Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Maitinimas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bankroto byloje Nr. eB2-963-555/2015, pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Maitinimas“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Maitinimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. R., uždaroji akcinė bendrovė „Biffy Group“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Maitinimas“ administratorė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Maitinimas“ bankrotą tyčiniu.

Nurodė, kad 1997 m. spalio 27 d. buvo įsteigta UAB „Maitinimas“, kuri pagrindinę veiklą – maitinimo paslaugų AB „Achema“ ir jos padalinių bei su ja susijusių įmonių darbuotojams teikimą perėmė iš veiklą nustojusio vykdyti AB „Achema“ filialo „Maitinimas“. Nuo 2007 m. spalio 19 d. bendrovės direktorės pareigas ėjo R. R., kuri nuo 2011 m. liepos 29 d. tapo ir vienintele bendrovės akcininke. Pareiškėjas, remdamasis pačios buvusios UAB „Maitinimas“ vadovės perduotų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, nustatė, kad bendrovė jau nuo 2011 metų pabaigos susidūrė su itin dideliais finansiniais sunkumais, t. y. bendrovės įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ir kitiems kreditoriams nuolat didėjo, o nuo 2012 m. vasario mėn. ji tapo nemokia. R. R., būdama bendrovės vadovė ir vienintelė akcininkė, nevykdė teisės aktuose įtvirtintų įmonės administracijos vadovės pareigų, t. y. bendrovė 2012 m. sausio mėn. turėjo pradelstų skolų darbuotojams, VMI ir VSDFV, tačiau užuot padengusi šiuos įsiskolinimus, tenkino tik tiekėjų, t. y. trečiosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, kai tuo metu įsiskolinimai aukštesnės eilės kreditoriams tik augo.

Antra, bendrovės neigiamas nuosavas kapitalas bendrovės dokumentuose fiksuojamas jau nuo 2011 m. Pareiškėjas nurodė, kad įvertinus vien tik bendrovės įsipareigojimus darbuotojams bei valstybei, bendrovė nemokia tapo dar 2012 m. vasario 1 d., tačiau bendrovė taip pat turėjo ir kitų įsiskolinimų (tai matyti iš didžiosios knygos), kurie galbūt taip pat buvo pradelsti. Bendrovė 2012 m. vasario 1 d. turėjo turto už bendrą 15 571,46 Eur sumą, o jos įsipareigojimai siekė net 12 535,41 Eur sumą ir sudarė 80,50 proc. bendrovės turto. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nuo nurodyto momento, t. y. nuo 2012 m. vasario 1 d., bendrovė nemokumo būseną išlaikė iki pat bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (iškelta bankroto byla), kuri įsiteisėjo 2014 m. spalio 16 d., kai apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Būtent vadovė pateikė atskirąjį skundą, nors tuo metu žinojo apie įmonės finansinius įsiskolinimus, ir tokiu būdu bendrovės finansinius įsipareigojimus per minėtą laikotarpį padidino 5 886,63 Eur suma. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paduotas 2014 m. birželio 12 d., tačiau buvusi administracijos vadovė, žinodama apie bendrovės nemokumą, tą patį mėnesį pasididino savo darbo užmokestį nuo 289,62 Eur (1000 Lt) iki 868,86 Eur (3000 Lt). Pareiškėjo nuomone, tokie buvusios BUAB „Maitinimas“ vadovės veiksmai įrodo jos nesąžiningumą ir tyčinį bendrovės privedimą prie bankroto.

Dėl veiklos perkėlimo pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. birželio 15 d. buvo įsteigta UAB „Biffy Group“. Nuo pat įsteigimo minėtos bendrovės vadovės pareigas ėjo buvusi UAB „Maitinimas“ vadovė R. R.. UAB „Biffy Group“ yra tiesioginė BUAB „Maitinimas“ teisių perėmėja, kadangi iki UAB „Maitinimas“ bankroto bylos iškėlimo, UAB „Biffy Group“ nedirbo joks darbuotojas ir nevykdė jokios veiklos, tačiau šiuo metu, minėta bendrovė vykdo lygiai tokią pačią veiklą ir netgi veikia tose pačiose patalpose, kaip BUAB „Maitinimas“, t. y. UAB ‚Biffy Group“ yra centrinė AB „Achema“ valgykla.

Dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. įmonė nesugebėjo visiškai atsiskaityti nei su VSDFV, nei su VMI, nei su darbuotojais. Bendrovė būdama nemoki, toliau vykdė veiklą, atsiskaitydama tik su tiekėjais, taip siekiant ją privesti prie bankroto. Tokiu būdu buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Be to, bendrovėje fiksuojami du laikotarpiai (nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. ir nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d.), kuriais darbo užmokestis darbuotojams didėjo, tačiau jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis ilgiau kaip tris mėnesius, o tai atitinka ĮBĮ įtvirtintą dėl privalomo įmonės bankroto bylos iniciavimo tyčinio bankroto prezumpciją.

Kreditorius VMI palaikė administratoriaus prašymą ir prašė pripažinti UAB „Maitinimas“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad dar 2010 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas UAB „Maitinimas“ buvo neigiamas (-48 810 Lt), nors nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo. UAB „Maitinimas“ įstatinis kapitalas buvo 107 000 Lt. Buvusi bendrovės vadovė nesiėmė jokių teisinių priemonių dėl nuostolių sumažinimo ir įmonės mokumo atkūrimo. Pagal bendrovės pateiktus finansinius duomenis, UAB „Maitinimas“ jau 2010-2012 metais privalėjo būti likviduojama, tačiau bankroto bylos iškėlimas yra akivaizdžiai nesavalaikis. Buvusios vadovės neveikimas ir nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti laikomas turintis tyčinio bankroto požymių. R. R., nepaisydama bendrovės nemokumo, ne tik kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir toliau vykdė veiklą, sudarinėjo sutartis ir tokiais savo veiksmais mažino kreditorių galimybę susigrąžinti bent dalį savo pinigų. Kreditorius taip pat nurodė, kad 2010 m. balandžio 9 d. įsteigta UAB „Biffy Group“, kurios 33 proc. akcijų paketą valdė R. R.. Nuo 2014 m. lapkričio 5 d. į šią įmonę perėjo ir pradėjo dirbti buvusi BUAB „Maitinimas“ vadovė ir akcininkė R. R.. 2015 m. balandžio 3 d. duomenimis UAB „Biffy Group“ dirbo 7 darbuotojai, kurie iki bankroto bylos iškėlimo dirbo UAB „Maitinimas“.

Suinteresuotas asmuo UAB „Biffy Group“ atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl UAB „Maitinimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir nedetalizavo teiginių, kad BUAB „Maitinimas“ buvusi vadovė R. R. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jai nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu ar priėmė kitus nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sprendimus. Prašyme vieninteliu pareigų nevykdymu gali būti išskirtas nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos UAB „Maitinimas“ iškėlimo. UAB „Biffy Group“ įsteigta 2010 m. birželio 8 d., tai rodo, kad ši bendrovė nėra naujas rinkos dalyvis, veikia jau penkis metus, t. y. bendrovė įsteigta ne tam, kad būtų galimybė perimti BUAB „Maitinimas“ veiklą. Tai, kad į UAB „Biffy Group“ perėjo dirbti kai kurie BUAB „Maitinimas“ darbuotojai, kadangi abi bendrovės vykdo tą pačią veiklą, todėl logiška, jog atleidus darbuotojus iš BUAB „Maitinimas“ jie perėjo dirbti į analogiška veikla užsiimančia ir šiuo metu veikiančia bendrovę. Aplinkybė, kad UAB „Biffy Group“ veikia tose pačiose patalpose, kaip ir BUAB „Maitinimas“, kurios atsilaisvino iškėlus UAB „Maitinimas“ bankroto bylą, savaime nereiškia ir nepatvirtina tyčinio bankroto fakto.

Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl UAB „Maitinimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei priteisti bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad panašias paslaugas teikiančios bendrovės įsteigimas ar tokios veiklos vykdymas nėra draudžiamas teisės aktų, kaip nėra draudžiamas ir vadovavimas kelioms panašias paslaugas teikiančioms bendrovėms ar vadovavimo vienai iš jų perleidimas kitam asmeniui, tuo labiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad BUAB „Maitinimas“ buvusios vadovės R. R. buvo privesta prie bankroto tyčia. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta prezumpcija R. R. atžvilgiu taikoma būti negali, kadangi nėra šioje normoje numatytų prezumpcijos sąlygų: veikla ir turtas nebuvo perkeliami į kitą bendrovę, BUAB „Maitinimas“ reorganizavus ar jos dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė. Be to, UAB „Biffy Group“ neperėmė BUAB „Maitinimas“ nebaigtų vykdyti sutarčių ar (arba) reikalavimo teisių. Vien ta aplinkybė, kad į UAB „Biffy Group“ perėjo dirbti kai kurie BUAB „Maitinimas“ dirbę asmenys ar tai, kad UAB „Biffy Group“ vykdo panašią veiklą, jokiu būdu negali būti laikoma BUAB „Maitinimas“ tyčinio bankroto prezumpcija. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta prezumpcija R. R. atžvilgiu taip pat nėra taikytina. R. R. pradėjus eiti UAB „Maitinimas“ pareigas 2011 m. liepos 29 d., bendrovė jau turėjo skolas VMI bei VSDVF, šios skolos buvo nuolat išieškomos antstolės R. M. kontoroje, todėl jos buvo iš dalies dengiamos. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis pakeitimai buvo priimti tik 2013 m. balandžio 18 d., todėl ši redakcija negali būti taikoma teisiniams santykiams, atsiradusiems iki minėtos ĮBĮ redakcijos pakeitimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi UAB „Maitinimas“ bankrotą pripažino tyčiniu.

Teismas nustatė, kad UAB „Maitinimas“ bankroto byla iškelta 2014 m. rugpjūčio 19 d. Nutartyje konstatuota, kad 2012 m. balanso duomenimis, BUAB „Maitinimas“ balansinė turto vertė 2012 metų pabaigoje siekė 36 481 Lt, bendrovės 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino faktą, kad UAB „Maitinimas“ per 2013 metus patyrė 50 061 Lt nuostolių, o pagal 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitą - bendrovė patyrė 31 656 Lt nuostolių. BUAB „Maitinimas“ finansinė būklė 2012-2014 metais prastėjo. Teismo nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „Maitinimas“, taip pat konstatuota, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 150 171,85 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs BUAB „Maitinimas“ finansinius dokumentus, konstatavo, kad yra pagrindas sutikti su administratoriaus nuomone, jog BUAB „Maitinimas“ jau 2012 m. vasario 1 d. buvo nemoki ir būtent nuo šio momento įmonės vadovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, įmonės vadovė nevykdė savo kaip vadovės pareigų ir nesiėmė jokių veiksmų, esant neigiamam bendrovės kapitalui. Įmonės nuosavam kapitalui esant mažesniam nei 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, šis turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 str. 10 d. 2 p.), o nepriėmus sprendimo dėl nuostolių padengimo ir neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: įstatinio kapitalo sumažinimo; pertvarkymo į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį; arba bendrovės likvidavimo (ABĮ 59 str. 11 d.). Tačiau nurodytuose įstatymuose nustatytų veiksmų buvusi BUAB „Maitinimas“ vadovė ir vienintelė akcininkė nesiėmė, o iš 2014 m. spalio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės nuosavas kapitalas 2014 metais vis dar buvo neigiamas (– 257 641 Lt), t. y. nuo 2012 metų iki 2014 metų dar sumažėjo 144 426 Lt dydžio suma.

Teismas taip pat nustatė, kad tiek VMI, tiek VSDFV įsiskolinimai nuo 2012 metų tik didėjo, bendrovė su darbuotojais ne visada atsiskaitydavo, nepaisant to skolos tiekėjams buvo palaipsniui dengiamos, todėl darytina išvada, kad bendrovė būdama nemoki, siekiant ją privesti prie bankroto, toliau vykdydama ūkinę komercinę veiklą buvo priversta atsiskaitinėti su tiekėjais, kai tuo metu VMI ir VSDFV skolos vis didėjo, darbuotojams algos buvo nemokamos. Tokiu būdu, atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šios aplinkybės patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją.

Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2010 m. birželio 15 d. buvo įsteigta UAB „Biffy Group“, kurios bendrovės vadovės pareigas ėjo buvusi BUAB „Maitinimas“ vadovė R. R.. Tačiau priešingai nei BUAB „Maitinimas“, UAB „Biffy Group“ nuo įsteigimo dienos iki 2014 m. lapkričio mėnesio nevykdė jokios veiklos, tačiau praėjus vos dviem savaitėms po bankroto bylos UAB „Maitinimas“ iškėlimo, buvo pradėta priimti į darbą naujus darbuotojus, kurie anksčiau dirbo BUAB „Maitinimas“. Todėl teismas konstatavo, kad šių aplinkybių visuma patvirtina kryptingą buvusios vadovės veikimą, priešingą bendrovės ir jos kreditorių interesams, dėl to BUAB „Maitinimas“ bankrotą yra tyčinis.

Nors buvusi BUAB „Maitinimas“ vadovė atsiliepime nurodė, kad iki tol galiojusi ĮBĮ redakcija nenumatė nei tyčinio bankroto prezumpcijos, nei tyčinio bankroto pripažinimo sąlygų, todėl nauja ĮBĮ redakcija ginčo atveju negali būti taikoma, tačiau turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 20 straipsnyje (įsigaliojusia nuo 2013 m. spalio 1 d. redakcija) nustatytais tyčinio bankroto požymiais ir įtvirtintomis tyčinio bankroto prezumpcijomis. Tuo labiau, kad ir formuojamojoje teismų praktikoje išaiškinta, kad šio straipsnio norma yra procesinė, todėl taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu.

Įvertinęs visų aplinkybių visumą ir byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti UAB „Maitinimas“ bankrotą tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (suinteresuotas asmuo) R. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjo pareiškimą dėl BUAB „Maitinimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nenurodė, kiek ir kokiems kreditoriams padidėjo įsiskolinimai, bei nenurodė tikslios įsiskolinimų sumos. Teismas susipažinęs su bylos medžiaga visiškai nesiaiškino, dėl ko įmonės įsiskolinimai yra padidėję, ar jie padidėjo dėl atsakovės kaltės, ar buvo kitos nuo atsakovės nepriklausančios aplinkybės.

2. Apeliantės nuomone, nėra jokio pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nes vadovė veikė išimtinai įmonės interesais, atsiskaitinėjo su darbuotojais. Be to, išskyrus VSDFV, kiti įmonės kreditoriai per visą laikotarpį nesikreipė į teismą dėl UAB „Maitinimas“ bankroto bylos iškėlimo, įmonė nėra sudariusi jokių nepalankių sandorių, neprisiėmė naujų įsipareigojimų, kurių negalėtų įvykdyti. Darbo užmokesčio įsiskolinimų neturėjo, trečiosios eilės kreditoriams skolos nedidėjo, o antrosios eilės kreditoriams skolos po truputi buvo dengiamos. Akivaizdu, kad įmonės vadovė jokių tyčinių veiksmų neatliko ir sąmoningai nesiekė įmonės bankroto.

3. Apeliantė nesutinka su administratoriaus pareiškime nurodytais bei pirmosios instancijos teismo nustatytas faktais, kad ji, matydama blogą įmonės finansinę veiklą, sąmoningai visą įmonės veiklą ir darbuotojus perkėlė į kitą įmonę UAB „Biffy Group“. Priešingai, apeliantė nurodė, jog UAB „Biffy Group“ yra įsteigta ir veikia nuo 2010 m. birželio 8 d. Kadangi tai nėra naujai įsteigta įmonė, akivaizdu, jog apeliantė ir neturėjo tikslo BUAB „Maitinimas“ įmonės veiklą perkelti į UAB „Biffy Group“.

4. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad įmonės finansinė būklė nuolat blogėjo ir nurodo, jog UAB „Maitinimas“ per 2012 metus turėjo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų 154 683 Lt, per 2013 metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nežymiai padidėjo iki 199 756 Lt, o per 2014 metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo iki 150 171,83 Lt. Apeliantė neneigė, jog įmonė turėjo įsiskolinimų antrosios eilės kreditoriams, tačiau savo įsipareigojimus vykdė. Be to, apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Maitinimas“ nemokėjo darbuotojams laiku atlyginimo.

Pareiškėjo BUAB „Maitinimas“ administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės R. R. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantė nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors bendrovė nemoki jau realiai buvo nuo 2012 m. vasario 1 d. Be to, apeliantė nesiėmė jokių efektyvių veiksmų, siekdama pagerinti įmonės finansinę padėtį, nors įmonės finansinė padėtis kasmet blogėjo, įmonė dirbo nuostolingai.

2. Apeliantė priėmė įmonei ekonomiškai nenaudingus sandorius, t. y. apskundė teismui Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, kuria UAB „Maitinimas“ buvo iškelta bankroto byla. Be to, jau sužinojusi apie kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantė nuo 2012 m. birželio mėnesio pasididino sau atlyginimą nuo 1000 iki 3000 Lt per mėnesį.

3. Įmonė UAB „Maitinimas“ turėjo pradelstų įsiskolinimų VMI ir VSDFV, tačiau bendrovės vadovė atsiskaitinėjo tik su trečiosios eilės kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis dviejuose laikotarpiuose, t. y. nuo 2012 metų sausio iki 2012 m. balandžio mėnesio ir nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. balandžio.

4. Apeliantė BUAB „Maitinimas“ įmonės veiklą perkėlė į kitą įsteigtą įmonę BUAB „Biffy Group“, kurios direktorė taip pat buvo R. R.. Įmonei UAB „Maitinimas“ iškėlus bankroto bylą ir jai įsiteisėjus po Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties, iki tol jokios veiklos nevykdžiusi UAB „Biffy Group“ pradėjo savo veiklą, į ją perėjo dirbti BUAB „Maitinimas“ darbuotojai.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Maitinimas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas, įmonės bankrotą pripažino tyčiniu, iš esmės nustatęs, kad įmonės vadovė nevykdė savo pareigos ir nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės veiklą perkėlė į kitą su BUAB „Maitinimas“ buvusia vadove susijusią įmonę UAB „Biffy Group“ ir nesilaikė įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą BUAB „Maitinimas“ bankrotą pripažindamas tyčiniu. Tai patvirtina ir toliau išdėstyti teismo argumentai.

