Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria padidintas pareiškėjo (kreditoriaus) G. S. finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Technikonus“ (toliau – atsakovė, bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Divingas“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d.

2. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi patvirtintas, o 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. spalio 12 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimis patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

3. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo (kreditoriaus) G. S. (toliau – pareiškėjas, kreditorius) 36 088,77 Eur dydžio finansinis reikalavimas. 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, jos likvidavimo terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau kaip iki teismo procesinio sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1723-794/2022 įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 84 straipsnio 4 dalis).

4. Pareiškėjas (kreditorius) G. S. 2022 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą bankrutavusios atsakovės nemokumo (bankroto) byloje patikslinti finansinį reikalavimą, t. y. padidinti jį 113 458 Eur suma, ir patvirtinti 149 546,77 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad, įvykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, kuriuo teismas pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento paskolos grąžinimo sandorius, jis sumokėjo 113 458 Eur grąžintos paskolos sumą atsakovei. Įvykdžius nurodytą teismo sprendimą, atsakovė yra skolinga kreditoriui 113 458 Eur negrąžintą pagal paskolos sutartis sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi BUAB „Technikonus“ bankroto byloje patvirtino kreditoriaus G. S. 113 458 Eur finansinį reikalavimą, kilusį iš paskolos teisinių santykių, ir bendrą šio kreditoriaus finansinio reikalavimo sumą padidino iki 149 546,77 Eur (iš jų – 36 088,77 Eur delspinigiai)

7. Teismas nustatė, kad pagal byloje esančias kreditoriaus ir atsakovės 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 27 d., 2016 m. balandžio 4 d. sudarytas paskolos sutartis (toliau visos kartu – ir paskolos sutartys) kreditorius paskolino bankrutavusiai bendrovei 166 958 Eur; bankrutavusi bendrovė 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. atliktais mokėjimais buvo sumokėjusi kreditoriui 28 800 Eur, 4 158 Eur, 40 000 Eur, 40 500 Eur, viso – 113 558 Eur sumą, taip grąžindama jo bendrovei suteiktų paskolų dalį.

8. Teismas pažymėjo, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021 nurodytus paskolos grąžinimo sandorius pripažinus negaliojančiais ir restitucijos pagrindu priteisus bendrovei 113 458 Eur, G. S. (jo sutuoktinė) 2022 m. gegužės 23 d. sumokėjo bendrovei 113 458 Eur ir įgijo reikalavimo teisę į nurodyto dydžio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimą, nes iš 166 958 Eur bendrovei suteiktų paskolų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, 113 458 Eur liko negrąžinta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas sutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas savaime nepatvirtina kreditoriaus pareikšto prašymo padidinti finansinį reikalavimą teisėtumo ir pagrįstumo, nes šis klausimas toje byloje nebuvo sprendžiamas. Tačiau byloje esančios paskolų sutartys, jų dalinio grąžinimo dokumentai, šių dokumentų pripažinimas negaliojančiais ir 113 458 Eur sumokėjimo dokumentai, teismo vertinimu, patvirtina, kad iš kreditoriaus bendrovei suteiktos 166 957 Eur paskolų sumos 113 458 Eur iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei liko negrąžinti.

10. Teismo vertinimu, nemokumo administratorės nurodyti argumentai, susiję su neaiškiu, nepagrįstu, per dideliu, apskaičiuotu pasibaigus senaties terminui, delspinigių ir palūkanų pagal paskolos sutartis dydžiu, nepagrįsti ir nesudaro pagrindo netenkinti kreditoriaus prašymo.

11. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus ir atsakovės sudarytose paskolos sutartyse buvo susitarta, kad bendrovė paskolos davėjui mokės nuo 4,95 iki 8,75 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,05 proc. netesybas už grąžinimo termino praleidimą. Šalių sudarytos paskolų sutartys ar jų sąlygos dėl palūkanų, delspinigių nustatymo ir jų dydžio nėra ginčijamos ir (ar) nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, todėl, sprendžiant kreditoriaus prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, nėra pagrindo jomis nesivadovauti.

12. Nemokumo administratorė, teikdama teismui pradinį prašymą patvirtinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame buvo ir kreditoriaus G. S. 36 088,77 Eur dydžio finansinis reikalavimas, nurodė, kad jį sudaro delspinigiai ir palūkanos pagal paskolos sutartis, šio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, atlikusi pirminį jo pagrįstumo patikrinimą pagal bendrovės apskaitos duomenis, neginčijo.

