti, kad ieškovas mokėtų delspinigius, jei laiku nemoka įmokų;
11.4. 5.2 punktas – Bankas turi teisę nutraukti Sutartį anksčiau, negu nustatyta Sutartyje, prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs Kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu Kredito gavėjas padaro esminių Sutarties pažeidimų ar paaiškėja, kad Kredito gavėjas (gavėjai) pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė informaciją.
11.5. 5.2.1 punktas – Esminiu sutarties pažeidimu laikomi Bendrosios dalies 4.1–4.10 punktuose nustatytų Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas.
12. Nurodytas sąlygas galima suskirstyti į dvi grupes: nustatančios ieškovo prievoles ir jų neįvykdymo pasekmes (4.1, 4.4–4.6 punktai) ir apibrėžiančias sutarties vienašalio nutraukimo atvejį (5.2, 5.2.1 punktai). Formuluodamas savo poziciją, kad Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2, 5.2.1 punktuose apibrėžti vienašalio sutarties nutraukimo pagrindas ir tvarka yra nesąžiningi, ieškovas be pagrindo prie šių nuostatų priskiria ir įtvirtintas 4.1, 4.4–4.6 punktuose. Pastarosiose tik detalizuotos ieškovo prievolės, jų vykdymo tvarka, nustatytas delspinigių dydis, jų skaičiavimo tvarka, bet nėra išlygų dėl sutarties nutraukimo pagrindų. Tai, kad 4.1, 4.4–4.6 punktuose nustatytų ieškovo prievolių netinkamas vykdymas pagal 5.2, 5.2.1 punktus gali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį, savaime neturi jokio ryšio su 5.2, 5.2.1 punktų sąlygų teisėtumu. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4–4.6 punktų sąlygas toje apimtyje, kiek jų teisėtumą sieja su sutarties vienašalio nutraukimo pagrindais, ieškovas ginčija nesant realaus teisinio pagrindo. Pastebėtina, kad pripažinus pastarąsias sąlygas nesąžiningomis, o kartu ir negaliojančiomis, būtų paneigta ieškovo prisiimtų prievolių tinkamai ir laiku mokėti einamąsias ir kitas įmokas esmė.
13. Kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios Bendrųjų sąlygų 5.2 ir 5.2.1 punktų sąlygos formaliai suteikia atsakovei teisę, jei ieškovas sutartyje nustatytais terminai nesumoka bent vienos kredito, palūkanų ar delspinigių įmokos, vienašališkai nutraukti sutartį apie tai įspėjus prieš 15 (penkiolika) dienų (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje tokios sąlygos, kokios yra nustatytos Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 ir 5.2.1 punktuose (ar itin panašios tokioms sąlygoms), civilinėse bylose, kuriose nagrinėti iš esmės analogiški ginčai, kilę tarp vartotojų ir bankų, ne kartą pripažintos nesąžiningomis ir neteisėtomis kaip prieštaraujančios bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-176-421/2020, 46, 47 ir 49 punktai). Šiuo aspektu kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra nuosekli. Pridurtina, kad kasacinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020 ginčo objektu buvusioje kredito sutartyje buvo įtraukta sąlyga, suteikusi bankui sutartį vienašališkai nutraukti įspėjus apie tai kredito gavėją prieš 10 (dešimt) dienų. Nagrinėjamu atveju Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nustatytas 15 (penkiolikos) dienų terminas. Taigi abu šie terminai iš esmės yra tokie patys. Be to, tiek kasacinėje, tiek šioje byloje ginčo objektu esančios sutartys sudarytos galiojant toms pačioms materialiosios teisės normoms.
15. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
16. Įvertinus, kad paminėtas teisės aiškinimo taisykles kasacinis teismas suformavo faktiniu pagrindu iš esmės panašiose bylose, spręstina, jog kasacinio teismo išaiškinimai nagrinėjamu atveju turi precedentinę galią.
17. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją sutartinės sąlygos, kai bent vienos įmokos pagal kredito sutartį nesumokėjimas laikomas kaip kredito sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą pagrindas, taip pat nustatančios itin trumpą įspėjimo terminą iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, nes pastato jį į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis. Remiantis tuo, kas nurodyta, spręstina, kad yra pagrindas Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 ir 5.2.1 punktų sąlygas pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis toje apimtyje, kiek nustato įspėjimo terminą ir kad bent vienos įmokos pagal kredito sutartį nesumokėjimas vertinamas kaip pagrindas vienašaliam sutarties nutraukimui (CK 6.188 straipsnis).
