- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-2644-864/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- V. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui V. L. (V. L.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bedrovės „Finansų bitė“ (toliau ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš priteisti iš atsakovo V. L. (toliau ir atsakovas) 2 948,26 Eur negrąžintą kreditą, 321 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d., 17,65 Eur vėlavimo palūkanas, 484,36 Eur administravimo mokestį, 87,52 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. liepos 31 d., 21 proc. nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.), 286,71 Eur sutarties sudarymo mokestį, 37,75 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad:
1.1. 2021 m. spalio 18 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 78582771 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 3 295 Eur paskolą (3000,1 Eur paskolos suma ir 294,9 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo tinkamai ir laiku mokėti vartojimo kredito grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką ir visus kitus mokesčius pagal sudarytą Sutartį. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, jam išsiųstu raštišku pranešimu ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2022 m. birželio 3 d.;
1.2. atsakovui Sutartyje numatytais terminais negrąžinus vartojimo kredito sumos ir nesumokėjus Sutartyje numatytų palūkanų, Sutarties administravimo mokesčio ir Sutarties sudarymo mokesčio, egzistuoja pagrindas šias nesumokėtas sumas priteisti teismo sprendimu.
2. Atsakovui V. L. adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo V. L. 2 948,26 Eur negrąžintą kreditą, 286,71 Eur sutarties sudarymo mokestį, 321 Eur palūkanas, 738,56 Eur nuostolius (negautas pajamas), 37,75 Eur delspinigius, 146,75 Eur sutarties administravimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 479,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 661,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 8,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad:
3.1. tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, nepagrįstai negrąžindamas jai suteikto vartojimo kredito, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 948,26 Eur negrąžinto vartojimo kredito sumą pripažintinas pagrįstu;
3.2. pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktą sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Taigi šio mokesčio dydis yra žinomas jau Sutarties sudarymo metu ir nepriklauso nuo to, ar paskolos gavėjas tinkamai vykdo savo sutartines prievoles. Specialiose Sutarties sąlygose šalys sulygo, kad Sutarties sudarymo mokestis yra 8,95 procento nuo skolintojų paskolintos sumos (3 295 Eur) – t. y. 294,90 Eur. Sutarties sudarymo mokestis yra išdėstytas 36 mėnesių terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį, tačiau šios savo pareigos atsakovas nevykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 286,71 Eur Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkinamas.
3.3. Sutartimi šalys taip pat sulygo, kad už naudojimąsi kreditu atsakovas turi mokėti palūkanas, jų metinė norma yra 21 proc., jos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos pinigine išraiška, turi būti mokamos atsakovo kas mėnesį pagal šalių sulygtą grafiką (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktas, 2.1.1 punktas, 4.1 punktas, 4.2 punktas, 5.1-5.4 punktai). Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 321 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d. Kaip jau teismas nustatė anksčiau, ieškovės su atsakovu sudaryta Sutartis buvo nutraukta 2022 m. birželio 3 d. Todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas pagal šalių sutartą mokėjimų grafiką iki Sutarties nutraukimo dienos, kurios sudaro 321 Eur (mokėjimo grafiko 2-7 eilutėse nurodytų palūkanų suma + (45,64 Eur × 17 d. / 30 d.)), tenkina;
Šalies argumentai
3.4. ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 87,52 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. liepos 31 d. ir 21 proc. nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.). Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal Sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Jei Sutartis būtų atsakovo tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. liepos 31 d. ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti minėtu laikotarpiu atsakovo pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą – t. y. 87,52 Eur ( (45,64 Eur × 13 d. / 30 d.) + 44,57 Eur + (43,46 Eur × 16 d. / 30 d.). Taip pat nagrinėjamu atveju ieškovė jos negautoms pajamoms prilygina Sutartyje numatytas 21 procentų dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 651,04 Eur sumos. Teismo vertinimu, nuostoliai negautų pajamų forma turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą. Tai yra, jei Sutartis būtų atsakovo tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 1 d.). iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovo pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą – 651,04 Eur (43,46 Eur × 14 d. / 30 d. + mokėjimo grafike išdėstytų palūkanų nuo 11 eilutės iki 36 eilutės įmokų suma). Taigi ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkinami – ieškovei priteisiami jos prašomi 738,56 Eur (87,52 Eur + 651,04 Eur) dydžio nuostoliai (negautos pajamos);
3.5. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 17,65 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d. ir 37,75 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d. Ieškovės prašomos priteisti 17,65 Eur vėlavimo palūkanos įskaitytinos į iš atsakovo priteistiną 37,75 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 37,75 Eur delspinigių suma; kitoje dalyje ieškovės reikalavimas dėl 17,65 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo iš atsakovo atmestinas;
3.6. ieškovė prašo priteisti jai 484,36 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties termino pabaigos. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal šią Sutartį. Sutarties Specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,8 procento. Per 36 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėjo sumokėti 507,56 Eur Sutarties administravimo mokesčio. Sutarties administravimo mokestis kartu su pagal Sutartį mokėtina bendra mokėjimo (pelno) palūkanų suma ir Sutarties sudarymo mokesčiu (šiuo atveju kartu sudarantys bendrą vartojimo kredito kainą) neviršija bendros vartojimo kredito sumos (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl Sutarties administravimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 146,75 Eur (mokėjimo grafiko 2-7 eilutėse nurodyto administravimo mokesčio suma + (20,87 Eur × 17 d. / 30 d.)) Sutarties administravimo mokestis, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2022 m. birželio 3 d., kitoje dalyje reikalavimas atmetamas;