13. Teismas nurodė, kad, dar kartą įvertinęs nemokumo administratorės pateiktus argumentus, pareiškėjo pateiktus dokumentus, įsiteisėjusia 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi patvirtintą bendrovės bankroto byloje neginčijamą pareiškėjo G. S. 36 088,77 Eur finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, neturi pagrindo daryti išvadą, jog reikalavimas yra nepagrįstas įrodymais. Šios išvados nepaneigia kiti įrodymai.

14. Teismas nesutiko su nemokumo administratorės tvirtinimu, kad kreditoriaus G. S. pareikšta ir teismo nutartimi patvirtinta finansinio reikalavimo dalis dėl netesybų ir delspinigių turi ir gali būti nustatinėjama iš naujo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atskirajame skunde atsakovė BUAB „Technikonus“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir kreditoriaus prašymo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kreditoriaus G. S. prašomo patvirtinti patikslinto finansinio reikalavimo daliai dėl delspinigių ir palūkanų taikyti ieškinio senatį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas pradinis 36 088,77 Eur dydžio finansinis reikalavimas susidarė iš delspinigių ir palūkanų. Šį reikalavimą sudaro tik negrąžinta pagal ginčo paskolos sutartis paskolos dalis.

15.2. Visus pagal paskolos sutartis gautus mokėjimus paskolos gavėjas (kreditorius) paskirstė taip, kaip nurodyta jo sudarytoje suvestinėje, iš kurios matyti, kad 36 088,77 Eur sumą sudaro negrąžintos paskolos likutis. Be to, iš suvestinės matyti, kad pagal paskolos sutartis gautus mokėjimus kreditorius skirstė taip, kad pirmiausiai pagal atitinkamą paskolos sutartį buvo dengiamos palūkanų bei delspinigių sumos ir tik po to – negrąžintas paskolos likutis pagal atitinkamą paskolos sutartį. Pagal suvestinę 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. sausio 14 d., 2016 m. kovo 30 d., 2017 m. lapkričio 17 d., 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimais buvo padengta 19 359,73 Eur palūkanų, 28 412,97 Eur delspinigių ir 119 185,30 Eur paskolos sumos.

15.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo pagrindu grąžintą 113 458 Eur sumą kreditorius nepagrįstai laiko negrąžinta paskolos suma ir nepagrįstai šia suma prašo padidinti pradinį finansinį reikalavimą, nedetalizuodamas, iš ko ši suma susideda, nepagrįsdamas nurodytos sumos leistinais įrodymais. Teismo sprendimu 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimus pripažinus negaliojančiais, turi būti laikoma, kad kreditoriaus sudarytoje suvestinėje atliktas 113 458 Eur sumos paskirstymas (įskaitymas) yra niekinis. Kreditorius turi įrodyti, į kokias papildomas sumas jis pretenduoja, pateikti šių sumų pagrindimą ir apskaičiavimą.

15.4. Sprendžiant pradinio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimai dar nebuvo pripažinti negaliojančiais, todėl nemokumo administratorė negalėjo kelti ginčo dėl įskaitytų delspinigių ir palūkanų pagrįstumo.

15.5. Procesinė pareiga pagrįsti prašomą patvirtinti papildomą (padidintą) finansinį reikalavimą, detalizuoti, kokią finansinio reikalavimo sumos dalį sudaro pagrindinė skola, delspinigiai ir palūkanos, pagrįsti jų apskaičiavimą, pateikti reikalavimą patvirtinančius dokumentus, tenka kreditoriui, tačiau jis savo procesinės pareigos nevykdė.

15.6. Kreditoriaus reikalavimas gali būti patikslintas (padidintas) ne didesne nei 69 898,89 Eur suma, nes laikytina, kad ši suma yra negrąžinta paskolos dalis; kitas finansinio reikalavimo dalis – 26 130,97 Eur delspinigius ir 17 428,14 Eur palūkanas – pareiškėjas turi pagrįsti ir įrodyti.

15.7. Sprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo dalies dėl palūkanų, būtina įvertinti tai, kad paskolos sutartyse buvo numatytos palūkanos, kurios kelis kartus viršija Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą leistiną maksimalų palūkanų, mokėtinų akcininkui, dydį. Nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. kreditoriaus ir bendrovės sudarytose paskolų sutartyse nustatytos palūkanų normos (7,5 – 8,75 proc. metinės palūkanos) yra kelis kartus didesnės nei komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolų sutarčių sudarymo momentu.

