- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-10-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01126-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- K. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo K. M. (toliau – atsakovas) 7 560,70 Eur negrąžintą paskolą, 737,92 Eur palūkanas (721,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo + 16,14 Eur vėlavimo palūkanos), 2 160,02 Eur administravimo mokestį, 111,48 Eur negautas pajamas (pagal paskolos sutartį numatytas palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. birželio 27 d.), 640,12 Eur sutarties sudarymo mokestį, 14 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 7 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 587,59 Eur sumos, 80,02 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 334 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
2. Nurodė, kad 2021 m. birželio 10 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kuria atsakovui suteikta 8 350 Eur paskola. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti paskolą, palūkanas ir kitas nustatytas įmokas per 84 mėnesių laikotarpį, pagal nustatytą įmokų grafiką, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, negrąžino ieškovei į depozitinę sąskaitą suteiktos paskolos, taip pat nesumokėjo ir priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovė elektroniniu paštu 2022 m. gegužės 4 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau per nustatytą įsiskolinimui apmokėti terminą atsakovas įsiskolinimo nepadengė ir ieškovė nutraukė sutartį nuo 2022 m. gegužės 19 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 560,70 Eur negrąžintą paskolą, 721,78 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo, 80,02 Eur delspinigius, 455,21 Eur administravimo mokestį, 111,48 Eur negautas pajamas (pagal paskolos sutartį numatytas palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. birželio 27 d.), 640,12 Eur sutarties sudarymo mokestį, 14 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. birželio 29 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 7 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 587,59 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. birželio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 826 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Byloje duomenų, kad skola būtų apmokėta, nėra. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginių prievolių ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti iš dalies.
3.2. Kadangi administravimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu t. y., nutraukusi Sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistinas 455,21 Eur administravimo mokestis ieškovei iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 19 d.). Likusi prašomo priteisti administravimo mokesčio suma atmestina kaip nepagrįsta.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovė iš esmės prašo priteisti 16,14 Eur kompensacines palūkanas už laiku neįvykdytą atsakovo prievolę, tačiau ieškovė atskiru reikalavimu prašo priteisti ir 80,02 Eur delspinigius, tačiau negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius) ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į delspinigių dydžio sumą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 16,14 Eur kompensacines palūkanas (kaip ieškovė nurodo vėlavimo palūkanas) ir 80,02 Eur delspinigius, tenkinamas iš dalies, ieškovei priteisiama didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. priteisiami 80,02 Eur delspinigiai apimantys 16,14 Eur kompensacines palūkanas.
3.4. Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 111,48 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. birželio 27 d., yra pagrįstas.
3.5. Iš byloje esančių kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, jog atsakovui suteiktas 8 350 Eur kreditas, negrąžinto kredito dalis ieškinio pateikimo dieną sudarė 7 560,70 Eur, vadinasi, atsakovas grąžino tik dalį kredito. Šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos 14 procentų mokėjimo (pelno) palūkanų normos, palūkanų mokėjimą išdėstant kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 14 procentų metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 29 d.) iki sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 7 d.), jų dydį skaičiuojant nuo tą mėnesį esančio mažėjančio kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2028 m. birželio 7 d.), negali viršyti ieškovės nurodomos 3 587,59 Eur sumos. Todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkinamas.
3.6. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnis).
3.7. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 88 procentai ieškinio reikalavimų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo ieškovei priteistina 826 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo sprendimo dalį dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti 2 160,02 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2028 m. birželio 7 d.; priteisti 16,14 Eur vėlavimo palūkanų; priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 39 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pagal su atsakovu sudarytą Paskolos sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą, paskolos gavėjas mokės Administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama - tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto.
4.2. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,57 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Ieškovė pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Paskolos sutarties laikotarpį.
4.3. S. P. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas - ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
4.4. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Paskolos sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Paskolos sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Atsakovui nevykdant Paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė Paskolos sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą, todėl iš atsakovo turėjo būti priteistas visas ieškinyje nurodytas administravimo mokestis, t. y. 2 160,02 Eur.
4.5. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Remiantis aukščiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas priteisiant visą prašomą 16,14 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Faktinės aplinkybės
6. Nustatyta, kad 2021 m. birželio 10 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kuria atsakovui suteikta 8 350 Eur paskola. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti paskolą, palūkanas ir kitas nustatytas įmokas per 84 mėnesių laikotarpį, pagal nustatytą įmokų grafiką, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, negrąžino ieškovei į depozitinę sąskaitą suteiktos paskolos, taip pat nesumokėjo ir priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovė elektroniniu paštu 2022 m. gegužės 4 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau per nustatytą įsiskolinimui apmokėti terminą atsakovas įsiskolinimo nepadengė ir ieškovė nutraukė sutartį nuo 2022 m. gegužės 19 d.
Dėl sutarties administravimo mokesčio
7. Apeliantė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį. Nurodo, kad pagal paskolos sutartį atsakovas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos sutarties terminą iš karto, jei vėluojama mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Taip pat nurodo, jog administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį ir kuri buvo žinoma atsakovui. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Apeliantės argumentai atmestini.
8. Tarp šalių sudarytos Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,57 proc.
9. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, taip pat netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, nutraukusi paskolos sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo ir paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po paskolos sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio sąvoką. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patiria administruodama su atsakovu sudarytą paskolos sutartį po šios sutarties nutraukimo.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paskolos sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administravimo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki paskolos sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, taip pat protingumo ir sąžiningumo principai. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai paskolos sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti paskolos sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po paskolos sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.
12. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomą administravimo mokesčio paskirtį (administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti tik iki paskolos sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė administravimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
Dėl vėlavimo palūkanų
13. Ieškovė apeliaciniame skundė nurodė, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, jos apskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.
14. Nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 16,14 Eur kompensacines palūkanas už laiku neįvykdytą atsakovo prievolę ir 80,02 Eur delspinigių.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
16. Šalių sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkte numatyta, kad palūkanos – tai pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti 25 procentų metines palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis.
17. Nors ieškovė nurodė, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
18. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmokas. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.
19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje apygardų teismų praktikoje bylose, kuriose ieškovė reiškia analogiškus reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-2575-565/2022, Nr. e2A-2656-661/2022, Nr. e2A-2644-864/2022, 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-656/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-413/2022 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.