- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-91-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13545-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
- Kaltinamasis
- P. M.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. M. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo taikymas ir skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. M. kaltinamas narkotinės medžiagos – karfentanilio platinimu, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse).
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, P. M. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 8 d., 13.55 val., paleistas 2018 m. rugpjūčio 10 d., 13.43 val.
2.1. 2018 m. rugpjūčio 10 d. Utenos apskrities VPK KP ONTS vyresniosios tyrėjos nutarimais, P. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas.
2.2. 2018 m. gruodžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi P. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 7 d. Šios kardomosios priemonės taikymas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų, Panevėžio apygardos teismo ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimis buvo tęsiamas iki 2020 m. birželio 7 d.
3. 2020 m. gegužės 26 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai priėmė nutartį, kuria nusprendė nepratęsti P. M. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino ir skyrė jam kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 7 d.
Šalies argumentai
4. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra pateiktu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį. Nurodo, kad dėl šalyje paskelbto karantino, teismo posėdžiai šioje byloje per paskutinį suėmimo pratęsimo terminą nevyko, bet ir suėmimo pratęsimo pagrindai taipogi nesikeitė, tačiau pasikeitė šių pagrindų teisinis vertinimas teisme. Skunde teigiama, kad teismas, nepratęsdamas suėmimo termino iš esmės prieštarauja savo anksčiau išsakytai pozicijai dėl suėmimo pagrindų egzistavimo, taip pat skunde pateikiamos ir plačiai aprašomos citatos iš anksčiau paskelbtų nutarčių dėl P. M. suėmimo, cituojama EŽTT praktika pateikiant pavyzdžius, kad suėmimas truko ir tris metus, nurodoma, kad kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė anksčiau būdamas teistas, bendrininkaudamas, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo metu, o tai rodo didesnį tiek kaltinamojo asmens, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
5. Teismo posėdyje prokurorė palaikė skundą ir prašė panaikinti priimtą nutartį.
6. Kaltinamojo gynėjas prašė skundą atmesti, nurodydamas, jog kardomoji priemonė - suėmimas P. M. pakeista švelnesne pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmetamas.
8. Pateiktu skundu nesutinkama su teismo sprendimu nebepratęsti P. M. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo ir paskirti kitą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 6 mėnesių laikotarpiui.
9. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi pagrįstai nusprendė P. M. taikytos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino nebepratęsti bei paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigiama pateiktame skunde, vien tik tai, kad ankstesnėmis nutartimis teismai priimdavo sprendimus pratęsti P. M. taikomą suėmimą, konstatuodami, jog nėra pagrindo jam skirti švelnesnių kardomųjų priemonių, nereiškia, jog ir šiuo atveju turėjo būti priimamas analogiškas sprendimas. Pažymėtina, kad kiekvieną kartą teismas, spręsdamas dėl įtariamajam ar kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės tolesnio taikymo pagrįstumo, iš naujo įvertina reikšmingas šiam klausimui spręsti aplinkybes ir tik tada priima sprendimą. Vien tai, kad šiuo atveju prokuroras kitaip vertina byloje nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo priimtą nutartį.
10. Nustatyta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis P. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad iki P. M. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, jis buvo priklausomas ir vartojo narkotines medžiagas, tačiau šiuo metu, suėmime išbuvęs metus ir penkis mėnesius, teigia nuo jų nebėra priklausomas. Nors kaltinamasis Lietuvoje neturi turto, pajamų, darbo, vis tik su šeima (sugyventine N. K. ir nepilnamečiu sūnumi) jį sieja tvirtas emocinis ir socialinis ryšys, jie turi gyvenamąją vietą.
11. Iš pateiktų aplinkybių akivaizdu, kad P. M. vis dar išlieka būtinybė taikyti santykinai griežtas kardomąsias priemones, tačiau galima teigti, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šioje proceso stadijoje, ypač atsižvelgiant į jau labai ilgą kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmę, gali būti pasiekiami jam netaikant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, o taikant švelnesnę – intensyvią priežiūrą. Akivaizdu, kad tuo bus lengviau pasiekiamas tikslas išnagrinėti baudžiamąją bylą suvaržant kaltinamojo teises ir laisves tik tiek, kiek yra maksimaliai būtina. Kaip jau minėta, P. M. suėmime buvo laikomas pusantrų metų, todėl yra pagrindo tikėti, jog jo priklausomybė narkotikams susilpnėjo arba visiškai išnyko bei jis būdamas laisvėje jų nebevartos, todėl buvusi rizika, kad jis savo gyvenimą laisvėje vėl susies su narkotinių medžiagų platinimu, ką anksčiau akcentavo teismai, išlieka, tačiau mažai tikėtina. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad P. M. šiame ikiteisminiame tyrime taikant švelnesnes kardomąsias priemones, jis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir nebėgo, o galimai nusikalstamas veikas vykdė panašių į save asmenų, vartojančių narkotines medžiagas, tarpe ir tik dėl to, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus ilgą suėmimo taikymo trukmę, nebėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nesilaikys įstatymų reikalavimų, vėl pradės vartoti narkotines medžiagas ir nusikals jas platindamas.
12. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį.