- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-2656-661/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16556-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Finansų bitė“
- Atsakovas
- P. K.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui P. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Šioje byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo ir atmetė ieškinio reikalavimą dėl vėlavimo palūkanų.
2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 8819,32 Eur negrąžintos paskolos; 866,79 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021-11-23 iki 2022-05-25; 20,13 Eur vėlavimo palūkanų; 2070,99 Eur administravimo mokesčio; 293,26 Eur nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 17 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2022-05-26 iki 2022-08-08; 818,90 Eur sutarties sudarymo mokestį; 78,59 Eur delspinigių; 17 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį Ieškovo negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2027-05-22), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3985,66 sumos), 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovui ieškinys su priedais įteikti CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovei iš atsakovo P. K. priteista 8819,32 Eur negrąžintos paskolos, 866,79 Eur palūkanų, 818,90 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 270,16 Eur administravimo mokesčio; 293,26 Eur nuostolių atlyginimo; 78,59 Eur delspinigių, 17 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautų pajamų) skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022-08-09) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2027-05-22), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3985,66 Eur sumos), 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (15 132,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 880,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.
5. Teismas, be argumentų dėl ko tenkina ieškinį nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir 2070,99 Eur negrąžinto administravimo mokesčio. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas administravimo mokestis. Per 72 mėnesių paskolos grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėjo sumokėti 2359 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis, neviršijantis VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Teismas, atsižvelgęs į tai kas išdėstyta iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl 2070,99 Eur administravimo mokesčio priteisimo ir ieškovei iš atsakovo priteisė 270,16 Eur administravimo mokesčio.
6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 20,13 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021-11-21 iki 2022-05-25 ir 78,59 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021-11-22 iki 2022-05-25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovės prašomos priteisti 20,13 Eur palūkanos įskaitytos į iš atsakovo priteistiną 78,59 Eur delspinigių sumą, todėl iš atsakovo ieškovei priteista 78,59 Eur delspinigių, o ieškovės reikalavimas priteisti 20,13 Eur vėlavimo palūkanų iš atsakovo, atmestas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo 2070,99 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2021-11-22 iki 2027-05-22; priteisti iš atsakovo 20,13 Eur vėlavimo palūkanų; priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Nurodė, kad:
8. Pagal su atsakovu sudarytos Paskolos sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, Paskolos gavėjas mokės Administravimo mokestį kas mėnesį už Paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos. Jei a) Paskolos gavėjas vėluoja mokėti Paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) Paskola grąžinama anksčiau laiko, c) Paskola refinansuojama – tokiais atvejais Paskolos gavėjas privalo sumokėti Administravimo mokestį už visą likusį Paskolos terminą iš karto.
9. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Ji apima visas išlaidas, taip pat ir palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti, ir kurie žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
10. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,58 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Paskolos sutarties laikotarpį.
11. Sudarydamos Paskolos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
12. Taigi, nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą, todėl iš atsakovo priteistinas visas administravimo mokestis – 2070,99 EUR, skaičiuojant nuo 2021-11-22 iki 2027-05-22.
13. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas keistinas ir turi būti priteista visa prašoma 20,13 Eur vėlavimo palūkanų suma.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
15. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde kelia reikalavimą pakeisti skundžiamą sprendimą ir visiškai patenkinti jos reikalavimus dėl administravimo mokesčio ir vėlavimo palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl abiejų šių klausimų.
Dėl administravimo mokesčio
16. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal Paskolos sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, Paskolos gavėjas mokės Administravimo mokestį kas mėnesį už Paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos; administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
17. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam Paskolos terminui), kurį Paskolos gavėjas moka Organizatoriui kas mėnesį už Paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos. Šalys Paskolos sutartimi susitarė dėl 0,58 procento mėnesinio administravimo mokesčio.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, ieškovė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo pagrindo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeatlieka.
19. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis, neviršijantis VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki Paskolos sutarties nutraukimo. Kadangi Paskolos sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti Paskolos sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto.
21. Paskolos Sutartyje yra numatyta, kad administravimo mokestis yra Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą (Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė nepagrįstai siekia praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį. Pažymėtina, kad tuo atveju, kad skola yra priteista teisme, gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Dėl to ieškovei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po Sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
22. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė tik 270,16 Eur administravimo mokesčio.
Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 20,13 Eur palūkanos įskaitytė į iš atsakovo priteistiną 78,59 Eur delspinigių sumą, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 78,59 Eur delspinigių, o ieškovės reikalavimą priteisti 20,13 Eur vėlavimo palūkanų iš atsakovo atmetė.
24. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, t. y. atlieka mokėjimo funkciją. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
26. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-7-4-611/2020 yra nurodyta, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
28. Iš pacituotos teismų praktikos darytina išvada, ieškovė neturėjo jokio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius. Ieškovė turėjo teisę reikalauti arba tik kompensuojamųjų palūkanų, arba tik delspinigių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigių sumą, o prašymą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetė.
Dėl bylos baigties
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir su jų taikymu susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.