Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ nemokumo administratorės UAB „Divingas“ direktoriaus E. S. pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. K., D. V., G. S., M. K. (S.), UAB „Kranų technika“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Technikonus“ nemokumo administratorė UAB „Divingas“ (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų, 3 dalies 1 punkto pagrindais, nes: suinteresuoti asmenys laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; savalaikiai nevykdė kitų jiems įstatymų nustatytų imperatyvių pareigų; buvę įmonės administracijos vadovai sudarė ekonomiškai nuostolingus ir įmonei nenaudingus sandorius, dėl ko įmonė patyrė žalos; buvo apribota kreditorių teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio reikalavimų; netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti duomenų apie įmonę; dalis įmonės turto, veiklos ir darbuotojų buvo perkelti į susijusią su UAB „Technikonus“ įmonę UAB „Kranų technika“ (buvęs pavadinimas – UAB „Technikonus LT“).

2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teisme 2018 m. vasario 19 d. priimtas UAB „Technikonus" akcininko G. S. pareiškimas atsakovei UAB „Technikonus" dėl bankroto bylos iškėlimo. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d., UAB „Technikonus“ iškėlė bankroto bylą, o nemokumo administratore paskyrė UAB „Divingas“. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi su vėlesniais pakeitimais patvirtintas BUAB „Technikonus" kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 277 231,14 Eur.

3. Pareiškėjos vertinimu, surinkti įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas BUAB „Technikonus“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes įmonės valdymo organai nevykdė ĮBĮ 5 straipsnio 2 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje įmonės vadovui ir dalyviui, kiekvienam pagal savo kompetenciją, nustatytos pareigos nedelsiant pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepriklausomai nuo to, koks bus nustatytas UAB „Technikonus“ nemokumo momentas (nuo 2017 m. sausio 1 d. ar nuo 2017 m. lapkričio 17 d. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą).

4. Paaiškino, kad, kadangi, Pareiškėjos vertinimu UAB „Technikonus“ tapo nemoki 2017 m. sausio 1 d. įmonės direktoriaus A. K. vadovavimo laikotarpiu (ėjo vadovo pareigas nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. spalio 9 d., laikinai einančio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. balandžio 24 d.) ir jis ilgą laiką veiklą vykdė su nemokia įmone, bet pareiškimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nepateikė, turi būti pripažinta, jog jis pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl nemokios įmonės bankroto bylos iškėlimo. D. V. (vadovu buvo nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 10 d.) toliau tęsė nemokios ir nuostolingai veikiančios UAB „Technikonus“ veiklą, todėl taip pat nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Per delsimo inicijuoti bankroto bylą laikotarpį bendrovės finansinė situacija ženkliai pablogėjo, ką patvirtina 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 5 d. įmonės finansinių rodiklių pagal finansinės atskaitomybės dokumentus palyginimas: turto balansinė vertė sumažėjo 562 861 Eur (nuo 912 168 Eur iki 34 9307 Eur); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo nuo 567 076 Eur iki 277 231,14 Eur; 2017 metus įmonė baigė su 197 208 Eur, o 2018 metus – su 57 806 Eur nuostoliu, viso – patyrė 255 014 Eur nuostolį. Todėl buvo pabloginta galimybė atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais ir jiems padaryta žala.

5. Pareiškėjos įsitikinimu, byloje turi būti nustatyta, kad 2017 metais UAB „Technikonus“ vadovai, būdami atsakingi už inventorizacijos atlikimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3, 9, 10 punktų nurodymais, nes kiekvienais metais prieš sudarant metinę finansinę atskaitomybę neatliko įmonės turto aktyvų ir pasyvų inventorizacijos. Neorganizuodami inventorizacijos atlikimo, neišleisdami įsakymo ir nesudarydami komisijos jie nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau - FAĮ) 16 straipsnio 8 dalies nurodymų. Ilgametis UAB „Technikonus“ direktorius A. K., neorganizuodamas inventorizacijos atlikimo, pažeidė imperatyvias įmonės veiklos reglamentavimo normas ir sudarė sąlygas tam, kad apskaitoje nebūtų fiksuojama tikroji (blogesnė nei reali) įmonės finansinė padėtis, tuo siekiant nuo kontrahentų ir kreditorių nuslėpti informaciją apie įmonės faktinį nemokumą, ką jis pats pripažino ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu prisipažindamas dėl aplaidžios įmonės apskaitos vedimo. Nurodė, kad nesutinka su suinteresuoto asmens A. K. pozicija, kad pareigos organizuoti inventorizacijas pažeidimas yra nereikšmingas ir nepakankamas bankroto pripažinimui tyčiniu, nes šis pažeidimas turi būti vertinamas kartu su kitais tyčinio bankroto požymiais, jis yra sisteminis pažeidimas, lėmęs netinkamą finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymą, neteisingai atspindėtą įmonės finansinę padėtį, ir už tai jis buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje.

6. Be to, UAB „Technikonus“ turtas buvo nurašomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tinkamai nepagrindžiant turto nurašymo. Surinkti duomenys rodo, kad 7 nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d. sudarytais „Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktais“ neteisėtai, kaip sunaudotos susijusios įmonės UAB „Technikonus LT“, nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės medžiagos, tačiau nurašymas nebuvo pagrįstas privalomais buhalterinės apskaitos dokumentais, nebuvo išrašytos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros bendrovei UAB „Technikonus LT“. 2018 m. sausio 18 d. „Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. 2018/01“, prieš pat bankroto bylos iškėlimą ir nenurodydama turto nurašymo priežasčių ir pagrindų, nuspresta nurašyti 4 401,81 Eur turtą. Nors pagal UAB „Technikonus“ apskaitos duomenis matyti, kad buvo nurašomas ir kitas turtas, administratorei nebuvo perduoti turto nurašymo aktai. Tai leidžia teigti, kad įmonėje turtas buvo nurašytas nepateikiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) ir Pelno mokesčio įstatyme reikalaujamų dokumentų. Todėl administratorė laikosi pozicijos, kad UAB „Technikonus“ valdymo organai, prieš įmonės bankrotą be pagrindo nurašydami didelės vertės įmonės turtą, atliko neteisėtus veiksmus, kuriais tyčia dar labiau pablogino įmonės padėtį.

7. Nurodė, kad nei vienas suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nenurodė argumentų, kurie įrodytų, kad buvo pagrindas nurašyti turtą, nepaaiškino, kodėl medžiagos, sunaudotas darbams atlikti, buvo nurašomos už darbus ir medžiagas neišrašant PVM sąskaitų faktūrų susijusiai įmonei UAB „Technikonus LT“, nors būtent suinteresuotas asmuo A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2017 – 2018 m. UAB „Technikonus“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nuosavo kapitalo, įskaitant ir su medžiagų nurašymu susijusių aplinkybių, jis neorganizavo privalomų kasmetinių inventorizacijų, dėl ko jam teko procesinė pareiga įrodyti, kad buvo pagrindas nurašyti net 35 065,92 Eur vertės medžiagas.

8. Vien suinteresuoto asmens G. S. nurodytas faktas, kad 2017 m. gruodžio 22 d. AB „Citadele“ bankas, įvertinęs Bendrovės finansinę padėtį, suteikė jai 50 000 Eur kreditą nereiškia, kad 2017 m. gruodžio 22 d. Bendrovės finansinė padėtis buvo gera, nes pagal šią kreditavimo sutartį paskola nebuvo suteikta neįvykdžius kreditavimo sutarties sąlygų. Kadangi Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo netinkamai atvaizduota jos finansinė padėtis, tikėtina, kad bankas, spręsdamas dėl kredito suteikimo, vadovavosi finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie neatspindėjo įmonės tikrosios finansinės padėties. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kokius konkrečius dokumentus prieš sudarant kreditavimo sutartį vertino bankas ir kokias konkrečias išvadas dėl įmonės finansinės padėties jis padarė. Be to, būtina įvertinti tai, kad pagal kreditavimo sutartį turėjo būti refinansuojama ankstesnė AB „Citadele“ suteiktas paskola UAB „Technikonus“, o kredito grąžinimas turėjo būti užtikrintas trečiojo asmens svetimo turto hipoteka. Todėl vien tik aptartos kreditavimo sutarties sudarymo faktas yra nepakankamas spręsti apie 2017 m. gruodžio 12 d. buvusią UAB „Technikonus“ finansinę padėtį ir nepaneigia Konsultacinėje išvadoje nustatyto BUAB „Technikonus“ nemokumo momento.

9. Kadangi baudžiamojoje byloje suinteresuotas asmuo A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2017 – 2018 metų UAB „Technikonus“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nuosavo kapitalo, jam teko įrodinėjimo pareiga paneigti įmonės nemokumo momentą nuo 2017 m. sausio 1 d. Tačiau jis dėl įmonės konkrečių finansinių rodiklių nepasisakė ir nenurodė argumentų, kurie paneigtų Konsultacinės išvados duomenis ir skaičiavimus, o teiginį, kad 2017 metais įmonė buvo moki, grindžia ne konkrečiais įmonės finansiniais rodikliais, o abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais, kad 2017 metais įmonė mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius, atsiskaitinėjo su kreditoriais, kurie nepagrįsti, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus patvirtino, kad UAB „Technikonus“ nemokėjo privalomų įmokų nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, dėl ko ji taikė priverstinio poveikio priemones.

10. Nesutiko su suinteresuoto asmens D. V. teiginiais, kad jis neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Technikonus“ bankroto bylos iškėlimo, nes: jis bendrovės nemokumo momentą nuo 2017 m. sausio 1 d. siekia paneigti abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas įrodymų ir konkrečių argumentų; esant nustatytam faktui, kad UAB „Technikonus“ apskaita buvo vedama netinkamai, įrodinėjimo pareiga dėl įmonės nemokumo turi būti perkelta pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį atsakingam už apskaitos tvarkymą D. V., kuris nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 10 d. buvo įmonės; jis įmonės vadovu tapo tuo metu, kai įmonė jau buvo nemoki, nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais, veikė nuostolingai ir tęsdama veiklą dar labiau blogino įmonės finansinę padėtį bei galimybes atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl jis nevykdė jam tenkančių įstatyminių ir fiduciarinių pareigų, taip prisidėdamas prie to, kad įmonės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo; jis nuo 2017 m. kovo 1 d. dirbo susijusioje įmonė UAB „Technikonus LT“ (UAB „Kranų technika“) verslo vystymo vadovo pareigose, o į šią įmonę buvo perkelta UAB „Technikonus“ veikla; jis UAB „Technikonus“ direktoriumi buvo ir tada, kai buvo atlikti neteisėti 113 458 Eur mokėjimai akcininkui G. S., kai buvo sudaryta nuostolinga 2018 m. sausio 5 d. transporto priemonės perleidimo sandoris akcininkei M. K., kai buvo atlikti neteisėti mokėjimai, pažeidžiantys CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką, kai buvo sudaryti 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. sausio 10 d. Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktai.

11. Nemokumo administratorės vertinimu, surinkti įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes įmonės valdymo organai sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius.

12. Akcininkas G. S. su UAB „Technikonus“ 2015-2016 metais sudarė 9-ias paskolų sutartis, pagal kurias bendrovei suteikė 166 958 Eur paskolų, kuriomis Bendrovė įsipareigojo jam mokėti palūkanas, kelis kartus viršijančias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnyje imperatyviai nustatytą leidžiamą dydį. Nustatyta, kad nurodytų paskolos sutarčių pagrindu UAB „Technikonus“ įsipareigojo mokėti jos akcininkui G. S. 7,5 - 8,75 procentų metines palūkanas, kelis kartus didesnės nei komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu, ką patvirtina viešai skelbiami Lietuvos banko skelbiami duomenys. Vertina, kad tokiais veiksmais įmonei buvo padaryta 11 312,94 Eur žala, kurią sudaro skirtumas tarp palūkanų sumos pagal paskolos sutartis ir pagal Lietuvos banko nustatytas normas. Todėl tvirtina, kad sutartys, kurias sudarant buvo pažeisti imperatyvūs ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimai, buvo ir bendrovei nuostolingi bei ekonomiškai nenaudingi sandoriai.

13. Nurodė, kad akcininkui G. S. 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimais neteisėtai buvo pervesti 113 458 Eur. 2017 m. rugsėjo 28 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirikime protokolo Nr. 23 nutarimu vien akcininko G. S. balsais buvo nutarta pritarti bendrovei priklausiusio pastato pardavimui vietoje to, kad būtų inicijuotas įmonės bankroto bylos iškėlimas, o turtas būtų pardavinėjamas ĮBĮ nustatyta tvarka. Šio nutarimo pagrindu UAB „Technikonus“ 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarė preliminarią sutartį su UAB „Eismo valdymo sistemos“ dėl minėto pastato pardavimo už 169 400 Eur (su PVM). UAB „Eismo valdymo sistemos“ 2017 m. lapkričio 15 d. pervedė UAB „Technikonus“ 34 900 Eur, o 2017 m. gruodžio 7 d. – 124 500 Eur. Iš šių lėšų, net nesumokėjus pardavimo PVM, 2017 m. lapkričio 17 d. akcininkui G. S. buvo pervesta 28 800 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. trimis pavedimais pervesta atitinkamai 4 158 Eur, 40 000 Eur, 40 500 Eur, taip jam grąžinant Bendrovei suteiktas paskolas pagal minėtas sutartis. Tokiu būdu vietoje to, kad už parduotą turtą gautos lėšos būtų panaudotos apyvartinių lėšų trūkumui finansuoti, įmonės veiklos tęstinumui užtikrint, net 66,98 proc. lėšų, gautų iš minėto pastato pardavimo, neteisėtai buvo panaudota atsiskaitymui su įmonės akcininku G. S., taip patenkinant tik jo asmeninius interesus, nepagrįstai suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius ir dar labiau pabloginant tuo metu jau buvusios nemokios įmonės padėtį. Šis prejudicinis faktas nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, kuriuo aukščiau nurodyti mokėjimai akcininkui G. S. buvo pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo, akcininkas pripažintas nesąžininga šalimi, taikyta restitucija ir jis įpareigotas grąžinti neteisėtai gautus 113 458 Eur. Todėl tvirtina, kad minėti paskolų grąžinimo sandoriai turi būti vertinami nuostolingais įmonės sandoriais, kuriais dar labiau esminiai buvo pabloginta nemokios įmonės finansinė būklė, o tai pagal teismų praktiką yra tyčinio bankroto požymis.

14. Įvertinus tai, kad aukščiau minėti mokėjimai akcininkui buvo atlikti įmonei jau esant nemokiai, kad neteisėtų mokėjimų mastas yra itin didelis ir sudarė reikšmingą sumą, lyginant su UAB „Technikonus“ bankroto byloje patvirtintų nepadengtų kreditorinių reikalavimų suma – 277 231,14 Eur, vertina, kad vien šie sandoriai, savo pažeidimo masto reikšmingumu ir sukeltomis pasekmėmis, yra pakankami įmonės bankrotui pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes tai tyčiniai, neteisėti sandoriai, kuriais buvo siekiama „išvesti iš įmonės lėšas“, ir tuo dar labiau pabloginti nemokios įmonės turtinę būklę, sumažinti kitų įmonės kreditorių galimybes patenkinti savo turimus finansinius reikalavimus, tuo pačiu įmonės sąskaita tenkinant įmonės akcininko asmeninius turtinius interesus.

15. Dėl UAB „Technikonus“ turto perleidimo įmonės akcininkei M. K. (buvusio UAB „Technikonus“ direktoriaus A. K. dukrai), nemokumo administratorė nurodė, kad ji nuo 2016 m. kovo 15 d. buvo UAB „ Technikonus “ akcininkė, turinti 11,25 proc. visų bendrovės akcijų. Tarp UAB „Technikonus“ ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudaryta 2015 m. balandžio 10 d. lizingo sutartis, pagal kurią lizingo davėjas įsipareigojo lizingo gavėjo UAB „Technikonus“ prašymu įsigyti nuosavybės teise transporto priemonę Audi A5 iš pardavėjo UAB „Eltimo“ ir lizingo pagrindu transporto priemonę išnuomoti UAB „Technikonus“. Lizingo sutartis sudaryta 48 mėnesiams, finansuojama suma 9 917,36 Eur, turto išpirkimo laikotarpio pabaiga 2019 m. kovo 3 d. Pagal lizingo sutartį transporto priemonės įsigijimo kaina buvo 12 966,96 Eur. Automobilis kaip ilgalaikis turtas nebuvo įvestas į UAB „Technikonus“ eksploataciją ir priskirtas konkrečiam darbuotojui. Nėra jokių duomenų, kad automobilis buvo naudojamas įmonės veikloje. Prieš UAB „Technikonus“ bankrotą ir nelaukiant lizingo pabaigos termino, transporto priemonė buvo išpirkta anksčiau termino ir už neįprastai mažą kainą perleista akcininkei M. K.. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. sausio 5 d. M. K. 3 083,11 Eur tiesiogiai sumokėjo UAB „Swedbank Lizingas“ už UAB „Technikonus“, mokėjimo paskirtyje nurodydama sutarties Nr. LT107505, identifikacinį Nr. 724906817, taip transporto priemonę išpirkdama iš lizingo bendrovės. 2018 m. sausio 5 d. Pabaigos aktu UAB „Swedbank lizingas“ perdavė UAB „Technikonus“ nuosavybės teise į automobilį Audi A5. Nors nėra įrodymų, kad UAB „Technikonus“ buvo poreikis parduoti ginčo transporto priemonę, kad tuo buvo siekiama finansinės naudos įmonei ar kad buvo siekiama ją parduoti už maksimalią galimą kainą, bet tą pačią dieną pirkimo pardavimo sutartimi Bendrovė pardavė M. K. transporto priemonę Audi A5 už 3 083,11 Eur, t. y. už lizingo įmokos likutį, sumokėtą lizingo bendrovei, nors automobilio vertė įmonės balanse buvo 8 550 Eur, o rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis buvo 11 270 Eur. Todėl įmonė patyrė nemažesnį kaip 8 186,89 Eur nuostolį (11 270,00 Eur - 3083,11 Eur = 8186,89 Eur). Nors pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad transporto priemonė su defektais (variklio ir automatinės greičių dėžės defektai), tačiau, administratorės vertinimu, sutarties nuostatos apie tariamai blogą automobilio būklę yra fiktyvios, nes nėra jokių patikimų ir leistinų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad pardavimo metu egzistavo kokie nors transporto priemonės defektai (trūkumai), kurie galėjo įtakoti automobilių rinkos vertės pokytį (sumažėjimą). Tariamus transporto priemonės defektus paneigia ir tas faktas, kad 2018 m. sausio 5 d. ją įgyjant iš UAB „Swedbank lizingas“ jokių defektų sutartyje nurodyta nebuvo, Todėl nemokumo administratorė vertina, kad aptartas transporto priemonės pardavimo sandoris, įvertinus tai, kad jis sudarytas įmonei esant nemokiai ir sudarytas likus vos mėnesiui iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą, nesąžiningą schemą, buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas ir dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę padėtį.