18. Dėl šio sprendimo 12 punkte nurodytų priežasčių, atskirai ir plačiau jų nekartojant, nėra pagrindo nesąžiningomis ir negaliojančiomis pripažinti Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4–4.6 punktų sąlygas toje apimtyje, kiek šios nuostatos susijusios su sutarties vienašalio nutraukimo pagrindais ir tvarka.
Ar atsakovė pagrįstai ir teisėtai vienašašališkai nutraukė Kredito sutartį?
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, akcentuoja, kad Kredito sutartį vienašališkai anksčiau termino nutraukė taikydama ne ieškovo ginčijamas Kredito sutarties sąlygas, o remdamasi teisiniais ir faktiniais pagrindais, atitinkančiais CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Taigi, sprendžiant, ar atsakovė pagrįstai nutraukė Kredito sutartį, atsakovės veiksmų teisėtumas analizuotinas laikant, kad Kredito sutarties vienašalis nutraukimas prieš terminą turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus.
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai kredito sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.209 ir 6.217 straipsniuose įtvirtintų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-176-421/2020, 53 punktas).
21. Vienašalis sutarties nutraukimas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu yra tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) sutartis nutraukta esant teisėtam pagrindui; 2) sutartis nutraukta laikantis vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos.
22. Šio sprendimo 4 ir 6 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, vienašališkai prieš terminą nutraukdama Kredito sutartį, faktiškai netaikė nesąžiningomis pripažintų sutarties sąlygų. Nustatyta, kad ieškovas, kai atsakovė 2020 m. sausio 3 d. išsiuntė jam įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, vėlavo sumokėti kredito ir palūkanų įmokas ne mažiau kaip 165 kalendorines dienas, buvo praleidęs ne vienos įmokos mokėjimo terminą. Ieškovo pradelstų įmokų suma buvo 2 080,59 Eur. Taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2017 m. spalio 6 d. nuolat pažeidinėjo savo prievolių vykdymo terminus ir atsakovė ne kartą ragino ieškovą pašalinti Kredito sutarties vykdymo pažeidimus, įspėjo, kad gali vienašališkai nutraukti Kredito sutartį dėl ieškovo daromų prievolių pažeidimų.
23. Ieškovo įsiskolinimas ir pradelstų mokėjimų trukmė nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. sausio 3 d. išaugo (pvz., pradelstų įmokų suma padidėjo nuo 556,97 Eur iki 2 080,59 Eur). Nors nurodytu laikotarpiu ieškovas atlikdavo mokėjimus, tačiau įmokėdavo mažesnes nei turi sumas ir tą darydavo nesilaikydamas mokėjimų grafiko. Taigi ieškovas (iki atsakovė nusprendė pasinaudoti teise anksčiau termino vienašališkai nutraukti Kredito sutartį) sutartinės pareigos laiku mokėti kredito grąžinimo ir kitas įmokas tinkamai nevykdė virš dviejų metų.
24. Pagrindinė Kredito sutartimi ieškovo prisiimta prievolė – vykdyti prievoles atsakovei pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą ir sumokėti apskaičiuotas palūkanas (Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, kredito įstaigoms turi esminę reikšmę (pvz., 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020 60 punktas).
25. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nurodytos savo prievolės ieškovas tinkamai nevykdė. Įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovas, susidūręs su mokumo sunkumais, apie tai pranešė atsakovei, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu atidėti prievolių vykdymą ar kitaip padėti ieškovui toliau vykdyti Kredito sutartį, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo pagrindinės prievolės pažeidimas truko ilgiau negu 90 dienų ir ieškovo pradelstas įsiskolinimas augo, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė reguliariai siuntė jam įspėjimus dėl netinkamo prievolių vykdymo ir galimo sutarties nutraukimo. Taigi atsakovė turėjo objektyvų pagrindą nesitikėti, kad Kredito sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Juolab, kad tokia situacija, kokia susiklostė šiuo atveju, atitinka Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius, kvalifikuojančius sutarties pažeidimą kaip esminį. Paskutiniu įspėjimu, parengtu 2020 m. sausio 3 d., ieškovui buvo nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų papildomas terminas sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti. Nepaisant daugkartinių atsakovės raginimų, padarytų prievolių pažeidimų ieškovas nepašalino.
