- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-2575-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16097-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- V. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. L.: 1 893,22 Eur negrąžinto kredito; 185,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d.; 11,50 Eur vėlavimo palūkanų; 289,47 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d.; 49,88 Eur nuostolių atlyginimo, paskaičiuotų nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. liepos 31 d.; 19 proc. dydžio nuostolių, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 16 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 337,63 Eur sumos; 180,52 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 24,60 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 10 d. su atsakovu sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 48651296 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2 200,00 Eur paskolą (2 003,10 Eur paskolos suma ir 196,90 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo tinkamai ir laiku mokėti paskolos grąžinimo įmokas pagal Sutartyje nustatytą grafiką ir visus kitus mokesčius pagal Sutartį (19 proc. dydžio palūkanas, Sutarties administravimo mokestį bei Sutarties sudarymo mokestį). Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė 2022 m. birželio 3 d. Sutartį vienašališkai nutraukė.
3. Atsakovas V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo V. L. 1 893,22 Eur negrąžinto kredito, 185,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d., 93,59 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d., 24,60 Eur delspinigių, 49,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. liepos 31 d., 18,71 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 25 d.), negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, apskaičiuotą taikant 19 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos, nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 16 d.), tačiau ne daugiau kaip tą konkretų mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką: 2022 m. rugsėjo 16 d. – 16,77 Eur; 2022 m. spalio 16 d. – 23,21 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. – 22,43 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. – 21,65 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 20,84 Eur; 2023 m. vasario 16 d. – 20,02 Eur; 2023 m. kovo 16 d. – 19,17 Eur; 2023 m. balandžio 16 d. – 18,31 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 17,42 Eur; 2023 m. birželio 16 d. – 16,52 Eur; 2023 m. liepos 16 d. – 15,59 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 14,64 Eur; 2023 m. rugsėjo 16 d. – 13,66 Eur; 2023 m. spalio 16 d. – 12,66 Eur; 2023 m. lapkričio 16 d. – 11,65 Eur; 2023 m. gruodžio 16 d. – 10,61 Eur; 2024 m. sausio 16 d. – 9,54 Eur; 2024 m. vasario 16 d. – 8,44 Eur; 2024 m. kovo 16d. – 7,32 Eur; 2024 m. balandžio 16 d. – 6,17 Eur; 2024 m. gegužės 16 d. – 4,99 Eur; 2024 m. birželio 16 d. – 3,79 Eur; 2024 m. liepos 16 d. – 2,56 Eur; 2024 m. rugpjūčio 16 d. – 0,96 Eur, bendrai neviršijant 318,92 Eur sumos, 180,52 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 445,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 493,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs Sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą, Sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie atsakovo gauto kredito grąžinimą. Atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, nepagrįstai negrąžindamas jam suteikto vartojimo kredito, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 893,22 Eur negrąžinto kredito sumą tenkinamas;
Šalies argumentai
4.2. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 185,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d. Pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti 19 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Sutartį nutraukus 2022 m. birželio 3 d., ieškovė paskaičiavo 185,26 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl šis ieškinio reikalavimas, nesant įrodymų, kad atsakovas nurodytą sumą ieškovei yra sumokėjęs, pripažįstamas pagrįstu;
4.3. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 289,47 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. (Sutarties termino pabaigos). Administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Vartojimo kredito sutartį nutraukus prieš terminą, abi sutarties šalys atleidžiamos nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o kreditorius nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti skolininko mokamų įmokų ir kt. Po Sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 3 d.) atsakovo mokėtinas administravimo mokestis pagal Sutarties mokėjimo grafiką sudaro 195,88 Eur ((13,19 × 13 d. / 30 d.) + mokėjimo grafiko 11-36 eilutėse nurodytos administravimo mokesčio sumos). Todėl iš ieškovės prašomos priteisti administravimo mokesčio sumos išskaičiuojamas po Sutarties nutraukimo paskaičiuotas administravimo mokestis ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 93,59 Eur (289,47 Eur – 195,88 Eur) administravimo mokesčio. Reikalavimo dėl 195,88 Eur negauto administravimo mokesčio, paskaičiuoto po Sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 3 d. iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 16 d.), tenkinti nėra pagrindo;
4.4. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11,50 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d., ir 24,60 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. birželio 2 d. Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Be to, ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomos priteisti 11,50 Eur vėlavimo palūkanos įskaitytinos į iš atsakovo priteistiną 24,60 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 24,60 Eur delspinigių, o reikalavimas dėl 11,50 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo atmetamas;
