Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-02-15 · Civilinė byla Nr. e2A-40-856/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
e2A-40-856/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04252-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas
T. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-40-856/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04252-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10505-650/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui T. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. L. 1 079,35 Eur negrąžintą kreditą, 74,60 Eur paskolos palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022-05-16 iki 2022-07-29, 3,31 Eur vėlavimo palūkanas, 174,73 Eur administravimo mokestį, 11,70 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2022-07-30 iki 2022-08-15, 25 procentų nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2024-10-15), 98,09 Eur sutarties sudarymo mokestį, 4,75 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 39 Eur žyminį mokestį ir 363 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo T. L. 1 079,35 Eur negrąžinto kredito, 74,60 Eur paskolos palūkanų, 28,99 Eur administravimo mokesčio, 11,70 Eur nuostolių atlyginimo, 25 procentų nuostolių atlyginimo (negautų pajamų), skaičiuojamo už laikotarpį nuo 2022-08-17 iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024-10-15), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 304,73 Eur sumos, 98,09 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 4,75 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 602,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 365,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

3. Teismas nurodė, jog atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 1 079,35 Eur negrąžinto kredito, 74,60 Eur paskolos palūkanų už laikotarpį nuo 2022-05-16 iki 2022-07-29, ir 98,09 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

4. Teismas nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovės prašomos priteisti 3,31 Eur vėlavimo palūkanos įskaitytinos į iš atsakovo priteistiną 4,75 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 4,75 Eur delspinigių suma; kitoje dalyje ieškovės reikalavimas dėl 3,31 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo iš atsakovo atmestinas.

5. Teismas nurodė, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nurodyta, jog administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą įtrauktas administravimo mokestis – 0,93 procento kas mėnesį. Teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis, neviršijantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Kadangi administravimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y. nutraukusi Sutartį ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 174,73 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki paskolos kredito sutarties pabaigos (2024-10-15), tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 28,99 Eur (9,87 Eur + 9,67 Eur + 9,45 Eur) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2022-07-30).

6. Teismas nurodė, kad pagal Paskolos sutartį atsakovas įsipareigojo už naudojimąsi paskolos suma mokėti 25 procentų dydžio metines palūkanas. Taigi, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles, gauti iš atsakovo ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas pagal Paskolos sutarties sąlygas. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (išreikštas negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu Paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 11,70 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo 2022-07-30 iki 2022-08-15 pagal Įmokų grafiką, ir 25 procentų dydžio negautų pajamų, apskaičiuotų nuo 2022-08-17 (ieškinio padavimo teismui dienos) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2024-10-15 (Paskolos sutarties termino pabaigos), neviršijant bendros 304,73 Eur palūkanų sumos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo 174,73 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022-05-15 iki 2024-10-15 ir 3,31 Eur vėlavimo palūkanas; priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pagal Paskolos sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, Paskolos gavėjas mokės Administravimo mokestį kas mėnesį už Paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos. Jei: a) Paskolos gavėjas vėluoja mokėti Paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo; b) Paskola grąžinama anksčiau laiko; c) Paskola refinansuojama – tokiais atvejais Paskolos gavėjas privalo sumokėti Administravimo mokestį už visą likusį Paskolos terminą iš karto.

7.2. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Ji apima visas išlaidas, taip pat ir palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti, ir kurie žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,93 procento nuo kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra viena bendra Atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Paskolos sutarties laikotarpį.

7.3. Sudarydamos Paskolos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.

7.4. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Paskolos sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Paskolos sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Atsakovui nevykdant Paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė Paskolos sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei Paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

7.5. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad aiškinant CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas, turi būti atsižvelgiama į sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis CK normomis. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

7.6. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos, ir atlieka mokėjimo funkciją.

8. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas ir ieškovė ieškovės administruojamoje skolinimo platformoje finbee.lt 2021-10-31 sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui 36 mėnesių terminui suteikė 1 182,35 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 25 procentų metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos, kartu sumokėdamas Sutarties sudarymo mokestį (9,05 procentus nuo bendros vartojimo kredito sumos) ir administravimo mokestį (mėnesinis administravimo mokestis – 0,93 procento) (Sutarties Specialiosios sąlygos). Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 117,65 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo 443,72 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „Targetas“, o 738,63 Eur paskolos sumą/likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą, 2.3.5 punktą, 4.1 punktą, 4.2 punktą, 4.3 punktą, 5.1 punktą, Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo laiku, t. y. kiekvieną mėnesį, sumokėti ieškovei grąžinamą kredito dalį, palūkanas, administravimo mokestį ir kt. Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovė, 2022-07-15 pranešimu nustačiusi atsakovui papildomą 14 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti ir šiam jų nevykdant, 2022-07-30 vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakovu (Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9 punktas).

Dėl vėlavimo palūkanų

11. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3,31 Eur vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022-04-16 iki 2022-07-16, remdamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punktu.

12. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, jog paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiąsias sąlygas ar Sutartį, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties termino pabaigos.

13. Pažymėtina, kad vėlavimo palūkanų mokėjimas buvo įtvirtintas Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 ir 4.10 punktuose. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą, nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.10 punktą, vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką(-as).

14. Taigi, kaip matyti iš minėtų sutarties nuostatų, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės paskaičiuotos 3,31 Eur vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensacinės palūkanos.

15. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kaip jau minėta, ieškovės paskaičiuotos 3,31 Eur vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensacinės palūkanos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

16. Pažymėtina, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3,31 Eur vėlavimo palūkanas ir 4,75 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2022-04-15 iki 2022-07-29, t. y. paskaičiuotus iš esmės už tą patį laikotarpį kaip ir vėlavimo palūkanos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

17. Minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu pažymėtina, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

18. Kaip jau minėta, minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos, be to, kredito gavėjui taikomos kompensacinės palūkanos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

19. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 72 punktas).

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 3,31 Eur vėlavimo palūkanos (kurios savo esme yra kompensacinės palūkanos) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 punkte nustatytų ribojimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškovės prašomas priteisti 3,31 Eur vėlavimo palūkanas įskaityti į iš atsakovo priteistiną 4,75 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 4,75 Eur delspinigių sumą, o ieškovės reikalavimą dėl 3,31 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo iš atsakovo atmesti.

21. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas dėl vėlavimo palūkanų priteisimo tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

22. Tarp šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutartyje šalys sulygo dėl 0,93 procento mėnesinio administravimo mokesčio.

23. Tarp šalių sudarytos Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.4. punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal sutartį iki paskolos termino pabaigos, tačiau jei paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad administravimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y. nutraukusi Sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

26. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad administravimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečiai išlaidų patyrė administruodama su atsakovu sudarytą Sutartį po Sutarties nutraukimo.

27. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarydamos Sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šalys ir susitarė, jog administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visa paskola yra faktiškai grąžinta ieškovei, susiklosčiusioje situacijoje, kai vartojimo kredito Sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti administravimo mokestį, apskaičiuotą po vartojimo kredito Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi nutraukus Sutartį išnyko administravimo objektas. Atsižvelgdamas į administravimo mokesčio paskirtį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė administravimo mokestį tik iki vartojimo kredito Sutarties nutraukimo (2022-07-30).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir su jų taikymu susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė