Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei ir Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. R., atsakovui D. V., jo atstovui advokatui A. K., atsakovui A. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-360-544/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Technikonus“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Divingas“, ieškinį atsakovams D. V., A. K. dėl 189977,63 Eur priteisimo žalai atlyginti ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Teismo nuomone, tokios byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės ir duomenys rodo, kad iki pat bankroto bylos iškėlimo faktiniu UAB „Technikonus“ direktoriumi buvo atsakovas A. K.. Todėl būtent atsakovui A. K., kaip faktiniam bendrovės vadovui, o ne atsakovui D. V. turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo bendrovei netinkamai vykdant bendrovės direktoriaus pareigą perduoti bankroto administratorei visą bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bet tik jei byloje būtų įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Esant išdėstytiems motyvams ir argumentams, ieškinys atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo atmetamas byloje esančių įrodymų pagrindu nenustačius visų jo civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246-6.249 straipsniuose.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 189977,63 Eur žalai atlyginti iš atsakovo A. K.

Kaip jau aukščiau sprendime nustatyta, nors nuo 2017 m. spalio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Technikonus“ bendrovės direktoriumi formaliai buvo atsakovas D. V., tačiau faktiniu bendrovės vadovu (direktoriumi) iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas A. K., kuriam galėtų būti reikalaujama taikyti civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo bendrovei netinkamai vykdant bendrovės direktoriaus pareigą perduoti bankroto administratorei visą bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, jei būtų įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-60-687/2016).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013 ir kt.). Didelis atsakovo neatsargumas arba tyčia taip pat turi būti nustatyti sprendžiant dėl vadovo veiksmų teisėtumo taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Teismo nuomone, byloje neįrodytos visos atsakovo A. K. civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 - 6.249 straipsniuose, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei taikyti.

Byloje nustatyta, kad atsakovas D. V. neįvykdė Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Technikonus“ ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte jam numatyto įpareigojimo teismo nustatytu terminu perduoti bankroto administratorei turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, ko ir pats neginčija. Tačiau šią pareigą įvykdė ir bendrovės dokumentus bei faktiškai bendrovėje buvusį ilgalaikį ir trumpalaikį 62159,37 Eur vertės turtą bankroto administratorei UAB „Divingas“ 2018 m. birželio 1 d., 21 d., 25 d. turto priėmimo – perdavimo aktais perdavė faktinis bendrovės vadovas atsakovas A. K.. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Iš šioje byloje esančių duomenų (balansų 2018 m. vasario 7 dienai, 2018 m. kovo 27 dienai, 2018 m. rugsėjo 11 d. bankroto administratorės ataskaitos kreditoriams, ilgalaikio turto apyvartos, atsargų likučių ir atsargų likučių pagal pajamo dokumentus, 2017 m. spalio 26 d. įsakymo, paaiškinimų ir kt.) nustatyta, kad pagal atsakovo A. K. ir vyr. buhalterės R. V. patvirtintą preliminarų balansą ir kitus buhalterinės apskaitos duomenis 2018 m. vasario 7 dienai bendrovė turėjo 252137 Eur vertės turtą (trumpalaikis turtas 1.1. Atsargos – 209239 Eur; ilgalaikis materialus turtas II - 42898 Eur). Atsakovas A. K. ieškovės bankroto administratorei perdavė 62159,37 Eur vertės turtą.

Teismas nesutinka su ieškovės vertinimu, kad aritmetiškai iš apskaitytos įmonės balanse 252137 Eur turto vertės atėmus bankroto administratorei perduoto 62159,37 Eur turto vertę yra įrodoma atsakovo A. K. kaltais, neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta 189977,63 Eur turtinė žala bendrovei jam netinkamai įvykdžius pareigą perduoti bankroto administratorei turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įmonei, duomenimis.

Pirmiausia, ieškovė žalos dydį įrodinėja ne pagal balanso, sudaryto bankroto bylos iškelti bankroto bylą UAB „Technikonus“ įsiteisėjimo dienai (2018 m. kovo 27 d.), duomenis, kaip tai numatyta ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 dienos nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Technikonus“, bet pagal preliminaraus balanso, sudaryto 2018 m. vasario 7 d., duomenis, ir tokio savo pasirinkimo būtinumo įtikinamai neargumentuoja ir nepagrindžia. Iš bankroto administratorės ataskaitos duomenų matyti, kad bendrovės turto balansas nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienai (2018 m. kovo 28 d.) buvo sudarytas ir jame įrašyti duomenys su balanso duomenimis 2018 m. vasario 7 d. dienai pilnai nesutampa.

Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir tik iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą bei jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan., todėl šie įrodymai turėtų būti vertinami kitų įrodymų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

Iš įmonės balanso 2018 m. vasario 7 dienai, pagal kurio duomenis bankroto administratorė reikalavo perduoti bendrovės turtą ir pagal kurio duomenis apskaičiuota ieškiniu prašoma priteisti žala, nurodyta, kad į BUAB „Technikonus“ balansą įrašyto turto vertė yra 346663 Eur, iš kurio 42898 Eur materialaus turto vertė sutampa su 2018 m. kovo 27 d. balanso duomenimis, tačiau 2018 m. vasario 7 d. balanse atsargų vertė yra 209239 Eur (B.1.1.), o 2018 m. kovo 27 d. balanse – 209476 Eur (A.II) ir nebesutampa.

