- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-2621-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02298-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. K. 3 912,37 Eur negrąžinto kredito, 403,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. birželio 27 d., 13,82 Eur vėlavimo palūkanų, 264,51 Eur administravimo mokesčio, 83,78 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., 23 procentų dydžio nuostolių atlyginimo, skaičiuojamo nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. liepos 10 d.), neviršijant bendros 1 924,27 Eur sumos, 277,22 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 27,76 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis), per teismo nustatytą terminą atsiliepimas nepateiktas.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių: ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo E. K. 3 912,37 Eur negrąžinto kredito, 403,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. birželio 27 d., 79,72 Eur administravimo mokesčio, 27,76 Eur delspinigių, 83,78 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., 23 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 3 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. liepos 10 d.), tačiau ne daugiau kaip tą konkretų mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką, neviršijant 1 924,27 Eur sumos, 277,22 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 708,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 738,11 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 22 d. ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas E.K. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 41451215 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 4 400 Eur vartojimo kredito sumą (4 092 Eur paskolos suma ir 308 Eur sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti metines palūkanas, taikant 23 procentų palūkanų normą, 308 Eur sutarties sudarymo mokestį bei 309,81 Eur administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2026 m. liepos 10 d. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė refinansavo 777,65 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „Credit service“, refinansavo 2 201,68 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „IPF Digital Lietuva“, refinansavo 292,23 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „Pro Invest Group“, o 820,44 Eur paskolos sumą / likutį pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Ieškovė, prieš suteikdama paskolą įvertino atsakovo kreditingumą, užsakė UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaitą. Pagal vartojimo kredito sutartį atsakovui į jo asmeninę banko sąskaitą pervedė 2 003,10 Eur. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų tinkamai, ieškovė siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau įsiskolinimo nepadenfus Sutartis 2022 m. birželio 28 d. buvo vienašališkai nutraukta. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).
5. Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, nepagrįstai negrąžindamas jam suteikto kredito, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 912,37 Eur negrąžinto kredito sumą teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
6. Atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 23 procentų palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Sutartį nutraukus 2022 m. birželio 27 d., iš atsakovo teismas priteisė 403,60 Eur mokėjimo palūkanas.
7. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 277,22 Eur sutarties sudarymo mokesčio (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktas). Teismas nurodė, kad šio mokesčio dydis nepriklauso nuo to, ar paskolos gavėjas tinkamai vykdo savo sutartines prievoles.
8. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 184,79 Eur negauto administravimo mokesčio, paskaičiuoto po sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 27 d. iki sutarties termino pabaigos (2026 m. liepos 10 d.).
9. Teismas ieškovės prašomas priteisti 13,82 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovo priteistiną 27,76 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 27,76 Eur delspinigių; kitoje dalyje ieškovės reikalavimą dėl 13,82 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo iš atsakovo atmetė.
10. Teismas pripažino tenkintinu ieškinio reikalavimą dėl 23 procentų nuostolių atlyginimo nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2026 m. liepos 10 d., neviršijant bendros 1 924,27 Eur sumos.
11. Ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 6 708,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių dalyje dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį ginčijamoje dalyje tenkinti visiškai – priteisti ieškovei 264,51 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022-02-10 iki 2026-07-10, 13.82 Eur vėlavimo palūkanų bei apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
12.1. Pagal Sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą iš karto, jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti Sutarties įmokas ir dėl to yra nutraukiama Sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo.
12.2. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Todėl iš atsakovo priteistinas visas ieškinyje nurodytas administravimo mokestis (264,51 Eur), skaičiuojant nuo 2022-02-10 iki 2026-07-10.
12.3. Prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl priteistina prašoma 13,82 Eur vėlavimo palūkanų suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Kaip minėta, pagal Sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą iš karto jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Sutarties laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra teisės klausimas, ar paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą, jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo.
15. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl 184,79 Eur negauto administravimo mokesčio, paskaičiuoto po sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 27 d. iki sutarties termino pabaigos (2022-02-10), priteisimo. Teismas nurodė, kad po Sutarties nutraukimo (2022-02-10) mokėtinas administravimo mokestis pagal Sutarties mokėjimo grafiką sudaro 184,79 Eur. Todėl iš ieškovės prašomos priteisti administravimo mokesčio sumos teismas išskaičiuoja po Sutarties nutraukimo paskaičiuotą administravimo mokestį.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė Sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko Sutartis 2022-02-10 buvo vienašališkai nutraukta.
17. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,21 procento mėnesinio administravimo mokesčio.
18. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020, 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje e2A-2484-580/2022 ir kt.). Administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo. Kai Sutartis yra nutraukta, išnyksta administravimo objektas ir reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, negali būti laikomas pagrįstu.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, apeliantė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.
20. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Pagal šalių pasirašytą Sutartį administravimo mokestis yra Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą (Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Ieškovė aptariamu atveju nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina Bendrosiose sutarties sąlygose ir Sutartyje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant su atsakove sudarytą Sutartį, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovės išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir pan. Reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Dėl to ieškovei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po Sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė iš atsakovo 79,72 Eur administravimo mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 13,82 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovo priteistiną 27,76 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 27,76 Eur delspinigių; kitoje dalyje ieškovės reikalavimą dėl 13,82 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo iš atsakovo atmetė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo.
23. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas priteisiant 13,82 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
25. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos - pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 23 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 403,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos.
26. Apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
27. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis.
28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.
30. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.