- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-253-896/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00690-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui I. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. S. (toliau – atsakovas) 5 173,80 Eur negrąžintą paskolą, 347,48 Eur palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., 15,95 Eur vėlavimo palūkanas, 883,79 Eur administravimo mokestį, 30,35 Eur nuostolių atlyginimo (negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 21 procento metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d.), 21 procento nuostolių atlyginimo (pagal sutartį negautas pajamas), skaičiuojamo nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 10 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 310,50 Eur sumos, 497,76 Eur sutarties sudarymo mokestį, 27,99 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra tarpininkė tarp jos administruojamame portale užsiregistravusių skolintojų ir paskolos gavėjų, tačiau kartu ji turi įgaliojimus vienašališkai nutraukti sudarytas paskolų sutartis su įsipareigojimų nevykdančiais paskolų gavėjais ir vykdyti negrąžintų paskolų išieškojimą. Šiuo atveju šalys 2022 m. sausio 20 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 44289476 (toliau – ir paskolos sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 6 000 Eur paskola (5 457 Eur paskolos suma ir 543 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui. Pagal šią sutartį ieškovė 543 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo 1 000 Eur atsakovo įsiskolinimą Swedbank, AB, o 4 457 Eur paskolos sumą ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, t. y. negrąžino suteiktos paskolos, nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio. Dėl to paskolos sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2022 m. rugsėjo 2 d.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo I. S. 5 173,80 Eur negrąžintą paskolą; 347,48 Eur palūkanas; 171,16 Eur administravimo mokestį; 30,35 Eur nuostolių atlyginimą; 21 procento nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2022 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Paskolos sutarties Nr. 44289476 termino pabaigos (2025 m. sausio 10 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 310,50 Eur sumos; 497,76 Eur sutarties sudarymo mokestį; 27,99 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 559,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 722,38 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė, kad šalys 2022 m. sausio 20 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį, pagal kurią atsakovui suteikta 5 457 Eur paskola 36 mėnesių laikotarpiui. Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą 9 067,89 Eur sumą, kurią sudaro: 5 457 paskola, 543 Eur sutarties sudarymo mokestis, 2 003,23 Eur palūkanos, 1 064,66 Eur administracinis mokestis, pirmą mėnesį mokėdamas 204,49 Eur, likusius 35 mėnesius kas mėnesį mokėdamas 253,24 Eur dydžio įmokas. Sutartyje numatyta metinė palūkanų norma – 21 procentas, bendra paskolos kainos metinė norma – 44,04 procentų, mėnesinis administravimo mokestis – 0,93 procentų, sutarties sudarymo mokestis – 9,05 procentų; pirmos įmokos data – 2022 m. vasario 10 d., paskutinės – 2025 m. sausio 10 d. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 173,80 Eur negrąžinta paskola; 347,48 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo prievolės pažeidimo (2022 m. gegužės 11 d.) iki sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 1 d.), t. y. už faktinį įmokų vėlavimo laikotarpį; 497,76 Eur sutarties sudarymo mokestis.
5. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, pažymėjo, kad šalys paskolos sutartimi susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 21 procentas), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų forma) faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolino atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų vienašališkai nutraukus sutartį iki šiol ieškovė neatgavo nei visų paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Atsakovo neteisėtas neveikimas (sutartinių prievolių nevykdymas) yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Dėl to teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 30,35 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d., ir 21 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2022 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos, tenkino.
6. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimo priteisti 883,79 Eur administravimo mokestį pagrįstumą, pažymėjo, kad paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra numatytas administravimo mokestis (mokamas kas mėnesį) – 0,93 procento, t. y., per 36 mėnesių paskolos grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei viso turėjo sumokėti 1 064,66 Eur administravimo mokesčio. Teismas sprendė, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y., nutraukusi sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir jis nėra skirtas kompensuoti paskolos davėjo (portalo administratoriaus) nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 2 d.). Kitu atveju, teismo vertinimu, būtų pažeista paskolos gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą priteisti 712,63 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto po sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 2 d.). iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 10 d.) atmetė. Teismas nustatęs, kad atsakovas sumokėjo 180,87 Eur administravimo mokesčio, pagal paskolos grąžinimo grafiką administravimo mokestis nuo prievolės pažeidimo (2022 m. gegužės 11 d.) iki sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 1 d.) sudaro 171,16 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 171,16 Eur administravimo mokesčio.
