Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus G. S. prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technikonus“ dėl kreditoriaus reikalavimo padidinimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-10-544/2023 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ bankroto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Technikonus“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Divingas“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d.

2. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi patvirtintas, o 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. spalio 12 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimis patikslintas bendrovės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.

3. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo (kreditoriaus) G. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir kreditorius) 36 088,77 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, jos likvidavimo terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau kaip iki procesinių sprendimų įsiteisėjimo nebaigtose bylose.

5. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kreditoriaus prašymas patikslinti finansinį reikalavimą patenkintas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjo (kreditoriaus) G. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. 2022 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos teisme gautas G. S. patikslintas prašymas, kuriame prašoma padidinti reikalavimą iki 139 143,78 Eur. Nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio 1-4 dalimis, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Teigiama, kad kreditorius parengė patikslintą negrąžintos paskolos, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimą, o bendra bendrovės negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų ir delspinigių suma yra 139 143,78 Eur.

9. Dėl palūkanų dydžio nemokumo administratorė nurodo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokia dalis palūkanų sumų, kokiu laikotarpiu apskaičiuotų, buvo padengta. Pažymi, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas jau buvo nurodęs, kad iš pradinės pareiškėjo pateiktos apskaičiavimo lentelės to negalima nustatyti. Iš pareiškėjo pateiktos patikslintos lentelės to taip pat negalima nustatyti. Be to, sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo dalyje, kurią sudaro palūkanos, būtina įvertinti tai, kad paskolos sutartyse buvo numatytos palūkanos, kurios kelis kartus viršija Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą leistiną maksimalų palūkanų, mokėtinų akcininkui, dydį.

10. Nemokumo administratorės vertinimu, pareiškėjo finansinis reikalavimas dalyje dėl 13 192,56 Eur palūkanų negali būti tvirtinamas, nes būtų pažeista imperatyvi ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma. Pareiškėjui faktiškai išmokėta palūkanų suma sudaro 8432,93 Eur (tai paties pareiškėjo nurodyta išmokėta palūkanų suma) ir yra didesnė, nei jam priklausytų pagal įstatymą. Teigia, kad Panevėžio apygardos teismo nutartis dėl UAB „Technikonus“ nemokumo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d. Todėl ieškinio senaties terminas delspinigiams pareikalauti (patvirtinti teisme) pagal 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. spalio 27 d. paskolos sutartis suėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėjas praleido senaties terminą, jo atnaujinti neprašo.

11. Be to, pažymi, kad, pagal paties pareiškėjo pateiktus duomenis, paskolos buvo grąžintos tokiomis datomis: pagal 2015 m. liepos 22 d. paskolos sutartį paskola buvo grąžinta 2016 m. kovo 10 d.; o pagal 2015 m. spalio 27 d. paskolos sutartį paskola buvo grąžinta 2016 m. sausio 6 d. Todėl pagal šias paskolos sutartis senaties terminas delspinigiams priteisti suėjo atitinkamai 2016 m. rugsėjo 10 d. ir 2016 m. liepos 6 d., daugiau kaip metai iki tol, kol buvo iškelta UAB „Technikonus“ nemokumo byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k onstatuoja:

12. Bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo yra išaiškinta, kad bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, jog nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Teismų praktikoje pasisakyta, kad teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tačiau kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir tai daroma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

13. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Technikonus“ ir jos akcininkas G. S. 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 27 d., 2016 m. balandžio 4 d. sudarė paskolos sutartis, kurių pagrindu kreditorius paskolino UAB „Technikonus“ iš viso 166 958 Eur sumą.