16. Dėl UAB „Technikonus“ ekonomiškai nenaudingų ir nuostolingų sandorių su susijusia UAB „Technikonus LT“ sudarymo nemokumo administratorė paaiškino, kad juos vykdant Bendrovė patyrė ženklius nuostolius. Vykdant šias sutartis buvo sunaudotos ir pagal septynis „Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus“, surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d., nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės medžiagos, patirtos darbuotojų darbo užmokesčio ir kitos sąnaudos. Kadangi nemokumo administratorei nebuvo perduotos rašytinės sutartys su UAB „Technikonus LT“ ir kiti jų pagrindu sudaryti dokumentai, negalima nustatyti tarp susijusių asmenų sudarytų sandorių turinio ir nustatyti šių sandorių nuostolingumo priežastis bei kodėl už atliktus darbus nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir UAB „Technikonus“ negavo apmokėjimo. Į 2019 m. sausio 22 d. nemokumo administratorės prašymą UAB „Technikonus LT“ (UAB „Kranų technika“) atsakė, jog rašytinių sutarčių nebuvo, o elektroninis susirašinėjimas taip pat nebuvo pateiktas. Tačiau tarp administratorei perduotų dokumentų yra 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninis laiškas, iš kurio turinio matyti, jog UAB „Technikonus LT“ pardavimų vadovas A. G. nurodė, kad UAB „Technikonus“ gautinos sumos iš UAB „Technikonus LT“ yra 32 831,52 Eur be PVM arba 39 726,14 Eur su PVM. Pagal perduotus dokumentus nemokumo administratorė nurodo nustačiusi, kad UAB „Technikonus“ negavo apmokėjimo iš UAB „Technikonus LT“ už darbus šiuose objektuose (projektuose): UAB „Madesta“, UAB „Elga“, UAB „Nemenčinės mediena“, UAB „Iremas“. Pagal UAB „Kranų technika“ pateiktus duomenis paskutinė UAB „Technikonus“ išrašyta PVM sąskaita faktūra yra 2017 m. spalio 16 d. Nr. TECH6998 (4 319,70 Eur). Tačiau, kaip jau minėta, UAB „Technikonus Lt“ atstovas elektroniniu laišku pripažino, kad UAB „Technikonus“ atliktų darbų, kuriems dar neišrašytos sąskaitos, vertė be PVM buvo 32 831,52 Eur be PVM. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. UAB „Technikonus“ atliko darbų ne mažiau kaip už 32 831,52 Eur, tačiau šiai sumai susijusiai įmonei UAB „Technikonus LT“ PVM sąskaitos faktūros neišrašė ir apmokėjimo negavo.

17. Paaiškino, jog BUAB „Technikonus“ pateikė 2019 m. vasario 8 d. prašymą UAB „Technikonus LT“, kad ši pateiktų informacija apie atliktus UAB „Technikonus“ darbus nurodytus „Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose“, tačiau 2019 m. vasario 23 d. atsakyme UAB „Technikonus LT“ ėmė neigti faktą, kad darbus atliko UAB „Technikonus“ bei kad buvo užskaityti neįvardinti ir niekuo nepagrįsti nuostoliai. Tokius UAB „Technikonus LT“ teiginius paneigia minėto elektroninio laiško turinys, kur jokie darbų trūkumai ir defektai nenurodyti, nurašytų 30 664,11 Eur vertės medžiagų, dėl kurių sunaudojimo objektuose dokumentų nėra, faktas bei faktas, kad pati UAB „Technikonus Lt“ neturėjo darbo jėgos atlikti montavimo darbus.

18. Nurodė, kad, patikrinusi 2022 m. birželio 1 d. į bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LRV FM) pateiktus duomenis apie UAB „Technikonus LT“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bylai aktualiu laikotarpiu, nustatė, jog visuose objektuose, kuriuose dirbo UAB „Technikonus“, užsakovė UAB „Technikonus LT“ išrašė PVM sąskaitas faktūras objekto užsakovams, tačiau už darbus UAB „Technikonus“ neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir negavo apmokėjimo iš UAB „Technikonus LT“. Dėl to vertina, kad UAB „Technikonus“ veikla buvo organizuojama taip, kad UAB „Technikonus“ patyrė tik sąnaudas, o pajamas (finansinę naudą) gavo tik UAB „Technikonus LT“. Pagal pareiškėjo turimus dokumentus negalima nustatyti, kokia yra tikroji UAB „Technikonus“ darbų, atliktų atitinkamuose objektuose, vertė. Be to, nustatyta, kad UAB „Technikonus“ nepagrįstai atsisakė 10 646,00 Eur dalies mokėjimų pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą TECH6979 už „Gembinį kraną“. Sąskaitoje yra įrašas, kad taisyta p. S. nurodymu, išbraukta 10 646,00 Eur ir įrašyta ranka 3 630 Eur, ir tik ši suma buvo apskaityta UAB „Technikonus“ apskaitoje. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Technikonus“ sąnaudos nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. spalio mėnesio sudarė virš 47 000 Eur per mėnesį, pajamos - virš 60 000 Eur per mėnesį, dirbo apie 13 darbuotojų. 2017 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais sąnaudos buvo virš 41 000 Eur per mėnesį, pajamos - virš 7 000 Eur per mėnesį, dirbo 15 darbuotojų. Taigi 2017 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais, lyginant su 2017 metų sausio - spalio mėnesiais, UAB „Technikonus“ darbuotojų skaičius neženkliai išaugo, sąnaudos nesumažėjo, tačiau pajamos iš veiklos sumažėjo daugiau kaip 7 kartus, ir tai paaiškinama tuo, kad UAB „Technikonus“ atlikdavo darbus UAB „Technikonus LT“, o PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus nebuvo išrašomos ir apmokėjimas negaunamas.

19. Pareiškėjos nuomone, aprašyti nuostolingi sandoriai su susijusia įmone UAB „Technikonus LT“ turi būti vertinami kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais įmonei padaryti ne mažesni kaip 43 477,52 Eur nuostoliai (už atliktus darbus neišrašyta sąskaitų už 32 831,52 Eur (be PVM), nepagrįstai atsisakyta 10 646,00 Eur reikalavimo teisės pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979). Šie tyčiniai, neteisėti veiksmai/sandoriai sudaryti prieš įmonės bankrotą, jie pablogino UAB „Technikonus“ finansinę padėtį, jais buvo siekiama išvengti įsipareigojimų UAB „Technikonus“ kreditoriams vykdymo, tuo pačiu sukuriant finansinę naudą susijusiai įmonei UAB „Technikonus LT“, kuri neatlygintinai pasinaudojo UAB „Technikonus“ atliktų darbų rezultatu.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, nemokumo administratorė tvirtina, jog yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas UAB „Technikonus“ tyčinio bankroto požymis, nes, UAB „Technikonus“ esant nemokiai ir prieš pat bankrotą: su akcininku G. S. buvo sudarytos paskolos sutartys, kuriomis UAB „Technikonus“ įsipareigojo mokėti palūkanas, kurios kelis kartus viršija įstatymo ABĮ 15 straipsnyje leidžiamą dydį ir dėl to patirta 11 312,94 Eur žala; UAB „Technikonus“ akcininkui G. S. neteisėtai buvo sumokėta 113 458 Eur; akcininkei M. K. nuostolingai, nes už kelis kartus mažesnę, nei reali kaina, buvo parduota transporto priemonė, tuo padarant ne mažesnę kaip 8 186,89 Eur žalą; buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai su susijusia įmone UAB „Technikonus LT“, kuriais įmonei padaryta ne mažesnė kaip 39 847,52 Eur žala. Šiais sandoriais, sudarytais su susijusiais asmenimis, ženkliai buvo pabloginta nemokios UAB „Technikonus“ finansinė padėtis ir sumažintos kitų kreditorių galimybės gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą.

21. Nemokumo administratorės vertinimu, surinkti įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas BUAB “Technikonus“ bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

22. Nurodė, kad UAB „Technikonus“, būdama nemoki ir neturėdama lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepagrįstai pirmenybę suteikė akcininkui G. S. grąžinant pastarojo suteiktą paskolą aukščiau nurodytais mokėjimais, pažeidė kitų įmonės kreditorių teisės, ir tai yra konstatuota aptartu įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-817- 1120/2021, kuriuo mokėjimai pripažinti neteisėtais. Kadangi BUAB „Technikonus" bankroto byloje patvirtinti 277 231,14 Eur vertės kreditorių reikalavimai, akcininkui G. S. atliktų neteisėtų pirmenybinių mokėjimų suma 113 458 Eur yra itin didelė lyginant su kitų kreditorių nepadengtais reikalavimais. Suinteresuoto asmens G. S. argumentai, kad minėtoje byloje nebuvo vertinta, ar mokėjimai pažeidė CK 6.930¹ straipsnį, teisiškai nereikšmingi ir jie neapriboja teismo teisės nustatyti tokias aplinkybes sprendžiant dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

23. Paaiškino, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog yra pagrindas BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nemokumo administratorės nuomone, aplinkybę, kad UAB „Technikonus“ apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir nesilaikant BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 9, 12, 21 straipsnių reikalavimų, patvirtina šios aplinkybės.

24. Panevėžio apygardos prokuratūroje Antrajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvusiam vadovui A. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus UAB „Technikonus“ apskaitos tvarkymas). Įtariamuoju apklaustas A. K. dėl netinkamo įmonės apskaitos vedimo kaltu prisipažino pilnai, todėl prokuroras 2019 m. liepos 4 d. nutarimu, kurį patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutarė nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) esant BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl šie įrodymai turi oficialaus rašytinio įrodymo galią ir įrodo, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio UAB „Technikonus“ bankroto požymis.

25. Be to, Konsultacinės išvados 36 puslapyje nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 01 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. UAB „Technikonus“ apskaita nebuvo vedama tinkamai, ji galėjo būti tvarkoma aplaidžiai arba apgaulingai, kadangi apskaita neatitiko BAĮ reikalavimų, nėra galimybės nustatyti, ar atsargos buvo apskaitytos grynąją realizavimo verte, ar jos tikrai buvo reikalingos bendrovės veikloje ir ar jos egzistavo fiziškai, nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžių ar struktūros.

26. Nemokumo administratorė vertina, jog tikėtina, kad UAB „Technikonus“ sandoriai su susijusia įmone UAB „Technikonus LT“ nebuvo įforminami rašytinėmis sutartimis ir šie sandoriai nebuvo tinkamai atvaizduojami UAB „Technikonus“ apskaitoje tyčia su tikslu, kad nebūtų galima identifikuoti šių ūkinių operacijų turinio ir patikrinti sandorių su susijusia įmone UAB „Technikonus LT“, t. y. buvo siekiama apsunkinti šių sandorių atsekamumą, dėl to negalima nustatyti UAB „Technikonus“ ūkinių operacijų su susijusia įmone UAB „Technikonus LT“ turinio, dydžio, struktūros. UAB „Technikonus“ laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d. nebuvo atliekama inventorizacija, neišsaugoti registrai (sandėlio apskaitos įsigijimai, nurašymą visų balansinių sąskaitų apyvartos už tikrinamąjį laikotarpį), atsargų apyskaitos kortelės, nepateikti visi turto nurašymo aktai, turto nurašymas įformintas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl negalima patikrinti ir nustatyti turto (prekių atsargų) įsigijimo, panaudojimo įmonės veikloje ir nurašymo aplinkybių.

27. Nurodė, kad iškėlus Bendrovei bankroto bylą, 2018 m. kovo 27 d. balanse apskaityto materialaus turto vertė buvo 252 375,00 Eur, bet buvęs įmonės vadovas A. K. nemokumo administratoriui perdavė įmonės turtą, kurio bendra vertė finansinės atskaitomybės duomenimis buvo 62 159,37 Eur. Kadangi nebuvo perduotas visas įmonės apskaitytas turtas, administratorė pareiškė ieškinį dėl 189 977,63 Eur žalos priteisimo iš buvusių vadovų A. K. ir D. V.. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019, kuris paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-349-464/2020, ieškinys buvo atmestas. Teismas nustatė, kad buvęs vadovas A. K. neužtikrino tinkamos bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, nes didelės vertės balanse apskaitytos medžiagos buvo panaudotos įmonės veikloje, tačiau nenurašytos. Taigi nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad buvęs vadovas A. K. neužtikrino tinkamos bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo. Nurodytoje byloje nebuvo nustatinėjama, kokiuose konkrečiuose objektuose buvo panaudotos apskaitoje apskaitytos ir nenurašytos medžiagos. Pagal perimtus dokumentus to negalima nustatyti, nes, nebuvo atliekamos kasmetinės turto inventorizacijos, nepateikti medžiagų nurašymo aktai (išskyrus kelis šiame prašyme aptartus nurašymo aktus), dėl ko negalima nustatyti, kokios konkrečios medžiagos ir kokiuose konkrečiuose objektuose buvo naudojamos, koks faktiškai atitinkamame objekte nurašytų medžiagų kiekis ir koks faktinis šiame objekte sunaudotų, tačiau nenurašytų medžiagų kiekis. Todėl dėl netinkamo apskaitos vedimo negalima nustatyti aplinkybių dėl net 190 000 Eur vertės medžiagų panaudojimo įmonės veikloje.

28. Apibendrindama nemokumo administratorė tvirtina, kad UAB „Technikonus“ vadovai nesivadovavo FAĮ 4 straipsnio, BAĮ 4 straipsnio reikalavimais, o tai sudaro įmonės tyčinio bankroto požymį, nustatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

29. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos įmonės tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo (dėl dalies turto, veiklos ir darbuotojų perkėlimo į UAB „Technikonus LT“) šioje byloje nemokumo administratorė nurodė, kad UAB „Technikonus LT“ buvo įsteigta 2016 m. lapkričio 25 d., žinant apie UAB „Technikonus“ prastą finansinę padėtį ir palaipsniui per 2017 metus į UAB „Technikonus LT“ buvo perkelta UAB „Technikonus“ veikla, darbuotojai, klientai, išskirtinės teisės platinti medžiagas pagal tarpininkavimo sutartį. 2017 metais UAB „Technikonus“ veikla buvo organizuojama taip, kad UAB „Technikonus“ atitektų sąnaudos ir nuostoliai, o visas pelnas buvo perkeltas į UAB „Technikonus LT“. Susipažinus su VMI prie LR FM pateiktas ISAF duomenimis apie UAB „Technikonus LT“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, matyti, kad UAB „Technikonus LT“ pradėjo dirbti ir dirbo su visais tais pačiais klientais, su kuriais iki jos įsteigimo dirbo UAB „Technikonus“. Vertina, kad turimi duomenys sudaro pagrindą teigti, kad UAB „Technikonus“ buvo privesta prie bankroto tyčia, esant „fenikso sindromo“ požymiams, nes jos veikla ir turtas perkelti į susijusią įmonę UAB „Technikonus LT“ (nuo 2018 m. balandžio 16 d. - UAB „Kranų technika“). UAB „Technikonus LT“, perėmusi UAB „Technikonus“ darbuotojus, toliau vykdė ir vykdo tą pačią gamybinių kranų gamybą ir montavimo darbus, perėmė UAB „Technikonus“ klientus. UAB „Technikonus“ akcininkas G. S. buvo UAB „Technikonus LT“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Vėliau UAB „Technikonus LT“ dalis akcijų buvo perrašyta UAB „Technikonus“ darbuotojams, kurie tuo pačiu metu dirbo ir UAB „Technikonus LT“. Pagal turimus duomenis, net 3 darbuotojai vienu metu dirbo UAB „Technikonus“ ir UAB „Technikonus LT“.

30. Be to, 2016 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Technikonus LT" ir UAB „Technikonus“ buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis, pagal kurią UAB „Technikonus“ įsipareigojo parduoti UAB „Technikonus LT“ gamintojų GIGA, Ikusi Electronica S.L.U., Skladova Technika prekes su 5 procentų tarpininko antkainiu. 2017 m. vasario 1 d. buvo sudarytas Priedas prie minėtos sutarties, pagal kurį, be jokios priežasties ir UAB „Technikonus“ esant nemokiai, jau UAB „Technikonus LT“ gavo išskirtines teises platinti aukščiau nurodytų gamintojų prekes ir parduoti jas UAB „Technikonus“. Taigi UAB „Technikonus“ vietoje to, kad prekes pirktų pati tiesiogiai iš atitinkamų gamintojų, kaip kad darė anksčiau, jas ėmė pirkti pagal tarpininkavimo sutartį per tarpininką UAB „Technikonus LT“ ir mokėjo tarpininkavimo mokestį. Visa tai įrodo, kad UAB „Technikonus“ minėtų prekių platinimo veiklą perkėlė į UAB „Technikinis LT“.

31. UAB „Technikonus“ darbuotojai UAB „Technikonus LT“ objektuose dirbo 2017 m. spalio - gruodžio mėnesiais ir 2018 m. sausio mėnesį, UAB „Technikonus“ nurašė medžiagas/gaminius į UAB „Technikonus LT“ objektus, tačiau nurodytu laikotarpiu tarp UAB „Technikonus“ ir UAB „Technikonus LT“ darbų priėmimo - perdavimo aktai nesudaryti, už darbus UAB „Technikonus“ neišrašė PVM sąskaitų faktūrų UAB „Technikonus LT“ ir apmokėjimo iš jos negavo, kas leidžia teigti, kad UAB „Technikonus LT“, nepatyrusi sąnaudų, faktiškai gavo pajamas iš savo užsakovų už UAB „Technikonus“ atliktus darbus, o UAB „Technikonus“ patyrė tik sąnaudas ir jokių pajamų negavo.

32. Mano, kad UAB „Technikonus LT“ taip pat perėmė iš UAB „Technikonus“ ofiso įrangą, nes 2017 m. spalio 23 d. dviejose PVM sąskaitose faktūrose Nr. TECH7005 nurodyta, kad UAB „Technikonus“ parduoda pirkėjui UAB „Technikonus LT“ 1 103,47 Eur vertės ofiso veiklos daiktus (baldus, šaldytuvą ir kt.), 2 kompiuterius, spausdintuvą 3 387,87 Eur vertės. Viena iš minėtų sąskaitų yra su ranka atliktais pataisymais ir paaiškinimais: išbrauktos 6 daiktų pozicijos; įrašas: „Suskaičiuoti nusidėvėjimą 40%“; įrašas: „niekas negrąžinta, sakė, jog grąžins D. V.“; parašas sutampa su nurodomu rekvizite „Sąskaitą išrašė“, t. y. vyr. buhalterės R. V.; įrašas „taisyti: p. S. paliepimu 1711 13“ ir parašas, kuris sutampa su aukščiau nurodomu rekvizite „Sąskaitą išrašė“, t. y. vyr. buhalterės R. V.. UAB „Technikonus“ apskaitoje apskaityta PVM sąskaita faktūra Nr. TECH7005 1 103,47 Eur. Daiktai, kurie minėtoje sąskaitoje ranka išbraukti, nebuvo perduoti ir nemokumo administratorei ir, tikėtina, liko UAB „Technikonus LT“. UAB „Technikonus LT“ taip pat perėmė iš UAB „Technikonus“ klientus ir su jais toliau dirbo. 2019 m. vasario 26 d. UAB „Kranų technika“ (UAB „Technikonus LT“) rašte (dėl projekto su UAB „Elga“) nurodyta, kad UAB „Elga“ su UAB „Technikonus“ nutraukė sutartį, o naują sutartį dėl tų pačių darbų atlikimo sudarė UAB „Technikonus LT“.

33. Dėl nurodytų argumentų nemokumo administratorė vertina, kad buvo panaudotas klasikinis nemokios įmonės veiklos perkėlimo į naujai įsteigtą susijusią įmonę pavyzdys, atitinkantis „fenikso sindromo“ požymius, kai įsipareigojimai ir sąnaudos lieka senai įmonei, o turtą ir pajamas gauna naujai įsteigta įmonė.

34. Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad pritaria Pareiškėjos prašymui dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

35. Nurodė, kad BUAB „Technikonus“ bankroto byloje teismas yra patvirtinęs VSDFV Panevėžio skyriaus 24 803,28 Eur ir VSDFV Alytaus skyriaus (nuo 2021 m. liepos 1 d. - VSDFV Kauno skyrius) 26 868,11 Eur kreditorinius reikalavimus. Iškėlus bankroto bylą, įmonėje dirbo 5 samdomi darbuotojai, kurie 2018 m. balandžio-spalio mėnesiais buvo atleisti iš darbo. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio VSDFV Panevėžio skyrius 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. vasario 6 d. taikė įmonei priverstinio poveikio priemones - debeto mokėjimo nurodymus, kurie buvo dengiami tik dalinai. Paskutinės lėšos iš BUAB „Technikonus“ buvo gautos 2018 m. vasario 6 d. (9,24 Eur) debeto mokėjimo nurodymu nurašant jas iš įmonės sąskaitos. VSDFV Panevėžio skyrius 2018 m. vasario 22 d. išsiuntė BUAB „Technikonus“ raginimą sumokėti 10 884,75 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui, tačiau skola nebuvo sumokėta. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina nemokumo administratorės pateiktus faktus, kad įmonė jau 2017 metais buvo nemoki, o įmonės vadovų veiksmai turi ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytų tyčinio bankroto požymių, kuriuos patvirtina teismui pateikti dokumentai.

36. Suinteresuotas asmuo A. K. nurodė, kad su Pareiškėjos prašymu BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažinti tyčiniu nesutinka.

37. Nurodė, kad Pareiškėjos prašyme nurodytų civilinių bylų duomenys rodo, kad ji tariamai pažeistas kreditorių teises gynė kitomis teisinėmis priemonėmis. Pareiškėja prašyme nurodo beveik visus ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytus tyčinio bankroto pripažinimo pagrindu, tačiau nei vieno jų konkrečiai neįrodinėja, apsiribodama nepagrįstu prielaidų kėlimu, nors šios kategorijos bylose nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos. Išskyrus įmonei suteiktų paskolų grąžinimo sandorius įmonės savininkui G. S., nemokumo administratorė neginčijo nei vieno sandorio, kuriuos prašyme bankrotą pripažinti tyčiniu kvestionuoja. Ieškinys dėl žalos atlyginimo įmonės vadovams dėl įmonės apskaitoje apskaityto, bet nemokumo administratorei neperduoto, turto vertės priteisimo buvo atmestas, o daugiau ieškinių dėl žalos atlyginimo nebuvo pareikšta, nors prašyme nurodoma, kad įmonei buvo padaryta žala ir dėl turto neperdavimo, ir dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo inicijavimo, ir dėl sudarytų sandorių.

38. Nesutinka, kad yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl to, kad įmonės valdymo organai nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kad nebuvo atliekamos inventorizacijos, turtas buvo nurašomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir tinkamai nepagrindžiant jo nurašymo. Paaiškino, kad 2017 metais bendrovė turėjo lėšų ir jas naudojo ūkinėje komercinėje veikloje, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, laiku mokėjo privalomus mokėjimus ir mokesčius, atsiskaitinėjo su kreditoriais, turėjo turto, nebuvo viešai paskelbusi, kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų, neketino bankrutuoti ir nebuvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas. Todėl administracijos vadovas ar savininkas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tačiau 2018 metais, kai įmonės padėtis suprastėjo, jos savininkas G. S. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir byla buvo iškelta. Mano, kad nemokumo administratorė nepagrįstai tvirtina, kad ši pareiga buvo pažeista, nes ji nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu dėl to, kad dėl pavėluoto kreipimosi kreditoriai patyrė žalos. Pareiškėja įmonės nemokumo atsiradimo momento bei priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo atsiradimo net neįrodinėja. Įmonės turto inventorizacijos neatlikimas ir neorganizavimas nėra toks teisės pažeidimas, dėl kurio įmonės bankrotą būtų pagrindas pripažinti tyčiniu. Vien tik nemokumo administratorės nuomonė neįrodo, kad minėtais septyniais „Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktais“ laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d. 30 664,11 Eur vertės medžiagos buvo nurašytos neteisėtai.

39. Paaiškino, kad Pareiškėja nenurodė ir neįrodė, jog bent vienas iš jos nurodytų sandorių buvo nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas Bendrovei, taigi, neįrodė, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Įmonės akcininko G. S. 2015 ir 2016 metais bendrovei suteiktas paskolas Pareiškėja nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais sandoriais vertina tik dėl to, kad jose numatytos palūkanos viršijo įstatymo leidžiamą dydį, tačiau visiškai neįrodinėja paskolos sutarčių duotos naudos įmonei ir šių sutarčių neginčija. Jeigu dėl per didelių palūkanų sumokėjimo įmonei ar jos kreditoriams buvo padaryta 11 312,94 Eur žala, tai ji turėjo būti pareikalauta priteisti teismine tvarka, tačiau toks ieškinys nepareikštas. Neginčija, kad suteiktų paskolų grąžinimo akcininkui G. S. sandoriai teismine tvarka pripažinti negaliojančiais ir iš akcininko bendrovei priteista 113 458 Eur. Tačiau mano, kad, šiuos sandorius vertinant įmonės tyčinio bankroto aspektu, jų nėra pagrindo pripažinti nenaudingais, nuostolingais, dar labiau pabloginusiais įmonės finansinę padėtį, nes akcininkas paskolų grąžinimo metu buvo didžiausias bendrovės kreditorius. Nors Pareiškėja nurodo, kad bendrovei nuostolingu ir ekonomiškai nenaudingu buvo automobilio Audi A5 pardavimas įmonės akcininkei M. K., tačiau pats prašyme nurodo, kad ji lizingo bendrovei sumokėjo už transporto priemonės išpirkimą. Iki išpirkimo transporto priemonė priklausė lizingo bendrovei, todėl nepagrįsti prašymo teiginiai apie automobilio 8 550 Eur likutinę balansinę vertę ir neva dar didesnę realią rinkos vertę. 2021 m. gegužės 29 d. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad į UAB „Technikonus“ finansinę apskaitą negalėjo būti įtrauktos pagal lizingo sutartis lizinguojamas automobilis Audi A5, dėl ko finansinėje atskaitomybėje ilgalaikio turto vertė užaukštinta. Jeigu M. K. lizingo bendrovei nebūtų sumokėjusi išpirkimo sumos, automobilis būtų likęs lizingo bendrovei, nebūtų buvęs perduotas UAB „Technikonus“, kuri tuo metu neturėjo lėšų išpirkti automobilį, nes pati Pareiškėja tvirtina, kad bendrovė buvo nemoki, taigi, ir apie bendrovės galimą naudą iš automobilio pardavimo jo savo lėšomis neišpirkus kalbėti negalima. Mano, kad Pareiškėja nenurodė jokio konkretaus sandorio su UAB „Technikonus LT“, kuris būtų buvęs nenaudingas ar nuostolingas UAB „Technikonus“. Pagal 2016 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Technikonus“ ir UAB „Technikonus LT“ sudarytą Tarpininkavimo sutartį šalys įsipareigojo viena kitai tarpininkauti palankiomis sąlygomis perkant reikalingas prekes, todėl tai nereiškia, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas UAB „Technikonus“.

40. Pareiškėja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį įrodinėja teismo sprendimu pripažintais neteisėtais 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. paskolos grąžinimo akcininkui G. S. mokėjimais. Tačiau teismas minėtus mokėjimus pripažino neteisėtais dėl to, kad buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės, bet minėti mokėjimai nemokumo administratorės nebuvo ginčyti CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, o pagal naujausią teismų praktiką nemokumo administratorė net neturėjo teisės reikšti tokį ieškinį. Nei vienas kreditorius taip pat nepareiškė ieškinio šiuo pagrindu tvirtindamas, kad kuriuo nors mokėjimu buvo pažeista jo pirmenybės teise gauti atsiskaitymą. Kol neiškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimus buvo galima tenkinti, nors ir buvo neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Todėl vertina, kad įmonės veikla nebuvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą būtų apribotos ar panaikintos.

41. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo, nurodė, kad, nors Pareiškėja tvirtina, kad jis neužtikrino tinkamos įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, tačiau buhalterinę apskaitą vedė buhalterė, kuria jis pasitikėjo, todėl visų buhalterinės apskaitos subtilybių jam žinoti nereikėjo. Ne bet kuris buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas ar dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ar nemokumo priežasčių. Vertina, kad nei vienas Pareiškėjos nurodytas argumentas dėl netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo neįrodo, kad ji buvo vedama apgaulingai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ar privalomų mokesčių mokėjimo vengimo.

42. Suinteresuoto asmens nuomone, nenustatyta ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta prezumpcija dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nes UAB „Technikonus“ turto dalies perdavimas UAB „Technikonus LT“ (UAB „Kranų technikai“) negali būti tapatinamas su įmonės veiklos perkėlimu. Darbuotojui negalima uždrausti dirbti keliose įmonėse ar įmonei bankrutavus įsidarbinti kitoje įmonėje. Būtina sąlyga aptartai prezumpcijai taikyti yra ta, kad kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir/ar reikalavimo teises. Tokių aplinkybių Pareiškėja neįrodinėja, o apsiriboja nepagrįstu teiginiu, kad UAB „Technikonus LT“ perėmė UAB „Technikonus“ klientus. Nepateikti įrodymai, kad UAB „Technikonus“ nutraukus veiklą liko neįvykdyti įsipareigojimai ar nerealizuotos reikalavimo teisės, kurias po sandorių sudarymo perėmė UAB „Technikonus LT“. UAB „Technikonus LT“ nebuvo naujai įsteigta įmonė, ji eilę metų vykdė veiklą, turėjo savo klientus, todėl po bankroto dalis klientų ir darbuotojų galėjo pradėti bendradarbiauti su įmone, bet tai nepatvirtina, kad visi ar dalis klientų buvo perkelti į UAB „Technikonus LT“.

43. Suinteresuotas asmuo UAB „Kranų technika“ prašė netenkinti nemokumo administratorės prašymo BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

44. Nurodė, kad UAB „Kranų technika“ ir UAB „Technikonus“ priklausė tai pačiai įmonių grupei. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nuo UAB „Kranų technika“ įsteigimo momento UAB „Technikonus“ priklauso viena UAB „Kranų technika“ akcija, o ankstesnis įmonės pavadinimas buvo UAB „Technikonus LT“. Abi įmonės vykdė savarankišką komercinę veiklą. UAB „Technikonus“ pagrindinė veikla buvo elektros variklių, generatorių, reduktorių ir kitos technologinės įrangos prekyba, ji vykdė gamybinę veiklą, turėjo gamybines patalpas, įrengimus, darbuotojus. UAB „Kranų technika“ nevykdė gamybinės veiklos, neturėjo gamybinių patalpų, įrengimų, o santykiuose su klientais veikė ir tebeveikia kaip generalinis rangovas, savo įsipareigojimų vykdymui pasitelkdavo subrangovus, įskaitant UAB „Technikonus“.

45. 2017 metais UAB „Technikonus“ teikiamų paslaugų ir darbų kokybė pradėjo prastėti, jie buvo atliekami nekokybiškai, nesilaikoma užsakymo terminų, dėl ko UAB „Kranų technika“ patyrė nuostolių ir buvo priversta samdyti kitus subrangovus taisyti atliktų darbų trūkumus. UAB „Technikonus“ nebevykdė veiklos nuo 2018 metų sausio mėnesio. Iškėlus bankroto bylą, UAB „Kranų technika“ neperėmė UAB „Technikonus“ patalpų, gamybinių įrengimų, kito turto, darbuotojų ir klientų, todėl Pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti. UAB „Kranų technika“ dėl UAB „Technikonus“ nemokumo nukentėjo kaip ir kiti kreditoriai, nes patvirtintas kreditorinis reikalavimas 4 567,75 Eur.

46. Iš BUAB „Technikonus“ gavus prašymus pateikti informaciją apie atliktus darbus ir sudarytas sutartis, 2019 m. vasario 1 ir 23 d. raštais pateikė išrašytas PVM sąskaitas faktūras, dokumentą apie sudarytas sutartis, kurių vykdymui UAB „Kranų technika“ buvo pasitelkusi UAB „Technikonus“. Pateikus informacija, BUAB „Technikonus“ 3 metus pretenzijų, ieškinių dėl sudarytų sutarčių vykdymo nereiškė.

47. Nurodė, kad Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija ir nesutinka, kad „dalis turto, veikla, dalis darbuotojų buvo perkelta į susijusią UAB „Technikonus LT“, kuri toliau tęsė tą pačią veiklą, perėmė dalį klientų”. UAB „Technikonus“ nutraukus veiklą, jos darbuotojų, klientų, turto neperėmė, abiejų bendrovių pirkimai ir pardavimai buvo įforminti PVM sąskaitose faktūrose, tik vienas darbuotojas E. K. dirbo UAB „Kranų technika“ nuo 2017 m. spalio 16 d.

48. UAB „Technikonus“ buvo sudariusi sutartį su UAB „Elga“, kurios nesugebėjo įvykdyti ir ji buvo nutraukta dėl UAB „Technikonus“ kaltės. UAB „Elga“ reiškiant pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, UAB „Kranų technika“, siekdama padėti išvengti didesnių nuostolių, 2018 m. sausio 31 d. sudarė naują sutartį su šia bendrove. Šios sutarties sudarymas niekaip nepažeidžia BUAB „Technikonus“ interesų, kadangi ji dėl savo kaltės neįvykdė įsipareigojimų minėtai bendrovei ir būtų privalėjusi atlyginti nuostolius.

49. Nors Pareiškėja teigia, kad į UAB „Kranų technika“ perkelta prekių platinimo veikla, tačiau, kaip jau minėta, abiejų bendrovių veikla nebuvo identiška. UAB „Technikonus“ buvo laisva pirkti įrenginius ir jų dalis iš bet kurio tiekėjo ir nebuvo įsipareigojusi pirkti prekes tik iš UAB „Kranų technika“, ši neturėjo pareigos parduoti prekes už savikainą, o taikyta minimali 5 procentų kainos marža yra teisėta ir atitinka rinkos sąlygas. Analogiškomis sąlygomis dalis tiekė ir UAB „Technikonus“. Todėl teiginiai, esą dalys turėjo būti parduodamos už savikainą, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja logikai. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškime nurodyti teiginiai apie Pareiškėjo veiklos perkėlimą į UAB “Kranų technika” iš esmės yra subjektyvūs, skuboti, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

50. Nurodė, kad, įsteigus UAB „Technikonus LT“, UAB „Technikonus“ toliau vykdė elektros variklių, generatorių, reduktorių ir kitos technologinės įrangos prekybos veiklą su jai priklausančiais įrengimais ir iš jos joks turtas nebuvo perimtas. Tai, kad buvo įsigyta keletas nenaudojamų stalų ir už juos sumokėta rinkos kaina, niekaip nepažeidė UAB „Technikonus“ teisių. Nurodytos aplinkybės paneigia ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą prezumpciją, ko pasekoje Pareiškėjos reikalavimas vien šiuo pagrindu pripažinti Pareiškėjo bankrotą tyčiniu yra visiškai nepagrįstas.

51. Pareiškėja, siekdama pagrįsti savo teiginius dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto pažymių egzistavimo, nurodo, kad tarp bendrovių buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, apribojantys kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į UAB „Technikonus“ turtą. Su tuo nesutinka, nes UAB „Technikonus“ išvardija tik medžiagų nurašymo aktus, kas nėra sandoriai su UAB „Technikonus LT“, nes juos parengė pati pareiškėja. UAB „Technikonus LT“ užsakius gamybos darbus iš Pareiškėjos, visiems darbams buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, darbų užsakymai buvo derinami raštu elektroniniu paštu, darbų kainos atitinka rinkos sąlygas, todėl šios sutartys yra teisėtos ir nepažeidžia Pareiškėjos teisių. UAB „Technikonus“ už visus tinkamai atliktus darbus išrašė ir pateikė PVM sąskaitas faktūras.

52. Paaiškino, kad, nors Pareiškėja teigia, kad UAB „Kranų technika“ nepatirdama sąnaudų, gavo pajamas už UAB „Technikonus“ atliktus darbus, šie teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, nes UAB „Technikonus“ kai kuriais atvejais netinkamai įvykdė darbus, todėl galimai patyrė nuostolius dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo. UAB „Kranų technika“ 2019 m. vasario 26 d. rašte nurodė, kokie darbai nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai, todėl neturėjo pareigos atsiskaityti už netinkamai atliktus darbus. 2017 m. spalio 9 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. TLT2017/018, pagal kurią UAB „Kranų technika“ turėjo atlikti 12 tonų keliamosios galios pakabinamo tiltinio krano modernizavimo darbus per 4 savaitės (iki lapkričio vidurio) už 4 961 Eur. Sąmatoje nurodytų darbų vykdymui buvo pasitelkta UAB „Technikonus“, tačiau darbai nebuvo atlikti, projektas liko neįgyvendintas iki 2018 kovo mėnesio. Pasitelkus naujus partnerius, darbai užsakovui buvo perduoti tik 2018 m. kovo 1 d. 2017 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta sutartis Nr. TLT050/1114/273-17-ST, pagal kurią UAB „Kranų technika“ turėjo suprojektuoti, pagaminti ir pristatyti kraną GP-2-S-100 už 5 929 Eur. Sąmatoje nurodytų darbų vykdymui pasitelkta UAB „Technikonus“, kuri sutarties neįgyvendino, todėl teko pasitelkti UAB „Maridana“, kuri pagamino krano metalines detales, ir taip vėluodami baigė darbus. Užsakovui darbai priduoti ir sąskaita išrašyta 2017 m. gruodžio 22 d. 2017 m. birželio 23 d. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią UAB „Kranų technika“ įsipareigojo atlikti gembinio krano projektavimo, gamybos, montavimo ir pridavimo TPT darbus, kurių vertė 19 400 Eur. Gamybos ir montavimo darbų vykdymui pasitelkta UAB „Technikonus“. Komplektuojantys komponentai bei metalas buvo supirkti ir perduoti subrangovui laiku pagal numatytą darbų grafiką. UAB „Technikonus“ gamybos padalinys 2017 m. rugsėjo pabaigoje informavo, kad baigė gamybą. Buvo planuojama objekto pridavimą atlikti 2017 spalio mėn. pradžioje. Tačiau pradėjus montavimo darbus paaiškėjo, jog kranas deformuojasi ir negali veikti, lūžo krano gembės pasukimo mazgai. UAB „Kranų technika“ su subrangove UAB „Technikonus“ atsiskaitė už faktiškai atliktus darbus pagal 2017 m. spalio 3 d. sąskaitą faktūrą sumokėdama 3 000 Eur. Po atliktos ekspertizės paaiškėjo, kad tiek gamybos, tiek montavimo darbai atlikti nukrypstant nuo projekto, todėl tapo aišku, kad darbus, už kuriuos buvo apmokėta UAB „Technikonus“, teks perdaryti. Dėl subrangovo UAB „Technikonus“ netinkamai atliktų darbų įmonė patyrė papildomų 4 572,16 Eur nuostolių. Subrangovas įsipareigojo savo lėšomis ištaisyti broką ir kaip dalinį nuostolių kompensavimą sumažinti darbų kainą kitame užsakyme 504 Eur kitam užsakovui SIA „Severstal distribution“. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią UAB „Kranų technika“ įsipareigojo atlikti 5 tonų keliamosios galios tiltinių kranų modernizavimo darbus, 5 tonų keliamosios galios tiltinių kranų modernizavimo darbus, 12 t keliamosios galios traversos tiekimo darbus, trolėjų tiekimo darbus, 10 tonų keliamosios galios tiltinio krano gamybos ir montavimas darbus. Dalies darbų vykdymui pasitelkta subrangovė UAB “Technikonus“, kuri turėjo atlikti dalį darbų iki 2017 m. gruodžio 15 d., tačiau jų neatliko. Siekiant atlikti darbus (su vėlavimu) ir sumažinti nuostolius, buvo pasamdyta subrangovė UAB „Persijos žvaigždė“, subrangovo keitimo darbai stipriai užtruko ir klientui priduoti tik 2018 m. kovo 27 d. Pagal 2017 lapkričio mėnesį vykusio konkurso rezultatus UAB „Kranų technika“ pripažinta nugalėtoja patiekti traversą. 2017 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią bendrovė įsipareigojo perduoti kėlimo traversą, kurios kaina 3 000 Eur. Pasitelkta subrangovė UAB Technikonus turėjo atlikti sąmatoje nurodytus, kuriuos ji atliko už 504 Eur, kurie buvo užskaityti kaip dalinė kompensacija už nuostolius, kuriuos įmone patyrė dėl subrangovo kaltės vykdant darbus užsakovui UAB „Ekovalitas“. Todėl sąskaita už šiuos darbus nebuvo pateikta. 2017 m. spalio 3 d. sudaryta rangos sutartis, pagal kurią UAB „Kranų technika“ įsipareigojo atlikti 3,2 t krano važiuoklių ir motoreduktorių pakeitimo darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui už 4 660 Eur. Dalies darbų vykdymui pasitelkta UAB „Technikonus“, kuri turėjo atlikti montavimo darbus už 1 073,10 Eur. Visi darbai pagal sutartį privalėjo būti atlikti iki 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau paaiškėjo, kad darbai atliki nekokybiškai, užsakovas darbų nepriėmė, objektas nebuvo priduotas laiku. UAB „Technikonus“ broko šalinimo darbus atlikti atsisakė, todėl montavimo darbų broko taisymą atliko UAB „Kranų technika“ bei užsakovo darbuotojai, tai pareikalavo papildomų kaštų, o projektas baigtas nuostolingai. 2018 m. sausio 30 d. viešojo konkurso būdu 2017 m. liepos 7 d. buvo sudarytos 2 sutartys PST -134 (13.66) 35 380 Eur vertės ir PST – 135 (13.66)). Dalies darbų atlikimui pasitelkta subrangovė UAB „Technikonus“ (kranų metalo konstrukcijoms gaminti ir kranų elektros valdymui sumontuoti). Visi subrangovo darbai turėjo būti atliekami subrangovo gamybinėje bazėje. Nupirkti metalo gaminai kainavo 6 655,84 Eur. Visos pirktos šiam projektui medžiagos ir komplektuojantys mazgai viršijo sąmatą. Projektavimo darbai vietoje 400 Eur kainavo 800 Eur. Montavimas pagal užsakovo techninę specifikaciją buvo vykdomas užsakovo darbuotojų, dalyvaujant ir prižiūrint UAB „Kranų technika“ įgaliotam atstovui. UAB „Technikonus“ vėlavo atliko darbus, užsakovė pateikė pretenzijas. Savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje, vėlavimas atlikti darbus galėjo virsti ženkliais nuostoliais. Todėl metalinių detalių gamybai buvo pasitelkta subrangovė UAB „Maridana“, o kranai priduoti užsakovui 2017 m. gruodžio 6 d. Tarp UAB „Kranų technika“ ir UAB „Elga“ buvo sudaryta 2018 m. sausio 31 d. rangos sutartis. Šios sutarties sudarymas nepažeidžia UAB „Technikonus“ interesų, nes prieš tai sudaryta kita sutartis tarp tų pačių šalių buvo nutraukta dėl to, kad UAB „Technikonus“ neįvykdė savo įsipareigojimų, dėl ko UAB „Elga“ turėjo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Pareiškėja informaciją apie sudarytas sutartis gavo 2019 m. vasario 26 d., tačiau jokių pretenzijų nereiškė. UAB „Kranų technika“ minėtas sutartis vykdė savo sąskaita ir rizika, dalies darbų atlikimui buvo pasitelkta UAB „Technikonus“, su kuria atsiskaityta už visus tinkamai atliktus darbus. Pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, 6.665 straipsnio 1 dalį UAB „Kranų technika“ turėjo teisę reikalauti sumažinti darbų kainą, jeigu darbai nebuvo atlikti tinkamai.

