Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. kovo 29 d. paduotu suinteresuoto asmens UAB „Kranų technika“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo UAB „Kranų technika“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Technikonus“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas grindžiamas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamu aiškinimu ir taikymu, nukrypimu nuo kasacinio teismo ir ESTT praktikoje suformuluotų verslo perdavimo nustatymo kriterijų. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją vertino atsietai nuo tyčinio bankroto pagrindų, netyrė ir nevertino verslo perdavimo nustatymo kriterijų, priežastinio ryšio tarp byloje nustatytų aplinkybių ir įmonės nemokumo. Teismai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nes neįvertino jų visumos, nepagrįstai atsisakė priimti suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus (PVM sąskaitas-faktūras), vadovavosi buvusio įmonės vadovo parengtais aktais, kurie nėra patikimi įrodymai, nes jis buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teismų nustatytos aplinkybės yra prieštaringos bei nesudaro pagrindo konstatuoti dalies verslo perdavimą, nes teismai nenustatė, kad BUAB „Technikonus“ perdavė suinteresuotam asmeniui UAB „Kranų technika“ materialų turtą (gamybinės patalpas ar įrengimus), ar kad daug darbuotojų būtų perėję dirbti iš vienos įmonės į kitą. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad BUAB „Technikonus“ savo verslo dalį perdavė suinteresuotam asmeniui UAB „Kranų technika“, o tai lėmė tyčinį bankrotą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Kranų technika“ (j. a. k. 304427262) 54 (penkiasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. kovo 29 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 251.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.