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad BUAB ,,Technikonus“ nemokumo byloje pasikeitė aplinkybės dėl kreditoriaus G. S. patvirtinto finansinio reikalavimo, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-817-1120/2021, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento paskolos grąžinimo sandorius: 2017 m. lapkričio 17 d. ieškovės atliktą 28 800 Eur paskolos grąžinimą atsakovui, 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovės atliktą 4 158 Eur paskolos grąžinimą atsakovui, 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovės atliktą 40 000 Eur paskolos grąžinimą atsakovui, 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovės atliktą 40 500 Eur paskolos grąžinimą atsakovui, bei taikė restituciją – priteisė ieškovei BUAB „Technikonus“ iš atsakovo G. S., be kita ko, 113 458 Eur, o G. S. grąžino BUAB „Technikonus“ nurodytą 113 458 Eur sumą. Tai reiškia, jog pagal sudarytas paskolų sutartis, kurios nėra nuginčytos, BUAB „Technikonus“ liko iš dalies neatsiskaičiusi su G. S..

15. Teismas iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus G. S. 36 088,77 Eur finansinis reikalavimas UAB „Technikonas“ bankroto byloje, kurį sudaro delspinigiai ir palūkanos. Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo, 2022 m. spalio 28 d. nutartyje nurodė, jog „pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo (kreditoriaus) G. S. 36 088,77 Eur finansinis reikalavimas susideda tik iš delspinigių ir palūkanų, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams – pats pareiškėjas (kreditorius) pateiktoje lentelėje nurodė, jog prašomą patvirtinti 36 088,77 Eur finansinį reikalavimą sudaro negrąžinta paskolos dalis (skiltyje – nepadengtas paskolos likutis)“. Iš kreditoriaus pradinio prašymo nemokumo administratorei patvirtinti jo finansinį reikalavimą matyti, kad kreditorius 36 088,77 Eur sumą priskiria paskolos likučiui. Atsižvelgęs į tai bei remdamasis nutarties 12 punkte nurodyta teismine praktika, teismas vertina, kad šioje konkrečioje byloje sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo, teismo nesaisto Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis BUAB ,,Technikonus“ nemokumo byloje ir kreditoriaus G. S. finansinio reikalavimo pagrįstumas vertintinas iš naujo visa apimtimi.

16. Byloje esminis ginčas kyla dėl kreditoriaus reikalavimo padidinti finansinį reikalavimą palūkanų bei delspinigių pagal paskolos sutartis sumomis. Nemokumo administratorė su tokiais kreditoriaus reikalavimais nesutinka, teigdama, kad paskolos sutartyse numatytos palūkanos prieštarauja įstatymui, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pateiktas praleidus ieškinio senatį, prašo ją taikyti ir reikalavimą dėl delspinigių atmesti šiuo pagrindu. Teismas, įvertinęs kreditoriaus - buvusio Bendrovės akcininko ir Bendrovės paskolų sutarčių nuostatas, kreditoriaus prašymą, pateiktą patikslintą suvestinę paskolų lentelę bei nemokumo administratorės argumentus, neturi pagrindo su pastaraisiais nesutikti.

17. Byloje nustatyta, kad UAB „Technikonus“ įsipareigojo mokėti jos akcininkui G. S. tokio dydžio metines palūkanas: pagal 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. birželio 12 d. paskolos sutarčių 3 punktą – 4,95 procentų; pagal 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 27 d., 2016 m. balandžio 4 d. paskolos sutarčių 3 punktą – 8,75 procentų; pagal 2016 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį – 7,5 procentų. Iš kartu su patikslintu prašymu pateiktos lentelės matyti, kad pareiškėjas nurodo, jog iš viso už visas paskolos sutartis apskaičiuota palūkanų suma sudaro 21 625,49 Eur, išmokėta paskolų suma sudaro 8 432,93 Eur, nesumokėtas likutis – 13 192,56 Eur.

18. Visų pirma, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas formuluoja draudimą bendrovei ir akcininkams susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio, kas reiškia šios normos imperatyvų pobūdį. Juridinio asmens dalyvis privalo elgtis sąžiningai ir savo veiksmais neriboti juridinio asmens teisių bei galimybių vykdyti pareigas. Bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-650/2003). Lietuvos apeliacinio teismo konstatuota, kad įvertinus tai, jog akcininko suteikiamų paskolų bendrovei taisyklės svarbios siekiant saugoti ne tik pačios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus, užtikrinant sklandžią bendrovės veiklą, darytina išvada, jog ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-798-178/2016).