53. Todėl vertina, kad UAB „Kranų technika“ neperėmė jokių UAB „Technikonus“ klientų, priešingai, UAB „Kranų technika“ buvo pasitelkusi UAB „Technikonus“ dalies darbų pagal sutartis atlikimui. Visi darbai buvo tinkamai dokumentuoti, parengtos sąmatos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Todėl šių sutarčių sudarymas ir vykdymas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, jog jos veikla buvo perkelta į UAB „Kranų technika“, kad ši bendrovė atliko kokius nors veiksmus, dėl kurių UAB „Technikonus“ būtų patyrusi nuostolių ar sąmoningai būtų pabloginta jos finansinė padėtis. Todėl tenkinti prašymą UAB „Technikonus” bankrotą pripažinti nurodytais pagrindais nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

54. Tvirtina, kad BUAB „Technikonus“, nurodydama teismui tikrovės neatankančias ir žinomai melagingas aplinkybes apie UAB „Kranų technika“ tariamai atliktus neteisėtus veiksmus, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teisėmis. Mano, kad UAB „Technikonus“ teismui tyčia nurodė klaidingas aplinkybės apie tarp šalių sudarytas sutartis ir jų vykdymą, siekdama sudaryti įspūdį apie tariamą trečiojo asmens nesąžiningumą. Todėl elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, nurodydama teismui žinomai klaidingas aplinkybes.

55. Suinteresuotas asmuo G. S. nurodė, kad su Pareiškėjos prašymu ir jame išdėstytais teiginiais nesutinka, nes ji nurodė neteisingas ir iškraipytas faktines aplinkybes, daro klaidingas išvadas bei nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nepagrįstas ir neteisėtas.

56. Paaiškino, kad vertindamas prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytus argumentus atsižvelgia į žemiau nurodytas faktines aplinkybes. Nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo faktiniu bendrovės vadovu buvo A. K.. 2015 m. balandžio 28 d. bendrovės įstatinis kapitalas padidintas papildomais piniginiais įnašais nuo 2 896,00 Eur iki 141 846,08 Eur, kapitalizuojant asmenų suteiktas paskolas Bendrovei ir naujai išleidžiant 4 798 paprastąsias vardines akcijas. 2015 m. balandžio 15 d. įsigijo minėtas akcijas investuodamas į Bendrovę 72 342,08 Eur. 2016 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi jis iš A. ir D. P. nupirko 1 849 UAB „Technikonus“ paprastąsias vardines akcijas už 35 000 Eur. 2015 m. gegužės 13 d. – 2016 m. balandžio 4 d. suteikė Bendrovei 166 958,00 Eur paskolų. 2016 m. birželio 2 d. raštu prašė Bendrovės grąžinti 2015 m. gegužės 13 d. suteiktą 4 158,00 Eur paskolą, 2016 m. birželio 15 d. raštu – 2015 m. birželio 11 d. suteiktą 40 000 Eur paskolą. 2016 m. lapkričio 25 d. įsteigė UAB „Technikonus LT“ (naujas pavadinimas UAB „Kranų technika“), kurios akcininkais vėliau tapo UAB „Technikonus“, D. V. ir kitas asmuo. Ši bendrovė priklausė tai pačiai bendrovių grupei kaip ir UAB „Technikonus“, tačiau savarankiškai vykdė komercinę veiklą.

57. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Technikonus“ vadovas A. K. sušaukė 2017 m. rugsėjo 28 d. akcininkų susirinkimą, kuriame pasiūlė balsuoti dėl Bendrovei nebereikalingo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2017 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą pritarti vadovo pasiūlytam sprendimo projektui parduoti minėtą pastatą. Bendrovė pardavė nekilnojamąjį turtą ir 2017 m. lapkričio 15 d. ir gruodžio 7 d. gavo 159 400,00 Eur. Bendrovės 2017 m. lapkričio 14 d. – 2017 m. gruodžio 29 d. sąskaitų išrašas patvirtina, kad 159 400,00 Eur panaudoti atsiskaitinėjant su daugeliu kreditorių, įskaitant ir jį. 2017 m. lapkričio 17 d. bendrovė grąžino jam 28 800,00 Eur, paskolintą 2016 m. balandžio 4 d., kurios grąžinimo terminas buvo suėjęs. 2017 m. gruodžio 4 d. prašė Bendrovės grąžinti 84 658,00 Eur skolą pagal 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutartis. 2017 m. gruodžio 14 d. Bendrovė atskirais pavedimais sumokėjo 84 658 Eur pagal 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 11 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutartis. Bendrovė nėra įvykdžiusi visų įsipareigojimų jam pagal paskolos sutartis ir yra skolinga 36 008,77 Eur, kurie patvirtinti kaip kreditorinis reikalavimas. 2017 m. gruodžio 22 d. UAB „Technikonus“ ir AB „Citadele“ bankas sudarė Kredito linijos sutartį, kurios pagrindu bankas, įvertinęs Bendrovės finansinę padėtį, suteikė Bendrovei 50 000,00 Eur kreditą.

58. Paaiškino, kad 2018 m. sausio 5 d. jo prašymu Bendrovės vadovas pateikė informaciją apie bendrovės turtinę padėtį 2017 m. gruodžio 31 d.: turto vertė 528 302,30 Eur, mokėtinos sumos - 308 882,18 Eur, pajamos per 2017 metus 1 961 249,54 Eur, sąnaudos 2 070 836,26 Eur. Iš šių duomenų buvo matyti, kad, nors Bendrovė ir susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais (pajamos buvo nežymiai mažesnės nei sąnaudos), tačiau faktiškai vykdo veiklą, yra pajėgi generuoti net 1 961 249,54 Eur pajamų per metus, taip pat turi 528 302,30 Eur turto ir per ateinančius metus turės sumokėti 289 452,53 Eur. Be to, pajamos per vienerius metus padidėjo nuo 1 203 443,04 Eur iki 1 961 249,54 Eur. Todėl iš šių duomenų darė išvadą, kad bendrovė ir po atsiskaitymo su juo toliau yra pajėgi vykdyti veiklą. 2018 m. sausio 22 d. bendrovės vadovo pavaduotojas ir, kaip nustatyta civilinėse bylose Nr. e2-360-544/2019 ir Nr. e2A-349-464/2020, faktinis vadovas A. K., finansininkė R. V. ir kai kurie kiti darbuotojai pateikė prašymus atleisti iš darbo. Šie asmenys galimai susitarė tuo pačiu metu pateikti prašymus nutraukti darbo sutartis

59. 2018 m. vasario mėn. jam pareikalavus dar kartą pateikti papildomus dokumentus apie Bendrovę, vadovas pateikė kitokius duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus 2017 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad iš Bendrovės pasitraukė darbuotojai, o jos vadovai skirtingais laikotarpiais pateikė skirtingą informaciją apie 2017 metų bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat į tai, kad jam Bendrovė vis dar buvo skolinga 36 008,77 Eur, siekdamas apsaugoti savo ir kitų kreditorių interesus, 2018 m. vasario 15 d. pateikė prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Technikonus“ ir 2018 m. kovo 16 d. buvo iškelta bankroto byla. Nemokumo administratorė po bankroto bylos iškėlimo pareiškė jam ieškinį dėl paskolų grąžinimo pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, kuriuo ieškinį tenkino ir taikė restituciją. Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje pateikė teismo ekspertės 2021 m. birželio 21 d. specialisto išvadą, kuri paneigia UAB „Technikonus“ pateiktoje Konsultacinėje išvadoje nustatytą aplinkybę apie bendrovės nemokumo momentą. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, šios Specialisto išvados netyrė ir nevertino, taip pat netenkino prašymo skirti ekspertizę įmonės nemokumo momentui nustatyti, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas.

60. Mano, kad aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis, tiek investuodamas į bendrovės įstatinį kapitalą, tiek suteikdamas paskolos, tiek siekdamas plėtoti veiklą ir steigti įmonių grupę, elgėsi sąžiningai ir teisėtai ir neatliko jokių veiksmų, kurie būtų neteisėti ir sukėlę žalą UAB „Technikonus“. Būdamas investuotojas ir akcininkas, pasitikėjo ilgamečio Bendrovės vadovo pateikiama informacija ir laikė abi bendroves perspektyviomis, todėl tikėjosi investicijų grąžos. Nagrinėjamu atveju dėl Bendrovės bankroto jis patyrė didžiausią nuostolį iš visų kreditorių.

61. Vertina, kad nepagrįsti Pareiškėjos prašyme pateikti argumentai apie tai, kad dalis UAB „Technikonus“ turto, veiklos, darbuotojų buvo perkelta į susijusią UAB „Technikonus LT“, kuri toliau tęsė tą pačią veiklą, perėmė dalį klientų, nes: UAB „Technikonus LT“ (UAB „Kranų technika“) buvo įsteigta 2016 m. lapkričio 25 d., jos akcininke buvo UAB „Technikonus“, įmonės priklausė tai pačiai grupei, jų tarpusavio sandoriai atitiko rinkos sąlygas, nėra ir nebuvo ginčijami; UAB „Technikonus“ 2016, 2017 metais ir 2018 metais vykdė komercinę veiklą ir gavo pajamas, ko nebūtų, jei darbuotojai ir turtas būtų buvę perkelti į kitą įmonę; abiejų bendrovių darbuotojai buvo skirtingi ir jie po bankroto bylos iškėlimo neperėjo dirbti į UAB „Kranų technika“; neteisėtų ketinimų steigiant UAB „Technikonus LT“ nebuvo, nes jis į UAB „Technikonus“ įstatinį kapitalą investavo 107 342,08 Eur ir, būdamas didžiausiu akcininku, buvo labiausiai suinteresuotas įmonės išsaugojimu.

62. Nurodė, kad, nors Pareiškėja teigia, kad paskolos sutarys buvo nuostolingos, ekonomiškai nenaudingos ir pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nes jose nustatytos metinės palūkanos, kurių dydis 4,95 procentai 8,75 procentai, su tokiais teiginiais nesutinka, nes: UAB „Technikonus“ su bankais sudarytose sutartyse nustatytos palūkanos buvo didesnės (10 procentų palūkanos) nei paskolos sutartyse sudarytose su juo, todėl sutartys bendrovei buvo ekonomiškai naudingos; Pareiškėjos nurodoma galima 11 312,94 Eur žala dėl „neteisėtai“ didelių paskolos sutartyse sutartų palūkanų nepagrįsta, nes pati Pareiškėja nurodo, kad per dvejus metus buvo išmokėta tik 8 432,93 Eur palūkanų, o palūkanų suma yra nedidelė palyginti su suteiktų paskolų suma; bendrovė 2017 metais vykdė įprastą komercinę veiką ir teisėtai bei pagrįstai atsiskaitinėjo su visais kreditoriais eilės tvarka pagal kreditorinių įsiskolinimų atsiradimo eiliškumą, įskaitant ir jį; 2015 metais į bendrovės įstatinį kapitalą investavo 107 342,08 Eur ir 2015 m. gegužės 13 d. – 2016 m. balandžio 4 d. suteikė 166 958,00 Eur paskolų, todėl suėjus terminui prašydamas jas grąžinti elgėsi sąžiningai ir teisėtai; pinigai buvo grąžinti pagal paskolos sutartis, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs; jam iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad buvęs vadovas A. K. aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą; Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, kuriuo iš jo Pareiškėjai priteisė 113 458 Eur bei 5 proc. metines palūkanas, kuriuos, jei nepavyks sprendimo nuginčyti teismine tvarka, sumokės ir taps didžiausiu kreditoriumi, kurio teisės pažeistos labiausiai.

63. Nesutinka, kad jis buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad įmonės turtinė padėtis yra sunki ir kad ši aplinkybė yra nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu. Bankroto byloje yra patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas 36 008,77 Eur. Siekdamas apsaugoti visų kreditorių interesus, 2018 m. vasario 15 d. pateikė prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Technikonus“, kas paneigia jo tariamą nesąžiningumą, nes tai nelogiškai reikštų, kad pats sau siekė padaryti žalą. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl Actio Pauliana sąlygų taikymo, vadovavosi buvusio vadovo A. K. paaiškinimais, tačiau nebuvo atskleista aplinkybė, kad jis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo. Nurodė, kad jis, kaip akcininkas ir kreditorius, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl neegzistuoja priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo. Priešingai, jis buvo suinteresuotas sėkminga bendrovės veikla, laikė ją perspektyvia, todėl investuodamas tikėjosi investicijų grąžos ir objektyviai negalėjo numanyti, jog jos veikla, staiga nutrūks. Dėl to, vadovaujantis IBĮ nuostatomis bei tuo kas išdėstyta, be pagrindo teigiama, kad UAB „Technikonus“ bankrotas kilo dėl tyčinių jo veiksmų ar neveikimo.

64. Nurodė, kad BUAB „Technikonus“ užsakymu parengta Konsultacinė išvada, kuria nustatyta bendrovės nemokumo atsiradimo momentas, nėra teismo paskirtos ekspertizės išvada ir neatitinka tokiam įrodymui civilinėje byloje keliamų objektyvumo, teisėtumo, nešališkumo, patikimumo reikalavimų. Konsultacinę išvadą parengusi ekspertė L. R. yra įrašytą į teismo ekspertų sąrašą, tačiau neturėjo teisės atlikti buhalterinės apskaitos ekspertizės, nes yra priskirta ekspertams, kurie atlieka nekilnojamo turto, kilnojamo turto vertinimo, verslo vertinimo, audito, įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizes. Konsultacinėje išvadoje nėra įvertinti visi civilinėje byloje pateikti įrodymai, o tik UAB „Technikonus“ savo nuožiūra atrinkti dokumentai. Joje nustatytas tariamas UAB „Technikonus“ nemokumo momentas remiantis 2017 m. lapkričio 16 d. balanso duomenimis, tačiau toks balansas įmonėje sudarytas nebuvo, jis nepasirašytas nei vadovo, nei finansininko, nenurodytas jį parengęs asmuo, jo parengimo data klaidinga, tikėtina, kad jis buvo parengtas tik 2021 metais siekiant pateikti jį teismui, jis neatitinka tikrovės, nes į jį neįtraukta dalis turto, taip parodant blogesnę bendrovės padėtį, negu ji buvo realiai. Dėl šios Konsultacinės išvados įvertinimo kreipėsi į teismo apskaitos ir finansų ekspertę I. V., kuri parengė pateikė 2021 m. birželio 21 d. Specialisto išvadą ir nurodė, kad 2021 m. gegužės 29 d. konsultacinėje išvadoje padarytos šios išvados yra klaidingos. Pati Pareiškėja nurodo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, jog A. K., būdamas UAB „Technikonus“ direktoriumi, aplaidžiai ir netinkamai organizavo buhalterinės paskaitos tvarkymą. Ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad „iš dalies negalima nustatyti 2017-2018 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nuosavo kapitalo. Todėl visiškai neaišku, kokiu būdu UAB „Technikonus“, neturėdama teisingų duomenų, 2021 metais užsakė bendrovės 2017 m. lapkričio 6 d. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų parengimą. Todėl tvirtina, kad Pareiškėjos pateikta Konsultacinė išvada yra klaidinga ir nepagrįsta.

65. Dėl A. K. galimai padarytos žalos atlyginimo nurodė, kad tik gavus Pareiškėjos prašymą paaiškėjo, jog jis yra pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad iš dalies negalima nustatyti 2017-2018 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nuosavo kapitalo. Todėl tvirtina, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti teisingų duomenų apie Bendrovės turtą bei įsipareigojimus dėl buvusio vadovo padarytos nusikalstamos veikos, elgėsi sąžiningai ir santykiuose su bendrove vadovavosi įprasta komercine praktika. Pareiškėjos teiginiai apie Bendrovės nemokumo momentą yra nepagrįsti ir neteisingi, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iš dalies negalima nustatyti 2017-2018 m. bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nuosavo kapitalo. Tapus žinoma, kad A. K., aplaidžiai ir netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, Pareiškėja turėjo pareigą reikšti ieškinį baudžiamojoje byloje arba civiline tvarka dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo, tačiau šios pareigos nevykdė.