2018 m. rugsėjo 11 d. bankroto administratorės ataskaitoje nurodyta, jog „iš UAB „Technikonus“ pateikto balanso matyti, kad įmonės turtas 2018 m. kovo 27 d. sudarė 349.307 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas – 46.498 Eur (materialus turtas – 42.899 Eur (mašinos ir įrengimai – 26.949 Eur, transporto priemonės – 11.037 Eur, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai – 543 Eur, kitas materialus turtas – 4.370 Eur), nematerialus turtas – 729 Eur (programinė įranga), finansinis turtas – 2.870 Eur)), trumpalaikis turtas – 302.809 Eur (atsargos – 209.476 Eur, išankstiniai apmokėjimai – 229 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 93.104 Eur, pinigų likutis – 0,00 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2018-03-27 d. siekė 258.852 Eur <...>.“ Byloje nenustatyta, kas sudarė ir patvirtino minėtą balansą, bankroto administratorės ataskaitos kopijoje tokių duomenų nesimato, o atstovas šios aplinkybės negalėjo patikslinti. Šioje ataskaitoje yra pateikta ir bendrovės ilgalaikio turto apyvarta, o joje nurodyta, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė yra 22514,21 Eur, ir ji nesutampa su minėtame balanse nurodyta materialaus turto verte 42889 Eur. Šia suma bankroto administratorė vadovaujasi kaip sudėtine dalimi apskaičiuodama ieškinio sumą, nors iš nurodomo faktinio ieškinio pagrindo ir paaiškinimų teismo posėdyje lyg ir sektų, kad dėl ilgalaikio turto perdavimo (neperdavimo) pretenzijos nereiškiamos ir jo vertė į ieškinio sumą neįeina.

Atsakovas A. K. tvirtina, kad 189977,63 Eur trumpalaikio bendrovės turto (atsargų) bankroto bylos iškėlimo dienai faktiškai nebuvo, nes jis buvo panaudotas anksčiau gamyboje vykdant ūkinę komercinę veiklą. Esminius šio atsakovo argumentus šiuo aspektu patvirtina kito atsakovo D. V. paaiškinimai, pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovo A. K. įsakymą Nr. 2017/V-17-05 pradėtos inventorizacijos dokumentų turinys, 2017 m. lapkričio 8 d. rašytinio paaiškinimo duomenys dėl nustatytų įmonės materialinių vertybių ir apskaitos duomenų neatitikimų. Iš minėtų duomenų nustatyta, kad pagal finansinės apskaitos duomenis bendrovėje turėjo būti 229 194,63 Eur vertės turtas, tačiau pagal inventorizacijos apyrašus Padaliniuose 1- 5A, 10, 12-14 natūroje rastas 91933,73 Eur vertės turtas. Pagal bylos duomenis, inventorizacija nebuvo baigta, aktas nesurašytas, tačiau užfiksuoti faktai patvirtina, kad jau 2017 m. spalio – lapkričio mėnesiais, nors finansinėje apskaitoje ir atsispindėjo, bet jau faktiškai nebuvo 3146,68 Eur vertės prekės (padalinys Nr. 3), 1423,55 Eur ir 1132,78 Eur vertės prekės perkeltos į vykdomų projektų kaštus (padaliniai Nr. 4 ir Nr. 5), 2028 Eur vertės prekės perkeltos į veiklos sąnaudas (padalinys Nr. 10), į veiklos sąnaudas pavėluotai nurašytas 8263,51 Eur vertės trumpalaikis turtas, naudojamas įmonės reikmėms (padalinys Nr. 12), 121469,08 Eur vertės prekių realiai įmonėje nebuvo (padalinys Nr. 13).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Tačiau šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu jis turėtų būti. Duomenys, esantys minėtuose balansuose, yra išvestiniai faktiniai duomenys ir savaime nepatvirtina nei faktinės turto būklės, nei jo egzistavimo natūra, todėl turi būti vertinami ir kitų virš aptartų įrodymų kontekste.