Dėl BUAB „Maitinimas“ buvusios vadovės neveikimo

Galiojančios ĮBĮ redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

Kaip jau buvo minėta, vienu iš pagrindu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, pareiškėjas nurodė netinkamą buvusios įmonės vadovės R. R. pareigų vykdymą. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu ĮBĮ nebuvo tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Visiškai nepagrįstu laikytinas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo nutarties dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, o būtent, nenurodė, kokiems kreditoriams BUAB „Maitinimas“ turėjo pradelstų įsiskolinimų. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius pripažįsta visiškai deklaratyviais, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, įmonės nemokumo faktą nustatė remdamasis įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimis, kuriomis konstatavus įmonės UAB „Maitinimas“ nemokumą, jai buvo iškelta bankroto byla. Nors apeliantė teigė, kad įmonės finansinė padėtis nebuvo tokia bloga, ji nuolat vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, o paskutiniais metais finansinė padėtis dar labiau pagerėjo, tačiau teismui nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įmonės finansiniais dokumentais už praėjusį laikotarpį nuo 2012 iki 2014 metų bei minėtomis teismų nutartimis, pagrįstai nurodė, jog įmonė kelis metus turėjo finansinių sunkumų, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ji jau nuo 212 m. vasario 1 d. buvo nemoki. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina ir nustatytos faktinės aplinkybės, jog remiantis 2012 m. balanso duomenimis, 2012 metų pabaigoje BUAB „Maitinimas“ turtas buvo 41 468 Lt, kurį sudarė: 41 464 Lt vertės trumpalaikis turtas (9 703 Lt vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 16 717 Lt per vienerius metus gautinos sumos, 15 044 Lt piniginės lėšos) ir 4 Lt vertės ilgalaikis turtas. Iš to paties 2012 metų įmonės balanso matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 154 683 Lt. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino faktą, kad BUAB „Maitinimas“ 2012 metais patyrė 41 686 Lt nuostolių. Iš 2013 metų atsakovės balanso nustatyta, kad BUAB „Maitinimas“ turto vertė 2013 metų pabaigoje buvo tokios pačios vertės, kaip ir 2012 metais, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 199 756 Lt, įmonės nuostoliai per 2013 metus išaugo iki 50 061 Lt. 2014 m. pirmojo pusmečio balanso duomenys patvirtino, kad BUAB „Maitinimas“ turtas padidėjo iki 42 975 Lt, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai dar padidėjo iki 237 906 Lt ir vien per 2014 metų pirmąjį pusmetį bendrovė patyrė 31 656 Lt nuostolių. Nors nuo 2012 metų UAB „Maitinimas“ turėjo nepakankamai turto ir buvo nemoki, tačiau buvusi įmonės vadovė nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui atkurti. Nors apeliantė nurodė, kad ji stengdamasi gauti papildomų lėšų, 2014 metais atidarė dar vieną kavinę Jonavoje, tačiau dėl nepamatuotos verslo rizikos ir nesėkmingos naujos kavinės veiklos, BUAB „Maitinimas“ patyrė dar apie 5 502,78 Eur nuostolių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė jau nuo 2012 m. vasario 1 d. buvo nemoki, tačiau buvusi įmonės vadovė netinkamai organizavo įmonės veiklą, nesistengė sumažinti įsiskolinimų kreditoriams, nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai yra pakankamas pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BUAB „Maitinimas“ atsidūrus sunkioje finansinėje padėtyje, buvusi įmonės vadovė ne tik, kad nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant sumažinti įmonės finansinius įsipareigojimus kreditoriams, bet dar ir priėmė įmonei finansiškai nenaudingus sprendimus. Pirma, kai 2012 m. birželio 12 d. VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Maitinimas“ iškėlimo, tą patį mėnesį įmonės direktorė pasididino sau atlyginimą nuo 1 000 Lt iki 3 000 Lt per mėnesį. Antra, Kauno apygardos teismui 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB „Maitinimas“ iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovė, nepaisydama akivaizdžiai blogos įmonės finansinės padėties, pateikė teismui atskirąjį skundą ir tokiu būdu dar ilgesniam laikui užvilkino bankroto bylos iškėlimą. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, tačiau per šį dviejų mėnesių laikotarpį, BUAB „Maitinimas“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai dar padidėjo 5 889,63 Eur suma. Trečia, UAB „Maitinimas“ ir UAB „Biffy Group“ 2014 m. spalio 3 d. sudarė 2 800,00 Lt (810,96 Eur) vertės sandorį dėl 350 vnt. plieno vatos kempinėlių pirkimo-pardavimo, pagal kurį UAB „Biffy Group“, atstovaujama direktorės R. R. pardavė, o UAB „Maitinimas“, atstovaujama tos pačios direktorės R. R., įsigijo 350 vnt. plieno vatos kempinėlių už 2 800,00 Lt (810,96 Eur). Šis sandoris buvo sudarytas ne tik jau UAB „Maitinimas“ esant nemokiai bei turint labai didelių įsiskolinimų valstybės biudžetui bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau dar ir tuomet, kai pirmosios instancijos teismas jau buvo priėmęs nutartį dėl bankroto bylos UAB „Maitinimas“ iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo sandoriu buvo dar labiau pabloginta įmonės finansinė padėtis, nes juo iš esmės buvo sumažinta įmonės turimos piniginės lėšos, iš kurių būtų buvę galima tenkinti bent dalį įmonės kreditorių reikalavimų bankroto byloje, o mainais gautas nelikvidus bei mažesnės vertės turtas. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie bendrovės vadovės priimti įmonei nenaudingi sprendimai yra prieštaraujantys geriems verslo standartams ir neatitinkantys protingos verslo rizikos, o tai yra dar vienas tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.).