66. Suinteresuotas asmuo D. V. prašė Pareiškėjos prašymą BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažinti tyčiniu atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

67. Nurodė, kad dauguma esminių šios bylos aplinkybių yra nustatytos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019, kuris įsiteisėjo 2020 m. gegužės 21 d., (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-349-464/2020), t .y.: kad jis 2017 m. spalio 4 d. buvo paskirtas UAB „Technikonus“ vadovu su sąlyga, kad jam bus perduoti visi įmonės dokumentai ir turtas; po paskyrimo į pareigas jam buvo pateikti suvestiniai duomenys, kurie patvirtino įmonės mokumą, tačiau nebuvo perduotas įmonės turtas ir visi dokumentai; būdamas vadovu atliko aktyvius veiksmus siekdamas sužinoti realią įmonės ūkinę finansinę padėtį; neperėmęs įmonės turto ir dokumentų, iš esmės nevykdė vadovo funkcijų ir negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų, o faktiniu vadovu iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Technikonus“ buvo A. K.. Šias aplinkybes minėtos bylos procesiniuose dokumentuose pripažino A. K., o 2018 m. rugsėjo 11 d. veiklos ataskaitoje pripažino ir BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorė.

68. Suinteresuoto asmens vertinimu, nemokumo administratorė neįrodė, kad jis pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą įmonės vadovui savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nepagrindė, jog jo vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB „Technikonus“ buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies kriterijus, kad jis žinojo apie įmonės nemokumą ir tai žinodamas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei sudarė įmonės vardu sandorius, pažeidžiančius įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

69. Dėl įmonės nemokumo momento nurodė, kad Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad įmonė buvo tapus nemokia iki jo paskyrimo įmonės vadovu, o vadovo pareigą inicijuoti įmonės bankrotą sieja su jos faktiniu nemokumu, nors turėtų sieti su nemokumu pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas. Be to, Pareiškėja prašyme pripažįsta, kad ji negali pagrįsti įmonės nemokumo būsenos atsiradimo anksčiau nei 2017 m. lapkričio 18 d. Nors nemokumo administratorė siekia pareigą įrodyti įmonės nemokumo momentą perkelti jam, tačiau nenurodo nei vienos faktinės aplinkybės, kad jis netinkami vedė buhalterinę apskaitą. Priešingai, minėtos civilinės bylos duomenys įrodo, kad jam nebuvo perduoti įmonės turtas ir dokumentai, todėl jis jų ne tik netvarkė, bet ir neturėjo galimybės perduoti nemokumo administratorei.

70. Paaiškino, jog Pareiškėja be pagrindo tvirtina, kad jis, būdamas įmonės vadovu, žinojo apie tariamą įmonės nemokumą, tačiau nevykdė pareigos dėl bankroto bylos inicijavimo bendrovei. Pirmiausia, suinteresuotas asmuo D. V. pripažino ir minėtoje byloje nustatyta, kad jam nebuvo perduoti visi pradiniai įmonės apskaitos dokumentai ir turtas, o perduoti suvestiniai duomenys įmonės nemokumo nerodė. Per tris formalaus buvimo įmonės vadovu mėnesius jis aktyviai siekė nustatyti tikrąją įmonės finansinę padėtį, 2017 m. gruodžio 20 d. organizavo įmonės turto inventorizaciją, patikrinimus, tačiau neturėdamas pirminių dokumentų to padaryti nepavyko, ir tai buvo priežastimi palikti vadovo pareigas. Nurodė, kad Pareiškėja nenurodė nei vieno sandorio, kurį būtų sudaręs sąmoningai ir žinodamas apie įmonės nemokumą, siekdamas pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus.

71. Suinteresuotas asmuo M. K. (S.) prašė atmesti Pareiškėjos prašymą dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad jai tepriklausė 11,25 procentų UAB „Technikonus“ akcijų, ji turėjo teisę išlikti pasyvi bendrovės valdymo atžvilgiu, jai nebuvo žinomos su BUAB „Technikonus“ veikla ir finansine būkle susijusios aplinkybės, faktiniame įmonės valdyme ir priimant su jos veikla susijusius sprendimus nedalyvavo ir negalėjo jiems daryti jokios įtakos.

72. Paaiškino, kad pagal 2018 m. sausio 5 d. sutartį įsigydama automobilį Audi A5 įmonės finansinės padėties nepablogino, nes automobilis Bendrovei nebūtų priklausęs, jei ji, sumokėdama jo kainą avansu, nebūtų padengusi jo likutinės vertės lizingo bendrovei. Priešingu atveju įmonė būtų pažeidusi sutartinius įsipareigojimus, lizingo bendrovė pagal sutarties sąlygas būtų nutraukusi sutartį ir jai būtų likusi automobilio nuosavybės teisė, o UAB „Technikonus“ būtų turėjusi pareigą atlyginti nuostolius lizingo bendrovei ir būtų turėjusi papildomų kreditorinių reikalavimų.

73. Suinteresuoto asmens nuomone, Pareiškėjos teiginiai apie automobilio rinkos vertę pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis 2018 m. sausio 5 d. neturi teisinės reikšmės sprendžiant automobilio vertės klausimą, nes duomenų bazėje pateikiamos orientacinės kainos nevertinant individualių automobilio trūkumų. Pareiškėja taip pat remiasi Bendrovės balanse apskaitoma buhalterine likutine automobilio verte, nors automobilis UAB „Technikonus“ Bendrovei nepriklausė. 2021 m. gegužės 25 d. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad į bendrovės finansinę apskaitą negalėjo būti įtrauktas pagal lizingo sutartį lizinguojamas turtas, dėl to finansinėje atskaitomybėje ilgalaikio turto vertė užaukštinta. Aplinkybę, kad automobilio rinkos vertė buvo mažesnė, nei nurodo Pareiškėja, patvirtina tai, kad ji automobilį pardavė už 5 000 Eur. Tai, kad nusipirkusi automobilį už 3 083 Eur, jį pardavė 2 000 Eur brangiau, lėmė jos, kaip pardavimų profesionalės, derybiniai įgūdžiai.

Prašymas pripažinti BUAB „Technikonus“ bankrotą tyčiniu tenkinamas iš dalies

74. Iš Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-16-544/2022 dėl UAB „Technikonus“ bankroto (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d., UAB „Technikonus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Divingas“. 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi patvirtintas, o 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. spalio 12 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. gruodžio 13 d. 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimis patikslintas Bendrovės kreditorių sąrašas ir jų 277 231,14 Eur vertės finansiniai reikalavimai. 2018 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o likvidavimo terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d..

75. Kadangi bankroto byla UAB „Technikonus” iškelta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d., ir suinteresuotų asmenų veiksmai, kuriais įrodinėjami tyčinio bankroto požymiai, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, byloje taikomos ĮBĮ nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

76. Teismo vertinimu, remiantis BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorės pateiktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatyti pagrindai pripažinti BUAB „Technikonus“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų, 3 dalies 1 punkto pagrindais.

77. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu <...> kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas <...>. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

78. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma ir (ar) nuosekli veiksmų eiga, kuria sistemingai objektyviai patvirtinamas blogas įmonės valdymas, privedęs prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

Dėl nemokumo momento

79. Sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, svarbu nustatyti Bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

80. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Technikonus“ šiame registre įregistruota 2008 m. spalio 15 d.. Jos akcininkais aktualiu bylai laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 15 d. buvo M. K. ir G. S., turintis 88,75 proc. visų bendrovės akcijų, o bendrovės direktoriais: D. V. (nuo 2017 m. spalio 9 d.), A. K. (nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. spalio 9 d.). 2017 m. gruodžio 20 d. akcininkas G. S. atleido D. V. iš užimamų direktoriaus pareigų jo prašymu ir iki naujo vadovo paskyrimo vadovavimą įmonės pavedė direktoriaus pavaduotojui A. K., kuris laikinai einančio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2018 m. sausio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Darbo santykiai su UAB „Technikonus" direktoriumi D. V. buvo nutraukti 2018 m. sausio 10 d..

81. BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorė nurodė ir įrodinėjo, kad pagal jai pateiktus įmonės dokumentus, Konsultacinę išvadą Bendrovė nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas tapo nuo 2017 m. sausio 1 d. arba vėliausiai laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 24 d., nes pastarąją nemokumo datą nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021 pagal ieškovo UAB „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

82. Teismo vertinimu, šios civilinės bylos, Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-16-544/2022 dėl UAB „Technikonus“ bankroto, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės Finansinės veiklos tyrimo skyriuje atlikto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas) duomenys (specialisto išvada apie UAB „Technikonus“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu paimti Bendrovės finansinės apskaitos dokumentai ir registrai) sudaro pagrindą vertinti, kad Bendrovė nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas tapo 2017 m. gruodžio mėnesį. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

83. Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-16-544/2022 dėl UAB „Technikonus“ bankroto duomenys rodo, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei 2018 m. vasario 19 d. kreipėsi akcininkas G. S., kuris nurodė ir pridėjo įrodymus apie tai, kad įmonė tapo nemokia, kad ji skolinga darbuotojams 10 734,65 Eur darbo užmokestį už 2017 m. gruodžio mėnesį, turi 7 202 Eur skolą VSDFV biudžetui, 5 052,10 Eur skolą VMI prie LR FM, tiekėjams skolinga 136 863 Eur, neturi pakankamai apyvartinių lėšų, pagal tarpinį balansą 2018 m. vasario 7 d. įmonė turi 345 663 Eur vertės turtą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 232 802 Eur, ataskaitinis laikotarpis buvo baigtas su 35 023 Eur nuostoliu. Minėta, kad šis pareiškimas buvo patenkintas ir 2018 m. kovo 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi įmonei iškelta bankroto byla. Šioje byloje yra duomenys apie tai, kad kreditorių UAB „Panevėžio Lytagra“, UAB „Trukstalis“, UAB „Austecha“, SIA „Magnetiks“, UAB „Certex Lietuva“, UAB „Maridana“, UAB „Emsi“, UAB „Gordijaus varžtai“ ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai tapo pradelsti daugiausia 2017 m. IV – ketvirtyje. Tokių duomenų nepakanka, kad būdų galima padaryti išvadą, jog 2017 m. sausio 1 d. įmonė jau buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas. Nemokumo administratorė nepateikė apibendrintų duomenų apie bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų atsiradimo momentą, duomenų apie tai, kokie iš tų reikalavimų buvo pradelsti 2017 m. sausio 1 d.

84. Įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021 pagal ieškovo UAB „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo buvo nustatyta, kad ginčytų sandorių sudarymo metu (2017 m. lapkričio 17 d. - 2017 m. gruodžio 24 d.) UAB „Technikonus“ buvo nemoki, ir tai neprieštarauja šioje byloje padarytai teismo išvadai apie tai, kad bendrovė tapo nemoki 2017 m. gruodžio mėnesį. Iš šio sprendimo motyvų matyti, kad įmonės nemokumo momentas buvo nustatytas toje byloje buvusių įrodymų pagrindu ir nustatytų aplinkybių pagrindu ir tik ta apimtimi, kiek tai buvo susiję su ginčijamų mokėjimų teisėtumu ir pagrįstumu.

85. Pagal UAB „Technikonus“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis į balansą įrašyto turto vertė buvo 912 168 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 567 076 Eur, iš jų: po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 112 064 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 455 012 Eur. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės turtas sudarė 384 886 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas- 55 637 Eur, materialus turtas – 51 965 Eur, (mašinos ir įrengimai – 27 042 Eur, transporto priemonės – 19 878 Eur, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai - 560 Eur, kitas materialus turtas – 4 485 Eur), nematerialus turtas - 802 Eur (programinė įranga), finansinis turtas – 2 870 Eur, trumpalaikis turtas – 329 249 Eur (atsargos – 224 869 Eur, išankstiniai apmokėjimai - 2281 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 99 087 Eur, pinigų likutis – 3 012 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 221 633 Eur. 2017 metus įmonė baigė su 197 208 Eur nuostoliu. Pagal 2018 m. kovo 27 d. balanso duomenis (nutarties iškelti dėl bankroto įsiteisėjimo dienai) įmonės turtas sudarė 349 307 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas – 46 498 Eur, materialus turtas – 42 899 Eur (mašinos ir įrengimai – 26 949 Eur, transporto priemonės – 11 037 Eur, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai - 543 Eur, kitas materialus turtas – 4 370 Eur), nematerialus turtas - 729 Eur (programinė įranga), finansinis turtas – 2 870 Eur, trumpalaikis turtas – 302 809 Eur (atsargos – 209 476 Eur, išankstiniai apmokėjimai - 229 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 93 104 Eur, pinigų likutis - 0,00 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 258 852 Eur, ataskaitinį laikotarpį įmonė baigė su 57 806 Eur nuostoliu. Taigi įmonės balansuose 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 27 d. įrašyti duomenys apie Bendrovės turtą ir mokėtinas sumas bei įsipareigojimus nesudaro pagrindo pagrįstai išvadai, jog Bendrovė jau 2017 m. pradžioje buvo nemoki ir yra labiau tikėtina, ji nemokia tapo 2017 m. gruodžio mėnesį.

86. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 22 d. AB „Citadele“ bankas, įvertinęs UAB „Technikonus“ finansinę padėtį, suteikė Bendrovei 50 000 Eur kreditą. Pagal bylos duomenis tikėtina, kad bankas, spręsdamas dėl kredito suteikimo, vadovavosi UAB „Technikonus“ finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie neatspindėjo įmonės tikrosios finansinės padėties, taip pat nežinoma, kokie dokumentai bankui vertinti buvo suteikti sudarant kreditavimo sutartį. Tačiau, iš kitos pusės, pagal minėtą kreditavimo sutartį turėjo būti refinansuojama ankstesnė to paties banko suteikta paskola, todėl bankas, kaip profesionalus finansų rinkos dalyvis, turėjo atidžiau domėtis Bendrovės finansine padėti ir, jei Bendrovė buvusi nemoki nuo 2017 m. pradžios, tikėtina, tokį esminį faktą būtų pastebėjusi ir ženklios vertės paskolos, kad ir užtikrintos svetimo turto hipoteka, nebūtų suteikusi.

87. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant minėtą civilinę bylą Nr. e2A-817-1120/2021 BUAB „Technikonus“ užsakymu gauta 2021 m. gegužės 29 d. Konsultacinė išvada. Teismo vertinimu joje padarytos išvados neprieštarauja šioje byloje padarytam vertinimui, kad Bendrovė nemokia tapo 2017 m. gruodžio mėnesį. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad, atlikus 2015-2017 metų iki UAB „Technikonus“ bankroto bylos iškėlimo laikotarpio įmonės finansinių dokumentų analizę, daroma ne išvada, o tik prielaida, kad UAB „Technikonus“ galėjo būti nemoki nuo 2017 m. sausio 1 d. Galimas įmonės nemokumas nuo 2017 m. gruodžio 1 d. grindžiamas ne pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies kriterijus, t. y. lyginant į įmonės balansą įrašyto turto ir pradelstų skolų santykį, o tuo, kad įmonė dirbo nuostolingai, neteisingai vedė turto ir įsipareigojimų apskaitą, nevykdė inventorizacijų, sudarant finansines ataskaitas neapskaitė atsargų tikrąją realizavimo verte, bendrovės finansinėse ataskaitose ir analitinėje apskaitoje atvaizduotas turtas, kuris turėjo būti nurašytas ar nepriklausė bendrovei, įmonė neatsiskaitė su tais pačiais kreditoriais, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Tas pats pasakytina ir apie 2021 m. birželio 21 d. Specialisto išvados įrodomąją reikšmę vertinant įmonės nemokumo momentą, nes joje išvados apie Bendrovės galimą nemokumo momentą padarytos taip pat pagal ne į įmonės balansą įrašyto turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, bet pagal tam tikru metu buvusius kitus įmonės finansinės apskaitos rodiklius, kurie, nustatant įmonės nemokumą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, nereikšmingi, ką konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinės bylos Nr. e2A-817-1120/2021 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime.

88. Susipažinus su Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, be kitų aplinkybių, buvo nustatyta, kad: pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis Bendrovės faktinė veikla buvo vykdyta iki 2018 m. vasario mėnesio; darbuotojams paskutinis darbo užmokestis buvo pervestas 2017 m. gruodžio mėnesį už lapkričio mėnesį; 2017 m. gruodžio mėnesį įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais, nes VMI prie LR FM 2017 m. lapkričio 24 d. sumokėjo 10 216 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. - 751,28 Eur, 2018 m. sausio 16 d. - 375,19 Eur, 2018 m. sausio 17 d. – 1 198,78 Eur, VSDFV biudžetui 2017 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 5 271,53 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. - 44,78 Eur, o šiam biudžetui nepadengta 24 110,45 Eur mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. sausio 16 d.. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „Technikonus“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, buvo surašyta 2019 m. balandžio 29 d. specialisto išvada Nr. 04/14-2-4-4756, kurioje, atsakant į klausimą, ar laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. UAB „Technikonus“ buvo moki, jei ne, tai nuo kada tapo nemoki, konstatuota, kad „UAB „Technikonus“ 2017-01-01 iki 2018-03-01 laikotarpio mokumo būsena tyrimo metu buvo nustatoma, lyginant pradelstus įsipareigojimus su įmonės visu turtu <...> tyrimui pateikti UAB „Technikonus“ 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentai: Didžioji knyga, Preliminarus balansas ir Pelno (nuostolių) ataskaita, rodo, kad bendrovėje pardavimo pajamos 2017 m. buvo 616297 Eur ir finansinė būklė buvo gera. Tačiau 2017-12-31 dienai bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 237003 Eur viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto jos turimo turto vertės 384886 Eur, santykis sudarė 0,62 %, todėl bendrovės finansinė būklė iš dalies buvo sunki <...> pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „Technikonus“ 2017-12-31 dienai buvo moki, nes pradelsti įsiskolinimai neviršijo pusę turto vertės, nemokumo koeficientas sudarė 0,39. UAB „Technikonus“ 2018-03-27 dienai bendrovė buvo moki, nes pradelsti įsiskolinimai neviršijo pusę turto vertės, nemokumo koeficientas sudarė 0,47. Tyrimo metu pagal pateiktus UAB „Technikonus“ dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad UAB „Technikonus“ 2017 m. grąžinus įvairiems kreditoriams skolas (gruodžio mėn. akcininkui G. S. 84658 Eur, AB Citadelės bankui, lizingo bendrovėms, kt.), nuo 20Į8 m. sausio mėn. sumažėjus pardavimo pajamoms ir sumažėjus apyvartinėms lėšoms, bendrovėje susidarė sunki finansinė padėtis. 2017-12-31 d. bandomajame balanse užfiksuotos 96148.36 Eur grąžintos finansinės skolos AB Citadelės bankui ir lizingo bendrovėms, finansinės-investicinės veiklos sąnaudos dėl 37295,28 Eur palūkanų ir delspinigių sumokėjimo lizingo bendrovėms, akcininkui G. S., kt. UAB „Technikonus“ finansinės padėties sunkumą 2017-12-31 dienai atspindi negrąžintos skolos 62574,34 Eur tiekėjams ir kreditoriams (registre „Suminės skolos“, 38 priedas) bei apyvartinių lėšų trūkumas, nes 2017-12-31 dienai AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis buvo 505,74 Eur, grynų pinigų likutis kasoje buvo 2506,44 Eur. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta 2018 m. bankroto administratoriui UAB „Divingas“ Turto perdavimo-priėmimo aktais neperduoto materialaus turto už 189977,63 Eur, o jo realizavimas ar nurašymas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais ir nebuvo užfiksuotas apskaitoje, todėl tyrimo metu buvo apskaičiuotas nemokumo koeficientas, jeigu turto vertė bendrovėje buvo mažesnė, nei užfiksuota UAB „Technikonus“ 2018-02-07 preliminariniame balanse 252137 Eur. Nustatyta, kad jei UAB „Technikonus“ neperduota bankroto administratoriui turto vertė 189978 Eur neteisingai buvo apskaityta 2018-02-07 preliminariniame balanse, nes nepagrįsta apskaitos dokumentais, todėl bendrovė bankroto datai buvo nemoki, nes pradelsti įsiskolinimai viršijo pusę turto vertės, nemokumo koeficientas sudarė 1,04“.