26. Faktą, kad atsakovė pagrįstai nesitikėjo, jog ieškovas pradės laiku vykdyti savo sutartines prievoles, patvirtina ne tik ieškovo pasyvūs veiksmai iki Kredito sutarties nutraukimo, bet ir aplinkybė, jog ieškovas nepagrindė, kad yra pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas, teigdamas, jog sutartis nutraukta neteisėtai, nes jis yra pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šiuos savo teiginius privalo pagrįsti pateikiamais įrodymais, o sprendžiant, ar neįvykdymas teikia pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 54 punktas).
27. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad laiku nemokėdavo įmokų, nes susidūrė su finansiniais sunkumais. Tai, kad ieškovas yra nemokus ir neturi galimybių toliau tinkamai tęsti savo sutartinių prievolių vykdymą, patvirtina visetas byloje surinktų faktinių duomenų (CPK 185 straipsnis). Pirma, iš pradžių ieškovas teigė, kad dirba Latvijoje įsteigtoje įmonėje ir jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur, teikė tą turinčius pagrįsti rašytinius įrodymus (2020 m. rugpjūčio 17 d. DOK-157763, 2020 m. rugsėjo 17 d. DOK-179132). Analogiškus duomenis ieškovas nurodė ir 2021 m. kovo 25 d. teismo posėdyje. Tačiau 2021 m. balandžio 23 d. posėdyje savo poziciją ieškovas pakeitė ir paaiškino, kad šiuo metu yra prastovoje ir faktiškai per mėnesį gauna apie 500 Eur išmoką (2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 15 sek. – 28 min. 31 sek., 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 25 sek. – 1 val. 18 min. 44 sek.). Ieškovo pozicijos prieštaravimai ir dviprasmybės suponuoja, kad jo pateikti įrodymai, paaiškinimai apie gaunamas pajamas yra nepatikimi. Antra, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad turėtų kito turto – be atsakovei įkeisto buto, kuris sudarytų pagrindą laikyti, jog ieškovas, atkūrus Kredito sutarties galiojimą ir vykdymą, pajėgtų laiku ir tinkamai mokėti atsakovei kredito ir kitas įmokas. Trečia, ieškovo argumentas, kad, vertinant jo mokumą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktines gaunamas pajamas, yra nepagrįstas. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovo sutuoktinė jam yra pareiškusi ieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-10917-984/2021). Nurodytoje byloje ieškovo sutuoktinė, be kita ko, teigia, kad su ieškovu nebeveda bendro ūkio ir kad jos bei vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vien tokio teismine tvarka nagrinėjamo ginčo buvimas paneigia nurodytus ieškovo teiginius. Be to, negalima ignoruoti ir to, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jo sutuoktinės darbo sutartis pasibaigs ne 2021 m. gegužės 15 d., o bus pratęsta. Ketvirta, pagal paties ieškovo pateiktus duomenis jam piniginio pobūdžio reikalavimus yra pareiškę ir kiti asmenys (2021 m. balandžio 9 d. DOK-65855). Penkta, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad po šios bylos iškėlimo jis būtų sumokėjęs atsakovei bent dalį susidariusio įsiskolinimą, ar kad mokėtinas įmokas būtų kaupęs.
28. Kiek tai susiję su klausimu, ar ieškovas būtų pajėgus toliau vykdyti Kredito sutartį, jeigu būtų atkurtas jos galiojimas, ieškovas ydingai aiškina tokios aplinkybės teisinio kvalifikavimo ribas. Nutrauktos kreditavimo sutarties galiojimo atkūrimas, jeigu skolininkas objektyviai negalėtų vykdyti savo prievolių, nėra galimas, nes tokia situacija savaime lemtų kreditoriaus interesų esminį pažeidimą. O skolininko tolesnio prievolių vykdymo galimybė negali būti siejama su hipotetine sąlyga, kad kreditorius turėtų suteikti skolininkui lengvatų (pvz., atidėti prievolių įvykdymo terminus, neskaičiuoti delspinigių ir kt.).
29. Apibendrinant tai, kas nurodyta, pakartotinai pažymėtina, kad nustatytos faktinės aplinkybės (ieškovas sistemingai laiku nemokėjo kredito grąžinimo ir kitų įmokų, pažeidimai tęsėsi ne mažiau kaip 165 dienas, ieškovas nėra pajėgus toliau tinkamai vykdyti Kredito sutartimi prisiimtų prievolių) patvirtina, kad atsakovė Kredito sutartį teisėtai vienašališkai nutraukė anksčiau termino, nes ieškovas iš esmės pažeidė savo prievoles (CK 6.217 straipsnio 2 dalis, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).