15.8. Kreditorius nedetalizavo, kaip pagal kiekvieną iš paskolos sutarčių yra apskaičiuotos palūkanos, t. y. už kokį konkretų laikotarpį palūkanos buvo skaičiuojamos ir koks palūkanų dydis buvo taikomas, o iš jo sudarytos suvestinės to nustatyti ir patikrinti neįmanoma, todėl negalima tinkamai išspręsti prašymo dalies dėl palūkanų.

15.9. Tai, kad bendrovė savo veikloje naudojosi ir didesnėmis palūkanomis, skolindamasi iš banko, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes įstatymas imperatyviai riboja palūkanų dydį, įmonei skolinantis iš akcininko, ir šio imperatyvaus draudimo pažeidimo nepateisina palūkanų dydis pagal įmonės paskolos sutartis su kredito įstaigomis.

15.10. Palūkanoms skaičiuoti taikomas sutrupintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 punktas). Bendrovė prašo taikyti senatį ir nepatvirtinti palūkanų, jeigu būtų nustatyta, kad jos skaičiuojamos už ilgesnį nei penkerių metų terminą.

15.11. Kreditorius, prašydamas padidinti finansinį reikalavimą, nenurodė delspinigių sumos ir nepagrindė jos apskaičiavimo. Delspinigiams skaičiuoti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bendrovė prašo jį taikyti nagrinėjamoje byloje. Ieškinio senaties terminas delspinigiams suėjo 2018 m. spalio 23 d., delspinigiai negali būti skaičiuojami už ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą. Iš suvestinės matyti, kad kreditorius delspinigius skaičiavo už gerokai ilgesnį terminą, be to, paskolos sutartyse nustatytas delspinigių dydis – 0,05 proc. – yra neprotingai didelis, todėl teismas turėtų jį peržiūrėti ir delspinigių normą sumažinti iki protingos, bendrovės nuomone, ne didesnės kaip 0,02 proc.

16. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Nėra ginčo, kad kreditorius ir atsakovė buvo sudarę 6 paskolos sutartis, jos sudarytos teisėtai ir yra galiojančios. Atsakovė neginčijo šių paskolos sutarčių ir jų sąlygų. Atsakovė neginčijo ir teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus 36 088,77 Eur reikalavimas, kurį sudaro delspinigiai ir palūkanos pagal paskolos sutartis.

16.2. Nagrinėjamu atveju šalys paskolos sutartyse susitarė dėl palūkanų dydžio, kreditorius pateikė įrodymus, kad sutartos palūkanos buvo mažesnės nei komercinių bankų bendrovei suteiktų paskolų palūkanos.

16.3. Atsakovei pažeidus pareigą grąžinti gautą paskolą, atsakovė turi pareigą mokėti paskolos sutartyse nustatytas palūkanas ir netesybas (delspinigius).

16.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021 įpareigojo kreditorių grąžinti atsakovei pagal paskolos sutartis gautas sumas, todėl susiklostė situacija, kai atsakovė nėra įvykdžiusi pareigos grąžinti paskolą, sumokėti palūkanas ir delspinigius už pareigos grąžinti paskolą neįvykdymą iki bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Technikonus“ nemokumo (bankroto) byloje patvirtintas kreditoriaus G. S. patikslintas finansinis reikalavimas, kilęs iš paskolos teisinių santykių, t. y. ankstesniame etape įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas 36 088,77 Eur dydžio reikalavimas padidintas 113 458 Eur suma iki 149 546,77 Eur. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas ginčijamų kreditoriaus finansinių reikalavimų patvirtinimas bankroto byloje, atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes.

Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

22. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (kreditorius) G. S. prašomą patvirtinti 113 458 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovei, kuris nebuvo pareikštas iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, kildina iš su atsakove sudarytų paskolos sutarčių, teigdamas, kad, įvykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, kuriuo pripažinti negaliojančiais paskolos gavėjos UAB „Technikonus“ atlikti keturi paskolos grąžinimo jam (paskolos davėjui) sandoriai, pareiškėjas 113 458 Eur grąžintos paskolos sumą pervedė atsakovei BUAB „Technikonus“, todėl yra pagrindas padidinti jo, kaip BUAB „Technikonus“ kreditoriaus, finansinį reikalavimą nurodyta 113 458 Eur atsakovės negrąžintos paskolos suma.

24. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas 113 458 Eur dydžio finansinį reikalavimą, konstatavo, kad, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021 pripažino paskolos grąžinimo sandorius negaliojančiais ir, taikydamas restituciją, iš pareiškėjo (kreditoriaus) priteisė BUAB „Technikonus“ 113 458 Eur, pareiškėjas (kreditorius), įvykdęs šį teismo sprendimą, įgijo nurodyto dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Technikonus“, nes iš 166 958 Eur bendrovei suteiktų paskolų, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, liko negrąžinta 113 458 Eur. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas pradinis pareiškėjo (kreditoriaus) 36 088,77 Eur dydžio finansinis reikalavimas susideda iš delspinigių ir palūkanų pagal paskolos sutartis, todėl nėra pagrindo teigti, jog pagal paskolos sutartis apskaitytos sumos turėtų būti nustatinėjamos iš naujo.

25. Nemokumo administratorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo patvirtintu 113 458 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, remiasi tuo, kad teismas neteisingai nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas pradinis 36 088,77 Eur dydžio kreditoriaus finansinis reikalavimas susidarė iš delspinigių ir palūkanų. Nemokumo administratorės teigimu, procesinė pareiga pagrįsti prašomą patvirtinti papildomą (padidintą) finansinį reikalavimą, detalizuoti, kokią finansinio reikalavimo sumos dalį sudaro pagrindinė skola, kokią – delspinigiai, kokią – palūkanos, pagrįsti jų apskaičiavimą, pateikti reikalavimą patvirtinančius dokumentus, tenka kreditoriui, tačiau nagrinėjamu atveju jis neįvykdė šios procesinės pareigos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtinto 113 458 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

26. CK 6.54 straipsnyje yra įtvirtintos įmokų paskirstymo taisyklės. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (1 dalis). Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (2 dalis). Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (3 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (4 dalis). Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse (5 dalis). Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (6 dalis).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad (pareiškėjas) kreditorius ir UAB „Technikonus“ 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 27 d., 2016 m. balandžio 4 d. sudarė paskolos sutartis, kurių pagrindu pareiškėjas (paskolos davėjas) paskolino UAB „Technikonus“ (paskolos gavėjai) iš viso 166 958 Eur sumą. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi iškėlus UAB „Technikonus“ bankroto bylą, pareiškėjas (kreditorius) 2018 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą patvirtinti 36 088,77 Eur dydžio finansinį reikalavimą, pridėjo lentelę, kurioje pagal kiekvieną iš šešių paskolos sutarčių yra nurodyta: paskolos suteikimo data, paskolos suma, palūkanų norma, sutartyje numatyta grąžinimo data, paskolos dalies grąžinimo data, vėlavimo grąžinti paskolą dienų skaičius, palūkanų suma, delspinigių suma, grąžinta paskolos dalis ir nepadengtas paskolos likutis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo (kreditoriaus) G. S. 36 088,77 Eur finansinis reikalavimas susideda tik iš delspinigių ir palūkanų prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams – pats pareiškėjas (kreditorius) pateiktoje lentelėje nurodė, jog prašomą patvirtinti 36 088,77 Eur finansinį reikalavimą sudaro negrąžinta paskolos dalis (skiltyje – nepadengtas paskolos likutis).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybę, jog paskolos gavėjos UAB „Technikonus“ 2016-2017 metais paskolos davėjui atliktais mokėjimais buvo dengiama ne tik paskola, bet ir palūkanų bei delspinigių dalis, pagrindžia ir tai, jog pareiškėjas (kreditorius), teikdamas prašymą patvirtinti jo 36 088,77 Eur finansinį reikalavimą, 2018 m. balandžio 23 d. pareiškime rėmėsi CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju paskolos gavėjos UAB „Technikonus“ atliktų paskolos davėjui (pareiškėjui) mokėjimų dalis (2017 m. lapkričio 17 d. mokėjimas (28 800 Eur), 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimas (4 158 Eur), 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimas (40 000 Eur), 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimas (40 500 Eur) Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021 pripažinti negaliojančiais nuo jų atlikimo momento actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir pritaikyta restitucija – iš G. S. UAB „Technikonus“ naudai priteista 113 458 Eur, t. y. pagal negaliojančiais pripažintus mokėjimus gauta suma.

