Kauno apygardos teismo nutartis

3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 3 612,56 Eur negrąžintą paskolą, 950,85 Eur palūkanas, 351,38 Eur administravimo mokestį, 140,20 Eur nuostolių atlyginimą (23 procentų nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 19 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 472,53 Eur sumos), 340,10 Eur sutarties sudarymo mokestį, 49,40 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 917,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 724,34 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad šalys 2020 m. gegužės 18 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 57683478 (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 3 824,10 Eur vartojimo kreditas 42 mėnesių laikotarpiui: refinansuotas 1 400 Eur atsakovo įsiskolinimas UAB „Nordecum“, 2 424,10 Eur pervesta į atsakovo banko sąskaitą. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą 6 746,04 Eur sumą, kurią sudaro 3 824,10 Eur kredito suma, 1 850,84 Eur palūkanos, 375,90 Eur sutarties mokestis, 695,20 Eur administracinis mokestis, kas mėnesį mokėdamas 160,62 Eur dydžio įmokas. Sutartyje numatyta metinė palūkanų norma – 23 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 42,13 proc., mėnesinis administravimo mokestis – 0,72 proc., sutarties sudarymo mokestis – 8,95 proc.; pirmos įmokos data – 2020 m. birželio 19 d., paskutinės – 2023 m. lapkričio 19 d. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. gruodžio 29 d. pranešimu paragino atsakovą padengti įsiskolinimą ir informavo, kad, per 14 dienų nesumokėjus įsiskolinimo, nutrauks sutartį. Atsakovui nereaguojant į raginimą, ieškovė 2022 m. kovo 17 d. pranešimu informavo atsakovą, kad nutraukia sutartį, nurodė kad sutartis laikoma nutraukta 2022 m. sausio 13 d.

5. Spręsdamas dėl negrąžinto kredito, pelno palūkanų, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių teismas nustatė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Sutartis buvo nutraukta 2022 m. sausio 13 d. dėl atsakovo kaltės, nes įmokų pagal sutartyje numatytą mokėjimo grafiką jis nemokėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas grąžino 211,54 Eur kreditą, sumokėjo 287,24 Eur palūkanas, 35,80 Eur sutarties sudarymo mokestį, 113,65 Eur administravimo mokestį. Atsakovas negrąžino 3 612,56 Eur kredito ir 950,85 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2022 m. sausio 12 d.; 351,38 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2022 m. sausio 12 d.; 340,10 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė: 3 612,56 Eur negrąžintą paskolos sumą, 950,85 Eur palūkanas ir 351,38 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą nuo prievolės pažeidimo (2020 m. spalio 20 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 12 d.), t. y. už faktinį įmokų vėlavimo laikotarpį ir 340,10 Eur sutarties sudarymo mokestį.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 140,20 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 23 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. balandžio 11 d.; ir 23 proc. nuostolių atlyginimą (pagal sutartį negautas pajamas, skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 19 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio), neviršijant bendros 472,53 Eur sumos.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalys sutartimi susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 23 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. lapkričio 19 d. Ieškovė sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2022 m. sausio 13 d. dėl atsakovo kaltės, nes įmokų pagal sutartyje numatytą mokėjimų grafiką jis nemokėjo. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti šį ieškinio reikalavimą.

8. Dėl prašomų priteisti iš atsakovo 144,48 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų taikant 23 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo (2020 m. spalio 20 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 12 d.), teismas nustatė, kad ieškovė vėlavimo palūkanas skaičiavo vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, kuriame nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus, kredito davėjas turi teisę skaičiuoti toliau ne tik mokėjimo, bet ir tokio paties dydžio vėlavimo palūkanas. Teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 punkte nustatytų ribojimų, todėl reikalavimą priteisti iš atsakovo 144,48 Eur vėlavimo palūkanas teismas atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, įvertinęs tai, kad kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, tenkino ieškinio reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 49,40 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas taikant 5 procentų metinių palūkanų normą, už pradelstas įmokas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 12 d.).

10. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 6 061,50 Eur sumą. Teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 5 917,02 Eur, t. y. patenkino 97,62 procentus pareikštų reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 724,34 Eur (742 Eur x 97,62 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Žemesnės instancijos teismas

12. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.