Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ ir M. S. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Suinteresuoti asmenys A. K., D. V., G. S., M. K. (S.), uždaroji akcinė bendrovė „Kranų technika“ (prieš tai pavadinimas UAB „Technikonus LT“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Technikonus“ iškėlė bankroto bylą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d.

2. Pareiškėja bankrutavusius uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Technikonus“ (toliau – ir Bendrovė) nemokumo administratorė UAB „DIVINGAS“ teismo prašė pripažinti BUAB „Technikonus“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies l punkte, 2 punkte, 4 punkte ir 5 punkte numatytais pagrindais, taip pat nurodė, kad taikytina ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies l punkte įtvirtinta įmonės tyčinio bankroto prezumpcija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino – BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažino tyčiniu, priteisė pareiškėjai BUAB „Technikonus“ iš suinteresuotų asmenų A. K., G. S., D. V., M. S. (buvusi pavardė – K.), UAB „Kranų technika“ po 1 742,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat netenkino byloje pareikšto suinteresuoto asmens G. S. prašymo nutraukti civilinę bylą, pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nenagrinėtą ir išreikalauti papildomus įrodymus.

4. Anot teismo, Bendrovė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas nemokia tapo 2017 m. gruodžio mėnesį.

5. Dėl įmonės vadovo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo tinkamumo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punktą teismas nurodė:

5.1. Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio (nemokumo momento) iki 2018 m. vasario 19 d. (kreipimosi į teismą momento) praėjo sąlyginai nedidelis laikas, byloje nėra įrodymų, kad per šį laikotarpį dėl nesikreipimo į teismą buvo padaryta žala Bendrovei ar kreditoriams dėl išaugusių kreditorinių reikalavimų, turto sumažėjimo ar praradimo ir kt. Tokie faktiniai duomenys nepatvirtina, kad Bendrovės direktorius ir / ar akcininkas, įmonei esant nemokumo būsenoje, nepateisinamai ilgai ir tokiu lygiu nevykdė ĮBĮ 5 straipsnio 2 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad tai galima būtų pripažinti neveikimu, atitinkančiu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

5.2. BUAB ,,Technikonus“ administracijos vadovas (direktorius) pažeidė jam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas Bendrovei, netinkamai organizavo Bendrovės veiklą, neužtikrino, kad ji veiktų teisėtai ir nustatytais terminais bei tvarka vykdytų privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, nes iš Ikiteisminis tyrimo Nr. 06-02-00256-182018-07-02 d. duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl to, jog UAB „Technikonus“, 2017 m. rugsėjo 28 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendusi parduoti Bendrovei priklausantį pastatą ir jį pardavusi už 169 400 Eur, nesumokėjo į biudžetą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), o 2018 m. sausio 25 d. pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kuris buvo netenkintas, nes Bendrovė, nesumokėjusi pardavimo PVM, grąžino pagrindiniam akcininkui 113 458 Eur.

5.3. Bendrovės administracijos vadovai (direktoriai) neužtikrino teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimo atitinkamoms institucijoms, netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos organizavimą, nes nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų apskaitos įstatyme (toliau – FAĮ) 16 straipsnio 8 dalies reikalavimo apskaitos duomenis pagrįsti turto ir įsipareigojimų / inventorizavimo duomenimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3, 9, 10 punktų reikalavimų kiekvienais metais prieš sudarant metinę finansinę atskaitomybę atlikti įmonės turto aktyvų ir pasyvų inventorizaciją, taip sudarė sąlygas tam, kad Bendrovės apskaitoje sistemingai nebūtų fiksuojama tikroji jos finansinė padėtis, o kreditoriai nežinotų tikrosios informacijos apie jos faktinę finansinę padėtį, ką direktorius A. K. pripažino Ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00156-18 metu, prisipažindamas kaltu dėl aplaidžios Bendrovės apskaitos vedimo.

5.4. UAB „Technikonus“ turtas buvo nurašomas nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) reikalavimų, tinkamai nepagrindžiant turto nurašymo, nes septyniais nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d. sudarytais Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktais neteisėtai buvo nurašytos ne mažiau kaip 35 065,92 Eur vertės medžiagos, kaip sunaudotos susijusios įmonės UAB „Kranų technika“ (buvęs pavadinimas – UAB „Technikonus LT“), tačiau nurašymas nebuvo pagrįstas privalomais buhalterinės apskaitos dokumentais, už nurašytas medžiagas ir darbus nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros. Suinteresuoti asmenys procesiniuose dokumentuose nepateikė objektyvių ir patikimų argumentų ir neįrodė, kad buvo pagrindas nurašyti turtą, nepaaiškino, kodėl medžiagos, sunaudotas darbams atlikti, buvo nurašomos už darbus ir medžiagas neišrašant sąskaitų faktūrų UAB „Kranų technika“, nors suinteresuotas asmuo A. K. prisipažino kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

5.5. Bendrovės administracijos vadovai (direktoriai) neužtikrino, kad nebūtų sudarytas nuostolingas 2018 m. sausio 5 d. transporto priemonės perleidimo sandoris su akcininke M. S., taip pablogindami finansinių sunkumų turėjusią įmonės padėtį, o vėliau ir privedusių ją prie nemokumo.

5.6. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti administratorės pareiškimą ir pripažinti UAB „Technikonus“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

6. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytų įmonės tyčinio bankroto požymių teismas nurodė:

6.1. Ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo vertinti, kad Bendrovės su akcininku G. S. 2015–2016 metais sudarytos 9 paskolų sutartys buvo nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi Bendrovei sandoriai, kurių vykdymas reiškė nepagrįstai didelę finansinę naštą, jog jie buvo sudaryti sąmoningai blogai valdant Bendrovę, turėjo reikšmės jos nemokumui ar jau nemokios Bendrovės padėties esminiam pabloginimui. Pagal ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą akcininkas turėjo teisę skolinti Bendrovei lėšas. Nustatytas palūkanų dydis viršijo ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte imperatyviai numatytą draudimą sudarant minėtas paskolos sutartis akcininkui ir Bendrovei susitarti dėl palūkanų, viršijančių paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normas, galiojusias paskolos sutarties sudarymo momentu. Tačiau nėra pagrindo sutikti, kad dėl to, jog akcininkui G. S. mokėtos didesnės palūkanos, Bendrovei buvo padaryta 11 312,94 Eur žala, susidaranti iš skirtumo tarp palūkanų sumos pagal sutartis ir palūkanų sumos pagal Lietuvos banko normas. G. S. tuo laikotarpiu, kai Bendrovė dar nebuvo nemoki, faktiškai buvo išmokėta 386,14 Eur daugiau, nei numatė ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir nustatė Lietuvos banko normos. Apskaičiuota 19 359,73 Eur palūkanų suma pagal paskolos sutartyse numatytas palūkanų normas akcininkui G. S. pagal bylos duomenis faktiškai išmokėta nebuvo, todėl nebuvo padaryta 11 312,94 Eur žala.

6.2. 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. 277 231,14 Eur paskolų grąžinimo sandoriai akcininkui G. S. buvo nuostolingi įmonės sandoriai, kuriais buvo pabloginta Bendrovės, kuri tuo metu jau turėjo ilgalaikių finansinių sunkumų, finansinė padėtis ir kurie esminiai prisidėjo prie to, kad Bendrovė tapo nemoki, o jos veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į jos skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. 2017 m. rugsėjo 28 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirikime protokolo Nr. 23 nutarimu akcininko G. S. balsais, sudarančiais 88,75 procentus visų balsų, nutarė parduoti Bendrovės pastatą, esantį, Janonio g. 1, Panevėžyje, už 140 000 plius (be PVM), siekiant stabilizuoti Bendrovės finansinius srautus, gautus už pastatą pinigus paskirti daliniam jos finansinių įsipareigojimų mažinimui bei veiklos finansavimui. Turtą pardavus UAB „Eismo valdymo sistemos“ už 169 400 Eur (su PVM), pirkėja 2017 m. lapkričio 15 d. pervedė UAB „Technikonus“ 34 900 Eur, 2017 m. gruodžio 7 d. – 124 500 Eur. Apie 70 procentų lėšų, gautų už pastato pardavimą, nesumokėjus valstybės biudžetui pardavimo PVM, 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimais buvo pervesta akcininkui G. S. jo Bendrovei suteiktų paskolų grąžinimui, o ne apyvartinių lėšų trūkumui finansuoti, Bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti, kaip kad buvo nutarta visuotiniame akcininkų susirinkime.

6.3. Pagal BUAB „Technikonus“ pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis yra nustatytas pagrindas pripažinti, kad 2018 m. sausio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią Bendrovė akcininkei M. S. pardavė automobilį Audi A5, (duomenys neskelbtini), už 3 083 Eur, taip pat buvo ekonomiškai nenaudingas sandoris, prisidėjęs prie tuo metu jau nemokios Bendrovės finansinės padėties pabloginimo. Likus maždaug mėnesiui iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Technikonus“ ir apie du mėnesius iki lizingo pabaigos termino, M. S., UAB „Technikonus“ buvusio direktoriaus A. K. dukra, 2018 m. sausio 5 d. tiesiogiai UAB „Swedbank Lizingas“ sumokėjo 3 083,11 Eur už minėtą transporto priemonę už UAB „Technikonus“, taip ją išpirkdama iš lizingo bendrovės. 2018 m. sausio 5 d. Pabaigos aktu UAB „Swedbank lizingas“ perdavė UAB „Technikonus“ nuosavybės teisę į minėtą automobilį. 2018 m. sausio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Bendrovė pardavė M. S. automobilį už 3 083,11 Eur, t. y. už lizingo bendrovei sumokėtą sumą, nors Bendrovės balanse buvo nurodyta, kad jos likutinė vertė buvo 8 550 Eur, todėl vien pagal šiuos duomenis Bendrovė patyrė 5 467 Eur nuostolį, kas buvo konstatuota ir Ikiteisminio tyrimo metu gautoje 2019 m. balandžio 29 d. Specialisto išvadoje. Tikėtina, kad patirtas nuostolis galėjo būti ir 8 186,89 Eur, nes nemokumo administratorė pateikė duomenis, jog pagal viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenis automobilio vertė buvo 11 270 Eur. Sandoris sudarytas Bendrovei esant nemokiai ir likus vos mėnesiui iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą, nesąžiningą schemą, buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas, dar labiau pablogino nemokios Bendrovės finansinę padėtį.

6.4. Byloje esančių įrodymų visuma, Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie BUAB „Technikonus“ finansinę būklę iš pirminių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitų duomenų, 2022 m. birželio 1 d. į bylą VMI pateikti duomenys apie UAB „Technikonus LT“ (UAB „Kranų technika“) išrašytas sąskaitas faktūras bylai aktualiu laikotarpiu patvirtina, kad UAB „Technikonus“ su UAB „Kranų technika“ sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi Bendrovei, nes, juos vykdydama, Bendrovė patyrė ženklius nuostolius, turėjusius neigiamos įtakos jos mokumui. Vykdant darbus pagal su UAB „Kranų technika“ sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis „Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus“, surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d., nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės UAB „Technikonus“ priklausiusios medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos. Į 2019 m. sausio 22 d. nemokumo administratorės prašymą UAB „Kranų technika“ atsakė, kad rašytinių sutarčių nebuvo. Iš 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninio laiško duomenų galima spręsti, kad UAB „Kranų technika“ pripažino, jog UAB „Technikonus“ iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM arba 39 726,14 Eur su PVM, tačiau šioms sumoms sąskaitos faktūros neišrašė. Nors 2019 m. vasario 23 d. rašte UAB „Technikonus Lt“ nurodė, kad nemokėjo Bendrovei, nes ji darbus atliko netinkamai ir padarė nuostolių, tačiau minėtame elektroniniame laiške atliktų darbų trūkumai ir defektai neminimi. Iš VMI pateiktų duomenų apie UAB „Kranų technika“ išrašytas sąskaitas faktūras bylai aktualiu laikotarpiu galima spręsti, kad objektuose, kuriuose dirbo UAB „Technikonus“, užsakovė UAB „Kranų technika“ išrašė sąskaitas faktūras objekto užsakovams, tačiau už darbus UAB „Technikonus“ neišrašė sąskaitų faktūrų ir neapmokėjo.

6.5. Pagal 2017 m. spalio 3 d. sąskaitą faktūrą TECH6979 už „Gembinį kraną“ pinigų suma nuo 10 646 Eur sumažinta iki 3 630 Eur ir tik ji įtraukta į UAB „Technikonus“ apskaitą.

6.6. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti administratorės pareiškimą ir pripažinti UAB „Technikonus“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais.

7. Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte teismas nurodė:

7.1. Tai, kad UAB „Technikonus“ apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir nesilaikant BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 9, 12, 21 straipsnių reikalavimų, patvirtina Konsultacinė išvada, kurioje nustatyta, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. UAB „Technikonus“ apskaita nebuvo vedama tinkamai, ji galėjo būti tvarkoma aplaidžiai arba apgaulingai, kadangi apskaita neatitiko BAĮ reikalavimų, nėra galimybės nustatyti, ar atsargos buvo apskaitytos grynąja realizavimo verte, ar jos tikrai buvo reikalingos Bendrovės veikloje ir ar jos egzistavo fiziškai, nėra galimybės nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžių ar struktūros.

7.2. Panevėžio apygardos prokuratūroje Antrajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00156-18, kurio metu buvo gauta 2019 m. balandžio 29 d. Specialisto išvada ir joje konstatuota, kad UAB „Technikonus“: 2017 metais nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3, 9, 10 punktų nurodymais, nes prieš sudarant metinę finansinę atskaitomybę finansiniai rezultatai nebuvo įvertinti atlikus inventorizaciją; nevykdė FAĮ 16 straipsnio 8 dalies nurodymų „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis“, nes tyrimui nepateikė 2017 m. įsakymo dėl komisijos sudarymo, piniginių lėšų kasoje, ilgalaikio ir trumpalaikio turto, atsargų ir kt. buhalterinių sąskaitų likučių inventorizacijos aprašų, neatliko turto inventorizacijos pagal norminių aktų reikalavimus; turto realizavimas ar nurašymas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais ir nefiksuotas apskaitoje, todėl nebuvo vadovautasi BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nurodymais: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 12 straipsnio 1 dalies nurodymais: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti 2018 m. Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Įtariamuoju apklaustas A. K. dėl netinkamo Bendrovės apskaitos vedimo kaltu prisipažino visiškai, todėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2019 m. liepos 4 d. nutarimu, kurį patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 06-2­00156-18 esant BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šis įrodymas turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis).

7.3. Iškėlus UAB „Technikonus“ bankroto bylą, 2018 m. kovo 27 d. balanse apskaityto materialaus turto vertė buvo 252 375 Eur, bet buvęs įmonės vadovas A. K. nemokumo administratorei perdavė įmonės turtą, kurio bendra vertė finansinės atskaitomybės duomenimis buvo 62 159,37 Eur. Kadangi nebuvo perduotas visas įmonės apskaitos turtas, administratorė pareiškė ieškinį dėl 189 977,63 Eur žalos priteisimo iš buvusių vadovų A. K. ir D. V. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019, kuris paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-349-464/2020, ieškinys buvo atmestas. Teismas nustatė, kad buvęs vadovas A. K. neužtikrino tinkamos bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, nes didelės vertės balanse apskaitytos medžiagos buvo panaudotos įmonės veikloje, tačiau nenurašytos. Nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad buvęs vadovas A. K. neužtikrino tinkamos Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo. Dėl netinkamo apskaitos vedimo negalima nustatyti aplinkybių dėl net 190 000 Eur vertės medžiagų panaudojimo Bendrovės veikloje.

7.4. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti administratorės pareiškimą ir pripažinti UAB „Technikonus“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu.

8. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos įmonės tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo teismas nurodė:

8.1. UAB „Technikonus LT“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2016 m. lapkričio 28 d., kurios pavadinimas 2018 m. balandžio 16 d. buvo pakeistas į UAB „Kranų technika“. UAB „Technikonus“ ir UAB „Kranų technika“ buvo tarpusavyje susijusios įmonės, nes nuo UAB „Kranų technika“ įsteigimo iki 2017 m. sausio 2 d. vieninteliu įmonės akcininku buvo G. S., kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „Technikonus“ akcininku, turinčiu 88,75 procentų balsų daugumą. Nuo 2017 m. sausio 2 d. UAB „Kranų technika“ akcininkais buvo G. S. (67 procentai), UAB „Technikonus“ (1 procentas), D. V. (16 procentų), A. G. (A. G.) (16 procentų). Nuo 2017 m. liepos 3 d. UAB „Kranų technika“ akcininkai buvo G. S. (51 procentai), UAB „Technikonus“ (1 procentas), D.V. (24 procentai), A. G. (24 procentai). G. S. nuo UAB „Kranų technika“ įsteigimo iki 2018 m. spalio 24 d. užėmė direktoriaus pareigas, nuo 2018 m. spalio 24 d. šios įmonės vadovu buvo A. G. Abi įmonės iš esmės vykdė tą pačią arba labai panašią veiklą, susijusią su gamybinių kranų gamyba ir montavimo darbais.

8.2. Per 2017 metus į UAB „Kranų technika“ buvo perkelta dalis UAB „Technikonus“ veiklos, į ją perėjo dirbti darbuotojai, UAB „Technikonus“ pagal tarpininkavimo sutartį perleido turėtas teises platinti įmonių veikloje reikalingas prekes iš savo tiekėjų. 2017 metais UAB „Technikonus“ veikla buvo organizuojama taip, kad UAB „Technikonus“ atitektų sąnaudos ir nuostoliai, o visas pelnas buvo perkeltas į UAB „Kranų technika“. VMI sąskaitų duomenys rodo, kad UAB „Kranų technika“ ūkinę veiklą vykdė su AB „Rokiškio sūris“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, UAB „Iremas“, UAB „Elga“, su kuriais anksčiau dirbo UAB „Technikonus“. UAB „Kranų technika“ dalis akcijų buvo perrašyta UAB „Technikonus“ darbuotojams, iš kurių trys darbuotojai D. V., A. G., E. K. tuo pačiu metu dirbo abiejose įmonėse. UAB „Kranų technika“ taip pat perėmė iš UAB „Technikonus“ ofiso įrangą – 2017 m. spalio 23 d. dviejose sąskaitose faktūrose Nr. TECH7005 nurodyta, kad UAB „Technikonus“ parduoda pirkėjui UAB „Kranų technika“ 1 103,47 Eur vertės ofiso veiklos daiktus (baldus, šaldytuvą ir kt.), du kompiuterius, spausdintuvą 3 387,87 Eur vertės. UAB „Technikonus“ apskaitoje apskaityta sąskaita faktūra Nr. TECH7005 1 103,47 Eur. Daiktai, kurie vienoje iš sąskaitų išbraukti, nebuvo perduoti ir nemokumo administratorei ir, tikėtina, liko UAB „Kranų technika“.

8.3. UAB „Technikonus“ turėjo išskirtines teises palankesnėmis kainodaros ir apmokėjimo sąlygomis platinti prekes, tačiau šias teises ir prekių platinimo veiklą ji perleido UAB Kranų technika“, kai 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 2016.12.01/01, pagal kurią UAB „Technikonus“ įsipareigojo parduoti UAB „Kranų technika“ gamintojų GIGA, spol. S.r.o., Ikusi Electronica S.L.U., SKLADOVA TEHNIKA prekes su 5 procentų tarpininko antkainiu, o 2017 m. vasario 1 d. sudarė Priedą prie sutarties, pagal kurį UAB „Kranų technika“ gavo išskirtines teises platinti aukščiau nurodytų gamintojų prekes ir parduoti jas UAB „Technikonus“. Po to UAB „Technikonus“ nebe pati pirko prekes tiesiogiai iš gamintojų, o jas pirko pagal tarpininkavimo sutartį per tarpininką UAB „Kranų technika“ ir mokėjo tarpininkavimo mokestį. Tai turėjo įtakos įmonės pajamoms, o ilgalaikėje perspektyvoje sumažino ir jos mokumą.

8.4. UAB „Technikonus“ darbuotojai UAB „Kranų technika“ objektuose dirbo 2017 m. spalio– gruodžio mėnesiais ir 2018 m. sausio mėnesį, UAB „Technikonus“ nurašė medžiagas / gaminius į UAB „Kranų technika“ objektus, tačiau nurodytu laikotarpiu už darbus ir medžiagas UAB „Technikonus“ neišrašė sąskaitų faktūrų UAB „Kranų technika“ ir apmokėjimo iš UAB „Kranų technika“ negavo. Taigi UAB „Kranų technika“, nepatyrusi sąnaudų, faktiškai gavo pajamas iš savo užsakovų už UAB „Technikonus“ atliktus darbus, o UAB „Technikonus“ patyrė tik sąnaudas ir pajamų negavo.

8.5. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti administratorės pareiškimą ir pripažinti UAB „Technikonus“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimu tyčiniu iš esmės pagal visus teisinius pagrindus patenkintas visiškai (tik dalis faktinių aplinkybių pripažinta nesudarančiomis tyčinio bankroto požymių), todėl pareiškėjai, kurios naudai priimamas sprendimas, iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteisiamos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. 8 712 Eur išlaidas patvirtina įrodymai, o jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Byla sudėtinga, didelės apimties, joje ruošiant procesinius dokumentus reikėjo susipažinti ir vertinti didelės apimties rašytinius finansinės apskaitos dokumentus, byloje dalyvavo šeši dalyvaujantys byloje asmenys, todėl teismas pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

10. Suinteresuotas asmuo M. S. atskirajame skunde prašo pripažinti, kad: jos dalyvavimas civilinėje byloje buvo nepagrįstas ir neteisėtas; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties 112 ir 113 punktuose nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados: „Transporto priemonės pardavimo sandoris <...>, buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą, nesąžiningą schemą, buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas ir dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę padėtį“ yra nepagrįstos ir naikintinos; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies nutarimas, kuriuo iš suinteresuoto asmens M. S. priteista 1 742 Eur bylinėjimosi išlaidų, yra negaliojantis ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismas konstatavo, kad Bendrovės ir suinteresuoto asmens M. S. sudarytas transporto priemonės sandoris buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą, nesąžiningą schemą. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis tuo, kad sandoris sudarytas įmonei tapus nemokiai ir likus vos mėnesiui iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės nemokumas nebuvo akivaizdus, nemokumo momentą teismas grindė tikėtinumu, todėl ir išvada, kad automobilio pardavimo sandoris buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą schemą negalima.

10.2. Teismo išvada apie automobilio pardavimo nenaudingumą yra neteisinga, nes pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis buvo su variklio ir automatinės greičių dėžės defektais. Nors teismas vertino, kad automobilis buvo be minėtų defektų, nes bendrovės ir UAB „Swedbank lizingas“ transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje defektai nebuvo paminėti, tačiau tokio tipo sandoriuose, kai lizingo gavėjas formaliai perka iš lizingo davėjo automobilį, neaptariami nei trūkumai, nei kitokios išpirkimo sąlygos. Už automobilio gedimus atsako lizingo gavėjas, šiuo atveju – Bendrovė. Teismo išvada prieštarauja įprastai ūkinei praktikai.

10.3. Teismas, nustatydamas automobilio vertę, rėmėsi pareiškėjos iš interneto atspausdinta VšĮ „Emprekis“ informacija. Toks dokumentas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis aptariamo automobilio vertę, nes internetinio puslapio šaltiniai nėra aiškūs ir žinomi. Suinteresuoto asmens pateiktas banko pavedimas patvirtina, kad ji po keleto mėnesių pardavė automobilį už 5 000 Eur. Ši kaina turėtų būti vertės atskaitos tašku.

10.4. Teismas, darydamas išvadą, kad automobilio vertė buvo virš 11 000 Eur, nevertino, jog Bendrovė automobilį eksploatavo daugiau nei trejus metus, o 2015 m. jį buvo įsigijusi už 12 996,96 Eur, todėl sunkiai tikėtina, kad automobilio vertė pasikeitė mažiau nei 2 000 Eur, ypač atsižvelgiant į tai, jog automobilis buvo su defektais. Pažeidus lizingo sutartį, lizingo davėja būtų pardavusi automobilį iš varžytynių už kainą, kuri sudarytų 60 procentų automobilio vertės, nuo 5 000 Eur tai sudarytų 3 000 Eur. Tai atitinka kainą, už kurią buvo parduotas automobilis suinteresuotam asmeniui.

10.5. Teismas neįvertino aplinkybių, kad Bendrovė vėlavo mokėti lizingo įmokas, todėl, nepardavusi automobilio, būtų turėjusi padengti nuostolius ir mokėti netesybas. Teismas neįvertino, kad automobilio turėjimas Bendrovei kainavo – draudimo įmokos, remontas, techninis aptarnavimas. Sprendimas parduoti automobilį, siekiant nepažeisti lizingo sutarties, nedidinti įsiskolinimų, buvo protingas sprendimas.