Abu atsakovai iš esmės pripažįsta faktą, kad UAB „Technikonus“ finansinė apskaita buvo vedama nesilaikant jai keliamų įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų, ji neužtikrino tinkamos bendrovės turto apskaitos ir realių finansinių operacijų savalaikio atspindėjimo apskaitoje, dėl atsakovas D. V. realiai ir nebesutiko tęsti bendrovės direktoriaus pareigų ir apie tai informavo akcininką G. S.. Atsakovas A. K., kaip faktinis įmonės direktorius nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių, kurios numatė, kad visi ūkio subjektai turi atlikti inventorizaciją (7 punktas). Šioje vietoje pažymėtina, kad pats atsakovas A. K. kaip faktinis bendrovės vadovas ir buvo atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, turto išsaugojimą, tačiau jis tinkamai šių pareigų nevykdė ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenys apie atsargų judėjimą savalaikiai ir pagal teisės aktų reikalavimus įmonės finansinėje apskaitoje nebuvo atspindėti. Taigi dėl paties atsakovo tinkamo neveikimo jam pačiam ir BUAB „Technikonus“ bankroto administratorei buvo apsunkinta galimybė įrodyti, kad minėto bendrovės turto bankroto bylos iškėlimo laikui nebuvo, kad jo buvo mažiau ar jo vertė buvo kitokia.

Iš kitos pusės, šioje konkrečioje byloje aktualu ir tai, kad atsakovas A. K., vykdydamas teismo nutartį, bankroto administratorei perdavė įmonės dokumentus, įskaitant ir finansinės apskaitos dokumentus (byloje neįrodinėjama, kad pareiga perduoti dokumentus neįvykdyta). Todėl ieškovė turėjo turėti pirminius finansinės apskaitos duomenis, jais naudojosi ruošdama ataskaitą, dalį jų pateikė teismui, todėl turėjo galimybes, įrodinėdama ieškinio pagrindą ir dalyką, remtis ir pirminiais, o ne vien išvestiniais įrodymais, atlikti atitinkamus prekių judėjimo apibendrinimus, apskaičiavimus ir sulyginimus, prašyti skirti ekonominę ekspertizę ir pan. Ir nors, kaip jau minėta, už buhalterinės apskaitos įmonėje tinkamą organizavimą buvo atsakingas įmonės vadovas, tačiau vien formalūs, skirtingų laikotarpių išvestinių dokumentų duomenys, negalint palyginti ir patikrinti pagal atsargų kodus ar kitus objektyviai patikrinamus duomenis kiekvienos iš turto (atsargų) pozicijos su aptariamu laikotarpiu naudotomis atsargomis gamybinėje ūkinėje veikloje, ir esant pakankamai patikimiems įrodymams apie tai, kad ženklios vertės prekių bendrovėje nebebuvo jau 2017 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, nesudaro pagrindo išvadoms, kad nebuvo perduotas realiai bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienai turėtas ieškinyje nurodytos vertės turtas, kad tai patvirtina bendrovei padarytos žalos faktą bei dydį ir kad už tai atsakomybė tenka būtent atsakovui A. K..

Esant sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms, daroma išvada, jog byloje esantys buhalterinės apskaitos duomenys nenuoseklūs, prieštaringi, neaiškūs ir jie nepatvirtina, kad atsakovo A. K. bankroto administratorei neperduoto ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė, jo kiekis ir likutinė vertė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai (2018 m. kovo 27 d.) buvo 189977,63 Eur. Byloje nepaneigta, kad nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. kovo 27 d. vyko gamyba ir buvo turto pokyčių ir galimai keitėsi likutinė turto vertė. Taigi, pagal šioje byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo vertinti, kad dėl minėtų šio atsakovo veiksmų (neveikimo) UAB „Technikonus“ buvo padaryta reali žala neišsaugojus trumpalaikio turto (atsargų), ir, jeigu ji padaryta, neįrodyta, kad jos dydis yra būtent 189977,63 Eur.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, o vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei atsirasti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tuomet, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir jos dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, aukščiau sprendime išdėstytus argumentus ir motyvus, teismas vertina, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų BUAB „Technikonus“ faktinio vadovo A. K. civilinei atsakomybei taikyti, balanse nurodyto ir neperduoto trumpalaikio turto (atsargų) vertę nepagrįstai sutapatindama su nuostoliu ir 189977,63 Eur žalos tokiais veiksmais padarymu. Nurodytai sumai, kaip žalos atlyginimui, priteisti iš šio atsakovo duomenų byloje nepakanka. Ieškovei neįrodžius žalos dydžio, kaip vienos iš būtinų sąlygų atsakovo A. K. civilinei atsakomybei taikyti, o šalims pateikus įrodymus, patvirtinančius labiau tikėtiną išvadą, kad ženklios dalies turto bendrovė nebevaldė dar 2017 m. rugsėjo - spalio mėnesiais, tenkinti ieškinį jame nurodytu pagrindu šio atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Pripažinus, kad atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos byloje neįrodytos, priimamas sprendimas ieškinį atmesti. Kartu tampa nebeaktualūs ieškovės argumentai dėl solidariosios civilinės atsakomybės taikymo, todėl dėl CK 6.6 straipsnio nuostatų taikymo nebepasisakoma.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi ieškinys atmetamas, o atsakovas D. V. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, laiku pateikė tinkamus įrodymus, kad turėjo 1960,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, šios išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovės administravimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB „Technikonus“ (juridinio asmens kodas 302033532) administravimo išlaidų 1960,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi šioje civilinėje byloje Nr.e2-360-544/2019 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Apie turto arešto panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.