- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-44-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03514-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.8.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7660-902/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės R. B. (toliau – ir atsakovė) 5 546,63 Eur negrąžintą paskolą, 623,57 Eur palūkanas pagal sutartį už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 13 d. iki 2022 m. liepos 12 d., 14,25 Eur vėlavimo palūkanas, 550,31 Eur administravimo mokestį, 97,10 Eur nuostolių atlyginimą, 23 procentų dydžio nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 046,44 Eur sumos, 348 Eur sutarties sudarymo mokestį, 39,97 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 231 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur už teisines paslaugas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies – priteistas iš atsakovės R. B. ieškovės UAB „Finansų bitė“ naudai 5 546,63 Eur negražinto kredito, 623,57 Eur paskolos palūkanų, 91,11 Eur administravimo mokesčio, 97,10 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., 23 proc. dydžio negautų pajamų nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 10 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant 3 046,44 Eur, 348 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 39,97 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 220,33 Eur žyminio mokesčio ir 577,05 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Atsiliepimas
3. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2022 m. rugpjūčio 23 d. tinkamai. Kadangi atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas, teismas sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad šalys 2021 m. lapkričio 11 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 96731677 (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 6 000 Eur paskolą (5 640 Eur paskolos suma ir 360 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė nesilaikė įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė 2022 m. liepos 13 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove.
5. Ištyręs ir formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, sutarties sudarymo mokesčio nesumokėjo, todėl atsakovė pažeidė prievolę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi visą suteiktą vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 5 546,63 Eur negrąžintos paskolos sumos.
6. Atsižvelgęs į tai, ieškovės reikalavimas priteisti 623,57 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas yra paskaičiuotas nuo 2022 m. vasario 13 d. iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 13 d.), teismas sprendė, kad toks reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas.
7. Teismas taip pat darė išvadą, kad atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas vertino, kad paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 12 d.), galėjo tikėtis gauti 23 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 97,10 Eur negautų pajamų (mokėjimo palūkanų), paskaičiuotų nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir 23 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 10 d.) iki kredito grąžinimo termino pabaigos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant bendros 3 046,44 Eur sumos.
8. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovės prašomas priteisti 14,25 Eur kompensuojamąsias palūkanas teismas įskaitė į iš atsakovės priteistinus 39,97 Eur delspinigius ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 39,97 Eur delspinigius, o kitoje dalyje ieškovės reikalavimą priteisti 14,25 Eur vėlavimo palūkanas atmetė.
9. Teismas nustatė, kad sutarties sudarymo mokestis ieškovės buvo išdėstytas 60 mėn. laikotarpiui, kurį atsakovė įsipareigojo mokėti po 6 Eur į mėnesį. Iš ieškovės pateiktos pažymos nustatė, kad atsakovė yra nesumokėjusi 348 Eur sutarties administravimo mokesčio, todėl ieškovės reikalavimą dėl nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio teismas laikė pagrįstu.
10. Teismas nustatė, kad paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas administravimo mokestis. Per 60 mėn. paskolos grąžinimo laikotarpį atsakovė ieškovei iš viso turėjo sumokėti 581,76 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismas vertino, jog kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y. nutraukusi sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovės mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kas šiuo atveju yra 2022 m. liepos 13 d., teismas sprendė, jog ieškovei iš atsakovės priteistinas 91,11 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2022 m. liepos 13 d.
11. Teismas taip pat darė išvadą, jog kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, tai ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinęs iš dalies (95,38 proc.), bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti 550,31 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2026 m. lapkričio 12 d. ir priteisti 14,25 Eur vėlavimo palūkanų, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.
13. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pagal su atsakove sudarytos sutarties 2.4. punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2 punktą paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, paskola grąžinama anksčiau laiko, paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą, nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,28 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Ieškovė pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą sutarties laikotarpį.
14. Pažymi, kad sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovė žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Įvertinusi atsakovės galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą.
15. Pažymi ir tai, kad iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, jog ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, taip pat atmestas ieškovės reikalavimas priteisti vėlavimo palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 96731677, kuria atsakovei suteikta 6 000 Eur paskola. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti paskolą, palūkanas ir kitas nustatytas įmokas per 60 mėnesių laikotarpį pagal nustatytą įmokų grafiką, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, negrąžino ieškovei suteiktos paskolos, taip pat nesumokėjo ir priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovė elektroniniu paštu 2022 m. birželio 28 d. išsiuntė atsakovei paskutinį įspėjimą ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau per nustatytą įsiskolinimui apmokėti terminą atsakovė įsiskolinimo nepadengė ir ieškovė nutraukė sutartį nuo 2022 m. liepos 13 d.
Dėl sutarties administravimo mokesčio
20. Apeliantė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies tenkintas jos reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį. Nurodo, kad pagal paskolos sutartį atsakovė privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį sutarties terminą iš karto, jei vėluojama mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Taip pat nurodo, jog administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą sutarties laikotarpį ir kuri buvo žinoma atsakovei. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.
21. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai specialiosiose sutarties sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,28 proc.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, taip pat netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo ir paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio sąvoką. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patiria administruodama su atsakove sudarytą sutartį po šios sutarties nutraukimo.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administravimo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, taip pat protingumo ir sąžiningumo principai. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovė privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.
25. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomą administravimo mokesčio paskirtį (administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo.
Dėl vėlavimo palūkanų
26. Ieškovė apeliaciniame skundo nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, jos apskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
28. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkte numatyta, kad palūkanos – tai pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti 23 proc. metines palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis.
29. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmokas. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.
30. Nors ieškovė nurodė, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje apygardų teismų praktikoje bylose, kuriose ieškovė reiškia analogiškus reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-2575-565/2022, Nr. e2A-2656-661/2022, Nr. e2A-2644-864/2022, 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-656/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-413/2022 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pagal apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.