10.6. Teismas neįvertino, kad suinteresuotam asmeniui M. S., kaip smulkiajai verslininkei, nebuvo žinoma apie Bendrovės nemokumą. Pagal Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus nemokumas nebuvo akivaizdus. Teismas neįvertino, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė pagrindinis bendrovės akcininkas, byloje nėra įrodymų, kad jis būtų informavęs suinteresuotą asmenį apie savo ketinimus.

10.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad automobilio pardavimas turėjo įtakos Bendrovės nemokumui ir dėl to, jog net ir hipotetinis keleto tūkstančių eurų skirtumas tarp vertės, už kurią, patvarkęs automobilį suinteresuotas asmuo pardavė trečiajam asmeniui, ir tos vertės, už kurią įsigijo iš Bendrovės automobilį, neturi esminės reikšmės Bendrovės mokumui. Byloje nustatyta, kad Bendrovės įsiskolinimai siekė šimtus tūkstančių, todėl keli tūkstančiai eurų nekeistų bendrovės nemokumo.

10.8. Apeliantė nepagrįstai įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, nes ji įsigijo automobilį ne kaip smulkioji akcininkė, o pirkėja. Smulkiojo akcininko teisė į informaciją apie Bendrovę yra ribojama. Teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą. Dalyvavimas byloje turi būti susijęs su teisėmis ir pareigomis, tačiau neaišku, kokias teises ir pareigas suinteresuotas asmuo pažeidė. Teismo nutartyje nei viena aplinkybė nėra susijusi su suinteresuoto asmens, kaip mažosios akcininkės, teisėmis ir pareigomis.

10.9. Apeliantė, kaip Bendrovės akcininkė, nurodė, kad nežino aplinkybių, susijusių su faktiniais pagrindais, kuriuos įrodinėjo pareiškėja. Vienintelis dalykas, apie kurį galėjo pasisakyti suinteresuotas asmuo, tai automobilio pirkimas–pardavimas, kurį ji pirko ne kaip mažoji akcininkė, o kaip pirkėja. Suinteresuotas asmuo mano, kad į bylą turėjo būti įtraukta kaip liudytoja. Todėl ir bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos tik iš priešpriešinį suinteresuotumą byloje turinčių asmenų. Tačiau jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad suinteresuotas asmuo visgi byloje turėjo dalyvauti suinteresuoto asmens procesiniu statusu ir yra pagrindas iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dalis turėtų būti tik simbolinė, proporcinga suinteresuoto asmens dalyvavimui.

11. Pareiškėja BUAB „Technikonus“ atsiliepime į suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

11.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad transporto priemonės sandoriu, sudarytu Bendrovei esant nemokiai, sudarius jį vos likus vienam mėnesiui iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo padaryta 5 467 Eur žala, vertinant pagal ikiteisminio tyrimo metu pateikta? 2019 m. balandžio 29 d. Specialisto išvadą, arba ne mažesnė kaip 8 186,89 Eur žala, vertinant pagal administratorės pateiktus Vs?I? „Emprekis“ duomenis. Pagal lizingo sutartį transporto priemonės įsigijimo kaina buvo 12 966,96 Eur. Suinteresuotas asmuo M. S. 2018 m. sausio 5 d. sumokėjo 3 083,11 Eur suma? tiesiogiai UAB „Swedbank Lizingas“. Tą pačią dieną UAB „Technikonus“ pardavė transporto priemonę akcininkei M. S. už 3 083,11 Eur, t. y. įmokos likutį, o ne realią transporto priemonės kainą. Dėl šių priežasčių sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas.

11.2. Suinteresuoto asmens argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad Bendrovė nemokėjo įmokų. Jeigu Bendrovė transporto priemonės nebūtų išpirkusi, Bendrovė būtų pardavusi transporto priemonę ir likutį pasidengusi, o likusią sumą būtų grąžinusi Bendrovei. Bendrovė iš aprašomo sandorio negavo naudos. Tai, kad tuo metu Bendrovė turėjo lėšų, patvirtina įrodymai, jog Bendrovė pardavė pastatą, esantį Janonio g. 1, Panevėžyje, už 140 000 Eur (plius PVM). Vs?I? „Emprekis“ duomenys yra patikimi ir teismu? praktikoje laikomi leistinais įrodymais transporto priemonių rinkos vertei nustatyti. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų apie kitokią transporto priemonės vertę, neprašė skirti ekspertizės. Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad transporto priemonė buvo su defektais. Perpardavimo kaina neatspindi tikrosios automobilio kainos. Suinteresuoto asmens argumentai, kad transporto priemonė buvo parduota jai, kaip fiziniam asmeniui, nereikšmingi, nes ūkiniame sandoryje ji dalyvavo kaip fizinis asmuo, tačiau, pasinaudodama savo, kaip akcininkės, įtaka įmonei, nusipirko automobilį už mažesnę kainą, taip padarydama žalą įmonei.

11.3. Byloje nustatytos aplinkybės dėl transporto priemonės pardavimo sandorio turės prejudicinę galią kitoms byloms tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens. Šioje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu kitoje byloje suinteresuotam asmeniui gali būti reiškiamas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar žalos atlyginimo. Šios bylos išsprendimas gali sukurti teises ir pareigas suinteresuotam asmeniui, todėl ji pagrįstai įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu.

11.4. Suinteresuoto asmens M. S. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, ji prašė visą pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, ji yra įmonės akcininkė, kuri prieš įmonės bankrotą sudarė įmonei nenaudingą sandorį, kuris vertintinas kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių. Suinteresuoto asmens M. S. statusas nesiskiria nuo kitų suinteresuotų asmenų, todėl teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė visiems suinteresuotiems asmenims po lygiai.

12. Suinteresuotas asmuo UAB „Kranų technika“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir pareiškimą dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad paskolos grąžinimo akcininkui G. S. metu, 2017 m. spalio–gruodžio mėnesiais, Bendrove? vykdė įprasta? komercine? veikla?, sudarė naujas sutartis. Tai patvirtina 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškėjos ir UAB „Infina“ sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. PN17/12-1, kurios 1.4 punkte nurodytas nuomos terminas – 5 metai; 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. Bendrove? įsigijo veiklai reikalinga? ilgalaiki? turtą – dujini? autokrautuvą.

12.2. Paskolos sutartys buvo sudarytos nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. balandžio 4 d., kuriomis kreditorius G. S. įmonei paskolino 166 958 Eur. Pareiškėja neginčijo šių sutarčių, todėl teismas nepagrįstai šias sutartis, kurias sudarė įmonė būdama moki, vertino kaip ekonomiškai nenaudingas įmonei. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2016 m. birželio 2 d. raštu kreditorius prašė įmonės grąžinti 2015 m. gegužės 13 d. suteikta? 4 158 Eur paskola?, 2016 m. birželio 15 d. raštu prašė grąžinti 2015 m. birželio 11 d. suteikta? 40 000 Eur paskola?. Nustatęs, kad Bendrovė tapo nemoki 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, teismas nepagrįstai anksčiau pareiškėjos sudarytus sandorius vertino lyg juos būtų sudariusi nemoki įmonė. Teismas nepagrįstai mokėjimo pavedimus pagal paskolos sutartis vertino ne kaip paskolos sutarties vykdymą (paskolos grąžinimo faktą), o kaip savarankiškus įmonės sandorius. Teismas nepagrįstai vertino atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą laikotarpiu, kai įmonė buvo moki, nevertindamas, kurių kreditorių reikalavimai atsirado anksčiausiai. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad įmonei suteiktų dalies paskolų grąžinimas sudaro pagrindą Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus.

12.3. Prieštaraudama teismo išvadoms, kad Bendrovė dirbo apeliantės UAB „Kranų technika“ objektuose, nurašė medžiagas, kaip sunaudotas šiuose objektuose, tačiau negavo elektroniniuose laiškuose nurodyto jai priklausančio apmokėjimo, teigia, kad VMI sąskaitų faktūrų registrai patvirtina, kad tiek pareiškėja, tiek kreditorė išrašydavo sąskaitas faktūras už parduodamas medžiagas bei atliekamus darbus. Bendrovė patirdavo išlaidas už subrangovų atliekamus darbus, 2017 m. tiesiogiai pirko reikalingas medžiagas, iš Bendrovės medžiagų negavo. Aplinkybes apie apeliantės 2017 m. patirtas veiklos sąnaudas patvirtina trečiųjų asmenų jai išrašytos sąskaitos faktūros. Teismas neprašė įrodymų pateikti, todėl jų nevertino.

12.4. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino Bendrovės vadovo vienašališkai sudarytus Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, kurie apeliantei nebuvo pateikti. Įrodymai neatitinka įrodymams keliamo patikimumo reikalavimo, nes juos parengęs A. K. buvo pripažintas kaltu dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jie buvo parengti per itin trumpą laiką, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d. Nėra įrodymų, kad medžiagos bei komplektuojami gaminiai buvo sunaudoti gamybinėje veikloje, o ne buvusio vadovo pasisavinti. Materialiai atsakingam asmeniui medžiagų sunaudojimo, o ne pasisavinimo versija yra palankesnė. Teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai neįrodo, jog UAB „Kranų technika“ neužbaigė darbų, tačiau nebuvo aktyvus ir neišreikalavo iš trečiųjų asmenų darbų užbaigimo aktų. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja darbus atliko tinkamai.

12.5. Teismas darydamas išvadą, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta tyčinio bankroto prezumpcija, neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė ir apeliantė priklauso tai pačiai įmonių grupei. Pareiškėjai priklauso viena UAB „Kranų technika“ akcija. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad Bendrovės pagrindinė veikla buvo elektros variklių, generatorių, reduktorių ir kitos technologinės įrangos prekyba. Bendrovė vykdė gamybinę veiklą. Apeliantė nevykdė gamybinės veiklos, santykiuose su klientais veikė kaip generalinė rangovė, pasitelkdavo subrangovus, taip pat ir Bendrovę. Tokia veikla tęsiama ir šiuo metu. 2017 m. UAB „Technikonus“ teikiamų paslaugų ir darbų kokybė pradėjo prastėti, t. y. darbai buvo atliekami nekokybiškai, nesilaikoma užsakymo terminų, dėl ko trečiasis asmuo patyrė nuostolių. Trečiasis asmuo buvo priverstas samdyti kitus subrangovus. Tai patvirtina kitų tiekėjų išrašytos sąskaitos faktūros. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė maža įmonė, kuri dėl Bendrovės nemokumo nukentėjo kaip ir kiti kreditoriai, teismo patvirtintas finansinis reikalavimas – 4 567,75 Eur.

12.6. Teismas neįvertino 2019 m. sausio 22 d. apeliantės rašto, atsakymo į prašymą dėl informacijos pateikimo Bendrovės bankroto procese, apie atkliktus darbus ir sudarytas sutartis. 2019 m. vasario 1 d. apeliantė pateikė Bendrovei prašomas sąskaitas faktūras. 2019 m. vasario 23 d. apeliantė pateikė Bendrovei papildomą informaciją ir dokumentus apie sudarytas sutartis, kurių vykdymui buvo pasitelkusi Bendrovę. Bendrovė daugiau nei 3 metus nereiškė apeliantei ieškinių dėl sudarytų sutarčių vykdymo, o tai patvirtina, kad Bendrovė nemanė, jog šios sutartys pažeidžia jos teises. Tai, kad apeliantė 2017 m. iš Bendrovės įsigijo mažos vertės (už 1 103, 47 Eur) turtą – baldus, šaldytuvą ir kt., du kompiuterius, 3 387, 87 Eur vertės spausdintuvą, nereiškia, kad ji perėmė turtą, kadangi Bendrovės veiklai šis turtas nebuvo reikalingas. Bendrovė toliau vykdė veiklą. Turtas nebuvo perduotas neatlygintinai. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantė perėmė iš Bendrovės teises įsigyti medžiagas iš tiekėjų. Nei apeliantė, nei Bendrovė neturėjo išimtinių teisių medžiagų įsigijimui. Jos abi vykdė bendrus pirkimus iš tiekėjų, siekdamos gauti didesnę nuolaidą, ir toks bendradarbiavimas buvo pagrįstas ir naudingas abiems įmonėms. Jos 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė tarpininkavimo sutartį Nr. 2016.12.01/01, kuria bendrus pirkimus iš tiekėjų įsipareigojo atlikti Bendrovė ir parduoti medžiagas kreditorei su 5 procentų marža. Analogiškus pirkimus galėjo vykdyti bet kuri įmonė tokiomis pačiomis sąlygomis.

12.7. Teismas nepagrįstai priteisė iš suinteresuotų asmenų po 1 742,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliantė ir kiti suinteresuoti asmenys nėra atsakovai, jiems nėra pareikšti reikalavimai.

13. Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Kranų technika“ atskirąjį skundą prašo teismo dėl atskirajame skunde pateiktų reikalavimų spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad jai nėra žinomos šalių aptariamos aplinkybės, išskyrus dėl automobilio įsigijimo, todėl apie atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes negali pasisakyti. Pažymėjo, kad apie bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo pasisakė savo atskirajame skunde.

14. Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Kranų technika“ atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

14.1. Teismo išvada, kad Bendrovės bankrotą lėmė buvusio vadovo A. K. veiksmai pagrįsta. Atkreipė teismo dėmesį, kad balansas yra suklastotas, todėl teismas turėjo kreiptis ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl nusikalstamos veikos.

14.2. Atlikus ikiteisminį tyrimą, Panevėžio apygardos prokuratūra priėmė 2019 m. liepos 4 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant padarytų veikų, turinčių nusikalstamų veikos požymių. Šis nutarimas nėra apskųstas. Ikiteisminiame tyrime atmetus prašymą pripažinti bankrotą nusikalstamu, negalima kreiptis į teismą dėl tų pačių aplinkybių civilinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo prašė teismo tenkinti prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo, kadangi yra įsiteisėjęs sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tačiau teismas tokio prašymo netenkino.

14.3. Teismas neįvertino byloje esančių iš VMI gautų sąskaitų faktūrų registrų, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad Bendrovė neišrašė sąskaitų už atliktus darbus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bankroto byloje yra patvirtintas suinteresuoto asmens UAB „Kranų technika“ finansinis reikalavimas, kuris netiesiogiai patvirtina, jog bankrutuojanti bendrovė buvo skolinga UAB „Kranų technika“.

14.4. Teismas neteisingai įvertino paskolos sutartis, sudarytas nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. Jos sudarytos teisėtai ir nebuvo ginčijamos. Teismas nustatė, kad Bendrovė iki 2017 m. pabaigos buvo moki, 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Bendrovė, būdami moki, dengdama seniausiai pradelstus įsiskolinimus, pažeidė atsiskaitymo tvarką. Teismas netinkamai taikė teisės normas, kurios reglamentuoja nemokios įmonės pareigas.

14.5. Bylinėjimosi išlaidos galėjo būti priteisiamos tik iš atsakovės (pareiškėjos), bet ne iš suinteresuotų asmenų, nes suinteresuotiems asmenims byloje nėra pareikšti reikalavimai.

15. Pareiškėja BUAB „Technikonus“ atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Kranų technika“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

15.1. Suinteresuotas asmuo UAB „Kranų technika“ prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, tačiau skundžia tik dalį tyčinio bankroto požymių, todėl skundžiama teismo nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti palikta galioti.

15.2. Akcininkui G. S. paskola buvo grąžinta tokia mokėjimo tvarka: 2017 m. lapkričio 17 d. – 28 800 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. – 4 158 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. – 40 000 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. – 40 500 Eur, viso – 113 458 Eur. Jeigu laikyti, kad Bendrovė nemoki buvo nuo 2017 m. lapkričio 17 d. (taip, kaip nustatyta konsultacinėje išvadoje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021), visi mokėjimai buvo atlikti faktiškai bendrovei esant nemokiai. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą nemokumo momentą, pirmas mokėjimas atliktas prieš įmonei tampant nemokiai, kiti – kai jau įmonė buvo nemoki. Tačiau mokėjimas, kuris atliktas prieš įmonei tampant nemokiai, gali būti vertinamas kaip įmonei nenaudingas sandoris tyčinio bankroto aspektu. Pastarojo mokėjimo metu įmonės finansinė padėtis buvo itin sunki arba artima nemokumo būklei. 2017 m. lapkričio 17 d. sandoris turi būti vertinamas kaip įmonei nenaudingas sandoris, kuris prisidėjo prie įmonės nemokumo sukėlimo ir suteikė kreditoriui G. S. atsiskaitymo pirmenybę prieš kitus kreditorius. 2017 m. gruodžio 14 d. sandoriai turi būti vertinami kaip nenaudingi sandoriai, padidinę įmonės nemokumą, dar labiau pabloginę įmonės turtinę padėtį. G. S. atliktų pirmenybinių mokėjimų suma didelė lyginant su kitas kreditorių reikalavimais bankroto byloje. Paskolų grąžinimas akcininkui buvo reikšmingas įmonės nemokumo atsiradimui / didinimui. Tai vertintina kaip tyčinio bankroto požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus.

15.3. Pinigų grąžinimas akcininkui G. S. yra sandoris. Tai patvirtina CK 1.63 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. spendimas civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021. Tai, kad akcininko reikalavimas buvo atsiradęs anksčiau nei kitų kreditorių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto tyčinio bankroto požymio. Šiuo atveju įmonė, būdami nemoki, nepagrįstai pirmenybę suteikė įmonės akcininkui, jį išskiriant iš kitų kreditorių.

15.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, UAB „Technikonus“ mokėjimai akcininkui G. S. buvo pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu dėl kitu? kreditorių teisiu? pažeidimo, taikyta restitucija – akcininkas G. S. buvo įpareigotas grąžinti neteisėtai gauta? 113 458 Eur suma?. Vykdant nurodyta? teismo sprendimą, UAB „Technikonus“ bankroto bylos metu akcininkas G. S. grąžino įmonei neteisėtai gauta? 113 458 Eur suma?. Tačiau nurodyto teismo sprendimo įvykdymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant šią civiline? byla? dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir vertinant, kokia? įtaką tuo metu įmonės veiklai ir finansinei padėčiai turėjo neteisėti mokėjimai. Tai, kad kitoje byloje sandoriai pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija, nepašalina įmonės ir jos kreditorių teisiu? pažeidimo, nes nepašalina šio sandorio sukeltų pasekmių įmonės nemokumui.

15.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Bendrovės ir susijusios įmonės UAB „Kranų technika“ sandoriai buvo nuostolingi, juos vykdant UAB „Technikonus“ patyrė ženklius nuostolius. Pagal nemokumo administratorės turimus ir byloje esančius įrodymus negalima nustatyti sandoriu? turinio ir tikrųjų vykdymo aplinkybių, nes rašytinės sutartys nebuvo sudarytos ir administratorei nebuvo perduotos. Nėra galimybės nustatyti darbu? kaina?, mokėjimo sąlygas ir kitas sandoriu? vykdymo aplinkybes (kokius darbus ir kada atliko UAB „Technikonus“, kokie darbuotojai dirbo, kokios sąnaudos patirtos, kokia yra faktiškai atliktu? darbu? vertė, koks yra įsiskolinimas pagal kiekviena? iš žodiniu? sutarčių). Nei byla? nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei savo atskirajame skunde apeliantė neatskleidė tikrųjų tarpusavio sandoriu? sąlygų ir vykdymo aplinkybių.

15.6. Pagal administratorės perimtus dokumentus pavyko nustatyti, kad nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d. pagal septynis Gamyboje sunaudotu? medžiagų nurašymo aktus užsakovės UAB „Kranų technika“ atitinkamuose objektuose ji nurašė ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur (be PVM) vertės medžiagas, tačiau Bendrovė neišrašė UAB „Kranų technika“ sąskaitų faktūrų už atliktus darbus ir negavo apmokėjimo. Vadovaujantis 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku, Bendrovė turėjo išrašyti UAB „Kranų technika“ sąskaitas faktūras už 32 831,52 Eur (be PVM), o su PVM – 39 726,14 Eur. Patikrinus VMI pateiktus duomenis apie UAB „Kranų technika“ išrašytas sąskaitas faktūras bylai aktualiu laikotarpiu, nustatyta, kad visuose objektuose, kuriuose dirbo Bendrovė, UAB „Kranų technika“ išrašė sąskaitas faktūras objekto užsakovei, tačiau už darbus UAB „Technikonus“ neišrašė sąskaitų faktūrų ir negavo apmokėjimo iš UAB „Kranų technika“.

15.7. UAB „Persijos žvaigždė“ 2018 m. vasario 23 d. sąskaita faktūra Nr. 000429 yra kito laikotarpio ir nėra įrodymų, jog ši sąskaita būtu? kaip nors susijusi su „Madesta“ objektu ir tariamai UAB „Technikonus“ neužbaigtais darbais. 2018 m. vasario 23 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 000429 (suma 3 396,46 Eur be PVM) nenurodytas objektas, o įvardintas darbu? pavadinimas „gamybos, montavimo ir derinimo darbai“ neleidžia daryti sąsajų su Bendrovės darbais, atliktais „Madesta“ objekte. UAB „Kranų technika“ nei byla? nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nepaaiškina, kodėl 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške rašė, kad šiame objekte Bendrovės dalis 8 300 Eur, jei Bendrovė darbu? neatliko, taip pat nesugebėjo paaiškinti, kodėl Bendrovė negavo mokėjimu?, kai i? šį objektą nurašyta? Bendrovės medžiagų už 9 387,67 Eur (be PVM).

15.8. 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad objekte „IAE“ darbai užbaigti, UAB „Technikonus“ dalis šiame objekte 6 267,52 Eur (be PVM). Šiame objekte pagal 2018 m. sausio 29 d. gamyboje sunaudotu? medžiagų nurašymo akta? UAB „Technikonus“ nurašė medžiagų už 4 244,88 Eur (be PVM). Už šiame objekte atliktus darbus UAB „Kranų technika“ išrašė užsakovei Valstybinei įmonei Ignalinos atomine? elektrine? 2017 m. gruodžio 6 d. sąskaita? faktūrą už 35 380 Eur sumą (nustatyta pagal UAB „Kranų technika“ išrašomu? sąskaitų faktūrų registrą). Tačiau už darbus šiame objekte Bendrovė sąskaitų faktūrų neišrašė ir negavo mokėjimu? iš UAB „Kranų technika“, nors pagal aptarta? 2017 m. gruodžio 1 d. elektronini? laišką UAB „Technikonus“ dalis turėjo būti 6 267,52 Eur (be PVM). UAB „Kranų technika“ atsiliepime ir 2019 m. vasario 23 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad Bendrovė vėlavo atlikti darbus objekte „IAE“ ir jog UAB „Kranų technika“ samdė kita? subrangovę UAB „Maridana“ darbams užbaigti. Tačiau byloje nėra tokius UAB „Kranų technika“ teiginius patvirtinančiu? įrodymu?. Byloje nėra sutarties su Valstybine įmone Ignalinos atomine elektrine, nėra duomenų, kad šiame objekte Bendrovė vėlavo atlikti darbus ir kad UAB „Maridana“ 2017 m. spalio 31 d. sąskaita faktūra MAG Nr. 170213 (suma 2 779,28 Eur be PVM) yra išrašyta objekte „IAE“ (sąskaitoje nenurodytas objektas) ir būtent už Bendrovės neatliktus darbus. Tokia pat situacija yra su kitais objektais – „Elga“, „Nemenčinės mediena“, „Iremas“, „Ekovalitas“, „Arc?ers“, kur UAB „Technikonus“ dirbo, nurašė sunaudotas medžiagas, tačiau sąskaitų faktūrų už darbus neišrašė ir mokėjimu? iš UAB „Kranų technika“ negavo. Veikla buvo organizuojama taip, kad UAB „Kranų technika“ gavo pajamas, o UAB „Technikonus“ patyrė sąnaudas. Iš turimų dokumentų, nemokumo administratorė negali nustatyti, kokia yra tikroji UAB „Technikonus“ darbų, atliktų atitinkamuose objektuose, vertė. Bendrovė atlikdavo darbus užsakovei UAB „Kranų technika“, o sąskaitos faktūros už atliktus darbus nebuvo išrašomos.

15.9. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Bendrovė nepagrįstai atsisakė 10 646 Eur reikalavimo teisės i? UAB „Kranų technika“ pagal 2017 m. spalio 3 d. sąskaita? faktūrą Nr. TECH6979 už Gembini? kraną, kadangi sąskaitoje faktūroje yra įrašas: „taisyta p. S. nurodymu 17-11-13“, išbraukta 10 646 Eur suma ir įrašyta ranka 3 630 Eur suma, tačiau tik 3 630 Eur suma apskaityta Bendrovės apskaitoje. Priežasčių dėl sumos sumažinimo nėra nurodyta. Kreditine? ar debetine? sąskaita nebuvo išrašyta. UAB „Kranų technika“ atskirojo skundo 10.1–10.5 punktuose deklaratyviai nurodo aplinkybes, tačiau nepaaiškina, kaip jos susijusios su nagrinėjama byla ir kaip paneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimo pagrįstumą.