7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas ir delspinigius, pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vėlavimo palūkanas (15,95 Eur) ir delspinigius (27,99 Eur) paskaičiuotus už tą patį laikotarpį, t. y., už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo (2022 m. gegužės 11 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, ieškovės prašomas priteisti 15,95 Eur vėlavimo palūkanos įskaitė į iš atsakovo priteistiną delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovei priteisė 27,99 Eur delspinigių, o reikalavimą priteisti 15,95 Eur vėlavimo palūkanų atmetė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo už akių dalį ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo po paskolos sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos. Šiuo aspektu nurodė, kad pagal su atsakovu sudarytos sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, šalys susitarė, jog paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto paskolos gavėjas privalo sumokėti jei: a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama. Ieškovės teigimu, administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,93 procento nuo kiekvienos įmokos sumos. Ieškovė pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Pasak ieškovės, šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose, atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį, ieškovės teigimu, ji gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą paskolos sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Atsakovui nevykdant paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė paskolos sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti visą administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
1.2. Teismas neteisingai įvertino ieškovės prašomų priteisti vėlavimo palūkanų esmę ir nepagrįstai atmetė šį reikalavimą. Pasak ieškovės, ji atskiru reikalavimu prašo priteisti 27,99 Eur delspinigius, kurie šiuo atveju atlieka kompensacinių palūkanų funkciją (paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 dalis). Ieškovės vertinimu, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. O paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Ieškovės teigimu, jos prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies sutarties administravimo mokesčio ir vėlavimo palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad šalys 2022 m. sausio 20 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 6 000 Eur paskola (5 457 Eur paskolos suma ir 543 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2025 m. sausio 10 d. grąžinti suteiktą paskolą pagal paskolos grąžinimo grafiką ir mokėti 21 procento dydžio palūkanas, sutarties administravimo ir sutarties sudarymo mokestį. Nustatyta ir tai, kad atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė nuo 2022 m. gegužės 10 d., dėl to ieškovė vienašališkai 2022 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl pagal paskolos sutartį nesumokėtų sumų priteisimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1) 5 173,80 Eur negrąžintą paskolą; 2) 347,48 Eur palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d.; 3) 15,95 Eur vėlavimo palūkanas; 4) 883,79 Eur administravimo mokestį; 5) 30,35 Eur nuostolių atlyginimo; 6) 21 procento nuostolių atlyginimo (pagal sutartį negautas pajamas), skaičiuojamo nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 10 d.); 7) 497,76 Eur sutarties sudarymo mokestį; 8) 27,99 Eur delspinigius; 9) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių prašomą priteisti sutarties administravimo mokestį sumažino iki 171,16 Eur, reikalavimą dėl 15,95 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo atmetė, kitus ieškovės reikalavimus tenkino visiškai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos sprendimo už akių dalimi, kuria jos reikalavimai buvo atmesti.
Dėl sutarties administravimo mokesčio
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o nutraukus sutartį ieškovė neturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo ar paskirstyti atsakovo mokamų įmokų. Dėl to teismas priteisė administravimo mokestį tik nuo prievolės pažeidimo (2022 m. gegužės 11 d.) iki sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 1 d.), t. y. viso 171,16 Eur. Apeliantės teigimu, administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Be to, šalys paskolos sutartyje aiškiai susitarė dėl mokėtino sutarties administravimo mokesčio dydžio, kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ir tuo atveju, jeigu sutartis bus nutraukta dėl vėlavimo mokėti įmokas. Dėl to ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti visą sutartyje nurodytą administravimo mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai neįrodo skundžiamo sprendimo neteisėtumo.
14. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte apibrėžta, jog administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,93 procento.
15. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, taip pat netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
16. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime už akių padaryta išvada, kad ieškovė, nutraukusi paskolos sutartį, nebeturi atlikti paskolos administravimo veiksmų, todėl ji nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus. Taigi nors šalys ir susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, tačiau nutraukus paskolos sutartį išnyksta pats administravimo objektas, todėl reikalavimas priteisti paskolos sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po paskolos sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, o ieškovė turi teisę į administravimo mokestį paskaičiuotą tik iki paskolos sutarties nutraukimo. Nors apeliantės teigimu, ji savo valdomoje tarpusavio skolinimo platformoje administruoja tiek galiojančias, tiek nutrauktas sutartis, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokias konkrečiai išlaidas ieškovė patiria administruodama su atsakovu sudarytą paskolos sutartį po šios sutarties nutraukimo (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė administravimo mokestį paskaičiuotą tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
Dėl vėlavimo palūkanų
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl vėlavimo palūkanų priteisimo, motyvuodamas tuo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamos palūkanos, todėl jos įskaitytinos į delspinigius. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, teigdama, kad prašomi priteisti delspinigiai šiuo atveju atlieka kompensacinių palūkanų funkciją ir yra numatyti paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.5. punkte, o prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką, dėl to, ieškovė turi teisę tiek į kompensuojamas palūkanas (27,99 Eur delspinigius), tiek į mokėjimo palūkanas (15,95 Eur vėlavimo palūkanas).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, remdamasi paskolos sutarties 7.1 punktu, prašė priteisti iš atsakovo 15,95 Eur vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas taikant 21 procento metinių palūkanų normą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. ir, remdamasi paskolos sutarties 7.5 punktu, – 27,99 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,05 procento normą už kiekvieną pradelstą dieną už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. t. y. prašė priteisti tiek delspinigius, tiek vėlavimo palūkanas apimančius tą patį laikotarpį.
19. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
20. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkte numatyta, kad palūkanos – tai pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal paskolos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti 21 procento dydžio metines palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 347,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Ginčo byloje dėl šių aplinkybių nėra.
21. Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą <...> paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, Palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiąsias sąlygas ar Sutartį, Specialiosiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki sutarties termino pabaigos.<...>. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.10. punkte numatyta, kad <...>Vėlavimo (Skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos Paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra Paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as).<...>.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašomų priteisti vėlavimo palūkanų teisinį pagrindą bei paskirtį – jos mokamos sutarties pažeidimo (termino praleidimo atveju) (sutarties 7.1 punktas), konstatuoja, kad šios palūkanos, paskaičiuotos nuo termino vykdyti sutartį praleidimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis. Vien aplinkybė, kad vėlavimo palūkanoms ir sutarties bendrosios dalies 1.15 punkte nustatytoms mokėjimo (pelno) palūkanoms apskaičiuoti taikoma ta pati sutarties specialiojoje dalyje nustatyta 21 procentų palūkanų norma, nesudaro pagrindo vėlavimo palūkanų laikyti mokėjimo (pelno) palūkanomis.
23. Kaip jau minėta, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo tiek 27,99 Eur delspinigius, tiek 15,95 Eur vėlavimo palūkanas apimančius tą patį laikotarpį, t. y. nuo įsipareigojimų vykdymo termino praleidimo iki sutarties nutraukimo dienos.
24. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
25. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavęs, jog sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius, nes apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas, kurios abi atlieka kompensavimo funkciją.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atmetus apeliacinį skundą apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 302 straipsniai).
29. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad kiekvienas asmuo, kaip ir bet kuria savo teise, taip pat ir teise kreiptis į teismą, privalo naudotis sąžiningai, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, iš esmės analogiški ieškovės reikalavimai dėl dalies sutarties administravimo mokesčio ir vėlavimo palūkanų priteisimo taip pat buvo pripažinti nepagrįstais ir kitose apygardų teismuose apeliacinio proceso tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-2575-565/2022, Nr. e2A-2656-661/2022, Nr. e2A-2644-864/2022, 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-656/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-413/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-730/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-147-565/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-90-921/2023, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-21-569/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-75-513/2023, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-569/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-75-854/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-25-459/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-10-538/2023, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-61-440/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-154-480/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-828/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-44-589/2023, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40-856/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-828/2023 ir kt.). Akivaizdžiai nepagrįstų procesinių dokumentų (šiuo atveju – apeliacinių skundų) teikimas gali sudaryti pagrindą taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nustatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.