89. Teismo vertinimu, šios nutarties 82-88 punktuose nurodyti duomenys rodo, kad Bendrovės finansinė padėtis esminiai pablogėjo ir tapo vis labiau kritinė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigos, kada mokėjimo terminai kreditoriams tapo pradelsti vis ilgesnį laiką, ji pradėjo nebeatsiskaityti su vis didesniu kreditorių skaičiumi, įskaitant įmonės darbuotojus ir privalomus mokėjimus į valstybės biudžetus, pardavė vertingiausią įmonės turtą, nutraukė įprastos ūkinės komercinės veiklos apimtis, nes ji tapo nuostolinga. Todėl yra aukšta tikimybė, kad aptariamu laikotarpiu įmonė tapo nemoki arba jos finansiniai sunkumai tapo rimti ir ilgalaikiai, dėl ko yra pagrindas vertinti, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio Bendrovė tapo nemoki.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą

90. Nemokumo administratorė tvirtina, kad byloje yra pagrindas BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes Bendrovės akcininkas ir direktoriai nevykdė jiems ĮBĮ 5 straipsnio 2 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai ir/ar apgaulingai, ir kad tai yra viena iš aplinkybių, privedusių Bendrovę prie tyčinio bankroto. Teismas su šiuo nemokumo administratorės vertinimu iš dalies sutinka.

91. ĮBĮ 5 straipsnio 8 straipsnyje buvo numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

92. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

93. Kaip jau aukščiau nutartyje nurodyta, byloje nustatyta, kokie asmenys aktualiu laikotarpiu buvo Bendrovės vadovai ir kad UAB „Technikonus“ pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas nemokia tapo 2017 m. gruodžio mėnesį (nutarties 89 punktas).

94. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą ir iš to kylantys padariniai tenka įmonės vadovui, o kitiems subjektams – tiek, kiek tokia jų pareiga reglamentuota atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors bendrovės vadovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė, tačiau 2018 m. vasario 19 d. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi akcininkas G. S., kuris pagal ĮBĮ 5, 8 straipsnių, ABĮ nuostatas turėjo teisę, o ne tiesioginę pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą, jeigu nustatomas įmonės nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021). Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio (nemokumo momento) iki 2018 m. vasario 19 d. (kreipimosi į teismą momento) praėjo sąlyginai nedidelis laiko tarpas, byloje nėra įrodymų, kad per šį laikotarpį dėl nesikreipimo į teismą buvo padaryta žala bendrovei ar kreditoriams dėl išaugusių kreditorinių reikalavimų, turto sumažėjimo ar praradimo ir kt. Tokie faktiniai duomenys nepatvirtina, kad Bendrovės direktorius ir/ar akcininkas, įmonei esant nemokumo būsenoje, nepateisinamai ilgai ir tokiu lygiu nevykdė ĮBĮ 5 straipsnio 2 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad tai galima būtų pripažinti neveikimu, atitinkančiu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

95. Tačiau pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį, 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodyta ir juridinio asmens veiklos organizavimas. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą atsako įmonės vadovas.

96. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

97. Aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimu tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

98. Teismo vertinimu, šiuo atveju BUAB ,,Technikonus“ administracijos vadovas (direktorius) pažeidė jam CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas Bendrovei, netinkamai organizavo įmonės veiklą, neužtikrino, kad įmonė veiktų teisėtai ir nustatytais terminais bei tvarka vykdytų privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, nes iš Ikiteisminis tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) d. duomenų matyti, kad VMI prie LR FM kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo dėl to, kad UAB „Technikonus“, 2017 m. rugsėjo 28 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendusi parduoti bendrovei priklausantį pastatą ir jį pardavusi už 169 400 Eur, nesumokėjo į biudžetą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio, o 2018 m. sausio 25 d. pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kuris buvo netenkintas, nes Bendrovė, nesumokėjusi pardavimo PVM, grąžino pagrindiniam akcininkui 113 458 Eur.

99. Nustatyta, kad Bendrovės administracijos vadovai (direktoriai) neužtikrino teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimo atitinkamoms institucijoms, netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos organizavimą, nes nesilaikė FAĮ 16 straipsnio 8 dalies reikalavimo apskaitos duomenis pagrįsti turto ir įsipareigojimų /inventorizavimo duomenimis, LRV 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3, 9, 10 punktų reikalavimų kiekvienais metais prieš sudarant metinę finansinę atskaitomybę atlikti įmonės turto aktyvų ir pasyvų inventorizaciją, taip sudarė sąlygas tam, kad bendrovės apskaitoje sistemingai nebūtų fiksuojama tikroji įmonės finansinė padėtis, o kreditoriai nežinotų tikrosios informacijos apie įmonės faktinę finansinę padėtį, ką direktorius A. K. pripažino Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu prisipažindamas kaltu dėl aplaidžios įmonės apskaitos vedimo. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Technikonus“ turtas buvo nurašomas nesilaikant BAĮ reikalavimų, tinkamai nepagrindžiant turto nurašymo, nes septyniais nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d. sudarytais „Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktais“ neteisėtai buvo nurašytos ne mažesnės kaip 35 065,92 Eur vertės medžiagos kaip sunaudotos susijusios įmonės UAB „Technikonus LT“, tačiau nurašymas nebuvo pagrįstas privalomais buhalterinės apskaitos dokumentais, už nurašytas medžiagas ir darbus nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „Technikonus LT“. Suinteresuoti asmenys procesiniuose dokumentuose nepateikė objektyvių ir patikimų argumentų ir neįrodė, kad buvo pagrindas nurašyti turtą, nepaaiškino, kodėl medžiagos, sunaudotas darbams atlikti, buvo nurašomos už darbus ir medžiagas neišrašant PVM sąskaitų faktūrų UAB „Technikonus LT“, nors būtent suinteresuotas asmuo A. K. prisipažino kaltu padaręs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

100. Todėl nemokumo administratorė pagrįstai tvirtina, jog UAB „Technikonus“ valdymo organai, sistemingai ir prieš įmonės bankrotą atliko eilę neteisėtų tyčinių veiksmų, sudarančių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinį bankroto požymį, nes neinventorizavo turto, be pagrindo nurašė didelės vertės įmonės turtą, neužtikrino, kad Bendrovės veikla būtų teisėta, kad nebūtų atlikti neteisėti, pažeidžiantys kitų kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą, 113 458 Eur vertės mokėjimai akcininkui G. S., kad nebūtų sudarytas nuostolingas 2018 m. sausio 5 d. transporto priemonės perleidimo sandoris su akcininkei M. K., taip pablogindami finansinių sunkumų turėjusią įmonės padėtį, o vėliau ir privedusių ją prie nemokumo.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus

101. Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Kadangi esminis tyčinio bankroto elementas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, būtina nustatyti ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir įmonės nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo bei įvertinti, ar konkretus sandoris lėmė įmonės nemokumą.

102. Aptariamu atveju nemokumo administratorė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius grindė tuo, kad: UAB „Technikonus“ esant nemokiai ir prieš pat bankrotą su akcininku G. S. buvo sudarytos paskolos sutartys, kuriomis UAB „Technikonus“ įsipareigojo mokėti palūkanas, kurios kelis kartus viršija įstatymo ABĮ 15 straipsnyje leidžiamą dydį ir dėl to buvo patirta 11 312,94 Eur žala; UAB „Technikonus“ būnant nemokiai ir neturint lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais akcininkui G. S. neteisėtai buvo sumokėta 113 458 Eur jo Bendrovei suteiktų paskolų grąžinimui, taip jam suteikiant nepagrįstą pirmenybę gauti savo reikalavimą anksčiau už kitus kreditorius, pažeidžiant kitų kreditorių teises ir apribojant jų galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą; akcininkei M. K. nuostolingai, nes už kelis kartus mažesnę, nei reali rinkos kaina, buvo parduota transporto priemonė, tuo padarant ne mažesnę kaip 8 186,89 Eur žalą; buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai su susijusia įmone UAB „Technikonus Lt“, kuriais įmonei padaryta ne mažesnė kaip 39 847,52 Eur žala.

103. Bylos duomenys rodo, kad tarp UAB „Technikonus“ ir jos akcininko G. S. 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 27 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias akcininkas Bendrovei suteikė 166 958 Eur paskolų, o Bendrovė įsipareigojo akcininkui mokėti sutartyse nurodytas palūkanas. Pagal bylos duomenis, Bendrovė 2015 – 2016 metais vykdė įprastą ūkinę komercinę veiklą, mokumo problemų neturėjo, niekas neįrodinėja, kad minėtos paskolos buvo nereikalingos Bendrovei ar kad pagal jas gautos lėšos buvo panaudotos ne Bendrovės interesais. Ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo vertinti, kad Bendrovės su akcininku G. S. 2015 – 2016 metais sudarytos 9 paskolų sutartys buvo nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, kurių vykdymas reiškė nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, kad jie buvo sudaryti sąmoningai blogai valdant įmonę, turėjo reikšmės įmonės nemokumui ar jau nemokios įmonės padėties esminiam pabloginimui. Pagal ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą akcininkas turėjo teisę skolinti bendrovei lėšas, todėl paskolų sutartys savaime nėra nei ekonomiškai nenaudingi, nei nuostolingi sandoriai ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

104. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pritarti nemokumo administratorės vertinimui, kad minėti paskolų sandoriai buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, nes dėl Bendrovės įsipareigojimo mokėti akcininkui didesnes palūkanas, negu tai numatė ABĮ 15 straipsnis, Bendrovei buvo padaryta 11 312,94 Eur žala.

105. Byloje nustatyta, kad pagal nutarties 103 punkte nurodytų paskolos sutarčių sąlygas UAB „Technikonus“ įsipareigojo mokėti jos akcininkui G. S. tokio dydžio metines palūkanas: pagal 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. birželio 12 d. paskolos sutarčių 3 punktą - 4,95 procentų; pagal 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 27 d., 2016 m. balandžio 4 d. paskolos sutarčių 3 punktą - 8,75 procentų; pagal 2016 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį - 7,5 procentų. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad akcininkas turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu, o bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju paskolų sutartyse nustatytos palūkanų normos (7,5 - 8,75 procentų metinės palūkanos) iš tikrųjų buvo didesnės nei komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu (Lietuvos banko skelbiama palūkanų norma (https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu- normos?ff=1&date_interval%5Bfrom%5D=2015-01: 2015 m. gegužės mėn. jos sudarė vidutiniškai 3,27 proc.; 2015 m. birželio mėn. - vidutiniškai 3,09 proc.; 2015 m. liepos mėn. - vidutiniškai 2,90 proc.; 2015 m. rugsėjo mėn. - vidutiniškai 2,98 proc.; 2015 m. spalio mėn. - vidutiniškai 2,91 proc.; 2015 m. balandžio mėn. - vidutiniškai 2,74 proc.).

106. Teismas sutinka su nemokumo administratorės vertinimu, kad pagal aukščiau minėtas paskolų sutartis nustatytas palūkanų dydis viršijo ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte imperatyviai numatytą draudimą sudarant minėtas paskolos sutartis akcininkui ir Bendrovei susitarti dėl palūkanų, viršijančių paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normas, galiojusias paskolos sutarties sudarymo momentu. Tačiau nėra pagrindo sutikti, kad dėl to, jog akcininkui G. S. mokėtos didesnės palūkanos, Bendrovei buvo padaryta 11 312,94 Eur žala, susidaranti iš skirtumo tarp palūkanų sumos pagal sutartis ir palūkanų sumos pagal Lietuvos banko normas. Bendrovės nemokumo administratorės procesiniuose dokumentuose nurodyta ir minėto Ikiteisminio tyrimo 2019 m. balandžio 29 d. Specialisto išvadoje nustatyta, kad akcininkui G. S. nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimų pavedimais su įrašu „766,63 Eur 1 mėnesio palūkanos“ pagal paskolos sutartis faktiškai buvo sumokėta 8 432,93 Eur palūkanų. Bendrovės nemokumo administratorės skaičiavimu pagal Lietuvos banko normas pagal paskolos sutartis apskaičiuotų palūkanų dydis būtų 8 046,79 Eur, taigi, akcininkui G. S. tuo laikotarpiu, kai įmonė dar nebuvo nemoki, faktiškai buvo išmokėta 386,14 Eur daugiau, nei numatė ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir nustatė Lietuvos banko normos. Apskaičiuota 19 359,73 Eur palūkanų suma pagal paskolos sutartyse numatytas palūkanų normas akcininkui G. S. pagal bylos duomenis faktiškai išmokėta nebuvo, todėl realiai 11 312,94 Eur žala Bendrovei dėl minėtų paskolų sandorių vykdymo padaryta nebuvo. Minėtų paskolų sutarčių ir/ar jų dalių atitikimas įstatymų reikalavimams, įskaitant ir ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, ar galimas tam tikros žalos padarymas sutartis vykdant šiuo atveju, esant pagrindui, gali būti patikrintas kitomis teisinėmis priemonėmis. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad minėtos paskolos sutartys buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, dėl kurių Bendrovei buvo padaryta 11 312,94 Eur žala nepagrįstai išmokėjus didesnes, negu numatė įstatymas, palūkanas, kad tai turėjo esminės įtakos įmonės nemokumui ir sudarė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto tyčinio bankroto požymį.

107. Tačiau teismas sprendžia, jog 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. 113 458 Eur vertės mokėjimo pavedimus, kuriais akcininkui G. S. buvo grąžintos pagal aukščiau nurodytas paskolos sutartis Bendrovei paskolintos lėšos, yra pagrindas vertinti kaip dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarytus ekonomiškai nenaudingus sandorius, esančius priežastiniame ryšyje su įmonės nemokumu ir ženklai prisidėjusius prie to, kad įmonė 2017 m. gruodžio mėnesį tapo nemoki.

108. Bylos duomenys rodo, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirikime protokolo Nr. 23 nutarimu akcininko G. S. balsais, sudarančiais 88,75 proc. visų balsų, nutarta parduoti Bendrovės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už 140 000 plius (be PVM) siekiant stabilizuoti įmonės finansinius srautus, gautus už pastatą pinigus paskirti daliniam įmonės finansinių įsipareigojimų mažinimui bei veiklos finansavimui. Šio nutarimo pagrindu UAB „Technikonus“ 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarė preliminarią sutartį su UAB „Eismo valdymo sistemos“ dėl minėto pastato pardavimo už 169 400 Eur (su PVM). UAB „Eismo valdymo sistemos“ 2017 m. lapkričio 15 d. pervedė UAB „Technikonus“ 34 900 Eur, o 2017 m. gruodžio 7 d. – 124 500 Eur. Apie 70 procentų lėšų, gautų už pastato pardavimą, nesumokėjus valstybės biudžetui pardavimo PVM, 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimais buvo pervesta akcininkui G. S. jo Bendrovei suteiktų paskolų grąžinimui, o ne apyvartinių lėšų trūkumui finansuoti, įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti, kaip kad buvo nutarta visuotiniame akcininkų susirinkime.

109. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Technikonus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-361-212/2019 pagal ieškovės BUAB „Technikonus“ ieškinį atsakovui G. S. dėl minėtų 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. 113 458 Eur vertės paskolos grąžinimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2A-817-1120/2021 nurodytus mokėjimus akcininkui G. S. pripažino negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, taikė restituciją, įpareigojo atsakovą grąžinti neteisėtai gautus 113 458 Eur. Teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, kad ieškovė, būdama faktiškai nemoki, ginčijamais sandoriais suteikė atsiskaitymo pirmenybę savo pagrindiniam akcininkui atsakovui G. S., 113 458 Eur sumoje sumažino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais UAB „Panevėžio Lytagra“, UAB „Trukstalis“, UAB „Austecha“, SIA „Magnetiks“, UAB „Certex Lietuva“, UAB „Maridana“, UAB „Emsi“, UAB „Gordijaus varžtai“, UAB „Baltexim“, kurie ginčijamų sandorių metu jau turėjo reikalavimo teisę į ieškovę ir kurių dalis mokėjimų ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo pradelsta, taip pažeisdama šių kreditorių teises. Teisėjų kolegija taip pat pripažino, kad atsakovas nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, numatytos CK 6.67 straipsnio 6 punkte. Kadangi byloje dalyvavo tos pačios šalys, o ieškinio pagrindas ir dalykas buvo minėtų mokėjimų teisėtumo patikrinimas, minėtoje byloje nustatytos aplinkybės prejudicinę reikšmę ir jų iš naujo nustatinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

110. Esant nustatytoms šios nutarties 108-109 punktuose nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad minėti ženklios vertės (113 458 Eur), lyginant su bankroto byloje patvirtintų nepadengtų kreditorinių reikalavimų suma (277 231,14 Eur), paskolų grąžinimo sandoriai akcininkui G. S. buvo nuostolingi įmonės sandoriai, kuriais buvo pabloginta Bendrovės, kuri tuo metu jau turėjo ilgalaikių finansinių sunkumų, finansinė padėtis ir kurie esminiai prisidėjo prie to, kad įmonė tapo nemoki, o įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Tai sudaro pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus.

111. Teismo vertinimu, pagal BUAB „Technikonus“ pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis yra nustatytas pagrindas pripažinti, kad 2018 m. sausio 5 d. pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią Bendrovė akcininkei M. K. pardavė automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 083 Eur, taip pat buvo ekonomiškai nenaudingas sandoris, prisidėjęs prie tuo metu jau nemokios Bendrovės finansinės padėties pabloginimo.

112. Nustatyta, kad M. K., buvusio Bendrovės direktoriaus A. K. dukra (šios aplinkybės niekas neginčijo), nuo 2016 m. kovo 15 d. buvo UAB „ Technikonus “ akcininkė, turinti 11,25 proc. visų bendrovės akcijų. Tarp UAB „Technikonus“ ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudaryta 2015 m. balandžio 10 d. lizingo sutartis Nr. LT107505, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ įsigijo 12 966,96 Eur vertės automobilį Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 48 mėnesiams išnuomavo UAB „Technikonus“, turto išpirkimo pabaiga - 2019 m. kovo 3 d., finansuojama suma - 9 917,36 Eur. Likus maždaug mėnesiui iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Technikonus“ ir apie du mėnesius iki lizingo pabaigos termino, M. K. 2018 m. sausio 5 d. tiesiogiai UAB „Swedbank Lizingas“ sumokėjo 3 083,11 Eur už minėtą transporto priemonę už UAB „Technikonus“, taip ją išpirkdama iš lizingo bendrovės. 2018 m. sausio 5 d. Pabaigos aktu UAB „Swedbank lizingas“ perdavė UAB „Technikonus“ nuosavybės teise į minėtą automobilį. 2018 m. sausio 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi Bendrovė pardavė M. K. automobilį Audi A5 už 3 083,11 Eur, t. y. už lizingo bendrovei sumokėtą sumą, nors įmonės balanse buvo nurodyta, kad jos likutinė vertė buvo 8 550 Eur, todėl vien pagal šiuos duomenis Bendrovė patyrė 5 467 Eur nuostolį, kas buvo konstatuota ir Ikiteisminio tyrimo metu gautoje 2019 m. balandžio 29 d. Specialisto išvadoje. Tikėtina, kad patirtas nuostolis galėjo būti ir 8 186,89 Eur, nes nemokumo administratorė pateikė duomenis, jog pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis minėto automobilio vertės buvo 11 270 Eur.