15.10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atitinkamos medžiagos UAB „Technikonus“ buvo nurašytos kaip sunaudotos užsakovės UAB „Kranų technika“ atitinkamuose objektuose. Tai įrodo byloje esantys medžiagų nurašymo aktai. Nepateikta paaiškinimu? ir įrodymu?, kurie galėtų patvirtinti, kad atitinkamuose objektuose UAB „Technikonus“ darbams atlikti naudojo ne savo medžiagas (nurašytas pagal nurašymo aktus), o UAB „Kranų technika“ perduotas medžiagas. Darant prielaida? (nors jai pagrindo daryti nėra), kad Bendrovė darbus vykdė iš UAB „Kranų technika“ tiektu? medžiagų, UAB „Kranų technika“ vis tiek privalėjo priimti ir apmokėti už darbus, tačiau to nepadarė.

15.11. Įrodymai, kuriuos su atskiruoju skundu pateikė UAB „Kranų technika“ neturi būti prijungti prie bylos, nes juos suinteresuotas asmuo turėjo ir galėjo pateikti byla? nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dalis naujai pateiktu? įrodymų yra anglu? kalba, be vertimo i? lietuviu? kalba?. Todėl šie įrodymai neatitinka įrodymu? formai keliamu? reikalavimu? ir tai sudaro dar viena? pagrindą nepriimti pateiktu? įrodymų. Be to, teikiama tarpininkavimo sutartis yra byloje (pareiškimo priedas Nr. 44).

15.12. UAB „Kranų technika“ teiginiai dėl neužbaigtų darbų yra abstraktūs, neaiškūs, neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi suinteresuoto asmens 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodyti objektai, kuriuose dirbo UAB „Technikonus“ ir šiuose objektuose jos atliktu? darbu? vertė (mokėtinos sumos). Suinteresuotam asmeniui tenka procesine? pareiga paneigti elektroniniame laiške nurodytas aplinkybes, tačiau jis to nepadarė. UAB „Kranų technika“ atskirajame skunde kelia nauja? versija?, kad bylai yra svarbūs trečiųjų asmenų užbaigimo aktai, tačiau nepaaiškina, kokiu? konkrečiu? trečiųjų asmenų ir kokie konkretūs aktai ir kokias bylai svarbias aplinkybes jie patvirtintu? ar paneigtu?. Su atskiruoju skundu apeliantė šių aktu? nepateikė i? byla? bei išreikalauti neprašė. Atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi byloje nesančiais įrodymais, kuriu? sąsajumas su byla neaiškus.

15.13. UAB „Kranų technika“ atskirajame skunde nesutinka su įmonės tyčinio bankroto ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte prezumpcijos taikymu, tačiau nenurodo konkrečių argumentu?, kurie paneigtu? pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti minėtą prezumpciją. Byloje įrodžius, kad UAB „Technikonus“ dalis veiklos buvo perkelta i? susijusia? įmone? UAB „Kranų technika“ (tęsiama ta pati veikla, su tais pačiais darbuotojais, su tais pačiais klientais ir pan.), taikytina I?BI? 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta įmonės tyčinio bankroto prezumpcija, o procesine? pareiga paneigti šią prezumpciją tenka suinteresuotam asmeniui UAB „Kranų technika“. UAB „Kranų technika“ atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Technikonus“ ir UAB „Kranų technika“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, tačiau tai tik patvirtina šių įmonių sąsajas, o ne paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas.

15.14. Atskirojo skundo teiginiai, kad Bendrovė ir UAB „Kranų technika“ vykdė skirtinga? veikla? yra deklaratyvūs, nes pagal bylos įrodymus matyti, kad įmonės vykdė ir ta? pačia? veikla? – gamybiniu? kranu? gamybos ir montavimo darbus. Tol, kol UAB „Technikonus“ buvo moki, ji tiesiogiai dalyvaudavo konkursuose. UAB „Technikonus“ susidūrus su finansinėmis problemomis, 2017 metais konkursuose dalyvaudavo UAB „Kranų technika“ ir, laimėjus konkursą, persamdydavo dirbti Bendrovę. Bendrovei bankrutavus, UAB „Kranų technika“ tęsia šia? veikla? su buvusiais bendrovės darbuotojais. Iš VMI pateiktu? ISAF duomenų apie bendrovės išrašytas sąskaitas faktūras matyti, kad UAB „Kranų technika“ pradėjo dirbti ir dirbo su visais tais pačiais klientais, su kuriais iki UAB „Kranų technika“ įsteigimo dirbo Bendrovė (pvz., AB „Rokiškio sūris“, UAB „Vilniaus lokomotyvu? remonto depas“, UAB „Iremas“, UAB „Elga“, kt.). UAB „Kranų technika“ iš UAB „Technikonus“ perėmė konkrečios rangos sutarties vykdymą su klientu UAB „Elga“. Tai taip pat įrodo, kad UAB „Kranų technika“ vykdė tuos pačius gamybiniu? kranu? gamybos ir montavimo darbus, kurios prieš tai vykdė UAB „Technikonus“. Be to, jeigu Bendrovė blogai dirbo, UAB „Kranų technika“ nebūtų perėmusi Bendrovės darbuotojų ir su tais pačiais darbuotojais nebūtų tęsusi tos pačios veiklos.

15.15. Atskirojo skundo argumentas, kad tai, jog suinteresuotas asmuo iš UAB „Technikonus“ įsigijo ofiso veiklos daiktus, nereiškia turto perėmimo ir to, kad šis turtas buvo perduotas atlygintinai, turi būti vertinamas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, patvirtinančiomis veiklos ir darbuotoju? perkėlimą i? susijusia? įmone?. 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Kranų technika“ ir Bendrovė sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 2016.12.01/01. 2017 m. vasario 1 d. sudarė Priedą prie Tarpininkavimo sutarties Nr. 2016.12.01/01. Taigi UAB „Technikonus“ savo teises platinti atitinkamu? gamintoju? produkcija? perleido UAB „Kranų technika“. Tai įrodo, kad Bendrovės veiklos dalis, susijusi su prekių platinimu, buvo perkelta i? UAB „Kranų technika“.

15.16. UAB „Kranų technika“ teigia, kad iš įmonės nepagrįstai priteista 1 742 Eur bylinėjimosi išlaidu? atlyginimo, nes ji nėra atsakovė. Tokia pozicija nepagrįsta, nes suinteresuotas asmuo prašė atmesti visa? pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, be to, byloje nustatyta įmonės tyčinio bankroto prezumpcija dėl bankrutavusios įmonės veiklos perkėlimo i? suinteresuoto asmens įmone?, taip pat nustatyti nuostolingi sandoriai su apeliantės įmone. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ne suinteresuoto asmens naudai.

16. Suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Kranų technika“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

16.1. Nuo 2017 m. gruodžio 20 d. suinteresuotas asmuo D. V. buvo atostogose ir laikiname nedarbingume (įskaitant stacionaru? hospitalizavimą Santaros klinikose), todėl anksčiau nebuvo teisinio pagrindo nutraukti darbo sutarti? su atšauktu buvusiu vadovu D. V. D V. sutiko būti paskirtas Bendrovės vadovu pateikdamas sąlyga? – jeigu jam bus perduoti visi Bendrovės dokumentai bei turtas, t. y. jeigu D. V. turės visa? detalia? informacija? apie įmone? (jos padėti?, sandorius ir kt.), kad galėtu? tinkamai vykdyti įmonės vadovo funkcijas. D. V. iš karto po jo paskyrimo pateikti tik suvestiniai įmonės finansiniai duomenys – 2017 m. rugsėjo 30 d. duomenimis sudarytas preliminarus balansas – patvirtino įmonės mokumą. Per visa? D. V. buvimo formaliai paskirtu įmonės vadovu laiką, jam nebuvo perduotas įmonės turtas, finansiniai bei kiti dokumentai (sutartys, sąskaitos ir kt.). D. V. atliko aktyvius veiksmus, siekiant sužinoti realia? įmonės ūkinę-finansinę padėti? – organizavo įmonės turto inventorizacijas, reikalavo atsakingu? asmenų paaiškinimu? ir kt. Per protinga? terminą negavęs informacijos, būtinos įmonės vadovo funkcijoms vykdyti, neperėmęs įmonės turto, dėl sveikatos pablogėjimo, D. V. atsistatydino iš įmonės vadovo pareigu?. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. V. nedalyvavo veiksmuose, kurie skundžiamoje teismo nutartyje įvardinami kaip įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotos įrodymų vertinimo taisyklės tyčinio bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad iš esmės nei UAB „Kranų technika“, nei įmonės pagrindinio akcininko G. S., nei D. V. veiksmai nebuvo tyčiniai, atlikti sąmoningai siekiant pabloginti įmonės būklę. Teismas neįvertino, kad šie asmenys nežinojo ir neturėjo objektyvios galimybės žinoti apie tikrąja? įmonės finansine? padėti?, o jiems pateikti finansiniai duomenys nerodė įmonės finansiniu? sunkumu?. Įmonės vadovas A. K. teikė tiktai suvestinius įmonės apskaitos duomenis – balansus, pelno (nuostoliu?) ataskaitas ir kt. – kuriu? duomenys iki pat 2018 m. sausio pabaigos finansiniu? sunkumu? nerodė. Teismas nevertino, kad minėti suvestiniai įmonės apskaitos duomenys (juose pateikiami finansiniai įmonės rodikliai) suklaidino ir kitus kreditorius, įmonės akcininkus bei buvusi? paskirta? vadovą, profesionalius rinkos dalyvius, šiuo atveju, savo veikloje nuolatos atitinkamus duomenimis vertinti turinti? banką AB „Citadele“, kuris, remdamasis minėtais duomenimis, vertino įmonės finansine? padėti? kaip gera? ir dar 2017 m. gruodi? sudarė su įmone atitinkamus finansavimo sandorius. D. V. iniciatyva bei reikalavimu atliktu? įmonės turto inventorizacijų metu buvo nustatytas 137 260,90 Eur neatitikimas tarp įmonės buhalterinėje apskaitoje nurodytos ir faktiškai inventorizuotu? įmonės atsargu? vertės. Net ir įvertinus nustatytus neatitikimus apskaitytose bei faktiškai turėtose įmonės turto apimtyse, įmonės turtas (407 355,91 Eur) dar buvo daugiau nei pakankamas, kad padengti visus žinomus įmonės įsipareigojimus (347 652,45 Eur), o puse? įmonės turto vertės, atėmus nebeturimu? atsargu? verte? (203 677,96 Eur), dar viršijo pradelstus įmonės įsipareigojimus, kuriu? dalis, 2017 m. lapkričio 17 d. grąžinus G. S. dali? paskolos, vėlgi buvo dar labiau sumažinta.

16.3. Aplinkybe?, kad nebuvo žinoma apie tikrąja? (bloga?) įmonės finansine? padėti? patvirtina ir įmonės sudaryti sandoriai 2017 m. pabaigoje: sudaryta naujos gamybinės bazės tolimesnei įmonės veiklai (nuo 2018 m. sausio 1 d.) nuomos sutartis su šios bazės (ja? sudarančiu? statiniu?) savininke UAB „Infina“; įsigytas naujas autokrautuvas, reikalingas tolimesnei įmonės veiklai ir kt. Suinteresuotu? asmenų byloje veiksmai yra teisėti, jais buvo siekiama įmonės veiklos išsaugojimo.

16.4. Teismas nepagrįstai konstatavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus.

16.5. Vertinant Bendrovės atliktus mokėjimus G. S., būtina pažymėti, kad teismas neįvertino, jog tuo metu suinteresuotiems asmenims nebuvo žinomi įmonės finansiniai sunkumai ir tai neleido pagrįstai manyti, kad įmonei įvykdžius jau kuri? laika? pradelstus finansinius įsipareigojimus G. S. , įmone? nebeturės galimybių įvykdyti visu? kitu? įsipareigojimu? savo kreditoriams. Teismas neįvertino, kad įmonės akcininku? 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu gautas už pastato pardavimą lėšas reikėjo paskirstyti ir apyvartiniu? lėšų trūkumui finansuoti, ir daliniam esamu? įmonės finansiniu? įsipareigojimu? padengimui. Įmonės akcininku? sprendimas nenuginčytas, galiojantis – privalėjo būti vykdomas. Mokėjimai G. S. buvo atlikti griežtai laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punkte, 2 dalyje numatyto mokėjimu? eiliškumo. Teismas nepagrįstai neįvertino ir tos aplinkybės, kad visi mokėjimai G. S. buvo atliekami ne vien iš įmonės turto (pastato) pardavimo įplaukų, o gavus kitas įplaukas iš kitu? įmonės pajamu? šaltiniu?. I? byla? pateikti išrašai iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos patvirtina, kad pirmąjį mokėjimą G. S. (28 800 Eur) įmone? atliko ne vos gavusi 2017 m. lapkričio 15 d. įplaukas už parduota? pastatą, o tiktai 2017 m. lapkričio 17 d., gavusi to paties dydžio įplaukas (28 800 Eur) iš UAB „Kranų technika“. Antrąjį mokėjimą G. S. įmone? atlikto tiktai suderinusi su AB „Citadele“ banku ateinančiu? metu? veiklai reikalingu? apyvartiniu? lėšų finansavimą už mažesnes (5 procentu?) metines palūkanas, nei nustatytos su G. S. sudarytose paskolos sutartyse, bei planuojant artimiausiu metu gauti įplaukas iš UAB „Kranų technika“ už 2017 m. gruodžio 1 d. el. laiške minimu? užsakymu? vykdymą, t. y. turint alternatyvius finansavimo bei įplaukų šaltinius.

