- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-147-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18105-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Finansų bitė“
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos, nuostolių bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. Č. 2 868,07 Eur negrąžintą paskolą pagal paskolos sutartį; 198,40 Eur paskolos palūkanas nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. liepos 12 d.; 5,54 Eur vėlavimo palūkanas; 540,65 Eur administravimo mokestį; 72,34 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 20 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.); 20 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 28 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 853,70 Eur sumos); 281,93 Eur sutarties sudarymo mokestį; 13,51 Eur delspinigius; 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. kovo 3 d. šalys sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbti), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 3150 Eur vartojimo kreditą 40 mėnesių terminui (toliau – ir Paskolos sutartis). Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, atsakovui išsiųstu raštišku pranešimu ieškovė nurodė, kad Paskolos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei šis įsiskolinimas nebus sumokėtas iki 2022 m. liepos 12 d. Atsakovas į nurodytą įspėjimą nereagavo ir įsiskolinimo per nurodytą terminą nepadengė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
3.1. 2022 m. kovo 3 d. ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas A. Č. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbti) (Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 3 150 Eur paskolą 40 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė atsakovui 2022 m. birželio 28 d. tinkamai įteikė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjimą, kad Paskolos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei šis įsiskolinimas nebus sumokėtas iki 2022 m. liepos 12 d. Atsakovas įsiskolinimo nei per nurodytą terminą, nei iki šiol nepadengė, todėl ieškovė vienašališkai prieš terminą nutraukė Paskolos sutartį su atsakovu. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs Paskolos sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 2 868,07 Eur negrąžintos paskolos. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 868,07 Eur negrąžintos paskolos tenkinamas (CK 6.870 straipsnis);
3.2. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas sutarties administravimo mokestis. Per 40 mėnesių atsakovas ieškovei iš viso turėjo sumokėti 540,65 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis, neviršijantis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 97,38 Eur administravimo mokestis, apskaičiuotas iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.);
3.3. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. iš byloje esančių duomenų matyti, kad 281,93 Eur sutarties sudarymo mokestis ieškovės buvo išdėstytas 40 mėnesių laikotarpiui. Iš ieškovės pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad atsakovas nėra sumokėjęs nei vienos sutarties sudarymo mokesčio įmokos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 281,93 Eur sutarties sudarymo mokestį yra tenkinamas;
Šalies argumentai
3.4. ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 198,40 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. liepos 12 d.;
3.5. Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 20 procentų metines palūkanas. Šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos. Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas iki Paskolos sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.) nėra sumokėjęs 198,40 Eur palūkanų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 198,40 Eur mokėjimo palūkanos, apskaičiuotos iki Paskolos sutarties nutraukimo (CK 6.874 straipsnio 2 dalis);
3.6. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5,54 Eur vėlavimo palūkanas, apskaičiuotas nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. liepos 12 d. ir 13,51 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. liepos 12 d. Vertinant pateiktas vėlavimo palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo detalizacijas, matyti, kad vėlavimo palūkanos ir delspinigiai yra skaičiuojami už tą patį laikotarpį. Toks ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas ir atitinkantis formuluojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Ieškovei iš atsakovo reikalaujant atlyginti tiek vėlavimo palūkanas, tiek delspinigius, kurių laikotarpiai sutampa, turi būti atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisiami tik 13,51 Eur delspinigiai (CK 6.874 straipsnio 1 dalis), o ieškovės reikalavimas priteisti 5,54 Eur vėlavimo palūkanas atmetamas;
3.7. tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai;
3.8. atsakovas Paskolą turėjo grąžinti ir mokėti 20 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2025 m. birželio 28 d., tačiau ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė 2022 m. liepos 12 d., nes atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Mokėjimo (pelno) palūkanų dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytoje Paskolos sutartyje. Kartu su ieškiniu pateiktas mokėjimo planas (grafikas), kuriame atsispindi mokama palūkanų suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki Paskolos sutarties termino pabaigos. Negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, skaičiuojant nuo Paskolos sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.) iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., yra 72,34 Eur, t. y. būtent tokią mokėjimo (pelno) palūkanų sumą ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas tinkamai įvykdytų Paskolos sutartį. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal Paskolos sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku ir tinkamai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiami 72,34 Eur nuostoliai (negautos pajamos), apskaičiuoti nuo 2022 m. liepos 13 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis);
3.9. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 20 proc. nuostolių atlyginimą (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 28 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 853,70 Eur sumos;