113. Nors suinteresuotas asmuo M. K. nesutinka su nemokumo administratorės vertinimu, kad pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ji įsigijo minėtą automobilį buvo Bendrovei ekonomiškai nenaudingas sandoris, turėjęs įtakos nemokios įmonės finansinės padėties pabloginimui (nutarties 50-53 punktai), tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad UAB „Technikonus“ nemokėjo lizingo įmokų ir būtų ketinusi transporto priemonę parduoti. Bendrovė buvo pardavusi jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl turėjo lėšų sumokėti lizingo bendrovei sąlyginai nedidelį 3 083,11 Eur skolos likutį, tuo metu ji atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Nors pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad transporto priemonė su defektais (variklio ir automatinės greičių dėžės defektai), tačiau 2018 m. sausio 5 d. ją įgyjant iš UAB „Swedbank lizingas“ jokių defektų sutartyje nurodyta nebuvo. Nepatvirtintas įrodymais teiginys, kad transporto priemonės neišpirkus prieš terminą Bendrovė būtų patyrusi nuostolių ar praradusi teisę naudotis transporto priemone. Neišpirkus transporto priemonės, ji būtų grąžinta lizingo bendrovei, ją pardavus būtų padengta 3083,11 Eur lizingo skola, o likusi suma po automobilio pardavimo rinkos kaina, kuri galėjo būti virš 11 000 Eur, būtų grąžinta Bendrovei. VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie turto vertę yra vadovaujamasi teismų praktikoje, jei suinteresuoti asmenys, kaip kad yra ir šiuo atveju, nepateikia konkrečios transporto priemonės individualaus rinkos vertės nustatymo įrodymų. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad transporto priemonę pardavė už 5 000 Eur, taigi, didesne kaina, nei ją nusipirko iš Bendrovės. Kadangi nepateikta pirkimo pardavimo sutartis, negalima vertinti nei parduoto automobilio būklės, nei to, ar tai ir buvo tuometinė jo rinkos vertė. Esant nustatytiems tokiems faktiniams duomenims, teismas pritaria nemokumo administratorės argumentams, kad aptartas transporto priemonės pardavimo sandoris, įvertinus tai, kad jis sudarytas įmonei esant nemokiai ir sudarytas likus vos mėnesiui iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo sudarytas pagal iš anksto apgalvotą, nesąžiningą schemą, buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas, dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę padėtį.

114. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma, Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie įmonės BUAB „Technikonus“ finansinę būklę iš pirminių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitų duomenų, 2022 m. birželio 1 d. į bylą VMI prie LR FM pateikti duomenys apie UAB „Technikonus LT“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bylai aktualiu laikotarpiu patvirtina nemokumo administratorės teiginius, kad UAB „Technikonus“ su UAB „Technikonus Lt“ (vėliau UAB „Kranų technika“) sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi Bendrovei, nes juos vykdydama Bendrovė patyrė ženklius nuostolius, turėjusius neigiamos įtakos įmonės mokumui.

115. Byloje pateikti duomenys rodo, kad vykdant darbus pagal su UAB „Technikonus LT“ sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis „Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus“, surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d., nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės UAB „Tecnikonus“ priklausiusios medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos. Į 2019 m. sausio 22 d. nemokumo administratorės prašymą UAB „Technikonus LT“ (UAB „Kranų technika“) atsakė, jog rašytinių sutarčių nebuvo. Iš 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninio laiško duomenų galima spręsti, kad UAB „Technikonus LT“ pripažino, jog UAB „Technikonus“ iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM arba 39 726,14 Eur su PVM, tačiau šioms sumoms Bendrovė UAB „Technikonus Lt“ PVM sąskaitos faktūros neišrašė ir apmokėjimo negavo. Nors 2019 m. vasario 23 d. rašte UAB „Technikonus Lt“ nurodė, kad nemokėjo Bendrovei, nes ji darbus atliko netinkamai ir padarė nuostolių, tačiau minėtame elektroniniame laiške jokie atliktų darbų trūkumai ir defektai neminimi. Iš VMI prie LR FM pateiktų duomenų apie UAB „Technikonus LT“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bylai aktualiu laikotarpiu galima spręsti, kad objektuose, kuriuose dirbo UAB „Technikonus“, užsakovė UAB „Technikonus Lt“ išrašė PVM sąskaitas faktūras objekto užsakovams, tačiau už darbus UAB „Technikonus“ neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir negavo apmokėjimo iš UAB „Technikonus Lt“: 1) 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad UAB „Madesta“ objekte UAB „Technikonus“ dalis yra 8 300 Eur (be PVM); šiame objekte pagal 2018 m. sausio 10 d. Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktą UAB „Technikonus“ nurašė medžiagų už 9 387,67 Eur (be PVM); už šiame objekte atliktus darbus UAB „Technikonus Lt“ užsakovei SIA „Madesta“ 2017 m. vasario 7 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 2 300 Eur be PVM, 2017 m. balandžio 19 d. – 15 000 Eur be PVM, 2017 m. balandžio 24 d. - 4 900 Eur, 2017 m. spalio 19 d. – 3 100 Eur be PVM, 2017 m. lapkričio 17 d. – 5 800 Eur be PVM ir 5 800 Eur be PVM, viso - už 36 900 Eur be PVM, tačiau už darbus šiame objekte UAB „Technikonus“ PVM sąskaitų faktūrų neišrašė ir negavo mokėjimų iš UAB „Technikonus LT“. Byloje pateikti įrodymai neįrodo, kad UAB „Technikonus Lt“ neužbaigė darbų. UAB „Persijos žvaigždė“ 2018 m. vasario 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000429 yra kito laikotarpio. 2018 m. vasario 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000429 (3 396,46 Eur be PVM) nenurodytas objektas, todėl ji neįrodo, kad ji yra dėl UAB „Technikonus“ darbų UAB „Madesta“ objekte; 2) 2017 m gruodžio 1 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad objekte „IAE“ darbai užbaigti, UAB „Technikonus“ dalis šiame objekte 6 267,52 Eur (be PVM); šiame objekte pagal 2018 m. sausio 29 d. Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktą UAB „Technikonus“ nurašė medžiagų už 4 244,88 Eur (be PVM); už šiame objekte atliktus darbus UAB „Technikonus LT“ išrašė užsakovei VĮ Ignalinos atominei elektrinei 2017 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą 35 380 Eur, tačiau už darbus šiame objekte UAB „Technikonus“ PVM sąskaitų faktūrų neišrašė ir negavo mokėjimų iš UAB „Technikonus LT“; nors UAB „Technikonus LT“ nurodo, kad UAB „Technikonus“ vėlavimo atlikti darbus objekte „IAE“ ir kad ji samdė kitą subrangovą UAB „Maridana“ darbams užbaigti, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra sutarties su VĮ Ignalinos atomine elektrine ir duomenų, kad šiame objekte UAB „Technikonus“ vėlavo atlikti darbus ir kad UAB „Maridana“ 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra MAG Nr. 170213 (2 779,28 Eur be PVM) yra išrašyta būtent objekte „IAE“ (sąskaitoje nenurodytas objektas) ir būtent už UAB „Technikonus“ neatliktus darbus. Kadangi nurodyta UAB „Maridana“ sąskaita pagal datą yra ankstesnė, ji turėjo būti įvertinta rašant minėtą elektroninį laišką; 3) tokia pat situacija yra ir su kitais objektais – „Elga“, „Nemenčinės mediena“, „Iremas“, „Ekovalitas“, „Arčers“, kur UAB „Technikonus“ dirbo, nurašė sunaudotas medžiagas, tačiau PVM sąskaitų faktūrų už darbus neišrašė ir mokėjimų iš UAB „Technikonus LT“ negavo. Be to, nustatyta, kad pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą TECH6979 už „Gembinį kraną“ pinigų suma nuo 10 646,00 Eur sumažinta iki 3 630 Eur ir tik jį į traukta į UAB „Technikonus“ apskaitą.

116. Dėl šios nutarties 115 punkte nurodytų nustatytų aplinkybių pritariama nemokumo administratorės vertinimui, kad UAB „Technikonus“ veikla buvo organizuojama taip, kad UAB „Technikonus“ atlikdavo darbus pagal sutartis su UAB „Technikonus“, patirdavo sąnaudas, o pajamas (finansinę naudą) iš veiklos, pasinaudojusi Bendrovės atliktų darbų rezultatu, gavo tik UAB „Technikonus LT“, nes UAB „Technikonus“ PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus UAB „Technikonus LT“ neišrašydavo ir apmokėjimo negavo. Todėl Bendrovės su UAB „Technikonus LT“ sudaryti sandoriai dėl įvairių darbų atlikimo vertintini kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi, kuriais Bendrovei padaryti ne mažesni kaip 43 477,52 Eur nuostoliai (už atliktus darbus neišrašyta sąskaitų už 32 831,52 Eur (be PVM), nepagrįstai atsisakyta 10 646,00 Eur reikalavimo teisės pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979), pabloginę UAB „Technikonus“ finansinę padėtį ir sumažinę galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte

117. Buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą bei gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį, tarp įmonės vadovo pareigų nurodyta ir juridinio asmens veiklos organizavimas. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą atsako įmonės vadovas.

118. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

119. Iš įstatymų leidėjo pateiktų nurodytų teisės normų formuluočių matyti, kad siekiant bankrotą kvalifikuoti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs ne tik su sąmoningais atsakingo asmens veiksmais, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo, bet ir su įmonės nemokumu. Tačiau akivaizdu, kad dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ar dėl nurodytų dokumentų neišsaugojimo įrodyti šių aplinkybių priežastinį ryšį su juridinio asmens privedimu prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo būtų neįmanoma, todėl, darytina išvada, jog priežastinis ryšys tarp apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedinimo, siekiant blogai valdyti juridinį asmenį ar sudaryti kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios padėties esminio pabloginimo, neprivalo būti nustatinėjamas siekiant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą taikyti kaip tyčinį juridinio asmens bankrotą kvalifikuojantį požymį.

120. Nemokumo administratorės vertinimu, surinkti įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas BUAB “Technikonus“ bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šį vertinimą, kad UAB „Technikonus“ apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir nesilaikant BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 9, 12, 21 straipsnių reikalavimų, patvirtina šios aplinkybės.

121. Konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 01 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. UAB „Technikonus“ apskaita nebuvo vedama tinkamai, ji galėjo būti tvarkoma aplaidžiai arba apgaulingai, kadangi apskaita neatitiko BAĮ reikalavimų, nėra galimybės nustatyti, ar atsargos buvo apskaitytos grynąją realizavimo verte, ar jos tikrai buvo reikalingos bendrovės veikloje ir ar jos egzistavo fiziškai, nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžių ar struktūros.

122. Panevėžio apygardos prokuratūroje Antrajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo gauta 2019 m. balandžio 29 d. Specialisto išvada ir joje konstatuota, kad UAB „Technikonus“: 2017 metais nesivadovavo LRV 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3, 9, 10 punktų nurodymais, nes prieš sudarant metinę finansinę atskaitomybę finansiniai rezultatai nebuvo įvertinti atlikus inventorizaciją; nevykdė FAĮ 16 straipsnio 8 dalies nurodymų „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis“, nes tyrimui nepateikė 2017 m. įsakymo dėl komisijos sudarymo, piniginių lėšų kasoje, ilgalaikio ir trumpalaikio turto, atsargų ir kt. buhalterinių sąskaitų likučių inventorizacijos aprašų, neatliko turto inventorizacijos pagal norminių aktų reikalavimus; turto realizavimas ar nurašymas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais ir nefiksuotas apskaitoje, todėl nebuvo vadovautasi BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nurodymais: „į apskaitų privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ” ir 12 straipsnio 1 dalies nurodymais: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti 2018 m. bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

123. Ikiteisminiame tyrime buvusiam vadovui A. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus UAB „Technikonus“ apskaitos tvarkymas) dėl to, kad jis, būdamas UAB „Technikonus“ direktoriumi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 9 d. bei laikinai einančiu direktoriaus pareigas nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., aplaidžiai ir netinkamai organizavo UAB „Technikonus“ buhalterinės apskaitos vedimą ir tvarkymą, dėl ko pažeidė BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio reikalavimus: nepateikė visas ūkines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su 2017 m. balandžio 24 d. – 2017 m. lapkričio 10 d. iš UAB „Technikonus LT“ gautomis pajamomis; nepateikė ūkines operacijas su UAB „Technikonus LT“ pagrindžiančių apskaitos dokumentų (rangos ir subrangos sutarčių, atliktų darbų aktų ir dėl jų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bei atsiskaitymo pagal jas už atliktus darbus dokumentų), kurie pateisintų „Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktais“ nurašytas medžiagas už 16 748,71 Eur; pažeidė LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nebuvo sudaryta metinė finansinė atskaitomybė už 2017 metus; pažeidė LRV 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3, 9, 10 punktų nurodymus, nes, prieš sudarant metinę finansinę atskaitomybę, finansiniai rezultatai nebuvo atlikti įvertinti atlikus inventorizaciją. Dėl šių pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad „iš dalies negalima nustatyti 2017 - 2018 m., bendrovės turto, įsipareigojimu dydžio ir struktūros bei nuosavo kapitalo“. Įtariamuoju apklaustas A. K. dėl netinkamo įmonės apskaitos vedimo kaltu prisipažino pilnai, todėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2019 m. liepos 4 d. nutarimu, kurį patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutarė nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) esant BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šis įrodymas turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir įrodo, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio UAB „Technikonus“ bankroto požymis.

124. Iškėlus UAB „Technikonus“ bankroto bylą, 2018 m. kovo 27 d. balanse apskaityto materialaus turto vertė buvo 252 375,00 Eur, bet buvęs įmonės vadovas A. K. nemokumo administratoriui perdavė įmonės turtą, kurio bendra vertė finansinės atskaitomybės duomenimis buvo 62 159,37 Eur. Kadangi nebuvo perduotas visas įmonės apskaitos turtas, administratorė pareiškė ieškinį dėl 189 977,63 Eur žalos priteisimo iš buvusių vadovų A. K. ir D. V.. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-360-544/2019, kuris paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-349-464/2020, ieškinys buvo atmestas. Teismas nustatė, kad buvęs vadovas A. K. neužtikrino tinkamos bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, nes didelės vertės balanse apskaitytos medžiagos buvo panaudotos įmonės veikloje, tačiau nenurašytos. Taigi nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad buvęs vadovas A. K. neužtikrino tinkamos bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo. Nurodytoje byloje nebuvo nustatinėjama, kokiuose konkrečiuose objektuose buvo panaudotos apskaitoje apskaitytos ir nenurašytos medžiagos. Pagal perimtus dokumentus to negalima nustatyti, nes, nebuvo atliekamos kasmetinės turto inventorizacijos, nepateikti medžiagų nurašymo aktai (išskyrus kelis šiame prašyme aptartus nurašymo aktus), dėl ko negalima nustatyti, kokios konkrečios medžiagos ir kokiuose konkrečiuose objektuose buvo naudojamos, koks faktiškai atitinkamame objekte nurašytų medžiagų kiekis ir koks faktinis šiame objekte sunaudotų, tačiau nenurašytų medžiagų kiekis. Todėl dėl netinkamo apskaitos vedimo negalima nustatyti aplinkybių dėl net 190 000 Eur vertės medžiagų panaudojimo įmonės veikloje.

125. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, daroma išvada, kad UAB „Technikonus“ vadovai nesivadovavo FAĮ 4 straipsnio, BAĮ 4 straipsnio reikalavimais, reikalaujančiais, kad įmonės apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, dėl to iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, o tai sudaro įmonės tyčinio bankroto požymį, nustatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos įmonės tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo

126. BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorė nurodė, kad byloje yra pagrindas taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto prezumpciją, nes dalis UAB „Technikonus“ turto ir darbuotojų buvo perkelti į UAB „Technikonus LT“, kuri toliau tęsė tokią pat veiklą ir perėmė UAB „Technikonus“ klientus. Be to, dalyje objektų, kur darbus atliko UAB „Technikonus“, UAB „Technikonus“ PVM sąskaitų faktūrų neišrašė ir apmokėjimų nei iš klientų, nei iš UAB „Technikonus LT“ negavo. UAB „Technikonus LT“, nepatyrusi sąnaudų, faktiškai gavo pajamas iš savo užsakovų už UAB „Technikonus“ atliktus darbus, tuo tarpu UAB „Technikonus“ patyrė tik sąnaudas ir jokių pajamų negavo (klasikinis pavyzdys, atitinkantis „fenikso sindromo“ požymius).

127. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo pagrįsti dėl šių byloje nustatytų aplinkybių.

128. Nustatyta, kad UAB „Technikonus LT“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2016 m. lapkričio 28 d., kurios pavadinimas 2018 m. balandžio 16 d. buvo pakeistas į UAB „Kranų technika“. UAB „Technikonus“ ir UAB „Technikonus LT“ buvo susijusios tarpusavyje įmonės, nes nuo UAB „Technikonus LT“ įsteigimo iki 2017 m. sausio 2 d. vieninteliu įmonės akcininku buvo G. S., kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB Technikonus akcininku, turinčiu 88,75 proc. balsų daugumą. Nuo 2017 m. sausio 2 d. UAB „Technikonus LT“ akcininkais buvo G. S. (67 proc.), UAB „Technikonus“ (1 proc.), D. V. (16 proc.), A. G. (16 proc.). Nuo 2017 m. liepos 3 d. UAB „Technikonus LT“ akcininkai buvo G. S. (51 proc.), UAB „Technikonus“ (1 proc.), D. V. (24 proc.), A. G. (24 proc.). G. S. nuo UAB „Technikonus LT“ įsteigimo iki 2018 m. spalio 24 d. užėmė direktoriaus pareigas, nuo 2018 m. spalio 24 d. šios įmonės vadovu buvo A. G..

129. Byloje surinkti įrodymai duoda pagrindą pagrįstai manyti, kad per 2017 metus į UAB „Technikonus Lt“ buvo perkelta dalis UAB „Technikonus“ veiklos, į ją perėjo dirbti darbuotojai, UAB „Technikonus“ pagal tarpininkavimo sutartį perleido UAB „Technikonus LT“ turėtas teises platinti įmonių veikloje reikalingas prekes iš savo tiekėjų. Kaip jau nurodyta aukščiau, 2017 metais UAB „Technikonus“ veikla buvo organizuojama taip, kad UAB „Technikonus“ atitektų sąnaudos ir nuostoliai, o visas pelnas buvo perkeltas į UAB „Technikonus LT“. VMI prie LR FM pateiktų sąskaitų duomenys rodo, kad UAB „Technikonus LT“ ūkinę veiklą vykdė su AB „Rokiškio sūris“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, UAB „Iremas“, UAB „Elga“, su kuriais anksčiau dirbo UAB „Technikonus“. Abi įmonės iš esmės vykdė tą pačią arba labai panašią veiklą, susijusią su gamybinių kranų gamyba ir montavimo darbais. UAB „Technikonus LT“ dalis akcijų buvo perrašyta UAB „Technikonus“ darbuotojams, iš kurių trys darbuotojai (D. V., A. G., E. K.) tuo pačiu metu dirbo abiejose įmonėse. UAB „Technikonus LT“ taip pat perėmė iš UAB „Technikonus“ ofiso įrangą, nes 2017 m. spalio 23 d. dviejose PVM sąskaitose faktūrose Nr. TECH7005 nurodyta, kad UAB „Technikonus“ parduoda pirkėjui UAB „Technikonus LT“ 1 103,47 Eur vertės ofiso veiklos daiktus (baldus, šaldytuvą ir kt.), 2 kompiuterius, spausdintuvą 3 387,87 Eur vertės. UAB „Technikonus“ apskaitoje apskaityta PVM sąskaita faktūra Nr. TECH7005 1 103,47 Eur. Daiktai, kurie vienoje iš sąskaitų išbraukti, nebuvo perduoti ir nemokumo administratorei ir, tikėtina, liko UAB „Technikonus LT“.