30. Vertinimą, kad atsakovė sutarties vienašaliu nutraukimu pasinaudojo kaip kraštutine priemone, suponuoja atsakovės daugkartiniai veiksmai teikiant ieškovui įspėjimus, ne vieną kartą suteikiant ieškovui papildomą terminą pašalinti prievolių vykdymo pažeidimus. Byloje nustatytos aplinkybės analogiškai kvalifikuojamos ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 2020 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020).
31. Neneigiant ieškovo nurodytų aplinkybių, kad pradelstų mokėjimų suma, lyginant ją su kredito suma, nėra didelė, kad jis Kredito sutartį vykdė daugiau kaip dešimt metų, svarbos sprendžiant šį ginčą, pastebėtina, kad šios aplinkybės negali lemti atsakovės teisėtų sutartinių interesų neigimo. Sudarydamas Kredito sutartį, ieškovas turėjo numatyti, kad prisiima pareigą laiku atlikti įmokas visą sutarties galiojimo terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad savo prievolių ieškovas tinkamai nevykdo jau ilgą laiką ir nėra pajėgus tinkamai to daryti toliau. Kaip jau pasisakyta, įrodymų, kad kreipėsi į atsakovę, kai susidūrė su finansiniais sunkumais, su prašymu atidėti mokėjimus ar kitaip padėti vykdyti prievoles, ieškovas nepateikė. Nežinodama apie priežastis, dėl kurių ieškovas nevykdo savo prievolių, atsakovė objektyviai negalėjo savo iniciatyva teikti siūlymų dėl tolesnio ieškovo įsipareigojimų vykdymo. Nuspręsdamas nebendrabiauti su atsakove, ieškovas dėl to kilusių neigiamų pasekmių naštos negali perkelti atsakovei. Juolab, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ieškovas, jeigu būtų atkurtas Kredito sutarties galiojimas ir vykdymas, nepajėgtų laiku atlikti einamųjų įmokų ir tai savaime lemtų pakartotinį ieškovo įsipareigojimų esminį pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad papildoma vartotojams teikiama apsauga nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019, 66 punktas).
32. Ieškovo argumentai, kad, atsakovei nukreipus išieškojimą į hipoteka įkeistą butą, bus padaryta žala jo interesams, taip pat yra svarbūs. Tačiau galimų neigiamų pasekmių aspektas negali būti suabsoliutintas, ignoruojant kitus faktinius duomenis. Juolab, kad neigiamos turtinės pasekmės ieškovui nebūtinai kils – vykdymo procese skolininkas turi teisę surasti ir pasiūlyti savo pirkėją išvaržomam turtui (CPK 704 straipsnis). Be to, pardavus butą gautų lėšų ir ieškovo skolos atsakovei balansas gali būti teigiamas.
33. Nutraukdama Kredito sutartį, atsakovė laikėsi ne tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje, bet ir CK 6.209 straipsnio 1 dalyje ir 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytų taisyklių.
34. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatę, jog kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ilgiau kaip 90 dienų, kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi apie tai raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti (įstatymo 58 straipsnio 5 dalis). Būtent tokį papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti atsakovė ieškovui ir buvo nustačiusi 2020 m. sausio 3 d. pranešime.
35. Ieškovo pozicija, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie sutarties nutraukimą, atmestina kaip nepagrįsta.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumo, teismas turi įvertinti, ar kita šalis buvo informuota. Šiam faktui nustatyti reikia įvertinti įstatymo nuostatas dėl pranešimų teikimo, šalių nustatytą susirašinėjimo ar susižinojimo tvarką, faktinį jos vykdymą ir konkrečias aplinkybes, ar pranešimas dėl sutarties nutraukimo kitos sutarties šalies buvo gautas, o ne vien tai, ar laikytasi pranešimų teikimo formos, siuntimo adreso ar kitų susižinojimo tvarkos nuostatų. Jeigu pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo gautas, tai sudaro teismui pagrindą vertinti, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimas įvykdytas, nepriklausomai nuo to, ar buvo laikytasi pranešimų teikimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 37 punktas).