4.5. Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, prarado galimybę gauti ne tik pagal Sutartį su atsakovu planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovui suteiktos kredito sumos, nes atsakovas jam suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas. Ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo dienos, o pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 49,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. liepos 31 d., yra pagrįstas;
4.6. šalių sudarytos Sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyta, kad palūkanų norma yra 19 procentų. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą palūkanų mokėjimas buvo išdėstytas dalimis laikantis mokėjimo grafiko. Ieškovė prašo teismo priteisti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 16 d., skaičiuojant 19 procentų dydžio palūkanas nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 337,63 Eur sumos. Iš ieškovės pateiktos detalizuotos pagal Sutartį kiekvieną mėnesį likusių mokėtinų sumų lentelės nustatyta, kad Sutartimi sulygtos palūkanos nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki Sutarties pabaigos (2024 m. rugpjūčio 16 d.) sudaro 337,63 Eur. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 16 d.), skaičiuojant 19 procentų dydžio metines palūkanas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, negali būti tenkinamas didesne apimtimi kaip tą konkretų mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką ir bendrai negali viršyti 337,63 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas už akių priimamas jau suėjus daliai šiame sprendime nurodytų palūkanų skaičiavimo terminų, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 25 d.), kurių bendra suma – 18,71 Eur (11,52 Eur + 7,19 Eur), taip pat negautas pajamas (nuostolius) nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 16 d), apskaičiuotas taikant 19 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos, bet ne daugiau negu kiekvieną konkretų mėnesį pagal mokėjimo grafiką turėta sumokėti palūkanų suma, neviršijant bendros 318,92 Eur sumos (337,63 Eur – 18,71 Eur);
4.7. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 180,52 Eur Sutarties sudarymo mokesčio. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, Sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Taigi, šio mokesčio dydis yra žinomas jau Sutarties sudarymo metu ir nepriklauso nuo to, ar paskolos gavėjas tinkamai vykdo savo sutartines prievoles. Šalys susitarė, kad Sutarties sudarymo mokestis – 8,95 procento, jo suma – 196,90 Eur. Sutarties sudarymo mokestis yra išdėstytas 36 mėnesių terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį. Iš mokėjimo grafiko matyti, kad 35 mėnesius atsakovas turėjo mokėti po 5,46 Eur, o paskutinį 60 mėnesį – 5,80 Eur Sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovas sumokėjo tik 3 Sutarties sudarymo mokesčio įmokas, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 180,52 Eur Sutarties sudarymo mokesčio pagrįstas;
4.8. ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2 445,78 Eur sumą (1 893,22 + 185,26 + 93,59 + 24,60 + 49,88 + 180,52 + 18,71) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4.9. bendras ieškovės pareikštų reikalavimų dydis – 2 972,08 Eur. Teismas ieškovei priteisė – 2 445,78 Eur. Aplinkybė, jog dalis ieškovės ieškinio reikalavimų (dėl negautų pajamų priteisimo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki Sutarties termino pabaigos) teismo sprendimu už akių patenkinta ne priteisiant negautų pajamų atlyginimą iš karto, bet išdėstant dalimis, galutinio bylos rezultato vertinimo nekeičia (patenkintų ieškinio reikalavimų suma – 2 764,70 Eur). Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 493,94 Eur (531,00 Eur x 93,02 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų: priteisti iš atsakovo 289,47 Eur administravimo mokesčio nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d.; priteisti iš atsakovo 11,50 Eur vėlavimo palūkanų; priteisti iš atsakovo 20 Eur žyminį mokestį, ieškovės sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. pagal Sutarties 2.4 punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal Sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei: a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo; b) paskola grąžinama anksčiau laiko; c) paskola refinansuojama – paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Ji apima visas išlaidas, taip pat ir palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti, ir kurie žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,80 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė Sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą;
5.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 1 dalis yra viena iš paskolos sutarties bendrąsias nuostatas reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų CK XLIII skyriaus „Paskola“ pirmajame skirsnyje, t. y. ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas.
6. Atsakovas V. L. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 10 d. ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas V. L. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 48651296 (Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2 003,10 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 19 procentų metines palūkanas, 196,90 Eur Sutarties sudarymo mokestį bei administravimo mokestį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovė, suteikdama vartojimo kreditą pagal Sutartį, atsakovui į jo asmeninę banko sąskaitą pervedė 2 003,10 Eur. Atsakovas atliko 3 įmokas, kuriomis padengė 109,88 Eur kredito, 68,06 Eur palūkanų, 34,40 Eur administravimo mokesčio ir 16,38 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, ir savo įsipareigojimų nebevykdė, todėl ieškovė 2022 m. birželio 3 d. Sutartį vienašališkai nutraukė.