3.7. ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 479,03 Eur (2 948,26 Eur + 286,71 Eur + 321 Eur + 738,56 Eur + 37,75 Eur + 146,75 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
3.8. Ieškovė byloje patyrė 714 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos už ieškinį sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 605 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Iš viso ieškovės materialiniai reikalavimai atsakovui sudarė 4 834,29 Eur, teismas tenkino ieškovės reikalavimus 4 479,03 Eur sumai, t. y. tenkino 92,65 proc. reikalavimų. Taigi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 661,52 Eur (714 Eur × 92,65 proc.) bylinėjimosi išlaidos;
3.9. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo priteisiamos 8,30 Eur (8,96 Eur × 92,65 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių dalyje dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti 484,36 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. spalio 16 d., priteisti 17,65 Eur vėlavimo palūkanų, priteisti iš atsakovės ieškovės sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Nurodo, kad:
4.1. pagal Sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą iš karto, jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti Sutarties įmokas ir dėl to yra nutraukiama Sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo;
4.2. administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Todėl iš atsakovės priteistinas visas ieškinyje nurodytas administravimo mokestis (484,36Eur), skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024m. spalio 16;
4.3. prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl priteistina prašoma 17,65 Eur vėlavimo palūkanų suma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių dalis dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų priteisimo.
8. Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 18 d. elektroniniu būdu ieškovė su atsakovu sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 78582771 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui 36 mėnesių terminui suteikė 3 000,10 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 21 proc. metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos kartu sumokėdamas Sutarties sudarymo mokestį (8,95 proc. nuo bendros vartojimo kredito sumos) ir administravimo mokestį (mėnesinis administravimo mokestis – 0,8 proc.) (Sutarties Specialiosios sąlygos). Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą, 2.3.5 punktą, 4.1 punktą, 4.2 punktą, 4.3 punktą, 5.1 punktą, Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo laiku, t. y. kiekvieną mėnesį, sumokėti ieškovei grąžinamą kredito dalį, palūkanas, administravimo mokestį ir kt. Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovė, 2022 m. gegužės 19 d. pranešimu nustačiusi atsakovui papildomą 14 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti ir šiam jų nevykdant, 2022 m. birželio 3 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakovu (Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9 punktas). Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove byloje nėra.
Dėl administravimo mokesčio
9. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą iš karto jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Sutarties laikotarpį. Nurodo, jog administravimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovei priteistiną administravimo mokestį nuo 484,36 Eur iki 146,75 Eur. Motyvavo tuo, kad ieškovės reikalavimas dėl Sutarties administravimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 146,75 Eur (mokėjimo grafiko 2-7 eilutėse nurodyto administravimo mokesčio suma + (20,87 Eur × 17 d. / 30 d.)) Sutarties administravimo mokestis, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2022 m. birželio 3 d., kitoje dalyje reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė.
10. Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė Sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko Sutartis 2022 m. birželio 3 d. buvo vienašališkai nutraukta. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,8 procento mėnesinio administravimo mokesčio. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo. Kai Sutartis yra nutraukta, išnyksta administravimo objektas ir reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, negali būti laikomas pagrįstu.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, apeliantė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.
12. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga, kad pagal šalių pasirašytą Sutartį administravimo mokestis yra Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą (Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Ieškovė aptariamu atveju nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina Bendrosiose sutarties sąlygose ir Sutartyje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant su atsakovu sudarytą Sutartį, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovo išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Dėl to ieškovei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po Sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė iš atsakovo 146,75 Eur administravimo mokesčio pagrįstai.
Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo
14. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 17,65 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovo priteistiną 37,75 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 37,75 Eur delspinigių sumą; kitoje dalyje ieškovės reikalavimą dėl 17,65 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo iš atsakovo atmetė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo.
15. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas priteisiant 17,65 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
16. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 17,65 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 2 d. ir už tą patį laikotarpį paskaičiuotų 37,75 Eur delspinigių.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
18. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos - pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 21 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jei Sutartis būtų atsakovo tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 1 d.). iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovo pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą – 651,04 Eur (43,46 Eur × 14 d. / 30 d. + mokėjimo grafike išdėstytų palūkanų nuo 11 eilutės iki 36 eilutės įmokų suma). Pirmosios instancijos teismo pagrįstai ieškovei priteisė jos prašytus 738,56 Eur (87,52 Eur + 651,04 Eur) dydžio nuostolius (negautas pajamos). Ginčo byloje dėl to nėra.
19. Nors apeliantas nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
20. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis.
21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
23. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.