37. Kaip nurodyta šio sprendimo 5 punkte, pranešimai dėl galimo sutarties nutraukimo (įskaitant 2020 m. sausio 3 d.) ieškovui buvo siunčiami registruotu paštu jo nurodytais gyvenamųjų vietų adresais, taip pat dalis pranešimų siųsta jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Nors paštu siųstos siuntos visais atvejais grįžo neįteiktos, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad pašto siuntos nepasiekė ieškovo gyvenamosios vietos. Be to, ieškovą turėjo pasiekti elektroniniu paštu siųsti pranešimai. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovės elektroniniu paštu siųstų laiškų negavo, ieškovas nepateikė. Ieškovas nepateikė ir įrodymų, kad jo gyvenamosios vietos nebuvo pasiekę paštu atsakovės siųsti pranešimai. Jeigu ginčo laikotarpiu buvo pakeitęs gyvenamąją vietą, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, ieškovas apie tai turėjo pranešti atsakovei. To nepadaręs, ieškovas negali teigti, kad atsakovė netinkamai įvykdė iš įstatymo kylančią pareigą tinkamai pranešti apie sutarties nutraukimą.
Ar egzistuoja pagrindas nesąžiningomis ir negaliojančiomis pripažinti Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.5 ir 4.6 punktų sąlygas?
38. Ieškovas taip pat įrodinėja, kad nesąžiningomis ir negaliojančiomis turėtų būti pripažintos Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.5 ir 4.6 punktų sąlygos, nustatančios, kad prievolių pažeidimo atveju ieškovas įsipareigoja mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius. Toks ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas.
39. Poziciją, kad nurodytos sutartinės sąlygos yra nesąžiningos, ieškovas grindžia tuo, jog pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalį finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, nedidesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė po to, kai įsigaliojo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, savo iniciatyva sumažino Kredito sutartyje nustatytą delspinigių dydį iki 0,05 procento per dieną. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostata netaikoma netesyboms, apskaičiuotoms už laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 39 punktas).
40. VKĮ normos šioje byloje apskritai nėra aktualios. Kredito sutarties sudarymo metu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo nustatyta konkrečių galimų taikyti su hipoteka susijusių kredito santykiuose delspinigių normų maksimalių dydžių. Tačiau ieškovas pagrįstai nurodo, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalus netesybų dydis, taikytinas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, gali būti taikomas kaip vienas iš kriterijų, vertinant, ar Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktuose nėra nustatyta neproporcingai didelė ieškovui galimų taikyti delspinigių dydžio norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas).
41. Vis dėlto vien tik formali nuoroda į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalį šiuo atveju nėra pakankama pripažinti, kad Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.5 ir 4.6 punktų sąlygos yra nesąžiningos tuo aspektu, jog nustato neproporcingai didelę ieškovo atsakomybę pavėluotų įmokų atvejais.
42. Kredito sutartis sudaryta 2007 m. rugpjūčio 22 d., o sutarties sąlygų, nustatančių delspinigių dydį, teisėtumo klausimą ieškovas iškėlė tik 2020 m. gegužės 27 d., kai pareiškė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Pagal atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas delspinigių detalizacijas 0,1 procento dydžio delspinigiai ieškovui buvo skaičiuoti 2010 m. spalio mėn., 2011 m. gegužės–birželio mėn., 2012 m. rugpjūčio–rugsėjo ir gruodžio mėn., 2015 m. rugpjūčio mėn., 2016 m. balandžio mėn., 2017 m. sausio–birželio mėn. (2020 m. birželio 11 d. DOK-113454, priedai Nr. 7 ir 11). Po 2017 m. liepos 1 d. atsakovė skaičiavo 0,05 procento dydžio delspinigius, kurių dydis neviršija minėtuose įstatymuose nustatytos maksimalios normos.
43. Įvertinus Kredito sutarties vykdymo terminą, delspinigių skaičiavimo laikotarpius, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas mokėdavo delspinigius, ir tai, kad Kredito sutarties sudarymo metu teisės aktuose nebuvo nustatyto galimo taikyti delspinigių normos dydžio ribojimo sudarant tokio pobūdžio sutartis, sutartinės sąlygos dėl delspinigių dydžio kalbine prasme yra aiškios, spręstina, kad nėra pakankamo ir svaraus pagrindo Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.5 ir 4.6 punktų sąlygas pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis (anksčiau galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalis). Nėra realaus pagrindo laikyti, kad Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.5 ir 4.6 punktų sąlygos, atsižvelgiant į Kredito sutarties vykdymo eigą, pažeistų ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyrą atsakovės naudai. Priešingai, įvertinus tai, kad atsakovas ilgą laiką tinkamai nevykdė savo prievolių, nurodytų sąlygų pripažinimas nesąžiningomis paneigtų teisėtą atsakovės lūkestį ir kartu leistų ieškovui be pakankamo teisinio pagrindo išvengti netinkamo savo veikimo pasekmių. Skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimas netesybomis yra įprasta kreditavimo teisinių santykių praktika. Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovę ieškovo sumokėtas lėšas, kuriomis dengti delspinigiai, perskirstyti kitų įmokų apmokėjimui. Aplinkybė, kad Kredito sutartis yra vartojimo sutartis, sprendžiant, ar atskiros sutarties nuostatos yra sąžiningos, savaime negali būti suabsoliutinta, ignoruojant bendrą sutarties vykdymo faktinį kontekstą.
Dėl bylos baigties
44. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai prašo pripažinti Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 ir 5.2.1 punktus neteisėtais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento toje apimtyje, kiek nustato įspėjimo terminą ir kad bent vienos įmokos pagal kredito sutartį nesumokėjimas vertinamas kaip pagrindas vienašaliam sutarties nutraukimui.
45. Kiti ieškovo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai anksčiau termino nutraukė Kredito sutartį ir kad Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktų sąlygos yra nesąžiningos. Netenkinus reikalavimo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Kredito sutarties vienašalį nutraukimą, taip pat atmetami ir išvestiniai reikalavimai panaikinti Vilniaus miesto 19–ojo notarų biuro notaro M. K. 2020 m. kovo 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigoti atsakovę perskirstyti ieškovo sumokėtų delspinigių sumas kitų įmokų apmokėjimui.
46. Atsižvelgiant į bylos išsprendimo baigtį, naikinamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo pagal nurodytą vykdomąjį įrašą sustabdymas (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Patenkintas vienas ieškovo pareikštas reikalavimas, o kiti ieškinio reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti. Pagrindinis ieškovo pareikšto ieškinio tikslas – atkurti Kredito sutarties galiojimą ir vykdymą. Reikalavimas pripažinti Kredito sutarties vienašalį nutraukimą anksčiau termino atmestas kaip nepagrįstas. Dėl to laikytina, kad galutinė bylos išsprendimo procesinė baigtis nėra palanki ieškovui.
48. Prieš tai pasisakyta, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Tačiau ši aplinkybė ir tai, kad patenkintas vienas iš ieškovo antrinių reikalavimų, nereiškia, jog, paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, turi būti nukrypta nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prie tokios išvados prieitina atsižvelgus ir į ieškovo procesinį elgesį, kuris nebuvo visiškai tinkamas. Tai yra, ieškovas 2021 m. vasario 22 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, motyvuotą tuo, kad prižiūri savo mažamečius vaikus. Tačiau, aptariant šalių argumentus minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10917-984/2021, ieškovo sutuoktinė teigia, kad jų vaikų gyvenamoji vieta yra su ja (duomenys neskelbtini). Kaip galima spręsti iš nurodytoje byloje ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinio, fakto, kad vaikų gyvenamoji vieta nėra su juo, jis neneigia. Dėl to spręstina, kad ieškovas nesąžiningai pasinaudojo teise prašyti atidėti teismo posėdį ir bylos nagrinėjimą. Šio epizodo pakanka konstatuoti, kad ieškovas nedėjo maksimalių pastangų, jog byla būtų išnagrinėta kuo greičiau.
49. Atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtino, kad už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 1 350 Eur (2021 m. kovo 1 d. DOK-39875). Spręstas ginčas nėra sudėtingas, tačiau įvertinus bendrą atsakovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį (parengtų procesinių dokumentų skaičių, turinį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką), laikytina, kad atsakovės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįsto dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į galutinę bylos išsprendimo baigtį, nurodytų 1 350 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei priteisiamas iš ieškovo.
50. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės nei 5 Eur, todėl tarp šalių neskirstomos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo E. J. ir atsakovės akcinės bendrovės SEB banko 2007 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies 5.2 ir 5.2.1 punktus neteisėtais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento toje apimtyje, kiek nustato įspėjimo terminą ir kad bent vienos įmokos pagal kredito sutartį nesumokėjimas vertinamas kaip pagrindas vienašaliam sutarties nutraukimui.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui iš ieškovo E. J. 1 350 Eur (tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.