30. Atsižvelgiant į šios nutarties 27, 28 punktuose aptartus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo, įvykdžiusio Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, prašomas patvirtinti 113 458 Eur dydžio finansinis reikalavimas susideda tik iš negrąžintos paskolos sumos, yra nepagrįsta. Pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas (kreditorius) turi pareigą įrodyti, kokios sumos (paskolos grąžinimas, palūkanos ar delspinigiai) ir kokia apimtimi buvo dengiamos atliktais mokėjimais, be kita ko, ir tais, kurie pripažinti negaliojančiais (CPK 12, 178 straipsniai).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo (kreditoriaus) 2018 m. balandžio 23 d. pateiktoje lentelėje nurodytos sumos yra neaiškios, įrašyti duomenys, skaičiuojant juos aritmetiškai, nepatvirtina vieni kitų. Pavyzdžiui, 2015 m. gegužės 13 d. suteiktos paskolos suma – 4 158 Eur, grąžinta paskolos dalis – 2 458,24 Eur, nepadengtas paskolos likutis – 1 408,78 Eur (nors atlikus aritmetinius skaičiavimus likusi nepadengta paskolos suma – 1 699,76 Eur); pagal šią sutartį apskaičiuota 533,44 Eur palūkanų ir 1 166,32 Eur delspinigių, tačiau lentelėje nenurodyta, kada ir kokia dalis šių sumų, kokiu laikotarpiu apskaičiuotų, buvo padengta, kokia liko nepadengta. 2016 m. balandžio 4 d. suteiktos paskolos suma – 28 800 Eur, grąžinta paskolos dalis – 19 658,37 Eur, nepadengtas paskolos likutis – 7 126,17 Eur (nors atlikus aritmetinius skaičiavimus likusi nepadengta paskolos suma – 9 141,63); pagal šią sutartį apskaičiuota 4 087,23 Eur palūkanų ir 5 054,40 Eur delspinigių, tačiau lentelėje nenurodyta, kada ir kokia dalis šių sumų, kokiu laikotarpiu apskaičiuotų, buvo padengta.

32. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009, kt.).

33. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas (kreditorius), prašydamas patvirtinti papildomą 113 458 Eur dydžio finansinį reikalavimą, turi pateikti teismui aiškius duomenis, iš kokių konkrečių negrąžintos paskolos, nesumokėtų palūkanų, delspinigių, be to, kokiais laikotarpiais apskaičiuotų ir nepadengtų atliktais daliniais mokėjimais, susideda jo prašomo patvirtinti dydžio finansinis reikalavimas, paaiškinti, kaip paskirstė gautas įmokas, dengiant paskolą, palūkanas ir delspinigius (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjui (kreditoriui) tokių duomenų nepateikus, prašomo patvirtinti 113 458 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumą pirmosios instancijos teismas turėtų išspręsti pagal byloje esančias paskolos sutartis, kitus įrodymus, ir, vadovaudamasis CK 6.54 straipsnyje įtvirtintomis įmokų paskirstymo taisyklėmis, nustatyti, kokiomis dalimis buvo vykdomos prievolės pagal paskolos sutartis, atliekant dalinius mokėjimus, ir taip nustatyti, iš kokių dalių susideda kreditoriaus prašomas patvirtinti 113 458 Eur dydžio finansinis reikalavimas, bei išspręsti jo patvirtinimo klausimą.

35. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorės ginčijamą 113 458 Eur dydžio finansinį reikalavimą, išsamiai ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų, nenustatė, kad pareiškėjo (kreditoriaus) pateiktų įrodymų nepakanka (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), todėl, siekiant tinkamai išspręsti šio finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, būtina pasiūlyti pareiškėjui (kreditoriui) pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

36. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą.

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pagal pateiktus įrodymus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme – neišreikalauta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo (kreditoriaus) prašomo patvirtinti 113 458 Eur dydžio finansinio reikalavimo sudėtį, neišsiaiškintos aplinkybės, kokios sumos (paskolos suma, palūkanos ar delspinigiai) ir kokia apimtimi buvo dengiamos UAB „Technikonus“ atliktais daliniais mokėjimais. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjo (kreditoriaus) G. S. finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo (kreditoriaus) G. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.