16.6. D.V. neginčija, kad tuo atveju, jeigu įmone? tinkamai įvykdė atitinkamus užsakymus – įmone? turi ir privalo gauti sutarta? atlygi? – ir jeigu atitinkamos įmonės sąskaitos UAB „Kranų technika“ nebuvo išrašytos iki bankroto bylos iškėlimo, atitinkamus mokėjimo dokumentus UAB „Kranų technika“ turėjo (turėtu?) pateikti administratorė. Tačiau iš UAB „Kranų technika“ pateiktu? paaiškinimu? bei juos pagrindžiančiu? įrodymu? (specialisto išvados apie pagaminta? netinkamu? parametru? kraną ir kt.), akivaizdu, kad tarp Bendrovės ir UAB „Kranų technika“ egzistuoja objektyvūs ginčai dėl UAB „Kranų technika“ pareigos ir Bendrovės teisės gauti apmokėjimus už atitinkamu? užsakymu? vykdymą – UAB „Kranų technika“ ginčija šia? įmonės teise?, motyvuodama netinkamu (nekokybišku, vėlavusiu ir t. t.) užsakymu? vykdymu. Nemokumo administratorės pateiktas A. K. 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninis laiškas apie įmonės prognozuotas gauti įplaukas is? UAB „Kranų technika“ nepaneigia minėto ginčo tarp Bendrovės ir UAB „Kranų technika“ egzistavimo ir (ar) objektyvumo, o teismo nutartyje nenurodyta aplinkybių ar teisiniu? argumentu?, jog UAB „Kranų technika“ neturėjo faktinio ar teisinio pagrindo ginčyti įmonės teise? i? visa? ar dali? apmokėjimo už nurodomus užsakymus. Aplinkybe?, kad tarp Bendrovės ir UAB „Kranų technika“ egzistavusi? ginčą dėl įmonės teisės ir UAB „Kranų technika“ pareigos sumokėti visa? ar dali? užsakymu? kainos (ne)egzistavimo pirmosios instancijos teismas nutartimi is? esmės išsprendė palankiai Bendrovei, nėra pakankama išvadai apie galimai tyčini? įmonės bankrotą.

16.7. Nutartimi nustatytas bylinėjimosi išlaidu? paskirstymas lygiomis dalimis prieštarauja imperatyviems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos galėtų būti paskirstytos suinteresuotiems asmenims tiktai individualiai įvertinus kiekvieno jų atsakomybės mastą (laikantis proporcingumo principo).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų ir nagrinėjamo ginčo esmės

17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

18. Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Technikonus“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

19. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l punkte, 2 punkte, 4 punkte ir 5 punkte numatytais pagrindais, taip pat nurodė, kad taikytina ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies l punkte įtvirtinta įmonės tyčinio bankroto prezumpcija.

20. Iš atskirųjų skundų turinio darytina išvada (tai pažymima ir pareiškėjos viename atsiliepime į atskirąjį skundą), kad nei viena iš apeliančių neginčija teismo nutarties dalies, kuria BUAB „Technikonus“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu dėl to, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai bei netinkamai ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto ir kt.

21. Apeliantė UAB „Kranų technika“ atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažino tyčiniu:

21.1. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dėl nuostolingų sandorių su M. S., UAB „Kranų technika“ sudarymo, dėl nuostolingų paskolos G. S. grąžinimo sandorių.

21.2. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu dėl to, kad paskolos G. S. grąžinimo sandoriais buvo pabloginta Bendrovės, kuri turėjo ilgalaikių finansinių sunkumų, turtinė padėtis ir šie sandoriai prisidėjo prie to, jog Bendrovė tapo nemoki, o įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiamam tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo pradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

21.3. Nustatęs, jog yra ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija dėl to, kad Bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į UAB „Kranų technika“, kad UAB „Kranų technika“ perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis.

22. Apeliantė M. S. ginčija skundžiamos teismo nutarties motyvuojamąją dalį dėl nuostolingo sandorio su ja sudarymo ir išvados, kad šis sandoris buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą schemą.

23. Abi apeliantės ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš jų Bendrovės naudai priteisimo.

24. Apeliantė M. S. atskirajame skunde taip pat prašo pripažinti, kad jos dalyvavimas byloje buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

25. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismą riboja atskirųjų skundų teisinis ir faktinis pagrindai. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020 suformavo teismo praktiką, kad pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytu pagrindu, kyla ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyje nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (žr. paminėtos nutarties 19 punktą). Taigi, nors apeliantė UAB „Kranų technika“ atskirajame skunde prašo panaikinti visą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį, tačiau nei vienai iš apeliančių neginčijant pirmosios instancijos teismo nutarties pripažinti BUAB „Technikonus“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, ši teismo nutarties dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, kadangi apskųsta nebuvo.

26. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliacijos ribas apibrėžia būtent atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, todėl atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomi pagrindai, kuriais taip pat ginčijama skundžiama nutartis, negali išplėsti bylos nagrinėjimo ribų. Suinteresuotas asmuo D. V., norėdamas išplėsti bylos nagrinėjimo ribas, turėjo procesinę teisę teikti atskirąjį skundą, o ne atsiliepimu į atskirąjį skundą kelti klausimus, kurie nėra keliami atskiruosiuose skunduose.

Apeliantės M. S. prašymas pripažinti, kad jos dalyvavimas byloje buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme

27. Apeliantė teigia, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato būtinybės į bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje dalyvaujančiais asmenimis įtraukti visus bankrutuojančios bendrovės akcininkus. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio nėra aišku, su kokiomis teisėmis ir pareigomis susijęs jos dalyvavimas byloje. Apeliantė mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ji, sudarant transporto priemonės pirkimo sandorį, dalyvavo ne kaip akcininkė, o kaip pirkėja.

28. Įmonių bankroto įstatyme nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimu bankroto byloje, ĮBĮ specialiai nereglamentuoja.

29. Pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Aptariamu atveju matyti, kad pareiškėja prašyme dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu suinteresuotu asmeniu nurodė apeliantę M. S., turinčią 11,25 procentus įmonės akcijų (ĮBĮ 1 straipsnio 9 dalis), įsigijusią iš Bendrovės transporto priemonę pagal pirkimo sandorį, kurį teismas skundžiama nutartimi pripažino kaip nuostolingą, priešingą Bendrovės interesams. Suinteresuotas asmuo teikė byloje atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą (dokumento registracijos Nr. DOK-3183). Suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi prašymo pašalinti ją iš byloje dalyvaujančių asmenų. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tokio klausimo nenagrinėjo. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja aplinkybes, kad ji neturėjo suinteresuotumo bylos baigtimi.

31. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Dėl apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Taigi, apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

32. Aptariamu atveju suinteresuotas asmuo (apeliantė) pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodžiusi aplinkybių, kurias nurodo atskirajame skunde. Apeliantė pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negali ginčyti, įrodinėdama aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių atskirojo skundo argumentai dėl apeliantės M. S. dalyvavimo byloje suinteresuoto asmens statusu pagrįstumo nenagrinėtini ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų

33. Apeliantė UAB „Kranų technika“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2018 m. sausio 5 d. UAB firmos „Elektronas” ir UAB „Kranų technika” tarpusavio atsiskaitymų akto kopiją, gausybę PVM sąskaitų–faktūrų kopijų. Iš atskirojo skundo argumento matyti, kad apeliantė šiais įrodymais siekia pagrįsti savo 2017 m. veiklos sąnaudas. Apeliantė taip pat pateikė 2016 m. gruodžio 1 d. tarpininkavimo sutarties Nr. 2016.12.01/01 kopiją.

34. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą su apeliantės UAB „Kranų technika“ prašymu priimti naujus įrodymus nesutiko, pažymėjusi, kad tai, jog, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė klaidingas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, negali pateisinti naujų įrodymų teikimo, įrodymai galėjo ir turėjo būti teikiami pirmosios instancijos teisme, apeliantė buvo atstovaujama advokato padėjėjos ir turėjo žinoti apie tenkančią įrodinėjimo pareigą, dalis įrodymų teikiami anglų kalba.

35. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

36. 2016 m. gruodžio 1 d. tarpininkavimo sutarties Nr. 2016.12.01/01 kopija yra byloje ir yra priimta pirmosios instancijos teismo, todėl šis dokumentas pakartotinai nepriimamas apeliacinės instancijos teisme.

37. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kitais įrodymais, konstatuoja, kad visus įrodymus apeliantė turėjo, galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, buvo atstovaujama profesionalios atstovės – advokato padėjėjos, todėl apeliantei galėjo / turėjo būti žinoma įrodinėjimo pareiga. Dalis įrodymų pateikta užsienio kalba – neišversti į lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

38. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad apeliantė nepagrindė CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujai teikiamą įrodymą ar kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Taip pat nepagrindė, kokią esminę reikšmę sprendžiamam klausimui naujai teikiami įrodymai turi. Apeliante?s teise? įrodinėti ir teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme nebuvo nei suvaržyta, nei apribota. Teikti įrodymus pagrįsti savo poziciją apeliante? turėjo pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai jos netenkina priimta teismo nutartis. Todėl pateikti įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nėra priimami.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų įmonės tyčinio bankroto požymių

39. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

40. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

41. Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

42. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. 113 458 Eur vertės mokėjimo pavedimus, kuriais akcininkui G. S. buvo grąžintos pagal paskolos sutartis Bendrovei paskolintos lėšos, vertino kaip dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarytus ekonomiškai nenaudingus sandorius, lėmusius įmonės nemokumą. Teismas sprendė, kad pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirikime protokolo Nr. 23 nutarimą Bendrovės pastatas, esantis Janonio g. 1, Panevėžyje, už 140 000 Eur plius (be PVM) turėjo būti parduotas siekiant stabilizuoti įmonės finansinius srautus, gautus už pastatą pinigus paskirti daliniam įmonės finansinių įsipareigojimų mažinimui bei veiklos finansavimui, tačiau apie 70 procentų lėšų, gautų už pastato pardavimą, nesumokėjus valstybės biudžetui pardavimo PVM, buvo pervesta akcininkui G. S. jo Bendrovei suteiktų paskolų grąžinimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2A-817-1120/2021, išnagrinėjęs ieškovės BUAB „Technikonus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019 pagal ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl minėtų 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. 113 458 Eur vertės paskolos grąžinimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nurodytus mokėjimus akcininkui G. S. pripažino negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, taikė restituciją, įpareigojo atsakovą grąžinti neteisėtai gautus 113 458 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė, būdama faktiškai nemoki, ginčijamais sandoriais suteikė atsiskaitymo pirmenybę savo pagrindiniam akcininkui atsakovui G. S., 113 458 Eur suma sumažino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais UAB „Panevėžio Lytagra“, UAB „Trukstalis“, UAB „Austecha“, SIA „Magnetiks“, UAB „Certex Lietuva“, UAB „Maridana“, UAB „Emsi“, UAB „Gordijaus varžtai“, UAB „Baltexim“, kurie ginčijamų sandorių metu jau turėjo reikalavimo teisę į ieškovę ir kurių dalis mokėjimų ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo pradelsta, taip pažeisdama šių kreditorių teises, pripažino, kad G. S. nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, numatytos CK 6.67 straipsnio 6 punkte, t. y., kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalis (akcininkas) buvo nesąžininga. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

43. Apeliantė UAB „Kranų technika“ atskirajame skunde su šiuo vertinimu nesutinka ir teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog 2017 m. spalio–gruodžio mėnesiais Bendrovė vykdė įprastinę veiklą, buvo išsinuomavusi negyvenamąsias patalpas penkeriems metams, įsigijo reikalingą dujinį autokrautuvą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

44. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kaip jau minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2A-817-1120/2021 dalyvavo tos pačios šalys – ieškovė (nagrinėjamoje byloje pareiškėja) BUAB „Technikonus“ ir atsakovas (nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo) G. S.. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi paminėtoje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėti nereikia. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2A-817-1120/2021 konstatavo, jog paskolos grąžinimo 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. sandorių metu Bendrovė faktiškai buvo nemoki.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktai, jog įmonė buvo finansiškai pajėgi atlikti kai kuriuos mokėjimus, įvykdydama dalį įsipareigojimų kreditoriams, neeliminuoja galimybės, kad tuo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki ar jos finansinė padėtis buvo sunki, artima nemokumo būsenai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 25 punktas). Taigi vien tik nuomos sutarties galiojimo terminas, įrangos įsigijimas, nepagrindžia Bendrovės geros finansinės padėties ir neįrodo, kad Bendrovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo moki.

46. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu, nustatyta, kad teismas ekonomiškai nenaudingais laikė aptartus 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. paskolų grąžinimo sandorius, o paskolos sutarčių nevertino. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės UAB „Kranų technika“ argumentas, kad pirmosios instancijos neteisingai 2015 m. gegužės 13 d. – 2016 m. balandžio 4 d. sutartis vertino kaip ekonomiškai nepagrįstas.

47. Kaip nepagrįstas taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog kreditorius prašė grąžinti paskolą, kurios terminas buvo suėjęs. Šią aplinkybę įvertino apeliacinės instancijos teismas jau minėtoje byloje, konstatuodamas, kad privalėjimas sudaryti sandorius ieškovei esant nemokiai negali būti apibrėžiamas išimtinai tik prievolės suėjimo terminu. Kitaip tariant, ginčijant sandorius actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, kai nemoki įmonė prioritetiškai atsiskaito su vienu iš kreditorių, sandorio privalomumui pagrįsti nepakanka nurodyti tik tos aplinkybės, jog nemoki įmonė jau buvo pradelsusi atsiskaitymo terminą. Nustačius, kad ginčijamais sandoriais nemoki bendrovė grąžino skolą vienam iš kreditorių (pagrindiniam bendrovės akcininkui), atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad toks sandoris atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko interesais, elgesio standartą. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad paskolų grąžinimas buvo siejamas su ženklios finansinės sumos sutaupymu šio elgesio standarto neatitinka, nes sumažinus įmonės skolą nurodyta suma veikiama išimtinai vieno kreditoriaus, o ne visų nemokios bendrovės kreditorių interesų naudai (kiti ieškovės kreditoriai iš įmonės skolos sumažėjimo naudos negauna) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2A-817-1120/2021 62 punktas).

48. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021 konstatavo, kad Bendrovės akcininkas G. S. nepaneigė CK 6.67 straipsnio 6 punkte nustatytos prezumpcijos, jog nebuvo nesąžiningas, nežinojo, kad Bendrovės finansinė būklė sunki ir tokių sandorių sudarymu pažeidžiami kreditorių interesai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 113 458 Eur išmokėjimas akcininkui G. S. buvo itin reikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtintų nepadengtų finansinių reikalavimų suma yra 277 231,14 Eur.

49. Apeliantės UAB „Kranų technika“ atskirajame skunde teigiama, kad teismas paskolos grąžinimo sutarties vykdymą nepagrįstai vertino ne kaip paskolos grąžinimą, o kaip savarankiškus įmonės sandorius. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

50. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Skolos grąžinimo veiksmai laikytini sandoriais, kuriais siekiama panaikinti paskolos davėjo teisę reikalauti ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti skolą pagal paskolos sutartis.

51. Pasisakant dėl apeliantės UAB „Kranų technika“ argumento, kad paskolos sutartys buvo sudarytos 2015 m. gegužės 13 d. – 2016 m. balandžio 4 d., pirmosios instancijos teismas neįvertino, kurių kreditorių reikalavimai atsirado anksčiau, pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/ 2012). Šiuo atveju akcininkas G. S., žinodamas, jog Bendrovė susidūrė su dideliais finansiniais sunkumai, turėjo suteikti prioritetą ne savo, o kreditorių interesams, nepaisant to, kurių kreditorių reikalavimai atsirado anksčiausiai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paskolų grąžinimo sandoriai akcininkui G. S. buvo ekonomiškai nenaudingi Bendrovės sandoriai, kuriais Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

52. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad 2018 m. sausio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta likus vos mėnesiui iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal kurią Bendrovė akcininkei M. S. pardavė automobilį Audi A5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 3 083 Eur, taip pat buvo ekonomiškai nenaudingas sandoris, sudarytas pagal iš anksto apgalvotą, nesąžiningą schemą, prisidėjęs prie tuo metu jau nemokios Bendrovės finansinės padėties pabloginimo.

53. Apeliantė M. S. atskirajame skunde prašo pripažinti, kad teismo nutarties 112 ir 113 punktuose nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados, t. y. „transporto priemonės pardavimo sandoris [...], buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą, nesąžiningą schemą, buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas ir dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę padėtį“ yra nepagrįstos ir naikintinos. Apeliantė M. S., prašydama panaikinti skundžiamos teismo nutarties 112 ir 113 punktuose išdėstytus motyvus ir jų pagrindu padarytą išvadą, teigia, kad: i) jei teismas, nustatydamas Bendrovės nemokumo momentą, rėmėsi tikėtinumu, negalėjo iš dabartinės perspektyvos vertinti, jog transporto priemonės sandoris buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą, nesąžiningą schemą; ii) teismas neteisingai įvertino sandorio sudarymo naudingumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

54. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės M. S. atskirojo skundo argumentą, kad tuo atveju, jei teismas, nustatydamas Bendrovės nemokumo momentą, rėmėsi tikėtinumu, negalėjo iš dabartinės perspektyvos vertinti, jog transporto priemonės sandoris buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą, nesąžiningą schemą, pirmiausiai todėl, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančių visumos įrodymų pagrindu, skirtingai nei teigia apeliantė M. S., padarė išvadą, kad transporto priemonės sandorio sudarymo, kurio požymis pripažintas tyčinio bankroto požymiu, atlikimo metu, Bendrovė jau neabejotinai buvo nemoki.

55. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 punktą tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio matyti, kad išvada apie tai, jog transporto priemonės pardavimo sandoris buvo iš anksto apgalvotas, padaryta atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.

56. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstą atmeta apeliantės M. S. atskirojo skundo argumentą, kad transporto priemonės pardavimo sandoris Bendrovei buvo naudingas. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad likus maždaug mėnesiui iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Technikonus“ ir apie du mėnesius iki lizingo pabaigos termino, apeliantė M. S. 2018 m. sausio 5 d. tiesiogiai UAB „Swedbank Lizingas“ sumokėjo 3 083,11 Eur už minėtą transporto priemonę už UAB „Technikonus“, taip ją išpirkdama iš lizingo bendrovės. 2018 m. sausio 5 d. Pabaigos aktu UAB „Swedbank lizingas“ perdavė UAB „Technikonus“ nuosavybės teisę į minėtą automobilį. 2018 m. sausio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Bendrovė pardavė apeliantei M. S. automobilį Audi A5 už 3 083,11 Eur, t. y. už lizingo bendrovei sumokėtą sumą, nors įmonės balanse buvo nurodyta, kad jos likutinė vertė buvo 8 550 Eur. Apeliantė M. S. transporto priemonę vėliau pardavė už 5 000 Eur kitam asmeniui.

57. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad transporto priemonės pardavimo sandoriu, sudarytu esant įmonei nemokiai, likus vos vienam mėnesiui iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo padaryta 5 467 Eur žala, vertinant pagal ilgalaikio turto apskaitos kortelę (Elektroninės bylos failas 5, puslapis 329, 480). Vien tik tai, kad apeliantė M. S. transporto priemonę pardavė 1 916,89 Eur brangiau, įrodo, kad sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas Bendrovei, nes pati Bendrovė galėjo tokį sandorį sudaryti. Teisiškai nereikšminga atskirojo skundo aplinkybė, kad automobilis turėjo defektų, nes byloje nėra įrodymų, jog apeliantė M. S., prieš perduodama transporto priemonę, ją suremontavo. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, byloje nėra įrodymų, kad Bendrovė nemokėjo įmokų pagal lizingo sutartį. Be to, Bendrovė galėjo išpirkti transporto priemonę už lėšas, gautas pardavus jai nuosavybės teisę priklausantį pastatą, kuriomis dengė įsiskolinimus akcininkui G. S.

58. Nepaneigtos ir aplinkybės, kad M. S. yra A. K. dukra ir akcininkė, todėl ji nėra visiškai atsitiktinė automobilio pirkėja, o jai turėjo būti žinomos visos aplinkybės dėl aptariamo sandorio sudarymo, kurios susijusios su Bendrovės padėtimi.

59. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutarties 112 ir 113 punktuose nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados, t. y. „transporto priemonės pardavimo sandoris [...], buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą, nesąžiningą schemą, buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas ir dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę padėtį“, yra nepagrįstos.

60. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie BUAB „Technikonus“ finansinę būklę iš pirminių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitų duomenų, bylai aktualiu laikotarpiu patvirtina nemokumo administratorės teiginius, jog UAB „Technikonus“ su UAB „Kranų technika“ sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi Bendrovei, nes, juos vykdydama, Bendrovė patyrė ženklius nuostolius, turėjusius neigiamos įtakos įmonės mokumui.

61. Apeliantė UAB „Kranų technika“, kvestionuodama šias pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, kad ir ji patirdavo išlaidas už subrangovų atliekamus darbus, Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktai netinkami įrodymai, nes juos parengė buvęs vadovas A. K., pripažintas kaltu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, parengti per trumpą laiką, nėra duomenų, kad medžiagos nebuvo pasisavintos, o darbai užbaigti. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams nepritaria.

62. Byloje nėra ginčo, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinių sutarčių. Byloje nustatyta, kad vykdant darbus pagal su UAB „Kranų technika“ sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus (surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d.) nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės UAB „Technikonus“ priklausiusios medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos (elektroninės bylos 5 failas 482–483 puslapis). 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške UAB „Kranų technika“ pripažino, kad Bendrovės iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM, tačiau šioms sumoms UAB „Kranų technika“ PVM sąskaitos faktūros neišrašė ir Bendrovė apmokėjimo negavo (elektroninės bylos 5 failas, 517 puslapis).

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, kad VMI pateikti sąskaitų faktūrų registrai patvirtina, jog ir UAB „Technikonus“ ir apeliantė UAB „Kranų technika“ išrašydavo sąskaitas faktūras už parduodamas medžiagas nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatinėjamų reikšmingų aplinkybių, t. y. tai, kad UAB „Kranų technika“ pirko medžiagas, nepatvirtina, jog jos buvo perduodamos UAB „Technikonus“. Byloje esantys medžiagų nurašymo aktai, kuriuos pasirašė ne tik buvęs Bendrovės vadovas A. K., bet ir kiti atsakingi asmenys, dirbantys pas apeliantę UAB „Kranų technika“ (serviso vadovas E. K.), patvirtina, jog medžiagos buvo sunaudotos užsakovės UAB „Kranų technika“ objektuose. Jei apeliantė siekė įrodyti byloje, kad Bendrovė netinkamai atliko darbus, neužbaigė jų, turėjo šias aplinkybes ir įrodyti (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške neminima, kad Bendrovė darbus atliko netinkamai, vėlavo. 2017 m gruodžio 1 d. elektroniniame laiške netgi nurodyta, kad objekte „IAE“ darbai užbaigti, Bendrovės dalis šiame objekte 6 267,52 Eur (be PVM). Šiame objekte pagal 2018 m. sausio 29 d. Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktą Bendrovė nurašė medžiagų už 4 244,88 Eur (be PVM), tačiau už darbus šiame objekte apeliantė UAB „Kranų technika“ neatsiskaitė. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja atsiliepime į UAB „Kranų technika“ atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, lyginant su 2017 metu? sausio–spalio mėnesiais, UAB „Technikonus“ sąnaudos nesumažėjo, tačiau pajamos iš veiklos sumažėjo daugiau kaip septynis kartus. Tai rodo, kad UAB „Technikonus“ atlikdavo darbus, patirdavo sąnaudas, tačiau tikėtina, jog pajamos sumažėjo dėl negauto apmokėjimo už atliktus darbus.

64. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog sandoriai su susijusia įmone UAB „Kranų technika“ Bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio

65. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tyčinis bankrotas yra preziumuojamas, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Esminis IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, kad vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 44 punktas).

66. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020 ir kt.).