Dėl BUAB „Maitinimas“ veiklos perkėlimo į kitą įmonę

Apeliantė atskirajame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog ji atsiskaitydama su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymo su jais eiliškumo. Be to, tuo metu, kai ji vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, galiojusi ĮBĮ redakcija nenumatė nei tyčinio bankroto pripažinimo sąlygų, nei tyčinio bankroto prezumpcijos. Nesutikdamas su tokia apeliantės pozicija, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237, buvo pakeistas Įmonių bankroto įstatymas ir nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję su tyčinio bankroto samprata. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, būtent, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (CPK 3 str. 8 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Taigi, nors įmonės buvusi vadovė atsiskaitydama su kreditoriais nesilaikė eiliškumo tvarkos, nes tuo metu dar negaliojo ĮBĮ nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos, tačiau pareiškimas dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, teismui buvo pateiktas 2015 m. kovo 24 d., todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, pagrįstai vadovavosi aktualia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, ir joje nustatytais tyčinio bankroto požymiais bei prezumpcijomis.

Kai tam tikros aplinkybės priskiriamos prie prezumpcijų pagal įstatymą, jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 4 p.); šiuo atveju pareiga paneigti tokią prezumpciją tenka tai proceso šaliai, kuri atsikerta į atitinkamą aplinkybę. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, jog nustačius bet kurią iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įvardytų aplinkybių, pareiškėjui (šiuo atveju BUAB „Maitinimas“ bankroto administratoriui) nereikia įrodinėti, kad tai lėmė įmonės nemokumą; pareiga įrodyti, jog tam tikri veiksmai priežastiniu ryšiu nėra susiję su bankroto kilimu, tenka įmonės dalyviui, valdymo organams bei kitiems proceso dalyviams, kurie siekia paneigti tyčinio bankroto aplinkybę.

Byloje nustatyta, kad BUAB „Maitinimas“ administratorė prašė minėtos bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, remdamasi BUAB „Maitinimas“ veiklos perkėlimu į kitą įmonę (UAB „Biffy Group“), kurios direktore buvo ta pati R. R.. Iš administratoriaus pareiškimo bei byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Biffy Group“ buvo įsteigta dar 2010 m. birželio 15 d. Įmonės vadovės pareigas nuo pat šios įmonės įsteigimo dienos ėjo R. R., tačiau įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdė. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Maitinimas“, 2014 m. lapkričio mėnesį UAB „Biffy Group“ pradėjo tokią pačią (t. y. maitinimo paslaugų teikimo) veiklą, kaip ir UAB „Maitinimas“, į įmonę perėjo dirbti tie patys asmenys, kurie ir anksčiau dirbo UAB „Maitinimas“. Pažymėtina ir tai, kad įmonė darbą pradėjo tose pačiose patalpose, kurias BUAB „Maitinimas“ buvo išsinuomojusi iš AB „Achema“. Todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė, pasinaudojusi didžiausio BUAB „Maitinimas“ verslo partnerio bei teikiamų paslaugų užsakovo AB „Achema“ pagalba, t. y. suteiktomis patalpomis bei įranga, per sąlyginai naują įmonę UAB „Biffy Group“ ėmė vykdyti identišką veiklą, kurią iki bankroto bylos iškėlimo vykdė UAB „Maitinimas“. AB „Achema“ su UAB „Biffy Group“ sudarė tokias pačias sutartis, kokias buvo sudariusi su UAB „Maitinimas“, o nuo 2015 m. vasario mėnesio UAB „Biffy Group“ direktore tapo E. D., kuri yra R. R. dukra. Visų šių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė sąmoningais veiksmais siekė UAB „Maitinimas“ bankroto ir visą įmonės veiklą perkėlė į kitą, su ja artimai susijusią įmonę UAB „Biffy Gruop“ (ĮBĮ 20 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui nustačius bent vieną iš tyčinio bankroto požymių yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pabrėžtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesines teisės normas, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Todėl įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Maitinimas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.