- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-25-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01423-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- S. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei S. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės S. A. (toliau – ir atsakovė) 2 410,22 Eur negrąžintą paskolą, 185,77 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., 17,60 Eur vėlavimo palūkanas, 226,26 Eur administravimo mokestį, 61,42 Eur nuostolių atlyginimą, pagal paskolos sutartį numatytas 16 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., 198,75 Eur sutarties sudarymo mokestį, 16 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 203,13 Eur sumos, 33,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur už teisines paslaugas. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Atsakovė S. A. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismo motyvai:
4. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 2410,22 Eur negrąžintą paskolą; 185,77 Eur palūkanas (už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.) iki sutarties nutraukimo; 198,75 sutarties sudarymo mokestį; 89,02 Eur administravimo mokestį; 33,80 Eur delspinigius; 61,42 Eur negautas pajamas (pagal paskolos sutartį numatytas palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.); 16 proc. (šešiolika procentų) nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 15 d.) nuo pagal paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 203,13 Eur sumos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3182,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 646 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 29568764 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei suteikta 3 000,00 Eur paskola. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo grąžinti paskolą, palūkanas ir kitas nustatytas įmokas per 30 mėnesių laikotarpį pagal nustatytą įmokų grafiką, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, negrąžino ieškovei į depozitinę sąskaitą suteiktos paskolos, taip pat nesumokėjo ir priskaičiuotų palūkanų, Sutarties administravimo mokesčio bei Sutarties sudarymo mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovė elektroniniu paštu 2022 m. gegužės 11 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau per nustatytą įsiskolinimui apmokėti terminą atsakovė įsiskolinimo nepadengė ir ieškovė nutraukė Sutartį nuo 2022 m. gegužės 26 d. Byloje duomenų, kad skola būtų sumokėta, nėra (CPK 178 straipsnis).
6. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta, teismas ieškovės reikalavimą dėl 2410,22 Eur paskolos, 185,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki Sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 25 d., t. y. už 161 dienas, ir 198,75 Eur Sutarties sudarymo mokesčio tenkino.
7. Teismas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 226,26 Eur negrąžinto administravimo mokesčio tenkino iš dalies ir iš atsakovės priteisė 89,02 Eur administravimo mokesčio ieškovei nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki Sutarties nuraukimo dienos – 2022 m. gegužės 15 d. (žr. buhalterinę pažymą dėl skolos apskaičiavimo įmokų Nr. 6-11). Likusią prašomo priteisti administravimo mokesčio sumą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis, neviršijantis VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Kadangi administravimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y., nutraukusi Sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
8. Teismas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 17,60 Eur vėlavimo palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gegužės 15 d., ir 33,80 Eur delspinigius tenkino iš dalies, ieškovei priteisė didesniąją sumą, apimančią mažesniąją, t. y. priteisti 33,80 Eur delspinigiai, apimantys 17,60 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 49 punktas). Teismas nurodė, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu – CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys. Teismas nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti 17,60 Eur vėlavimo palūkanos pagal įstatymą vadinamos kompensacinėmis palūkanomis. Taigi, ieškovė iš esmės prašė priteisti 17,60 Eur kompensacines palūkanas už laiku neįvykdytą atsakovės prievolę, tačiau ieškovė atskiru reikalavimu prašė priteisti ir 33,80 Eur delspinigius. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Netesybos (delspinigiai) įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius. Teismas pritarė LAT praktikai dėl to, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į delspinigių dydžio sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašė pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti 226,26 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d., priteisti 17,60 Eur vėlavimo palūkanų; priteisti 20,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10. Nurodė, kad, pagal su atsakove sudarytos Paskolos sutarties 2.4 punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą, paskolos gavėjas moka administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, paskola grąžinama anksčiau laiko arba paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Paaiškino, kad administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,67 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Pažymėjo, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Teigė, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei paskolos sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio apskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą.
11. Nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, jos apskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, ir faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl ši sprendimo dalis keistinas priteisiant visą prašomą 17,60 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti administravimo mokestį ir nepriteisė vėlavimo palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje „FinBee“ 2021 m. liepos 8 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 3 000,00 Eur vartojimo kredito sumą 30 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. gruodžio 15 d. grąžinti kreditą ir sumokėti metines palūkanas, taikant 16 procentų palūkanų normą (iš viso – 203,13 Eur), 198,75 Eur sutarties sudarymo mokestį bei 89,02 Eur sutarties administravimo mokestį. Už mokėjimo terminų praleidimą atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punktas). Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2022 m. gegužės 15 d. Sutartį su atsakove nutraukė.
Dėl administravimo mokesčio
17. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės prašomą priteisti administravimo mokestį nuo 226,26 Eur iki 89,02 Eur, nurodė, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, t. y. nagrinėjamu atveju iki 2022 m. gegužės 15 d.
18. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutiko su administravimo mokesčio apskaičiavimu. Teigė, kad pagal Sutartį paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą iš karto, jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Paaiškino, jog administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą sutarties laikotarpį ir kuri buvo žinoma atsakovei. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas.
19. Tarp šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,67 procento mėnesinio administravimo mokesčio.
20. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Ieškovė, nutraukusi Sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo ir paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po Sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti Sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruodama su atsakove sudarytą Sutartį po Sutarties nutraukimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, nusprendžia, kad šiuo atveju jis turi būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo Sutarties trukmės, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Kitu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovė privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai Sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomą administravimo mokesčio paskirtį (administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas), apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė administravimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, t. y. nagrinėjamu atveju iki 2022 m. gegužės 15 d.
Dėl vėlavimo palūkanų
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo, todėl ieškovės prašomas priteisti 17,60 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovės priteistiną 33,80 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 33,80 Eur delspinigių.
24. Ieškovė apeliaciniame skundė nurodė, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, jos apskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 17,60 Eur vėlavimo palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. birželio 3 d., ir 8,31 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gegužės 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
27. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punkte numatyta, kad palūkanos – tai pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti 16 procentų metines palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanas.
28. Nors ieškovė nurodė, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
29. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) ir kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką(-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šias palūkanas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.
30. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, pagrįstai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl palūkanų ir netesybų santykio jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas kaip kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovė turėjo teisę reikalauti arba tik kompensuojamųjų palūkanų, arba tik delspinigių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigių sumą, o prašymą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetė.
Dėl bylos baigties
33. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir su jų taikymu susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
34. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.