Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4479-721/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apeliantės UAB „Finansų bitė“ ir atsakovo D. Z. 2021 m. kovo 9 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė suteikė atsakovui 7 850 Eur paskolą (7 300,50 Eur paskolos suma ir 549,50 Eur sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesio laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas pagal paskolos grąžinimo grafiką, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

17. Apeliantė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo mokėtiną 549,50 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo 149,13 Eur, 145,17 Eur, 415,28 Eur ir 670,86 Eur atsakovo įsiskolinimus bendrovei BnP Finance, UAB, 462,58 Eur – UAB „LSV Intergroup“, 952,54 Eur – UAB „Bendras finansavimas“, 206,21 Eur ir 136,12 Eur – bendrovei UAB „SB lizingas“, 381,83 Eur – UAB „Pro Invest Group“, 2 925,52 Eur – UAB „IPF Digital Lietuva“, o likusią 855,26 Eur paskolos sumą tiesiogiai pervedė į asmeninę atsakovo banko sąskaitą. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas apeliantei 6 586,88 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Apeliantė 2022 m. birželio 28 d. išsiųstu paskutiniu įspėjimu paragino atsakovą per 14 dienų sumokėti skolą. Apeliantė 2022 m. liepos 13 d. pranešimu informavo atsakovą, kad nuo 2022 m. liepos 13 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su apeliante, byloje nėra.

Dėl vėlavimo palūkanų

18. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 20,33 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų pagal Paskolos grafiką iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apeliantės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo prigimtimi laikytinos kompensacinėmis palūkanomis, nes jos, yra skaičiuojamos tik esant Sutarties pažeidimui. Teismas iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad tiek vėlavimo palūkanos, tiek delspinigiai iš esmės yra paskaičiuoti už tą patį laikotarpį.

20. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

22. Apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

24. Iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės ir vėlavimo palūkanų paskaičiavimo lentelės nustatyta, kad vėlavimo palūkanos ir delspinigiai yra paskaičiuoti už tą patį laikotarpį, t. y, nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

26. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

27. Minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu pažymėtina, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

28. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, kadangi apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

29. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad ieškovė, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 448,85 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį įskaičiavo į savo banko sąskaitą kredito suteikimo metu ir kuris pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, padarė išvadą, kad ieškovė prašo šį mokestį sumokėti pakartotinai. Apeliantė skunde nesutikdama su tokia teismo išvada nurodė, kad skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į apeliantės (organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, todėl jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Teismas sutinka su apeliante, jog sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis apeliantei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Iš minėtos Sutarties nuostatos matyti, kad sutarties sudarymo mokestis žinomas jau sutarties sudarymo metu ir nepriklauso nuo to, ar paskolos gavėjas tinkamai vykdo savo sutartines prievoles.

31. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito paraiškoje paskolos suma nurodyta – 7 300,50 Eur, skolintojų paskolinta suma – 7 850,00 Eur (7 300,50 Eur paskolos suma + 549,50 Eur sutarties sudarymo mokestis); sutarties sudarymo mokestis – 7 procentai nuo skolintojų paskolintos sumos. Kaip matyti iš įmokų mokėjimo grafiko, atsakovui sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis visam paskolos terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį kaip ir pati paskola bei su ja susiję mokėjimai (palūkanos, administracinis mokestis), todėl sutarties sudarymo mokestis sudaro mėnesinės įmokos dalį.

32. Įvertinus šios nutarties 30–31 punktuose aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, jog įvertinus tai, kad Sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad Sutarties sudarymo mokestį atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei, padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kurį pati įskaitė į savo banko sąskaitą kredito suteikimo metu, prašo jį sumokėti pakartotinai.

33. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti organizatoriui kas mėnesinį administravimo ir sutarties sudarymo mokesčius taip, kaip yra nurodyta jam skirtuose mokėjimo pranešimuose, Bendrosiose sąlygose ir Specialiosiose sąlygose, bei kitus mokesčius (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 – 2.5 punktai, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.3.5 punktas), tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, taip pažeisdamas aukščiau aptartus Sutarties punktus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 448,85 Eur likusį nesumokėtą sutarties sudarymo mokestį.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti sutarties mokestį, netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl sutarties mokesčio priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 8 347,46 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 865,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 260 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (ieškinio reikalavimai patenkinti 99,75 proc.) ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo ieškovei sutarties mokestį, ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis didintinas iki 862,84 Eur (865,00 Eur x 99,75 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Atsižvelgtina į tai, kad apeliantės sumokėta žyminio mokesčio suma yra minimali mokėtina už turtinį reikalavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, apeliantei iš atsakovo priteistina visa sumokėto žyminio mokesčio suma, t. y. 20 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 586,88 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 88 ct) skolą; 743,51 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 51 ct) palūkanas; 407,28 Eur (keturių šimtų septynių eurų 28 ct) administravimo mokestį; 115,36 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 36 ct) nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.; 25 (dvidešimt penkių) proc. dydžio nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 9 d. – iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos – 2026 m. vasario 25 d. – nuo pagal Paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), neviršijant bendros likusios 3 176,96 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 96 ct) sumos; 448,85 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 85 ct) sutarties sudarymo mokestį, 45,58 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 58 ct) delspinigius; 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 8 347,46 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. rugpjūčio 22 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 862,84 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.