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visos tarp buvusio akcininko ir kreditoriaus G. S. ir Bendrovės sudarytos paskolų sutarčių nuostatos dėl palūkanų dydžio (nutarties 17 punktas) yra pažeidžiančios prieš tai nurodytas imperatyvias įstatymo nuostatas, kadangi komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolų sutarčių sudarymo momentu buvo tokios: 2015 m. gegužės mėn. jos sudarė vidutiniškai 3,27 proc.; 2015 m. birželio mėn. – vidutiniškai 3,09 proc.; 2015 m. liepos mėn. – vidutiniškai 2,90 proc.; 2015 m. rugsėjo mėn. – vidutiniškai 2,98 proc.; 2015 m. spalio mėn. – vidutiniškai 2,91 proc.; 2015 m. balandžio mėn. – vidutiniškai 2,74 proc.

20. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2‑244‑544/2022, kurioje buvo patenkintas ieškinys dėl tyčinio BUAB „Technikonus“ bankroto, nutartis yra įsiteisėjusi, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo 2019 m. balandžio 29 d. Specialisto išvada patvirtina, jog akcininkui G. S. nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimų pavedimais su įrašu „766,63 Eur 1 mėnesio palūkanos“ pagal paskolos sutartis faktiškai buvo sumokėta 8 432,93 Eur palūkanų. Šių duomenų neneigia ir pats pareiškėjas, suvestinėje lentelėje nurodydamas, kad būtent tokia yra jam grąžintų palūkanų suma. Iš Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties taip pat matyti, kad pagal Lietuvos banko normas pagal paskolos sutartis apskaičiuotų palūkanų dydis būtų 8 046,79 Eur, nutartyje konstatuota, kad akcininkui G. S. tuo laikotarpiu, kai įmonė dar nebuvo nemoki, faktiškai buvo išmokėta 386,14 Eur suma didesnės palūkanos, nei numatė ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir nustatė Lietuvos banko normos.

21. Atsižvelgus į visas prieš tai aptartas nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas neturi teisėto pagrindo reikalauti iš BUAB „Technikonus“ visos pagal paskolų sutartis apskaičiuotos palūkanų sumos pagal sutartyse numatytus palūkanų dydžius, nes tokie buvusio akcininko G. S. ir BUAB „Technikonus“ susitarimai (dėl palūkanų dydžių, viršijančių tuo metu galiojusias komercinių bankų vidutinės palūkanų normas) yra negaliojantys, kaip prieštaraujantys imperatyviosios teisės normoms, nuo sutarčių sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nustatyta, jog pagal Lietuvos banko normas pagal paskolos sutartis apskaičiuotų palūkanų dydis būtų 8 046,79 Eur, o faktiškai G. S. buvo išmokėta net 8 432,93 Eur palūkanų, spręstina, kad Bendrovė su kreditoriumi palūkanų dalyje pagal paskolos sutartis yra visiškai atsiskaičiusi, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl papildomų 13 192,56 Eur palūkanų įtraukimo į kreditoriaus reikalavimo sumą yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.

22. Patikslintu prašymu dėl kreditoriaus reikalavimo padidinimo pareiškėjas (kreditorius) prašo padidinti jo reikalavimą 12 493,22 Eur delspinigių suma. Prieš tai jau buvo aptarta, kad nemokumo administratorė su šia reikalavimo dalimi nesutinka, prašydama taikyti ieškinio senatį.

23. CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad netesybos tai yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės nevykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

24. Nagrinėjamu atveju iš kreditoriaus teiktų duomenų matyti, kad pagal 2015 m. liepos 22 d. paskolos sutartį paskola buvo grąžinta 2016 m. kovo 10 d., pagal 2015 m. spalio 27 d. paskolos sutartį paskola buvo grąžinta 2016 m. sausio 6 d., abi paskolos sutartys įvykdytos (netinkamai) praleidus sutartyje numatytus grąžinimo terminus. Tai reiškia, kad senaties termino pareikšti reikalavimus dėl delspinigių (ne skaičiuoti netesybas kaip tokias) pagal minėtas paskolos sutartis skaičiavimas prasidėjo kitą dieną po to, kai jos buvo galutinai įvykdytos, ir baigėsi atitinkamai 2016 m. rugsėjo 10 d. ir 2016 m. liepos 6 d., ką pagrįstai nurodo ir nemokumo administratorė. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs UAB „Technikonus“ kokius nors reikalavimus dėl delspinigių pagal šias paskolos sutartis iki senaties termino pabaigos, todėl pripažintina, kad reikalavimus dėl delspinigių pagal 2015 m. liepos 22 d. ir 2015 m. spalio 27 d. paskolos sutartis kreditorius pareiškė praleidęs senaties terminus.

25. Pagal 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. spalio 27 d. paskolos sutartis paskolos pareiškėjui buvo grąžintos 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimais, tačiau Bendrovei 2018 m. kovo 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d., o minėti mokėjimai pripažinti negaliojančiais Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu. Pradiniu prašymu dėl 36 088,77 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo pareiškėjas prašė patvirtinti finansinį reikalavimą, susidedantį iš negrąžintos paskolos, kadangi, kaip galima suprasti iš teismui teiktos paskolų lentelės, laikė, jog delspinigiai kreditoriui grąžinti paskolų mokėjimais, juos paskirsčius pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas. Tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinant šią bylą nagrinėti iš naujo nurodžius, kad prie pirminio pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo pridėtas mokėjimų paskirstymas yra netikslus ir neaiškus ir juo negali būti remiamasi, pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą ir patikslintą paskolų sumų lentelę, iš kurios nustatyta, kad pagal Bendrovės atliekamus mokėjimus delspinigiai nebuvo paskirstomi. Taip pat nustatyta, kad palūkanos nebuvo dengiamos iš paskolos grąžinimo mokėjimų, jos buvo mokamos atskirais mokėjimais (nutarties 20 punktas), taigi būtent toks įmokų paskirstymas nurodomas patikslintame paties pareiškėjo pateiktame dokumente (CK 6.54 straipsnis). Dėl šios priežasties sutiktina su nemokumo administratorės argumentais, kad anksčiau nereiškęs reikalavimų dėl delspinigių, pareiškėjas praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

26. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatyme nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020). Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).

27. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių ieškinio senaties terminui atnaujinti, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti kreditoriaus reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo 12 493,22 Eur delspinigių suma.

28. Kaip matyti iš nemokumo administratorės pateikto atsiliepimo į kreditoriaus patikslintą prašymą, byloje iš esmės nekyla ginčo dėl kreditoriaus reikalavimo dalies, susijusios su finansinio reikalavimo padidinimu negrąžintų paskolų dalyje, t. y. nemokumo administratorė sutinka, kad kreditoriaus G. S. reikalavimas būtų padidintas 77 369,23 Eur suma (iki 113 458 Eur). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus visa suteiktų paskolų Bendrovei suma buvo 166 958 Eur, o Bendrovė grąžino kreditoriui 53 500 Eur sumą, tvirtintinas patikslintas kreditoriaus reikalavimas BUAB ,,Technikonus“ bankroto byloje 113 458 Eur sumai, kaip negrąžinta paskola.

29. Atsižvelgiant į aptartą, konstatuotina, kad kreditoriaus G. S. reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo yra tenkinamas iš dalies (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 334 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 335 straipsniu,

n u ta r i a:

padidinti kreditoriaus G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) finansinį reikalavimą iki 113 458 Eur sumos ir patvirtinti antrąja eile pirmuoju etapu tenkinamą 113 458 Eur kreditoriaus G. S. finansinį reikalavimą UAB „Technikonus“ bankroto byloje.

Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti nemokumo administratorei UAB ,,Divingas“ ir kreditoriui G. S., įsiteisėjusios nutarties kopiją – Garantinio fondo administratoriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.