3.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo;
3.11. taigi ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu Paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai;
3.12. skolininkui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, kreditoriaus teisėtas lūkestis gali būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio;
3.13. Paskolos sutarties tinkamo įvykdymo atveju paskolos likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už fiksuotą negrąžintą paskolos sumą nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita;
3.14. nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 1 124,44 Eur. Šiuo sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai yra priteista 72,34 Eur nuostolių (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 28 d.) sudarytų 853,70 Eur (1 124,44 Eur – 198,40 Eur – 72,34 Eur). Todėl laikoma, kad tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai: priteisti 540,65 Eur administravimo mokestį nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2025 m. birželio 28 d., priteisti 5,54 Eur vėlavimo palūkanas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
4.1. pagal Paskolos sutarties 2.4. punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, Paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos, jei ei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama;
4.2. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Ji apima visas išlaidas, taip pat ir palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti, ir kurie žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
4.3. administravimo mokestis yra įskaičiuotas į bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,80 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Paskolos sutarties laikotarpį;
4.4. sudarydamos Paskolos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys;
4.5. įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Paskolos sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Paskolos sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Atsakovui nevykdant Paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė Paskolos sutartį prieš terminą, todėl turi teisę reikalauti priteisti visą administravimo mokestį;
4.6. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato;
4.7. iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios skaičiuojamos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją, o atskiru reikalavimu prašoma priteisti 13,51 Eur delspinigius. Iš to matyt, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant visą prašomą 5,54 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
6. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Finansų bitė“ su atsakovu 2022 m. kovo 3 d. A. Č. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbti) (Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 3 150 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo mokėti paskolos grąžinimo įmokas ir palūkanas pagal nustatytą grafiką, taip pat ir visus kitus Paskolos sutartyje nurodytus mokesčius. Atsakovui netinkamai vykdant Paskolos sutarties sąlygas, atsakovė vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį prieš terminą.
8. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, taip pat atmestas ieškovės reikalavimas priteisti vėlavimo palūkanas.
Dėl administravimo mokesčio
9. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės prašomą priteisti administravimo mokestį nuo 540,65 Eur iki 97,38 Eur, nurodė, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki Paskolos sutarties nutraukimo.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Paskolos sutartį atsakovas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Paskolos sutarties terminą iš karto, jei atsakovas vėluoja mokėti įmokas ir dėl to yra nutraukiama Paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė teigia, jog administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Paskolos sutarties laikotarpį ir kuri buvo žinoma atsakovui, taip pat, jog administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki Paskolos sutarties termino pabaigos.
11. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos.
12. Pagal mokėjimų grafiką atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 540,65 Eur administravimo mokestį, tačiau Paskolos sutartis buvo nutraukta 2022 m. liepos 12 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Paskolos sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio apibrėžimą, pažymi, jog konkrečiu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu, nutraukus Paskolos sutartį, atsakovas ir toliau turi mokėti ieškovei administravimo mokestį už Paskolos sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą bei kontrolę. Taigi, nors šalys ir susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visa paskola yra faktiškai grąžinta ieškovei, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai Paskolos sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti administravimo mokestį, apskaičiuotą po Paskolos sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, nutraukus Paskolos sutartį, išnyko administravimo objektas.
13. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra.
14. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
15. Taigi, ieškovė, nutraukusi Paskolos sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po Paskolos sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti Paskolos sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį po sutarties nutraukimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Paskolos sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, sprendžia, kad šiuo atveju jis turi būti skaičiuojamas tik iki Paskolos sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės.
Dėl vėlavimo palūkanų
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 5,54 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovo priteistus 13,51 Eur delspinigius ir reikalavimą dėl 5,54 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovei iš atsakovo reikalaujant priteisti tiek vėlavimo palūkanas, tiek ir delspinigius, kurių apskaičiavimo laikotarpiai sutampa, turi būti atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.
18. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).
20. Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pagal apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.