67. Nustačius bet kurią iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įvardytų aplinkybių, pareiškėjai nereikia įrodinėti, kad šios aplinkybės lėmė įmonės nemokumą (CPK 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pareiga įrodyti, kad tam tikri veiksmai priežastiniu ryšiu nėra susiję su bankroto kilimu, tenka įmonės dalyviui, valdymo organams bei kitiems proceso dalyviams, kurie siekia paneigti tyčinio bankroto aplinkybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-370/2016).

68. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog per 2017 metus į UAB „Kranų technika“ buvo perkelta dalis Bendrovės veiklos ir turto, į ją perėjo dirbti darbuotojai, pagal tarpininkavimo sutartį Bendrovė perleido UAB „Kranų technika“ turėtas teises platinti įmonių veikloje reikalingas prekes iš savo tiekėjų, 2017 metais UAB „Technikonus“ veikla buvo organizuojama taip, kad UAB „Technikonus“ atitektų sąnaudos ir nuostoliai, o visas pelnas buvo perkeltas į UAB „Technikonus LT“ (UAB „Kranų technika“).

69. Apeliantė UAB „Kranų technika“ neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad UAB „Technikonus“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Kranų technika“. Taigi ši ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui būtina aplinkybė byloje laikytina įrodyta. Apeliantė UAB „Kranų technika“ iš esmės ginčija tik dalį su veiklos ir turto perkėlimu į UAB „Kranų technika“ susijusių aplinkybių, t. y. kad bendrovės vykdė skirtingą veiklą, kad įmonės veiklai reikalingus daiktus apeliantė pirko iš Bendrovės, o ne perėmė, kad tarpininkavimo sutartis buvo naudinga abiem įmonėms.

70. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad UAB „Technikonus“ priklausė vienas procentas UAB „Kranų technika“ akcijų. Tačiau apeliantė UAB „Kranų technika“ nepaaiškina, kaip, jos manymu, ši aplinkybė paneigia teismo išvadas dėl dalies turto, veiklos ir darbuotojų perkėlimo į susijusią įmonę, t. y. kad teismo nustatyti veiksmai nėra susiję su Bendrovės bankroto kilimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad abi įmonės buvo susijusios.

71. Sutikti su apeliantės UAB „Kranų technika“ atskirojo skundo argumentu, kad jos ir UAB „Technika“ vykdomos veiklos buvo skirtingos, nėra pagrindo. Byloje esančios sąskaitos faktūros, komerciniai pasiūlymai, raštai patvirtina, kad abi įmonės vykdė tą pačią arba labai panašią veiklą, susijusią su gamybinių kranų gamyba ir montavimu. Byloje esančiame 2019 m. vasario 23 d. UAB „Kranu? technika“ rašte paaiškinta, kad apeliantė UAB „Kranų technika“ pasirašė su UAB „Elga“ sutarti? ir užbaigė UAB „Technikonus“ pradėtus darbus. Byloje yra 2018 m. sausio 31 d. UAB „Elga“ ir UAB „Kranų technika“ sudaryta rangos darbų sutartis dėl darbu? užbaigimo. Taigi byloje esantis 2019 m. vasario 23 d. UAB „Kranu? technika“ raštas patvirtina, kad UAB „Kranų technika“ ir UAB „Technikonus“ vykdė tuos pačius gamybiniu? kranu? gamybos ir montavimo darbus, ir UAB „Kranų technika“ perėmė UAB „Technikonus“ su UAB „Elga“ sutartimi sulygtų darbų vykdymą. Kad apeliantė UAB „Kranų technika“ perėmė Bendrovės veiklą patvirtino buvęs Bendrovės vadovas A. K., apklaustas liudytoju atliekant ikiteisminį tyrimą, nurodęs, jog žodiniu akcininko G. S. sprendimu į apeliantės įmonę buvo perkelti Bendrovės pardavimai, projektų valdymas, klientų paieška (elektroninės bylos 12 failas, 136 puslapis).

72. Nėra pagrindo sutikti su apeliante UAB „Kranų technika“, kad vien aplinkybė, jog trejus metus nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl sutarčių vykdymo, patvirtina, kad pareiškėja nelaikė, jog sutartys pažeidžia jos teises. Kaip teisingai nurodo pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, vyko ikiteisminis tyrimas, kitų bylų nagrinėjimas, buvo renkami reikšmingi įrodymai.

73. Pasisakant dėl apeliantės UAB „Kranų technika“ atskirojo skundo argumento, kad teismo nustatyta aplinkybe?, jog ji 2017 m. iš UAB „Technikonus“ įsigijo mažos vertės turtą, t. y. ofiso veiklos daiktus (baldus, šaldytuvą ir kt.) 1 103,47 Eur vertės, du kompiuterius, spausdintuvą 3 387,87 Eur vertės, nereiškia, jog ji perėme? turtą neatlygintinai, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog už parduotą turtą apeliantė UAB „Kranų technika“ turėjo atsiskaityti, tačiau UAB „Technikonus“ apskaitoje apskaityta sąskaita faktūra Nr. TECH7005 už 1 103,47 Eur sumą. Daiktai, kurie vienoje iš sąskaitų išbraukti, nebuvo perduoti nemokumo administratorei, sąskaitoje pažymėta, kad daiktai negrąžinti, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, jog tikėtina, kad daiktus apeliantė perėmė. Apeliantė priešingų duomenų nepateikė.

74. Apeliantė UAB „Kranų technika“ teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantė perėmė iš UAB „Technikonus“ teises įsigyti medžiagas iš tiekėjų ir tai patvirtina 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Kranų technika“ ir UAB „Technikonus“ sudaryta Tarpininkavimo sutartis Nr. 2016.12.01/01, pagal kurią, apeliantės vertinimu, abi šalys galėjo vykdyti analogiškus pirkimus tokiomis pačiomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria šiems apeliantės argumentams. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Kranų technika“ ir UAB „Technikonus“ sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 2016.12.01/01. Pagal šia? sutarti? UAB „Technikonus“ įsipareigojo parduoti UAB „Kranų technika“ gamintoju? GIGA, spol. S.r.o., Donati Sollevamenti s.r.l, Ikusi Electronica S.L.U., SKLADOVA TEHNIKA prekes su 5 procentų tarpininko antkainiu. 2017 m. vasario 1 d. buvo sudarytas Priedas prie Tarpininkavimo sutarties Nr. 2016.12.01/01 Nr. l, pagal kurį šalys susitarė, kad galima ir tokia bendradarbiavimo forma, kai UAB „Kranų technika“, dėka savo verslo kontaktų sudaro sąlygas UAB „Technikonus“ įsigyti jos veiklai reikalingą įrangą palankesnėmis kainomis ir sąlygomis nei UAB „Technikonus“ galėtų įsigyti tiesiogiai. Tokiu atveju UAB „Technikonus“ prie tiekėjo kainos moka 5 procentų antkainį, kuris yra atlygis už UAB „Kranų technika“ paslaugą. Taigi pagal aptartą sutartį ir priedą, kaip teigia apeliantė UAB „Kranų technika“, abi šalys galėjo vykdyti analogiškus pirkimus tokiomis pačiomis sąlygomis. Tačiau apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad, vykdant minėtą sutartį, Bendrovė nebe pati pirko prekes tiesiogiai iš gamintojų, o jas pirko pagal tarpininkavimo sutartį per tarpininkę UAB „Kranų technika“ ir mokėjo tarpininkavimo mokestį.

75. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BUAB „Technikonus“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

76. Apeliantė M. S. ir apeliantė UAB „Kranų technika“ atskiruosiuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš suinteresuotų asmenų pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas:

76.1. Apeliantė M. S. teigia, kad su ja ši byla susijusi tik dėl transporto priemonės pardavimo sandorio aplinkybių, kuriame ji dalyvavo kaip fizinis asmuo, kitos byloje nustatinėjamos aplinkybės jai nėra žinomos, todėl bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti iš jos priteisiamos. Jei visgi būtų nuspręsta, kad apeliantė turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, iš jos turėtų būti priteista simbolinė bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga jos dalyvavimui.

76.2. Apeliantė UAB „Kranų technika“ teigia, kad kreditoriai šioje byloje nėra atsakovai, todėl nesutinka su teismo sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų pareiškėjos naudai.

77. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 13 punktas).

78. Tai, kad bankroto byloje teismo priimami procesiniai sprendimai atskirais įmonės nemokumo (bankroto) bylos klausimais yra prilyginami galutiniam procesiniam sprendimui CPK 93 straipsnio prasme ir bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis nurodytame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, jau yra ne kartą įtvirtinta teismų praktikoje. Pavyzdžiui, tokiais yra pripažįstami procesiniai sprendimai dėl kreditorių reikalavimų (ne)tvirtinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-299-407/ 2021), tyčinio bankroto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194-381/2020), pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014) ir pan.

79. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliančių, tiek suinteresuoto asmens M. S., tiek suinteresuoto asmens UAB „Kranų technika“ suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas pareiškėjos suinteresuotumui. Tai patvirtina ir atskirųjų skundų padavimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.

80. Suinteresuotas asmuo M. S. atskirajame skunde ginčija teismo nutarties motyvuojamąją dalį ir išvadą, susijusias su Bendrovės transporto priemonės pardavimo sandoriu apeliantei M. S., t. y. iš dalies ginčija ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį. Apeliantė UAB „Kranų technika“ atskirajame skunde prašo pripažinti visą teismo nutartį negaliojančia, tačiau ginčija teismo nutarties dalį, susijusią su atliktais mokėjimais Bendrovės akcininkui G. S., sandorių su UAB „Kranų technika“ sudarymu, su veiklos ir turto perkėlimu į UAB „Kranų technika“, t. y. iš dalies ginčija ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 3 dalies 1 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius.

81. Šioje nutartyje jau buvo minėta, kad nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno ĮBĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pritarė pirmosios instancijos išvadai, kad Bendrovės transporto priemonės pardavimo sandoriu apeliantei M. S. įmonei buvo padaryta žala. Sandoris kartu su kitais pirmosios instancijos teismo vertintais sandoriais sudarė ginčijamą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį – nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymą, kurio vieno pakanka Bendrovės bankrotui tyčiniu pripažinti. Dėl šių priežasčių nesutiktina su apeliante M. S., kad transporto pardavimo sandoris yra susijęs tik su maža prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu dalimi.

82. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje taip pat pritarė pirmosios instancijos išvadai, kad yra pagrindas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal apeliantės UAB „Kranų technika“ ginčijamus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 3 dalies 1 punkte numatytus požymius.

83. Bylinėjimosi išlaidos neturi būti paskirstytos, proporcingai nustatytų (nenustatytų) tyčinio bankroto požymių (epizodų) daliai. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu bet kuriuo pareiškėjos prašyme nurodytu pagrindu iš esmės reiškia pareiškėjos prašymo visišką patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022).

84. Esant nustatytoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti atskirųjų skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo / neturėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš apeliančių ar turėjo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas jas pareiškėjos naudai iš suinteresuotų asmenų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

85. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

86. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

87. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

88. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49–50 punktai ir juose nurodyta praktika).

90. Pareiškėja BUAB „Technikonus“ prašo priteisti 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo – 1 089 Eur iš suinteresuoto asmens M. S. ir 2 722,50 Eur iš suinteresuoto asmens UAB „Kranų technika“, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2022 m. gruodžio 12 d. sąskaitą faktūrą, 2022 m. gruodžio 14 d. lėšų pervedimo nurodymą) (CPK 98 straipsnis). Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad, nors šioje byloje procesiniai dokumentai yra atsiliepimai i? atskiruosius skundus, tačiau pagal savo esme?, įvertinus atskirųjų skundu? turini? ir apimti, sprendžiamus klausimus ir jų reikšmę, faktiškai yra laikytini atsiliepimais i? apeliacinius skundus, byla yra didelės apimties ir sudėtinga, parengti atsiliepimai yra didelės apimties, išsamūs, pareikalavo dideliu? laiko sąnaudų, pareiškėjos įsitikinimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra protingo, teisingo ir sąžiningo dydžio (CK 1.5 straipsnis).

91. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą 2022 m. gruodžio mėnesį yra 712,20 Eur (1 780,50 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (liet. be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį, įvertinusi darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjai už atsiliepimus į atskiruosius skundus iš kiekvieno suinteresuoto asmens priteistina po 712,20 Eur, t. y. po maksimalią rekomendacijose numatytą sumą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pagrindo priteisti didesnį negu Rekomendacijose nurodytas maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis nėra (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Technikonus“ (juridinio asmens kodas 302033532) iš suinteresuoto asmens M. S. (duomenys neskelbtini) 712,20 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Technikonus“ (juridinio asmens kodas 302033532) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ (juridinio asmens kodas 304427262) 712,20 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.