10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo: 1 893,22 Eur negrąžinto kredito; 185,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d.; 11,50 Eur vėlavimo palūkanų; 289,47 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d.; 49,88 Eur nuostolių atlyginimo, apskaičiuotų nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. liepos 31 d.; 19 proc. dydžio nuostolių, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 16 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 337,63 Eur sumos; 180,52 Eur Sutarties sudarymo mokesčio; 24,60 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo: 1 893,22 Eur negrąžinto kredito, 185,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d., 93,59 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d., 24,60 Eur delspinigių, 49,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. liepos 31 d., 18,71 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 25 d.), negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, apskaičiuotą taikant 19 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos, nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 16 d.), tačiau ne daugiau kaip tą konkretų mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką, bendrai neviršijant 318,92 Eur sumos, 180,52 Eur Sutarties sudarymo mokesčio.
12. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo ir atmestas ieškovės reikalavimas dėl vėlavimo palūkanų priteisimo.
13. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog administravimo mokesčio skaičiavimas tęsiasi iki Sutarties pasibaigimo, o prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurias ieškovė apskaičiavo atsakovui praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir jos atlieka mokėjimo funkciją. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog ieškovė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliaciniame skunde aiškina netinkamai ir išimtinai sau palankia linkme.
Dėl administravimo mokesčio
14. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės prašomą priteisti administravimo mokestį nuo 289,47 Eur iki 93,59 Eur, nurodė, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Vartojimo kredito sutartį nutraukus prieš terminą, abi sutarties šalys atleidžiamos nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o kreditorius nebeturi prižiūrėti mėnesinių mokėjimų surinkimo, paskirstyti skolininko mokamų įmokų ir kt. Todėl iš ieškovės prašomos priteisti administravimo mokesčio sumos pirmosios instancijos teismas išskaičiavo po Sutarties nutraukimo apskaičiuotą administravimo mokestį (289,47 Eur – 195,88 Eur = 93,59 Eur).
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Sutartį paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą iš karto, jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė teigia, jog administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Sutarties laikotarpį ir kuri buvo žinoma atsakovui, taip pat, jog administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties termino pabaigos.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė Sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Sutartis 2022 m. birželio 3 d. buvo vienašališkai nutraukta. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
17. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,8 procento mėnesinio administravimo mokesčio.
18. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas Sutarties administravimo mokestis. Per 36 mėnesių Sutarties terminą atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 323,87 Eur administravimo mokesčio, tačiau Sutartis buvo nutraukta 2022 m. birželio 3 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio apibrėžimą, konstatuoja, jog konkrečiu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu, nutraukus Sutartį, atsakovas ir toliau turi mokėti ieškovei administravimo mokestį už Sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą bei kontrolę. Taigi, nors šalys ir susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai Sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, nutraukus Sutartį, išnyko administravimo objektas.
19. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra.
20. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Taigi, ieškovė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po Sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti Sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant su atsakovu sudarytą Sutartį po Sutarties nutraukimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, sprendžia, kad šiuo atveju jis turi būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo Sutarties trukmės. Kitu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai Sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomą administravimo mokesčio paskirtį (administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo, t. y. 2021 m. rugsėjo 10 d., iki Sutarties nutraukimo, t. y. iki 2022 m. birželio 3 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 93,59 Eur administravimo mokesčio.
Dėl vėlavimo palūkanų
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 11,50 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovo priteistiną 24,60 Eur delspinigių sumą ir reikalavimą dėl 11,50 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai.
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.
25. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 11,50 Eur vėlavimo palūkanų, apskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d., ir 24,60 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. birželio 2 d., tai yra tiek ieškovės prašomos priteisti palūkanos, tiek delspinigiai yra apskaičiuoti už tą patį laikotarpį.
26. Teismų praktikoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
27. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos – pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti 19 procentų metines palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovės 185,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d., tai yra iki Sutarties nutraukimo dienos. Ginčo byloje dėl to nėra.
28. Nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
29. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką(-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šias palūkanas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.
30. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
32. Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, nes ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pagal apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.