130. Be to, UAB „Technikonus“ turėjo išskirtines teises palankesnėmis kainodaros ir apmokėjimo sąlygomis platinti prekes, tačiau šias teises ir prekių platinimo veiklą ji perleido UAB Technikonus LT“, kai 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 2016.12.01/01, pagal kurią UAB „Technikonus“ įsipareigojo parduoti UAB „Technikonus LT“ gamintojų GIGA, spol. S.r.o., Ikusi Electronica S.L.U., SKLADOVA TEHNIKA prekes su 5 procentų tarpininko antkainiu, o 2017 m. vasario 1 d. sudarė Priedą prie sutarties, pagal kurį UAB „Technikonus LT“ gavo išskirtines teises platinti aukščiau nurodytų gamintojų prekes ir parduoti jas UAB „Technikonus“. Po to UAB „Technikonus“ nebe pati pirko prekes tiesiogiai iš gamintojų, o jas pirko pagal tarpininkavimo sutartį per tarpininką UAB „Technikonus LT“ ir mokėjo tarpininkavimo mokestį, o tai neabejotinaiturėjo įtakos įmonės pajamoms, o ilgalaikėje perspektyvoje sumažino ir jos mokumą.

131. Kaip jau nurodyta nutartyje, UAB „Technikonus“ darbuotojai UAB „Technikonus LT“ objektuose dirbo 2017 m. spalio - gruodžio mėnesiais ir 2018 m. sausio mėnesį, UAB „Technikonus“ nurašė medžiagas/gaminius į UAB „Technikonus LT“ objektus, tačiau nurodytu laikotarpiu už darbus ir medžiagas UAB „Technikonus“ neišrašė PVM sąskaitų faktūrų UAB „Technikonus LT“ ir apmokėjimo iš UAB „Technikonus LT“ negavo. Taigi, UAB „Technikonus LT“, nepatyrusi sąnaudų, faktiškai gavo pajamas iš savo užsakovų už UAB „Technikonus“ atliktus darbus, o UAB „Technikonus“ patyrė tik sąnaudas ir jokių pajamų negavo.

132. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog byloje yra įrodytos aplinkybės, kad tyčiniais (sąmoningais) suinteresuotų asmenų veiksmais, jiems nevykdant nustatytų pareigų, sudarius aptartus Bendrovei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, aplaidžiai ir (ar) apgaulinga tvarkant buhalterinę apskaitą, dalį veiklos perkėlus į susijusią įmonę, o ne dėl verslo nesėkmės, UAB „Technikonus“ buvo privesta prie tyčinio bankroto. Atsižvelgiant į tai, teismas iš dalies (pagal visus teisinius, bet ne pagal visus ieškinyje nurodytus faktinius pagrindus) tenkina prašymą pripažinti BUAB „Technikonus“ bankrotą tyčiniu.

Dėl bylos nutraukimo, pareiškimo palikimo nenagrinėtu ir įrodymų išreikalavimo

133. 2022 m. rugsėjo 2 d. suinteresuotas asmuo G. S. pareiškė prašymą nutraukti civilinę bylą Nr. eB2-244-544/2022, o Pareiškėjos prašymą dėl UAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nenagrinėtą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

134. Prašymą pagrindė tuo, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje UAB „Technikonus“ nemokumo administratorės prašymu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje (tyčinis bankrotas), kurio dalykas buvo UAB „Technikonus” ūkinės ir finansinės veiklos tyrimas. UAB „Technikonus“ nemokumo administratorė pateikė šiuos finansinius dokumentus: 2018 m. vasario 7 d. preliminarų balansą, 2018 m. birželio 21 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, 2018 m. birželio 25 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, 2018 m. birželio 25 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, 2018 m. vasario 8 d. atsargų likučius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti darbuotojai M. Z., A. J., D. B., E. K., A. G., J. K., V. K., E. Z., D. V., akcininkas G. S., R. V., taip pat atlikta ekspertizė ir pateikta 2019 m. balandžio 29 d. specialisto išvada „Dėl UAB „Technikonus“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/14-2-4-4756. Ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti visi turimi apskaitos dokumentai ir balansai, tačiau 2017 m. lapkričio 16 d. balansas pateiktas nebuvo, o tai patvirtina, kad jis yra suklastotas, kadangi jį sudarė pats administratorius jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, todėl pareiškia apie šio įrodymo suklastojimą.

135. Atlikus ikiteisminį tyrimą, Panevėžio apygardos prokuratūra 2019 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nustatė, kad nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, kurio Pareiškėja neapskundė. Kadangi ikiteisminiame tyrime įsiteisėjusiu sprendimu atmestas BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorės prašymas pripažinti bankrotą nusikalstamu, ji nebegali kreiptis į teismą dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas, bet vis tiek pakartotinai pateikė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu civiline tvarka. Todėl vertina, kad egzistuoja pagrindas nutraukti civilinę bylą, o prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nenagrinėtu.

136. Suinteresuotas asmuo UAB „Kranų technika“ atsiliepime nurodė, kad su prašymais nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nenagrinėtu sutinka. Nurodė, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“. Remiantis EŽTK Septinto protokolo, priimto 1984 m. lapkričio 24 d., 4 straipsnio 1 dalimi, „niekas neturi būti antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas tos pačios valstybės už nusikaltimą, už kurį jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą. EŽTK teismo sąvoka suprantama plačiai, todėl prokuroras, kuris yra valstybės valdymo subjektas, turintis valdingus įgaliojimus, laikytinas teismu EŽTK prasme. Todėl prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 184 straipsnio 2 dalį nenustačius nusikalstamos veikos požymių turinčių veikų laikytinas teismo sprendimu EŽTK prasme. Pareiškėjos prašymas iš naujo nagrinėti tyčinio bankroto klausimą, kai šios aplinkybės jau yra išnagrinėtos įsiteisėjusiu prokuroro sprendimu, yra neteisėtas ir pažeidžia EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą ir nešališką teismą bei EŽTK Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalį, draudžiantis antrą kartą kaltinti asmenis dėl to paties dalyko, jeigu yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas.

137. Suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime prašė sprendžiant minėtą prašymą įvertinti tai, kad tiek tyčinis bankrotas civilinės teisės prasme, tiek ir nusikalstamas bankrotas baudžiamosios teisės prasme įrodinėtinų aplinkybių (sudėties) prasme yra iš esmės tapatūs. Tiek vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio normomis, tiek BK 209 straipsniu, bei minėtas normas aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, tyčiniu bankrotu pripažįstama situacija, kuomet įmonės bankrotą sąlygoja sąmoningai blogas įmonės valdymas, kuriuo sąmoningai siekiama įmonės nemokumo. Šiuo atveju, Panevėžio apygardos prokuratūros 2019 m. liepos 4 d. nutarimu nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, įvertinus iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis savo pareiškimą šioje byloje grindžia Pareiškėjas, pripažinta, kad: nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo pripažinti, kad įmonė buvo valdoma sąmoningai blogai; kad buvę įmonės vadovai ir(ar) akcininkai sąmoningai siekė įmonės bankroto, t. y. aktyviais veiksmais siekė įmonės bankroto arba, žinodami apie įmonės nemokumą bei to neigiamus padarinius, sąmoningai leido jiems atsirasti; įmonėje iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo sudaryta jokių įmonei žalingų (ekonomiškai nuostolingų) sandorių; įmonė, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, elgėsi sąžiningai, atsiskaitymus vykdė nepažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo. Šios nutraukimo nutraukti ikiteisminį turimą išvados pagrįstos pačios Pareiškėjos pateiktų įrodymų analize, ikiteisminio tyrimo metu surinktais papildomais įrodymais, įskaitant ir 2019 m. balandžio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadą Nr. 04/14-2-4-4756, kurioje specialistas yra įvertinęs šioje byloje pateikto pareiškimo faktinį pagrindą sudarančius teiginius. Prašo įvertinti aplinkybę, kad Pareiškėja sąmoningai nuslėpė nuo kitų bylos dalyvių jam, kaip ikiteisminio tyrimo dalyviui, buvusias žinomas nepalankias faktines aplinkybes bei įrodymus, įskaitant minėto nutarimo priėmimo faktą, FNTT specialisto išvadą, faktines aplinkybes bei įrodymus. Vertina, kad Pareiškėja neteisėtai, nes ne įstatymo reikalaujama instancine tvarka kituose civiliniuose ir baudžiamuosiuose procesuose, siekia peržiūrėti minėtuose kituose procesuose (civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-59-3-00047-2019-2, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas Pareiškėjai nepalankias faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.

138. Pareiškėja prašė atmesti suinteresuoto asmens G. S. prašymus nutraukti šią civilinę bylą, palikti nenagrinėtu pareiškimą dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyriniu ir išreikalauti prašomus įrodymus.

139. Nurodė, kad prašymus laiko nepagrįstais, nes suinteresuotas asmuo prašo nutraukti šią civilinę bylą dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, tačiau šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu remiantis įmonės tyčinio bankroto požymiais, o teismas tokio klausimo nėra sprendęs ir dėl to nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Mano, kad suinteresuotas asmuo ikiteisminio tyrimo metu priimtus nutarimus nepagrįstai prilygina teismo sprendimui, nes ikiteisminio tyrimo metu priimti nutarimai turi būti vertinami ne kaip teismo sprendimai, o kaip rašytiniai įrodymai, kurie neturi prejudicinės galios. Prašymas palikti pareiškimą nenagrinėtu yra be motyvų ir jame nenurodytas nei vienas CPK 296 straipsnyje numatytas pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindas, kuris ir neegzistuoja.

140. Paaiškino, kad suinteresuoto asmens G. S. pateikti ikiteisminio tyrimo metu priimti prokurorų nutarimai neturi prejudicinės galios ir turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste. Šie įrodymai nepaneigia pareiškėjo įrodinėjamų įmonės tyčinio bankroto požymių. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos prokuratūra 2019 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis įtariamosios R. V. atžvilgiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį ir 184 straipsnio 2 dalį. A. K. pripažinus jam inkriminuotą BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką dėl BUAB „Technikonus“ aplaidaus apskaitos tvarkymo, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl ko buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą esant BK 40 numatytoms sąlygoms ir pagrindams atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai, kad prokurorų nutarimais nutraukta dalis ikiteisminio tyrimo dėl dalies nusikalstamų veiksmų, įskaitant ir veiką, numatytą BK 209 straipsnyje, nenustačius įmonės nusikalstamo bankroto požymių, nepaneigia pareiškime nurodytų įmonės tyčinio bankroto požymių, nes asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Todėl tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kurių pakaktų pagal baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų reikalavimus inkriminuoti įmonės nusikalstamą bankrotą, nereiškia, kad nėra įmonės tyčinio bankroto, kuris turi būti nustatomas pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo surinkta ir nebuvo vertinta didelė dalis įrodymų, kurie yra surinkti šioje civilinėje byloje (Konsultacinė išvada, 2017 m. lapkričio 16 d. balansas, kitose civilinėse bylose priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai, įrodymai apie ikiteisminio tyrimo metu nevertintus nuostolingus sandorius, veiklos perkėlimą į susijusią įmonę UAB „Technikonus LT“ ir kt.). Kita vertus, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje Specialisto išvadoje bei prokuroro nutarime nustatyta, kad „iš dalies negalima nustatyti 2017 – 2018 m., bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nuosavo kapitalo“ ir ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. K. dėl netinkamo įmonės apskaitos vedimo kaltu prisipažino pilnai, atitinka šioje byloje teismo ekspertės specialisto išvadoje pateiktą identišką išvadą, kad įmonės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, ir kartu patvirtina šioje byloje įrodinėjamą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą įmonės tyčinio bankroto požymį. Nei vienas iš suinteresuotų asmenų savo atsiliepimuose nepaaiškino neaiškių ūkinių operacijų ir neatskleidė jų turinio, t. y. neįrodė, kad įmonės apskaita buvo vedama tinkamai. Pagal teismų praktiką pripažinus, kad įmonės apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, jos įsipareigojimų dydžio ir struktūros ar nuosavo kapitalo, yra pakankamas pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, net nevertinant kitų įmonės tyčinio bankroto požymių.

141. Dėl teiginio apie 2017 m. lapkričio 16 d. balanso suklastojimą, nes ji nebuvo pateiktas į ikiteisminio tyrimo medžiagą, Pareiškėja nurodė, kad teiginys nepagrįstas ir paneigtas jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime konstatavo, kad 2017 m. lapkričio 16 d. balansas yra sugeneruotas BUAB „Technikonus“ naudotos apskaitos programos, kad naudojamos apskaitos programos leidžia sugeneruoti bendrovės apskaitos duomenis konkrečiai datai, todėl balanso parengimo data gali nesutapti su balanse nurodytu apskaitos laikotarpiu bei kad konkrečiai nenurodyta, koks Bendrovės turtas liko nenurodytas ir neįvertintas byloje esančiame 2017 m. lapkričio 16 d. balanse. Paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 16 d. balansą iš UAB „Technikonus“ apskaitos programos ištraukė (atspausdino) UAB „Technikonus“ nemokumo administratorė. Suinteresuotas asmuo G. S. savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių argumentų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Bendrovės apskaitos programos duomenimis, jis neginčija nei minėtame balanse apskaitytos turto balansinės vertės, nei suminėje skolos lentelėje įrašytų duomenų apie įmonės kreditorinius įsiskolinimus. Visi šie dokumentai buvo patikrinti teismo ekspertės L. R. parengiant Konsultacinę išvadą, prie jos pridėti pirminiai dokumentai, patvirtinantys į minėtą balansą įrašyto turto balansines vertes bei pradelstas skolas, ir tai galėjo patikrinti pats suinteresuotas asmuo. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti į 2017 m. lapkričio 16 d. balansą įrašytų duomenų teisingumu.

142. Nurodė, kad dujinio autokrano įsigijimo dokumentai jokių bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių negali patvirtinti. Tai, kad įmonė, jau būdama nemoki, pirko autokrautuvą, nepaneigia nei įmonės nemokumo, nei pareiškėjo įrodinėjamų įmonės tyčinio bankroto požymių. Prašymas išreikalauti 2014 – 2017 metais sudarytų kredito sutarčių kopijas pateiktas pavėluotai, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes tai nėra susiję su šios bylos dalyku, nenurodyta, kodėl suinteresuotas asmuo sutarčių nepateikia pats. Šioje byloje yra sprendžiamas tik klausimas dėl pagal paskolos sutartis akcininkui G. S. mokėtų didesnių nei įstatyme numatytų palūkanų, pažeidžiant imperatyvią ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte normą. Šioje byloje Pareiškėja neįrodinėja aplinkybių, dėl kurių reikėtų vertinti įmonės sudarytas kreditavimo sutartis su kredito įstaigomis. Byloje yra SODROS duomenys apie darbuotojų įdarbinimus / atleidimus įmonėse UAB „Technikonus“ ir UAB „Technikonus LT“, todėl nėra poreikio rinkti papildomus įrodymus. Pagal iš SODROS gautus duomenis buvo sudaryta lentelė apie darbuotojus, kurie vienu metu dirbo abiejose įmonėse arba prieš UAB „Technikonus“ bankrotą perėjo dirbti į UAB „Technikonus LT“ (UAB „Kranų technika“).

143. Prašymas nutraukti civilinę bylą Nr. eB2-244-544/2022 CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o Pareiškėjos prašymą dėl UAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nenagrinėtą netenkinamas, nes yra nepagrįstas.

144. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

145. Pats suinteresuotas asmuo G. S. nenurodo, kad teismas yra priėmęs įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priimtą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartį priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. liepos 4 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, nėra turinčios nusikalstamos veikos požymių, nėra prilyginamas įsiteisėjusiam teismo sprendimui CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme ir nesudaro pagrindo nei nutraukti civilinę bylą, nei pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nenagrinėtą. Suinteresuotas asmuo nenurodė nei vieno CPK 296 straipsnyje numatyto pagrindo, kurį, jo vertinimu, reikėtų taikyti pareikšimą paliekant nenagrinėtu. Kartu pareikštas prašymas nutraukti civilinę bylą ir pareiškimą palikti nenagrinėtu prieštarauja vienas kitam, nes nutraukus civilinę bylą pareiškimas nebegali būti paliktas nenagrinėtu, ir atvirkščiai.

146. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai yra rašytiniai įrodymai civilinėje byloje, kurie neturi teismui išankstinės galios ar prejudicinės reikšmės. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant šią civilinę bylą buvo vertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles visų įrodymų visumoje. Asmenų veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami pagal baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taisykles, o civilinėje byloje jie vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Todėl tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kurių pakaktų pagal baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų reikalavimus inkriminuoti nusikalstamą bankrotą, nesudaro pagrindo įmonės tyčinio bankroto požymių nustatinėti pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

147. Prašymas išreikalauti dujinio autokrano įsigijimo dokumentus, 2014 – 2017 metais sudarytų kredito sutarčių kopijas, Sodros duomenis apie darbuotojų įdarbinimus/atleidimus UAB „Technikonus“ ir UAB „Technikonus LT“ netenkinamas, nes: pateiktas pavėluotai, pasirengimas nagrinėti bylą teisme seniai baigtas, todėl tai užvilkintų bylos nagrinėjimą; duomenys iš Sodros duomenų bazės yra išreikalauti; autokrautuvo pirkimo aplinkybės ir 2014 – 2017 metais sudarytos kredito sutartys Pareiškėjos pareiškime nesiejamos nei su vienu tyčinio bankroto požymiu, todėl teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškimo dalyku ir pagrindu, negali patvirtinti.

148. Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su minėtų prašymu išsprendimu/atmetimu, nėra teisiškai reikšmingi klausimų išsprendimui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

149. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

150. Kadangi Pareiškėjos pareiškimas dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimu tyčiniu iš esmės pagal visus teisinius pagrindus patenkintas visiškai (tik dalis faktinių aplinkybių pripažinta nesudarančiomis tyčinio bankroto požymių), Pareiškėjai, kurios naudai priimamas sprendimas, iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteisiamos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pareiškėja byloje naudojosi advokato teisine pagalba, kuriai apmokėti patyrė 8 712 Eur išlaidų. Minėtas išlaidas patvirtina laiku pateikti leistini įrodymai (DOK-5474), o jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Byla sudėtinga, didelės apimties, joje ruošiant procesinius dokumentus reikėjo susipažinti ir verti didelės apimties rašytinius finansinės apskaitos dokumentus, byloje dalyvavo 6 dalyvaujantys byloje asmenys, todėl Pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalimi, 20 straipsniu, CPK 290-292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorės UAB „Divingas“ pareiškimą dėl BUAB „Technikonus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankroto pripažinimo tyčiniu.

Netenkinti suinteresuoto asmens G. S. prašymo nutraukti civilinę bylą, pareiškimą palikti nenagrinėtu ir išreikalauti papildomus įrodymus.

Priteisti pareiškėjai BUAB „Technikonus“ (juridinio asmens kodas 302033532) iš suinteresuotų asmenų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. K. (S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Kranų technika“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 1 742,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Šią bylą pridėti prie Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr.eB2-16-544/2022 dėl BUAB „Technikonus“ bankroto.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.