Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-21-569/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-25
Bylos Nr.: e2A-21-569/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01301-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Muchtarovienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas: A. D.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-21-569/2023 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01301-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.6; 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo A. D. priteisti 3353,63 Eur negrąžintą paskolą, 301,94 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 13 d. iki 2022 m. birželio 27 d., 12,43 Eur vėlavimo palūkanas, 608,72 Eur administravimo mokestį, 75,93 Eur nuostolius, 25 procentų nuostolius, paskaičiuotus už pagal sutartį tą mėnesį turėjusios būti paskolos dalies likučio nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 12 d.), neviršijant 983,13 Eur sumos, 319,41 Eur sutarties sudarymo mokestį, 22,31 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. D. ieškovei UAB „Finansų bitė“ skolą 3353,63 Eur, palūkanas 301,94 Eur, administravimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo dienos 2022 m. birželio 28 d., 134,33 Eur nuostolius, paskaičiuotus nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. 75,93 Eur, 25 procentų nuostolius, paskaičiuotus už pagal sutartį tą mėnesį turėjusios būti paskolos dalies likučio nuo 2022 m. birželio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 12 d.), neviršijant 983,13 Eur sumos, sutarties sudarymo mokestį 319,41 Eur, delspinigius 22,31 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 667 Eur; kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo prievolės paskolą, sumokėti palūkanas, sutarties sudarymo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, todėl jis laikomas pažeidusiu prievolę.

4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju paskolos (vartojimo kredito) sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas vertino, kad, sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi paskolos sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovui suteiktos kredito sumos, nes atsakovas jam suteikto kredito negrąžino. Teismas vertino, kad šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.

6. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 25 procentų metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 3 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 12 d.), jų dydį skaičiuojant nuo tą mėnesį esančio mažėjančio kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. lapkričio 12 d.), negali viršyti ieškovės nurodomos 983,13 Eur sumos.

7. Teismas priteisė 134,33 Eur sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo dienos 2022 m. birželio 28 d., o ieškovės reikalavimo priteisti administravimo mokestį už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 28 d.) iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 12 d.) netenkino. Teismas sprendė, kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti paskolos davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo.

8. Teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo, todėl, vadovaujantis CK 6.73, 6.258 straipsniais ir kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovės prašomas priteisti 12,43 Eur kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į iš atsakovo priteistinus 22,31 Eur delspinigius, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisė 22,31 Eur delspinigių (CK 6.874 straipsnio 1 dalis), o reikalavimą dėl 12,43 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai: priteisti 608,72 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022-03-12 iki 2024-11-12; priteisti 12,43 Eur vėlavimo palūkanų; priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 20,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovė nesutinka su teismo sprendime už akių nurodytu administravimo mokesčio apskaičiavimu taikant kitą, nei ieškinyje nurodytą, laikotarpį. Pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutarties 2.4. punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto.

9.2. Ieškovė pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Sudarydamos paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą, todėl iš atsakovo priteistinas visas ieškinyje nurodytas administravimo mokestis, t. y. 608,72 Eur, skaičiuojant nuo 2022-03-12 iki 2024-11-12.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalys dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų priteisimo.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteikta 3501,57 Eur paskola. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti paskolą, palūkanas, sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį per 36 mėnesių laikotarpį, pagal nustatytą įmokų grafiką. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2022 m. birželio 28 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.

Dėl administravimo mokesčio

14. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime už akių nurodytu administravimo mokesčio apskaičiavimu taikant kitą, nei ieškinyje nurodytą, laikotarpį. Nurodo, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Sudarydamos paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Apeliantė, nutraukusi sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Pagal šalių pasirašytą sutartį administravimo mokestis yra Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą (Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Apeliantė nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina Bendrosiose sutarties sąlygose ir sutartyje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant su atsakovu sudarytą sutartį, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovės išlaidų, kurių apeliantė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir pan. Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei iš atsakovo yra priteistos kompensuojamosios palūkanos bei delspinigiai, kurie atlygina dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, todėl apeliantės padėtis nebus neproporcingai pabloginama, o apeliantei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po sutarties nutraukimo, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

18. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo vertinto reikalavimo priteisti administravimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, kadangi apeliantė neįrodė, jog yra pagrindas priteisti administravimo mokestį iki sutarties termino pabaigos.

Dėl vėlavimo palūkanų

19. Apeliantė teigia, kad nepagrįstai pirmos instancijos teismas vertino, jog ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.

20. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

21. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos – pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

22. Apeliantė teigia, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

23. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmokas. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

25. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, kadangi apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų priteisti sutarties administravimo mokestį iki sutarties termino pabaigos ir dėl vėlavimo palūkanų, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

27. Apeliacinį skundą atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė