- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1397-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00720-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- T. U.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10861-986/2022, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ patikslintą ieškinį atsakovui T. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. U. 8 907,44 Eur negrąžintą paskolą, 783,74 Eur palūkanas (771,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo plius 12,73 Eur vėlavimo palūkanas), 1 821,28 Eur administravimo mokestį, 1 173 Eur negautas pajamas (pagal paskolos sutartį numatytas palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. balandžio 10 d.), 836,02 Eur sutarties sudarymo mokestį, 42,82 Eur delspinigius, 22,00 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. gruodžio 25 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 814,13 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 391 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2022 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo T. U. 8 907,44 Eur negrąžintą paskolą; 771,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; 242,06 Eur administravimo mokestį; 1 173,01 Eur nuostolius (negautas pajamas); 22 (dvidešimt dviejų) procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gruodžio 25 d.), nuo pagal Sutartį Nr. 98288681 tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant bendros 3 814,13 Eur sumos; 836,02 Eur sutarties sudarymo mokestį; 42,82 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 904,77 Eur (devynių šimtų keturių eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 18 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 98288681 (toliau ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteikta 9 120 Eur paskola. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti paskolą, palūkanas ir kitas nustatytas įmokas per 60 mėnesių laikotarpį, pagal nustatytą įmokų grafiką, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, negrąžino ieškovei į depozitinę sąskaitą suteiktos paskolos, taip pat nesumokėjo ir priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovė elektroniniu paštu 2021 m. rugpjūčio 4 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą ir paragino sumokėti susidariusi įsiskolinimą, tačiau per nustatytą įsiskolinimui apmokėti terminą atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Todėl ieškovė nutraukė sutartį nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. Byloje nėra duomenų, kad skola būtų apmokėta.
Dėl negrąžintos paskolos, mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo ir sutarties mokesčio.
5. Iš pateiktų į bylą duomenų teismas nustatė, kad atsakovas negrąžino ieškovei 8 907,44 Eur paskolos, nesumokėjo 771,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo 2021 m. rugpjūčio 19 d., ir 836,02 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovės reikalavimų neginčijo, nepateikė įrodymų, kad sutartinę prievolę ieškovei yra įvykdęs, todėl šioje reikalavimų dalyje teismas pripažino ieškinį pagrįstu.
Dėl negrąžinto administravimo mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 821,28 Eur dydžio administravimo mokestį. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte nurodyta, kad administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas administravimo mokestis. Per 60 mėnesių paskolos grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėjo sumokėti 1 938,77 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis, neviršijantis VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu t. y. nutraukusi Sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, teismas konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
7. Po Sutarties nutraukimo (2021 m. rugpjūčio 19 d.) mokėtinas administravimo mokestis pagal Sutarties mokėjimo grafiką sudaro 1 579,22 Eur. Todėl iš ieškovės prašomos priteisti administravimo mokesčio sumos teismas išskaičiavo po sutarties nutraukimo paskaičiuotą administravimo mokestį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 242,06 Eur (1 821,28 Eur – 1 579,22 Eur) administravimo mokesčio. Reikalavimą dėl 1 579,22 Eur negauto administravimo mokesčio, paskaičiuoto po Sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. gruodžio 25 d.), teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl vėlavimo palūkanų ir delspinigių priteisimo.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 12,73 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., ir 42,82 Eur delspinigių, paskaičiuotų už tą patį laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Be to, ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas nusprendė priteisti iš atsakovo 42,82 Eur delspinigių sumą, o reikalavimą priteisti 12,73 Eur palūkanas atmetė.
Dėl negautų pajamų.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 173,01 Eur negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, paskaičiuoto pritaikius paskolos sutartyje įtvirtintas 22 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. balandžio 10 d., ir 22 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gruodžio 25 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 814,13 Eur sumos. Ieškovė savo negautas pajamas grindė tuo, kad pagal su atsakovu sudarytą sutartį, jeigu ši būtų tinkamai vykdoma, ji tikėjosi gauti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau šių sumų negavo dėl atsakovo sutarties pažeidimo, todėl jos sudaro ieškovės negautas pajamas (nuostolius).
10. Teismas pažymėjo, kad tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 173,01 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. balandžio 10 d., teismas pripažino pagrįstu.
11. Iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų teismas nustatė, kad atsakovui buvo suteiktas 9 120 Eur kreditas, negrąžinto kredito dalis ieškinio pateikimo dieną sudarė 8 907,44 Eur, vadinasi, pasak teismo, atsakovas yra gražinęs tik dalį kredito. Šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos 22 procentų mokėjimo (pelno) palūkanų normos, palūkanų mokėjimą išdėstant kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22 procentų metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gruodžio 25 d.), jų dydį skaičiuojant nuo tą mėnesį esančio mažėjančio kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2025 m. gruodžio 25 d.), negali viršyti ieškovės nurodomos 3 814,13 Eur sumos. Todėl teismas sprendė, kad šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnis).
13. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 391 Eur žyminį mokestį ir patyrė 605 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 996 Eur. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 90,84 procentai ieškinio reikalavimų, todėl, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 904,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (996 Eur x 90,84 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą už akių dalyje dėl administravimo mokesčio ir vėlavimo palūkanų, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1821,28 Eur administravimo mokestį ir 12,73 Eur vėlavimo palūkanas, taip pat atitinkamai paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutarties 2.4. punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, jei: a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo; b) paskola grąžinama anksčiau laiko; c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,58 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Tai reiškia, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį.
14.2. Sudarydamos paskolos sutartį Nr. 98288681, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
Šalies argumentai
14.3. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinusi individualias paskolos sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą paskolos sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Atsakovui nevykdant paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė paskolos sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
14.4. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48, 49 punktai) bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, matyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovo visą prašomą 12,73 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl administravimo mokesčio ir vėlavimo palūkanų priteisimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas T. U. 2021m. sausio 18 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 982886681, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 9 120 Eur vartojimo paskolą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti metines palūkanas, taikant 22 procentų palūkanų normą, 880 Eur Sutarties mokestį bei 1938,77 administravimo mokestį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2025 m. gruodžio 25d. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartį vienašališkai nutraukė.
Dėl administravimo mokesčio
19. Ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 1 821,28 Eur dydžio administravimo mokestį. Pagal paskolos sutarties specialiąsias sąlygas, nustatytas 0,58 proc. dydžio administravimo mokestis, kuris turi būti mokamas kiekvieną mėnesį iki paskolos sutarties pabaigos – iki 2025 m. gruodžio 25 d.
20. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovei priteistiną administravimo mokestį nuo 1 821,28 Eur iki 242,06 Eur, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad administravimo mokestis, neviršijantis VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Nustatęs, kad po Sutarties nutraukimo (2021 m. rugpjūčio 19 d.) mokėtinas administravimo mokestis pagal Sutarties mokėjimo grafiką sudaro 1 579,22 Eur, teismas iš ieškovės prašomos priteisti administravimo mokesčio sumos išskaičiavo po sutarties nutraukimo paskaičiuotą administravimo mokestį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 242,06 Eur (1821,28 Eur – 1579,22 Eur) administravimo mokestį.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pažeidė Sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo mėnesinių įmokų, dėl ko Sutartis nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo vienašališkai nutraukta.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal paskolos sutarties 2.4. punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), kuri nagrinėjamu atveju sudaro 0,58 proc. per mėnesį nuo kiekvienos įmokos sumos. Ieškovė pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį.
23. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos.
24. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.), kadangi šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu. Taigi, kai Sutartis nutraukiama, išnyksta ir pats administravimo objektas, todėl reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, negali būti laikomas pagrįstu.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, apeliantė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.
26. Pagal minėtą Sutartį, administravimo mokestis yra Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą (Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Ieškovė aptariamu atveju nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina Bendrosiose sutarties sąlygose ir Sutartyje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant su atsakove sudarytą Sutartį, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovo išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir pan. Reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.
27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės iki sutarties nutraukimo paskaičiuotą 242,06 Eur dydžio administravimo mokestį.
Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo
28. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 12,73 Eur vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., ir 42,82 Eur delspinigius, paskaičiuotus už tą patį laikotarpį.
29. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 12,73 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovės priteistiną 42,82 Eur delspinigių sumą, reikalavimą dėl vėlavimo palūkanų priteisimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo.
30. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje turėtų būti pakeistas, priteisiant ieškovei ir 12,73 Eur vėlavimo palūkanas.
31. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
32. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos – pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 22 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 771,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos.
33. Nors apeliantė nurodo, kad ir vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau su tokiu vertinimu teismas nesutinka. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
34. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, todėl šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, kaip teigia apeliantė, o nuostolių atlyginimo funkciją. Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tokias palūkanas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.
35. Konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, teismas pagrįstai taikė CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Pagal bendrąją įskaitinių netesybų taikymo taisyklę, baudinės netesybos netaikomos arba taikomos tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė įtvirtinta CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
37. Vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, kadangi ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas.
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl administravimo mokesčio, skaičiuojamo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ir vėlavimo palūkanų nepriteisimo visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2484-580/2022). Todėl tenkinti ieškovės apeliacinį skundą nėra pagrindo.
39. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl keisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Netenkinus apeliantės skundo, atmetamas jos prašymas ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.